Didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai (Šilinės)
Rugsėjo 5 d., šeštadienis
- 17.30 val. Rožinis Apsireiškimo koplyčioje
- 18.00 val. Atlaidų pradžios Eucharistija ir Valandų liturgija (Vakarinė) Apsireiškimo koplyčioje.
Meldžiamės, kad atlaidai būtų malonės metas Šiluvos piligrimams.
Procesija su Švenčiausiuoju Sakramentu į Baziliką.
Rugsėjo 6 d., sekmadienis
Meldžiamės su verslininkais, ūkininkais, žemdirbiais, miškininkais, sodininkais, bitininkais ir visais savo darbu kuriančiais šalies gerovę.
Rugsėjo 7 d., pirmadienis
Meldžiamės su teisėjais, prokurorais, advokatais, policijos pareigūnais, pasieniečiais, viešojo saugumo pareigūnais, ugniagesiais gelbėtojais ir visais tarnaujančiais teisingumui bei teisei.
Rugsėjo 8 d., antradienis
Švč. Mergelės Marijos Gimimas · Taikos siekio diena
Meldžiamės su Lietuvos kariuomene, NATO sąjungininkais, krašto apsaugos savanoriais, šauliais, karo kapelionais ir visais ginančiais taiką bei mūsų šalies saugumą.
Rugsėjo 9 d., trečiadienis
Meldžiamės su kunigais, diakonais, seminaristais, vienuoliais, vienuolėmis, katechetais, pastoracijos darbuotojais, patarnautojais ir pašaukimo ieškančiaisiais.
Rugsėjo 10 d., ketvirtadienis
Meldžiamės su darželių, mokyklų, kolegijų, universitetų bendruomenėmis ir visais dirbančiais švietimo bei sporto srityse.
Rugsėjo 11 d., penktadienis
Meldžiamės su ligoniais, gydytojais, slaugytojais, paramedikais, vaistininkais, socialiniais darbuotojais, Carito, Maltos ir Samariečių bendruomenėmis bei visais besirūpinančiais artimu.
Rugsėjo 12 d., šeštadienis
Meldžiamės su šeimomis ir sužadėtiniais, vaikais ir jaunimu, Šeimų ir Jaunimo centrais, bendruomenėmis, judėjimais bei organizacijomis.
Rugsėjo 13 d., sekmadienis
Meldžiamės su Dievo tauta, minėdami Lietuvos bažnytinės provincijos ir vyskupijų įsteigimo 100 metų jubiliejų.
Rugsėjo 14 d., pirmadienis
Meldžiamės su Gyvojo rožinio, Šiluvos draugijos, maldos grupių nariais, valstybės tarnautojais, savivaldybių darbuotojais, kaimo bendruomenių nariais, kultūros ir žiniasklaidos atstovais.
Rugsėjo 15 d., antradienis
Dėkojame Dievui už atlaidų malones, piligrimus, geradarius, savanorius ir kiekvieną žmogų, tikėjimu, malda, darbu ir auka prisidedantį prie Bažnyčios misijos.
Pamaldų tvarka atlaidų metu
Šv. Mišios
- 8.00 ir 9.00 val. Apsireiškimo koplyčioje;
- 10.00 val. Aikštėje;
- 12.00 val. Aikštėje;
- 16.00 val. Apsireiškimo koplyčioje;
- 18.00 val. Aikštėje.
Švč. Mergelės Marijos litanija
Aikštėje prieš pagrindines Šv. Mišias 12.00 val.
Eucharistinė adoracija
9.00-21.00 val. (5-6, 7-8 d. ir 12-13 d. visą naktį).
Žiburių procesija
21.00 val. (7 d. su Mergelės Marijos paveikslu ir 12 d. su Švenčiausiuoju Sakramentu).
Švč. Mergelės Marijos Rožinis
- 11.30 val. Aikštėje;
- 14.00 val. Bazilikoje;
- 15.30 val. Apsireiškimo koplyčioje;
- 17.20 val. Aikštėje;
- 20.00 val. Procesijoje nuo koplyčios iki Bazilikos su žvakėmis.
Atgailos ir Sutaikinimo sakramentas
8.00-19.00 val. Apsireiškimo koplyčioje, Bazilikoje ir Aikštėje.
Vidinio išgydymo pamaldos
19.00 val. Bazilikoje (11 d.).
Akatistas Dievo Gimdytojai
10.00 val. Apsireiškimo koplyčioje (9 d.).
„Turiu tau laiko“ (palapinė aikštės gale)
10.00-19.00 val. budės kunigas (pokalbiui ar išpažinčiai).
Katechezės
- 11.00 ir 17.45 val. Aikštėje;
- 14.30 val. diskusija katechezės tema Šiluvos piligrimų centre.
Kryžiaus kelias
Per Šiluvos šilą iki Apsireiškimo koplyčios:
VI-VII 9.30 ir 16.00 val.;
I-V 16.00 val.;
(autobusiukas veš piligrimus nuo Šiluvos parduotuvės aikštelės: VI-VII 9.00 ir 15.30 val., I-V 15.30 val.).
Valandų liturgija
- 9.00 val. Rytmetinė Bazilikoje;
- 17.00 val. Vakarinė Bazilikoje;
- 21.00 val. Naktinė Bazilikoje.
Marijos valandos
9.30 val. Bazilikoje.
Gailestingumo vainikėlis ir Kryžiaus kelio apmąstymas
15.00 val. Bazilikoje.
Vaikų palaiminimas
Po vakaro Mišių Aikštėje.
Didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai (Šilinės)
Rugsėjo 5 d., šeštadienis
- 17.30 val. Rožinis Apsireiškimo koplyčioje
- 18.00 val. Atlaidų pradžios Eucharistija ir Valandų liturgija (Vakarinė) Apsireiškimo koplyčioje.
Meldžiamės, kad atlaidai būtų malonės metas Šiluvos piligrimams.
Procesija su Švenčiausiuoju Sakramentu į Baziliką.
Rugsėjo 6 d., sekmadienis
Meldžiamės su verslininkais, ūkininkais, žemdirbiais, miškininkais, sodininkais, bitininkais ir visais savo darbu kuriančiais šalies gerovę.
Rugsėjo 7 d., pirmadienis
Meldžiamės su teisėjais, prokurorais, advokatais, policijos pareigūnais, pasieniečiais, viešojo saugumo pareigūnais, ugniagesiais gelbėtojais ir visais tarnaujančiais teisingumui bei teisei.
Rugsėjo 8 d., antradienis
Švč. Mergelės Marijos Gimimas · Taikos siekio diena
Meldžiamės su Lietuvos kariuomene, NATO sąjungininkais, krašto apsaugos savanoriais, šauliais, karo kapelionais ir visais ginančiais taiką bei mūsų šalies saugumą.
Rugsėjo 9 d., trečiadienis
Meldžiamės su kunigais, diakonais, seminaristais, vienuoliais, vienuolėmis, katechetais, pastoracijos darbuotojais, patarnautojais ir pašaukimo ieškančiaisiais.
Rugsėjo 10 d., ketvirtadienis
Meldžiamės su darželių, mokyklų, kolegijų, universitetų bendruomenėmis ir visais dirbančiais švietimo bei sporto srityse.
Rugsėjo 11 d., penktadienis
Meldžiamės su ligoniais, gydytojais, slaugytojais, paramedikais, vaistininkais, socialiniais darbuotojais, Carito, Maltos ir Samariečių bendruomenėmis bei visais besirūpinančiais artimu.
Rugsėjo 12 d., šeštadienis
Meldžiamės su šeimomis ir sužadėtiniais, vaikais ir jaunimu, Šeimų ir Jaunimo centrais, bendruomenėmis, judėjimais bei organizacijomis.
Rugsėjo 13 d., sekmadienis
Meldžiamės su Dievo tauta, minėdami Lietuvos bažnytinės provincijos ir vyskupijų įsteigimo 100 metų jubiliejų.
Rugsėjo 14 d., pirmadienis
Meldžiamės su Gyvojo rožinio, Šiluvos draugijos, maldos grupių nariais, valstybės tarnautojais, savivaldybių darbuotojais, kaimo bendruomenių nariais, kultūros ir žiniasklaidos atstovais.
Rugsėjo 15 d., antradienis
Dėkojame Dievui už atlaidų malones, piligrimus, geradarius, savanorius ir kiekvieną žmogų, tikėjimu, malda, darbu ir auka prisidedantį prie Bažnyčios misijos.
Pamaldų tvarka atlaidų metu
Šv. Mišios
- 8.00 ir 9.00 val. Apsireiškimo koplyčioje;
- 10.00 val. Aikštėje;
- 12.00 val. Aikštėje;
- 16.00 val. Apsireiškimo koplyčioje;
- 18.00 val. Aikštėje.
Švč. Mergelės Marijos litanija
Aikštėje prieš pagrindines Šv. Mišias 12.00 val.
Eucharistinė adoracija
9.00-21.00 val. (5-6, 7-8 d. ir 12-13 d. visą naktį).
Žiburių procesija
21.00 val. (7 d. su Mergelės Marijos paveikslu ir 12 d. su Švenčiausiuoju Sakramentu).
Švč. Mergelės Marijos Rožinis
- 11.30 val. Aikštėje;
- 14.00 val. Bazilikoje;
- 15.30 val. Apsireiškimo koplyčioje;
- 17.20 val. Aikštėje;
- 20.00 val. Procesijoje nuo koplyčios iki Bazilikos su žvakėmis.
Atgailos ir Sutaikinimo sakramentas
8.00-19.00 val. Apsireiškimo koplyčioje, Bazilikoje ir Aikštėje.
Vidinio išgydymo pamaldos
19.00 val. Bazilikoje (11 d.).
Akatistas Dievo Gimdytojai
10.00 val. Apsireiškimo koplyčioje (9 d.).
„Turiu tau laiko“ (palapinė aikštės gale)
10.00-19.00 val. budės kunigas (pokalbiui ar išpažinčiai).
Katechezės
- 11.00 ir 17.45 val. Aikštėje;
- 14.30 val. diskusija katechezės tema Šiluvos piligrimų centre.
Kryžiaus kelias
Per Šiluvos šilą iki Apsireiškimo koplyčios:
VI-VII 9.30 ir 16.00 val.;
I-V 16.00 val.;
(autobusiukas veš piligrimus nuo Šiluvos parduotuvės aikštelės: VI-VII 9.00 ir 15.30 val., I-V 15.30 val.).
Valandų liturgija
- 9.00 val. Rytmetinė Bazilikoje;
- 17.00 val. Vakarinė Bazilikoje;
- 21.00 val. Naktinė Bazilikoje.
Marijos valandos
9.30 val. Bazilikoje.
Gailestingumo vainikėlis ir Kryžiaus kelio apmąstymas
15.00 val. Bazilikoje.
Vaikų palaiminimas
Po vakaro Mišių Aikštėje.
XXIII Tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis kviečia vasarą patirti per muziką, žodį ir teatrą
Birželio 20-ąją prasidėjo XXIII tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis ir šiemet kvies klausytojus leistis į išskirtinę kultūrinę kelionę po Lietuvos miestus ir istorines erdves. Jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojantis festivalis tapo neatsiejama šalies vasaros kultūrinio gyvenimo dalimi, kasmet pristatančia aukščiausio meninio lygio muzikos, teatro ir literatūros programas.
Šių metų festivalio renginiai klausytojus pakvies į Tytuvėnus, Baisogalą, Raseinius, Kurtuvėnus ir Šiluvą. Istorinės bažnyčios, dvarų erdvės ir kultūros centrai taps scena profesionaliosios muzikos koncertams, poezijos vakarams, džiazo improvizacijoms bei spektakliams visai šeimai.
Festivalio atidarymo koncerte skambės Johanneso Brahmso „Meilės dainos ir valsai“ bei Franzo Schuberto Rondo D-dur. Retai koncertų salėse girdima kamerinės muzikos forma – vokalinis kvartetas ir fortepijoninis duetas – suburs tarptautinę atlikėjų komandą: pianistus Johaną Randvere (Estija) ir Justą Šerveniką bei solistus Christiane Marie Riedl (Austrija), Kristiną Zmailaitę, Sebastieną Parotte (Austrija) ir Edmundą Seilių.
Vienu reikšmingiausių festivalio dvasinių akcentų taps Ferenco Liszto monumentalaus kūrinio „Via Crucis“ atlikimas. Pianistė Mūza Rubackytė kartu su Valstybiniu Kauno choru ir dirigentu Robertu Šerveniku pristatys vieną brandžiausių kompozitoriaus kūrinių, kuriame susilieja religinė refleksija ir ypatinga emocinė įtampa.
Festivalio programoje šiemet ypatingas dėmesys skiriamas netikėtiems muzikiniams formatams. Publika turės galimybę išgirsti vienintelį Lietuvoje keturių kontrabosų ansamblį „Bass_4“, kurio programa atskleis kontraboso galimybes nuo baroko iki šiuolaikinių kūrinių. Dar vieną netikėtą muzikinę patirtį dovanos perkusininkų Jono Mikeliūno ir Džiugo Daugirdos duetas, pristatysiantis spalvingą programą nuo Johanno Sebastiano Bacho iki Steve'o Reicho ir šiuolaikinių mušamiesiems skirtų kompozicijų.
Retai Lietuvos scenose atliekamą programą festivalyje pristatys norvegų baritonas Steinas Skjervoldas ir pianistė Neringa Valuntonytė. Jų parengta programa skirta vienam ryškiausių XX amžiaus kompozitorių Benjaminui Brittenui ir atskleis jo kūrybos temas – žmogaus vienatvę, moralinę atsakomybę, gamtos pasaulį ir visuomenės paribių žmonių likimus.
Literatūros ir žodžio meno mėgėjų lauks poezijos vakaras „Pro memoria kun. Ričardui Mikutavičiui“. Šių metų programą pristatys aktorius Simonas Storpirštis, kviesdamas į asmeninę ir jautrią kelionę per lietuvių ir pasaulio poeziją.
Svarbi festivalio dalis – kūrybinis dialogas tarp tradicijos ir šiuolaikiškumo. Tai ypač ryškiai atsiskleis džiazo improvizacijų programoje „Paskui Čiurlionį“, kurioje saksofonininkas Janas Maksimovičius ir pianistas Dmitrijus Golovanovas naujai interpretuos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio preliudus, jungdami klasikinę muziką, džiazą ir improvizaciją.
Festivalis nepamirš ir jauniausių žiūrovų. Visai šeimai skirtas spektaklis „Profesionalas“, kurį sukūrė Latvijos nacionalinio cirko artistas iš Argentinos Mariano Gedwillo, pasakos šiltą, humoro kupiną istoriją apie žmogaus virsmą klounu, atkaklumą ir gebėjimą mokytis iš nesėkmių.
Vienas iš svarbiausių šių metų programos įvykių – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Onutės Narbutaitės jubiliejui skirtas koncertas Šiluvos bazilikoje. Kauno valstybinis choras ir Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojami Roberto Šerveniko, atliks monumentalų kūrinį „Tres Dei Matris Symphoniae“, laikomą vienu reikšmingiausių kompozitorės sakralinės muzikos opusų.
Festivalį vainikuos išskirtinis koncertas, skirtas pasaulinio garso violončelininko Davido Geringo 80-mečio jubiliejui. Kartu su Lietuvos kameriniu orkestru ir dirigentu Robertu Šerveniku maestro atliks Wolfgango Amadeus Mozarto, Josepho Haydno, Maxo Brucho ir Fausto Latėno kūrinius.
Per daugiau nei du dešimtmečius Tytuvėnų vasaros festivalis tapo ne tik profesionalaus meno platforma, bet ir reikšmingu kultūros reiškiniu, jungiančiu istorines erdves, aukščiausio lygio atlikėjus ir įvairių kartų publiką. Šių metų festivalio programa dar kartą patvirtina jo siekį pristatyti išskirtines menines patirtis ir kurti gyvą dialogą tarp tradicijos, šiuolaikinės kūrybos bei klausytojo.
XXIII tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis vyks nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio pabaigos.
Festivalio globėjas – Jonas Jagminas.
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Festivalio partneriai ir rėmėjai: Kelmės rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė, Raseinių rajono kultūros centras.
ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ROŽINIS
„Rožinis be kontempliacijos yra kūnas be sielos, ir iškyla pavojus jam virsti mechanišku formulių kartojimu, prieštaraujančiu Kristaus perspėjimui: „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys; jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo“ (Mt 6, 7). Dėl rožinio prigimties jo kalbėjimas reikalauja ramaus ritmo ir laiko, idant jį kalbantis asmuo galėtų lengviau atsidėti Viešpaties gyvenimo slėpinių kontempliacijai per širdį Tos, kuri buvo arčiausiai Viešpaties, ir idant šitaip atsivertų jų neišsemiami turtai“ (Šv. Paulius VI)
ŠVIESOS SLĖPINIAI
„Apreiškimas, kurį per krikštą Jordane suteikė pats Tėvas ir kurio aidu tapo Krikštytojas, yra jos lūpose Kanoje ir tampa didžiuoju nurodymu, kurį Motina duoda visų laikų Bažnyčiai: „Darykite, ką tik jis jums lieps“ (Jn 2, 5). Šis nurodymas įvesdina mus į Kristaus žodžius ir ženklus per viešąjį jo gyvenimą, suteikdamas marijišką pagrindą visiems „šviesos slėpiniams“.
(Šv. Jonas Paulius II)
I slėpinys
Mūsų Viešpaties Jėzaus atliktas pirmasis stebuklas vestuvėse Galilėjos Kanoje
Intencija
- Dvasinio gyvenimo atnaujinimo.
- Už sutuoktinius patiriančius sunkumus.
- Malonės užtarti kitus Dievui.
Dievo Žodis
- Aleliuja! Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis. Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime jam garbę! Nes prisiartino Avinėlio vestuvės ir jo nuotaka pasirengusi. Jai buvo duota apsivilkti spindinčia, tyra drobe; o ta drobė – tai šventųjų teisūs darbai“. Ir sako man [angelas]: „Rašyk: 'Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį‘ (Apr 19, 6-9).
- Trečią dieną Galilėjos Kanoje buvo vestuvės. Jose dalyvavo Jėzaus motina. Į vestuves taip pat buvo pakviestas Jėzus ir jo mokiniai. Išsibaigus vynui, Jėzaus motina jam sako: „Jie nebeturi vyno“. Jėzus atsakė: „O kas man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda!“. (Jn 2, 1-4)
- Jo motina tarė tarnams: „Darykite, ką tik jis jums lieps“. (Jn 2, 5)
- Ten buvo šeši akmeniniai indai žydų apsiplovimams, kiekvienas dviejų trijų saikų talpos. Jėzus jiems liepė: „Pripilkite indus vandens“. Jie pripylė sklidinus. Tuomet jis pasakė: „Dabar semkite ir neškite stalo prievaizdui“. Tie nunešė. (Jn 2, 6-8)
Mąstymas
Iš šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikos Redemptoris Mater.
- Marija dalyvauja Galilėjos Kanoje kaip Jėzaus Motina ir reikšmingai prisideda prie „pradžios ženklų”, parodančių jos Sūnaus, kaip Mesijo, galią: „Išsibaigus vynui, Jėzaus motina jam sako: ‘Jie nebeturi vyno’. Jėzus atsakė: ‘O kas man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda’” (Jn 2, 3–4). Evangelijoje pagal Joną ši „valanda” reiškia Tėvo nustatytą laiką, kai Sūnus atliks savo darbą ir bus išaukštintas (plg. Jn 7, 30; 8, 20; 12, 23. 27; 13, 1; 17, 1; 19, 27). Nors Jėzaus atsakymas atrodo kaip atsisakymas (ypač labiau turint galvoje tvirtą konstatavimą: „Dar neatėjo mano valanda”), Marija vis dėlto kreipiasi į tarnus ir jiems taria: „Darykite, ką tik jis jums lieps” (Jn 2, 5).
- Tada Jėzus liepia tarnams pripilti indus vandens, ir vanduo virsta vynu, geresniu už pateiktąjį vestuvių pokylio pradžioje. Koks gilus Jėzaus ir jo Motinos tarpusavio supratimas! Kaip įsiskverbti į jų artimos dvasinės vienybės slėpinį? Tačiau pats faktas iškalbingas. Šis įvykis tikrai išryškina naują Marijos motinystės matmenį ir naują prasmę. Marijos rūpinimasis žmonėmis, tai, kad ji gręžiasi į visus jų poreikius ir vargus.
Galilėjos Kanoje parodytas tik vienas konkretus žmonių skurdo aspektas, iš pirmo žvilgsnio menkas ir visai nesvarbus („Jie nebeturi vyno”). Tačiau tam tenka simbolinė vertė: atsigręžti į žmogaus vargus sykiu reiškia įtraukti juos į Kristaus mesijinės veiklos ir išganomosios galios spindesio sritį. Tai – tarpininkavimas: Marija stovi tarp savo Sūnaus ir žmonių, kamuojamų skurdo, nepriteklių ir kančių. Ji atsistoja „tarp” jų, tai yra tarpininkauja ne kaip pašalietė, bet kaip Motina, žinodama, jog kaip tokia gali pateikti Sūnui žmonių poreikius ir net „turi teisę” tai daryti.
TĖVE MŪSŲ. 10 SVEIKA MARIJA. GARBĖ DIEVUI.
- Be gimtosios nuodėmės pradėtoji Marija, melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos.
- mano Jėzau, atleisk mums mūsų kaltes, apsaugok mus nuo pragaro liepsnų ir nuvesk į Dangų visas sielas, ypač tas, kurioms labiausiai reikalingas Tavo gailestingumas.
Malda
Visagali Tėve, savo dieviška išmintimi ir meile, Tu panorai, kad Švenčiausioji Mergelė Marija, atliktų savo vaidmenį mūsų Išganymo slėpinyje; duok, kad girdėdami Kristaus Motinos žodžius, mes darytume tai, ką Jis liepia savo Evangelijoje, kurią mums paliko. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Ligonių Sveikatos diena Šiluvoje: kvietimas melstis už ligonius ir ligos paliestas šeimas
Paskutinįjį birželio mėnesio penktadienį, birželio 26 d., Šiluvos šventovėje tikintieji kviečiami susirinkti į Ligonių Sveikatos dieną – maldos, užtarimo ir pasitikėjimo Dievo gailestingumu dieną.
Ligonių Sveikata – viena iš Švč. Mergelės Marijos litanijos invokacijų. Šis kreipinys primena motinišką Marijos meilę visiems, kurie yra vienaip ar kitaip paliesti skausmo, ligos, vidinių žaizdų ar artimo žmogaus kančios. Šiluvoje, kur Švč. Mergelė Marija nuo seno patiriama kaip užtarėja ir guodėja, Ligonių Sveikatos diena tampa ypatingu kvietimu ligoniams, jų šeimoms, artimiesiems ir visiems, nešantiems sunkias gyvenimo naštas, susitikti bendroje maldoje ir savo rūpesčius patikėti Dievui.
Birželis Katalikų Bažnyčioje yra skirtas Švč. Jėzaus Širdžiai. Kristaus Širdis atskleidžia beribę Dievo meilę žmogui – meilę, kuri pasilenkia prie kenčiančiojo, gydo, guodžia ir kviečia kiekvieną tapti šios meilės apaštalu. Birželį taip pat minimi šventieji apaštalai Petras ir Paulius, todėl šį mėnesį ypatingai meldžiamės už Bažnyčią ir jos apaštalinę misiją pasaulyje.
Artėjant Ligonių Sveikatos dienai, kviečiame jungtis į bendrą maldą ir melstis Jėzaus Vardo litaniją, užtariant visus atvyksiančius į Šiluvą, ligonius, jų artimuosius bei kiekvieną, kuris šiai dienai patikės savo skausmą, rūpesčius ir maldos intencijas.
Ligonių Sveikatos dieną drauge melsis kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas, Šiluvos parapijos šlovintojai ir į Šiluvą atvykę maldininkai.
Ligonių Sveikatos dienos programa birželio 26 d.
11.30 val. – Rožinio malda Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje
12.00 val. – Šv. Mišios bazilikoje
17.20 val. – Rožinio malda Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje
18.00 val. – Šv. Mišios bazilikoje. Vadovauja kun. egzorcistas Arnoldas Valkauskas
19.00 val. – Vidinio išgydymo pamaldos. Vadovauja kun. egzorcistas Arnoldas Valkauskas
Kviečiame atvykti į Šiluvą, jungtis į bendrą maldą ir patikėti savo intencijas Dievui per Švč. Mergelės Marijos užtarimą ir Švč. Jėzaus Širdies meilę.
Į Šiluvą galima atvykti ne tik prašyti išgydymo. Čia galima atnešti ir savo nuovargį, nerimą, artimo žmogaus skausmą ar tyliai širdyje nešamą intenciją. Maldoje nė vienas žmogus nelieka vienas.
ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ROŽINIS. ŠVIESOS SLĖPINIAI I
„Rožinis be kontempliacijos yra kūnas be sielos, ir iškyla pavojus jam virsti mechanišku formulių kartojimu, prieštaraujančiu Kristaus perspėjimui: „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys; jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo“ (Mt 6, 7). Dėl rožinio prigimties jo kalbėjimas reikalauja ramaus ritmo ir laiko, idant jį kalbantis asmuo galėtų lengviau atsidėti Viešpaties gyvenimo slėpinių kontempliacijai per širdį Tos, kuri buvo arčiausiai Viešpaties, ir idant šitaip atsivertų jų neišsemiami turtai“ (Šv. Paulius VI)
ŠVIESOS SLĖPINIAI
„Apreiškimas, kurį per krikštą Jordane suteikė pats Tėvas ir kurio aidu tapo Krikštytojas, yra jos lūpose Kanoje ir tampa didžiuoju nurodymu, kurį Motina duoda visų laikų Bažnyčiai: „Darykite, ką tik jis jums lieps“ (Jn 2, 5). Šis nurodymas įvesdina mus į Kristaus žodžius ir ženklus per viešąjį jo gyvenimą, suteikdamas marijišką pagrindą visiems „šviesos slėpiniams“.
(Šv. Jonas Paulius II)
I slėpinys
Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Krikštas Jordane
Intencija
- Krikšto sakramento malonės atnaujinimo.
- Už katechumenus.
- Malonės vykdyti Dievo valią.
Dievo Žodis
- Viešpaties DIEVO dvasia su manimi, nes VIEŠPATS patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė mane paguosti prislėgtųjų, paskelbti belaisviams laisvės ir atidaryti kalėjimo durų kaliniams. (Iz 61, 1).
- Tomis dienomis atėjo Jėzus iš Galilėjos Nazareto, ir Jonas jį pakrikštijo Jordane. Vos tik išbridęs iš vandens, Jėzus pamatė prasiveriantį dangų ir Dvasią, tarsi balandį, nusileidžiančią ant jo. Ir iš dangaus pasigirdo balsas: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“. (Mk 1, 9-11)
- Tuomet Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis. Jonas jį atkalbinėjo: „Tai aš turėčiau būti tavo pakrikštytas, o tu ateini pas mane!“ Bet Jėzus jam atsakė: „Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui“. (Mt 3, 13-15)
- Kai, visai tautai krikštijantis, ir Jėzus pasikrikštijęs meldėsi, atsivėrė dangus, ir Šventoji Dvasia kūnišku pavidalu nusileido ant jo tarsi balandis, o balsas iš dangaus prabilo: Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi. (Lk 3, 21-22)
Mąstymas
Iš šventojo vyskupo Grigaliaus Nazianziečio Pamokslų
- Apšviečiamas Kristus, tad nušviskime ir mes; krikštijamas Kristus, tad ženkime kartu su juo į vandenį, kad kartu ir išbristume. Jonui Krikštytojui krikštijant žmones, prisiartina Jėzus, matyt, norėdamas pašventinti savo krikštytoją; kaip žinoma, – kad vandenin nugramzdintų senąjį Adomą, pirma mūsų ir dėl mūsų pašventintų Jordano upę, kad pats, būdamas dvasia ir kūnas, mus pašventintų Dvasia ir vandeniu.
- Krikštytojas nesutinka, Jėzus prieštarauja. Tai aš turėčiau būti tavo pakrikštytas, sako žiburys Saulei, balsas – Žodžiui, didžiausias tarp gimusių iš moterų – visos kūrinijos Pirmgimiui; tas, kuris šoktelėjo motinos įsčiose, – tam, kuris įsčiose buvo pagarbintas; esamas ir būsimasis pirmtakas – tam, kuris pasirodė ir dar pasirodys. Tai aš turėčiau būti tavo pakrikštytas, ir, reikėtų pridurti, dėl tavęs. Mat žinojo, jog būtų buvęs pakrikštytas kankinystei; arba būtų nuskaistintas kaip Petras, kuriam buvo nuplautos ne tik kojos.
- Ir štai Jėzus išbrenda iš vandens, keldamas į aukštybes pasaulį, ir regi plyštant bei prasiveriant dangų, kurį Adomas sau bei savo palikuonims buvo uždaręs, kaip ir Edeno sodą, saugomą liepsna švytruojančio kalavijo. Štai ant jo nusileidžianti Dvasia patvirtina jo dievystę, pati būdama jam lygi; iš aukštybių pasigirsta balsas, jog iš čia jis yra kilęs. Sklęsdama tarsi balandis regimu pavidalu, Dvasia suteikia garbę jo kūnui, įgavusiam dieviškumo, taigi Dievui. Panašiai prieš daugybę amžių balandis paskelbė potvynio pabaigą.
TĖVE MŪSŲ. 10 SVEIKA MARIJA. GARBĖ DIEVUI.
- Be gimtosios nuodėmės pradėtoji Marija, melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos.
- mano Jėzau, atleisk mums mūsų kaltes, apsaugok mus nuo pragaro liepsnų ir nuvesk į Dangų visas sielas, ypač tas, kurioms labiausiai reikalingas Tavo gailestingumas.
Malda
Visagali amžinasis Dieve, tu Jėzų Kristų, šiandien Jordane pasikrikštijusį, Šventajai Dvasiai ant jo nusileidžiant, iškilmingai paskelbei esant tavo mylimąjį Sūnų; padaryk, kad ir mes, tavo įsūnytieji vaikai, iš vandens ir Šventosios Dvasios atgimę, visada tau mieli būtume. Prašome per tąjį mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Kun. Robertas Urbonavičius
Nekaltoji Švč. Mergelės Marijos Širdis. Marijos diena ŠILUVOJE
Birželio 13-ąją, Gedulo ir vilties dienos išvakarėse, Šiluvos piligriminėje šventovėje švenčiame Marijos dieną. Meldžiamės Lietuvai ir pasauliui aktualiomis intencijomis.
------
Birželio 12 d., penktadienį,
18 val. Šv. Mišios Šiluvos bazilikoje švenčiant Švč. Jėzaus Širdį ir Pasaulinę maldos už kunigų šventėjimą dieną.
22 val. Naktinė Švč. Sakramento adoracija su „Marijos radiju“. Baigiama 7 val. šv. Mišiomis.
-----
Birželio 13 d., šeštadienį,
APSIREIŠKIMO koplyčioje
8 val. šv. Mišios.
9 val. šv. Mišios.
ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO bazilikoje
7 val. šv. Mišios (užbaigiant naktinę adoraciją).
10 val. šv. Mišios.
11 val. katechezė. Sako t. Mindaugas Malinauskas SJ.
11.30 val. Švč. Sakramento adoracija. Rožinio malda. Švč. Mergelės Marijos litanija.
12 val. iškilmingos šv. Mišios minint Nekaltąją Švč. Mergelės Marijos Širdį.
13.30 val. Švč. Sakramento adoracija (iki 16 val. ).
14 val. Rožinis.
15 val. Dievo Gailestingumo vainikėlis ir Kryžiaus kelio apmąstymas.
------
Nuo 11 val. tiesioginė transliacija arkivyskupijos YouTube kanalu, Facebook paskyroje. Šiluvos šventovės Facebook , „Marijos radijo“ transliacija
ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ROŽINIS. DŽIAUGSMO SLĖPINIAI V
„Rožinis be kontempliacijos yra kūnas be sielos, ir iškyla pavojus jam virsti mechanišku formulių kartojimu, prieštaraujančiu Kristaus perspėjimui: „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys; jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo“ (Mt 6, 7). Dėl rožinio prigimties jo kalbėjimas reikalauja ramaus ritmo ir laiko, idant jį kalbantis asmuo galėtų lengviau atsidėti Viešpaties gyvenimo slėpinių kontempliacijai per širdį Tos, kuri buvo arčiausiai Viešpaties, ir idant šitaip atsivertų jų neišsemiami turtai“ (Šv. Paulius VI)
DŽIAUGSMO SLĖPINIAI
(pirmadienis ir šeštadienis)
„Medituoti „džiaugsmo“ slėpinius reiškia gilintis į krikščioniško džiaugsmo galutinę motyvaciją ir gilią prasmę. Tai reiškia įsižiūrėti į konkretų Įsikūnijimo slėpinio matmenį ir į dar neaiškų bei miglotą išganomosios kančios skelbimą. Marija veda mus į krikščioniško džiaugsmo paslapties pažinimą, primindama, kad krikščionybė pirmiausia yra euangelion, „geroji naujiena“, o jos centras ir juo labiau turinys slypi Kristaus, kūnu tapusio Žodžio, vienintelio pasaulio Išganytojo, asmenyje.“ (Šv. Jonas Paulius II)
V slėpinys
Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Atradimas Šventykloje
Intencija
- Kantrybės išbandymuose malonės.
- Širdies, kuri svarsto visus Dievo žodžius.
- Malonės skirti Dievui pirmą vietą.
Dievo Žodis
- „Išmintis pati gieda savo šlovės giesmę ir savimi didžiuojasi savo tautoje. Aukščiausiojo bendrijoje atveria burną ir didžiuojasi jo Galybių artume. Šventojoje Padangtėje jam tarnavau ir tada Zione užėmiau savo vietą. Taip mieste, kurį jis myli, man davė poilsio vietą, – Jeruzalėje yra mano valda. Įleidau šaknis garbingoje tautoje, VIEŠPATIES dalyje yra mano paveldas. (Sir 24, 1-2.10-12).
- „Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę. 43 Iškilmėms pasibaigus ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet gimdytojai to nepastebėjo.“ (Lk 2, 42-43)
- „Pagaliau po trijų dienų rado jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį. Visi, kurie jį girdėjo, stebėjosi jo išmanymu ir atsakymais.“ (Lk 2, 46-47)
- „Pamatę jį, gimdytojai labai nustebo, ir jo motina jam tarė: „Vaikeli, kam mums taip padarei?! Štai tavo tėvas ir aš su sielvartu ieškome tavęs“. O jis atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“ (Lk 2, 48-49)
Mąstymas
Iš Šventojo Jono Pauliaus II Apaštališkojo paraginimo „Redemptoris Custos.
- Jėzus atsakė taip, kad jie abu „nesuprato jo žodžių“. Jis pasakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“. Šį atsakymą išgirdo Juozapas, apie kurį Marija ką tik buvo pasakiusi „tavo tėvas“. Iš tikrųjų visi kalbėjo ir manė, kad „Jėzus yra Juozapo sūnus“
- Jėzaus atsakymas šventykloje „menamo tėvo“ sąmonėje turėjo atnaujinti tai, ką jis buvo girdėjęs naktį prieš dvylika metų: „Juozapai... nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios“. Jau tada jis suprato, kad yra Dievo paslapties saugotojas, o dvylikametis Jėzus aiškiai priminė tą paslaptį: „Turiu būti savo Tėvo reikaluose“.
- Eucharistinėje aukoje Bažnyčia visų pirma primena šlovingąją nepalytėtąją Mergelę Mariją, taip pat šventąjį Juozapą , nes jis „maitino tą, kurį tikintieji turi valgyti kaip amžinojo gyvenimo duoną“. O Jėzus „buvo jiems klusnus“, su pagarba atsiliepdamas į savo „tėvų“ rūpestingumą. Tuo jis norėjo pašventinti šeimos ir darbo, kurį atlikdavo šalia Juozapo, pareigas.
TĖVE MŪSŲ. 10 SVEIKA MARIJA. GARBĖ DIEVUI.
- Be gimtosios nuodėmės pradėtoji Marija, melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos.
- O mano Jėzau, atleisk mums mūsų kaltes, apsaugok mus nuo pragaro liepsnų ir nuvesk į Dangų visas sielas, ypač tas, kurioms labiausiai reikalingas Tavo gailestingumas
Malda
Visagali Dieve, Tu panorai nušviesti nuolankią Išganytojo vaikystę dieviškos išminties pasireiškimu; tegul ir mes, užtariant Mergelei Marijai ir šventajam Juozapui, būsime pripildyti išminties dvasios ir laikysime visus tavo žodžius savo širdyje. Prašome per Kristų mūsų Viešpatį. Amen
Kun. Robertas Urbonavičius
Birželio 7 d. – Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė/Devintinės
Birželio 7 d. Šiluvoje švęsime Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę – Devintines. Šią ypatingą dieną kviečiame susitikti maldoje.
Šv. Mišios
10.00 val. – Šv. Mišios Šiluvos bazilikoje
12.00 val. – Šv. Mišios Šiluvos bazilikoje
Po 12.00 val. Šv. Mišių vyks iškilminga procesija nuo bazilikos iki Apsireiškimo koplyčios ir atgal.
Labai kviečiame mergaites prisijungti prie procesijos ir dalyvauti barstant gėles.
Tą pačią dieną minime ir Tėvo dieną. Kviečiame patikėti maldai gyvus ir mirusius savo tėvus, krikšto tėvus ir senelius. Intencijas jau galite užrašyti prieš Šv. Mišias zakristijoje arba parapijos raštinėje. Kviečiame dalyvauti ir drauge melstis Šiluvoje.
Šiluvos klebono kun. Žilvino Zinkevičiaus pamokslas. Birželio 4 d.
Šv. Paulius rašė Timotiejui ne tik norėdamas padrąsinti jį sunkioje Efezo bažnyčios prižiūrėtojo užduotyje, bet ir suteikti jam jėgų ištverti sunkumus dėl Evangelijos. Kaip rasti jėgų ištverti išbandymus ir sunkumus, trokšdami skleisti Evangeliją?
Yra du raktai, padedantys rasti tikėjimą ir stiprybę išbandymų metu. Šv. Paulius duoda mums pirmąjį raktą, o Jėzus – antrąjį, padėdamas mums išlikti susitelkusiems į savo misiją ir įveikti išbandymus. Šv. Pauliui stiprybė slypi Kristaus kančioje ir prisikėlime. Kristui ji remiasi Dievo ir artimo meile. Galiausiai abu kalba apie meilės galią iš skirtingų perspektyvų.
Iš tiesų, meilė yra vienintelis pagrindas įveikti visus gyvenimo išbandymus. Štai kodėl Evangelijoje, kai Rašto aiškintojas paklausė Jėzaus: „Kuris yra pirmasis iš visų įsakymų?“ Jėzus atsakė: „Pirma: Klausyk, Izraeli, Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats. Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visu savo protu ir visomis savo jėgomis. Antra: Mylėk savo artimą kaip save patį. Nėra didesnio įsakymo už šiuos.“ Jėzaus atsakymas nebuvo naujas mokymas. Jis tiesiog citavo Pakartoto Įstatymo 6:4-5 ištrauką, kuri yra izraelitų tikėjimo išpažinimas.
Svarbu pažymėti, kad Jėzus žodžio „meilė“ nevartojo laisvai, kaip daugelis žmonių daro šiandien. Šiandien šis žodis vartojamas viskam, todėl meilė skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Dažnai meilė painiojama su emociniu jausmu, simpatija ar pirmenybe. Dažniausiai, kai žmonės sako mylintys, tai turi omenyje save, o ne mylimą asmenį. Kitaip tariant, meilė dažnai yra sąlyginė, egocentriška ir pagrįsta kitų naudojimu savo poreikiams, o ne kitų poreikių tenkinimu be sąlygų ir savanaudiškų interesų.
Todėl Jėzus vartoja keturis terminus, kalbėdamas apie šią meilę Dievui ir savo artimui. Šie terminai – širdis, protas, siela ir jėgomis – vartojami kartu, reiškia ne atskirus žmogaus gebėjimus ar dalis, o skirtingus būdus, kaip apibūdinti visą žmogų. Ar tai būtų širdis, siela ar protas, jie visi kartu reiškia visą žmogų, įsitraukusį į meilės aktą.
„Širdis“ apibūdina skirtingas žmogaus vidines gelmes, iš kurių kyla visi sprendimai ir veiksmai. „Siela“ yra kitas būdas apibūdinti visą žmogų kaip gyvą būtybę – tai, ko reikia paaukoti dėl Kristaus, jei norime Juo sekti. Kaip sakė Jėzus: „Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras. O kas praranda savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės. Kokia jam nauda laimėti visą pasaulį, o pakenkti savo gyvybei?“ (Mk 8, 35 ir t.) Jėzus dar priduria „protą“, norėdamas pabrėžti, kad mūsų mintis ir mąstymą turi gaivinti Dievo meilė. Galiausiai, paskutinis terminas „stiprybė, jėga“ minimas siekiant pabrėžti, kad meilė Dievui nėra vien spontaniškai kylantis sentimentalumas; tai įsipareigojimas, reikalaujantis kiekvieno mūsų energijos lašo. Tikroji meilė yra įsipareigojimas, prisiimtas ne tik emociškai, bet sąmoningai visa esybe – širdimi, siela, protu ir jėgomis.
Antroji Jėzaus atsakymo dalis yra Jo citata iš Kunigų knygos 19:18: „Mylėk savo artimą kaip save patį.“ Jėzus sujungė šiuos du įsakymus, padėdamas juos greta. Antroji Jo atsakymo dalis pagrindžia paskutinius septynis Dekalogo įsakymus, o pirmoji dalis apibendrina pirmuosius tris įsakymus, kurie sudaro paskutinių septynių įsakymų pagrindą. Potekstė aiški: šie du įsakymai – meilė Dievui ir meilė artimui – yra neatsiejami. Mūsų meilė Dievui sukonkretėja mūsų meilėje savo artimui.
Bet kaip turėtume mylėti savo artimą? Atsakymas aiškus. Turime juos mylėti taip, kaip mylime save. Kitaip tariant, kaip Viešpats mums sako Kalno pamoksle: „Visur darykite kitiems taip, kaip norite, kad jums darytų, nes tai yra Įstatymas ir Pranašai“ (Mt 7, 12). Mylėti kitus kaip save reiškia trokšti jų gerovės taip, kaip trokštame savo gerovės. Šventasis Paulius savo laiške filipiečiams rašė: „Nieko nedarykite iš savanaudiškumo ar iš puikybės, bet nuolankiai laikykite kitus aukštesniais už save. Kiekvienas težiūri ne savo naudos, bet kitų naudos“ (Fil 2, 3 ir t.).
Nors pradiniame kontekste „artimas reiškė brolius žydus“, Jėzus šią meilę taiko kiekvienam žmogui, įskaitant ir mūsų priešus, nes Dievas yra visų Tėvas. Jėzaus laikais Dievas buvo suprantamas ne tik kaip vienas žydų Dievas, bet ir kaip visos visatos bei visos žmonijos Dievas. „Mylėkite savo priešus ir melskitės už tuos, kurie jus persekioja, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai. Jis leidžia savo saulei tekėti virš blogųjų ir gerųjų, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.“ (Mt 5, 44 ir t.) Gerojo samariečio palyginimas iš tiesų skatina mus mylėti savo priešus, o tai bene sunkiausia mums. Tai matyti iš Rašto aiškintojo nesugebėjimo įvardyti samariečio kaip to, kuris parodė gailestingumą. Vietoj to, jis droviai atsakė Jėzui, kai šis paklausė: „Kas iš šių trijų, tavo manymu, buvo artimas žmogui, patekusiam į plėšikų rankas?“ Jis atsakė: „Tas, kuris parodė jam gailestingumą.“ (Lk 10, 36f)
Atsakydamas į Jėzaus mokymą apie dvigubą meilės įsakymą, Rašto aiškintojas tarė: „Gerai pasakyta, Mokytojau, tiesa, ką pasakei: yra tik vienas Jis ir nėra kito. Mylėti Jį visa širdimi, visu protu ir jėgomis, mylėti savo artimą kaip save patį yra daug svarbiau už bet kokią auką ar aukojimo auką.“ Tačiau evangelistas pažymėjo, kad Jėzus, matydamas, kaip išmintingai jis kalbėjo, pasakė: „Tu esi netoli nuo Dievo karalystės.“ Būti „netoli“ nereiškia, kad jis įėjo į Dievo karalystę. Vien tiesos žinojimas nereiškia, kad mes į ją įėjome. Taigi, meilės tiesos pažinimas turi būti išgyvenamas konkrečia meile Dievui savo artimui. Taigi „niekas nebedrįso jo klausinėti“, nes žinojo, kad negali įvykdyti Jėzaus iššūkio tobulai mylėti Dievą savo artimui – įskaitant ir priešus.
Kun. Žilvinas Zinkevičius