Maldą pradedame Kryžiaus ženklu (persižegnodami).

  • Pradžioje meldžiamės: „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“, „Tikiu Dievą Tėvą“.
  • Ties didesniais karoliukais meldžiame:
    Amžinasis Tėve, aukoju Tau mieliausiojo Tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Kūną ir Kraują, Sielą ir Dievystę permaldauti už mūsų ir viso pasaulio nuodėmes“.
  • Ties mažesniais karoliukais meldžiame:
    Dėl skaudžios Jėzaus kančios būk gailestingas mums ir visam pasauliui“.
  • Pabaigoje:
    Šventas Dieve, šventas Galingasis, šventas Amžinasis, pasigailėk mūsų ir viso pasaulio“ (3 kartus).

Užbaigiame maldą Kryžiaus ženklu (persižegnodami).

Tam, kas bent kartą sukalbės šį vainikėlį, bus suteikta malonė, nes mano gailestingumas beribis, – sakė Jis. – Tie, kurie kalbės šį vainikėlį gyvenime, o ypač mirties valandą, bus apglėbti mano gailestingumo.

Vainikėliu raginama prašyti Dievą gailestingumo ir kitiems žmonėms, patariama jį kalbėti prie mirštančiųjų. Melstis reikia nuolankiai, pasitikint Viešpačiu ir nuoširdžiai gailintis dėl nuodėmių.

Kalbėdama šį vainikėlį, – kalbėjo Viešpats ses. Faustinai, – priartini prie manęs visus žmones.

Šią maldą ses. Faustinai Jėzus padiktavo Vilniuje 1935 m. rugsėjo 13-14 d.

Po Vainikėlio galima melstis ir šv. Faustinos maldą:

Kiekvienu savosios būties kvėpsmu, kiekvienu savo Širdies dūžiu, kiekvienu kraujo, tekančio mano gyslomis, pulsavimu trokštu aukštinti Tavo, Švenčiausioji Trejybe, gailestingumą.

Trokštu visiškai persikeisti į Tavąjį gailestingumą ir tapti gyvu Tavo, Viešpatie, atspindžiu;
tegul esminė Tavo dieviška savybė – neišmatuojamas gailestingumas – per mano sielą ir širdį pasiekia artimą.

Padėk man, Viešpatie, kad mano akys būtų gailestingos, kad niekuomet nieko neįtarinėčiau ir neteisčiau pagal išorę,
bet įžvelgčiau artimo sielos grožį ir jam padėčiau.

Padėk man, Viešpatie, kad mano klausa būtų gailestinga, atidi artimo poreikiams, neabejinga jo skausmams ir aimanoms.

Padėk man, Viešpatie, kad mano kalba būtų gailestinga, kad niekuomet blogai nešnekėčiau apie artimą,
bet kiekvienam atrasčiau paguodos ir atleidimo žodį.

Padėk man, Viešpatie, kad mano rankos būtų gailestingos ir pasirengusios geriems darbams,
kad aš mokėčiau daryti gera artimui, pati imdamasi sunkiausių ir nemaloniausių darbų.

Padėk man, Viešpatie, kad mano kojos būtų gailestingos,
kad įveikdama savąjį nuovargį galėčiau skubėti padėti artimui.
Tikrasis mano poilsis tebūnie paslaugumas artimui.

Padėk man, Viešpatie, kad mano širdis būtų gailestinga, kad būčiau jautri visoms artimo kančioms.

Niekam neužversiu savo širdies. Nuoširdžiai bendrausiu net su tais, kuriuos žinau piktnaudžiaujant mano gerumu.
Nuslopinsiu savo skausmą ir užsidarysiu gailestingiausioje Jėzaus Širdyje. O mano Viešpatie, tegul manyje pasilieka Tavo gailestingumas.

Tu mane ragini būti gailestingą trejopai.

Pirmiausia – gailestingu veiksmu, kad ir koks jis būtų.
Antra – gailestingu žodžiu; jeigu negaliu padėti veiksmu, padėsiu žodžiu.
Trečias dalykas yra malda. Jeigu negalėsiu parodyti gailestingumo nei veiksmu, nei žodžiu, visada galėsiu malda, nes malda siekia ten, kur aš pati nepasiekiu.

O mano Jėzau, perkeisk mane į Save, nes Tu viską gali. Amen.