1993 m. rugsėjo 7 d., Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų išvakarėse, Šiluvoje apsilankė popiežius šv. Jonas Paulius II. Šventasis Tėvas ne kartą savo kalbose buvo užsiminęs, kad svajoja pasimelsti prie Aušros Vartų Marijos paveikslo ir pagerbti garsiąją Šiluvos Mergelę – Ligonių Sveikatą.

Ketvirtąją savo vizito Lietuvoje dieną Šventasis Tėvas į Šiluvą atvyko sraigtasparniu iš Kryžių kalno. Šiam įvykiui – jo nusileidimui – buvo specialiai paruošta vieta miestelio pakraštyje, prie kelio į Raseinius. Dabar šią vietą ženklina didelis ant kalvelės pastatytas medinis kryžius.

Tada šoninėmis miestelio gatvėmis, pro gyventojų alytnamius ir kapines papamobiliu važiavo link Apsireiškimo koplyčios. Išlipęs iš papamobilio leidosi pasisveikinti su žmonėmis, o ne link koplyčios, kaip buvo suplanuota, kas sukėlė nemenką iššūkį apsaugai.

Prie koplyčios susitiko su prel. E. Simaška. Koplyčioje suklupo maldai, bučiavo Mergelės Marijos apsireiškimo akmenį.

Tuomet bazilikoje dalyvavo Žodžio liturgijoje tema „Krikščioniškoji šeima“, pamokslo įrašą išsagojo LRT >>.

Pamaldų pabaigoje kardinolo Vincento Sladkevičiaus prašomas savo rankomis vainikavo iš Amerikos atvežtą, daugelį išeivijos lietuvių parapijų apkeliavusią Nekalčiausiosios Marijos Širdies statulą, Marijos globai pavesdamas lietuvių tautą.

Popiežiaus apsilankymą Šiluvoje mena jo dovanotas Vatikano meistrų darbo auksinis rožinis, šiuo metu esantis Šiluvos muziejuje.

Jonas Paulius II Šiluvos Mergelės prašė stiprinti lietuvių ryžtą klausyti Jėzaus žodžio – Gyvybės žodžio, kuris čia buvo pasėtas prieš amžius. Šventasis Tėvas tikino žmones, kad Marija, Taikos Karalienė, ilgus amžius saugojusi Lietuvą, nepaliks jos ir ateityje, tačiau mes turime sekti jos, „tikėjimo keliauninkės“ pavyzdžiu: visą savo gyvenimą kreipti tik į Kristų, klausytis Dievo žodžio ir jo laikytis.

Visas Šventojo Tėvo pamokslo tekstas >>.

Į popiežių ir susirinkusiuosius kreipęsis kardinolas Vincentas Sladkevičius MIC atskleidė pamaldumo Marijai, eisenų į Šiluvą svarbą lietuvių tautos kelyje į laisvę:

„Labai iškalbingas Apvaizdos mums duotas ženklas, kad būtent su atgijusius Eucharistijos garbinimu ir pamaldumu Marijai glaudžiai susijęs sąžinės ir visuomenės atgimimas, laisvėjimo pradžia. Septintajame – aštuntajame dešimtmečiuose katalikų, daugiausia jaunimo, atgailos ir maldos eisenos į Šiluvą, bendra šv. Rožančiaus malda, atsiteisimo už tautos nuodėmes mintis, kaip tikrasis kelias į vidinę laisvę, brandino Lietuvos Bažnyčios savimonę, skatino pasauliečių aktyvumą ir atsakomybę pagal Vatikano II Susirinkimo dvasią“.