Apie šventovę
- Pirmoji Šiluvos bažnyčia įsteigta 1475 m. rugsėjo 1 d. ir jai suteiktas Mergelės Marijos Gimimo vardas.
- Miestelis žemėlapyje pirmą kartą paminėtas 1613 m.
- Po reformacijos atgavus katalikų žemes ir atstačius bažnyčią, nuo 1646 m. ypatingai malonėmis ėmė garsėti Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas.
- Dabartinė mūrinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika pašventinta 1786 m. rugsėjo 8 d.
- Tą pačią dieną popiežiaus leidimu iškilmingai vainikuotas bazilikoje esantis Marijos paveikslas. Tai aukščiausias paveikslo pagerbimo būdas ir jo svarbos tikinčiųjų maldingumui pripažinimas.
- 1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė popiežius šv. Jonas Paulius II.
- Vienas pirmųjų Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų Europoje – 1608 m.
- Pirmieji po apsireiškimo įvykę stebuklai – praregėjęs šimtametis senelis, atrasti bažnyčios nuosavybės dokumentai ir susigrąžintos Reformacijos laikotarpiu katalikų prarastos žemės.
- Mergelė Marija pasirodė su Kūdikiu ant rankų ir verkdama sakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama“.
- Marijos žinia Šiluvoje – kvietimas savo gyvenimą visiškai atgręžti į jos Sūnų Jėzų Kristų.
- Vienintelis žinomas apsireiškimas, kai Marija kalbėjo kitos konfesijos žmogui (dalyvavo tikri istoriniai asmenys kalvinų seminarijos rektorius – bakalauras Saliamonas Grocijus ir Šiluvos kalvinų katechetas Mikalojus Fiera.
- Dabartinė Apsireiškimo koplyčia pastatyta pagal tradiciją autentiškoje apsireiškimo vietoje. Akmuo, ant kurio pasirodė Marija, įmontuotas altoriaus papėdėje.
- Piligrimystė – tai kelionė į šventas vietas, dažnai keliaujant su maldos intencija, ne vien trokštant kažką pamatyti.
- Piligrimystės tradicija Šiluvoje gyva jau penkis šimtmečius. 1551 m. Ragainės pastorius Martynas Mažvydas laiške Prūsų hercogui Albrechtui skundėsi, kad jo parapijiečiai lietuvninkai nepripranta prie naujo tikėjimo ir švenčių dienomis vyksta į Lietuvos bažnyčias, tarp kurių mini Šiluvą, nuo Ragainės nutolusią net 100 kilometrų.
- Šiluvą į savo maršrutus įtraukia mūsų šalies ir kitų kraštų piligrimai, lankantys Jono Pauliaus II piligrimų kelio šventoves Lietuvoje.
- Nuo 2018 m. Šiluva įtraukta į pasaulinę Šv. Jokūbo kelio šventovių asociaciją.
- Statytojo valia suteikus bažnyčiai Marijos Gimimo vardą ir išrūpinus titulinius atlaidus, jau XVI a. jie ėmė garsėti. Į šiuos atlaidus traukdavo minios maldininkų iš atokiausių Lietuvos kampelių ir net Užnemunės, kur vyravo protestantai.
- Per Lietuvą nusiritus reformacijos bangai ir atstačius sugriautą Šiluvos bažnyčią, į vėl atgaivintus Šilinių atlaidus suplaukdavo tūkstančiai žmonių.
- 1775 m. gavus popiežiaus Pijaus VI leidimą, Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai imti švęsti visą oktavą – rugsėjo 8-15 d.
- Plūstančių į Šiluvą maldininkų tarybinė milicija nesustabdydavo ir sovietmečiu. Per Šilinių atlaidus būdavo išdalijama apie 50 000 šv. Komunijų. (LKBK, 1974 m. Nr. 12).
- Dabar atlaiduose švenčiamos LR kariuomenės, policijos, medikų, katalikiškų bendruomenių, kunigų ir vienuolių, šeimų ir jaunimo dienos, kuriose meldžiamasi Lietuvai ir Bažnyčiai aktualiomis intencijomis.
- Atlaiduose kasmet apsilanko 50–75 tūkst. piligrimų.