Už sniegą Skaistesnė
Sniegas, mums įprastas gamtos reiškinys, vienų mėgstamas, kitų vargiai pakeliamas, tačiau tiek Pietų Europoje, tiek Šventojoje Žemėje, - sniegas gan retas ir įspūdingas reginys.
Šventajame Rašte, sniegas paminimas 24 kartus. Dėl savo baltos spalvos ir spindesio, sniegas susietas su tyrumu, apsivalymu nuo nuodėmių. Viešpats per pranašą Izaiją savo tautai žada: „Esate paraudę nuo nuodėmių, aš jus išbaltinsiu kaip sniegą“ (Iz 1, 18); karalius Dovydas atgailaudamas už savo nuodėmes, meldžia: „Nuplauk mane, ir būsiu baltesnis už sniegą“ (Ps 51, 9). Kartu sniego įvaizdis naudojamas dieviškumui nusakyti: atsimainymo metu Jėzaus „drabužiai ėmė taip baltai spindėti, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje.“ (Mk 9, 3); Apaštalui Jonui pasirodžiusio Viešpaties „galva ir plaukai buvo balti kaip balčiausia vilna ar sniegas, jo akys tarsi ugnies liepsna.“ (Apr 1, 14)
Viduramžiais, krikščioniškoji simbolika, sniegą įvardino kaip Mergelės Marijos simbolį, pritaikydami jai Raudų knygos eilutes: „Jos [Jeruzalės] nazirai [pašvęstieji Viešpačiui] buvo tyresni už sniegą, baltesni už pieną.“ (Rd 4, 7). Taip gimė Marijos titulas Nive candidior, - tyresnė, skaistesnė už sniegą. Šis titulas ilgainiui buvo suprastas kaip Nekaltojo Prasidėjimo simbolis, poetiškai paaiškinantis tikėjimo tiesą jog nuo pat savo prasidėjimo motinos įsčiose Marija nebuvo paliesta nuodėmės: tiek gimtosios, tiek asmeninės. Ji yra Tota Pulchra – Visa graži.
Su sniegu sietinas ir liturginis Marijos Snieginės titulas. XIII amžiaus legenda mini jog Romoje, 352 ar 358 m. naktį iš rugpjūčio 4 į 5 d. iškrito gausus sniegas ant Eskvilino kalvos. Tai buvo ne atsitiktinis gamtos reiškinys, bet išmelstas stebuklas: kilminga patricijų pora, sulaukusi senatvės ir neturėdama palikuonių, nusprendė savo turtą paaukoti Dievo Motinai ir prašė iš Jos ženklo, kaip panaudoti išteklius. Tad tą naktį, jiems sapne pasirodžiusi Marija, prašė toje vietoje, kur bus prisnigta, pastatyti Jos garbei bažnyčią. Rugpjūčio 5 d. pora nuėjo pas to meto popiežių Liberijų ir perdavė jam Marijos norą. Popiežius Liberijus nesipriešino Dievo Motinos norui ir netrukus ant Eskvilino kalvos iškilo pirmoji bažnyčia Vakaruose skirta Mergelei Marijai. Manoma, kad ji buvo pastatyta šimtmečiu vėliau, valdant popiežiui Celestinui I, o konsekruota popiežiaus Siksto III, 434 m. rugpjūčio 5 d. Šiądien ir yra minima Bazilikos pašventinimo liturginė šventė, o prisimenant sniego stebuklą, yra beriami baltų rožių žiedlapiai.
Ši bazilika vadinama Švč. Marijos Didžiosios (Santa Maria Maggiore) titulu, tačiau turi ir kitus vardus: Marijos Snieginės (stebuklo atminimui), Liberijaus (legendinio statytojo), Prakartėlės (nes čia saugomos ėdžių relikvija). Ji yra viena iš keturių pagrindinių Romos popiežiškųjų bazilikų ir viena iš septynių piligrimams būtinų aplankyti šventovių. Ši bazilika yra ženklas Dievo Gimdytojos kulto, kuris neįtikėtinu greičiu plito po Efezo Susirinkimo (431 m.), kuriame buvo leista Mariją šlovinti kaip Dievo Motiną.
Kun. Robertas Urbonavičius
ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ROŽINIS. KANČIOS SLĖPINIAI I
„Rožinis be kontempliacijos yra kūnas be sielos, ir iškyla pavojus jam virsti mechanišku formulių kartojimu, prieštaraujančiu Kristaus perspėjimui: „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys; jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo“ (Mt 6, 7). Dėl rožinio prigimties jo kalbėjimas reikalauja ramaus ritmo ir laiko, idant jį kalbantis asmuo galėtų lengviau atsidėti Viešpaties gyvenimo slėpinių kontempliacijai per širdį Tos, kuri buvo arčiausiai Viešpaties, ir idant šitaip atsivertų jų neišsemiami turtai“ (Šv. Paulius VI)
KANČIOS SLĖPINIAI
„Kančios slėpiniai veda tikintįjį į Jėzaus mirties išgyvenimą kryžiaus papėdėje šalia Marijos, idant kartu su ja jis galėtų įsiskverbti į Dievo meilės žmogui gelmes ir pajusti visą atnaujinamąją jos galią.“ (Šv. Jonas Paulius II)
I slėpinys
Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malda Getsemanėje
Intencija
- Atsidavimo Dievo Valiai malonės.
- Už išgyvenančius dvasines krizes, depresiją ar vienatvę.
- Už tikėjimą apleidusius.
Dievo Žodis
- Jis mūsų negalias prisiėmė, mūsų skausmus sau užsikrovė. O mes laikėme jį raupsuotu, – Dievo nubaustu ir nuvargintu. (Iz 53, 4).
- Paskui grįžta, randa juos miegančius ir taria Petrui: „Simonai, tu miegi? Neįstengei nė vienos valandos pabudėti? 38 Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėt į pagundą, nes dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“. 39 Jis vėl nuėjo ir dar kartą meldėsi tais pačiais žodžiais. 40 Ir vėl sugrįžęs rado juos miegančius – jų akys buvo mieguistos, ir jie nežinojo, ką atsakyti. (Mk 14, 37-39)
- Netrukus Jėzus su jais atėjo į ūkį, vadinamą Getsemane, ir tarė mokiniams: „Pasėdėkite čia, kol aš ten nuėjęs melsiuos“. Pasiėmęs Petrą ir abu Zebediejaus sūnus, pradėjo liūdėti ir sielvartauti. Tada tarė jiems: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Likite čia ir pabudėkite kartu su manimi“. Kiek toliau paėjęs, parpuolė kniūbsčias ir meldėsi: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu!“. (Mt 27, 36-39)
- Jis atsitolino nuo jų maždaug per akmens metimą ir atsiklaupęs ėmė melstis: „Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia!“ Jam pasirodė iš dangaus angelas ir jį sustiprino. Mirtino sielvarto apimtas, jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn. (Lk 22, 41-44)
Mąstymas
Iš šventojo vyskupo Alfonso Liguorio Pamokslų
- Mano Jėzau, be galo vertas meilės, neleisk man daugiau nė dienos gyventi nedėkingam už tokį gerumą. Praeityje mažai tegalvojau apie tai, kaip atsiliepti į Tavo meilę, kurią man parodei; ateityje galvosiu tik apie tai, kaip Tave mylėti ir Tau patikti. Išsivaduokime iš savimeilės ir prisirišimo prie žemiškų dalykų; atiduokime Dievui visą savo valią, visiškai ir be išlygų, sakydami: O Viešpatie! Tvarkyk mane ir visa, kas man priklauso, kaip Tu nori – gyvenime ir mirtyje.
- Aš noriu tik to, ko nori Tu. Vienintelis mano troškimas – mylėti Tave visada šiame gyvenime ir per amžius būsimajame. Ir ko gi kito aš galėčiau trokšti, jei ne Tavęs, mano širdies Dieve? O Jėzaus kraujau, uždek mane Jėzaus meile! O Jėzaus žaizdos, perverkite mane Jėzaus meile! O Jėzaus mirtie, padaryk, kad numirčiau bet kokiai meilei, kuri nėra skirta Jėzui!
- Mano Jėzau, myliu Tave labiau už viską; myliu Tave visa savo siela; myliu Tave labiau už patį save. Gaila man, mano meile, kad praeityje Tave niekinau. Mano mylimas Viešpatie, dovanok man Savo meilę ir padaryk mane visiškai Savo. O Marija, mano Motina! Vėl tavęs prašau – padaryk, kad būčiau visiškai Jėzaus; tu turi tai padaryti; to aš iš tavęs viliuosi. Amen.
TĖVE MŪSŲ. 10 SVEIKA MARIJA. GARBĖ DIEVUI.
- Be gimtosios nuodėmės pradėtoji Marija, melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos.
- mano Jėzau, atleisk mums mūsų kaltes, apsaugok mus nuo pragaro liepsnų ir nuvesk į Dangų visas sielas, ypač tas, kurioms labiausiai reikalingas Tavo gailestingumas.
Malda
Visagali amžinasis Dieve, norėdamas duoti žmonijai nusižeminimo pavyzdį, tu leidai mūsų Išganytojui tapti žmogumi ir numirti ant kryžiaus; suteik mums malonę sekti jo kantrybe ir tapti jo prisikėlimo dalininkais. Prašome Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Kun. Robertas Urbonavičius
Ligonių Sveikatos diena Šiluvoje: kvietimas melstis už ligonius ir ligos paliestas šeimas
Paskutinįjį liepos mėnesio penktadienį, liepos 31 d., Šiluvos šventovėje tikintieji kviečiami susirinkti į Ligonių Sveikatos dieną – maldos, užtarimo ir pasitikėjimo Dievo gailestingumu vakarą.
Ligonių Sveikata – viena iš Švč. Mergelės Marijos litanijos invokacijų. Šis kreipinys primena motinišką Marijos meilę visiems, kuriuos palietė liga, skausmas, vidinės žaizdos ar artimo žmogaus kančia. Šiluvoje, kur Švč. Mergelė Marija nuo seno patiriama kaip užtarėja ir guodėja, ši diena tampa ypatingu kvietimu ligoniams, jų šeimoms, artimiesiems ir visiems, nešantiems sunkias gyvenimo naštas, susitikti bendroje maldoje ir savo rūpesčius patikėti Dievui.
Rengiantis Ligonių Sveikatos dienai, kviečiame melstis Šv. Juozapo litaniją. Šventasis Juozapas – rūpestingas Šventosios Šeimos globėjas, tylus ir ištikimas Dievo valios vykdytojas. Prašykime jo užtarimo ligoniams, jų artimiesiems, medikams, slaugytojams ir visiems, kurie kasdien su meile rūpinasi kenčiančiaisiais.
Maldoje prisiminkime ir šeimas, kurias palietė liga, vienatvė, nerimas ar netektis. Melskime stiprybės tiems, kurie laukia gydymo, sveiksta, slaugo artimą žmogų arba tyliai neša savo skausmą.
Liepos 31-osios vakarą kartu melsis kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas, bendruomenė „Gailestingumo versmė“ ir į Šiluvą atvykę maldininkai.
Ligonių Sveikatos dienos programa liepos 31 d.
11.30 val. – Rožinio malda Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje.
12.00 val. - Šv. Mišios bazilikoje.
17.20 val. – Rožinio malda Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje.
18.00 val. – Šv. Mišios bazilikoje. Vadovauja kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas.
Po vakaro Šv. Mišių – vidinio išgydymo pamaldos. Vadovauja kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas. Kartu meldžiasi bendruomenė „Gailestingumo versmė“.
Kviečiame atvykti į Šiluvą, jungtis į bendrą maldą ir patikėti savo intencijas Dievui per Švč. Mergelės Marijos ir šventojo Juozapo užtarimą.
Į Šiluvą galima atvykti ne tik prašyti išgydymo. Čia galima atnešti savo nuovargį, nerimą, artimo žmogaus skausmą ar tyliai širdyje nešamą intenciją. Maldoje nė vienas žmogus nelieka vienas.
Rugpjūčio 5 d. – Marijos Snieginės minėjimas Šiluvoje
Rugpjūčio 5 d. Bažnyčia iškilmingai mini Švč. Mergelės Marijos (Didžiosios) bazilikos Romoje pašventinimo metines – liaudiškai vadinamą Marijos Snieginės švente. Tai seniausia ir didingiausia Dievo Gimdytojos garbei skirta šventovė Vakarų krikščionybės pasaulyje, liudijanti Dievo Tautos meilę ir pasitikėjimą Mergele Marija.
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, popiežiaus Pranciškaus sprendimu, yra paskelbta dvasine Marijos Didžiosios bazilikos dukterimi, turinti teisę teikti visas dvasines Romos šventovės malones.
Kviečiame šią ypatingą dieną švęsti kartu Šiluvoje, išgirsti kardinolo Rolando Makricko sveikinimą, džiaugtis žiedlapių lietumi bei pelnyti visuotinius atlaidus.
Šventės programa – rugpjūčio 5 d., Šiluvos bazilikoje:
- 11. 30 val. – klausoma išpažinčių
- 11. 30 val. – Rožinio malda
- 12. 00 val. – šventosios Mišios. Vadovauja vyskupas Saulius Bužauskas.
Norint gauti visuotinius atlaidus, kviečiame:
- Būti atlikus išpažintį (bent aštuonias dienas iki šventės) bei pasiryžti vengti nuodėmių.
- Švęsti Eucharistiją ir priimti Komuniją.
- Pasimelsti popiežiaus intencija – sukalbant „Tėve mūsų“ ir Tikėjimo išpažinimą.
Šiluvos Šventovė, liudijanti neblėstančią Dievo Motinos meilę ir globą, bei Visuotinės Bažnyčios grožį, laukia jūsų!
ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ROŽINIS. Šviesos slėpiniai. V
„Rožinis be kontempliacijos yra kūnas be sielos, ir iškyla pavojus jam virsti mechanišku formulių kartojimu, prieštaraujančiu Kristaus perspėjimui: „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys; jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo“ (Mt 6, 7). Dėl rožinio prigimties jo kalbėjimas reikalauja ramaus ritmo ir laiko, idant jį kalbantis asmuo galėtų lengviau atsidėti Viešpaties gyvenimo slėpinių kontempliacijai per širdį Tos, kuri buvo arčiausiai Viešpaties, ir idant šitaip atsivertų jų neišsemiami turtai“ (Šv. Paulius VI)
ŠVIESOS SLĖPINIAI
„Apreiškimas, kurį per krikštą Jordane suteikė pats Tėvas ir kurio aidu tapo Krikštytojas, yra jos lūpose Kanoje ir tampa didžiuoju nurodymu, kurį Motina duoda visų laikų Bažnyčiai: „Darykite, ką tik jis jums lieps“ (Jn 2, 5). Šis nurodymas įvesdina mus į Kristaus žodžius ir ženklus per viešąjį jo gyvenimą, suteikdamas marijišką pagrindą visiems „šviesos slėpiniams“.
(Šv. Jonas Paulius II)
V slėpinys
Eucharistijos įsteigimas
Intencija
- Didesnės meilės eucharistiniam Jėzui malonės.
- Už pašaukimus į kunigystę.
- Už pirmosios Komunijos vaikus.
Dievo Žodis
- Vakarieniaujant Jėzus paėmė duoną, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas“. Paskui, paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą ir davė jiems, tardamas: „Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas, Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti. Ir sakau jums: nuo šiol aš nebegersiu šito vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada su jumis gersiu jį naują savo Tėvo karalystėje“. (Mt 26, 26-29).
- Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duoną sukalbėjo palaiminimą, ją laužė ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite, tai mano kūnas!“ Paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą, davė jiems, ir visi gėrė iš jos. O jis jiems tarė: „Tai mano kraujas, sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį. š tiesų sakau jums: aš jau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje“. (Mk 14, 22-25)
- Ir, paėmęs duonos, jis sukalbėjo padėkos maldą, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui“. Lygiai taip po vakarienės jis paėmė taurę, sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas“. (Lk 22, 19-20)
- Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame. Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane. (Jn 6, 55-57)
Mąstymas
Iš šventojo kunigo Tomo Akviniečio Raštų
- Vienatinis Dievo Sūnus, norėdamas mus padaryti savo dievystės dalininkais, priėmė mūsų prigimtį ir tapo žmogumi, kad žmones padarytų dievais. Negana to, viską, ką gavo iš mūsų, jis atidavė mūsų išganymui. Mat savo kūną jis paaukojo ant kryžiaus aukuro kaip auką Dievui Tėvui, kad mus sutaikytų su Dievu, o savo kraują išliejo kaip išpirką ir nuplovimą, idant būtume išpirkti iš apgailėtinos vergystės ir apvalyti nuo visų nuodėmių.
- Brangusis ir nuostabusis pokyli, išganingas ir visokiausios gardybės kupinas! Ar gali būti kas brangiau už tokį pokylį? Jame mums patiekiama jau nebe veršių ir ožių mėsa, kaip kitados pagal senąjį Įstatymą, bet Kristus, tikrasis Dievas, kad būtų galima jį priimti. Argi yra kas nuostabiau už šį sakramentą? Joks kitas sakramentas nėra išganingesnis už šį, kuriuo apvalomos nuodėmės, ugdomos dorybės, o siela apsčiai pripildoma visokiausių dvasinių dovanų.
- Jis aukojamas Bažnyčioje už gyvuosius ir mirusiuosius, kad visiems būtų naudingas, nes yra įsteigtas visų išganymui. Pagaliau niekas nepajėgtų apsakyti gardybės šio sakramento, per kurį iš paties šaltinio ragaujama dvasinės saldybės ir prisimenama toji prakilniausioji meilė, kurią savo kančia parodė Kristus.
TĖVE MŪSŲ. 10 SVEIKA MARIJA. GARBĖ DIEVUI.
- Be gimtosios nuodėmės pradėtoji Marija, melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos.
- mano Jėzau, atleisk mums mūsų kaltes, apsaugok mus nuo pragaro liepsnų ir nuvesk į Dangų visas sielas, ypač tas, kurioms labiausiai reikalingas Tavo gailestingumas.
Malda
Dieve, Švenčiausiuoju Sakramentu palikęs mums savo kančios atminimą, išmokyk mus taip garbinti šventąsias tavo Kūno ir Kraujo paslaptis, kad galėtume nuolat naudotis atpirkimo vaisiais. Tu, būdamas Dievas, su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžius.
Kun. Robertas Urbonavičius
Šeštus metus skaičiuojančios „Bažnyčių naktys“ muzika ir sakralumu vienija keturias savivaldybes
Jau tradicija tapusios ir šeštus metus organizuojamos „Bažnyčių naktys“ liepos 16–19 dienomis kviečia vakaro sutemose patirti šventumo ir kultūros dermę – muziką, ekskursijas, parodas ir susitikimus Šiaulių, Kelmės, Raseinių rajonuose ir Šiaulių mieste. Tai – išskirtinė proga pažinti kraštą, atrasti sakralinio paveldo vietas ir kartu pasimėgauti vasaros vakarais, praneša organizatoriai. Visi renginiai nemokami ir tinka visai šeimai.
Raseinių rajonas
Tris vasaros vakarus Raseinių rajonas kvies į kultūros ir sakralumo kupiną renginių ciklą.
Penktadienio vakarą lankytojus pasitiks Šiluvos šventovė – viena svarbiausių Lietuvos piligrimystės vietų. Apsireiškimo koplyčioje bus aukojamos Šv. Mišios, o po jų dr. Kastytis Rudokas ves ekskursiją po šventovę. Vėliau Šiluvos bazilikoje suskambės Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas” programa „Po bažnyčių skliautais”.
Šeštadienį Raseiniai atskleis savo paslaptis: Raseinių garbės pilietis ir vyr. bibliotekininkas Jonas Brigys ves ekskursiją „Raseinių bažnyčios paslaptys ir legendos”, po kurios Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje operos solistai Viktorija Miškūnaitė ir Jurgis Jarašius kartu su vargonininku Rimvydu Mitkumi suteiks vakarui operinių spalvų.
Renginių ciklą Raseinių rajone vainikuos sekmadienį Alėjų Švč. Trejybės bažnyčioje vyksiantis styginių kvarteto „Archi Quartett” ir solistės Aistės Pilibavičiūtės koncertas.
Šiaulių rajonas
Gausi „Bažnyčių naktų” programa liepos 16–19 d. kvies keliauti po Kuršėnus, Kurtuvėnus, Verbūnus, Gruzdžius ir Kryžių kalną. Kuršėnuose programa drieksis per kelias bibliotekos erdves: Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos vasaros skaitykloje vyks grafikės Elvyros Kairiūkštytės virtualios parodos „360 laipsnių galerija” peržiūra, bibliotekos languose bus eksponuojama tamsoje švytinčių tapybos darbų paroda „Tikėjimas”, lankytojai taip pat galės dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse su tamsoje švytinčiais dažais. Kurtuvėnų šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje vakaras prasidės Šv. Mišiomis, po jų lankytojai galės leistis į ekskursiją po bažnyčią ir laidojimo rūsius, o programą užbaigs susitikimas su piligrimu, dainų atlikėju, rašytoju ir aktoriumi Juozu Gaižausku.
Prie Verbūnų koplytėlės, skambės Šv. Onos atlaidų šv. Mišios, po kurių bus galima paragauti šviežio derliaus duonos „Šventa Ona – duonos ponia”, o vakarą pratęs Pauliaus Bagdonavičiaus ir Vismantės Benkunskienės dueto koncertas.
Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčioje programa prasidės Šv. Mišiomis, po jų skambės vokalinio instrumentinio trio „Pasteliniai garsai” kamerinės muzikos vakaras „Žydinti muzika”. Čia sopranas, fleita ir fortepijonas susipins su floristės Miglės Plukienės gyvomis floristinėmis interpretacijomis. Vakarą užbaigs ekskursija „Gruzdžiai kryžkelėse”.
Duris atvers ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kryžių kalno vienuolynas, kur, be kasdienių Mišių, lankytojų lauks katalikiškos roko grupės „Gyvasis vynmedis” koncertas vienuolyno kiemelyje ir naktinė ekskursija „Adagio Kryžių kalne”. Šalia veiks ir mokinių bei mokytojų tapybos darbų paroda „Pražydęs Kryžių kalnas”. O Aleksandrijoje – retai lankoma vieta: ekskursija po atgimstantį Aleksandrijos dvarą.
Kelmės rajonas
Liepos 18–19 dienomis, kai vidurvasario sutemos nusileis ant Tytuvėnų sakralinio ansamblio stogų, Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia po popietinės ekskursijos miesto sakralinėse vietose, atvers duris muzikos mėgėjams: skambės Kazimiero Likšos autorinės kūrybos koncertinė programa – akustinė gitara, vokalas, pianinas ir styginių kvartetas.
Sekmadienį Kiaunorių Šv. Juozapo bažnyčioje sakralinę programą „Žodis regi mane” atliks ansamblis „3M” – aktorė, sopranas ir pianistė, kviesiančios pasinerti į intymią, žodžio ir garso jungtimi paremtą patirtį.
Šiaulių miestas
Liepos 16–19 dienomis keturios Šiaulių miesto bažnyčios prisipildys muzikos ir dvasinės bendrystės jausmo. Ciklas prasidės edukaciniu žaidimu „Kelionė laiku: po Šiaulius ir po bažnyčias” šeimoms ir mokyklinio amžiaus vaikams Turizmo informacijos centre – puikus būdas įsibėgėti.
Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje, po Šv. Mišių, triumfuos „Trio Nantes” – sopranas, fleita ir arfa – su programa „Musica de Caelo” (liet. Muzika iš dangaus), po kurios lauks ekskursija „Šiaulių bažnyčios vakaro šviesoje”. O kas norės pratęsti naktį – Šv. Juozapo Darbininko bažnyčioje Rėkyvoje skambės akordeonininkės Eglės Bartkevičiūtės koncertas, po kurio – ekskursija „Naktis prie ežero ir maldos namų”.
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje po ekskursijos „Puikiausia ant visų žemaičių” ir Šv. Mišių Gailestingumo šventovės ansamblis atliks programą „Misericordia Domini plena est terra” (liet. Viešpaties malonės pilna žemė).
Šv. Jurgio bažnyčioje, po ekskursijos „Šv. Jurgis, 100 metų globojantis miestą” ir Šv. Mišių – Valstybinio choro „Polifonija” koncertas, „Vox Luminis” (liet. Šviesos balsas), vadovaujamas Povilo Vanžodžio.
Paskutinį vakarą Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje po Šv. Mišių dr. Darius Liutikas pristatys knygą „Lietuvos šventovės atvirukuose”, o vakarą užbaigs vokalo grupė „Vilniaus Voices” su gospelo koncertu „Amazing Grace” (liet. Nuostabi malonė), vadovaujama Kristinos Žaldokaitės, ir ekskursija „Dievo namai Pietiniame”. Nuo liepos 18 iki 31 dienos Šiaulių miesto bibliotekoje (Aido g. 27) taip pat veiks spaudinių paroda „Kai bažnyčios prabyla naktį”.
Tradicija, siekianti Vokietiją dar 2003-iaisiais, vėliau paplitusi po Austriją, Čekiją, Slovakiją, Estiją ir Latviją, Lietuvoje įsitvirtino 2021 metais, kai muzika sutemose pirmą kartą suskambo net keturiose savivaldybėse. Šiandien „Bažnyčių naktys” – jau nusistovėjęs vasaros ritualas, kviečiantis keliauti ir atrasti naujas patirtis senose sienose. Kiekviena aplankyta bažnyčia, kiekvienos Mišios ar sutemose skambantis koncertas primena tą patį – kartais užtenka sustoti, kad išgirstum daugiau.
Visa programa skelbiama www.maloniukelias.lt
ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ROŽINIS. Šviesos slėpiniai IV
„Rožinis be kontempliacijos yra kūnas be sielos, ir iškyla pavojus jam virsti mechanišku formulių kartojimu, prieštaraujančiu Kristaus perspėjimui: „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys; jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo“ (Mt 6, 7). Dėl rožinio prigimties jo kalbėjimas reikalauja ramaus ritmo ir laiko, idant jį kalbantis asmuo galėtų lengviau atsidėti Viešpaties gyvenimo slėpinių kontempliacijai per širdį Tos, kuri buvo arčiausiai Viešpaties, ir idant šitaip atsivertų jų neišsemiami turtai“ (Šv. Paulius VI)
ŠVIESOS SLĖPINIAI
„Apreiškimas, kurį per krikštą Jordane suteikė pats Tėvas ir kurio aidu tapo Krikštytojas, yra jos lūpose Kanoje ir tampa didžiuoju nurodymu, kurį Motina duoda visų laikų Bažnyčiai: „Darykite, ką tik jis jums lieps“ (Jn 2, 5). Šis nurodymas įvesdina mus į Kristaus žodžius ir ženklus per viešąjį jo gyvenimą, suteikdamas marijišką pagrindą visiems „šviesos slėpiniams“.
(Šv. Jonas Paulius II)
IV slėpinys
Viešpaties Atsimainymas ant Taboro kalno
Intencija
- Maldingumo dovanos.
- Už kontempliatyviuosius vienuolius.
- Už ieškančius Dievo.
Dievo Žodis
- Mylimieji! Mes skelbėme jums mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybę ir atėjimą, ne mėgdžiodami gudriai išgalvotas pasakas, bet būdami savo akimis matę jo didybę liudytojai. Jis gavo iš Dievo Tėvo garbę ir šlovę, kai iš šlovingosios didybės nuskambėjo jam balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“. (2Pt 1, 16-18).
- Po šešių dienų Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa. Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo. (Mt 17, 1-3)
- Tuomet Petras ir sako Jėzui: „Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui“. (Mt 17, 4)
- Dar jam tebekalbant, štai skaistus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!“ Tai išgirdę, mokiniai parpuolė kniūbsti, labai išsigandę. Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“ (Mt 17, 5-7)
Mąstymas
Iš šventojo vyskupo Anastazo Sinajiečio Pamokslo Viešpaties Atsimainymo šventei
- Bėkime ten, džiugūs ir linksmi, ženkime į debesies gelmes, kaip Mozė ir Elijas, Jokūbas ir Jonas. Būk lyg Petras, pagautas dieviško regėjimo ir pasirodymo, perkeistas šio įstabaus Viešpaties Atsimainymo, paimtas iš pasaulio, pakeltas nuo žemės; išsižadėk kūno, palik kūriniją ir atsigręžk į Kūrėją, kuriam Petras, netverdamas savyje, tarė: Viešpatie, gera mums čia būti. Iš tiesų, Petrai, gera mums čia būti su Jėzumi ir čia pasilikti amžinai.
- Ar yra didesnė laimė, ar yra kas prakilnesnio ir nuostabesnio, nei būti su Dievu, būti jo atvaizdu, būti jo nušviestiems? Todėl kiekvienas iš mūsų, kuriame gyvena Dievas ir kuris yra perkeistas pagal jo dieviškąjį paveikslą, su džiaugsmu tesušunka: Gera mums čia būti;
- čia viskas šviesu, čia džiaugsmas, laimė, malonumas, čia viskas širdyje ramu, giedra ir miela, čia galima matyti Dievą Kristų; čia jis su Tėvu apsigyvena ir ateidamas sako: Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas. Čia kartu su Kristumi atrandami visi turtai ir įgyjamos amžinosios gėrybės; čia tarsi veidrodyje atsispindi būsimųjų amžių pradmenys ir pavidalai.
TĖVE MŪSŲ. 10 SVEIKA MARIJA. GARBĖ DIEVUI.
- Be gimtosios nuodėmės pradėtoji Marija, melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos.
- mano Jėzau, atleisk mums mūsų kaltes, apsaugok mus nuo pragaro liepsnų ir nuvesk į Dangų visas sielas, ypač tas, kurioms labiausiai reikalingas Tavo gailestingumas.
Malda
Dieve, tavo vienatiniam Sūnui garbingai atsimainant, tu sentėvių apsireiškimu patvirtinai tikėjimo paslaptis ir parodei, kokia garbė laukia mūsų, tavo vaikų. Padėk mums visada klausyti tavo mylimojo Sūnaus balso ir tapti jo garbės dalininkais. Jis, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.
Kun. Robertas Urbonavičius
Marijos diena Šiluvoje
Liepos 13-ąją Šiluvos piligriminėje šventovėje švenčiame Marijos dieną. Meldžiamės Lietuvai ir pasauliui aktualiomis intencijomis.
------
Liepos 12 d., sekmadienį
22 val. Naktinė Švč. Sakramento adoracija su „Marijos radiju“. Baigiama 7 val. šv. Mišiomis.
-----
Liepos 13 d., pirmadienį,
APSIREIŠKIMO koplyčioje
8 val. šv. Mišios.
9 val. šv. Mišios.
ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO bazilikoje
7 val. šv. Mišios (užbaigiant naktinę adoraciją).
10 val. šv. Mišios.
11 val. katechezė. Sako arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
11.30 val. Švč. Sakramento adoracija. Rožinio malda. Švč. Mergelės Marijos litanija.
12 val. iškilmingos šv. Mišios
13.30 val. Švč. Sakramento adoracija (iki 16 val. ).
14 val. Rožinis.
15 val. Dievo Gailestingumo vainikėlis ir Kryžiaus kelio apmąstymas.
------
Nuo 11 val. tiesioginė transliacija arkivyskupijos YouTube kanalu, Facebook paskyroje. Šiluvos šventovės Facebook , „Marijos radijo“ transliacija
ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ROŽINIS. Šviesos slėpiniai. III
„Rožinis be kontempliacijos yra kūnas be sielos, ir iškyla pavojus jam virsti mechanišku formulių kartojimu, prieštaraujančiu Kristaus perspėjimui: „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys; jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo“ (Mt 6, 7). Dėl rožinio prigimties jo kalbėjimas reikalauja ramaus ritmo ir laiko, idant jį kalbantis asmuo galėtų lengviau atsidėti Viešpaties gyvenimo slėpinių kontempliacijai per širdį Tos, kuri buvo arčiausiai Viešpaties, ir idant šitaip atsivertų jų neišsemiami turtai“ (Šv. Paulius VI)
ŠVIESOS SLĖPINIAI
„Apreiškimas, kurį per krikštą Jordane suteikė pats Tėvas ir kurio aidu tapo Krikštytojas, yra jos lūpose Kanoje ir tampa didžiuoju nurodymu, kurį Motina duoda visų laikų Bažnyčiai: „Darykite, ką tik jis jums lieps“ (Jn 2, 5). Šis nurodymas įvesdina mus į Kristaus žodžius ir ženklus per viešąjį jo gyvenimą, suteikdamas marijišką pagrindą visiems „šviesos slėpiniams“.
(Šv. Jonas Paulius II)
III slėpinys
Dievo Karalystės skelbimas darant stebuklus ir raginant atsiversti
Intencija
- Drąsos liudyti Kristų savo gyvenimu.
- Už misionierius.
- Už nusidėjėlių atsivertimą.
Dievo Žodis
- Tą dieną kurčiai išgirs knygos žodžius, iš savo niūrios tamsybės aklieji praregės. Kuklieji vėl džiaugsis VIEŠPAČIU, vargšai džiūgaus dėl Izraelio Šventojo. Engėjų nebebus, šaipūnai prapuls, sunaikinti bus piktanoriai (Iz 29, 18-20).
- Jonas, išgirdęs kalėjime apie Kristaus darbus, nusiuntė savo mokinius jo paklausti: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“ Jėzus atsakė: „Keliaukite ir apsakykite Jonui, ką čia girdite ir matote: aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama geroji naujiena. Ir palaimintas, kas nepasipiktins manimi“. (Mt 11, 2-6)
- Jis nusileido į Galilėjos miestą Kafarnaumą ir kiekvieną šabą mokė žmones. Jie labai stebėjosi jo mokslu, nes jo žodis dvelkė galybe.. (Lk 4, 31-32)
- Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti gerąją Dievo naujieną: „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ (Mk 1, 14-15)
Mąstymas
Iš šventosios Motinos Teresės maldos
- Jėzau, tu esi Trokštantis, kurį reikia pagirdyti. Jėzau, tu esi Benamis, kurį reikia priglausti. Jėzau, tu esi Ligonis, kurį reikia slaugyti. Jėzau, tu esi Vienišas, kurį reikia mylėti. Jėzau, tu esi Išmestasis, kurio reikia eiti ieškoti. Jėzau, tu esi Raupsuotasis, kurio žaizdas reikia nuplauti.
- Jėzau, tu esi Elgeta, kuriam reikia nusišypsoti. Jėzau, tu esi Girtuoklis, kurį reikia išklausyti. Jėzau, tu esi Silpnaprotis, kurį reikia globoti. Jėzau, tu esi Vaikas, kurį reikia apkabinti. Jėzau, tu esi Aklasis, kurį reikia vesti. Jėzau, tu esi Nebylys, už kurį reikia kalbėti. Jėzau, tu esi Raišasis, kuriam reikia padėti eiti.
- Jėzau, tu esi narkomanas, kurį reikia laikyti draugu. Jėzau, tu esi Prostitutė, kurią reikia saugoti nuo pavojaus. Jėzau, tu esi Kalinys, kurį reikia aplankyti. Jėzau, tu esi Senolis, kuriam reikia patarnauti. Man, Jėzau, tu esi mano Dievas. Tu esi mano Sužadėtinis, tu esi mano Gyvenimas. Tu esi vienintelė mano Meilė, Tu esi mano Viskas.
TĖVE MŪSŲ. 10 SVEIKA MARIJA. GARBĖ DIEVUI.
- Be gimtosios nuodėmės pradėtoji Marija, melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos.
- mano Jėzau, atleisk mums mūsų kaltes, apsaugok mus nuo pragaro liepsnų ir nuvesk į Dangų visas sielas, ypač tas, kurioms labiausiai reikalingas Tavo gailestingumas.
Malda
Visagali amžinasis Dieve, tvarkyk mūsų kelius pagal savo valią, idant, sekdami tavo mylimojo Sūnaus pavyzdžiu, pereitume žemę, darydami gera. Jis gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen
Kun. Robertas Urbonavičius
Šiluvos klebono kun. Žilvino Zinkevičiaus pamokslas. Liepos 3 d.
Šv. Tomo šventė teikia daug paguodos visiems mums, kovojantiems su tikėjimu. Kiek kartų abejojome Dievu – ne tik Jo meile ir rūpesčiu mumis, bet ir pačiu Jo egzistavimu? Kartais susimąstome, ar Jėzus tikrai prisikėlė, kaip moko mūsų tikėjimas. Kaip ir Tomas, mes patys nematėme Prisikėlusio Viešpaties. Todėl, kaip ir Tomas, sakome tą patį: „Jei nepamatysiu skylių, kurias vinys padarė Jo rankose, ir neįkišiu piršto į tas skyles, ir jei negaliu įkišti rankos į Jo šoną, atsisakau tikėti.“
Kai kurie iš mūsų galime jaustis kalti, kad ne tik tikime Viešpačiu. Vis dėlto Tomas primena mums, kad turime būti nuoširdūs savo tikėjime. Nors daugelis iš mūsų kiekvieną sekmadienį skelbiame ir kartojame savo Tikėjimo išpažinimą, nedaugelis iš tikrųjų suprantame, ką išsakome, ar net galvojame apie tai, ką išpažįstame. Mes tiesiog atliekame ritualą sekmadienį po sekmadienio. Mes apsimetame tikintys net Eucharistija, nors mūsų tikėjimo ja laipsnis skiriasi. Priešingu atveju būtume radikaliai pasikeitę ir parodytume gilią pagarbą savo Viešpaties akivaizdai. Kadangi nemažai mūsų priima Eucharistiją paviršutiniškai, nežinodami ir nesuprasdami, ką iš tikrųjų priimame. Jei tikrai tai darytume, tai, kaip Tomas, prieš Eucharistiją sakytume: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“
Iš tiesų Tomas mus patikina, kad Viešpats keliauja su mumis mūsų nuoširdžiose ir sąžiningose abejonėse. Tomui nuoširdžiai buvo sunku tikėti mūsų Viešpaties prisikėlimu, nors anksčiau jis pats pasakė savo bendramoksliams: „Eikime ir mes, kad mirtume su juo“ (Jn 11, 16). Kaip žmogus, taip pasiruošęs mirti už Jėzų, galėtų nepriimti Jo mirties, kai ji atėjo? Tai geras priminimas mums visiems: sakyti yra viena, o gyventi – visai kas kita. Gerais laikais mes duodame meilės ir ištikimybės pažadus savo sutuoktiniui – geruoju ar bloguoju, ligoje ir sveikatoje, visomis savo gyvenimo dienomis. Tačiau kai kalbama apie santuokos išgyvenimą kasdieniame gyvenime, tai visai kas kita. Tomą taip pribloškė mūsų Viešpaties mirtis, kad jis negalėjo įveikti savo sielvarto.
Antra Tomo padaryta klaida buvo ta, kad liūdnas jis pasitraukė iš bendruomenės. Mes taip pat dažnai darome. Kai patiriame nesėkmę gyvenime, kai padarome didelę klaidą arba susiduriame su tragišku įvykiu savo ar savo artimųjų gyvenime, mes pasitraukiame iš bendruomenės. Paskęstame savo liūdesyje ir sielvarte. Kai taip nutinka, mes labiau užsisklendžiame savyje, laižomės žaizdas ir augame apmaudėjime bei neviltyje. Ką turėtume daryti, o ką Tomas turėjo daryti, tai rasti stiprybės ir palaikymo bendruomenėje. Tačiau jis to nepadarė. „Tomo, vadinamo dvyniu, kuris buvo vienas iš Dvylikos, nebuvo su mokiniais, kai atėjo Jėzus.“
Tačiau toks yra ir gyvenimas. Dievas yra kantrus su mumis, kai augame tikėjime. Dvasiniame augime yra dinamiškumo; neturime pamiršti, kad mūsų tikėjimas Dievu, kaip ir bet kokie santykiai, yra dinamiškas. Vienomis dienomis jis auga; kitomis dienomis jis išlieka gana sustingęs; o kartais mes žengiame atgal. Mūsų tikėjimas juda aukštyn ir žemyn, aukštyn ir žemyn. Tikėjimas nėra tai, ką mes užsitikriname kartą ir visiems laikams. Būtent tada, kai laikome savo tikėjimą Dievu ar santykius su artimaisiais savaime suprantamais dalykais, mūsų meilė blėsta, o mūsų sąjunga silpnėja. Nustojame dalytis savo mintimis ir jausmais. Galiausiai pradedame vienas kitą nesuprasti, ginčijamės, o santykiai perauga į įtarumą ir apmaudą. Tai gali lemti sprendimą atnaujinti santykius arba visišką jų nutraukimą. Taip yra ir su mūsų tikėjimu Dievu.
Tomo atveju, tikėjimas pasirodė vėlai. Jis manė, kad jo tikėjimas Viešpačiu yra nenuilstamas, tačiau jo klydimas paaiškėjo, kai jo tikėjimą išbandė Mokytojo mirtis. Vis dėlto jis įsidrąsino, grįžo į apaštalų bendruomenę ir metė pirštinę, sakydamas: „Jei nepamatysiu skylių, kurias vinys padarė jo rankose, ir neįkišiu piršto į jų padarytas skyles, ir jei neįkišiu rankos į jo šoną, netikiu.“ Kai Viešpats jam pasirodė, jis radikaliai pasikeitė. Jis neleido savo skepticizmui sutrukdyti jam atsiverti mūsų Viešpačiui. Evangelijoje niekada nesakoma, kad Tomas tiesiogine prasme palietė mūsų Viešpaties žaizdas, jau nekalbant apie tai, kad jis įkišo ranką į jo šoną. Neliesdamas mūsų Viešpaties kūno, Tomas iš karto sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“
Dar kartą matome tikėjimo progresą. Iš netikėjimo būsenos jis peržengė vien tikėjimo, kad Jėzus buvo prikeltas iš numirusių ribas. Jo tikėjimas dabar gerokai pranoko kitų apaštalų tikėjimą, nes Tomas išpažino visos Bažnyčios tikėjimą: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ Tai įsitikinimas, prie kurio Bažnyčiai prireikė laiko. Ankstyvoji Bažnyčia visada tikėjo, kad Jėzus yra Viešpats, bet išpažinti Jį kaip Dievą buvo atsargus ir laipsniškas vystymasis dėl monoteizmo. Tačiau Tomas jau suformulavo Bažnyčios tikėjimo esmę, teigdamas, kad Jėzus yra Viešpats ir Dievas. Tai išpažino Petras, nors ir nežinodamas savo žodžių gelmės ir visos prasmės, kai jis pareiškė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus“ (Mt 16, 16).
Tačiau Tomo išpažinimas, kad Jėzus yra Viešpats ir Dievas, nebuvo pakankamas Viešpačiui. Jis laukė tų, kurie įtikės per apaštalų ir mokinių, kurie Jį matė, liudijimą. Jėzus jam tarė: „Tu tiki, nes gali mane matyti. Palaiminti, kurie nematė ir tiki.“ Tai sakydamas, Jėzus pakeitė tai, ką dauguma iš mūsų linkę manyti: kad tikėjimo procesas yra pamatyti, o tada tikėti. Tačiau Viešpats sako, kad tikėti taip pat reiškia matyti. Iš tiesų, tikėjimas mato daugiau. Geras pavyzdys yra apaštalai: visi jie Jį matė, bet tik Tomas išpažino, kad Jėzus yra Viešpats ir Dievas. Taigi, vien tai, kad matome Prisikėlusį Viešpatį, dar nereiškia, kad mūsų tikėjimas bus stiprus. Daugelis matė stebuklus, tačiau jų tikėjimas lieka silpnas ir trapus.
Galiausiai mūsų tikėjimas Jėzumi priklauso nuo apaštalų tikėjimo ir liudijimo. Šv. Paulius rašė: „Jūs esate dalis pastato, kurio pamatai – apaštalai ir pranašai, o kertinis akmuo – pats Kristus Jėzus.“ Mūsų tikėjimas Bažnyčia ir Magisteriumu grindžiamas tuo, kad Viešpats pastatė savo Bažnyčią ant Petro tikėjimo uolos (Mt 16, 16–19). Mūsų tikėjimas kyla iš apaštalų Bažnyčios. To paties tikėjimo Jėzumi kaip gyvojo Dievo Sūnumi, perduoto mums apaštalų ir jų įpėdinių, turime laikytis ir šiandien. Tikėdami, kad Jėzus yra gyvojo Dievo Sūnus, mes įgisime Jo pažadus. Todėl turime mokytis iš Tomo klaidos ir niekada nesiekti augimo savo tikėjime atskirai nuo Bažnyčios. Juk Paulius mums primena: „Jūs jau nebesate ateiviai ar svetimšaliai, bet esate piliečiai kaip ir visi šventieji, ir Dievo namiškiai.“ Tad vieninkimės su Juo, kad „visi ant jo augtų į vieną šventą šventyklą Viešpatyje, kur gyvena Dievas Dvasioje“.
Kun. Žilvinas Zinkevičius