Rūpintojėlių paroda- „Tėvas, kuris rūpinasi“
„Tėvas, kuris rūpinasi“
Besirūpinančio tėvo provaizdis – tai neatsiejama krikščionybės, bet tuo
pačiu ir itin unikali lietuvybės dalis, kaip ir kryždirbystė bei rūpintojėlių
drožimas. Tai savotiška malda, meditacija, į kurią sutelkiamas visas paprastas,
tačiau itin prasmingas tikėjimas. Tamsūs žiemos vakarai, kai žemės darbai
būdavo nebeaktualūs, tapdavo aktyviu Dievo ir žmogaus dialogu. Biblijoje
medis yra kaip gyvybės, pažinimo, o svarbiausia – atpirkimo ženklas.
Prieš jūsų akis – medinių rūpintojėlių gausa, kurta skirtingų tautodailės
meistrų ir jų mokinių. Ji leidžia kiekvienam apsilankiusiam išgyventi potyrį, jog
žmogui ne tik suteikta kūrybiškumo dovana, tačiau taip pat ir gili bendrystė.
Kviečiame pažvelgti bei drauge panirti į išgyvenimą, jog Tėvas visada mumis
rūpinasi. Tikime, jog tuomet ir malda „Tėve mūsų“ suskambės kitu akordu
širdyje.
Parodos organizatoriai: VšĮ Šiluvos piligrimų centras
Parodos draugai: Raseinių krašto istorijos muziejus
Parodos kuratorė: s. Regina Teresiutė
Parodos vieta: Šiluvos piligrimų centras M. Jurgaičio a. 17A, Šiluva
Paroda veikia iki 2023 m. spalio 1 d.
"Nebijok...tu nesi vienas" renginys apie ligonių slaugą
Kviečiame į „Piligrimo užeigėlę“!
Įsibėgėjant vasariškiems orams, ir ieškant vietų, kur truputį atitrūkti nuo kasdienybės ir stabtelėti, turime labai džiugią naujieną! Šiluvos Piligrimų namuose savaitgaliais kviečiame į „Piligrimo užeigėlę“, kurioje Jūsų laukia skani kava, arbata su pyragėliu ar sumuštinuku.
Laukiame leidžiantis į Piligrimystę pas Mamą Mariją ir stabtelėti ne tik Piligrimų Centre, bet ir „Piligrimo užeigėlėje“.
III tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje
Trečioji mokslinė konferencija Šiluvoje kvies kalbėti apie kūrybiškumą
Birželio 12 d. į Šiluvos šventovę kviečiami sugrįžti mokslo piligrimai bei drauge diskutuoti krikščionybės ir kūrybiškumo tema. Būti kūrybiškam – Dievo pašaukimas žmogui. Pradžios knygoje skaitome, jog Viešpats Kūrėjas sukuria žmogų kaip mažąjį kūrėją, pašauktą bendradarbiauti didžiajame ir besitęsiančiame kūrinijos kūrimo akte. Būti žmogumi savaime reiškia atspindėti Dievo kūrybiškumą savuoju kūrybiškumu. Vis dėlto kūrybiškumas tarsi įkalina. Postmodernioje visuomenėje elgtis kūrybiškai tampa ne tik mados šauksmu, bet ir imperatyvu kiekvienam žmogui. Susiformuoja tokios sąvokos kaip kūrybinės industrijos, kūrybos ekonomika, dėl kurių kūrybiškumas tampa privalomas. Gyvenant informacijos amžiuje, socialiniai tinklai įgalina kiekvieną būti kūrėju. Tačiau ar tai nemenkina pačios kūrybos kaip išimtinės ir pakylėtos veiklos sampratos? Ar kūryba netampa vienadiene, profaniška, nenešančia ilgalaikių gyvenimo pokyčių?
III tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje skirta nagrinėti fundamentalią kūrybos ir kūrybiškumo sampratą teologijos ir kitų mokslų požiūriu, tarpdiscipliniškai pažvelgti į kūrybos problematiką įvairiose žmogaus gyvenimo ir veiklos sferose.
Konferencijos organizatoriai: VšĮ Šiluvos piligrimų centras ir Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas.
Pageidaujantys dalyvauti konferencijoje kviečiami registruotis info@siluva.lt
PROGRAMA
Birželio 12 d. Šiluvos piligrimų centras
10.50 – 11.00 Sveikinimo žodis.
11.00 – 11.15 Doc. dr. Kastytis Rudokas „Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia. A. Vivulskio genijus kuriant ex nihilo“
11.15 – 11.30 Milda Vitkutė „Benedikto XVI liturgijos teologija: kūrybiškumas kaip egzistencinės tuštumos maskavimas“
11.30 – 11.45 Kun. dokt. br. Vidas Labanauskas OCD „Šv. Jėzaus Teresė Avilietė: moters kūrybiškumas ir drąsa XXI amžiui“
11.45 – 12.00 s. dokt. Dominyka – Violeta Slepikaitė „Didysis Meilės įsakymas: Jn 13,34 – galia kūrybiškumui“
12.00 – 12.30 Diskusija
14.00 – 14.15 Kun. dr. Nerijus Pipiras „Tremtinių religinė kūryba kaip vilties ženklas: maldaknygė „Marija, gelbėki mus“
14.15 – 14.30 Prof. dr. Rasa Čepaitienė „Kūrybiškumas ir pasipriešinimas: disidentų būdai apgauti sistemą“
14.30 – 14.45 Kun. dr. Modris Lācis „Tiltas ir upė: teologinių įvaizdžių taikymo kūrybiškumas šv. Kotrynos Sienietės tekstuose“
14.45 - 15.00 Kun. prof. dr. Rimantas Skinkaitis "Antropologiniai ir teologiniai žmogaus kūrybiškumo aspektai"
15.00 – 15.30 Baigiamoji diskusija
18.00 Šv. Mišios Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje
Birželio 13 d. Švč. Mergelės Marijos diena Šiluvoje
Programa:
Išvakarėse, birželio 12 d. nuo 22 valandos vyks Švenčiausiojo Sakramento Adoracija. Budėjimas ir maldos vyks visą naktį iki birželio 13 d. 7 val. ryto.
7.00 Šv. Mišios (Bazilikoje)
8.00 Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
9.00 Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
10.00 Šv. Mišios (Bazilikoje)
10.45 Švč. Sakramento adoracija (Bazilikoje)
11.00 Katechezė
11.30 Rožinio malda ir Mergelės Marijos litanija (Bazilikoje)
12.00 Pagrindinės šv. Mišios (Bazilikoje)
14.00 Iniciatyva „Šiluvoje skaitome“ – doc. dr. Kastyčio Rudoko monografijos „Totalinis paveldas“ pristatymas Šiluvos piligrimų centre. Dalyvauja monografijos autorius ir Raseinių rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Armandas Mockus. Moderuoja prof. dr. Rasa Čepaitienė
Konferencijos mokslinis komitetas:
Pirmininkas: doc. dr. Benas Ulevičius
Pavaduotojas: dr. Kastytis Rudokas
Nariai: prof. dr. Žanete Narkēviča, prof. dr. Marek Chmielewsky, doc. dr. Piotr T. Nowakowski, prof. dr. Birutė Obelenienė, prof. dr. Artūras Lukaševičius
Konferencijos organizacinis komitetas:
Pirmininkė: Silvija Čižaitė-Rudokienė
Nariai: Kun. Robertas Urbonavičius, doc. dr. Kastytis Rudokas
Organizatoriai: VšĮ Šiluvos piligrimų centras ir Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas
Konferencijos globėjas: Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas
Konferencijos partneriai: Kauno arkivyskupija, Raseinių krašto istorijos muziejus
Informaciniai rėmėjai: Marijos Radijas, internetinis portalas Raseinių naujienos, internetinis portalas Mano Raseiniai
Dr. Kastyčio Rudoko monografijos „Totalinis paveldas“ pristatymas
Marijos diena Šiluvoje
7.00 val. Šv. Mišios (Bazilikoje)
8.00 val. Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
9.00 val. Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
10.00 val. Šv. Mišios (Bazilikoje)
10.45 val. Švč. Sakramento adoracija (Bazilikoje)
11.00 val. Katechezė skirta pal.Teofiliui Matulioniui, sako kun. Marius Talutis (Bazilikoje)
11.30 val. Rožinio malda ir Mergelės Marijos litanija (Bazilikoje)
12.00 val. Pagrindinės šv. Mišios (Bazilikoje)
14.00 val. Dr. Kastyčio Rudoko monografijos „Totalinis paveldas“ pristatymas (Piligrimų centre)
Išvakarėse nuo 22 valandos Švenčiausiojo Sakramento Adoracija.
Visą naktį vyksta budėjimas ir maldos iki 7 val ryto.
Šiluvoje skaitome. Kastyčio Rudoko monografija „Totalinis paveldas“
Birželio 12-ąją dieną vyksta trečioji mokslinė konferencija Šiluvoje, į kurią šiemet Šiluvos piligrimų centras drauge su Vytauto Didžiojo universiteto katalikų teologijos fakultetu kviečia diskutuoti krikščionybės ir kūrybiškumo tema. Todėl tikslinga birželio mėnesį skirti mokslinės monografijos „Totalinis paveldas“ skaitymui, kuri neabejotinai paliečia ir tokią kultūrinio bei architektūros ir urbanistinio paveldo prisodrintą vietą kaip Šiluvos šventovė.
Tenka konstatuoti, kad aptariamas darbas veikiausiai yra pirmasis išsamus ir nemažos apimties
originalus lietuviškas paveldo meta-teorijos veikalas, gal išskyrus to paties autoriaus daktaro
disertaciją. Atsižvelgiant į kūrinio specifiškumą, tikslo ir uždavinių globalumą, paties K. Rudoko
sumanymo totalumą ir ambicingumą, jo naudojamas šiuo atveju neįprastas tarpdisciplines prieigas (kai
kurias nusistovėjusiame moksliniame, juolab, paveldo teorijos diskurse atrodančias net itin egzotiškai,
kaip antai įvairios teologijos, metafizikos, matematikos, futūrologijos ir t.t. inspiruotos įžvalgos bei
idėjos) jo vertintojas irgi turėtų būti tų sričių specialistas, tačiau, deja, Lietuvoje tokių, gal išskyrus
patį dr. K. Rudoką, neturime.
Ką pavyko įžvelgti? Monografijos objektas – autorinis „totalinio paveldo“ konceptas, kuris
knygos puslapiuose išsamiai pristatomas, analizuojamas ir pagrindžiamas remiantis tokia pat autorine
metodologine prieiga, apie kurios ypatumus jau buvo užsiminta aukščiau. Toks tyrimo sumanymas,
žinoma, įžūliai meta iššūkį tradiciniam paveldo suvokimui ir įprastiniam kalbėjimo apie jį būdui,
dažnai apsiribojančiam vien praktinėmis arba sociokultūrinėmis šio fenomeno ypatybėmis. Tai tekstą
padaro specialiai nepasirengusiam skaitytojui gana hermetišku, nors šiaip jis konstruojamas atviros
polemikos su įvairiais meta-teoretikais pagrindu.
Autorius tik prabėgomis skiria dėmesio tradiciškai srities specialistų analizuojamiems –
praktiniam ir teoriniam – paveldo diskurso lygmenims, tik tiek ir tik ten, kur tai jam atrodo reikalinga,
kad pabrėžtų savo koncepcijos kitoniškumą, įprastinio mąstymo peržengimą. To nepaisant, šie pasažai
man asmeniškai pasirodė įdomiausi, kaip labiausiai provokatyvūs ir produktyvūs, leidžiantys iš šalies
pažvelgti į per pastaruosius kelis šimtmečius Vakaruose susiformavusios paveldo disciplinos
silpnybes, plyšius ir neįveikiamus paradoksus.
Kitas svarbus aspektas – veikale išsamiai ir nuosekliai aptariamas „kultūros erdvėlaikio“, kurią
kartais net būtų galima laikyti „totalinio paveldo“ sinonimu, konceptas, kartais susiejant jį su
„civilizacija“ tačiau, ne visuomet pagrįstai, vengiant jų istoriškumo dėmens įvedimo ir išsamesnio
aptarimo.
Kita vertus, nors monografijoje lietuviška paveldo problematika paliečiama visiškai
fragmentiškai, tad gali susidaryti įspūdis, kad tai veikiau kosmopolitinis, nepririštas prie vietos ir laiko
dėstymas, tačiau taip nėra. Originalia „totalinio paveldo“ koncepcija Kastytis ne tik prisideda prie
lietuviškosios paveldo (meta)teorinės minties plėtotės, bet ir pačioje monografijoje užsimena apie
Lietuvos kultūros potencialų indėlį jį toliau vystant,
Veikalas, atvirai tariant, rizikingas. Ne tik dėl savo veikiausiai liksiančios itin siauros
intelektualinės paklausos ir skaitytojų auditorijos, ar susiklosčiusiam paveldosaugos diskursui nesyk
metančių iššūkį originalių įžvalgų, kurios taip ir gali likti nesuprastos. Visgi, šalia stiprios minties
įtampos ir monografijoje nagrinėjamų „aukštųjų materijų“, čia nuolat juntama labai asmeniška
pastanga šį konceptą plėtoti ne tik kaip kažin kokį abstraktų ir sudėtingą daugiapakopį mokslą, bet ir
kaip pakankamai praktines gaires, leidžiančias išeiti į naują ir kūrybiškai vaisingą paveldo atradimą,
ko nuoširdžiai linkiu tiek Kastyčiui, tiek ir mums visiems, vienaip ar kitaip dirbantiems šioje srityje.
Prof. dr. Rasa Čepaitienė
Knygos pristatymas – diskusija, kurioje dalyvaus knygos autorius bei Raseinių rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Armandas Mockus, moderuos prof. dr. Rasa Čepaitienė įvyks birželio 13 d. 14 val. Šiluvos piligrimų centre.
Vilties diena Šiluvoje
Gegužės 26 - oji Vilties diena Šiluvoje. Melsimės fizinio ir dvasinio išgijimo Šiluvos Dievo Motinos Ligonių Sveikatos užtarimu.
12.00 Šv. Mišios. Po jų asmeninis kunigų palaiminimas (Bazilikoje)
17.30 Rožinio malda
18.00 Šv. Mišios (Bazilikoje)
Po 18.00 šv. Mišių adoracija ir vidinio gydymo pamaldos. Joms vadovauja kun. Mindaugas Malinauskas Sj
Svarba sustoti arba kaip prakalbinti širdį
Gegužės 13-ąją – Mergelės Marijos dieną Šiluvoje įvyks arkivyskupo Liongino Virbalo SJ knygos „Sekmadienių stabtelėjimai. Evangelijų meditacijos“ pristatymas. Neabejotina, jog tai knyga, kuri prakalbina širdį, padeda tarsi kitu žvilgsniu išvysti Evangeliją. Tačiau kelio pradžia – socialiniame tinkle, sekmadienio komentarų pavidalu. Apie knygą, apie vertingus sustojimus bei apie tai, kaip visgi geriausia būtų skaityti tokio formato meditacijas, su knygos autoriumi kalbasi Šiluvos piligrimų centro vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė.
S. Č.-R.: Stabtelėti bent sekmadienį. Kvietimu nebėgti pradėjote nuo socialinių tinklų auditorijos, kuri, rodos, yra daugiausia beprasmiškai judanti. Ar pavyko prisibelsti į vartotojų širdis?
L. V.: Kokia palaima, kai gali nors truputį pabūti ramiai, niekur neskubėti, pasidžiaugti regimu vaizdu ar pajusti momentą, kurį gyveni. Ir kaip gera, kai stabtelėjimas susijungia su gilesniu žvilgsniu, susimąstymu, Evangelijos eilutės atidžiu skaitymu. Tikriausiai visi tam pritartų, bet... kaip sunku sustoti. Mums visada reikia „rasti laiko“, net ir momentams, kai norime neskubėti. Bet sekmadienio, o taip pat maldos stabtelėjimas nėra dar vienas punktas eilinių užduočių ir bėgimo kalendoriuje. Tai kitoks laikas, leidžiantis nauju žvilgsniu pamatyti visus darbus bei skubėjimus, visą savo gyvenimą. Rašydamas sekmadienių Evangelijų apmąstymus Facebook paskyroje norėjau skaitytojus pakviesti taip stabtelėti, o ne vien bėgti per nesibaigiančias naujienas, dažnai tokias bereikšmes. Gal skaitytojų ir nebuvo labai daug – keli šimtai ar keli tūkstančiai, bet tai ne tiek svarbu. Džiugu, kad tie tekstai žmones prakalbino, pakvietė pačius pagalvoti, davė naują impulsą sekmadieniui, o gal ir savaitei.
S. Č.-R.: Rašyti ir kalbėti ilgainiui galima išmokti, tačiau rašyti koncentruotai yra savotiškas menas. Kaip pavyko susidoroti su šiuo uždaviniu?
L. V.: Nesiekiau rašyti nei ilgai, nei trumpai, o tiesiog išreikšti žodžiais atėjusią mintį, tai, kas man pačiam skaitant ir apmąstant Evangeliją atsivėrė naujai, atrodė reikšminga. Man patinka skaityti trumpus, svarius tekstus, kurie „užveda ant kelio“, t. y. pažadina mano paties mintis. Ilgi ir išsamūs Šventojo Rašto komentarai, egzegezės veikalai labiau tinka studijoms, gilesniam ir įvairiapusiam pažinimui. Juos atsiverčiu, kai noriu geriau suprasti kokią nors neaiškią ar labiau sudominusią Biblijos eilutę. Be to, socialiniuose tinkluose žmonės nelinkę skaityti ilgų straipsnių. Galvojau, kad ir knyga bus visai plonutė, nes tekstai neatrodė ilgi, bet kai juos perkėlėme ant popieriaus, pasirodė, kad nėra taip mažai.
S. Č.R.: 3-eji metai – tiek laiko truko stabtelėjimų kūrybinis procesas. Šiandienos skubos pasaulyje tai išties ilgas laiko tarpas, tad kas padėjo išlaikyti ritmą, neatsisakyti idėjos ir kalbėti su žmonėmis, kurie, net nėra aišku, ar tikrai skaito? Juk patiktukų skaičius ne visada yra adekvatus rodiklis.
L. V.: Pradžioje planavau parašyti apmąstymus tik gavėnios sekmadienių Evangelijoms – tai visai neilgas laikas. Atėjus Velykoms atrodė, kad prasminga būtų tęsti toliau. Žinojau, kad žmonės skaito, todėl apsisprendžiau bet kokiu atveju kiekvieną šeštadienį įdėti tuos tekstus. Kartais reikėdavo pasiruošti iš anksto, pvz., kai išvykdavau į ilgesnę kelionę, kur nebuvo kada ramiai mąstyti. Prabėgus metams pagalvojau, kad reikia tęsti per visą trejų metų liturgijos skaitinių ciklą, kai sekmadieniais yra skaitoma vis kita Evangelijos ištrauka. O kai pasiryžti, tenka ir ištesėti. Nemažai kas skatino rašyti ir toliau, bet jaučiau, kad toks komentavimo būdas man jau išsemtas. Galvojau rašyti šiek tiek kitaip, bet naujos pareigos, kai tenka nuolat keliauti po įvairias šalis, nebepalieka tam laiko ir galimybių.
S. Č.-R.: Knygoje nemažai keliama klausimų, ir tai, be abejo, suponuoja meditaciją, asmeninius svarstymus, tačiau ar tikitės sulaukti atsakymų? Kokio rezonanso linkėtumėte knygai?
L. V.: Taip, sąmoningai palikau klausimus. Visų pirma tam, kad tekstai nebūtų „sukramtyti“, o skaitytojams beliktų tik perbėgti juos akimis ir... užmiršti. Juk dažniausiai būna būtent taip?! Norėjau ir noriu, kad patys skaitytojai galvotų, ieškotų atsakymų, mąstytų. Niekas neverčia sutikti su tuo, kas parašyta. Tai mano asmeninės mintys. Dievo žodis kiekvieną prakalbina savaip; net tas pats tekstas, skaitomas po kurio laiko, jau kitaip nuskamba, atskleidžia kitus akcentus. Kartais ir aš pats neturėjau atsakymų, taigi dalinausi klausimais. Visi esame kelyje, tikėjimo kelyje. Nėra taip, kad vieni viską žinotų ir tarsi nuo kokio kalno ar bokšto reguliuotų kitų judėjimą. Visi einame kartu padėdami vieni kitiems, dalindamiesi savo žiniomis, patirtimi, paskatindami ir palaikydami vieni kitus.
S. Č.-R.: Kalbėti širdžiai, o ne protui – tai reikalaujanti ne tik išsilavinimo, tačiau visokeriopos brandos žingsnis. Ar buvo sunku sutramdyti racionalųjį mokslo protą? Ar tai netapo ir savotiška Jūsų širdies kelione?
L.V.: Gyvename, meldžiamės, skaitome Šventąjį Raštą tokie, kokie esame. Įsijungia ir protas, ir jausmai, ir valia. Šv. Ignacas Lojola Dvasinėse pratybose, aprašydamas, kaip atlikti meditaciją, kviečia naudoti atmintį, vaizduotę, protą, išsakyti savo giliausius troškimus ir tiesiog kalbėtis apie visa tai su Kristumi. Apmąstydamas Evangelijos ištraukas kasdien pasilikdavau su tekstu. Kartais visą savaitę jis būdavo kaip užrakintas – jokios minties, jokios įžvalgos. Kitą dieną vėl išlieki su juo – juk malda nėra vien gražios mintys, o paprastas buvimas, širdį keliant į Viešpatį, kaip pasakytų šv. Teresė. Labai dažnai ieškodavau sąsajų su kitomis Šventojo Rašto vietomis. Tai geras būdas suprasti Dievo žodį, kuris nėra atskirų citatų ar net pasakojimų rinkinys, o skirtas prakalbinti žmogui, atskleisti pačiai svarbiausiai Dievo žiniai – jo meilei ir rūpesčiui žmogumi. Kai galvoju apie praėjusį laiką, gal svarbiausia tai ir yra. Širdies kelionė tikrai įvyko, nes atidus Šventojo Rašto skaitymas ir apmąstymas, buvimas maldoje negali nepalikti pėdsako gyvenime, bet dar nežinau, kaip ją apibūdinti.
S. Č.-R.: Kaip rekomenduotumėte skaityti šią knygą? Ar kaip autorius įsivaizduojate, koks būtų tinkamiausias jos skaitymo metodas? Kas sekmadienį? Kasdien? Ištiktiems negandų ar džiaugsmų? Pagal liturginį kalendorių?
L. V.: Skaityti reikia taip, kaip skaitosi. Kaip ir melstis reikia taip, kaip pajėgi. Šią knygą taip pat galima įvairiai atsiversti. Pvz., kas sekmadienį, nes joje skaitytojas atras sekmadienio Evangeliją ir jos apmąstymą. Bet galima imti po vieną meditaciją kiekvieną dieną ir taip tęsti iki paskutinio puslapio. Ko nereikėtų daryti – tai vienu ypu ją perversti. Tegul visus, kurie skaitys, lydi šios knygos žodžiai, o dar svarbiau – į mus prabylantis Dievo Žodis.
Arkivyskupo Liongino Virbalo SJ knygos „Sekmadienių stabtelėjimai. Evangelijų meditacijos“ pristatymas įvyks gegužės 13 d. 14 val. Šiluvos piligrimų centre. Kviečiame susitikti su knygos autoriumi ir drauge trumpam stabtelėti.
Šiluvos piligrimų centro informacija
Šiluvoje skaitome. „Sekmadienių stabtelėjimai. Evangelijų meditacijos“
Šiluvoje skaitome
Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ
„Sekmadienių stabtelėjimai. Evangelijų meditacijos“
Gegužės mėnesį Šiluvoje skaitome naujausią arkivyskupo Liongino Virbalo SJ knygą „Sekmadienių stabtelėjimai. Evangelijų meditacijos“, kurios pristatymas įvyks gegužės 13-ąją, gausiems piligrimų būriams besilankant Šiluvoje, 14.00 val. Šiluvos piligrimų centre. Knygos pristatyme dalyvaus ir autorius.
Stabtelėti šiandienos skubos pasaulyje yra privilegija, dažnai gana didelė. Juk ne tik dirbame vedini pareigos jausmo, tačiau didžioji dalis gyvenimo kartais rodos yra įrėminta pareigos sampratos – reikia būti socialiu, reikia būti populiariu, reikia turėti vienokį ar kitokį daiktą ir tas „reikia“ persisunkia net į tokias, rodos, širdžiai priklausančias sferas kaip namai, šeima, tikėjimas. Pareigos vedini galime vienaip ar kitaip auginti vaikus, o tikėjimo kelionėje ateiti į bažnyčią, skaityti šv. Raštą. Būtent šį pareigos šydą tarsi įskelia „Sekmadienio stabtelėjimai“. Išties, tai knyga skirta ne tiek proto mankštai, kiek širdies ir jausmų atskleidimui, jog ne tik racionalus protas valdo pasaulį, nes gyvenimas vadovaujantis tik racionaliu protu tampa prėskas. Todėl autorius siūlo ne tiek skaityti Evangeliją, kiek ją išgyventi, patirti per šiandienos žmogaus kasdienybės prizmę. Per tai, kaip kelių tūkstančių metų raštas išlieka universalus, nes jis ne tik moko, jis kalba kiekvienam skaitančiam, kuris, galbūt, dar tik pradėjo savo tikėjimo kelionę, gal yra pažengęs tikintysis, o gal, tiesiog, trokšta kažko, kas suvirpina sielą.
Įdomios ir knygos skaitymo galimybės. Galima skaityti nuosekliai, it kasdienių pamokymų rinkinį, o galima suskirstyti į sekmadienius ir kaskart akimirkai stabtelėti ne tik pažįstant šv. Raštą, kiek išgyvenant akimirką. Neabejotina, jog tai knyga, kuri liks kaip ir savotiškas laikmečio liudininkas, joje rasime mintis sietinas su pandemija, skausmingais mūsų laikmečio atributais. Tad kaip šv. Raštą gali jausti XXI a. žmogus? Kokios kasdienės būties mintys slypį Evangelijoje? Kaip galėtume melstis? Arba tiesiog panirti į prasmingą akimirkų meditaciją, jog gyvenime veiktume ne tik vedini racionalaus „reikia“, tačiau ir širdies balso. Apie tai ir yra L. Virbalo knyga. „Ko išėjote pamatyti?“ – klausia Jėzus, kalbėdamas apie Joną Krikštytoją. Žmonės nematė nieko įspūdingo. Jonas buvo neturtingas ir jokios padėties visuomenėje neužimantis žmogus. Veikiau kažkoks griežtai pamokslaujantis marginalas. Bet jame matė pranašą. Švelniais drabužiais vilkintis ir karaliaus rūmuose įtakingų draugų turintis žmogus galėjo būti savo laikmečio „influenceriu“, bet ne pranašu. Kokia turėtų būti Bažnyčia šiandien, kad atliktum pranašišką vaidmenį? Lingavimas pavėjui, švelnūs drabužiai ir karališki rūmai nebūdingi pranašams nei senovėje, nei dabar. Pranašas – tas, kuris tiesia kelią ne sau, o Tam, kuris turi ateiti (p.6). Arkivyskupo Liongino Virbalo SJ knygos „Sekmadienių stabtelėjimai. Evangelijų meditacijos“ pristatymas įvyks gegužės 13 d. 14.00 val. Šiluvos piligrimų centre.
Silvija Čižaitė-Rudokienė
Šiluvos piligrimų centro informacija