Silvija Čižaitė

Marijos diena Šiluvoje

by Silvija Čižaitė

Ieškome JONO PAULIAUS II PILIGRIMŲ NAMŲ VIRĖJO(S) ŠILUVOJE

Kviečiame prie VšĮ Šiluvos piligrimų centro komandos prisijungti žmogų, kuris norėtų tapti JONO PAULIAUS II PILIGRIMŲ NAMŲ  virėja(-u) ir drauge su komanda puoselėti piligrimų priėmimo svetingumo kultūrą.

• Pagrindinis dėmesys darbo vietoje skiriamas darbui virtuvėje drauge su komanda ruošiant maistą atvykstantiems pavieniams piligrimams ar jų grupėms

Iš būsimo kolegos tikimės:

• kruopštumo bei noro dirbti virtuvėje gaminant maistą;
• pritarti katalikiškai organizacijos tapatybei ir branginti krikščioniškas vertybes, jas puoselėti savo gyvenime;
• gebėti dirbti tiek savarankiškai, tiek komandoje.

Būsimam kolegai siūlome:

• draugišką darbo aplinką ir galimybes asmeniniam bei profesiniam tobulėjimui;
• darbą pilnu etatu;
• prisidėjimą prie unikalios vietos puoselėjimo bei žinios apie Šiluvą sklaidos;
• galimi priedai, priklausomai nuo konkretaus mėnesio išdirbio;
• nemokami pietūs;
• atlyginimą nuo 1 168 Eur (brutto) (konkretus darbo užmokestis aptariamas su kandidatu, atsižvelgiant į jo patirtį bei gebėjimus).

Susidomėjai? Susisiekime!

• Gyvenimo aprašymo laukiameiki balandžio  15 d. p info@siluva.lt
• Su atrinktais kandidatais susisieksime iki balandžio 18 dienos ir pakviesime į pokalbį.

Apie organizaciją

VšĮ ŠILUVOS PILIGRIMŲ CENTRAS įkurtas 2021 metų pavasarį, kuris atsakingas už daugelį veiklų – priimami pavieniai piligrimai bei grupės, organizuojamos įvairios veiklos – rekolekcijos, seminarai, konferencijos. Šiluvos šventovėje kiekvieno mėnesio 13 dieną atvyksta piligrimai iš visos Lietuvos, o Didžiuosiuose Šiluvos atlaiduose – rugsėjo 7- 15 dienomis skaičiuojama jų dešimtimis tūkstančių. Šiluvos šventovė žinoma, kaip Ligonių sveikatos užtarimo vieta, todėl kas mėnesį rengiamose Ligonių dienose, atlaiduose stiprybės ir Mergelės Marijos užtarimo ieško tikintieji iš skirtingų Lietuvos vietų.

by Silvija Čižaitė

Atsisveikinimas su ses. Jone Monika Gavėnaite SJE

Balandžio 1 d. į Tėvo namus iškeliavo ses. Monika Gavėnaitė SJE Šiluvoje šiltai vadinta sese Monikute.
Pašarvota ses. Monika Šiluvos bazilikoje balandžio 2 d. nuo 17.00 val.

19.00 val. bazilikoje giedami Žemaičių Kalvarijos kalnai.

Šv. Mišios už sesę Moniką SJE aukojamos balandžio 3 d. 12.00 val. Atsisveikinus Šiluvoje, laidotuvės vyks Kaune. Sukalbėkime Amžinąjį Atilsį už šviesaus atminimo sesę Moniką.

by Silvija Čižaitė

Kvietimas paramos gavėjo statusą turinčioms organizacijoms solidarizuotis ir kartu dalyvauti GPM viešinimo kampanijoje

Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga jau antrus metus iš eilės kviečia paramos gavėjo statusą turinčias bendramintes organizacijas solidarizuotis ir kartu dalyvauti GPM viešinimo kampanijoje.

Tikslas – kartu informuoti Lietuvos gyventojus apie prasmingas vykdomas veiklas bei padėti jiems apsispręsti, kam perskirstyti 2,4 % savo jau sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Primename, kad profsąjungoms skiriamas GPM dalis nekonkuruoja su paramos gavėjo statusą turinčiomis organizacijomis. Tai visiškai skirtingos paskirstymo galimybės.

𝟐,𝟒 % 𝐧𝐮𝐨 𝐆𝐲𝐯𝐞𝐧𝐭𝐨𝐣𝐮̨ 𝐩𝐚𝐣𝐚𝐦𝐮̨ 𝐦𝐨𝐤𝐞𝐬𝐜̌𝐢𝐨 (𝐆𝐏𝐌) 𝐩𝐞𝐫𝐬𝐤𝐢𝐫𝐬𝐭𝐲𝐦𝐚𝐬:

• 1,2 % paramos gavėjo statusą turinčioms organizacijoms;
• 𝟎,𝟔 % 𝐭𝐢𝐤 𝐩𝐫𝐨𝐟𝐞𝐬𝐢𝐧𝐞̇𝐦𝐬 𝐬𝐚̨𝐣𝐮𝐧𝐠𝐨𝐦𝐬 ar jų susivienijimams;
• 0,6 % tik politinėms partijoms.

2024 m. metais prie šios iniciatyvos prisijungė 17 nevyriausybinių organizacijų, apie tai informavome visuomenę Krikščionių profsąjungos soc. tinkle Facebook, taip pat internetinėje svetainėje, buvo parašyti ir išpublikuoti 2 straipsniai.

Kvietimas 2025 m. Norintys šiais metais bendradarbiauti GPM viešinimo kampanijoje, prašome parašykite mums el.p. info@krikscioniuprofsajunga.lt, nurodydami organizaciją, šūkį ar GPM panaudojimo tikslą bei atsiųskite savo organizacijos logotipą. Bendrais vizualais pasidalinsime ir mes, Krikščionių profsąjungos Facebook paskyroje bei internetinės svetainės puslapyje.

VšĮ Šiluvos piligrimų centras

Šūkis –  „Šiluva –  gyva piligrimystė”.

Šių metų GPM rinkimo tikslas – Šiluvos šventovės žinios sklaidai – komunikacijai bei renginiams.

J.a.k.  305720389

Keletas svarbiausių faktų:
• Pirmoji Šiluvos bažnyčia įsteigta 1475 m. rugsėjo 1 d., jai suteiktas Mergelės Marijos Gimimo vardas.
• Miestelis žemėlapyje pirmą kartą paminėtas 1613 m.
• Po reformacijos atgavus katalikų žemes ir atstačius bažnyčią, nuo 1646 m. ypatingai malonėmis ėmė garsėti Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas.
• Dabartinė mūrinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika pašventinta 1786 m. rugsėjo 8 d.
• Tą pačią dieną popiežiaus leidimu iškilmingai vainikuotas bazilikoje esantis Marijos paveikslas. Tai aukščiausias paveikslo pagerbimo būdas ir jo svarbos tikinčiųjų maldingumui pripažinimas.
• 1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė popiežius šv. Jonas Paulius II.

by Silvija Čižaitė

Pirmieji mėnesių šeštadieniai Šiluvoje

Kauno arkivyskupijos augziliaro vysk. Sauliaus Bužausko paraginti ir padrąsinti Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugijos nariai kviečia visus į jiems skirtą naują misiją – pirmųjų mėnesio šeštadienių, skirtų Švč. M. Marijos Nekaltajai Širdžiai, atgaivinimą Šiluvoje.

1917 metais Portugalijos kaimelyje Fatimoje trims piemenėliams Liucijai, Jacintai ir Pranciškui apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Tų metų birželio 13d. ji kalbėjo: „Jėzus nori žemėje įsteigti mano Nekaltosios Širdies gerbimą. Kas jį priims, tam aš pažadu išganymą. Šios sielos bus Dievo mylimos lyg gėlės, kurias aš dedu, kad papuoščiau Jo sostą“.

1925 m. gruodžio 10 d. Pentevedros vienuolyne Fatimos regėtojai Liucijai vėl apsireiškė Švč. Mergelė Marija ir parodė savo Sopulingąją Širdį. Dievo Motina kalbėjo: „Mano dukra, štai mano Širdis, vainikuota erškėčių, kuriais ją nuolat bado nedėkingi žmonės savo piktžodžiavimais ir nedėkingumu. Bent jau tu stenkis mane paguosti ir paskelbk, kad visiems, kurie penkis mėnesius, kiekvieną pirmą šeštadienį atliks išpažintį, priims šventąją Komuniją, sukalbės trečdalį Rožinio slėpinių ir pabus kartu su manimi 15 minučių mąstydami apie 15 Rožinio slėpinių, kad man atsilygintų, aš pažadu padėti mirties valandą visomis malonėmis, reikalingomis jų sielų išganymui“.

Atlikdami pirmuosius šeštadienius, mes ne tik ypatingai pagerbiame Nekaltąją ir Sopulingąją Marijos Širdį, ne tik įvykdome Fatimos Dievo Motinos nurodymą melstis už nusidėjėlių atsivertimą, bet ir maldaujame Viešpatį Rusijos atsivertimo bei pažadėtojo Nekaltosios Marijos Širdies triumfo. Norint gauti šias didžiules malones, reikia:

• Prieiti sakramentinės išpažinties.
  1926 m. vasario 15 d. seseriai Liucijai apsireiškė Kūdikėlis Jėzus. Sesuo paklausė, ar išpažintį galima atlikti iki aštuonių dienų prieš pirmą šeštadienį. Jėzus atsakė: „Taip, ir netgi ilgiau, svarbu, kad tie, kurie mane priima, būtų malonės būklėje ir kad turėtų ketinimą atsilyginti Nekaltajai Marijos Širdžiai“.
• Vertai ir pagarbiai priimti šv. Komuniją.
  Ją reikia priimti būtinai pirmaisiais mėnesio šeštadieniais ir penkis kartus be pertraukos – dėl kokių nors priežasčių praleidus Komuniją, reikia pradėti skaičiuoti iš naujo.
• Užtenka sukalbėti vieną rožančiaus dalį (penkis slėpinius).
• Reikia (atskirai nuo rožančiaus) bent 15 minučių mąstyti apie vieną ar kelias iš 15 rožančiaus slėpinių.
• Visą tai reikia daryti su intencija permaldauti ir paguosti Nekaltąją Marijos Širdį, žeidžiamą nuodėmių ir abejingumo.

1930 m. gegužės 29d. sesuo Liucija prašė Viešpaties paaiškinimo, kodėl reikia atlikti būtent penkis pirmuosius šeštadienius. Apsireiškęs Jėzus kalbėjo: „Mano dukra, priežastis yra paprasta. Yra penkių rūšių įžeidimai ir šventvagystės prieš Nekaltąją Marijos Širdį:

• Šventvagiškos kalbos prieš Nekaltąjį Prasidėjimą.
• Prieš Jos Nekaltybę.
• Prieš Jos Dieviškąją Motinystę, kartu atsisakant pripažinti Ją žmonių Motina.
• Viešas siekimas vaikų širdyse įdiegti abejingumą, panieką ar net neapykantą Nekalčiausiajai Motinai.
• Per nepagarbą šventiems Marijos paveikslams – tiesioginis Jos įžeidimas.

TAD KVIEČIAME Šiluvos draugijos narius ir visus norinčius PIRMUOSIUS ŠEŠTADIENIUS YPATINGU BŪDU PAMINĖTI ŠILUVOJE!

BALANDŽIO 5 D., ŠEŠTADIENĮ:

9.30 Švč. M. Marijos Valandų giedojimas Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje

10. 00 Šv. Mišios ir Nekaltosios Marijos Širdies litanija, Pasiaukojimo Nekaltajai Marijos Širdžiai aktas bazilikoje

11.00 Konferencija parapijos Caritas namuose (M. Jurgaičio g. 4) (kitais mėnesiais - Piligrimų centre)

12.30 Savų suneštinių pietūs/užkandžiai parapijos Caritas namuose (M. Jurgaičio g. 4) (kitais mėnesiais - Piligrimų centre)

13.30 Švč. M. Marijos Skausmų vainikėlis ir ŠMMD pasiaukojimo atnaujinimas Švč. M. Marijos Apsireiškimo koplyčioje

14.00 Rožinio malda Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje.

Ses. Pranciška FDCJ

ŠMM draugijos pirmininkė

by Silvija Čižaitė

Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje ir jo įtaka Lietuvai

Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje yra vienas svarbiausių įvykių, kuris iki šiandien daro įtaką vietai, o taip pat ir katalikybės Lietuvoje istorijai. Minėtina, jog per du krikščionybės tūkstantmečius buvo užfiksuota apie 2400 įvairių tikrų ar galimų Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų, tačiau oficialiai tik keliolika iš jų buvo pripažinti aukščiausių Bažnyčios autoritetų. Šiluvos Mergelės Marijos žinia gyvuoja jau daugiau nei 400 metų: per Šilinės atlaidus į šventovę atvyksta dešimtys tūkstančių piligrimų, o kitomis dienomis, nors ir mažesniais, tačiau pastoviais srautais tikintieji keliauja į Šiluvą – tokį piligrimų skaičių būtų sunku sukviesti kitose sakraliose vietovėse.

Nuo krikšto pradžios Lietuva tris kartus buvo paaukota Mergelei Marijai, tad natūralu, jog šiandien yra vadinama Marijos žeme (Terra Mariana). Lietuvos ir Lenkijos karalius Jonas Kazimieras Lvove 1656 m. balandžio 1 d. dvasininkų, senatorių bei vietinių žmonių akivaizdoje pagal nustatytą tvarką, t. y. atsiklaupęs prieš altorių, sukalbėjo Lietuvos ir Lenkijos paaukojimo Marijai aktą. Antrąjį kartą Lietuva buvo paaukota Marijai 1951 m. gegužės 13 d. Romoje, Šv. Kazimiero kolegijos koplyčioje, minint bažnytinės provincijos įsteigimo Lietuvoje 25 metų sukaktį.[1] Atkūrus Nepriklausomybę, 1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje kardinolas Vincentas Sladkevičius ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis paaukojo Lietuvą Švč. Mergelei Marijai. Čia saugomas ir paaukojimo aktas.

Šiandien, nepaisant sociologinių prognozių, kuriose buvo skelbiama apie sacra praradimą industrinėje visuomenėje, verta kalbėti apie Mergelės Marijos garbinimo svarbą. Šis atgimimas ypač pasireiškia per maldingas keliones į Marijos šventoves, įvairias maldingumo apraiškas, tęsiasi votų (ženklų, žyminčių gautas malones) praktika.

Religinio mentaliteto kitimas ir nauji pamaldumo prioritetai, ypač pasiruošimas 2008 m. švenčiant Šiluvoje įvykusio Apsireiškimo 400 metų jubiliejų, pastarojo laikmečio tyrinėtojus skatino vis daugiau dėmesio skirti Švč. Mergelės Apsireiškimui Šiluvoje. Dr. Liudas Jovaiša konstatavo, kad „Šiluvos istorija, perpasakota ir perrašyta ne vieną kartą, tarsi suskirstė autorius į dvi – „pamaldžių entuziastų“ ir „skeptikų racionalistų“ – stovyklas. Iš lūpų į lūpas sklindantys pasakojimai, įtaigumo siekiantis meniškas polėkis ilgainiui taip pakoregavo pirmosios apsireiškimo istorijos turinį, kad, matydami galus nesueinant, kai kurie istorikai apsireiškimą apskritai „nurašė“.[2]

Visgi, nepaisant to, XVII a. pradžioje atsitiko tai, kas reikšmingumu peržengė net Lietuvos ribas. Tuomet į sunkią ir painią istoriją įsiterpė pati Dievo Motina. 1608 m. piemenims ganant bandą, ant didelio akmens Šiluvos laukuose netikėtai ir nelauktai apsireiškė Mergelė Marija. Apsireiškimo pasakojimas, pradėjęs plisti tarp valstiečių įvairiose vietose, pasiekė ir Žemaičių vyskupijos oficijolą kunigą J. M. Kazakevičių. Jis, susirūpinęs šios žinios plitimu, nuvyko į Šiluvos valsčių ir rūpestingai apklausė visus tą apsireiškimą mačiusius. Po to atidžiai peržiūrėjo Žemaičių kunigaikštijos žemių registrą, ieškodamas fundacijos aktų. Ilgai ieškojęs ir neradęs, ne iš karto pastebėjo dvi šiek tiek suklijuotas korteles. Labai rūpestingai jas atskyręs, negalėjo įskaityti paties rašto, tik šiuos išlikusius aiškius žodžius: „O aš, Morkienė Vnučkienė, Maršalkienė ir ... ir tas stabmeldžių žemes visiems laikams prijungiu prie savo Šiluvos surinkimo |kalvinistų bažnyčios]“.[3]

Paėmęs aktų išrašą, J. M. kun. Kazakevičius vėl nuvyko į Šiluvos valsčių ir primygtinai prašė senojo ūkininko parodyti vietą, kurioje, kiek šis atmena, stovėjusi katalikų bažnyčia. Senukas leidosi prikalbinamas ir liepė nuvesti jį į tą dirvą, kuri tais metais buvo apsėta rugiais. Jis tikino, kad nors ir aklas, apčiuopomis parodysiąs senosios bažnyčios bei užkasto lobio vietą. Vos atvestas į vietą senolis staiga praregėjo. Padėkojęs Viešpačiui Dievui už stebuklingą regėjimo sugrąžinimą, jis nurodė vietą, kur reikia kasti. Kasant buvo surasta skrynia su Šiluvos bažnyčios lobiu, o šiame – fundacijos aktas. Paskatintas sėkmės ir tokių aiškių Dievo pagalbos ženklų, viltingai nusiteikęs, J. M. kun. Kazakevičius stengėsi teisiškai atgauti Šiluvos bažnyčios žemę, kurijai priklausė pagal fundaciją.[4] 1623 m. birželio 6 d. teismo raštu katalikai galiausiai atgavo kalvinistų nusavintas žemes.[5]

Istorija baigiama liudijimu apie Dievo gerumą ir maloningumą – Šiluvoje Dievui garbinti atgautos ne tik bažnytinės žemės, bet ir žmonių širdys. Kan. M. Sviekauskas rašo: „didėja Dievo gerumas ir Jam ištikimų žmonių pamaldumas“.[6] Būriais plūstantys maldininkai Šiluvoje patiria Viešpaties malonių, atgauna kūno ir dvasios sveikatą.

Nustatyta, kad Marijos apsireiškimą matė tikri istoriniai asmenys – kalvinistų seminarijos rektorius, bakalauras Saliamonas Gracijus ir Šiluvos kalvinistų katechetas Mikalojus Fiera. Tyrinėjant kalvinistų archyvus paaiškėjo, kad pastarasis dėl neaiškių priežasčių po Apsireiškimo gana greitai (1609 m.) išsikėlė iš Šiluvos. 1614 m. kalvinistų Vilniaus Sinodas jį grąžino į Šiluvą. Paprastai Sinodas tirdavo pamokslininkų pasitraukimo priežastis, netgi juos dėl to peikdavo, bet šį sykį to nepadarė ir po metų M. Fierai leido iš Šiluvos pasitraukti. M. Fieros pasitraukimas, nuo 1609 m. ėmusi krikti kalvinistų seminarija leidžia spėti, kad kalvinistus tikriausiai paveikė koks nors neįprastas įvykis.[7]

Vadovaujantis istoriku L. Jovaiša, pasakojimas apie Šiluvos bažnyčią surašytas praėjus maždaug pusei amžiaus nuo paties įvykio. Istoriją aprašo žmogus, girdėjęs ją iš kanauninko Kazakevičiaus ir kitų kunigų; Kazakevičius, savo ruožtu, apie apsireiškimą veikiausiai girdėjo iš pačių įvykio dalyvių. Taigi pasakojimas buvo iš trečių lūpų ir praėjus gerokam laikotarpiui. Pasakojimo autorius, matyt, pats atliko pirmąją girdėtų versijų analizę (nes girdėjo ne iš vieno asmens) ir pateikė mums apibendrintą, jo nuomone, patikimą versiją. Anot L. Jovaišos, tokios pasakojimo surašymo aplinkybės leidžia suprasti, kodėl tekste atsirado įvairių istorinių detalių netikslumų, kurių autorius neturėjo galimybės patikrinti. Kai kuriems tyrinėtojams tai davė pagrindo abejoti paties įvykio autentiškumu.[8]

Vis dėlto, Mergelės Marijos apsireiškimo garsas nuaidėjo per visą Lietuvos kraštą, žadindamas katalikų savimonę. Taip tolydžio Lietuvoje atgimė Katalikų Bažnyčia, tiesėsi ir lietuvių tautos dvasia, nualinta bado, maro ir karų su švedais bei rusais. Apie tuos įvykius vyskupas M. Valančius rašė: „Paskelbtas Švč. Marijos apsireiškimas ant akmens ir įstatytas į didįjį altorių stebuklingas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas patraukė iš visos Žemaitijos daugybę žmonių, kurie plūdo į Švč. M. Marijos Gimimo atlaidus“.[9]

Marijos apsireiškimo Šiluvoje tikrumą patvirtina ir nenutrūkstama tradicija, kurioje Šiluva toliau garsėjo malonėmis ir stebuklais. Svarus Marijos apsireiškimo liudijimas yra ir vysk. Jono Lopacinskio prašymas, kuris, galima sakyti, greitai buvo patenkintas (1775 m.): 1774 m. spalio 31 d. prašyme vyskupas išdėstė Šventajam Sostui, kad Šiluvos bažnyčios prepozitūra būtų Apaštalų Sosto malone pakelta ir taptų infulatine prepozitūra[10], nes Šiluvos bažnyčia atgauta „ypatinga Dievo malone bei nuostabia Dievo Gimdytojos pagalba... aiškiam stebuklui tarpininkaujant (mediante evidenti miraculo)“.[11]

XVII a. pradžioje Šiluvoje įvykęs Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas, be abejonės, buvo didelė Dievo dovana istorijos audrų blaškomai mūsų tautai. Galbūt tik šiandien galima visapusiškiau suvokti įvykio reikšmę, labiau suprasti ir įvertinti jo poveikį istorijos eigai ir Lietuvoje vyravusiai jėgų pusiausvyrai. Ištisus šimtmečius šio įvykio prisiminimas ir gausios, Mergelei Marijai užtariant, gaunamos malonės gaivino Lietuvos žmones. Marijos apsireiškimo Šiluvoje žinia – tai kvietimas atverti savo gyvenimą Kristui, turėti drąsos tikėti, būti laisvam ir atsakingam, puoselėti žmogiškąsias ir krikščioniškąsias vertybes.

Tautvydas Kašiuba

VšĮ Šiluvos piligrimų centras

[1] Juozas Vaišnora, Marijos Garbinimas Lietuvoje (Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1958), p. 152.

[2] Liudas Jovaiša, Švč. Mergelės apsireiškimas Šiluvoje: liudijimai, tradicija, kritika, Naujasis židinys-Aidai. 2007, Nr. 11–12, p. 511.

[3] Liudas Jovaiša, Švč. Mergelės apsireiškimas Šiluvoje: liudijimai, tradicija, kritika, Naujasis židinys-Aidai. 2007, Nr. 11–12, p. 512.

[4] Juozas Vaišnora, Marijos Garbinimas Lietuvoje (Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1958), p. 349.

[5] Stasys Yla. Šiluva Žemaičių istorijoje. Kaunas: Kauno arkivyskupija. 2007, p. 374.

[6] Nicolaw Swechowski, Historya zagubionego od heretikow kosciola Szydlowskiego... Vilniaus universiteto mokslinė biblioteka (VUMB). F. 1. E. 289. L. 75 (3).

[7] Juozas Vaišnora, Marijos Garbinimas Lietuvoje (Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1958), p. 351.

[8] Liudas Jovaiša, Švč. Mergelės apsireiškimas Šiluvoje: liudijimai, tradicija, kritika, Naujasis židinys-Aidai. 2007, Nr. 11–12, p. 512.

[9] Motiejus Valančius, Žemaičių vyskupystė. In Valančius M. Raštai, t. 2. Vilnius: Vaga, 1972, p. 73.

[10] Stasys Yla. Šiluva Žemaičių istorijoje. Kaunas: Kauno arkivyskupija. 2007, p. 227–229.

[11] Stasys Yla. Šiluva Žemaičių istorijoje. Kaunas: Kauno arkivyskupija. 2007, p. 382–384.

by Silvija Čižaitė

Eimunto Nekrošiaus kūryba atgims išskirtiniame koncerte: režisieriaus spektaklių muzika skambės Vilniuje ir Šiluvoje

Teatras „Meno fortas“ tęsia legendinio teatro meistro Eimunto Nekrošiaus (1952–2018) kūrybos palikimo įprasminimą. Liepos 3 d. Vilniaus universiteto Didžiajame kieme ir liepos 12 d. Šiluvos aikštėje bus pristatyta teatralizuoto koncerto „Eimunto Nekrošiaus spektaklių muzika“ premjera.

Muzika tapusi jo balsu

Eimunto Nekrošiaus teatras – tai ne tik vaizdas, bet ir garsas. Muzika jo spektakliuose buvo daugiau nei fonas – ji alsavo, kūrė atmosferą, virto nematomu, bet itin svarbiu veikėju. Ji ne tik papildė veiksmą, bet ir jį inspiravo, suformavo personažų vidinius pasaulius, kartais net tapdama jų balsu.

Tokiu būdu Nekrošiaus teatras įgavo ypatingą, magišką skambesį, kuriame muzika ir garsai ne tik lydėjo, bet ir pasakojo, kūrė prasmes, papildė aktorių žodžius ar net juos pakeisdavo. Tai teatras, kuriame garsas turėjo savo gyvenimą – gyvą, kvėpuojantį ir neišdildomą.

Visą tai iš naujo bus galima patirti jau šią vasarą teatralizuotuose koncertuose Vilniuje ir gimtoje kūrėjo Šiluvoje. Vilnius visada buvo kertinė E. Nekrošiaus kūrybos vieta, o Šiluva – jo gimtinė, kurioje ne kartą skambėjo jo spektakliai ir vyko atminimui skirti renginiai. Todėl ypatingo simboliškumo koncertui suteiks ir Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios bei Šiluvos Švč. M. Marijos Gimimo bazilikos erdvės, tapsiančios sceniniu tąsiniu.

„Jis buvo reikalingas visam pasauliui“

Renginio vizualinės ir meninės koncepcijos autoriai Kęstutis Jakštas ir Audrius Jankauskas – ilgamečiai muzikos ir teatro pasaulio bendražygiai, glaudžiai dirbę su Eimuntu Nekrošiumi. Jie dalijasi mintimis apie tai, kodėl svarbu patirti Nekrošiaus muziką ir kodėl ji turi skambėti šiandien.

„Jo nėra, bet mes turime galimybę pabūti su juo. Žiūrėdami vaizdo įrašus, mes to nepatirsime, tačiau gyvas garsas, kuris lieka erdvėje, gali mus susieti toms kelioms valandoms. Galėsime pasimėgauti emocijomis, kurias jis kažkada realizavo scenoje... Garsas gali atgaivinti tą emociją, kurią savo laiku Eimuntas transliavo.

Svarbiausia – mūsų atmintis apie tai, ką žmogus nuveikė, kokį didžiulį postūmį suteikė kultūrai. Jis buvo reikalingas visam pasauliui. Užmarštis čia neturėtų galioti. Istorija mus baudžia, bet jei mes ją prailginsime, viskas bus gerai“, – sako projekto režisierius Kęstutis Stasys Jakštas.

„Aš nesu muzikas, esu muzikos vartotojas, o šio projekto idėja – labai graži. Grąžinsime tą emociją visiškai kita forma: per orkestrą, visiškai kitomis medijomis nei muzikos įrašai spektakliuose. Tai iš esmės labai jaudina – pamatyti, koks bus rezultatas“, – pritaria ir „Meno forto“ vadovas Audrius Jankauskas, prisidėjęs prie projekto kaip šviesų dailininkas.

Legendinių spektaklių muzika

Unikaliame projekte jungiama gyva orkestro ir aktorių atliekama muzika, vaizdo projekcijos bei archyvinė medžiaga. Bus pristatytos keturių kompozitorių – Fausto Latėno (aranžuotės autorius Tomas Petrikis), Algirdo Martinaičio, Mindaugo Urbaičio ir Andriaus Mamontovo – muzikinės kompozicijos, sukurtos E. Nekrošiaus spektakliams.

Scenoje pasirodys Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas Mindaugas Bačkus),  džiazo muzikantas virtuozas, saksofonistas Petras Vyšniauskas, perkusijos meistrai Arkadijus Gotesmanas ir Arnas Mikalkėnas, kompozitorius bei atlikėjas Andrius Mamontovas, aktoriai Vladas Bagdonas, Viktorija Kuodytė, Gabrielia Kuodytė, Margarita Žiemelytė. Prie dirigento pulto žiūrovai išvys Martyną Staškų. Renginio vizualinės ir meninės koncepcijos autoriai – Kęstutis Jakštas (režisierius), Marius Nekrošius (scenografas), Audrius Jankauskas (šviesų dailininkas), konsultatas Tauras Čižas, Rimas Sakalauskas (vaizdo projekcijos). Projekto prodiuseriai – Marius Tumšys ir „Creators76“ komanda.

Skambės muzika iš tokių legendinių E.Nekrošiaus spektaklių kaip „Hamletas“, „Otelas“, „Makbetas“, „Faustas“ (F.Latėnas), „Metai“, „Giesmių giesmė“, „Vyšnių sodas“ (M.Urbaitis), „Pirosmani, Pirosmani“, „Cinkas (Zn)“, „Tuoktuvės“ (A.Martinaitis), „Ivanovas“, „Dieviškoji komedija“ (A.Mamontovas).

Projekto organizatoriai tikisi, kad šis koncertas leis žiūrovams dar kartą pajusti E.Nekrošiaus teatro magiją, o naujiems klausytojams – atrasti šio nepakartojamo menininko kūrinius.

Bilietus platina topticket.lt. Bilietus galima įsigyti https://topticket.lt/event/eimunto-nekrosiaus-spektakliu-muzika

by Silvija Čižaitė

Kovo 13-oji Šiluvoje: Gavėnia – Dievo numatytas laikas sugrįžti prie Jo

„Žinome, kad Mergelė Marija čia mūsų laukia ir mes atvykstame garbinti jos Sūnaus“, – sakė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas kovo 13-ąją Šiluvoje, padėkodamas, kad žmonės palaiko gyvą tradiciją, atkeliauja į šią garsią Kauno arkivyskupijos bei visos mūsų šalies šventovę ir palydi malda kitus savo brolius ir seseris, visą Lietuvą.

Žinia iš Šiluvos Lietuvai  sklido per tiesiogines transliacijas, kurias rengė „Marijos radijas“ bei arkivyskupija internetiniais kanalais. Taip šv. Mišios, Evangelijos žinia, homilijos mintys, sakyta katechezė žmones pasiekė visur, kur jie buvo tą valandą, – savo darbovietėse, gydymo įstaigose ar namuose, ypač kai jų negali palikti dėl negalių, ligų, kitų sunkių aplinkybių.

Šią dieną piligrimai meldėsi prašydami sveikatos Šventajam Tėvui Pranciškui,  prieš 12 metų, 2013-ųjų kovo 13 dieną,  išrinktam į Apaštalų Sostą. Arkivyskupas pakvietė malda palydėti ir šiuo metu besigydantį ir sveikstantį mūsų kardinolą Sigitą Tamkevičių SJ.

Gavėnios laikas – Dievo numatytas

Katechezę prieš pagrindines pamaldas sakęs arkivyskupijos augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas pasidalijo aktualiomis mintimis Gavėnios metui – 40-čiai dienų, per kurias keliaujame į Kristaus Prisikėlimo (Velykų) šventes.

Pasak ganytojo, žvelgiant į Šventąjį Raštą, keturiasdešimtimi skaičiuojamas paties Dievo numatytas laikas sugrįžti prie Jo. 40 dienų truko tvanas, ir Nojus buvo išgelbėtas. Tiek dienų pranašas Elijas ėjo į Horebo kalną susitikti su Dievu. 40 metų į Pažadėtąją žemę keliavo išrinktoji tauta. 40 dienų Jėzus praleido dykumoje, rengėsi savo misijai, atlaikė piktojo gundymus.

„Per Gavėnią mes išgyvename, ką reiškia numirti ir prisikelti naujai pradžiai, naujam gyvenimui“, – kalbėjo vyskupas S. Bužauskas apie laiką, skirtą atsižadėti blogų įpročių ir nuodėmės, pakeisti gyvenimą pagal Evangeliją, ugdytis dorybes. Žmogus, kuris stengiasi pats keistis, keičia ir pasaulį.

Katechezėje pasidalyta ir popiežiaus Pranciškaus paraginimais iš Laiško Jubiliejaus metų Gavėniai: būti kelionės žmonėmis, keliauti kartu su kitais, prisidėti prie vilties įtvirtinimo pasaulyje, pasitikėti Dievo pažadais ir veikimu.

Pasak vyskupo S. Bužausko, mes patys neišsigelbėsime. Gavėnia yra metas vienytis su Jėzaus kryžiumi, Jame stiprinti savo gyvenimą, viltis Dievu, kuris nugali blogį.

Malda: svarbu ne mūsų lūkesčiai

Iškilmingai Eucharistijai Šiluvos bazilikoje  vadovavo Šiaulių vyskupas Darius Trijonis. Koncelebravo, arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, vyskupas Saulius Bužauskas, Šiaulių vyskupas emeritas Eugenijus Bartulis, įvairių vyskupijų kunigai. Patarnavo ir Evangeliją skelbė diakonas Darius Chmieliauskas.

Savo homilijoje vyskupas D. Trijonis skyrė maldos temai. Padrąsino tikrumui, jog Dievas kaip Tėvas visada pasirūpina savo vaikais ir suteikia tai, ko iš tikrųjų mums reikia. Svarbu ne mūsų išsakomi maldoje lūkesčiai Dievui, bet skiriamas laikas maldai, mokėjimas priimti Dievo valią, sunkias situacijas. Tai nereiškia, kad mums turi būti atsakyta bet kokia kaina. Remdamasis dvasiniais autoriais, vyskupas sakė: tragedija yra ne neišklausyta, bet neišsakyta malda.

Pasak vyskupo D. Trijonio, Mergelė Marija, būdama arčiausiai Jėzaus, gali padėti suprasti, kaip reikia melstis. Malda padeda būti ramybės, vilties žmonėmis, nešti tikėjimo ir vilties liudijimą. Taip dalyvaujame evangelizacijoje, kad Dievo karalystė augtų pasaulyje.  Vyskupas ypač išskyrė Rožinio maldą kaip žmonijai parodyto Dievo gailestingumo santrauką.

Kovo 13-ąją piligrimams patarnavo Kėdainių dekanato kunigai. Giedojo Kėdainių Šv. Juozapo parapijos choras, vadovaujamas Irenos Kilienės.

----

Piligrimai šią dieną lankė ir medžio dirbinių parodą „Meilė įveikia kančią“ (kuratorė sesuo Regina Teresiutė SJE)  Šiluvos piligrimų centre.  Čia jie turi galimybę sustoti arbatai, įsigyti piligrimystės lauktuvių.

Atvykstantieji į Šiluvą laukiami kasdien, o per šią Gavėnią siūloma ir speciali programa.

Kovo 28-ąją, paskutinį mėnesio penktadienį, Šiluvoje bus švenčiama Ligonių diena (šv. Mišios 12 valandą).

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

by Silvija Čižaitė

Marijos diena Šiluvoje

by Silvija Čižaitė

Meilė įveikia kančią. Parodos atidarymas Šiluvoje

Laikotarpis iki Šv. Velykų – laukimo kupinas periodas, kuriame kiekvienas asmeniškai, o tikintieji – ir visi drauge, apmąsto kančios bei meilės koreliaciją. Šv. Velykos – atgimimo bei atpirkimo laikas. Džiaugsmas lydės visus ateinančius metus, tačiau iki jų – prisimename: „Juk tu dulkė esi. Ir į dulkę sugrįši!“ (Ps. 3; 19).

Gavėnia – tai priminimas, tačiau ne tiek buvimo dulke, kiek esančios meilės, kuri atperka, kuri įveikia kančią. Po nakties išaušta rytas, o kančia, kuriai pasiryžo Jėzus kaip žmonijos Atpirkėjas, yra meilės išraiška, galų gale virstanti prisikėlimu. Šįkart, Šiluvos piligrimų centre ses. Reginos Teresiutės SJE kuruojama paroda kviečia nebėgti nuo kančios, tačiau įžvelgti jos prasmę. Nesikankinti, neliūdėti ir jokiais būdais nepanirti į ją, tačiau būtent per kentėjimą dėl kito įžvelgti meilę.

Todėl parodoje matome ne tik liaudies meistrų drožtus darbus, tačiau daugybę kryžių, kurių kiekvienas turi savąją istoriją, paliestą vienokio ar kitokio skausmo, tačiau niekada neprarandant vilties, pavyzdžiui, iš Sibiro, tremtinių parvežtas kryžius. Kviečiame apsilankyti ir drauge keliauti meilės ir vilties kupiną kelionę Gavėnios metu.

Parodos atidarymas – kovo 9 d. 14.00 val. Šiluvos piligrimų centre.

Paroda veiks iki balandžio 29 d.

by Silvija Čižaitė