Marijos dieną Šiluvoje minėta ir šiandien gelbėjanti Fatimos žinia
Gegužės 13-ąją Šiluvoje prisiminta Marijos pasirodymų Fatimoje 105 metų sukaktis. Šiandien, kai vyksta karas Ukrainoje, labiau įsiklausome į Fatimos Dievo Motinos žinią, kuri, pasak iškilmingose pamaldose homiliją sakiusio arkivyskupo Liongino Virbalo SJ, yra gelbėjanti žinia: Dievas nepasmerkia, nenaikina pasaulio, bet nori jį išgelbėti. Šiuo velykiniu laiku ypač didelio blogio – karo paliestame pasaulyje, pasak ganytojo, tikime Kristaus Prisikėlimu, žvelgiame į Mariją, kviečiančia tikėti laiminčia meile žmogaus gyvenime, visuomenėje ir pasaulyje.
Tiesos ir nesutarimų, taip pat ir bažnytinėje bendruomenėje, tema buvo paliesta dienos katechezėje „Tiesa ir ginčai“, kurią Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje prieš iškilmingas pamaldas sakė kunigas Vincentas Lizdenis.
Pašaukimą gyventi tiesoje mums nurodo Katalikų Bažnyčios katekizmas („Kadangi Dievas yra tiesiakalbis, jo tautos nariai yra pašaukti gyventi tiesoje“), tačiau, pasak kunigo Vincento, širdies pozicija turėtų būti pripažinimas, jog mums tai nesiseka. Bažnyčios buvimas kartu, tai yra susirinkimas, jau savaime yra „apie tiesą“, „dėl tiesos“ ir „link tiesos“. Mes esame Jėzaus nuolat mokomi besąlygiškai pažinti ir mylėti tiesą, kuri išlaisvina ir pašventina. Tad ir suradus save kaip melagį, tą, kuris neatitinka tiesos, mūsų laukia gera žinia: išlaisvinimas ir pašventinimas.
Katechezėje kalbant apie susirinkimą, kur neišvengiami ir žmonių ginčai, buvo pabrėžta, jog ginčuose tiesa negimsta. Jie yra tik priemonė atrasti Tiesai, kuri ne idėja, bet Asmuo. Esame pašaukti būti įsipareigoję šiai Tiesai kaip bendruomenė ir kiekvienas asmeniškai.
Po katechezės su „Marijos radijo“ bendradarbiais ir kunigu Robertu Gedvydu Skrinsku buvo kalbamas Rožinis, o vėliau Kėdainių dekanato dekano kunigo Norberto Martinkaus vadovaujama Mergelės Marijos litanija pradėta iškilmės Eucharistija.
Liturgijai vadovavo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ, kelių vyskupijų kunigai. Patarnavo diakonas Darius Chmieliauskas. Giedojo Kėdainių Šv. Juozapo parapijos choras, vadovaujamas Dagnės Jucevičiūtės.
Eucharistijoje kviesta melstis popiežiaus Pranciškaus ir arkivyskupijos intencijomis gegužės mėnesiui, be to, maldos dovana buvo pasveikinti dvasininkai kunigystės sukakčių proga – Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Vilniaus arkivyskupijos augziliarai vyskupai Arūnas Poniškaitis ir Darius Trijonis, taip pat grupė įvairias sukaktis mininčių arkivyskupijos kunigų.
Savo homilijoje, be kita, arkivyskupas Lionginas Virbalas atkreipė dėmesį į skaitinį apie apaštalų susirinkimą Jeruzalėje: „Išpildę visa, kas buvo apie jį parašyta, nuėmė jį nuo [kryžiaus] medžio ir paguldė į kapą. Bet Dievas jį prikėlė iš numirusių“ (Apd 13, 29–30). Pasak ganytojo, žmonės mirties valandą galėjo tik tiek padaryti – paguldyti į kapą, tačiau buvo Dievo „bet“ – Jo veikimas. Šis Dievo „bet“ yra ir mūsų planuose, baimėse, ribotumuose.
Homilijoje kalbėta apie Prisikėlimą kaip tikėjimo pagrindą, nors gali būti ir nelengva pamatyti Prisikėlimo ženklų, ypač kai girdime sunkių žinių iš karo Ukrainoje. Tačiau Dievo žodis drąsina „Tegul neišsigąsta jūsų širdys!“ ir sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas.“ (plg. Jn 14, 1–6).
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
Monografijos apie Šiluvos dvarą pristatymas Šiluvoje
Švč. M. Marijos dieną, gegužės 13 d., penktadienį, 14 val. kviečiame į šiluviškio profesoriaus Alfonso Vaišvilos ,,Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI-XX a.)“ III tomo monografijos pristatymą Šiluvos piligrimų centre. Pristatyme knygos autorių kalbins menotyrininkė, Šiluvos piligrimų centro muziejininkė Rūta Giniūnaitė. Pristatymo metu bus galimybė įsigyti knygą ir gauti autoriaus autografą. Renginys nemokamas.
Tai jau penkta šio autoriaus monografija skirta Šiluvai, kuri užbaigia ,,Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI-XX a.)“ tyrimą pradėtą pirmame ir antrame tomuose. ,,Šiuo tomu baigiamas Šiluvos dvarų 400 metų istorijos tyrimas. Jo baigiamoji dalis skirta Šiluvos ir kitų, į II tomą nepatekusių regiono dvarų ir dvarelių istorinei raidai aptarti. Pagrindinis dėmesys šį kartą skiriamas Šiluvos dvarui, kuris gerokai skyrėsi nuo kitų regiono dvarų, nes kūrė ar sudarė sąlygas atsirasti Šiluvoje naujoms socialinėms struktūroms, kurios vėliau turėjo savarankišką gyvenimą, darė grįžtamąjį poveikį tiek pačiam dvarui, tiek ir visam regiono žmonių gyvenimui. Viena iš dvaro įsteigtų struktūrų – bažnyčia pasirodė pajėgi ne tik egzistuoti, bet ir toliau kurti miestelį, jį sureikšminti, tęsti dvaro kūrybą į ateitį.“ (iš knygos pratarmės) Iki šiol autorius jau yra išleidęs knygas, skirtas Šiluvai: ,,Šiluvos apšvieta“ (1999 m.), ,,Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI-XX a.)“ I tomas (2013), ,,Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI-XX a.)“ II tomas (2017), ,,Nenusilenkusi Šiluva“ (2018).
Iki šiol Šiluvos istorija rėmėsi Stasio Ylos (1908-1983) ,,Šiluva žemaičių istorijoje“ leidiniu išleistu 2007 metais. Dabar, 2021 metų lapkričio mėnesį ,,Versmės“ leidyklos išleistas leidinys, labiau praturtins tiksliais faktais ir vertingais naujais šaltiniais Šiluvos šventovės istorijos studijas. Knygoje išsamiai aptariama Šiluvos dvaro istorija nuo katalikų bažnyčios fundacijos, persiorientavimo į kalvinistiškąją, katalikų bažnyčios fundacinių žemių atgavimo, jos kilimo, miestelio ir atlaidų raidos. Taip pat aptariami kiti pavieniai dvarai, Šaukoto akalicos dvarai ir dvareliai, Pažobrio akalicos šlėktos ir kt. Autorius itin išsamiai nagrinėja archyvinę medžiagą, todėl jo knygos pasižymi įdomių faktų gausa.
2018 metų liepos mėnesio Daivos Genytės interviu su šiluviškiu režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi (1952-2018), jo užklausus ,,O emociškai savo kilmę, šaknis siejate su Pažobriu ar su Šiluva?“, jis atsakė ,,Vis dėlto su Šiluva. Tai ypatinga vieta. Asmeninį patyrimą vėliau įtvirtino knygos, ypač iš čia kilusio profesoriaus Alfonso Vaišvilos darbai.“
Alfonsas Vaišvila yra teisininkas, filosofas, gimęs 1942 m. spalio 1 d. Zbaro kaime (Šiluvos valsčiuje). 1961 m. baigė Šiluvos vidurinę mokyklą, 1970 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, 1976 m. – logikos aspirantūrą, nuo 2001 m. – socialinių mokslų (teisės) habil. dr. ir profesorius. ,,Už nuopelnus Lietuvai“ 2004 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2021 m. NVO - ,,Lietuvos patrioto“ Garbės ženklu, 2014 m. suteiktas M. Romerio universiteto Garbės (H. C.) profesoriaus vardas, 2020 m. – Lietuvai pagražinti draugijos garbės nario vardas. Dešimties knygų autorius, šešių monografijų bendraautorius, paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių logikos, filosofijos istorijos, teisinės valstybės, teisės teorijos ir istorijos, kultūrologijos, pedagoginės minties ir kitomis temomis, dalį jų – anglų, vokiečių, rusų, ukrainiečių kalbomis.
Šiluvos piligrimų centro informacija
Jėzaus ir M. Marijos Širdies savaitgalis Šiluvoje
Mieli tikintieji,
gal vykstate kur nors iš Žemaitijos link Sostinės ar atvirkščiai? O gal šiaip norite dvasingo savaitgalio, prasidedančio jau penktadienį? Važiuodami pro Raseinius ar viešėdami šiame krašte užsukite į Šiluvą. Šioje šventovėje meldžiamasi kasdien vidudienį, o gegužės mėnesį – ir vakarais, tad turėsite progą praturtinti savo sielą.
Pirmasis mėnesio penktadienis yra ypatinga diena. 1672 m. vizitiečių vienuolei Margaritai Marijai Alakok apsireiškęs Jėzus paliko dvylika pažadų Jo Švč. Širdies garbintojams. „Dėl savo Širdies begalinio gailestingumo aš prižadu suteikti priešmirtinės atgailos malonę visiems tiems, kurie per devynis iš eilės einančius mėnesius kiekvieną pirmąjį mėnesio penktadienį priims šventąją Komuniją. Jie nemirs nesusitaikę su Dievu, be šventų sakramentų. Paskutinę gyvenimo valandą mano Širdis jiems bus užtikrinta priebėga“,- sakė Jėzus.
Taigi yra galimybė išgyventi Švč. Jėzaus Širdies ypatingą garbinimą pirmąjį mėnesio penktadienį Šiluvos šventovėje, o kitą dieną paminėti pirmąjį šeštadienį Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos Širdžiai skirtose pamaldose. Jei norite Šiluvoje apsistoti ilgiau, Jono Pauliaus II namuose galima iš anksto užsisakyti pietus ar vakarienę bei likti nakvoti. Dėl rezervacijos kreiptis telefonu 868787124.
Gegužės 6 d., penktadienis
11.30 val. Atgailos ir Sutaikinimo sakramentas (yra galimybė atlikti išpažintį).
12.00 val. Šv. Mišios Švč. Jėzaus Širdies garbei su litanija.
13.00 val. Švč. Sakramento adoracija Ligonių sveikatos koplytėlėje, bazilikoje.
15.00 val. Dievo Gailestingumo pamaldos. Švč. Sakramento uždarymas.
17.30 val. Švč. M. Marijos Rožinis Apsireiškimo koplyčioje.
18.00 val. Šv. Mišios Apsireiškimo koplyčioje.
18.30 val. Gegužinės pamaldos Švč. M. Marijos garbei.
Gegužės 7 d., šeštadienis
17.30 val. Švč. M. Marijos Rožinis Apsireiškimo koplyčioje.
18.00 val. Šv. Mišios Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos Širdies pagerbimui Apsireiškimo koplyčioje.
18.30 val. Gegužinės pamaldos.
Organizatoriai: Šiluvos Švč. M. Marijos draugija,
Šiluvos Piligrimų centras,
Šiluvos parapija
Gegužė – švč. Mergelės Marijos mėnuo. Teminė ekskursija po parodą Šiluvos šventovėje
Kviečiame švč. Mergelės Marijos mėnesį atvykti į Šiluvos šventovę ir patirti gyvąją piligrimystę parodoje ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika ir Šiluva“. Šiluvos šventovė yra vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje apsireiškė švč. Mergelė Marija, ir buvo oficialiai pripažinta šv. Sosto. Šios šventovės istorija siekia daugiau nei penkis šimtus metų. Vienas paskutiniųjų šventovės laikotarpių, kurio vaisiais dabar maitinamės yra įvairios maldos už Lietuvos laisvę praktikos sovietinės priespaudos metais. Šio laikotarpio įvykiai atsispindi tikinčiųjų teisėms ginti skirtame leidinyje ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, kuris 2022 m. švenčia 50-metų jubiliejų. Šiam jubiliejui sukurtoje parodoje ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika ir Šiluva“, galima iš arti susipažinti su leidiniu ir jame užfiksuotais Šiluvos šventovės įvykiais bei apžiūrėti sesers Reginos Editos Teresiutės SJE asmeninius daiktus ir fotografijas – gyvus tų įvykių liudytojus. Parodoje perteikiami Šiluvos šventovei itin svarbūs įvykiai: nuo Airių katalikų dovanos Lietuvos katalikams iki fiktyvaus kiaulių maro Šiluvoje bei suėmimų lageriuose už atgailos eisenas iš Tytuvėnų į Šiluvą.
Išskirtinai gegužės mėnesį bus organizuojamos teminės ekskursijos po parodą, kurių metu parodos kuratorės sesuo Regina Edita Teresiute SJE ir menotyrininkė Rūta Giniūnaitė supažindins su parodos idėja, pogrindiniu leidiniu ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ ir Šiluvos šventovės įvykiais 1972-1988 m. bei pasidalins gyvais liudijimais iš šių įvykių. Po ekskursijos kviesime pasilikti maldai Apsireiškimo koplyčioje, kurioje 17.30 val. vyks šv. Rožinio malda, 18.00 val. bus aukojamos šv. Mišios, o po jų vyks Gegužinės pamaldos.
Ekskursijos į parodą ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika ir Šiluva“ vyks tris gegužės šeštadienius (7 d., 14 d., 28 d.). Kviečiame iš anksto registruotis į ekskursiją, dalyvių skaičius yra ribotas. Registracijos anketa:
Ekskursijos pradžia: 16 val. Šiluvos piligrimų centre.
Ekskursijos trukmė – 1 val.
Ekskursijos kaina - 5 eur.
Visus norinčius gauti daugiau informacijos apie ekskursijas Šiluvos šventovėje arba užsisakyti privačią ekskursiją jūsų pageidaujamu laiku, kviečiame rašyti el. adresu muziejus@siluva.lt
Šiluvos piligrimų centro informacija
Spindinti vilties liepsna iš Šiluvos
Šiluvos šventovėje sklinda viltis, nes ši privalo sklisti, nepaisant siaubo, kuris prieš porą mėnesių sukaustė pasaulį. Nepaisant nežinios, nusivylimo, pykčio, įsiūčio ir nevilties – tokiais momentais Šiluva turi būti užuovėja, kuri leidžia širdžiai nurimti.
Kuomet pakrinkame sudėtingose situacijose, dažnai imame ne tik ieškoti šviesos, tačiau mėginame ja būti. Nenuostabu, jog troškimas pagelbėti savo artimui šiandien karštai liepsnoja daugelio lietuvaičių širdyse. Todėl karo pabėgėliams pasiekus Šiluvą, prabėgus desperatiškam norui pulti guosti, verkti, gailėti, piligrimų centre gimė projektas, kuris pats tapo šviesos simboliu. Mažame miestelyje, tačiau didelės reikšmės šventovėje – Šiluvos piligrimų centro komanda drauge su žmonėmis iš Ukrainos ėmė lieti natūralaus vaško žvakes su piligrimų iš kelionių parvežtais natūraliais aliejais. Todėl jau dabar Šiluvoje galite įsigyti natūralių žvakių, kurios skleidžia ne tik šviesą, tačiau ir viltį bei tvirtą tikėjimą, jog šviesa spindi tamsoje ir tamsa nėra pajėgi užgožti šviesą. Tebūnie tai mažas žingsnis palaikymo link, tačiau didelis gėrio troškimas, drauge su tais, kurie išgyvenę siaubą, bet vis dar gali dalytis gėriu su mumis. Tad atvykite ir atraskite Šiluvoje su meile ir viltimi lietas žvakes bei dalelę šios šilumos ir tikėjimo parsivežkite namo.
Kviečiame įsigyti skirtingo dydžio bei dizaino žvakes ir susipažinti su jų kūrėjomis Šiluvos piligrimų centre, M. Jurgaičio 17A, Šiluva, Raseinių rajonas.
Šiluvos piligrimų centro informacija
Didysis Tridienis Šiluvos šventovėje
Didysis Ketvirtadienis
Šv. Mišių, Eucharsitijos ir kunigystės įsteigimo diena
18.00 val. Šv. Mišios (Bazilikoje). Po Šv. Mišių procesija į Garbinimo altorių
Švč. Sakramento Adoracija vyks iki 22.00 val.
Didysis Penktadienis
Jėzaus Kristaus mirties diena
18.00 val. Kryžiaus pagerbimo pamaldos (Bazilikoje). Po pamaldų - procesija į kapą
Didysis Šeštadienis
20.00 val. Šv. Mišios (Bazilikoje)
Prašome atsinešti žvakes Žiburių liturgijai ir Krikšto pažadų atnaujinimui
Sekmadienis
Šv. Velykos
8.00 val. Prisikėlimo Šv. Mišios ir procesija (Bazilikoje)
12.00 Šv. Mišios (Bazilikoje)
Pirmadienis
12.00 val. Šv. Mišios (Bazilikoje)
Marijos diena Šiluvoje
Balandžio 13-ąją dieną kviečiame drauge susirinkti Šiluvoje, uždegti žvakelę kartu melstis Taikos Švč. Mergelės Marijos dieną.
Visa 13-osios dienos programa:
7.00 val. Šv. Mišios (Bazilikoje)
8.00 val. Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
9.00 val. Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
10.00 val. Šv. Mišios (Bazilikoje)
10.45 val. Švč. Sakramento adoracija (Bazilikoje)
𝟏𝟏.𝟎𝟎 𝐯𝐚𝐥. 𝐤𝐚𝐭𝐞𝐜𝐡𝐞𝐳ė 𝐚𝐫𝐤𝐢𝐯. 𝐊ę𝐬𝐭𝐮𝐭𝐢𝐬 𝐊ė𝐯𝐚𝐥𝐚𝐬 "𝐀𝐭𝐬𝐚𝐤𝐨𝐦𝐲𝐛ė 𝐢𝐫 𝐚𝐮𝐭𝐨𝐫𝐢𝐭𝐞𝐭𝐚𝐬 𝐁𝐚ž𝐧𝐲č𝐢𝐨𝐬 𝐦𝐨𝐤𝐲𝐦𝐞" (𝐁𝐚𝐳𝐢𝐥𝐢𝐤𝐨𝐣𝐞)
11.30 val. Rožinio malda ir Mergelės Marijos litanija (Bazilikoje)
𝟏𝟐.𝟎𝟎 𝐯𝐚𝐥. 𝐏𝐚𝐠𝐫𝐢𝐧𝐝𝐢𝐧ė𝐬 š𝐯. 𝐌𝐢š𝐢𝐨𝐬, 𝐯𝐚𝐝𝐨𝐯𝐚𝐮𝐣𝐚 𝐚𝐫𝐤𝐢𝐯. 𝐊ę𝐬𝐭𝐮𝐭𝐢𝐬 𝐊ė𝐯𝐚𝐥𝐚𝐬 (𝐁𝐚𝐳𝐢𝐥𝐢𝐤𝐨𝐣𝐞)
13.30 val. Švč. Sakramento adoracija iki 16.00 val. (Bazilikoje)
14.00 val. Rožinio malda ir Mergelės Marijos litanija (Bazilikoje)
15.00 val. Gailestingumo vainikėlis (Bazilikoje)
2nd International Scientific Conference in Šiluva “Christianity and Innovation”
The conference will be held on 15-16 June 2022 remotely via the Zoom platform.
Inventions, discoveries and innovations are an integral part of human history and identity. Today, we are living in an era of innovation, with increasing discussion of the uses of artificial intelligence, the many social changes, and life at the height of the fourth industrial revolution. Social and technical innovations allow humanity to renew itself qualitatively, but often with undesirable consequences.
The conference’s goal is thus to assess the importance of inventions, discoveries and innovations, processes that have taken place, are taking place and will take place in the future, through the lens of a Christian worldview, making use of interdisciplinary scientific reflection for interpretation.
Christianity, itself the Western world’s greatest innovation, whose direct and indirect influence has spawned thousands of secular innovations, encourages technical and social innovations along with a critical look at them to ensure they are at the service of integral human flourishing. According to the popular philosopher Yuval Harari, the Vatican in the Middle Ages was, technologically speaking, like the Silicon Valley of that time. Is Christianity actively involved in processes of innovation and development today? What is its role in tackling pressing issues like climate change, the social and technological changes leading to a “fluid society”, or global migration?
The 2nd International Scientific Conference in Šiluva is a call to look more deeply at Christianity’s relationship with innovation and examine the issue of harmony between faith and secular innovation.
Topics:
- processes of invention, discovery and innovation (technological and/or social) from a historical perspective, illustrating their relationship to Christianity;
- the impact of secular innovations on the life of the Church and the development of Christianity;
- problematic aspects of the relationship between Christianity and innovation;
- ways of solving future problems on the basis of Christian thought;
- the theological conception of invention, discovery and innovation;
- the consequences of innovation for society and the individual;
- correlations and disparities between miracles and technical advances.
Abstracts of papers (up to 200 words) may be submitted until 23 May 2022 to info@siluva.lt
Scientific Committee:
Chairman: Assoc. Prof. Dr Benas Ulevičius
Deputy: Dr Kastytis Rudokas
Members: Prof. Dr Elžbieta Osewska; Prof. Dr Žanete Narkeviča, Prof. Dr Marek Chmielewsky, Assoc. Prof. Dr Piotr T. Nowakowski, Prof. Dr Birutė Obelenienė
Organizing Committee:
Silvija Čižaitė-Rudokienė, PI Siluva Piligrim Centre, Lithuania
Priest Robertas Urbonavičius, Siluva Parish, Lithuania
Dr Kastytis Rudokas, KTU Institute of Architecture and Construction, Lithuania
Organisers: the Šiluva Pilgrim Center and the Faculty of Catholic Theology at Vytautas Magnus University
Conference Patron: Archbishop Kęstutis Kėvalas
Conference partners: Archdiocese of Kaunas, Raseiniai District Municipality, VšĮ Atrask Raseinius
Media sponsors: Marijos Radijas, Bernardinai.lt
Call of abstract: 2nd International Scientific Conference in Šiluva
II tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje „Krikščionybė ir inovacijos“
Konferencijos data: 2022 m. birželio 15-16 d. nuotoliniu būdu „Zoom“ platformoje
Išradimai, atradimai ir inovacijos – neatsiejama žmonijos istorijos ir tapatybės dalis. Šiandien gyvename inovacijų epochoje – vis plačiau diskutuojama apie dirbtinio intelekto pritaikymą, socialinių pokyčių gausą bei gyvenimą ketvirtosios pramonės revoliucijos pike. Socialinės ir techninės naujovės leidžia žmonijai kokybiškai atsinaujinti, tačiau neretai sukelia ir nepageidaujamų padarinių.
Todėl konferencijos tikslas yra įvertinti išradimų, atradimų ir inovacijų reikšmę, vykusius, vykstančius ir būsimus procesus per krikščioniškosios pasaulėvokos prizmę bei pasitelkti aiškinimui tarpdisciplininę mokslinę refleksiją.
Krikščionybė, pati būdama didžiausia Vakarų pasaulio inovacija, dėl kurios tiesioginės ir netiesioginės įtakos atsišakojo tūkstančiai sekuliarių naujovių, skatina techninių bei socialinių naujovių plėtrą bei kritinį jų įvertinimą, kad būtų pasitarnauta integraliam žmogaus klestėjimui. Anot populiaraus filosofo Yuvalio Harari, viduramžiais Vatikanas technologiniu požiūriu buvo Silicio slėnio atitikmuo anuometiniame pasaulyje. Ar šiandien krikščionybė aktyviai dalyvauja inovacijų kūrimo ir plėtros procesuose? Koks jos vaidmuo sprendžiant tokius aktualius klausimus kaip klimato kaita, socialiniai ir technologiniai pokyčiai, vedantys į „takią visuomenę“ (fluid society) ar globalią migraciją?
II tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje kviečia išsamiau pažvelgti į krikščionybės ir inovacijų santykį bei panagrinėti tikėjimo ir pasaulietinių inovacijų dermės problematiką.
Temos:
– išradimų, atradimų bei inovacijų (technologinių ir / ar socialinių) procesai istoriniu požiūriu, atskleidžiant jų santykį su krikščionybe;
– pasaulietinių inovacijų įtaka Bažnyčios gyvenimui ir krikščionybės raidai;
– krikščionybės ir inovacijų santykio probleminiai aspektai;
– ateities problemų sprendimo būdai remiantis krikščionybės mintimi;
– išradimų, atradimų bei inovacijų teologinė samprata;
– inovacijų pasekmės visuomenei ir individui;
– stebuklo ir techninės pažangos koreliacijos ir skirtybės.
Pranešimų santraukos (iki 200 žodžių) priimamos iki 2022 m. gegužės 23 d. el. p. info@siluva.lt
Mokslinis komitetas:
Pirmininkas: doc. dr. Benas Ulevičius
Pavaduotojas: dr. Kastytis Rudokas
Nariai: prof dr. Elžbieta Osewska; prof. dr. Žanete Narkeviča, prof. dr. Marek Chmielewsky, doc. dr. Piotr T. Nowakowski, prof. dr. Birutė Obelenienė
Organizacinis komitetas
Silvija Čižaitė-Rudokienė, VšĮ Šiluvos piligrimų centras, Lietuva
Kun. Robertas Urbonavičius, Šiluvos parapija, Lietuva
Dr. Kastytis Rudokas, KTU ASI, Lietuva
Organizatoriai: VšĮ Šiluvos piligrimų centras ir Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas
Konferencijos globėjas: Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas
Konferencijos partneriai: Kauno arkivyskupija, Raseinių rajono savivaldybė, VšĮ „Atrask Raseinius“
Informaciniai rėmėjai: Marijos Radijas, interneto dienraštis Bernardinai.lt
Kvietimas: II tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje