Marijos diena Šiluvoje
Lapkričio 13-ąją Šiluvos piligriminėje šventovėje švenčiame mažuosius atlaidus – Marijos dieną.
Lapkričio 12 d.
Naktinė Švč. Sakramento adoracija su „Marijos radiju“. Pradedama 22 val. ir baigiama 7 val. šv. Mišiomis.
Lapkričio 13 d.
APSIREIŠKIMO koplyčioje
8 val. šv. Mišios.
9 val. šv. Mišios.
ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO bazilikoje
7 val. šv. Mišios (užbaigiant naktinę adoraciją).
10 val. šv. Mišios.
11 val. vyskupo Sauliaus Bužausko katechezė.
11.30 val. Švč. Sakramento adoracija. Rožinio malda. Švč. Mergelės Marijos litanija.
12 val. iškilmingos šv. Mišios.
13.30 val. Švč. Sakramento adoracija (iki 16 val. ).
14 val. Rožinio malda ir Švč. Mergelės Marijos litanija.
15 val. Gailestingumo vainikėlis.
Vyrai renkasi Šiluvoje
Šiluvos piligrimų centre jau antri metai tęsiamas susitikimų ciklas skirtas vyrams. Nuo lapkričio 7 d. kviečiama atvykti ir panirti į šiandienos vyrui aktualių klausimų virtinę. Gyvenimas šiandienos pasaulyje kupinas neaiškumų. Gerovės visuomenė ima aižėti, vartojimo kultas slūgsta, o prioritetais tampa ne tik materialūs turtai. Tačiau vis dažniau kyla klausimai, kurių metu ieškome asmeninės vietos pasaulyje. Kiekvieno mėnesio pirmąjį ketvirtadienį, drauge palydint Šiluvos vikarui kunigui Robertui Urbonavičiumi, kviečiama susirinkti ne tik maldai, tačiau diskusijai temomis, susijusiomis su dvasine kova, būvimu tėvu ir/ar sūnumi, tikėjimu šiandienos pasaulyje ir būvimu vyru bažnyčioje. Nuo lapkričio iki balandžio mėnesio – vyrai renkasi Šiluvoje.
Susitikimų vieta – Šiluvos piligrimų centras. M. Jurgaičio a. 17A, Šiluva. Susitikimų datos ir temos:
Lapkričio 7 d. 18.00 val. Kunigas Domingo Avellandela „Dvasinė kova“
Gruodžio 5 d. 18.00 val. Darius Ruzgas „Vyro kelionė“
Sausio 2 d. 18.00 val. Egidijus ir Mantvydas Randžiai „Tėvas ir sūnus“
Vasario 6 d. 18.00 val. Giedrius Savickas „Tikėjimas ir pasaulis“
Kovo 6 d. Rimas Šapauskas „Kodėl man reikalingas tikėjimas?“
Balandžio 3 d. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas „Vyras bažnyčioje“
Daugiau informacijos apie renginį www.siluva.lt
VšĮ Šiluvos piligrimų centro informacija
VšĮ Šiluvos piligrimų centras įgyvendiną projektą „Šiluvos piligrimų centro ir Kauno arkivyskupijos kurijos istorinio turinio skaitmeninimas“ finansuojamą Europos Sąjungos
VšĮ Šiluvos piligrimų centras įgyvendina projektą „Šiluvos piligrimų centro ir Kauno arkivyskupijos kurijos istorinio turinio skaitmeninimas“, projekto kodas Nr. 06-015-K-0017.
Projekto tikslas – sukurti kultūrinio turizmo maršrutus panaudojant skaitmenines priemones, siekiant atskleisti periferinių vietovių įtaką istoriniam-kultūriniam laukui Lietuvoje.
Siekiamas rezultatas – papildyta E-kultūros bazė reikšmingais istoriniais archyviniais dokumentais, jais vadovaujantis bendradarbiaujant su akademikais sukurtas kultūrinio turizmo maršrutas, kurio pagrindas – audiovizualinis turinys.
Turizmo sektorius, kaip ir kiekvienas kitas šalies ekonomikos sektorius, susiduria su kasmet augančia pasauline konkurencija. Pasaulio Ekonomikos Forumo duomenimis 2019 m. kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse Lietuva tarp 140 valstybių užima tik 59 vietą, o Šiaurės Europos regione – paskutinę. Tai rodo, kad nors Lietuvoje ir pastebimas turizmo sektoriaus augimas (Lietuvos Statistikos Departamento duomenimis, nuo 2015 m. iki 2018 m. atvykstančių turistų skaičius kasmet didėjo maždaug po 10%), kaimyninių šalių augimas yra spartesnis.
Religija jau labai ilgą laiką yra stiprus motyvas keliauti. Tai patvirtina UNWTO duomenys – kiekvienais metais apie 300 – 330 mln. turistų apsilanko religinėse traukos vietose, pasaulyje įvyksta apie 600 mln. nacionalinių ir tarptautinių religinių kelionių, iš kurių 40% vyksta Europoje. Taigi, religinio turizmo potencialas yra didelis ir jis kasmet didėja. Vis populiarėjanti autentiškų patirčių, gyvenimo pusiausvyros paieška turizmo sektoriuje skatina turizmo pokyčius. Turizmo pramonė palaipsniui tolsta nuo masinio turizmo ir orientuojasi į tam tikros rinkos vartotojų psichologinių poreikių patenkinimą. Piligriminiai žygiai ar religinės kelionės vyksta pėsčiomis, dviračiais, autobusais, automobiliais, o kelionės programos vis labiau apima elementus, susijusius su kelionės motyvais (pavyzdžiui, aplankant kitas religines vietas kelyje). Ekspertai nurodo, kad ši turizmo niša yra atsparesnė ekonominiams nuosmukiams, nei bet kuri kita. Religinis turizmas gali būti viena iš veiksmingiausių priemonių, skatinančių integraciją ir darnų regiono vystymąsi. Jis didina supratimą apie bendrą žmonijos paveldą ir suteikia išteklių jo išsaugojimui bei gali prisidėti prie vietos plėtros ir ugdo kultūrinį supratimą. Pasak Spar Market Research, pasaulinė religinio turizmo rinka, nepaisant COVID pandemijos, nuo 2021 m. auga. Planuojama, jog metinės investicijos rinkoje religiniam turizmui per metus didės 6,25 proc.
Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, VšĮ Šiluvos piligrimų centras įgyvendiną projektą, kurio tikslas – sukurti kultūrinio turizmo maršrutus panaudojant skaitmenines priemones, siekiant atskleisti periferinių vietovių įtaką istoriniam-kultūriniam laukui Lietuvoje. Planuojamas projekto rezultatas – atrinktas bei suskaitmenintas istorinis turinys susijęs su Šiluva, paruoštas kultūrinio turizmo maršruto prieigos bei viešam naudojimui pateiktas animacinis filmas su svarbiausia vietos istorija – Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimu Šiluvoje.
Projektu prisidedama prie 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 08-001-04-01-03 „Investicijos į kultūros išteklių skaitmeninimą ir prieinamumą“ veiklos „Kultūros turinio skaitmeninimas, siekiant kurti šiuolaikinio vartotojo poreikius atitinkančius produktus ir paslaugas (konkursas)“ įgyvendinimo.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
Bendra projekto vertė – 108 628 Eur
Projekto laikotarpis: 2024 m. 10 mėn. – 2026 m. 04 mėn.
Kontaktinis asmuo: Silvija Čižaitė-Rudokienė, info@siluva.lt
VšĮ Šiluvos piligrimų centro informacija
Šiluvos piligrimų centro darbo laiką artėjant Visų Šventųjų ir Mirusiųjų minėjimo dienoms
Visų Šventųjų ir Mirusiųjų minėjimo dienos Šiluvoje
Paskutinis mėnesio penktadienis - Ligonių diena Šiluvoje
Spalio 13-oji Šiluvoje
Spalio 13-ąją Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas sveikino piligrimus Šiluvoje, kur švenčiamos Marijos dienos yra Dievo garbinimo, atvertos žmogaus širdies ir bendrystės laikas. Tai, pasak ganytojo, stiprina tikėjimo kelionėje, kurioje neužtenka vien asmeninių pastangų, bet reikia vieni kitų palaikymo.
Mūsų laukia ypatingas metas
„Brangieji, laukia ypatingas metas, skirtas mūsų širdims atnaujinti“, – sakė arkivyskupas K. Kėvalas katechezėje, ją skirdamas artėjančiam didžiam Bažnyčios gyvenimo įvykiui – 2025 metų Jubiliejui.
Katechezėje, kuri buvo girdima ir platesnei auditorijai per arkivyskupijos bei Delfi internetines transliacijas iš Šiluvos, arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog pagal gražią Bažnyčios tradiciją Jubiliejai švenčiami kas 25-eri metai. Jubiliejaus centre yra piligrimystė į Šventąjį miestą – Romą, jos didžiųjų bazilikų aplankymas žengiant per Šventąsias duris. Romoje kovo 1–4 d. bus švenčiamas Lietuvos jubiliejus.
Nepajėgsiantys toli nukeliauti per Jubiliejaus metus, kviečiami leistis į piligrimystes Lietuvos šventovėse, viena jų – mūsų mylima Šiluva. Arkivyskupas šia proga padėkojo į Šiluvą atvykstantiems žmonėms, tiems, kuriems piligrimystė yra krikščioniškojo gyvenimo būdas.
Vos tik atšventę Jubiliejų, pasitiksime ir išskirtinius 2026-uosius su pasauliniu Gailestingumo kongresu Vilniuje bei Lietuvos bažnytinės provincijos ir Kauno metropolijos įsteigimo 100-mečiu.
Katechezėje arkivyskupas K. Kėvalas pristatė popiežiaus Pranciškaus pagrindines mintis iš Jubiliejaus skelbimo bulės „Spes non confundit“, o vedamoji jos mintis – „Viltis neapgauna“ (Rom 5, 5).
Viltis šiandienos pasaulio situacijoje
„Popiežiaus Pranciškaus mintys apie viltį labai svarbios neramioje pasaulio situacijoje, politinėse įtampose bei neramumuose. Tai persekioja žmoniją, atsiliepia žmonių nuotaikai, širdims. Šis Šventojo Tėvo kreipimasis yra tarsi balzamas širdžiai. Popiežiaus mintimi, ir toks laikas gali būti labai prasmingas“, – sakė arkivyskupas. Ganytojas atkreipė dėmesį, jog šis laikas skirtas labiau atverti širdis Viešpačiui, jame svarbu išlaikyti ramybę, kantrumą, nepasiduoti skubėjimui, daugiau kalbėtis tarpusavyje – nervingumui, nepasitenkinimui, užsisklendimui neturi būti vietos Bažnyčioje.
Katechezėje buvo pabrėžti Jubiliejaus bulės akcentai apie viltį kaip kelią, apie vilties šviesą, ateinančią iš Šventosios Dvasios, apie paskatą būti taikdariais, ieškoti gyvenime vilties ženklų (suspaudimuose krikščionys turi būti „vilties profesionalais“), rūpintis gyvybės apsauga, per gailestingumo darbus būti vilties ženklais kitų varge (pvz., kalintiems, sergantiems, vyresnio amžiaus žmonėms, migrantams).
Marijos šventovėje Šiluvoje arkivyskupas, be kita, atkreipė dėmesį, jog bulėje popiežius Pranciškus sako, jog „aukščiausią vilties liudijimą parodo Dievo Motina. Joje matome, kad viltis yra ne lengvabūdiškas optimizmas, bet malonės dovana gyvenimo tikrovėje“ („Spes non confundit“, 24)
Šv. Mišių maldoje – Bažnyčios Sinodas ir Lietuva
Pradedant švęsti iškilmingą Eucharistiją, jos liturgijai vadovavęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pakvietė melstis už Vatikane šiuo metų vykstančią Sinodo generalinę asamblėją, taip pat spalio mėnesio popiežiaus ir arkivyskupijos intencijomis ir ypač už Lietuvą šią parlamento rinkimų dieną prašant Viešpatį išminties.
Eucharistiją koncelebravo arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, vyskupas Saulius Bužauskas bei kunigai. Giedojo piligrimai iš Gargždų – Petro Katauskio vadovaujamas Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios choras.
Spalio 13-ąją 15 gyvavimo metų šventė Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugija (plačiau žr. čia >>). Jos nariai nuo ryto dalyvavo jubiliejiniame metiniame suvažiavime, o šių šv. Mišių pabaigoje buvo paskelbtas naujų narių pasižadėjimas.
Marijos dienos pamaldose dalyvavo ir Misijų mokykla. Čia vyko baigiamasis šeštojo kurso susitikimas (apie jį plačiau žr. čia >>). Jau netrukus jos komanda su tėvais redemptoristais ir bendruomene „Gyvybės medis“ keliaus į Jurbarką, kur pirmą kartą vyks Misijų savaitė >>.
Melstis ir nenusivilti
Homiliją pasakęs vyskupas Saulius Bužauskas atkreipė dėmesį į sekmadienio Evangelijos pagal Morkų pasakojimą apie turtingą jaunuolį, tačiau pabrėžė, jog ne tik turtas gali būti kliūtis pasiekti Dievą, laimėti amžinąjį gyvenimą. Šiomis kliūtimis gali būti ne tik puikybė, teisumas, bet ir sukaupta patirtis, žinios, pasiekimai, netgi amžius, savęs aukštinimas ir menkinantis žvilgsnis į kitus.
Tik Viešpats yra visų gėrybių autorius. Svarbu, kad ir ką mes turėtume, neprisirišti savo širdimi, mokytis dosnumo, dėkingumo – kalbėjo vyskupas S. Bužauskas.
Pagarba negimusiems šiam gyvenimui
Dėkoti Dievui ir pasitikėti, melstis ir nenusivilti – šiais paraginimais užbaigta spalio 13-osios homilija, o visa Marijos dienos iškilmė – per Šiluvos aikštę iš Bazilikos nusidriekusia procesija į negimusių kūdikių kapavietę miestelio kapinėse.
Šią dieną melstasi ir už žmones, kurie yra išgyvenę dar negimusių vaikelių netektis, ir už vaikelius, Kauno ligoninių sielovadininkų rūpesčiu urnose atvežtus į šias pamaldas ir po Mišių palaidotus 2023 metais pradėtoje negimusiųjų kapavietėje.
Vyskupas Saulius Bužauskas sakė, jog didžiausios pagarbos nuo pat prasidėjimo iki pat natūralios mirties vertas kiekvienas žmogus, o negimusių vaikelių palaidojimas yra krikščioniškos meilės ir pagarbos ženklas.
Buvo pakviesta melstis už artimuosius, kurie patyrė vienokių ar kitokių netekčių, taip pat ir už tuos žmones, kurie apskritai nevertina kito gyvybės, daro lengvus sprendimus.
Tai galimybė tėvams dar negimusius vaikelius palaidoti Šiluvoje, tačiau kartais tokiais sunkiais momentais jie to nepadaro ar nesužino apie tokią galimybę. Kauno arkivyskupija bendradarbiauja su medicinos įstaigomis, padėdama palaidoti kūdikius, kurie mirė Kauno ligoninėse iki 22-os nėštumo savaitės: LR Sveikatos apsaugos ministro 2019 m. birželio 11 d. įsakymu (Nr. V-697) medicinos įstaigos yra įpareigotos atskirti juos nuo medicininių atliekų, rinkti iki pusės metų ir kremuoti.
Dėkojame Kauno „Anapilio“ ir Raseinių R. Tamavičiaus laidojimo įmonėms už neatlygintiną pagalbą palaidojant negimusius vaikelius Šiluvoje.
„Padedu augti“ asociacija kviečia prisidėti prie kapo įrengimo – skulptoriaus Nerijaus Kavaliausko paminklo. Paaukoti galima čia https://eshop.padeduaugti.lt/parama-kudikiu-atminimo-paminklui-siluvoje >>
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
Marijos diena Šiluvoje
Naktinė Švč. Sakramento adoracija su „Marijos radiju“. Pradedama 22 val. ir baigiama 7 val. šv. Mišiomis.
8 val. šv. Mišios.
9 val. šv. Mišios.
7 val. šv. Mišios (užbaigiant naktinę adoraciją).
10 val. šv. Mišios.
11 val. katechezė.
11.30 val. Švč. Sakramento adoracija. Rožinio malda.
12 val. iškilmingos šv. Mišios
13.30 val. Švč. Sakramento adoracija (iki 16 val. ).
14 val. Rožinio malda ir Švč. Mergelės Marijos litanija.
15 val. Gailestingumo vainikėlis.
Šv. Mišių ir Šiluvos piligrimų centro darbo laikas nuo spalio mėnesio
IV tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje Antanui Vivulskiui atminti. Ateitis, tradicija ir tikėjimas
2024 m. rugsėjo 26 d.
Programa
Antanas Vivulskis – genialus Lietuvos ir Lenkijos kūrėjas, kurio gyvenimo centre buvo tikėjimas. Tai lėmė harmoningą gilios tradicijos ir inovacijos susiliejimą jo kūriniuose. Turėdamas tokį stiprų pamatą, skulptorius ir architektas savo kūryboje sugebėjo peržengti tai, kas vien žmogiškomis pastangomis dažnai neįmanoma – kurti laikui nepavaldžią architektūrą, kurioje nepaisoma linijinio laiko imperatyvų, o istorijos ir ateities santykis panardinamas į amžinąjį dabar.
Šie ir kiti Antano Vivulskio kūrybos principai geriausiai išsiskleidžia vienintelio jo išlikusio pastato – Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčios – architektonikoje. 2024 m. sukanka šimtas metų nuo šio didingo pastato, savo forma ir architektūrinės idėjos gelme primenančio empirėjų, užbaigimo.
Pastato architektūra ir idėja įkūnija siekį aprėpti visą egzistuojančią tradiciją, ja remtis, bet kartu kurti inovatyviai. Tradicija čia suteikia kūriniui „teisę tvirtai būti pasaulyje“, naujumas išreiškia asmenišką santykį su visa kūrybos istorija, o tikėjimas laikiną kūrinį pakyli amžinybės link. Mažai pasaulyje yra kūrėjų, gebančių šias, rodos, viena kitai prieštaraujančias kategorijas sujungti į naujovišką harmoningą visumą.
Konferencijos tikslas – pagerbiant A. Vivulskio atminimą žvelgti į jo kūrybinį genijų per tradicijos, ateities ir tikėjimo diskursus.
Konferencija vyks Šiluvos piligrimų centre, M. Jurgaičio a. 17A, Šiluva, Raseinių r.
Pranešimai bus skaitomi lietuvių ir anglų kalbomis.
10.50–11.00 Sveikinimo žodis.
11.00–11.30 Pagrindinis konferencijos pranešimas. Doc. dr. Aušra Vasiliauskienė. „Skulptūros reikšmė architektūriniuose Antano Vivulskio projektuose“.
11.30–11.45 Birutė Valečkaitė. „Antanas Vivulskis ir Boleslovas Balzukevičius: draugystė ir jos paveldas Paryžiuje, Krokuvoje ir Vilniuje“.
11.45–12.00 Doc. dr. Kastytis Rudokas. „Eschatologiniai motyvai Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčios architektūroje. Hermeneutinė prieiga“.
12.00–12.15 Doc. dr. Vaidas Petrulis. „Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia Čikagoje: komplikuota lietuviško identiteto paieškos istorija“.
12.15–12.30 Diskusija su sesijos pranešėjais.
12.30–13.30 Pietų pertrauka Jono Pauliaus II piligrimų namuose.
13.30–13.45 Kostas Biliūnas. „Sakralinių vietų sistemos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – barokinis kraštovaizdis?“.
13.45–14.00 Dr. Gabrielius Edvinas Klimenka. „Ikonografinė ksenotradicija lietuviškoje katalikybėje: ikonos rašomos ar tapomos?“
14.00–14.15 Prof. dr. Rasa Čepaitienė. „Tradicija ir modernumas Antano Ruškio dvasinėje Lietuvos istorijoje“.
14.15–14.30 Diskusija su sesijos pranešėjais.
14.30–14.45 Kavos pertrauka.
14.45–15.00 Prof. dr. Žanete Narkēviča. „Tradition, Innovation, Education: The Formation of Cultural Memory“.
15.15–15.30 Kun. dr. Modris Lācis. „The Development of Theology of Peace: Saint Augustine’s “City of God” and the Social Doctrine of the Church“.
15.30–15.45 Doc. dr. Benas Ulevičius. „Drawing All Things to Christ: A Theological Program of Liturgical Space in Early Christianity“.
15.45–16.30 Diskusija su sesijos pranešėjais ir apibendrinamosios konferencijos mintys.
Konferencijos mokslinis komitetas
Pirmininkas – doc. dr. Benas Ulevičius
Pavaduotojas – dr. Kastytis Rudokas
Nariai: prof. dr. Žanete Narkēviča, prof. dr. Marek Chmielewsky, doc. dr. Piotr T. Nowakowski, prof. dr. Birutė Obelenienė, prof. dr. Artūras Lukaševičius, doc. dr. Vaidas Petrulis.
Organizacinis komitetas
Pirmininkė – Silvija Čižaitė-Rudokienė
Nariai: kun. Robertas Urbonavičius, dr. Kastytis Rudokas
Organizatoriai
VšĮ Šiluvos piligrimų centras, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras
Konferencijos globėjas – arkivyskupas Kęstutis Kėvalas
Konferencijos partneriai
Kauno arkivyskupija, Raseinių krašto istorijos muziejus, Raseinių rajono savivaldybė.
Informaciniai rėmėjai
Marijos radijas, internetinis portalas „Raseinių naujienos“, internetinis portalas „Mano Raseiniai“