Spalio 13-ąją Šiluvoje bus laidojami Kauno ligoninėse mirę ir tėvų nepasiimti kūdikiai
Spalio 13 d., antradienį, po 12 val. Šiluvos bazilikoje švenčiamų šv. Mišių šio miestelio kapinėse tradiciškai bus palaidoti iki 22-osios nėštumo savaitės Kauno ligoninėse po persileidimo ar aborto mirę kūdikiai. Jau aštuonerius metus tėveliai turi galimybę patys palaidoti tokius vaikelius, tačiau ne visi sudėtingoje situacijoje turi galimybę ar tiesiog nesužino, kad gali tai padaryti.
Data laidotuvėms parinkta artėjant spalio 15 d. minimai Kūdikio netekties dienai (Baby Loss Awarness Day). Ši diena buvo pradėta minėti JAV 1983 m., kai prisimenami ir lydimi malda per anksti išėję mažyliai ir jų tėveliai, 19 val. ant palangių uždegamos žvakutės.
Šiomis laidotuvėmis yra įgyvendinamas LR Sveikatos apsaugos ministro (SAM) 2019 m. birželio 11 d. įsakymas (Nr. V-697), kuriuo medicinos įstaigos įpareigotos embrioną ir vaisių iki 22-osios nėštumo savaitės atskirti nuo medicininių atliekų, rinkti iki pusės metų, kremuoti ir palaidoti.
Kauno arkivyskupija bendradarbiauja su medicinos įstaigomis dėl paskutinio šio įsakymo punkto – palaidoti. Buvo kreiptasi į Raseinių rajono savivaldybę, kuri skyrė Šiluvos kapinėse kapavietę. Joje kasmet yra laidojami Kauno arkivyskupijos teritorijoje veikiančiose ligoninėse palikti minėtų vaikelių palaikai.
Lietuva yra viena pažangiausių Europos valstybių, kur embrionas nuo pat prasidėjimo laikomas žmogaus palaikais, o ne medicinine atlieka. Nuo 2018 m. gegužės 1 d. mūsų šalyje įsigalioję LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimai pripažino žmogumi vaisių iki 22-osios nėštumo savaitės ir suteikė teisę būti palaidotam. Po to SAM ministro įsakymu (Nr V-570) buvo leista tėvams pasiimti palaidoti tokius vaikelius šeimos ar neatlygintinai skirtame naujame kape, užpildant ligoninėje prašymą per keturias dienas nuo įvykusio persileidimo ar aborto.
Panašių kapaviečių galima rasti Latvijoje, Lenkijoje, Italijoje, Amerikoje bei kitose šalyse. Lietuvoje yra penkios tokios kapavietės, dar dvi planuojama įrengti.
Panevėžio ligoninėje palikti vaikeliai laidojami Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje esančiame kape. Šiaulių ligoninėse palikti vaikeliai yra laidojami Daušiškių kapinėse tam skirtame kape. Kaišiadorių miesto civilinėse kapinėse laidojami vaikeliai, palikti Kaišiadorių ligoninėje. Ukmergėje, prieš uždarant Akušerijos skyrių, Dukstynos kapinėse palaidoti ten palikti vaikeliai. Klaipėdos universiteto ligoninėje palikti vaikeliai laikiniai palaidoti Joniškės g. kapinių kolumbariume, o Žemaičių Kalvarijoje planuojama įrengti nuolatinę kasmet pildomą kapavietę. Vilniaus miesto ligoninėse palikti vaikai laidojami Karveliškių kapinėse kartu su asmenimis, kurie laidojami valstybės lėšomis. Bendrą kapavietę planuojama įrengti Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos šventoriuje.
Šiluvoje esanti kapavietė kol kas yra didžiausia Lietuvoje bendra, būtent tokiems vaikeliams skirta ir kasmet pildoma amžinojo poilsio vieta. Čia pradedamas įrenginėti skulptoriaus Nerijaus Kavaliausko specialiai sukurtas paminklinis antkapis. Paminklą kurti įkvėpė Marcelijaus Martinaičio eilėraštis „Tu numegzk man, mama, kelią“. Taip tikimasi sukurti vilties ir paguodos vietą tėveliams, išgyvenusiems netektį per anksti ir negalėjusiems įprastai gedėti savo vaikų – čia galima gedėti, pasimelsti ar tiesiog pabūti.
Paminklas užima 4 kapavietes ir bus net 6,5 x 2,5 metrų dydžio. Lėšas paminklui renka „Padedu augti“ asociacija, kviečiame prisidėti savo auka per nuorodą: https://eshop.padeduaugti.lt/parama-kudikiu-atminimo-paminklui-siluvoje
Auką taip pat galite pervesti tiesiai į asociacijos sąskaitą:
Sąskaitos numeris: LT05 7044 0600 0798 8637
AB SEB bankas
Banko kodas: 70440
Paskirtis: Kūdikių atminimo paminklui Šiluvoje
Kviečiame žiniasklaidos atstovus dalyvauti laidotuvių ceremonijoje.
Labai prašome šią jautrią dieną gerbti laidotuvėse dalyvausiančių tėvelių privatumą ir gedulą: jų nekalbinti, nefotografuoti ir nefilmuoti iš arti, ypač nefiksuoti jų veidų. Kūdikio netektį išgyvenantiems tėvams tai yra labai skaudus ir jautrus laikas, todėl prašome elgtis pagarbiai ir jautriai. Dėkojame už supratimą.
Asmuo kontaktams – Kauno klinikų dvasinė asistentė Svetlana Adler-Mikulėnienė. mob+370 618 41 500.
***
Pagalbą po persileidimo ar aborto teikia:
• http://www.kudikionetektis.lt tel. nr.: +370 607 59 340
• Asociacija „Padedu augti“, tel. nr.: +370 677 81 570
• VšĮ Krizinio nėštumo centras, tel. nr.: +370 603 57 912
Šv. Mišių laikas Šiluvoje nuo spalio 1 dienos
Nuo spalio 1 dienos Šiluvoje galioja šaltojo sezono šv. Mišių tvarka. Kviečiame atkreipti dėmesį į pamaldų laiką ir vietą bei drauge susiburti maldai.
Šiluvos bazilikoje
Spalio–balandžio mėnesiais šv. Mišios aukojamos:
- Darbo dienomis – 12.00 ir 18.00 val.
- Šeštadieniais – 10.00, 12.00 ir 18.00 val.
- Sekmadieniais – 10.00 ir 12.00 val.
Apsireiškimo koplyčioje
Nuo spalio 1 dienos šv. Mišios Apsireiškimo koplyčioje neaukojamos. Jos čia aukojamos tik gegužės–rugsėjo mėnesiais, 18.00 val.
Laukiame Jūsų Šiluvoje!
Pirmasis mėnesio šeštadienis - Mergelei Marijai
Spalio 3-ąją, pirmąjį mėnesio šeštadienį, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugijos narių ir visų tikinčiųjų Švč. Mergelė Marija vėl laukė Šiluvoje.
Atlikdami pirmuosius šeštadienius mes ne tik ypatingai pagarbiname Nekaltąją ir Sopulingąją Marijos Širdį, ne tik įvykdome Fatimos Dievo Motinos nurodymą melstis už nusidėjėlių atsivertimą, bet ir maldaujame Viešpatį Rusijos atsivertimo bei pažadėtojo Nekaltosios Marijos Širdies triumfo.
Susitikimas prasidėjo Marijos valandų giedojimu, Šv. Mišiomis, kurias aukojo draugijos kapelionas kunigas Robertas Urbonavičius. Melstasi Nekaltosios Marijos Širdies litanija, pasiaukota Nekaltajai Marijos Širdžiai, apmąstyti rožinio slėpiniai.
Po asmeninio maldos laiko Apsireiškimo koplyčioje Draugijos nariai ir Šiluvos piligrimai meldėsi septynių Marijos skausmų vainikėlį, atnaujintas Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugijoje pasiaukojimo aktas, maldoje prašyta pašaukimų.
Piligrimų centre susiburta prie arbatos puodelio, diskutuota, dalytasi liudijimais, bendrauta su Šiluvos klebonu kunigu Ž. Zinkevičiumi ir Draugijos kapelionu kunigu Robertu.
Šiandien Draugijos pirmininkė s. Pranciška švenčia gimtadienį, tad popietės bendrystėje dalytasi sveikinimais, linkėjimais.
Kitas susitikimas - lapkričio 7 dieną. Atvykime pas mūsų visų Mamą Mariją.
Šiluva Europos piligrimystės žemėlapyje: Raseiniuose bus diskutuojama apie gyvąjį paveldą ir religinį turizmą
Ar religinė vieta, tampanti vis populiaresne turistine kryptimi, gali išlikti pirmiausia maldos ir tikėjimo erdve? Kaip saugoti ne tik šventovių architektūrą ir meno vertybes, bet ir gyvąsias tradicijas – piligrimystę, procesijas, bendruomenių atmintį? Ir kokį vaidmenį Europos piligrimystės centrai gali atlikti stiprinant ryšius tarp skirtingų šalių ir kultūrų? Šie klausimai bus keliami spalio 1–2 dienomis Raseiniuose ir Šiluvoje vyksiančio Tarptautinio religinio turizmo forumo „Tikėjimas, paveldas ir turizmas“ diskusijoje „Tikėjimo keliai Europoje: gyvasis paveldas, piligrimystė ir tvarus religinis turizmas“.
Diskusijoje į religines vietas bus kviečiama pažvelgti ne vien kaip į saugotinus kultūros paveldo objektus ar turistų lankomas vietas. Šventovės pirmiausia yra gyvos tikėjimo, piligrimystės ir bendruomenės erdvės, kurių vertė slypi ne tik jų architektūroje ar istorijoje, bet ir jose iki šiol gyvuojančiose tradicijose.
Ši tema tampa vis aktualesnė augant kultūrinių ir religinių kelionių srautams. Religinis turizmas atveria galimybių plačiau pristatyti Europos sakralinį paveldą, stiprinti vietos ekonomiką, tarptautinius ryšius ir kultūrinį dialogą, tačiau kartu kelia klausimą, kaip nepadaryti šventovės vien dar vienu turistiniu objektu.
Šiluva ir Čenstakava – skirtingos patirtys, bendri klausimai
Svarbia diskusijos ašimi taps Šiluvos ir Čenstakavos patirtys. Abu piligrimystės centrai yra vietos, kuriose susitinka dvasinė patirtis, šimtmečius formuotas kultūros paveldas, vietos bendruomenių gyvenimas ir tarptautiniai lankytojų srautai.
Šių šventovių patirtis leidžia kelti platesnį klausimą: kaip atverti sakralinę vietą pasauliui kartu išlaikant jos autentišką tapatybę?
Piligrimui šventovė pirmiausia yra kelionės tikslas, susijęs su tikėjimu, malda ir asmenine dvasine patirtimi. Turistą į tą pačią vietą gali atvesti architektūra, menas, istorija ar noras pažinti vietos kultūrą. Tačiau šios patirtys nebūtinai prieštarauja viena kitai. Viena iš forumo diskusijos temų – ar apskritai visuomet būtina aiškiai atskirti piligrimą nuo religinio turisto ir ar kultūrinio pažinimo kelionė negali tapti gilesnio santykio su vieta pradžia.
Svarbu ir tai, kad religinis paveldas nėra vien tai, ką galima restauruoti ar eksponuoti. Gyvasis paveldas apima maldos tradicijas, šventes, procesijas, pasakojimus, piligrimystės papročius ir bendruomenių atmintį. Be žmonių, kurie šias tradicijas tęsia, materialus paveldas prarastų didelę dalį savo prasmės.
Nuo paveldo apsaugos iki europinės atsakomybės
Diskusija vyks ir platesniame europiniame kontekste. Europos Sąjungos sutartyse įtvirtinta pagarba Europos kultūros ir kalbų įvairovei bei siekis saugoti ir turtinti Europos kultūros paveldą. ES kultūros politika taip pat pabrėžia valstybių narių nacionalinės ir regioninės įvairovės reikšmę bei europinės svarbos kultūros paveldo apsaugą.
Šie klausimai įgauna papildomą reikšmę Lietuvai rengiantis 2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Tarp Lietuvos akcentuojamų būsimo pirmininkavimo klausimų yra Europos istorinės atminties puoselėjimas, atsparumas dezinformacijai ir pastangoms manipuliuoti istoriniais faktais.
Religinės vietos šiame kontekste svarbios ne tik kaip architektūros ar meno paveldo objektai. Daugelis jų šimtmečius buvo tautų ir bendruomenių istorinės atminties saugotojos, o piligrimystė peržengė šiandienines valstybių sienas gerokai anksčiau nei atsirado šiuolaikinės Europos politinės struktūros.
Todėl forume bus svarstoma ir tai, kaip Šiluva, Čenstakava bei kitos Europos šventovės gali padėti kurti ryšius tarp tautų, prisidėti prie kultūrinės diplomatijos ir stiprinti bendros Europos atminties suvokimą.
Prie vieno stalo – turizmo, Bažnyčios ir diplomatijos patirtys
Diskusijoje susitiks skirtingoms sritims atstovaujantys dalyviai: Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Čenstakavos savivaldybės atstovas ir Europos šventovių asociacijos narys Daniel Zalejski, Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė ir LTIC prezidentė Rūta Stankuvienė, Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo ir kurortų plėtros skyriaus patarėja, Europos kelionių komisijos viceprezidentė Lidija Bajarūnienė.
Skirtingos jų patirtys leis į religinio turizmo klausimą pažvelgti ne iš vienos perspektyvos. Bus kalbama apie Bažnyčios, savivaldybių, valstybės institucijų, turizmo organizacijų, kultūros įstaigų ir vietos verslo bendradarbiavimą, taip pat apie diplomatinių atstovybių galimybes prisidėti kuriant tarptautinius ryšius tarp piligrimystės vietų.
Atskiras dėmesys bus skiriamas vietos bendruomenėms. Turizmo augimas gali kurti ekonominę naudą, tačiau ilgalaikė tokios vietos sėkmė priklauso nuo to, ar vietos žmonės lieka aktyviais jos šeimininkais, tradicijų saugotojais ir pasakotojais, o ne tampa vien didėjančių lankytojų srautų stebėtojais.
Ne mažiau svarbus klausimas – jaunoji karta. Diskusijoje bus ieškoma atsakymų, kaip šimtmečius skaičiuojantį religinį ir kultūrinį paveldą perteikti šiuolaikiniam žmogui suprantama kalba, neprarandant jo istorinės ir dvasinės prasmės.
Sėkmę rodo ne tik lankytojų skaičius
Diskusijos centre galiausiai bus klausimas, kaip plėtoti religinį turizmą, kad jis ne vartotų paveldą, bet padėtų jį išsaugoti ir perduoti.
Religinio turizmo sėkmę galima vertinti ne vien pagal tai, kiek žmonių per metus apsilanko konkrečioje vietoje. Svarbu, ar žmogus iš jos išvyksta supratęs, kodėl ši vieta reikšminga, pažinęs jos tikėjimo ir kultūros paveldą, susitikęs su vietos bendruomene ir išsivežęs ne tik nuotrauką ar įspūdį, bet ir asmeninę patirtį.
Todėl diskusiją numatoma užbaigti klausimu, nukreiptu jau ne tik į šiandieną, bet ir į ateitį: kokį bendrą įsipareigojimą Šiluva, Europos šventovės ir forumo partneriai galėtų prisiimti, kad Europos religinis paveldas būtų ne tik saugomas, bet ir gyvai perduodamas ateities kartoms?
Tarptautinis religinio turizmo forumas „Tikėjimas, paveldas ir turizmas“ vyks 2026 m. spalio 1–2 dienomis Raseiniuose ir Šiluvoje.
Organizatorių informacija
Pirmasis spalio šeštadienis Šiluvoje
Mieli Šiluvos šventovės piligrimai, ištikimieji Švč. Mergelės Marijos mylėtojai,
Spalio 3-ąją, pirmąjį mėnesio šeštadienį, Švč. Mergelė Marija vėl laukia Jūsų ir visų tikinčiųjų Šiluvoje.
Atminkime, jog atlikdami pirmuosius šeštadienius ne tik ypatingai pagerbiame Nekaltąją ir Sopulingąją Marijos Širdį, ne tik vykdome Fatimos Dievo Motinos kvietimą melstis už nusidėjėlių atsivertimą, bet ir maldaujame Viešpatį Rusijos atsivertimo bei pažadėtojo Nekaltosios Marijos Širdies triumfo.
Spalio 3 d., šeštadienio, programa:
9.30 val. Giedama Švč. Mergelės Marijos Valandų malda bazilikoje.
10.00 val. Šv. Mišios, Nekaltosios Marijos Širdies litanija ir Pasiaukojimo Nekaltajai Marijos Širdžiai aktas bazilikoje.
11.30 val. Rožinio malda bazilikoje.
12.15 val. Švč. Mergelės Marijos Skausmų vainikėlis procesijoje ir Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugijos narių pasiaukojimo atnaujinimas Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje.
13.00 val. Savų suneštinių pietūs / užkandžiai, dvasinis pokalbis ir bendrystė prie arbatos drauge su Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugijos nariais Piligrimų centre.
14.00 val. Asmeninės maldos laikas šventovės erdvėse.
Kviečiame kuo gausiau visus dalyvauti!
Ses. Pranciška FDCJ
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugijos pirmininkė
Lietuvai rengiantis pirmininkavimui ES Tarybai – Raseiniuose ir Šiluvoje pirmasis Tarptautinis religinio turizmo forumas
Lietuvai rengiantis 2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, visoje šalyje stiprėja pasirengimas ne tik politinei atsakomybei, bet ir galimybei Europai pristatyti Lietuvos istoriją, kultūrą, paveldą bei šiandien kuriamas iniciatyvas. Vienu iš šį pasirengimą lydinčių tarptautinių renginių taps spalio 1–2 dienomis Raseiniuose ir Šiluvoje vyksiantis pirmasis Lietuvoje Tarptautinis religinio turizmo forumas „Tikėjimas, paveldas ir turizmas“.
2027 m. Lietuva taps ES sprendimų moderatore – pusmetį telks 27 valstybes nares, padės ieškoti kompromisų ir atstovaus ES Tarybai santykiuose su kitomis Europos Sąjungos institucijomis. Tačiau pirmininkavimas yra ir galimybė platesniam europiniam dialogui – parodyti Lietuvos patirtis, istoriją ir kultūrą, stiprinti tarptautines partnerystes.
Šiame kontekste Raseiniuose ir Šiluvoje vyksiantis forumas į europinį dialogą įtrauks religinio ir kultūrinio paveldo, piligrimystės bei tvaraus turizmo temas. Renginys suburs Lietuvos ir užsienio turizmo profesionalus, kelionių organizatorius, piligrimystės centrų, viešojo sektoriaus, Bažnyčios, kultūros ir paveldo institucijų atstovus.
Forumo tikslas – ne tik kalbėti apie religinį turizmą, bet ir ieškoti praktinių būdų, kaip Lietuvos religinį bei kultūrinį paveldą įtraukti į tarptautinius kelionių maršrutus, stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos piligrimystės centrų ir kurti ilgalaikes partnerystes.
Užsienio kelionių organizatoriai ieško naujų krypčių
Tarptautinis forumo mastas Lietuvos turizmo sektoriui atveria ir labai konkrečias galimybes. Į Raseinius atvyks kelionių organizatoriai, agentūrų vadovai ir kelionių planuotojai iš įvairių pasaulio šalių, dirbantys su kultūrinėmis, piligriminėmis bei teminėmis kelionėmis.
Paprastai Lietuvos viešbučiui, kaimo turizmo sodybai, muziejui, kelionių organizatoriui ar kitam turizmo paslaugų teikėjui, norinčiam savo pasiūlymą pristatyti tokiai tarptautinei auditorijai, reikėtų vykti į užsienio turizmo parodas ir verslo kontaktų renginius. Šį kartą tarptautinė turizmo rinka atvyksta į Lietuvą – į Raseinius ir Šiluvą.
Svarbi forumo dalis bus tiesioginiai verslas verslui (B2B) susitikimai. Jie sudarys galimybę užsienio kelionių organizatoriams susipažinti su Lietuvos turizmo pasiūla, o Lietuvos atstovams – kalbėtis apie konkrečius maršrutus, grupių poreikius, apgyvendinimą, maitinimą, transportą, gidų paslaugas ir vietos patirtis.
Forumo metu veiks ir parodinė erdvė, kurioje bus pristatomos vietovės, maršrutai, turizmo paslaugos, paveldo objektai ir lankytojų patirtys. Tai leis vienoje vietoje susitikti skirtingoms turizmo ekosistemos grandims – nuo piligrimystės vietovių, muziejų ir turizmo informacijos centrų iki apgyvendinimo, maitinimo, transporto paslaugų bei vietos produkcijos kūrėjų.
Religinis turizmas – daugiau nei piligriminė kelionė
Religinis turizmas šiandien neapsiriboja vien tradicine piligrimyste. Sakralinis paveldas, architektūra, menas, istorinė atmintis, vietos tradicijos ir bendruomenių gyvenimas vis dažniau tampa kultūrinių bei teminių kelionių dalimi.
Tokioje kelionėje šventovė nėra izoliuotas lankytinas objektas. Keliautojas apsistoja regione, naudojasi vietos paslaugomis, lankosi muziejuose ir kituose kultūros paveldo objektuose, ragauja vietos virtuvę, ieško autentiškų patirčių. Todėl religinio ir piligriminio turizmo plėtra gali kurti ekonominę bei kultūrinę vertę visam regionui.
Kartu tai kelia klausimą, kaip augant lankytojų srautams išsaugoti pačių religinių vietų tapatybę. Kaip suderinti šventovės sakralumą, piligrimo poreikius ir turisto smalsumą? Kaip saugoti ne tik architektūros ar meno paveldą, bet ir gyvąsias tradicijas – maldą, šventes, procesijas, bendruomenių atmintį? Šios temos taps svarbia forumo konferencinės programos dalimi, kuri konkrečiai bus aptarta organizuojamoje diskusijoje.
Šiluva – vieta kalbėti apie gyvąjį Europos paveldą
Ypatinga vieta forumo programoje tenka Šiluvai – vienam svarbiausių Lietuvos ir Baltijos regiono piligrimystės centrų. Šimtmečius gyvuojanti piligrimystės tradicija čia susitinka su kultūros paveldu, vietos bendruomene ir šiandienos tarptautinių lankytojų srautais.
Todėl Šiluva tampa tinkama vieta kalbėti ir apie platesnę Europos religinio paveldo sampratą – ne vien apie saugotinus pastatus ar meno kūrinius, bet apie paveldą, kuris tebėra naudojamas pagal savo pirminę paskirtį, yra perduodamas iš kartos į kartą ir išlieka bendruomenės gyvenimo dalimi.
Forumo diskusijose dalyvaus Sigita Maslauskaitė-Mažylienė (Ambasadorė prie šv. Sosto), Daniel Zalejski (Čenstakavos savivaldybės Lenkijoje atstovas, Europos šventovių asociacijos narys), Rūta Stankuvienė (Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė, LTIC prezidentė), Olga Gončarova (Keliauk Lietuvoje vadovė), Lidija Bajarūnienė (Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo ir kurortų plėtros skyriaus patarėja, Europos kelionių komisijos vice prezidentė), o ją moderuos VšĮ Šiluvos piligrimų centro vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė. Bus aptariamas Europos piligrimystės centrų bendradarbiavimas, kultūrinė diplomatija, istorinio ir religinio paveldo išsaugojimas, vietos bendruomenių vaidmuo ir tvaraus religinio turizmo perspektyvos.
Nuo konferencijos – prie Lietuvos pažinimo
Pirmąją forumo dieną Raseiniuose vyks tarptautinė konferencija, B2B susitikimai ir turizmo pasiūlymų pristatymas. Antroji diena bus skirta pažintinei programai po „Malonių kelio“ ir kitas Žemaitijos sakralines bei kultūros paveldo vietas.
Taip užsienio kelionių organizatoriai Lietuvos turizmo potencialą galės pažinti ne tik iš pristatymų, bet ir praktiškai – aplankyti vietas, įvertinti infrastruktūrą, susipažinti su teikiamomis paslaugomis ir ieškoti galimybių jas įtraukti į būsimus tarptautinius maršrutus.
Forumo idėja išaugo iš Raseinių rajono atstovų dalyvavimo Tarptautinėse religinio turizmo dirbtuvėse Fatimoje, Portugalijoje. Raseinių iniciatyvą palaikius Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Nacionalinei turizmo skatinimo agentūrai „Keliauk Lietuvoje“, 2026 m. Lietuva Fatimoje buvo pristatyta kaip pagrindinė renginio šalis. Raseiniuose ir Šiluvoje vyksiantis forumas tampa kitu žingsniu – tarptautinius kontaktus ir Lietuvos matomumą paversti ilgalaikiais ryšiais bei praktinėmis galimybėmis Lietuvos turizmo sektoriui.
Lietuvai ruošiantis pirmininkavimui ES Tarybai, šis renginys įgyja ir platesnę prasmę. Tai galimybė parodyti Lietuvą kaip šalį, kuri ne tik saugo savo kultūrinį ir religinį paveldą, bet ir geba jį įtraukti į šiuolaikinį Europos dialogą – kurti partnerystes, dalytis patirtimi ir telkti skirtingas šalis bendram darbui.
Tarptautinis religinio turizmo forumas „Tikėjimas, paveldas ir turizmas“ vyks 2026 m. spalio 1–2 d. Raseiniuose ir Šiluvoje.
Forumą organizuoja Raseinių rajono savivaldybė, Šiluvos šventovė ir VšĮ „Atrask Raseinius“. Renginio partneriai – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, Užsienio reikalų ministerija.
Organizatorių informacija
Ligonių Sveikatos diena Šiluvoje: kvietimas melstis už ligonius ir ligos paliestas šeimas
Ligonių Sveikata – viena iš Švč. Mergelės Marijos litanijos invokacijų. Šis kreipinys primena motinišką Marijos meilę visiems, kuriuos palietė liga, skausmas, vidinės žaizdos ar artimo žmogaus kančia. Šiluvoje, kur Švč. Mergelė Marija nuo seno patiriama kaip užtarėja ir guodėja, ši diena tampa ypatingu kvietimu ligoniams, jų šeimoms, artimiesiems ir visiems, nešantiems sunkias gyvenimo naštas, susitikti bendroje maldoje ir savo rūpesčius patikėti Dievui.
11.30 val. – Rožinio malda Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje.
12.00 val. - Šv. Mišios bazilikoje
17.20 val. – Rožinio malda Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje.
18.00 val. – Šv. Mišios bazilikoje. Vadovauja kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas.
Į Šiluvą galima atvykti ne tik prašyti išgydymo. Čia galima atnešti savo nuovargį, nerimą, artimo žmogaus skausmą ar tyliai širdyje nešamą intenciją. Maldoje nė vienas žmogus nelieka vienas.
Šv. Kryžiaus Išaukštinimo šventė Šiluvoje su bendruomenėmis ir tarnaujančiais visuomenės gėriui
Atlaidų dešimtdienį rugsėjo 14-ąją tęsė Bendruomenių ir tarnystės visuomenei diena, jos palaiminimai ir maldavimai. Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo šventės Eucharistijoje buvo pasveikintos atvykusios Gyvojo Rožinio ir kitos maldos grupės iš vyskupijų parapijų, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugija, valstybės tarnautojai, savivaldybių, taip pat kultūros bei žiniasklaidos darbuotojai.
Grupės ar pavieniai maldininkai šią dieną atkeliavo iš Skuodo, Mažeikių, Onuškio, Birštono, Žemaičių Kalvarijos, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų, miestelių, kaimų. Organizuoti piligrimai registruojasi atvykę į atlaidus, jų piligrimystė įsirašo Šiluvos istorijoje.
Pasveikinęs iškilmingos Eucharistijos dalyvius, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas pakvietė joje pasimelsti už Šventąjį Tėvą Leoną XIV jo gimimo dienos proga.
Liturgijai vadovavo ir homiliją pasakė Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Giedojo Nacionalinės vargonininkų asociacijos choras, vadovaujamas Dovilės Savickaitės.
Šią dieną dėkota už bendruomenių, taip pat kaimo žmonių bei visuomenės tarnavimą visų bendrajam gėriui, kad stiprėtų vienybė ir meilė žmogui. Visuotiniais maldavimais melstasi už valstybių vadovus, išmintimi ir atsakomybe grindžiamus jų sprendimus, taip pat už piliečius ir jų atsakomybę, kad mūsų visuomenė būtų teisingesnė bei vieningesnė. Melstasi už žiniasklaidos darbuotojus, kad jų žodyje būtų skleidžiama tiesa ir pagarba žmogui.
„Kristaus kryžiuje yra visa Evangelija. Ją mums reikia pasiimti Kryžiuje ir sekti Jėzumi. Jėzaus kryžius mums yra išgelbėjimo kelias. Jį mums nurodė pats Jėzus. Tai vienintelis kelias per kryžių į prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą su Juo. Be kryžiaus ir kryžiaus logikos nėra visa perkeičiančio prisikėlimo ir gyvenimo su Dievu“, – savo homilijoje sakė vyskupas J. Ivanauskas, be kita, pacituodamas apaštalo Pauliaus laišką Filipų miesto bendruomenei (jį rašė laukdamas mirties bausmės kalėjime). Gelbstinti kryžiaus galia, kaip skelbia apaštalas Paulius, kyla iš dieviškos meilės žmogui:
„Kristus Jėzus, turėdamas Dievo prigimtį, godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo panašus į žmones. Jis nusižemino tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų, kad Jėzaus vardui klauptųsi kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: Jėzus Kristus yra Viešpats!“ (Fil 2, 6–11)
„Kristaus kryžiuje glūdi Dievo meilė, Dievo pažinimas ir žmogaus vertė, gyvenimo prasmė ir tikslas, visos žmonijos pastangas ir tikslą vainikuojanti pilnatvė bei galutinis viso ko atbaigimas“, – be kita, pabrėžė ganytojas.
Homilijos mintimis, gyvename labai neramiais laikais. Kyla susipriešinimai, grėsmė sunaikinti žmogų ir pasaulį. Apie žmonijos lemtingą pasirinkimą – statyti Babelio bokštą arba kurti miestą, kuriame galėtų gyventi drauge, – su nerimu kalba popiežius Leonas XIV savo pirmojoje enciklikoje „Magnifica humanitas“.
„Nežiūrint gėrio pastangų, žmonės vis labiau investuoja į Babelio bokšto statybą. Švęsdami Kryžiaus Išaukštinimo šventę, turime dar labiau pasiryžti gyventi Evangelija, dar karščiau mylėti Kristų, dar uoliau daryti gera kiekvienam žmogui. Kristaus kryžius yra pergalės ženklas. Prisikėlęs Kristus yra ir bus su mumis“, – sakė vysk. J. Ivanauskas, užbaigdamas šventės homiliją.
Duoną ir vyną visų vardu Eucharistijos aukai tądien prie altoriaus nešė Architektų sąjungos bei Raseinių m. savivaldybės atstovai.
„Testiprėja širdyse Marijos kvietimas ir gyvenimas tampa garbinimo giesme Dievui“, – sakė arkivysk. K. Kėvalas, dėkodamas šios dienos atlaidų piligrimams.
Kauno arkivyskupijos Komunikacijos tarnyba
Rugsėjo 11 d., penkadienis ARTIMO MEILĖS IR SVEIKATOS DIENA
Meldžiamės su ligoniais, gydytojais, slaugytojais, paramedikais, vaistininkais, socialiniais darbuotojais, Carito, Maltos ir Samariečių bendruomenėmis bei visais besirūpinančiais artimu
Piligrimų sielovadai talkina Kauno II dekanatas
| 8.00 | ŠV. MIŠIOS (Apsireiškimo koplyčioje)
Meldžiame Meldžiame Marijos, Ligonių Sveikatos, užtarimo sergantiesiems ir jų artimiesiems. Kun. Lukaš Michalovič CSsR
|
| 9.00 | ŠV. MIŠIOS (Apsireiškimo koplyčioje)
Meldžiamės, už visus besirūpinančius artimu, kad jų tarnystė taptų Evangelijos meilės ir gailestingumo ženklu. Homilija: Kun. Linas Šipavičius Gieda: Odilija Danilevičiūtė
|
| 9.00 | Rytmetinė Valandų liturgija (Bazilikoje)
Maldai vadovauja: Kun. Artūras Kazlauskas
|
| 9.30 | Marijos valandos (Bazilikoje)
Maldai vadovauja: sem. Pijus
|
| 10.00 | ŠV. MIŠIOS (aikštėje)
Meldžiamės, kad prisikėlęs ir išaukštintas Kristus vestų žmoniją į pilnutinę vienybę su Dievu ir kūrinija. Homilija: Kun. Ramutis Janšauskas Gieda: Domeikavos ir Lapių choras „Giesmė“ Vad. Mindaugas Giedraitis
|
| 11.00 | Katechezė(aikštėje)
Sako: Diak. Arūnas Kučikas |
| 11.30 | Rožinio malda (aikštėje)
Maldai vadovauja: arkiv. Kęstutis Kėvalas
|
| 12.00 | Švč. Mergelės Marijos litanija ir pagrindinės šv. Mišios (aikštėje)
Meldžiamės už ligonius, vienišuosius ir kenčiančiuosius, už jais besirūpinančias organizacijas bei pavienius asmenis, kad Kristuje atrastų stiprybę, viltį ir paguodą (Šv. Mišios su vertimu į gestų kalbą). Homilija: vysk. Rimantas Norvila Gieda: "SOLO DEUS" Vad. Simona Jašauskytė
|
| 14.00 | Rožinio malda (Bazilikoje)
Maldai vadovauja: sem. Rolandas |
| 14.30 | Diskusija katechezės tema Šiluvos piligrimų centre
Su diak. Arūnu Kučiku |
| 15.00 | Gailestingumo vainikėlis (Bazilikoje)
„Marijos radijo“ savanoriai |
| 15.30 | Rožinio malda (Apsireiškimo koplyčioje)
Maldai vadovauja: sem. Andrius |
| 16.00 | Kryžiaus Kelias – piligrimystėje nuo Šiluvos šilo iki Apsireiškimo koplyčios
(autobusiukas veš piligrimus nuo Šiluvos parduotuvės aikštelės 15.30val.) Maldai vadovauja: sem. Pijus |
| 16.00 | ŠV. MIŠIOS (Apsireiškimo koplyčioje)
Meldžiamės,kad mūsų bendruomenėse augtų gailestingumo ir artimo meilės dvasia., Homilija: Kun. Robertas Urbanavičius Gieda: Panevėžio Švč. Trejybės Canticum choras Vad. Asta Urbonaitė - Čepaitienė
|
| 17.00 | Vakarinė Valandų liturgija( Bazilikoje)
Maldai vadovauja: Kun. Artūras Kazlauskas |
| 17.20 | Rožinio malda (aikštėje)
Maldai vadovauja: sem. Kajus
|
| 17.45 | Katechezė (aikštėje)
Sako: diak. Arūnas Kučikas |
| 18.00 | ŠV. MIŠIOS (aikštėje)
Dėkodami už Dievo meilę ir gailestingumą, meldžiamės už kenčiančius ligas, vienatvę ar priklausomybes bei jų artimuosius, kad Kristuje ieškotų vilties ir stiprybės. Homilija: Kun.Arnoldas Valkauskas Gieda: choras „Te Deum“ Vad. Audrius Petrauskas |
| 19.15 | Vidinio išgydymo pamaldos
Maldai vadovauja: Kun. Arnoldas Valkauskas |
| 20.00 | Rožinio malda (Procesijoje nuo koplyčios iki Bazilikos su žvakėmis)
Maldai vadovauja: sem. Donatas |
| 21.00 | Naktinė Valandų liturgija(Bazilikoje)
Maldai vadovauja: Kun. Artūras Kazlauskas |
ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
nuo 9 val. iki 21 val.
Bazilikoje
Mokslo ir ugdymo diena su mokyklų bendruomenėmis, vaikais ir jaunimu
Rugsėjo 10 d. Šiluvos piligrimų keliais keliavo jaunieji maldininkai. Ką tik pradėję mokslo metus, o dabar atskubėję į Šiluvą nuo darželinukų, pradinukų iki vyresniųjų moksleivių, gimnazistų pripildė miestelį klegesio ir jaunatviškos energijos, savo dienų džiaugsmo, kartu ir rūpesčių, kurių netrūksta jauniems žmonėms – Mergelė Marija gali būti ir yra juos suprantanti ir atjaučianti Motina.
Kartu su ugdytiniais Šiluvoje apsilankė mokytojai, auklėtojai, dėstytojai, ugdymo įstaigų vadovai ir darbuotojai. Šią dieną Šiluvoje melstasi už visus dirbančius švietimo, ugdymo, sporto srityse. Šiluvos aikštėje tądien su jaunaisiais piligrimais buvo švenčiamos dvejos Mišios (10 val. – su mažesniųjų klasių moksleiviais).
„Susirinkome į šv. Mišių auką, kad drauge melstumės, Viešpatį garbintume ir prašytume, jog mūsų gyvenimai, šeimos, mūsų Bažnyčia, Tėvynė ir visas pasaulis būtų pripildytas Dievo malonės“, – džiugiai sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas ypatingame Lietuvos krašte, kur Marija kvietė garbinti Dievą, nes žmogus ir yra tam sukurtas.
Arkivyskupas pasveikino Šiluvą atvykusias daugiau kaip 30-ies mokyklų, progimnazijų, gimnazijų grupes iš artimiausių ir tolimesnių miestų bei miestelių: Raseinių, Šiluvos, Alytaus, Kauno, Kėdainių, Labūnavos, Jonavos, Jurbarko, Marijampolės, Ringaudų, Telšių, Vilniaus ir net Palangos. Švęsti atlaidų atvyko taip pat VDU Katalikų teologijos fakulteto, Kauno Šv. Ignaco Lojolos kolegijos bendruomenės. Šv. Mišiose melsta Evangelijos šviesos ugdymo įstaigų bendruomenėms, kad kiekvienas jaunas žmogus atrastų savo pašaukimą ir talentus.
Liturgijai vadovavo ir homiliją pasakė LVK Švietimo komisijos pirmininkas, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Giedojo Kauno „Vyturio“ gimnazijos mišrusis choras „Vyturys“, vadovė Vita Rusteikienė, koncertmeisterė Ayda Kugelevičienė. Moksleiviai skaitė skaitinius, o atnašų procesijoje atnešė prie altoriaus savo užrašytas intencijas dangiškajai Motinai.
Vysk. A. Jurevičius, pasidalijęs homilijos mintimis, pabrėžė, jog Lietuvos laisvė buvo iškovota maldomis. Papasakojo jaunimui epizodą iš sovietmečio laiko išlikusios nuotraukos, kurioje mons. Alfonsas Svarinskas su žmonėmis meldžiasi už laisvę, keliais eidami aplink Šiluvos baziliką. Kas parklupdė tuos žmones? Pasak ganytojo, viltis, jog kažkada bus laisvės rytas. Homilijoje jis tarė padėkos žodį žmonėms, tikėjusiems laisve, o jauniems žmonėms priminė, jog geri dalykai, aukštumos pasiekiami atkakliu darbu, pastangomis.
„Krikščioniškas švietimas prasideda nuo laisves. Tik laisvas žmogus gali apsispręsti“, – kalbėjo vysk. A. Jurevičius, pabrėždamas švietimo misiją padėti žmogui, unikaliam Dievo kūriniui, augti, atrasti savo pašaukimą.
„Turime laimę būti tikinčiais žmonėmis. Jau 36-eri metai Lietuva kuria savo Nepriklausomybę, tačiau išgyvename išbandymų laiką, kai ypač reikia susitelkti maldai ir savitarpio supratimui. Visada bus tų, kurie norės išbandyti mūsų tvirtumą. Iš Šiluvos sovietmečiu buvo siunčiamas aiškus signalas: mes, nors parblokšti, bet nežuvę. Iš Šiluvos ir šiandien mūsų Tėvynei tebus siunčiama ramybės ir tikėjimo žinia. Kol turime besimeldžiančių žmonių, turime ateitį, Dievo vedimą“, – sakė vysk. A. Jurevičius.
Jaunimui ir jo ugdytojams palinkėta ne tuščiomis sugrįžti iš Šiluvos. Pasiimti Mergelę Mariją į savo širdies namus, vilties Motiną, galingą Užtarėją. Ji veda prie Sūnaus Jėzaus, kuris yra kelias, tiesa ir gyvenimas.
Kauno arkivyskupijos Komunikacijos tarnyba