Silvija Čižaitė

Nuo gegužės 1 d. – pasikeitimai Šiluvoje

🕊️ Šv. Mišios Apsireiškimo koplyčioje

Šv. Mišios vyks pirmadieniais–šeštadieniais
🕕 18.00 val.

🕯️ Šiluvos piligrimų centras dirbs:

📅 Trečiadieniais–šeštadieniais: 10:00–18:00
📅 Sekmadieniais: 10:00–16:00
(Pirmadieniais ir antradieniais – nedirbame)

📌 Planuojate apsilankymą?

Atkreipkite dėmesį į naują tvarkaraštį.
Laukiame jūsų Šiluvoje – tylos, maldos ir susitikimo vietoje.

by Silvija Čižaitė

Kviečiame šv. Velykų rytmetį sutikti Šiluvoje

Šv. Velykų rytas – tai Prisikėlimo šventė, kviečianti mus bendrystei, tylai, giesmei ir šviesai.

Balandžio 20 d. (Sekmadienį), 8.00 val. ryto, Šiluvos bazilikoje vyks iškilmingos šv. Mišios, kurias praturtins:

• 🎶 Šiluvos bazilikos choras

• 🎺 Pučiamųjų kvartetas iš Kelmės

Tegul ši diena tampa ne tik gražiu pradėjimu, bet ir dvasiniu atsinaujinimu.
Kviečiame Jus švęsti šv. Velykas drauge – Šiluvoje.

by Silvija Čižaitė

Šventinis darbo laikas ir kvietimas į Didžiosios Savaitės pamaldas

Artėjant šv. Velykų šventėms, informuojame apie Šiluvos piligrimų centro darbo laiką ir kviečiame kartu švęsti svarbiausias Didžiosios savaitės dienas Šiluvoje.

📌 Darbo laikas:

• Balandžio 17 d. – dirbsime iki 13.00 val.

• Balandžio 18–20 d. – nedirbame

🙏 Maldoje:

Didysis ketvirtadienis (balandžio 17 d.)
🕕 18.00 val. – šv. Mišios Šiluvos bazilikoje

Didysis penktadienis (balandžio 18 d.)
🕟 16.30 – Kryžiaus kelias per Šilą
🕕 18.00 – Kristaus kančios pamaldos Šiluvos bazilikoje

Didysis šeštadienis (balandžio 19 d.)
🕗 20.00 – Velyknakčio liturgija

Šv. Velykos (balandžio 20 d.)
🕗 8.00 val. ir 12.00 val. – šv. Mišios

II šv. Velykų diena (balandžio 21 d.)
🕙 10.00 val. ir 12.00 val. – šv. Mišios

Kviečiame drauge pasitikti Prisikėlimą – maldoje, bendrystėje ir ramybėje.
Iki susitikimo Šiluvoje!

by Silvija Čižaitė

Vaikų Velykėlės Šiluvoje – kviečiame švęsti Atvelykio džiaugsmą drauge!

Data: 2025 m. balandžio 27 d. (sekmadienis)
Laikas: Po 12.00 val. šv. Mišių
Vieta: Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika ir aikštė šalia

Kviečiame visus – vaikus, jų tėvelius, senelius, draugus ir pažįstamus – drauge švęsti Atvelykio sekmadienį Šiluvoje!

Po 12.00 val. šv. Mišių bazilikoje jūsų lauks linksma ir jauki šventė visai šeimai – Vaikų Velykėlės, kur:

• Sutiksite linksmąją triušių šeimyną,

• Dalyvausite margučių ridenimo varžytuvėse (atsineškite savo gražiausią ir tvirčiausią margutį!),

• Klausysitės sesės Reginos Teresiutės SJE pasakojimų ir istorijų,

• Vaišinsitės Šiluvos bendruomenės „Aušrinė“ sausainiais ir arbata,

• Ragausite gardžios sriubos, kurią ruoš Šiluvos seniūnija ir medžiotojų bendruomenė „Luknė“,

• Mažuosius nudžiuginsime dovanėlėmis ir staigmenomis.

Ši šventė – puiki proga dar kartą pasidžiaugti Kristaus Prisikėlimo šviesa, bendryste ir pavasariu.
Laukiame jūsų Šiluvoje!

by Silvija Čižaitė

Didysis Velykų tridienis ir Kristaus Prisikėlimo iškilmės Šiluvoje

Kviečiame atvykti į Šiluvos parapiją drauge ruoštis šv. Velykoms ir jų sutikimui.

DIDYSIS KETVIRTADIENIS

Išpažinčių klausoma nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Bazilikoje

18.00 val. Šv. Mišios aukojamos Šiluvoje, bazilikoje 18.00 val.

DIDYSIS PENKTADIENIS

16.30 val.  Kryžiaus kelias per Šilą (16.15 val. nuo stovėjimo aikštelės prie Bazilikos nuvežama iki Kryžiaus kelio pradžios)

Išpažinčių klausoma nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Bazilikoje

18.00 val. Kristaus Kančios pamaldos Bazilikoje

DIDYSIS ŠEŠTADIENIS

Išpažinčių klausoma nuo 12.00 val. iki 14.00 val. ir nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Bazilikoje

20.00 val. Velyknakits Bazilikoje

Šv. VELYKOS

8.00 val. ir 12.00 val. Šv. Mišios Šiluvos Bazilikoje

II Šv. VELYKŲ DIENA

10.00 val. ir 12.00 val. šv. Mišios Šiluvos Bazilikoje

by Silvija Čižaitė

Šiluvos istorija. Nuo Būdos iki Šventovės

Pradžia – kaimas

Žvelgti į Šiluvos istoriją – tai pažvelgti į miestelio ir šventovės simbolinį dialogą, turėjusį įtakos vietovės tapatybės formavimuisi. Vis dėlto pradžia sietina su gana įprastais ir utilitariniais vietovės tapatybės kūrimo principais.

Istoriniai šaltiniai atskleidžia, kad pirmasis Šiluvos vietovardis buvęs Būda. XV a. jis buvo žinomas kaip „Dchillos, alias Buda“. Žodis „Būda“ reiškė vietą, kur gyveno miško medkirčiai, sargai ir buvo apdorojama mediena.[1] Taip pat šis vardas apibūdino vietą, kurioje mediena buvo ruošiama didžiojo kunigaikščio iždui. Iš nukirstų medžių buvo daromos lentos statinėms ir statyboms, deginama derva, gaminamas degutas, pelenai. Apdorotoji mediena buvo plukdoma į paskirtus uostus. Tokiems miško darbams labai tiko Šiluva – miškų apsuptyje esanti vietovė.

Miestelis tarp kaimo ir dvaro

Jurgio Gedgaudo Būdos kaime kūrėsi dvaras, kurį paveldėjo jo sūnus – Petras Simonas Gedgaudas, kuris ir tapo Šiluvos bažnyčios steigėju.

Bažnyčios steigimo aktas, dalyvaujant liudininkams bei patikėtiniams, buvo sudarytas bei antspaudu patvirtintas 1457 metais, sekmadienį po Šv. Lemberto (t. y. rugsėjo 1 d.), pačiame Šilo, arba Būdos, dvare. Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai greitai padarė ją žinomą visoje vyskupijoje ir Lietuvoje.[2]

Steigiant bažnyčią teigiama: „Viešpaties vardan. Amen. Visų įvykių atminimas dingsta ir nepasiekia žmogiškosios amžinybės, jei nėra pasirūpinama sutvirtinti raštais ir antspaudais. Todėl aš, Petras Gedgaudas, Geišių tėvainis, norėdamas, kol dar esu gyvas, padaryti gerų darbų, kad kartais pamotė mirtis staigiu smūgiu manęs nepakirstų, ir trokšdamas savo ir savo teisėtos žmonos sielų išganymui padėti, be to, norėdamas, kol esu gyvas, mano pirmtakų paliktų gėrybių pagalba palengvinti sielą nuo to, kas ją slegia, būdamas sveikas, pajėgaus proto, nepriverstas, neįtaigotas, nei kieno nors pikto vyliaus apgautas, o tik savo geros valios laisvu apsisprendimu ir mano bičiulių sutikimu, steigiu Šile, arba Būdoje, bažnyčią Šv. Marijos Gimimo, šv. Petro, šv. Baltramiejaus ir šventųjų patronų garbei. Kad tos bažnyčios katalikas rektorius, kuris jai tarnaus ir ją valdys, būtų aprūpintas pragyvenimu ir drabužiu, užrašau ir užrašydamas amžinai perleidžiu ir dovanoju tam, kuris pirmas, antras, trečias ir t. t. ten gyvens, pirmiausia dirvą prie bažnyčios ir kitą žemę…“

Pasirašydamas steigimo aktą, jis įrašė dvaro vardą „Šilas, arba Būda“.  Tad „arba“ atskleidžia, jog senasis vardas jau buvo keičiamas nauju. Pastebėtina, jog pakeitimas buvo būtinas siekiant atskirti vieną Būdą nuo kitos, mat tuo metu Lietuvoje aptinkama apie 45 tokie vietovardžiai. Nepraėjus nė dešimtmečiui nuo bažnyčios steigimo, 1466 metais vietos kunigas pasirašo „Jonu, Šilo klebonu“. Taip miestelio pavadinimas įgavo pradžią dabartiniam Šiluvos vardui.

Iš Šilo kaimo didikas Petras Simonas Gedgaudas užrašė naujai bažnyčiai dešimt šeimų su kilnojamu ir nekilnojamu turtu ir teisėtai joms priklausančiomis žemėmis. Bažnyčia buvo pastatyta dvaro žemėje, ir čia pradėjo kurtis miestelis. Ji buvo pavadinta tais laikais gan retu, ir bene pirmuoju Lietuvoje, Švč. Mergelės Marijos Gimimo ir šventųjų globėjų Petro bei Baltramiejaus titulu. Manoma, kad Petras Gedgaudas Mergelės Marijos gimimo šventės datą (švenčiamą rugsėjo 8 d.) galimai mėgino susieti su savo tėvo bendražygio Vytauto Didžiojo karūnavimu, turėjusiu įvykti 1430 m. rugsėjo 8-ąją.

Statytojo valia suteikus bažnyčiai Marijos Gimimo vardą ir išrūpinus titulinius atlaidus, ji ėmė garsėti. Į šiuos atlaidus traukdavo minios maldininkų iš atokiausių Lietuvos kampelių ir net Užnemunės, kur vyravo protestantai.

Maždaug po šimtmečio, 1551 m., Ragainės pastorius Martynas Mažvydas laiške Prūsų hercogui Albrechtui skundžiasi, kad jo parapijiečiai lietuvninkai nepriprantą prie naujo tikėjimo kunigų, yra ištikimi „popiežiškiams“ ir švenčių dienomis vykstą į Lietuvos bažnyčias, taip pat ir į garbingosios Mergelės Marijos atlaidus Šiluvoje, taip nusikalsdami „bjauria stabmeldyste“. O Šiluva nutolusi nuo Ragainės beveik šimtą kilometrų!

Šiluva buvo svarbi ir dėl savo geografinės padėties bei žinoma kaip svarbus kelių ir vieškelių susikirtimo taškas. Pro ją ėjo senas kelias į Raseinius, Kėdainius, Betygalą, Grinkiškį, Tytuvėnus, o Raseinių kelias sujungė Šiluvą su Kaunu. Čia būta kelių į atskirus dvarus, tokius kaip Žadikių, Šunkepių ir kitus. Dviejų svarbiausių magistralinių vieškelių kryžkelė buvo Šiluvoje: Raseinių – Šiaulių kelias, vedęs į Latviją ir Mintautą, bei Kėdainių – Lyduvėnų kelias, vedęs į Tilžę ir Prūsiją. Šiaurėje nuo Šiluvos ėjo dar du vieškeliai: vienas per Kelmę į Šaukėnus, kitas per Tytuvėnus ir Šiaulėnus į Radviliškį. Kai kurie šie keliai buvo minimi jau XIV a. kryžiuočių žvalgybos pranešimuose. Nuo XVI a. jie jau buvo žinomi kaip Šiluvos – Raseinių senovinis vieškelis ir Šiluvos – Kėdainių vieškelis.[3] Todėl, tuo pat metu nenuostabu, tačiau ir neįtikėtina, jog tokia nedidelė vietovė, tapo tokios svarbos objektu, dar ir šiandien bei, neabejotina ateityje, lankoma gausių būrių piligrimų.

Tautvydas Kašiuba

VšĮ Šiluvos piligrimų centras

[1] Alfonsas Motuzas, “Kai Kurie Lietuvos Ir Lenkijos Katalikiškos Kultūros Sąlyčiai.” SOTER: Journal of Religious Science 12, no. 40 (2004). https://doi.org/10.7220/2335-8785.12(40).18. ,p. 218.

[2] Jonas Brigys, Raseinių dekanato istorija. Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka, 2016, p. 12.

[3] Stasys Yla. Šiluva Žemaičių istorijoje. Kaunas: Kauno arkivyskupija. 2007, p. 29.

by Silvija Čižaitė

Marijos diena Šiluvoje

by Silvija Čižaitė

Ieškome JONO PAULIAUS II PILIGRIMŲ NAMŲ VIRĖJO(S) ŠILUVOJE

Kviečiame prie VšĮ Šiluvos piligrimų centro komandos prisijungti žmogų, kuris norėtų tapti JONO PAULIAUS II PILIGRIMŲ NAMŲ  virėja(-u) ir drauge su komanda puoselėti piligrimų priėmimo svetingumo kultūrą.

• Pagrindinis dėmesys darbo vietoje skiriamas darbui virtuvėje drauge su komanda ruošiant maistą atvykstantiems pavieniams piligrimams ar jų grupėms

Iš būsimo kolegos tikimės:

• kruopštumo bei noro dirbti virtuvėje gaminant maistą;
• pritarti katalikiškai organizacijos tapatybei ir branginti krikščioniškas vertybes, jas puoselėti savo gyvenime;
• gebėti dirbti tiek savarankiškai, tiek komandoje.

Būsimam kolegai siūlome:

• draugišką darbo aplinką ir galimybes asmeniniam bei profesiniam tobulėjimui;
• darbą pilnu etatu;
• prisidėjimą prie unikalios vietos puoselėjimo bei žinios apie Šiluvą sklaidos;
• galimi priedai, priklausomai nuo konkretaus mėnesio išdirbio;
• nemokami pietūs;
• atlyginimą nuo 1 168 Eur (brutto) (konkretus darbo užmokestis aptariamas su kandidatu, atsižvelgiant į jo patirtį bei gebėjimus).

Susidomėjai? Susisiekime!

• Gyvenimo aprašymo laukiameiki balandžio  15 d. p info@siluva.lt
• Su atrinktais kandidatais susisieksime iki balandžio 18 dienos ir pakviesime į pokalbį.

Apie organizaciją

VšĮ ŠILUVOS PILIGRIMŲ CENTRAS įkurtas 2021 metų pavasarį, kuris atsakingas už daugelį veiklų – priimami pavieniai piligrimai bei grupės, organizuojamos įvairios veiklos – rekolekcijos, seminarai, konferencijos. Šiluvos šventovėje kiekvieno mėnesio 13 dieną atvyksta piligrimai iš visos Lietuvos, o Didžiuosiuose Šiluvos atlaiduose – rugsėjo 7- 15 dienomis skaičiuojama jų dešimtimis tūkstančių. Šiluvos šventovė žinoma, kaip Ligonių sveikatos užtarimo vieta, todėl kas mėnesį rengiamose Ligonių dienose, atlaiduose stiprybės ir Mergelės Marijos užtarimo ieško tikintieji iš skirtingų Lietuvos vietų.

by Silvija Čižaitė

Atsisveikinimas su ses. Jone Monika Gavėnaite SJE

Balandžio 1 d. į Tėvo namus iškeliavo ses. Monika Gavėnaitė SJE Šiluvoje šiltai vadinta sese Monikute.
Pašarvota ses. Monika Šiluvos bazilikoje balandžio 2 d. nuo 17.00 val.

19.00 val. bazilikoje giedami Žemaičių Kalvarijos kalnai.

Šv. Mišios už sesę Moniką SJE aukojamos balandžio 3 d. 12.00 val. Atsisveikinus Šiluvoje, laidotuvės vyks Kaune. Sukalbėkime Amžinąjį Atilsį už šviesaus atminimo sesę Moniką.

by Silvija Čižaitė

Kvietimas paramos gavėjo statusą turinčioms organizacijoms solidarizuotis ir kartu dalyvauti GPM viešinimo kampanijoje

Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga jau antrus metus iš eilės kviečia paramos gavėjo statusą turinčias bendramintes organizacijas solidarizuotis ir kartu dalyvauti GPM viešinimo kampanijoje.

Tikslas – kartu informuoti Lietuvos gyventojus apie prasmingas vykdomas veiklas bei padėti jiems apsispręsti, kam perskirstyti 2,4 % savo jau sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Primename, kad profsąjungoms skiriamas GPM dalis nekonkuruoja su paramos gavėjo statusą turinčiomis organizacijomis. Tai visiškai skirtingos paskirstymo galimybės.

𝟐,𝟒 % 𝐧𝐮𝐨 𝐆𝐲𝐯𝐞𝐧𝐭𝐨𝐣𝐮̨ 𝐩𝐚𝐣𝐚𝐦𝐮̨ 𝐦𝐨𝐤𝐞𝐬𝐜̌𝐢𝐨 (𝐆𝐏𝐌) 𝐩𝐞𝐫𝐬𝐤𝐢𝐫𝐬𝐭𝐲𝐦𝐚𝐬:

• 1,2 % paramos gavėjo statusą turinčioms organizacijoms;
• 𝟎,𝟔 % 𝐭𝐢𝐤 𝐩𝐫𝐨𝐟𝐞𝐬𝐢𝐧𝐞̇𝐦𝐬 𝐬𝐚̨𝐣𝐮𝐧𝐠𝐨𝐦𝐬 ar jų susivienijimams;
• 0,6 % tik politinėms partijoms.

2024 m. metais prie šios iniciatyvos prisijungė 17 nevyriausybinių organizacijų, apie tai informavome visuomenę Krikščionių profsąjungos soc. tinkle Facebook, taip pat internetinėje svetainėje, buvo parašyti ir išpublikuoti 2 straipsniai.

Kvietimas 2025 m. Norintys šiais metais bendradarbiauti GPM viešinimo kampanijoje, prašome parašykite mums el.p. info@krikscioniuprofsajunga.lt, nurodydami organizaciją, šūkį ar GPM panaudojimo tikslą bei atsiųskite savo organizacijos logotipą. Bendrais vizualais pasidalinsime ir mes, Krikščionių profsąjungos Facebook paskyroje bei internetinės svetainės puslapyje.

VšĮ Šiluvos piligrimų centras

Šūkis –  „Šiluva –  gyva piligrimystė”.

Šių metų GPM rinkimo tikslas – Šiluvos šventovės žinios sklaidai – komunikacijai bei renginiams.

J.a.k.  305720389

Keletas svarbiausių faktų:
• Pirmoji Šiluvos bažnyčia įsteigta 1475 m. rugsėjo 1 d., jai suteiktas Mergelės Marijos Gimimo vardas.
• Miestelis žemėlapyje pirmą kartą paminėtas 1613 m.
• Po reformacijos atgavus katalikų žemes ir atstačius bažnyčią, nuo 1646 m. ypatingai malonėmis ėmė garsėti Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas.
• Dabartinė mūrinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika pašventinta 1786 m. rugsėjo 8 d.
• Tą pačią dieną popiežiaus leidimu iškilmingai vainikuotas bazilikoje esantis Marijos paveikslas. Tai aukščiausias paveikslo pagerbimo būdas ir jo svarbos tikinčiųjų maldingumui pripažinimas.
• 1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė popiežius šv. Jonas Paulius II.

by Silvija Čižaitė