Gyvosios piligrimystės beieškant
Šiandien, bėgančių svajonių pasaulyje, kur „flirtuojama“ tiek su beprasmybe, tiek su baime – ir prasmės, ir tikro paieškos esti prabangia būtinybe. Žvelgdami į gyvenimą kaip kelią, į piligrimystę kaip vieną iš būtinųjų tikslų, leidžiančių priartėti prie ramybės išgyvenimo, broliai Dominikonai drauge su Šiluvos piligrimų centru kviečia atvykti į Šiluvą – vieną seniausių šventovių Europoje. Spalio 7-9 d. kviečiame ne tik teoriškai, tačiau ir praktiškai patirti, kas yra Gyvoji piligrimystė.
Programoje Jūsų laukia naktinė ekskursija po Šiluvą, atskleidžiant joje slypinčius ne tik dvasinius, tačiau ir kultūrinius šedevrus, pokalbiai su vienuoliu, piligriminiai žygiai, paskaitos, piligrimų valgių degustacija, susitikimas su piligrimu/aktoriumi Juozu Gaižausku bei gausybė prasmingo laiko.
Dalyvio mokestis – 110 Eur žmogui. Į mokestį įskaičiuota: nakvynė dviviečiame kambaryje, maitinimas, ekskursija, paskaitos, piligriminiai žygiai.
Daugiau informacijos: www.siluva.lt ir www.dominikonai.lt arba el. paštu info@siluva.lt
Registracija el. paštu: info@siluva.lt
PROGRAMA
Penktadienis spalio 7 d.
Piligrimų namai priima dalyvius nuo 14:00 Atvykimas/laisvas laikas
18:00 – 19:00 Suvažiavimas
19:00 Vakarienė
20:00 Naktinė ekskursija po Šiluvą, ekskursijos pabaigoje vakaro malda Ligonių sveikatos koplytėlė.
Šeštadienis 8 d.
8:30 Ryto malda
9:00 Pusryčiai
10:00 Paskaita T. Mindaugas Slapšinskas OP „Kelias Biblijos istorijose“.
11:00 Kavos pertrauka
11:30 Paskaita Dr. Kastytis Rudokas „Tarp Šiluvos ir Dangiškosios Jeruzalės“
13:00 Pietūs ir žygis aplink Šiluvą (9 km)
17:00 Piligrimų valgių degustacija/Laisvas laikas /individualus pokalbis su vienuoliu
19:00 Vakaro malda
19:30 Vakarienė
20:30 Vakaras su piligrimu, aktoriumi Juozu Gaižausku
Sekmadienis 9 d.
8:30 Ryto malda
9:00 Pusryčiai
10:00 Paskaita Silvija Čižaitė-Rudokienė „Gyvosios piligrimystės beieškant tarp asmeninio ir visuomeninio gyvenimo“
11:00 Laisvas laikas
12:00 Šv. Mišios Bazilikoje
13:00 Pietūs
14:00 Žygis aplink Šiluvą (12km), skubantys namo gali išvykti iškart.
VILTIES DIENA ŠILUVOJE
Rugsėjo 30 d., paskutinį mėnesio penktadienį, Šiluvoje – užtarimas tų, kurie atvyksta čia prašyti fizinio ar dvasinio išgydymo.
12 val. šv. Mišios.
17.30 val. Rožinis su „Gailestingumo versmės“ bendruomene.
18 val. šv. Mišios. Joms pasibaigus Vidinio gydymo pamaldos. Vadovauja kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas bei „Gailestingumo versmės“ bendruomenė.
Mažame miestelyje telpantys didmiesčio lobiai
Šiluva – tai vieta, kuri laužo visus mažo miestelio standartus Lietuvos kontekste. Šiluvos šventovė – ribas trinanti tarp vietovių, tarp šalių, savyje gausiai talpinanti unikalių kultūrinių inkliuzų. Paveikta stebuklo – XVII a. pradžioje įvykusio Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo, Šiluva tapo nesustojančios kūrybos bei kūrybinio potencialo sklaidos vieta. Todėl čia stūkso viena iš nedaugelio Lietuvoje esančių bazilikų – it baroko perlas inkrustuotas urbanistiniame audinyje. Kuriant bazilikos interjerą nesileista į kompromisus – vieninga Jėzuitų Tomo Podgaiskio skulptūrų kompozicija leidžia ne tik akims panirti į įspūdingą vaizdą, tačiau tai dar viena – menine ikonografijos kalba prabylanti į žiūrovą.
Ypatinga vieta pasaulyje – tai vieta, paliesta Apsireiškimo – Apsireiškimo koplyčia, kuri XX a. pr. projektuota genialaus architekto, menininko Antano Vivulskio. Jo nutrūkusi kūrybinė styga gali būti prilyginta Mikalojui Konstantinui Čiurlioniu – mirusiam anksti, todėl iki galo nespėjusiam atsiskleisti. Tačiau modernizmo vizija ir realybė – viena pirmųjų pasiekė būtent mažą miestelį – Šiluvą, kurioje iškilo koplyčia.
Apie tai, kas slypi už Didžiojo Altoriaus, kuo įspūdinga Šiluvos vieta ne tik dvasine, tačiau ir kultūrine prasme, kokius neįtikėtinus kūrinius gali inspiruoti tikėjimo ir kūrybos dermė kviečiame bent trumpam patirti ekskursijoje/paskaitoje su KTU dr. Kastyčiu Rudoku.
Antanas Vivulskis - modernizmo vizionierius kūręs Šiluvoje
Šiluvos šventovėje jau daugiau nei 500 metų vyksta Didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai dar žinomi Šilinių vardu. Šiais metais rugsėjo 7d. – pirmąją Atlaidų dieną, kuri buvo dedikuota visuomenės atstovams, įvyko koncepcijos, kuria inicijuojama 2024 m. paskelbti architekto, Apsireiškimo koplyčios autoriaus Antano Vivulskio metais. Tai būdas atskleisti, jog Šiluva yra unikali šventovė, kurios neabejotinai svarbią dvasinę esatį papildo aukštos kultūrinės vertės inkliuzai. Tai vieta, kurioje niekada nebuvo einama į kompromisus kokybės atžvilgiu – mažame miestelyje, tačiau didelėje Šventovėje, XVIII a. pabaigoje iškilo Vėlyvojo baroko bazilika, kurios interjeras puoštas jėzuitų Tomo Podgaiskio skulptūrinėmis kompozicijomis. O, kuomet gimė mintis, jog Apsireiškimo vieta turi būti įprasminta taip pat aukštos architektūrinės vertės pastatu – Šiluvoje iškilo ankstyvojo modernizmo Antano Vivulskio kūrinys – Apsireiškimo koplyčia. Kviečiame apie šio sakralaus objekto ir svarbaus kultūrinio artefakto reikšmę išgirsti KTU doc. dr. Vaido Petrulio pranešime „Antanas Vivulskis: modernizmo vizionierius Lietuvoje“ bei Šiluvos parapijos klebono apibendrinime, kuriame atskleidžiama dermė tarp tikėjimo bei kūrybinio genialumo.
Paskutinį vasaros sekmadienį Šiluva sualsavo laisvės džiaugsmu bei artėjančiomis Šilinėmis
„Šv. Jonas Krikštytojas drąsino žmones nebijoti tiesos, ją skelbti ir ją mylėti“, – sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas rugpjūčio 28-ąją Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje. Šis paskutinis vasaros sekmadienis Šiluvoje ir jos apylinkėse buvo pripildytas maldos už Lietuvą ir jos pagrindą – šeimą, padėkos už laisvės dovaną. Šis Padėkos už laisvę sekmadienis su tradicinėmis eisenomis kasmet atkreipia dėmesį į Dievo stebuklais paženklintą Šiluvos šventovę Raseinių rajone, kur jau visai netrukus nuvilnys didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai (rugsėjo 7–15 d., jų programa ir pamaldos >>)
Neišgąsdinti vasaros kaitros žmonės tądien nuo rytmečio keliavo į Šiluvą pėsčiomis, su Rožinio bei Kryžiaus kelio malda, vedami ganytojų.
Su Jono Pauliaus II piligrimų centro jaunaisiais savanoriais bei kitais Kauno arkivyskupijos piligrimais eisenoje keliavo krikščioniško sutuoktinių judėjimo – Dievo Motinos komandų – šeimos, praleidusios rekolekcijų savaitgalį Šiluvoje.
Nuo Tytuvėnų Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio vedamoje eisenoje su Šiaulių krašto žmonėmis kartu dalyvavo ir tarptautinės organizacijos „Tradicija, šeima, nuosavybė“ (TFP) nariai, nešę Fatimos Dievo Motinos statulą.
Piligrimai, prieš vidudienį aikštėje jau giesme sveikinę Šiluvos Dievo Motiną, vėliau šventė Eucharistiją. Liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, koncelebravo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis bei kunigai. Evangeliją skelbė ir patarnavo diakonas Darius Chmieliauskas, taip pat Jono Pauliaus II piligrimų bendruomenės nariai. Giedojo Šiluvos parapijos choras.
Šioje Eucharistijoje arkivyskupo paraginimu dėkota už laisvę – Dievo malonę mūsų Tėvynei, prisimenant ir brolius bei seseris ukrainiečius, dabar ginančius savo laisvę.
Padėkos už laisvę dieną savo homilijoje arkivyskupas darsyk atkreipė dėmesį į „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, kurios 50 metų steigimo jubiliejų šiemet minime. Ganytojo mintimi, ši drąsi tikėjimo iniciatyva atskleidė sovietinio melo tikrovę be užuolankų, paliudijo, jog Dievą mylintiems viskas išeina į gera, parodė, jog Viešpaties žodis ir Jo Dvasia veikia ir šiandienos pasaulyje su perkeičiančia jėga.
Piligrimai Šiluvoje bei transliacijų klausytojai buvo padrąsinti tvirtai krikščioniškai laikysenai šv. Jono Krikštytojo pavyzdžiu, kurios ypač reikia šiandien, kai Europa, ganytojo žodžiais, imasi tarsi naujo socialinio eksperimento su lyties, šeimos, žmogiškosiomis tapatybės neva „atgyvenusiomis“ sampratomis, nors gerai žinoma, kokia buvo arogantiškųjų XX a. diktatūrų bei socialinių eksperimentų kaina.
Ką turi daryti krikščionys? Pasak ganytojo, pirmiausia melstis, kad melo ūkanos būtų sklaidomos, drąsiai kalbėti apie tai, ką Šventasis Raštas kalba apie žmogaus prigimtį ir žmogų kaip Dievo paveikslą ir Jono Krikštytojo pavyzdžiu kaskart tarti drąsų „nevalia“.
„Tebus šis mūsų susitikimas – padrąsinimas neišsigąsti, nes mūsų brolių ir seserų pavyzdys, kurie drąsiai stojo tiesos pusėn, buvo pažymėtas pergale. Tebus ir mūsų širdys uždegtos pergalės džiaugsmui“, – užbaigdamas homiliją sakė arkivyskupas K. Kėvalas.
Arkivyskupas šia proga padėkojo piligrimų eisenų dalyviams, taip pat pakvietė į didžiuosius Šiluvos atlaidus – tikėjimo atnaujinimo šventę, visiems palinkėdamas likti maldoje, kad širdys būtų stiprios liudyti.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
Nuotraukos Juozo Kamensko
GYVA PILIGRIMYSTĖ ŠILUVOS ATLAIDUOSE
„Marija susiruošusi skubiai iškeliavo“ (Lk 1, 39)
Ruošiantis Pasaulio jaunimo dienoms Lisabonoje | 2023
Pirmasis meilės gestas, kurį galime atlikti kitam – pažvelgti ramiu veidu ir su šypsniu. Tada galėsime kitam nešti Jėzų, kaip, kad Marija nunešė Elzbietai. Pabandom?
Tikrai, laikas savęs klustelti, ar žingsniuoju pirmyn su viltimi, ar dažniau stoviu vietoje ir lieju ašaras? Popiežius Pranciškus primena, kad prislėgti murmėjimo ir apkalbų nenunešime Dievo nė vienam. Laikas susitikti!
Rugsėjo 10 d. Šiluvoje – ramiai susišypsokime bei leiskimės į piligrimystę!
Programa subalansuota įvairaus amžiaus žmonėms.
Atlaidų dalyvius kviečiame prisijungti į bet kurią dalį.
12:00–14:00 Registracija prie Šiluvos koplyčios
13:00–16:00 Gyva piligrimystė pasirinktu maršrutu (9 km arba 12 km)
⮞ Startuoti galite individualiai jums patogiu laiku nuo 13 iki 14 val.
⮞ Keliaudami galėsite atlikti užduotis, kurios padės įsigilinti į Marijos slėpinį.
16:00 Kryžiaus kelio malda su gyvais liudijimais Šiluvos šile
17:45 Katechezė aikštėje
18:00 Šventosios Mišios
19:00 Vakarienė priešais Šiluvos koplyčią
21:00 Žiburių procesija
Dalyvio įnašas nuo 6 Eur.
Registracija: starto taške prie Šiluvos koplyčios arba išankstinė el. paštu kajcas@gmail.com.
Norintiems vykti organizuotu transportu iš Kauno registracija internetu (iki rugsėjo 7 d.)
https://forms.gle/a9w6a6QJWpwZyJdx7
Daugiau informacijos info@kajc.lt arba tel. nr. 8 687 98265
Šiluvos atlaiduose Šv. Mišios ir lenkų kalba (rugsėjo 9 d.)
Kiekvienais metais Lietuvoje rugsėjo 7–15 d. vyksta didieji Šiluvos atlaidai, į kuriuos plūsta piligrimai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio valstybių. Atsižvelgiant į Lenkijos ir Lietuvos istorijos sąsajas, šiais metais telkiamas dėmesys į lenkų bendruomenę.
Didžiųjų Šiluvos atlaidų metu, rugsėjo 9 d. (penktadienį) 16 val., Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis ir Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas kviečia atvykti į Šiluvos šventovę, kurioje šv. Mišios vyks lenkų kalba. Kviečiame susivienyti, skleisti žinią suinteresuotoms visuomenės grupėms ir rudenį susitikti didžiuosiuose Šiluvos atlaiduose, Šv. Mišiose lenkų kalba.
Kilus klausimams dėl lankytinų vietų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų prašome kreiptis tel. +370 618 34 611, el. p. info@atraskraseinius.lt arba tel. +370 618 11 701, el. p. info@siluva.lt.
Podczas Wielkiego Odpustu Opiek Najświętszej Maryi Panny w Szydłowie na Litwie – Msza Święta w języku polskim Co roku, w dniach 7-15 września, na Litwie tradycyjnie odbywają się Obchody Święta Narodzenia Najświętszej Maryi Panny – Wielki Odpust, na które przybywają pielgrzymi nie tylko z Litwy, ale i z innych krajów. Z uwagi na powiązania historyczne Polski z Litwą, w tym roku skupiono się na społeczności Polaków.
Podczas Wielkiego Odpustu Opiek Najświętszej Maryi Panny w Szydłowie, 9 września o godz. 16:00 (piątek), mer samorządu rejonu rosieńskiego Andrius Bautronis oraz arcybiskup metropolita kowieński Kęstutis Kėvalas zaprasza do odwiedzenia Sanktuarium w Szydłowie, gdzie Msza Święta odbędzie się w języku polskim. Zapraszamy do zjednoczenia się, rozgłoszenia wiadomości wśród zainteresowanych grup społecznych i spotkania się jesienią na Obchodach Święta Narodzenia Najświętszej Maryi Panny – Wielkim Odpuście, na Mszy Świętej w języku polskim.
W przypadku pytań dotyczących zwiedzalnych miejsc, zakwaterowania i wyżywienia prosimy o kontakt tel. +370 618 34 611, pocztą el. info@atraskraseinius.lt lub tel. +370 618 11 701, pocztą el. info@siluva.lt
Raseinių r. savivaldybės administracijos Komunikacijos, kultūros ir turizmo skyriaus bei Šiluvos piligrimų centro informacija
Šiluvos šventovė XXI amžiuje
Nenumaldomai artėjant dvasiškai, o taip pat ir kultūriškai bene ilgiausią tradiciją turintiems Šilinių atlaidams, verta pažvelgti į šiandien dialogą su XXI amžiaus žmogumi mezgančią Šiluvą. Prabylant apie Šiluvos šventovę, pirmiausia derėtų kalbėti apie vietą, kuri yra paliesta šventumo apie sakralią erdvę, kuri suteikia viltį, palaiko gyvą tikėjimą bei nepasidavimą negandai. Žodžio „šventas“ viena iš reikšmių – esantis Dievo malonėje. Tokia vieta yra ir Šiluvos šventovė, kurioje buvo palaikoma žmogiškoji viltis prieš šimtmečius, kuri yra palaikoma ir dabar.
Tačiau šventovė nėra tik abstrakti vieta be įstaigų ar žmonių. Artėjant Šilinėms savo pirmąjį gimtadienį skaičiuoja įstaiga, kurios pagrindinė misiją ir yra pasitikti bei priimti atvykstančius piligrimus, turistus, keliautojus, stabtelėjančius vykstant pro šalį - VšĮ Šiluvos piligrimų centras. Visgi, nederėtų apsigauti – tai nėra institucija, kurianti Šiluvą, nes jokia institucija nėra pajėgi kurti šventovės, greičiau priešingai. Šventovėje atsiųsta Mergelės Marijos žinia su Kūdikiu ant rankų, tai yra nuo pat 1608 m. kaip svarbiausia ašis aplink kurią sukasi gyvenimas. Visą kitą tėra kelias, kuriuo einama vienokiomis ar kitokiomis kryptimis, kartais paslystant, kartais pakylant, tačiau visada priešaky ir aplink save turint pagrindinius tikėjimo bei vilties nuostatus.
Nenuostabu, jog ir Šiluvos piligrimų centras savo darbo misijoje vienaip ar kitaip pasirenka ne tiek kurti, kiek išgirsti ir atliepti žinią „Kadaise buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama“. Tad ne arti ir sėti, o garbinti susirinkęs būrys trokšta dalintis tuo, kas yra Šiluva. Todėl, bene vienais tamsiausių XXI a. periodų – pandemijos siautuly, dabartinio Ukrainos karo akivaizdoje, trokštama buvo nepamiršti, jog Šiluvoje Švč. Mergelė Marija tituluojama Ligonių sveikata, o votai Ligonių Sveikatos koplytėlėje yra tarsi fizinio pasaulio liudijimai apie įvykusius stebuklus. Tad Šiluva gyvena ir kasdienėmis realijomis, visais pasaulio skausmais, tačiau visą tai išgyvenant viltingai.
Pandemijos akivaizdoje gimęs Šviesos žemėlapis kaip atsvara tamsai, negalėjo likti vienalaikiu projektu. Šiandien Ukrainai alinamai karo, pabėgėliams atvykstant į Lietuvą, šventovė neliko nuošalyje. Bet, drauge su Šiluvos Švč. Mergelės Marijos parapija, sesėmis Eucharistietėmis, piligrimų centre ruseno mintis, jog apgyvendinti, prisidėti prie būtinųjų žmogiškų poreikių neužtenka. O kaip gali sklisti vilties šviesa iš Šiluvos? Kad ir vienos žvakės liepsnos pavidalu šviesos taps truputėlį daugiau. Taip gimė žvakių, pasakojančių Biblijos istoriją savo kvapais, projektas. Todėl nuo birželio Šiluvos piligrimų centro komanda pasipildė vienu žmogumi iš Ukrainos savo rankomis liejančiu žvakes.
Visgi, Bažnyčia didelė ir įvairialypi, joje telpa ne tik Caritas – gailestingoji meilė, tačiau ir daugybę skirtingų žmonių, skirtingų vienuolijų, jų regulos bei nešamos žinios pasauliui. Piligrimų centre viena iš komunikacijos formų, pasakojančių apie Bažnyčios įvairiapusiškumą – skirtingų vienuolijų atributiką, gaminta ir ruošta pačių vienuolių rankomis Lietuvoje, Lenkijoje, Italijoje. Kiekvienas atvykęs, simboliškai vienuolijų rankų darbo pavidalu, gali sutikti Betliejaus seseris, seses Benediktines, brolius Dominikonus, Benediktinus, Kapucinus.
Visą tai yra kelias, kuris atveda į šventovę, o taip pat atskleidžia žmogaus kūrybines galias., kurios yra neatsiejami nuo Bažnyčios – tiek architektūroje, interjere, veikloje. Kadangi Šiluva puošiama dviejų architektūros perlų – vėlyvojo baroko Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos bei ankstyvojo modernizmo architekto Antano Vivulskio šedevru – Apsireiškimo koplyčia, tai kultūra ir menas tapo dar vienu iš būtinųjų dialogo dedamųjų.
Kaip atskleisti kūrybinį pradą ne tik Biblijos eilutėmis? Šiandien piligrimų centre mėginama savotiškai iliustruoti kūrybiškumo provaizdį M. Jurgaičio aikštėje esančiame pastate įkurdinant nedidelę šiuolaikinių menininkų kuriančių religine tematika kūrinių galeriją, įsigyti Šiluvoje tapytus dailės kūrinius arba šventovės inspiruotus, originalia technika kurtus Šventųjų paveikslus. Be abejo, veikla negali apsiriboti artefaktais, todėl įsitraukiama ir į kultūrinio lauko sritį – bendradarbiaujant su Raseinių rajono kultūros centru Šiluvoje, Šiluvos parapija, inicijuota ir įgyvendinta akcija, renkant lėšas maestro Eimunto Nekrošiaus atminimo įamžinimui Šiluvoje bei metaforinis paminklas – Nekrošiaus kėdė, jau papuošė Šiluvos aikštę. O taip pat ruošiamos parodos, paskaitos, temomis varijuojančios nuo šiuolaikinio šokio, teatro, miestų teorijų iki teminių ekskursijų.
Bet Šiluva veikiama ne tik kultūrinių, tačiau ir mokslo, edukacijos, ugdymo ir ugdymosi inspiracijų. Tad bendradarbiaujant su VDU KTF drauge organizuojamos tarptautinės mokslinės konferencijos. 2022 m. mokslininkai polemizavo tema – „Krikščionybė ir inovacijos“, rengiamos mokslinės publikacijos, paskaitos, seminarai, diskusijos, edukacijos.
Galiausiai, nuošalyje nepaliekant tarptautinio bendradarbiavimo, tačiau ne tiek turizmo ar administravimo tikslais, kiek piligriminės bendrystės. Gyvoji piligrimystė ir joje esantys keliai veda į Šiluvą, tačiau taip pat draugėn suveda ir kitas šventoves. Tad birželio mėnesį piligrimai buvo kviečiami į kelionę, jungiančią dvi šventovės – Šiluvą ir Fatimą. O grįžę jungėsi į Gyvosios piligrimystės savaitgalį, kurio metu piligrimystės vyko visais 8 maršrutais simultaniškai.
Tad kokia yra Šiluva šiandien? Tokia, kokia visada ir buvo – gausi. Gausi vilties, tikėjimo, nepasiduodanti negandomis. Kaip tada, 1608 m. ar XX a. viduryje, kuomet kovotą su tarybinę priespauda ir keliauta Kronikos keliais, taip ir XXI a. slenkant pandemijai, aidint karo salvėms, Šiluvos šventovė niekada nebūna nuošalyje vykstančios realybės. Nes tai vieta, kuri teikia viltį, paguodą bei drąsą veikti.
Šiluvos piligrimų centro informacija
VILITIES DIENA ŠILUVOJE (Rugpjūčio 26 d.)
Rugpjūčio 26 d., paskutinį mėnesio penktadienį, Šiluvoje – užtarimas tų, kurie atvyksta čia prašyti fizinio ar dvasinio išgydymo.
12 val. šv. Mišios.
17.30 val. Rožinis su „Gailestingumo versmės“ bendruomene.
18 val. šv. Mišios. Joms pasibaigus Vidinio gydymo pamaldos. Vadovauja kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas bei „Gailestingumo versmės“ bendruomenė.
Vakaro pamaldų transliacija Šiluvos šventovės YouTube ir FB.