Silvija Čižaitė

Šv. Velykų laukimas Šiluvoje – kiekvieno atvykstančio širdžiai

Gavėnia – visuotinis susikaupimo, atgailos laikas, kurio metu ruošiame savo kūną ir sielą kasmet ateinančiam prisikėlimo džiaugsmui. Šiais metais Šiluvos piligrimų centras, drauge su Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapija kviečia permąstyti šį Šv. Velykų laikotarpį, keliaujant Kryžiaus kelią per šilą, jungiantis į įvairias edukacijas bei susitikimus.

Nuo kovo 7 d. penktadieniais, kviečiame bundančio pavasario šilu drauge su Šiluvos parapijos ganytojais keliauti Kryžiaus keliu, jį apmąstant. Tad nuo 15 val. Kryžiaus kelias per Šiluvos šilą bus einamas kovo 7, 14, 21 ir 28 bei balandžio 4, 11 dienomis. Po Kryžiaus kelio – nuo 18.00 val. Šiluvos piligrimų centre giedami tradiciniai Žemaičių Kalvarijos kalnai. Balandžio 18 d. – Didįjį Penktadienį – Kryžiaus kelias per šilą einamas nuo 16.30 val. 18.00 val. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje vyks Kristaus Kančios pamaldos.

Jeigu nerastumėte laiko atvykti penktadieniais į Šiluvą – susitikti galima sekmadieniais, nuo 14.00 val. kuomet ses. Regina Teresiutė SJE drauge su Šiluvos piligrimų centro komanda kvies į pokalbius bei edukacijas.

Kovo 9 d. parodos „Meilė įveikia kančią“ atidarymas bei diskusija apie Gavėnios prasmę.

Kovo 16 d. lauks pasninko valgiai ir jų degustacija.

Kovo 23 d. edukacija „Jei kviečių grūdas kris į žemę ir apmirs, jis duos gausių vaisių“.

Kovo 30 d. – Didžiosios savaitės simbolika ir liturgija bei žvakių gamybos edukacija.

Balandžio 6 d. – edukacija Verba ir jos gamyba.

Prieš Šv. Velykas vaikų lauks Mariaus ir Dalios triušių šeimynos.

Šiluvoje laukiame kiekvieno, norinčio įprasminti savo Šv. Velykų laukimą arba tiesiog smalsaujantį, kuo gi ypatingas yra Gavėnios laikotarpis.

VšĮ Šiluvos piligrimų centro informacija

by Silvija Čižaitė

Vasario 13-oji Šiluvoje: mūsų kraštas yra Dievo mums dovanota žemė

„Šiandien meldžiamės ir dėkojame Dievui, kad mūsų kraštas yra laisvas, kad jį Viešpats stebuklingu būdu išvedė iš Egipto nelaisvės – sovietinę tikrovę galime drąsiai įvardyti Egiptu. Viešpats, atvedęs į šį laiką, trokšta, kad mūsų meilė Jam ir šiam kraštui stiprėtų, o mūsų pastangos šventėti vis labiau įgautų naują užsidegimą. Brangieji, būkite pasveikinti su Lietuvos laisvės ir Nepriklausomybės švente“, – vasario 13-osios vidudienį Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje sakė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, džiugiai pasveikindamas atvykusius piligrimus bei žmones visoje Lietuvoje, kuriuos iš piligriminės šventovės pasiekė „Marijos radijo“ bei arkivyskupijos transliacijos.

Savo sveikinimus arkivyskupas palydėjo žinia, jog Šiluvos bazilika yra tarp 20-ies Lietuvos jubiliejinių bažnyčių >>, kurias lankydami piligrimai šiais Jubiliejaus metais gali pelnyti ypatingus visuotinius atlaidus >>.

Šiluvos parapijos klebonas kunigas Žilvinas Zinkevičius bendruomenės vardu šią dieną pasveikino ir patį arkivyskupą Kęstutį ir buvusį parapijos kleboną kunigą Šarūną Petrauską gimtadienių proga. Abu jie skyrė padėką savo brangioms mamoms, kurios, kaip sakė, irgi yra ištikimos Šiluvos piligrimės.

Katechezė: krikščionio meilė Tėvynei

Artėjant brangiajai Vasario 16-ajai, arkivyskupas K. Kėvalas prieš šv. Mišias pasakė katechezę ją skirdamas Tėvynės meilės temai. Ganytojas atkreipė dėmesį, jog Jėzaus žodžiuose, mokyme ne kartą girdime apie amžinąją tėvynę. Į ją keliaujame šioje žemiškoje Tėvynėje. Mūsų kraštas Dievo valia yra mums parinktas ir dovanotas. Čia gyvename ir einame  šventėjimo keliu.

„Šioje žemėje skleidžiasi Dievo malonė ir mūsų gyvenimai. Čia klausoma Viešpaties žodžio. Per šią žemę Viešpats savo valią apreiškia. Čia, šioje tikrovėje, išsiskleidžia Jo malonės. Taigi ir pati žemė, vieta, yra nepaprastai brangi, nes tai  Dievo veikimo erdvė. Dievas čia kalba, veda, ją man dovanoja“, – sakė arkivyskupas katechezėje džiugiai tardamas: Dievas myli šią žemę ir myli mus!

Dalydamasis mintimis, ganytojas ne kartą citavo Senąjį Testamentą (Pakartoto įstatymo knygą, Psalmes, Pranašus), atkreipė dėmesį, jog Šventasis Raštas kalba apie maldą, rūpinimąsi savo krašto gerove, svetingumą ir pagarbą ateiviams.

Krikščionio meilė tėvynei, katechezės mintimis, kyla iš IV Dekalogo įsakymo bei evangelinio Didžiojo meilės įsakymo. Tai krikščioniška dorybė. Meilė tėvynei yra ir moralinė pareiga melstis už ją, rūpintis kitais, būti atsakingais piliečiais, svarstančiais, kuo galime prisidėti, kad savo krašte augtume dvasiniu bei moraliniu atžvilgiu, puoselėtume taikingumą, ir pirmiausia savo aplinkoje. Šv. Jonas Paulius II, popiežiai Benediktas XVI ir Pranciškus kalba apie tikrąjį patriotizmą, kuris reiškia gerbti ir kitataučius, nekurstyti nesantaikos, vengti stabmeldystės.

Šv. Mišios ir homilija: tikėjimas ir ištikimybė kasdienoje 

Rožinio maldai, o vėliau iškilmingai Eucharistijai vadovavo arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, koncelebravo arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas, Šiaulių vyskupas emeritas Eugenijus Bartulis bei kelių vyskupijų kunigai. Patarnavo ir Evangeliją skelbė diakonas Darius Chmieliauskas. Klausyklose patarnavo Kauno I dekanato bei parapijos kunigai.

Homiliją pasakęs arkivyskupas L. Virbalas atkreipė dėmesį į dabartinį eilinį laiką Bažnyčios liturginiame kalendoriuje ir Evangelijos pagal Luką pasakojimo (Lk 2, 41–52) kontekste pabrėžė augimo bei ištikimybės svarbą („Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse“), būtiną tiek santuokoje, tiek ir dvasiniuose pašaukimuose. Panašiai ir su Tėvynės meile – po didžių istorinių įvykių, atgavus laisvę, svarbus ir nesibaigiantis pastangų bei kūrybos laikas.

Arkivyskupas ragino augti savo tikėjimu (ypač pasauliečius) bei pastebėti slėpiningą Dievo buvimą kasdienoje – viliamės Jo pagalba ir pasitikime artumu. Viltis, Jubiliejaus metų moto, nėra natūralus optimizmas. Tai tikėjimas, kad Dievas veikia šiame pasaulyje. „Tegu tikėjimas Dievo veikimu mus drąsina bei stiprina“, – sakė homiliją užbaigdamas arkivyskupas L. Virbalas.

Visuotiniai maldavimai šią vasario 13-ąją Šiluvoje apėmė Sinodinį kelią – melstasi už naują Bažnyčios žvilgsnį į savo vidų bei išorę. Melstasi už taiką pasaulyje ir krikščionių misiją ir, žinoma, už Lietuvą, valstybės vadovus, kad jie gebėtų ginti žmogaus orumą ir teisingumą.

Iškilmė užbaigta Šiluvos parapijos choro (vadovas Vytautas Šveikauskas) sugiedota „Marija Marija“, kuria per amžius laisvės meldėme, o šiandien už ją dėkojame ir jos vilsimės visada. 

Marijos diena yra sujudimas ir šventė  visai parapijos bendruomenei, kuri tarnauja giedojimu, patarnavimu prie altoriaus. Šiluvos parapijos Caritas kaskart pavaišina piligrimus.

-----

Vasario 13-ąją Šiluvos piligrimų centre Kauno arkivyskupijos ganytojai, Sielovados skyriaus vadovė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė bei šio centro vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė posėdyje aptarė tolesnes bendradarbiavimo galimybes su Raseinių rajono vadovais. Dalyvavo meras Arvydas Nekrošius, administracijos direktorius Kęstutis Užemeckas, Komunikacijos, kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Judita Radavičienė.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

by Silvija Čižaitė

Šiluvoje skaitome. Erik Varden „Sudaužyti vienatvę. Apie krikščioniškąjį atminimą“

2025 metais VšĮ Šiluvos piligrimų centras bendradarbiaudamas su Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapija tęsia ciklą „Šiluvoje skaitome“. Šiluvoje esantys, tačiau skirtingose sferose veikiantys asmenys susiburia vardan skaitymo ir iki einamojo mėnesio 13-osios dienos aptariama viena ar kita knyga, kviečiant prisiminti, jog tikėjimas yra neatsiejamas nuo mąstymo. Vasario mėnesio knygos apžvalga dalinasi Šiluvos piligrimų centro vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė.

****

Erik Varden kūrinys „Sudaužyti vienatvę. Apie krikščioniškąjį atminimą“ yra ne tik apie atminimą, tačiau apie prisiminimą, kuris sietinas su kolektyvine atmintimi kaip praktika, o ne teorine įžvalga. Todėl nenuostabu, jog knyga sudomina pirmaisiais pavadinimo akordais. Kaip galima įtarti žvelgiant į viršelį, kuriame pavaizduotas fragmentas iš Arcabas kurtos freskos – Emauso vakarienės interpretacijos, esančios Saint-Hugues de Charteuse kaimo bažnyčioje (153 p.) – skaitant panyrama ne tik į specifines teologines įžvalgas, tačiau per gausų kultūrinį sluoksnį, pavyzdžiais pateikiant skirtingus menininkų darbus, žvelgiama į ilgesio bei atminimo fenomeną.

Visgi, autorius pastebi, jog prieiga įtraukiant menininkų kūrybą, nėra jų pavertimas „slaptu krikščionišku rašytoju“ (147 p.), tačiau aktualizavimas to, kas gyva kiekviename žmoguje – ilgesio leitmotyvas. Dažnai, tai yra amžinybės ilgesys, o atmintis – visados liks jos pripildyta (154 p.). Todėl nenuostabu, jog ši knyga skirta universaliam skaitytojui. Ilgesys, atminties suvokimas, meniniai inkliuzai – visą tai orientuota ne tiek į praktikuojantį kataliką, kiek į ieškantį žmogų. Žmogų, kuris it lietuviškuose Škėmos eilėraščiuose ilgėdavosi kažko nesuprantamo. Dažnai toks ilgesys būdavo pripildytas vienatvės.

Gana fenomenalu, tačiau būtent ilgesys sunaikina vienatvę. Kuomet žmogiškoji tikrovė perskrodžiama tikėjimo/dvasinės tikrovės, vienatvė dūžta į šipulius, kaip ir praeitis tampa veikiančia dabartimi. Dievo dalykuose perduodama atmintis veikia bendriją per praeities įvykius tiesiogine, o ne perkeltine prasme, todėl iš naujo atrandama praeitis gluminančiai tampa dabartimi (p. 43). Kaip minimoje Įstatymo knygoje, kuomet praėjus keturioms dešimtims metų, Mozė ištaria žodžius žmonėms, kurie gimė dykumoje, žmonėms, kurie nematė Egipto, todėl istorine prasme šis teiginys yra sunkiai suvokiamas: „Viešpats, mūsų Dievas, sudarė Sandorą su mumis prie Horebo. Ne su mūsų protėviais sudarė Viešpats šią Sandorą, bet su mumis, su kiekvienu iš mūsų, kurie čia šiandien esame. (Įst 5, 1-5).

Tad, nors knygos autorius į tikėjimo ir kultūros sąsajas žvelgia kaip nepamainomą amžinybės ilgesį, kuris gali būti išpildytas atmintyje, visgi, vienokiuose ar kitokiuose knygos intarpuose, E. Varden primena atsakomybę, kuri gula ant tikinčiojo pečių. „Jėzus klausia: „Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“ (Lk 18, 8). Jeigu ne, tai kodėl Gerosios Naujienos nešėjai jos neperdavė patraukliau ir įtikimiau?“ (p. 65). Šią patikimiau ir įtikimiau užduotį vyskupas simboliškai nešasi ant savo pečių. Todėl knyga „Sudaužyti vienatvę. Apie krikščioniškąjį atminimą“ – tikinčiajam bus paskata, o ieškančiam – ramybės uostas.

Silvija Čižaitė-Rudokienė

VšĮ Šiluvos piligrimų centras

by Silvija Čižaitė

Marijos diena Šiluvoje

Vasario 12 d.

Naktinė Švč. Sakramento adoracija su „Marijos radiju“. Pradedama 22 val. ir baigiama 7 val. šv. Mišiomis.

Vasario 13 d.

APSIREIŠKIMO koplyčioje

8 val. šv. Mišios.
9 val. šv. Mišios.

ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO bazilikoje

7 val. šv. Mišios (užbaigiant naktinę adoraciją).
10 val. šv. Mišios.
11 val. arkivyskupo Kęstučio Kėvalo katechezė.
11.30 val. Švč. Sakramento adoracija. Rožinio malda. Švč. Mergelės Marijos litanija.
12 val. iškilmingos šv. Mišios.
13.30 val. Švč. Sakramento adoracija (iki 16 val. ).
14 val. Rožinis.
15 val. Gailestingumo vainikėlis.

by Silvija Čižaitė

ŠTAI TAVO MOTINAǃ (Jn 19, 27). Marijos slėpinys Apaštalo Jono raštų tradicijoje. Lectio divina rekolekcijos

Mylimojo Jėzaus mokinio apaštalo Jono raštai savo dvasine gelme ir teologinės minties aukštuma, išsiskiria iš visos likusios Naujojo Testamento raštijos. Marija, Jėzaus Motina, užima ypatingą vietą tiek Jono tikėjimo kelyje, tiek teologijoje. Gavęs, kaip Motiną nuo kryžiaus ir pats tapęs Jos sūnumi, Jonas atskleidžia pamatines tikėjimo tiesas apie Marijos vaidmenį Išganymo istorijoje ir Bažnyčios misijoje. Balandžio savaitgalį, remdamiesi Bažnyčios Tėvų ir mistikų išpuoselėtu lectio divina metodu, kartu keliausime Jono raštų pėdsakais norėdami geriau pažinti Mergelę Mariją, kad per Ją, labiau pažintume Jos Sūnų. Bendra malda, mokymai, apmąstymai tyloje, bendrystė ir Šiluvos dvasinis grožis padės mūsų sieloms iš patirti atnaujinantį Dievo prisilietimą. Rekolekcijas veda Šiluvos vikaras kun. Robertas Urbonavičius. Dalyvių skaičius ribotas.

𝐏𝐑𝐎𝐆𝐑𝐀𝐌𝐀

𝐏𝐞𝐧𝐤𝐭𝐚𝐝𝐢𝐞𝐧𝐢𝐬 𝐛𝐚𝐥𝐚𝐧𝐝ž𝐢𝐨 25 𝐝.

18:00-19:00 val. Suvažiavimas Jono Pauliaus II piligrimų namuose

19:00 – 20:00 val. Vakarienė. Jono Pauliaus II piligrimų namuose

20:00 – 21.00 val. Įvadas į rekolekcijas ir vakaro malda Jono Pauliaus II piligrimų namų koplyčioje

Š𝐞š𝐭𝐚𝐝𝐢𝐞𝐧𝐢𝐬 𝐛𝐚𝐥𝐚𝐧𝐝ž𝐢𝐨 26 𝐝.

8:30 val. Asmeninė malda Jono Pauliaus II piligrimų namų koplyčioje

9.00 val. Pusryčiai. Jono Pauliaus II piligrimų namuose

10:00 val. I konferencija „Jie nebeturi vyno“ (Jn 2, 1-11). Šiluvos piligrimų centre

10:45 val. asmeninis aptarto teksto apmąstymas

12:00 val. Šv. Mišios bazilikoje

13:00 val. Pietūs. Jono Pauliaus II piligrimų namuose

14:00 val. II konferencija „Moterie, štai tavo sūnus!“ (Jn 19, 25-27). Šiluvos piligrimų centre

14:45 val. asmeninis aptarto teksto apmąstymas

16.30 val. Rožinio slėpinių apmąstymas.

17:00 val. III konferencija „Moteris, apsisiautusi saule“ (Apr 11, 19-12, 1-6. 13-17) Šiluvos piligrimų centre

17:45 val. asmeninis aptarto teksto apmąstymas

19:00 val  vakarienė Jono Pauliaus II namuose

20:00 val. vakaro malda ir palaiminimas Bazilikoje

20:30 val.  bendras dienos aptarimas Jono Pauliaus II namuose

𝐒𝐞𝐤𝐦𝐚𝐝𝐢𝐞𝐧𝐢𝐬 𝐛𝐚𝐥𝐚𝐧𝐝ž𝐢𝐨 27 𝐝.

8:30 val. Asmeninė malda Jono Pauliaus II piligrimų namų koplyčioje

9.00 val. Pusryčiai. Jono Pauliaus II piligrimų namuose

10:00 val Šv. Mišios bazilikoje

Apgyvendinama Jono Pauliaus II piligrimų namuose dviviečiuose arba vienviečiuose kambariuose.

Kaina asmeniui vienviečiame kambaryje: 170 Eur

Kaina asmeniui dviviečiame kambaryje: 130 Eur

Atsižvelgdami į finansinius iššūkius patiriančius asmenis, vadovaujamės Mt 11, 28-30 „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate“ esame paruošę dvi nemokamas dalyvių vietas kiekvienam užsiėmimui. Dėl jų prašome susisiekti info@siluva.lt

Registracija į rekolekcijas el. paštu info@siluva.lt

Daugiau informacijos: www.siluva.lt

Organizatoriai: VšĮ Šiluvos piligrimų centras ir Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapija

by Silvija Čižaitė

Marijos diena Šiluvoje

Sausio 13-ąją, brangią Laisvės gynėjų dieną, Šiluvos piligriminėje šventovėje, kur per amžius keliauta ir melsta laisvės, švenčiame Marijos dieną. Meldžiamės už tėvynę Lietuvą jai šiandien svarbiomis intencijomis, už visus gynusius mūsų laisvę, ypač 1991 m. Sausio 13-osios naktį.

Sausio 12 d.

Naktinė Švč. Sakramento adoracija su „Marijos radiju“. Pradedama 22 val. ir baigiama 7 val. šv. Mišiomis.

Sausio 13 d.

APSIREIŠKIMO koplyčioje

8 val. šv. Mišios.
9 val. šv. Mišios.

ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO bazilikoje

7 val. šv. Mišios (užbaigiant naktinę adoraciją).
10 val. šv. Mišios.
11 val. katechezė. Sako kunigas Robertas Grigas.
11.30 val. Švč. Sakramento adoracija. Rožinio malda. Švč. Mergelės Marijos litanija.
12 val. iškilmingos šv. Mišios.
13.30 val. Švč. Sakramento adoracija (iki 16 val. ).
14 val. Rožinis.
15 val. Gailestingumo vainikėlis.

by Silvija Čižaitė