Mary's Day in Šiluva
Lapkričio 13-ąją, penktadienį, Šiluvos piligriminėje šventovėje švenčiame Marijos dieną. Šiluvos Dievo Motinos užtarimu meldžiamės Lietuvai ir pasauliui aktualiomis intencijomis.
-----
Lapkričio 12 d., ketvirtadienį,
Naktinė Švč. Sakramento adoracija su „Marijos radiju“. Pradedama 22 val. ir baigiama 7 val. šv. Mišiomis.
Lapkričio 13 d., penktadienį,
APSIREIŠKIMO koplyčioje
8 val. Šv. Mišios.
9 val. Šv. Mišios.
ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO bazilikoje
7 val. Šv. Mišios (užbaigiant naktinę adoraciją).
10 val. Šv. Mišios.
11 val. katechezė. Sako diak. Arūnas Kučikas.
11.30 val. Švč. Sakramento adoracija. Rožinio malda. Švč. Mergelės Marijos litanija.
12 val. Iškilmingos šv. Mišios.
13.30 val. Švč. Sakramento adoracija (iki 16 val. ).
14 val. Rožinis.
15 val. Dievo Gailestingumo vainikėlis ir Kryžiaus kelio apmąstymas.
Pirmasis mėnesio penktadienis Šiluvoje – Švč. Jėzaus Širdies pagerbimui
Šiluvoje kiekvieno mėnesio pirmąjį penktadienį kviečiame tikinčiuosius dalyvauti:
- 12.00 val. Šv. Mišiose bazilikoje,
- po jų – Švč. Jėzaus Širdies pamaldose.
Pirmųjų penktadienių praktika nėra vien išorinė religinė pareiga. Tai kvietimas į gyvą santykį su Kristumi, kurio Širdis yra meilės, gailestingumo ir atleidimo šaltinis. Pirmųjų mėnesio penktadienių tikslas – atlyginti (reparacija) Švč. Jėzaus Širdžiai už žmonių šaltumą, abejingumą ir panieką, ypač Eucharistijos atžvilgiu.
Dažna yra pirmųjų devynių mėnesio penktadienių praktika. Jos metu kviečiama:
- 9 mėnesius iš eilės, kiekvieną pirmąjį penktadienį dalyvauti Šv. Mišiose bei Jėzaus Širdies pamaldose,
- atlikti išpažintį (gali būti kelios dienos prieš),
- priimti Švč. Sakramentą (Komuniją).
Jėzus pažadėjo Šv. Margaritai Marijai, kad tie, kurie ištikimai vykdys šią praktiką: gaus paskutinės atgailos malonę – nemirs be sakramentų ir nesusitaikę su Dievu. Tai vadinama Didžiuoju pažadu, kuris išreiškia ne automatinį „atlygį“, bet Dievo gailestingumo tikrumą tiems, kurie nuosekliai gyvena malonės būsenoje.
Dvylika Švč. Jėzaus Širdies pažadų:
Tradicijoje taip pat išskiriami pažadai, skirti Švč. Jėzaus Širdies garbintojams:
- Būsiu paguoda jų kentėjimuose.
- Suteiksiu jų luomui reikalingų malonių.
- Jų šeimose klestės santaika.
- Būsiu saugi jų priebėga gyvenime, ypač mirties valandą.
- Laiminsiu jų darbus ir užmojus.
- Nusidėjėliai ras mano Širdyje gailestingumo šaltinį.
- Atšalusioms sieloms suteiksiu uolumo.
- Uolios sielos sparčiai augs šventume.
- Darbuojantiems sielų išganymui suteiksiu ypatingą malonę.
- Laiminsiu vietas, kur bus gerbiamas mano Širdies atvaizdas.
- Šio pamaldumo skleidėjų vardus įrašysiu į savo Širdį.
- Didysis pažadas – paskutinės atgailos malonė.
Svarbu suprasti, kad pirmieji penktadieniai nėra mechaninis pažadų „įvykdymas“. Tai Eucharistinis kelias, kuriame žmogus:
- mokosi atsiverti Kristaus Širdžiai,
- gyvena malonės būsenoje,
- auga pasitikėjime Dievu,
- liudija tikėjimą gailestingumo darbais.
Taip atsiteisimas tampa ne formule, bet gyvenimo laikysena – meilė atsako į Meilę.
Liturginė praktika
Pirmųjų penktadienių pamaldose dažnai:
- giedama arba kalbama Švč. Jėzaus Širdies litanija,
- meldžiamasi už atsivertimą, šeimas ir pasaulį,
- atnaujinamas pasiaukojimas Jėzaus Širdžiai.
Kviečiame visus atvykti į Šiluvą ir drauge leistis į šį gilų tikėjimo kelią, patiriant Kristaus Širdies artumą ir gailestingumą.
ŠILUVOS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS DRAUGIJA kviečia tęsti PIRMŲJŲ MĖNESIO ŠEŠTADIENIŲ TRADICIJĄ!
Baigiantis metams Jus, kurie nesuspėjote pasimelsti visų Fatimoje per regėtoją šv. Liuciją apreikštų 5 pirmųjų mėnesio šeštadienių Švč. M. Marijos garbei, dar yra gera proga tai padaryti ir Šiluvoje. Šia savo ištikimybe mes įvykdome Fatimos Dievo Motinos nurodymą melstis už nusidėjėlių atsivertimą ir maldauti Viešpatį mūsų kaimynės Rusijos atsivertimo bei pažadėtojo Nekaltosios Marijos Širdies triumfo.
Taip pat reikia prisiminti, jog meilė reiškia aukojimąsi, dėmesio ir laiko skyrimą tam, kas mums brangu. Tad skirkime specialų laiką per Mergelę Mariją mūsų Viešpačiui ir atvykime į šią brangią šventovę!
2026 m. LAPKRIČIO mėn. 7 d., ŠEŠTADIENIO, programa:
9.30 Giedamos Švč. M. Marijos Valandos bazilikoje.
10. 00 Holy Mass ir Nekaltosios Marijos Širdies litanija, Pasiaukojimo Nekaltajai Marijos Širdžiai aktas bazilikoje.
11.00 Savų suneštinių pietūs/užkandžiai, dvasinis pokalbis ir bendrystė prie arbatos drauge su Šiluvos Švč. M. Marijos draugijos nariais Šiluvos parapijos Caritas namuose (šalia bazilikos).
12.30 Švč. M. Marijos Skausmų vainikėlis procesijoje ir ŠMMD pasiaukojimo atnaujinimas Švč. M. Marijos Apsireiškimo koplyčioje.
13.15 Asmeninės maldos laikas.
14.00 Rožinio malda su Marijos Radiju Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje.
MIELAI LAUKSIME PRISIJUNGIANT VISŲ ŠILUVOS PILIGRIMŲ!
Ses. Pranciška Neringa Bubelytė FDCJ,
Šiluvos Švč. M. Marijos draugijos pirmininkė
Ligonių Sveikatos diena Šiluvoje
Ligonių Sveikata – viena iš Švč. Mergelės Marijos litanijos invokacijų. Šis kreipinys primena motinišką Marijos meilę visiems, kuriuos palietė liga, skausmas, vidinės žaizdos ar artimo žmogaus kančia. Šiluvoje, kur Švč. Mergelė Marija nuo seno patiriama kaip užtarėja ir guodėja, ši diena tampa ypatingu kvietimu ligoniams, jų šeimoms, artimiesiems ir visiems, nešantiems sunkias gyvenimo naštas, susitikti bendroje maldoje ir savo rūpesčius patikėti Dievui.
12.00 val. – Šv. Mišios bazilikoje
17.20 val. – Rožinio malda Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje.
18.00 val. – Šv. Mišios bazilikoje. Vadovauja kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas.
Į Šiluvą galima atvykti ne tik prašyti išgydymo. Čia galima atnešti savo nuovargį, nerimą, artimo žmogaus skausmą ar tyliai širdyje nešamą intenciją. Maldoje nė vienas žmogus nelieka vienas.
Spalio 13-ąją Šiluvoje bus laidojami Kauno ligoninėse mirę ir tėvų nepasiimti kūdikiai
Spalio 13 d., antradienį, po 12 val. Šiluvos bazilikoje švenčiamų šv. Mišių šio miestelio kapinėse tradiciškai bus palaidoti iki 22-osios nėštumo savaitės Kauno ligoninėse po persileidimo ar aborto mirę kūdikiai. Jau aštuonerius metus tėveliai turi galimybę patys palaidoti tokius vaikelius, tačiau ne visi sudėtingoje situacijoje turi galimybę ar tiesiog nesužino, kad gali tai padaryti.
Data laidotuvėms parinkta artėjant spalio 15 d. minimai Kūdikio netekties dienai (Baby Loss Awarness Day). Ši diena buvo pradėta minėti JAV 1983 m., kai prisimenami ir lydimi malda per anksti išėję mažyliai ir jų tėveliai, 19 val. ant palangių uždegamos žvakutės.
Šiomis laidotuvėmis yra įgyvendinamas LR Sveikatos apsaugos ministro (SAM) 2019 m. birželio 11 d. įsakymas (Nr. V-697), kuriuo medicinos įstaigos įpareigotos embrioną ir vaisių iki 22-osios nėštumo savaitės atskirti nuo medicininių atliekų, rinkti iki pusės metų, kremuoti ir palaidoti.
Kauno arkivyskupija bendradarbiauja su medicinos įstaigomis dėl paskutinio šio įsakymo punkto – palaidoti. Buvo kreiptasi į Raseinių rajono savivaldybę, kuri skyrė Šiluvos kapinėse kapavietę. Joje kasmet yra laidojami Kauno arkivyskupijos teritorijoje veikiančiose ligoninėse palikti minėtų vaikelių palaikai.
Lietuva yra viena pažangiausių Europos valstybių, kur embrionas nuo pat prasidėjimo laikomas žmogaus palaikais, o ne medicinine atlieka. Nuo 2018 m. gegužės 1 d. mūsų šalyje įsigalioję LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimai pripažino žmogumi vaisių iki 22-osios nėštumo savaitės ir suteikė teisę būti palaidotam. Po to SAM ministro įsakymu (Nr V-570) buvo leista tėvams pasiimti palaidoti tokius vaikelius šeimos ar neatlygintinai skirtame naujame kape, užpildant ligoninėje prašymą per keturias dienas nuo įvykusio persileidimo ar aborto.
Panašių kapaviečių galima rasti Latvijoje, Lenkijoje, Italijoje, Amerikoje bei kitose šalyse. Lietuvoje yra penkios tokios kapavietės, dar dvi planuojama įrengti.
Panevėžio ligoninėje palikti vaikeliai laidojami Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje esančiame kape. Šiaulių ligoninėse palikti vaikeliai yra laidojami Daušiškių kapinėse tam skirtame kape. Kaišiadorių miesto civilinėse kapinėse laidojami vaikeliai, palikti Kaišiadorių ligoninėje. Ukmergėje, prieš uždarant Akušerijos skyrių, Dukstynos kapinėse palaidoti ten palikti vaikeliai. Klaipėdos universiteto ligoninėje palikti vaikeliai laikiniai palaidoti Joniškės g. kapinių kolumbariume, o Žemaičių Kalvarijoje planuojama įrengti nuolatinę kasmet pildomą kapavietę. Vilniaus miesto ligoninėse palikti vaikai laidojami Karveliškių kapinėse kartu su asmenimis, kurie laidojami valstybės lėšomis. Bendrą kapavietę planuojama įrengti Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos šventoriuje.
Šiluvoje esanti kapavietė kol kas yra didžiausia Lietuvoje bendra, būtent tokiems vaikeliams skirta ir kasmet pildoma amžinojo poilsio vieta. Čia pradedamas įrenginėti skulptoriaus Nerijaus Kavaliausko specialiai sukurtas paminklinis antkapis. Paminklą kurti įkvėpė Marcelijaus Martinaičio eilėraštis „Tu numegzk man, mama, kelią“. Taip tikimasi sukurti vilties ir paguodos vietą tėveliams, išgyvenusiems netektį per anksti ir negalėjusiems įprastai gedėti savo vaikų – čia galima gedėti, pasimelsti ar tiesiog pabūti.
Paminklas užima 4 kapavietes ir bus net 6,5 x 2,5 metrų dydžio. Lėšas paminklui renka „Padedu augti“ asociacija, kviečiame prisidėti savo auka per nuorodą: https://eshop.padeduaugti.lt/parama-kudikiu-atminimo-paminklui-siluvoje
Auką taip pat galite pervesti tiesiai į asociacijos sąskaitą:
Sąskaitos numeris: LT05 7044 0600 0798 8637
AB SEB bankas
Banko kodas: 70440
Paskirtis: Kūdikių atminimo paminklui Šiluvoje
Kviečiame žiniasklaidos atstovus dalyvauti laidotuvių ceremonijoje.
Labai prašome šią jautrią dieną gerbti laidotuvėse dalyvausiančių tėvelių privatumą ir gedulą: jų nekalbinti, nefotografuoti ir nefilmuoti iš arti, ypač nefiksuoti jų veidų. Kūdikio netektį išgyvenantiems tėvams tai yra labai skaudus ir jautrus laikas, todėl prašome elgtis pagarbiai ir jautriai. Dėkojame už supratimą.
Asmuo kontaktams – Kauno klinikų dvasinė asistentė Svetlana Adler-Mikulėnienė. mob+370 618 41 500.
***
Pagalbą po persileidimo ar aborto teikia:
• http://www.kudikionetektis.lt tel. nr.: +370 607 59 340
• Asociacija „Padedu augti“, tel. nr.: +370 677 81 570
• VšĮ Krizinio nėštumo centras, tel. nr.: +370 603 57 912
Šv. Mišių laikas Šiluvoje nuo spalio 1 dienos
Nuo spalio 1 dienos Šiluvoje galioja šaltojo sezono šv. Mišių tvarka. Kviečiame atkreipti dėmesį į pamaldų laiką ir vietą bei drauge susiburti maldai.
Šiluvos bazilikoje
Spalio–balandžio mėnesiais šv. Mišios aukojamos:
- Darbo dienomis – 12.00 ir 18.00 val.
- Šeštadieniais – 10.00, 12.00 ir 18.00 val.
- Sekmadieniais – 10.00 ir 12.00 val.
Apsireiškimo koplyčioje
Nuo spalio 1 dienos šv. Mišios Apsireiškimo koplyčioje neaukojamos. Jos čia aukojamos tik gegužės–rugsėjo mėnesiais, 18.00 val.
Laukiame Jūsų Šiluvoje!
Pirmasis mėnesio šeštadienis - Mergelei Marijai
Spalio 3-ąją, pirmąjį mėnesio šeštadienį, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugijos narių ir visų tikinčiųjų Švč. Mergelė Marija vėl laukė Šiluvoje.
Atlikdami pirmuosius šeštadienius mes ne tik ypatingai pagarbiname Nekaltąją ir Sopulingąją Marijos Širdį, ne tik įvykdome Fatimos Dievo Motinos nurodymą melstis už nusidėjėlių atsivertimą, bet ir maldaujame Viešpatį Rusijos atsivertimo bei pažadėtojo Nekaltosios Marijos Širdies triumfo.
Susitikimas prasidėjo Marijos valandų giedojimu, Šv. Mišiomis, kurias aukojo draugijos kapelionas kunigas Robertas Urbonavičius. Melstasi Nekaltosios Marijos Širdies litanija, pasiaukota Nekaltajai Marijos Širdžiai, apmąstyti rožinio slėpiniai.
Po asmeninio maldos laiko Apsireiškimo koplyčioje Draugijos nariai ir Šiluvos piligrimai meldėsi septynių Marijos skausmų vainikėlį, atnaujintas Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugijoje pasiaukojimo aktas, maldoje prašyta pašaukimų.
Piligrimų centre susiburta prie arbatos puodelio, diskutuota, dalytasi liudijimais, bendrauta su Šiluvos klebonu kunigu Ž. Zinkevičiumi ir Draugijos kapelionu kunigu Robertu.
Šiandien Draugijos pirmininkė s. Pranciška švenčia gimtadienį, tad popietės bendrystėje dalytasi sveikinimais, linkėjimais.
Kitas susitikimas - lapkričio 7 dieną. Atvykime pas mūsų visų Mamą Mariją.
Šiluva Europos piligrimystės žemėlapyje: Raseiniuose bus diskutuojama apie gyvąjį paveldą ir religinį turizmą
Ar religinė vieta, tampanti vis populiaresne turistine kryptimi, gali išlikti pirmiausia maldos ir tikėjimo erdve? Kaip saugoti ne tik šventovių architektūrą ir meno vertybes, bet ir gyvąsias tradicijas – piligrimystę, procesijas, bendruomenių atmintį? Ir kokį vaidmenį Europos piligrimystės centrai gali atlikti stiprinant ryšius tarp skirtingų šalių ir kultūrų? Šie klausimai bus keliami spalio 1–2 dienomis Raseiniuose ir Šiluvoje vyksiančio Tarptautinio religinio turizmo forumo „Tikėjimas, paveldas ir turizmas“ diskusijoje „Tikėjimo keliai Europoje: gyvasis paveldas, piligrimystė ir tvarus religinis turizmas“.
Diskusijoje į religines vietas bus kviečiama pažvelgti ne vien kaip į saugotinus kultūros paveldo objektus ar turistų lankomas vietas. Šventovės pirmiausia yra gyvos tikėjimo, piligrimystės ir bendruomenės erdvės, kurių vertė slypi ne tik jų architektūroje ar istorijoje, bet ir jose iki šiol gyvuojančiose tradicijose.
Ši tema tampa vis aktualesnė augant kultūrinių ir religinių kelionių srautams. Religinis turizmas atveria galimybių plačiau pristatyti Europos sakralinį paveldą, stiprinti vietos ekonomiką, tarptautinius ryšius ir kultūrinį dialogą, tačiau kartu kelia klausimą, kaip nepadaryti šventovės vien dar vienu turistiniu objektu.
Šiluva ir Čenstakava – skirtingos patirtys, bendri klausimai
Svarbia diskusijos ašimi taps Šiluvos ir Čenstakavos patirtys. Abu piligrimystės centrai yra vietos, kuriose susitinka dvasinė patirtis, šimtmečius formuotas kultūros paveldas, vietos bendruomenių gyvenimas ir tarptautiniai lankytojų srautai.
Šių šventovių patirtis leidžia kelti platesnį klausimą: kaip atverti sakralinę vietą pasauliui kartu išlaikant jos autentišką tapatybę?
Piligrimui šventovė pirmiausia yra kelionės tikslas, susijęs su tikėjimu, malda ir asmenine dvasine patirtimi. Turistą į tą pačią vietą gali atvesti architektūra, menas, istorija ar noras pažinti vietos kultūrą. Tačiau šios patirtys nebūtinai prieštarauja viena kitai. Viena iš forumo diskusijos temų – ar apskritai visuomet būtina aiškiai atskirti piligrimą nuo religinio turisto ir ar kultūrinio pažinimo kelionė negali tapti gilesnio santykio su vieta pradžia.
Svarbu ir tai, kad religinis paveldas nėra vien tai, ką galima restauruoti ar eksponuoti. Gyvasis paveldas apima maldos tradicijas, šventes, procesijas, pasakojimus, piligrimystės papročius ir bendruomenių atmintį. Be žmonių, kurie šias tradicijas tęsia, materialus paveldas prarastų didelę dalį savo prasmės.
Nuo paveldo apsaugos iki europinės atsakomybės
Diskusija vyks ir platesniame europiniame kontekste. Europos Sąjungos sutartyse įtvirtinta pagarba Europos kultūros ir kalbų įvairovei bei siekis saugoti ir turtinti Europos kultūros paveldą. ES kultūros politika taip pat pabrėžia valstybių narių nacionalinės ir regioninės įvairovės reikšmę bei europinės svarbos kultūros paveldo apsaugą.
Šie klausimai įgauna papildomą reikšmę Lietuvai rengiantis 2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Tarp Lietuvos akcentuojamų būsimo pirmininkavimo klausimų yra Europos istorinės atminties puoselėjimas, atsparumas dezinformacijai ir pastangoms manipuliuoti istoriniais faktais.
Religinės vietos šiame kontekste svarbios ne tik kaip architektūros ar meno paveldo objektai. Daugelis jų šimtmečius buvo tautų ir bendruomenių istorinės atminties saugotojos, o piligrimystė peržengė šiandienines valstybių sienas gerokai anksčiau nei atsirado šiuolaikinės Europos politinės struktūros.
Todėl forume bus svarstoma ir tai, kaip Šiluva, Čenstakava bei kitos Europos šventovės gali padėti kurti ryšius tarp tautų, prisidėti prie kultūrinės diplomatijos ir stiprinti bendros Europos atminties suvokimą.
Prie vieno stalo – turizmo, Bažnyčios ir diplomatijos patirtys
Diskusijoje susitiks skirtingoms sritims atstovaujantys dalyviai: Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Čenstakavos savivaldybės atstovas ir Europos šventovių asociacijos narys Daniel Zalejski, Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė ir LTIC prezidentė Rūta Stankuvienė, Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo ir kurortų plėtros skyriaus patarėja, Europos kelionių komisijos viceprezidentė Lidija Bajarūnienė.
Skirtingos jų patirtys leis į religinio turizmo klausimą pažvelgti ne iš vienos perspektyvos. Bus kalbama apie Bažnyčios, savivaldybių, valstybės institucijų, turizmo organizacijų, kultūros įstaigų ir vietos verslo bendradarbiavimą, taip pat apie diplomatinių atstovybių galimybes prisidėti kuriant tarptautinius ryšius tarp piligrimystės vietų.
Atskiras dėmesys bus skiriamas vietos bendruomenėms. Turizmo augimas gali kurti ekonominę naudą, tačiau ilgalaikė tokios vietos sėkmė priklauso nuo to, ar vietos žmonės lieka aktyviais jos šeimininkais, tradicijų saugotojais ir pasakotojais, o ne tampa vien didėjančių lankytojų srautų stebėtojais.
Ne mažiau svarbus klausimas – jaunoji karta. Diskusijoje bus ieškoma atsakymų, kaip šimtmečius skaičiuojantį religinį ir kultūrinį paveldą perteikti šiuolaikiniam žmogui suprantama kalba, neprarandant jo istorinės ir dvasinės prasmės.
Sėkmę rodo ne tik lankytojų skaičius
Diskusijos centre galiausiai bus klausimas, kaip plėtoti religinį turizmą, kad jis ne vartotų paveldą, bet padėtų jį išsaugoti ir perduoti.
Religinio turizmo sėkmę galima vertinti ne vien pagal tai, kiek žmonių per metus apsilanko konkrečioje vietoje. Svarbu, ar žmogus iš jos išvyksta supratęs, kodėl ši vieta reikšminga, pažinęs jos tikėjimo ir kultūros paveldą, susitikęs su vietos bendruomene ir išsivežęs ne tik nuotrauką ar įspūdį, bet ir asmeninę patirtį.
Todėl diskusiją numatoma užbaigti klausimu, nukreiptu jau ne tik į šiandieną, bet ir į ateitį: kokį bendrą įsipareigojimą Šiluva, Europos šventovės ir forumo partneriai galėtų prisiimti, kad Europos religinis paveldas būtų ne tik saugomas, bet ir gyvai perduodamas ateities kartoms?
Tarptautinis religinio turizmo forumas „Tikėjimas, paveldas ir turizmas“ vyks 2026 m. spalio 1–2 dienomis Raseiniuose ir Šiluvoje.
Organizatorių informacija
Pirmasis spalio šeštadienis Šiluvoje
Mieli Šiluvos šventovės piligrimai, ištikimieji Švč. Mergelės Marijos mylėtojai,
Spalio 3-ąją, pirmąjį mėnesio šeštadienį, Švč. Mergelė Marija vėl laukia Jūsų ir visų tikinčiųjų Šiluvoje.
Atminkime, jog atlikdami pirmuosius šeštadienius ne tik ypatingai pagerbiame Nekaltąją ir Sopulingąją Marijos Širdį, ne tik vykdome Fatimos Dievo Motinos kvietimą melstis už nusidėjėlių atsivertimą, bet ir maldaujame Viešpatį Rusijos atsivertimo bei pažadėtojo Nekaltosios Marijos Širdies triumfo.
Spalio 3 d., šeštadienio, programa:
9.30 val. Giedama Švč. Mergelės Marijos Valandų malda bazilikoje.
10.00 val. Šv. Mišios, Nekaltosios Marijos Širdies litanija ir Pasiaukojimo Nekaltajai Marijos Širdžiai aktas bazilikoje.
11.30 val. Rožinio malda bazilikoje.
12.15 val. Švč. Mergelės Marijos Skausmų vainikėlis procesijoje ir Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugijos narių pasiaukojimo atnaujinimas Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje.
13.00 val. Savų suneštinių pietūs / užkandžiai, dvasinis pokalbis ir bendrystė prie arbatos drauge su Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugijos nariais Piligrimų centre.
14.00 val. Asmeninės maldos laikas šventovės erdvėse.
Kviečiame kuo gausiau visus dalyvauti!
Ses. Pranciška FDCJ
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugijos pirmininkė
Lietuvai rengiantis pirmininkavimui ES Tarybai – Raseiniuose ir Šiluvoje pirmasis Tarptautinis religinio turizmo forumas
Lietuvai rengiantis 2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, visoje šalyje stiprėja pasirengimas ne tik politinei atsakomybei, bet ir galimybei Europai pristatyti Lietuvos istoriją, kultūrą, paveldą bei šiandien kuriamas iniciatyvas. Vienu iš šį pasirengimą lydinčių tarptautinių renginių taps spalio 1–2 dienomis Raseiniuose ir Šiluvoje vyksiantis pirmasis Lietuvoje Tarptautinis religinio turizmo forumas „Tikėjimas, paveldas ir turizmas“.
2027 m. Lietuva taps ES sprendimų moderatore – pusmetį telks 27 valstybes nares, padės ieškoti kompromisų ir atstovaus ES Tarybai santykiuose su kitomis Europos Sąjungos institucijomis. Tačiau pirmininkavimas yra ir galimybė platesniam europiniam dialogui – parodyti Lietuvos patirtis, istoriją ir kultūrą, stiprinti tarptautines partnerystes.
Šiame kontekste Raseiniuose ir Šiluvoje vyksiantis forumas į europinį dialogą įtrauks religinio ir kultūrinio paveldo, piligrimystės bei tvaraus turizmo temas. Renginys suburs Lietuvos ir užsienio turizmo profesionalus, kelionių organizatorius, piligrimystės centrų, viešojo sektoriaus, Bažnyčios, kultūros ir paveldo institucijų atstovus.
Forumo tikslas – ne tik kalbėti apie religinį turizmą, bet ir ieškoti praktinių būdų, kaip Lietuvos religinį bei kultūrinį paveldą įtraukti į tarptautinius kelionių maršrutus, stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos piligrimystės centrų ir kurti ilgalaikes partnerystes.
Užsienio kelionių organizatoriai ieško naujų krypčių
Tarptautinis forumo mastas Lietuvos turizmo sektoriui atveria ir labai konkrečias galimybes. Į Raseinius atvyks kelionių organizatoriai, agentūrų vadovai ir kelionių planuotojai iš įvairių pasaulio šalių, dirbantys su kultūrinėmis, piligriminėmis bei teminėmis kelionėmis.
Paprastai Lietuvos viešbučiui, kaimo turizmo sodybai, muziejui, kelionių organizatoriui ar kitam turizmo paslaugų teikėjui, norinčiam savo pasiūlymą pristatyti tokiai tarptautinei auditorijai, reikėtų vykti į užsienio turizmo parodas ir verslo kontaktų renginius. Šį kartą tarptautinė turizmo rinka atvyksta į Lietuvą – į Raseinius ir Šiluvą.
Svarbi forumo dalis bus tiesioginiai verslas verslui (B2B) susitikimai. Jie sudarys galimybę užsienio kelionių organizatoriams susipažinti su Lietuvos turizmo pasiūla, o Lietuvos atstovams – kalbėtis apie konkrečius maršrutus, grupių poreikius, apgyvendinimą, maitinimą, transportą, gidų paslaugas ir vietos patirtis.
Forumo metu veiks ir parodinė erdvė, kurioje bus pristatomos vietovės, maršrutai, turizmo paslaugos, paveldo objektai ir lankytojų patirtys. Tai leis vienoje vietoje susitikti skirtingoms turizmo ekosistemos grandims – nuo piligrimystės vietovių, muziejų ir turizmo informacijos centrų iki apgyvendinimo, maitinimo, transporto paslaugų bei vietos produkcijos kūrėjų.
Religinis turizmas – daugiau nei piligriminė kelionė
Religinis turizmas šiandien neapsiriboja vien tradicine piligrimyste. Sakralinis paveldas, architektūra, menas, istorinė atmintis, vietos tradicijos ir bendruomenių gyvenimas vis dažniau tampa kultūrinių bei teminių kelionių dalimi.
Tokioje kelionėje šventovė nėra izoliuotas lankytinas objektas. Keliautojas apsistoja regione, naudojasi vietos paslaugomis, lankosi muziejuose ir kituose kultūros paveldo objektuose, ragauja vietos virtuvę, ieško autentiškų patirčių. Todėl religinio ir piligriminio turizmo plėtra gali kurti ekonominę bei kultūrinę vertę visam regionui.
Kartu tai kelia klausimą, kaip augant lankytojų srautams išsaugoti pačių religinių vietų tapatybę. Kaip suderinti šventovės sakralumą, piligrimo poreikius ir turisto smalsumą? Kaip saugoti ne tik architektūros ar meno paveldą, bet ir gyvąsias tradicijas – maldą, šventes, procesijas, bendruomenių atmintį? Šios temos taps svarbia forumo konferencinės programos dalimi, kuri konkrečiai bus aptarta organizuojamoje diskusijoje.
Šiluva – vieta kalbėti apie gyvąjį Europos paveldą
Ypatinga vieta forumo programoje tenka Šiluvai – vienam svarbiausių Lietuvos ir Baltijos regiono piligrimystės centrų. Šimtmečius gyvuojanti piligrimystės tradicija čia susitinka su kultūros paveldu, vietos bendruomene ir šiandienos tarptautinių lankytojų srautais.
Todėl Šiluva tampa tinkama vieta kalbėti ir apie platesnę Europos religinio paveldo sampratą – ne vien apie saugotinus pastatus ar meno kūrinius, bet apie paveldą, kuris tebėra naudojamas pagal savo pirminę paskirtį, yra perduodamas iš kartos į kartą ir išlieka bendruomenės gyvenimo dalimi.
Forumo diskusijose dalyvaus Sigita Maslauskaitė-Mažylienė (Ambasadorė prie šv. Sosto), Daniel Zalejski (Čenstakavos savivaldybės Lenkijoje atstovas, Europos šventovių asociacijos narys), Rūta Stankuvienė (Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė, LTIC prezidentė), Olga Gončarova (Keliauk Lietuvoje vadovė), Lidija Bajarūnienė (Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo ir kurortų plėtros skyriaus patarėja, Europos kelionių komisijos vice prezidentė), o ją moderuos VšĮ Šiluvos piligrimų centro vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė. Bus aptariamas Europos piligrimystės centrų bendradarbiavimas, kultūrinė diplomatija, istorinio ir religinio paveldo išsaugojimas, vietos bendruomenių vaidmuo ir tvaraus religinio turizmo perspektyvos.
Nuo konferencijos – prie Lietuvos pažinimo
Pirmąją forumo dieną Raseiniuose vyks tarptautinė konferencija, B2B susitikimai ir turizmo pasiūlymų pristatymas. Antroji diena bus skirta pažintinei programai po „Malonių kelio“ ir kitas Žemaitijos sakralines bei kultūros paveldo vietas.
Taip užsienio kelionių organizatoriai Lietuvos turizmo potencialą galės pažinti ne tik iš pristatymų, bet ir praktiškai – aplankyti vietas, įvertinti infrastruktūrą, susipažinti su teikiamomis paslaugomis ir ieškoti galimybių jas įtraukti į būsimus tarptautinius maršrutus.
Forumo idėja išaugo iš Raseinių rajono atstovų dalyvavimo Tarptautinėse religinio turizmo dirbtuvėse Fatimoje, Portugalijoje. Raseinių iniciatyvą palaikius Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Nacionalinei turizmo skatinimo agentūrai „Keliauk Lietuvoje“, 2026 m. Lietuva Fatimoje buvo pristatyta kaip pagrindinė renginio šalis. Raseiniuose ir Šiluvoje vyksiantis forumas tampa kitu žingsniu – tarptautinius kontaktus ir Lietuvos matomumą paversti ilgalaikiais ryšiais bei praktinėmis galimybėmis Lietuvos turizmo sektoriui.
Lietuvai ruošiantis pirmininkavimui ES Tarybai, šis renginys įgyja ir platesnę prasmę. Tai galimybė parodyti Lietuvą kaip šalį, kuri ne tik saugo savo kultūrinį ir religinį paveldą, bet ir geba jį įtraukti į šiuolaikinį Europos dialogą – kurti partnerystes, dalytis patirtimi ir telkti skirtingas šalis bendram darbui.
Tarptautinis religinio turizmo forumas „Tikėjimas, paveldas ir turizmas“ vyks 2026 m. spalio 1–2 d. Raseiniuose ir Šiluvoje.
Forumą organizuoja Raseinių rajono savivaldybė, Šiluvos šventovė ir VšĮ „Atrask Raseinius“. Renginio partneriai – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, Užsienio reikalų ministerija.
Organizatorių informacija