1. “Let the peace of Christ reign in your hearts!” (Kol 3, 15).

Dear Brothers and Sisters! Today we wish to address to you this greeting of Saint Paul to the Christians of Colossae through the lips of Mary, from this beautiful place—this shrine dedicated to her and so dear to all of Lithuania.

We can all easily understand how deeply a nation longs for true peace—a nation that for so many years endured humiliating oppression, the destruction of its national identity, and a suffocating inhuman ideology.

After the so-called peace of an oppressive regime, there has finally come a peace that promises free and orderly coexistence, respecting all people and their rights.

However, today the Word of God speaks to us of more than mere social peace. It points to that on which social peace depends and by which it is sustained: The peace of Christ!

“Peace I leave with you; my peace I give you” (John 14:27). This is the great gift of the Risen One to his disciples and to all humanity.

The peace brought by Christ is He Himself—His person, His mystery. He truly is “our reconciliation” (Eph 2:14)—our peace. In Him, the hostility born of sin has been destroyed. Through His Incarnation, God and humanity have been united in a definitive covenant of peace and harmony. From His redeeming death flows the gift of the Spirit—the Spirit who comes to unite the scattered children of God, to gather them into one family in the Church, and thus to create a deep and lasting unity among people.

2. “Let the peace of Christ reign in your hearts!”

Dear Brothers and Sisters! This is the peace that the human heart longs for. The new Lithuania is especially in need of it.

I know well how much you have suffered and hoped during those long decades of the iron regime, which only recently came to an end, almost miraculously. I have come here, to Šiluva, to give thanks to God for granting you the strength to overcome those trials.

I greet each one of you. First of all, your Shepherd, the dear Cardinal Vincentas Sladkevičius, and the other leaders of the Church. I greet the priests, religious brothers and sisters, the laity, and all who are devoted to the service of the Gospel.

Together with you, I would also like to honor the many Christians who bore witness to their faith and withstood the grip of harsh persecution. They followed in Mary’s footsteps even to the foot of the Cross. Resisting a materialistic worldview, they turned their gaze toward God. In Jesus of Nazareth, they recognized the Messiah sent by the Father, the Eternal Word made flesh, the Savior and Redeemer of humanity.

We must thank them for their fidelity. The Lithuania of today, now free, owes them a debt for their perseverance and courage.

3. Kristaus ramybė teviešpatauja jūsų širdyse!

Tačiau kokia išties yra toji ramybė, kurią stengiatės užtikrinti savo šalyje? Rasi galima pasitenkinti vien paviršutine taika, kuri tik užtikrina laisvę ir demokratiškumą? Žinoma, šitai, be jokios abejonės, vertinga, bet neatsižvelgia į didžiąsias vertybes, į moralės ir gyvenimo prasmės problemas. Senas tradicijas turinčių demokratinių visuomenių patirtis mus įspėja apie pavojų tokios dviprasmiškos taikos, paremtos minimalizmu ar moraliniu reliatyvizmu.

Štai kur atsiveria nuostabi proga katalikiškajai atsakomybei. Katalikai turi „atsakyti kiekvienam klausiančiam apie juose gyvenančią viltį“ (plg. 1 Pt 3, 15) ir labiau gyvenimu negu žodžiais parodyti, jog taika yra tvirta, kai remiasi tuo, kas aukštybėse, kai ją palaiko moralinės normos ir kai ji atsiveria Dievui. O jei nuklysta į religinio abejingumo ir pragmatizmo pelkę, – bematant sudūžta.

Evangelija, kurią girdėjome per šias pamaldas, aiškių aiškiausiai sako: „Kas klauso šių mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos“ (Mt 7, 24).

Taip! Kristus tebūna jūsų gyvenimo, jūsų demokratijos ir ateities uola.

4. Brangūs Broliai ir Seserys! Marija, Taikos Karalienė, saugojusi jus ilgais išmėginimų metais, nepaliks vienišų ir ateities kelyje.

Prie Marijos traukiąs pamaldumas, kuris šioje šventovėje toks nuoširdus ir garsus, tepaskatina sekti jos gyvenimu ir tikėjimu.

„Ne kiekvienas, kuris man šaukia: „Viešpatie, Viešpatie!”, įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo tėvo valią“ (Mt 7, 21).

Į tokį Viešpaties įspėjimą Marija atsiliepė tobulu paklusnumu. Marija – moteris, kuri ištarė „fiat“ – „tebūnie“. Jinai nesvyruojančio tikėjimo moteris: „laiminga įtikėjusi“ (Lk 1, 45), palaiminta, nes „klausėsi Dievo žodžio ir jo laikėsi“ (plg. Lk 11, 28).

Taigi sekime Ja, tikėjimo keliauninke, visą savo gyvenimą kreipusia tik į Kristų. Jaunystėje Marija, tikra „Siono dukra“, Jo laukia su visa žydų tauta. Per Apreiškimą su neapsakoma meile Jį priima savo įsčiose. Nazarete klauso ir „laiko visus Jo žodžius savo širdyje“ (plg. Lk 2, 51); motinišku rūpesčiu bent iš tolo seka Jėzų viešojo gyvenimo metais. Pagaliau kartu su Juo pasiaukoja ant Kalvarijos, – parodo visa nugalintį tikėjimą.

Bažnyčia žvelgia į Mariją, kurioje mato Motiną ir Pavyzdį. Į Mariją šiuo reikšmingu savo istorijos metu su pasitikėjimu gali žvelgti ir Lietuva. Švenčiausioji Mergelė žino tikruosius ir svarbiausius naujam gyvenimui atgimusios Tautos rūpesčius. Kaip Kanos vestuvių dieną, taip ir dabar ji mus kreipia į Kristų: „Darykite, ką tik jis jums lieps“ (Jn 2, 5).

5. Šventoji Šiluvos Mergele, „Sanitas aegrotorum“ – „Ligonių Sveikata“, su virpuliu šiandien kreipiuosi į Tave kaip Visuotinės Bažnyčios Ganytojas. Slegiančios kančios ir ilgų išbandymų metais Tu nepaliovei žvelgusi į Lietuvą, Kryžių žemę.

Štai atvykstu padėkoti šios tautos tikinčiųjų vardu: per Tavo užtarimą išmušė prisikėlimo ir vilties valanda šioje Tau pašvęstoje žemėje. Kanoje išprašei, kad Tavo Sūnus vandenį paverstų vynu. Padėk lietuvių tautai skausmingą praeities patirtį paversti džiugia ateitimi:

ten, kur buvo persekiojami ir skriaudžiami tikintieji, dabar teįsigali religinė ir visuomeninė taika;
kur vyravo neapykanta, teviešpatauja atlaidumas;
kur siautėjo nepakantumas, dabar visi tesuranda bendrą kalbą ir tarpusavio pasitikėjimą.

Penkiuose Žemynuose pasklidusi Bažnyčia šiandien gerbia Tave, šlovina maloningąjį ir gailestingąjį Dievo planą.

Geroji Motina, visą laiką žvelk į šią tautą ir ją laimink.

Stiprink lietuvių ryžtą klausyti Tavo Sūnaus Jėzaus žodžio; to gyvybės žodžio, kuris čia buvo pasėtas prieš amžius.

Taikos Karaliene, gerbiama Šiluvos Šventovėje, pagelbėk šiems su pasitikėjimu į Tave besikreipiantiems vaikams statyti savo ateities rūmą ne ant pasaulėžiūrų smėlio, bet ant Evangelijos uolos; paskatink visuomeniniame ir politiniame gyvenime vadovautis ne asmeniniu ar kolektyviniu egoizmu, bet meilės ir vienybės idealais.

Šioje žaliuojančių laukų apsuptoje Šventovėje Tu išklausai lietuvių prašymus ir surenki jų viltis. Duok jiems užsidegimo ir drąsos nugalėti materialinius ir moralinius sunkumus; padaryk vaisingus jų rankų ir proto darbus; apsaugok šeimų židinių džiaugsmą, visuomeninio gyvenimo vienybę, palaikyk ateities labui darbuotis pasiryžusią viltį.

Ypatingai Tau pavedu jaunimą: Kristuje jie teatranda savo gyvenimo prasmę ir išsaugo budrią viltį.

Tau pavedu Vyskupus, Kunigus, Dievui pasišventusius žmones ir visus krikščionis. Išprašyk kiekvienam malonės ištvermingai ir kilniadvasiškai tarnauti Dievo Karalystei, tarp savo brolių tapti naujosios evangelizacijos raugu.

Marija, visų lietuvių Motina, šios Tavęs besišaukiančios ir Tave mylinčios Tautos „Žvaigžde“, melski už mus!

---

Visos Popiežiaus Jono Pauliaus II kalbos Lietuvoje >>