Silvija Čižaitė

Šv. Kryžiaus Išaukštinimo šventė Šiluvoje su bendruomenėmis ir tarnaujančiais visuomenės gėriui

Atlaidų dešimtdienį rugsėjo 14-ąją tęsė Bendruomenių ir tarnystės visuomenei diena, jos palaiminimai ir maldavimai. Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo šventės Eucharistijoje buvo pasveikintos atvykusios Gyvojo Rožinio ir kitos maldos grupės iš vyskupijų parapijų, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugija, valstybės tarnautojai, savivaldybių, taip pat kultūros bei žiniasklaidos darbuotojai.

Grupės ar pavieniai maldininkai šią dieną atkeliavo iš Skuodo, Mažeikių, Onuškio, Birštono, Žemaičių Kalvarijos, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų, miestelių, kaimų. Organizuoti piligrimai registruojasi atvykę į atlaidus, jų piligrimystė įsirašo Šiluvos istorijoje.

Pasveikinęs iškilmingos Eucharistijos dalyvius, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas pakvietė joje pasimelsti už Šventąjį Tėvą Leoną XIV jo gimimo dienos proga.

Liturgijai vadovavo ir homiliją pasakė Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Giedojo Nacionalinės vargonininkų asociacijos choras, vadovaujamas Dovilės Savickaitės.

Šią dieną dėkota už bendruomenių, taip pat  kaimo žmonių bei visuomenės tarnavimą visų bendrajam gėriui, kad stiprėtų vienybė ir meilė žmogui. Visuotiniais maldavimais melstasi už valstybių vadovus, išmintimi ir atsakomybe grindžiamus jų sprendimus, taip pat už piliečius ir jų atsakomybę, kad mūsų visuomenė būtų teisingesnė bei vieningesnė. Melstasi už žiniasklaidos darbuotojus, kad jų žodyje būtų skleidžiama tiesa ir pagarba žmogui.

„Kristaus kryžiuje yra visa Evangelija. Ją mums reikia pasiimti Kryžiuje ir sekti Jėzumi. Jėzaus kryžius mums yra išgelbėjimo kelias. Jį mums nurodė pats Jėzus. Tai vienintelis kelias per kryžių į prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą su Juo. Be kryžiaus ir kryžiaus logikos nėra visa perkeičiančio prisikėlimo ir gyvenimo su Dievu“, – savo homilijoje sakė vyskupas J. Ivanauskas, be kita, pacituodamas apaštalo Pauliaus laišką Filipų miesto bendruomenei (jį rašė laukdamas mirties bausmės kalėjime). Gelbstinti kryžiaus galia, kaip skelbia apaštalas Paulius, kyla iš dieviškos meilės žmogui:

„Kristus Jėzus, turėdamas Dievo prigimtį, godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo panašus į žmones. Jis nusižemino tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų, kad Jėzaus vardui klauptųsi kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: Jėzus Kristus yra Viešpats!“ (Fil 2, 6–11)

„Kristaus kryžiuje glūdi Dievo meilė, Dievo pažinimas ir žmogaus vertė, gyvenimo prasmė ir tikslas, visos žmonijos pastangas ir tikslą vainikuojanti pilnatvė bei galutinis viso ko atbaigimas“, – be kita, pabrėžė ganytojas.

Homilijos mintimis, gyvename labai neramiais laikais. Kyla susipriešinimai, grėsmė sunaikinti žmogų ir pasaulį. Apie žmonijos lemtingą pasirinkimą – statyti Babelio bokštą arba kurti miestą, kuriame galėtų gyventi drauge, – su nerimu kalba popiežius Leonas XIV savo pirmojoje enciklikoje „Magnifica humanitas“.

„Nežiūrint gėrio pastangų, žmonės vis labiau investuoja į Babelio bokšto statybą. Švęsdami Kryžiaus Išaukštinimo šventę, turime dar labiau pasiryžti gyventi Evangelija, dar karščiau mylėti Kristų, dar uoliau daryti gera kiekvienam žmogui. Kristaus kryžius yra pergalės ženklas. Prisikėlęs Kristus yra ir bus su mumis“, – sakė vysk. J. Ivanauskas, užbaigdamas šventės homiliją.

Duoną ir vyną visų vardu Eucharistijos aukai tądien prie altoriaus nešė Architektų sąjungos bei Raseinių m. savivaldybės atstovai.

„Testiprėja širdyse Marijos kvietimas ir gyvenimas tampa garbinimo giesme Dievui“, – sakė arkivysk. K. Kėvalas, dėkodamas šios dienos atlaidų piligrimams.

Kauno arkivyskupijos Komunikacijos tarnyba

by Silvija Čižaitė

Rugsėjo 11 d., penkadienis ARTIMO MEILĖS IR SVEIKATOS DIENA

Meldžiamės su ligoniais, gydytojais, slaugytojais, paramedikais, vaistininkais, socialiniais darbuotojais, Carito, Maltos ir Samariečių bendruomenėmis bei visais besirūpinančiais artimu

   Piligrimų sielovadai talkina Kauno II dekanatas

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA

nuo 9 val. iki 21 val.

Bazilikoje

by Silvija Čižaitė

Mokslo ir ugdymo diena su mokyklų bendruomenėmis, vaikais ir jaunimu

Rugsėjo 10 d. Šiluvos piligrimų keliais keliavo jaunieji maldininkai. Ką tik pradėję mokslo metus, o dabar atskubėję į Šiluvą nuo darželinukų, pradinukų iki vyresniųjų moksleivių, gimnazistų pripildė miestelį klegesio ir jaunatviškos energijos, savo dienų džiaugsmo, kartu ir rūpesčių, kurių netrūksta jauniems žmonėms – Mergelė Marija gali būti ir yra juos suprantanti ir atjaučianti Motina.

Kartu su ugdytiniais Šiluvoje apsilankė mokytojai, auklėtojai, dėstytojai, ugdymo įstaigų vadovai ir darbuotojai. Šią dieną Šiluvoje melstasi už visus dirbančius švietimo, ugdymo, sporto srityse. Šiluvos aikštėje tądien su jaunaisiais piligrimais buvo švenčiamos dvejos Mišios (10 val. – su mažesniųjų klasių moksleiviais).

„Susirinkome į šv. Mišių auką, kad drauge melstumės, Viešpatį garbintume ir prašytume, jog mūsų gyvenimai, šeimos, mūsų Bažnyčia, Tėvynė ir visas pasaulis būtų pripildytas Dievo malonės“, – džiugiai sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas ypatingame Lietuvos krašte, kur Marija kvietė garbinti Dievą, nes žmogus ir yra tam sukurtas.

Arkivyskupas pasveikino Šiluvą atvykusias daugiau kaip 30-ies mokyklų, progimnazijų, gimnazijų grupes iš artimiausių ir tolimesnių miestų bei miestelių: Raseinių, Šiluvos, Alytaus, Kauno, Kėdainių, Labūnavos, Jonavos, Jurbarko, Marijampolės, Ringaudų, Telšių, Vilniaus ir net Palangos. Švęsti atlaidų atvyko taip pat VDU Katalikų teologijos fakulteto, Kauno Šv. Ignaco Lojolos kolegijos bendruomenės. Šv. Mišiose melsta Evangelijos šviesos ugdymo įstaigų bendruomenėms, kad kiekvienas jaunas žmogus atrastų savo pašaukimą ir talentus.

Liturgijai vadovavo ir homiliją pasakė LVK Švietimo komisijos pirmininkas, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Giedojo Kauno „Vyturio“ gimnazijos mišrusis choras „Vyturys“, vadovė Vita Rusteikienė, koncertmeisterė Ayda Kugelevičienė. Moksleiviai skaitė skaitinius, o atnašų procesijoje atnešė prie altoriaus savo užrašytas intencijas dangiškajai Motinai.

Vysk. A. Jurevičius, pasidalijęs homilijos mintimis, pabrėžė, jog Lietuvos laisvė buvo iškovota maldomis. Papasakojo jaunimui epizodą iš sovietmečio laiko išlikusios nuotraukos, kurioje mons. Alfonsas Svarinskas su žmonėmis meldžiasi už laisvę, keliais eidami aplink Šiluvos baziliką. Kas parklupdė tuos žmones? Pasak ganytojo, viltis, jog kažkada bus laisvės rytas. Homilijoje jis tarė padėkos žodį žmonėms, tikėjusiems laisve, o jauniems žmonėms priminė, jog geri dalykai, aukštumos pasiekiami atkakliu darbu, pastangomis.

„Krikščioniškas švietimas prasideda nuo laisves. Tik laisvas žmogus gali apsispręsti“, – kalbėjo vysk. A. Jurevičius, pabrėždamas švietimo misiją padėti žmogui, unikaliam Dievo kūriniui, augti, atrasti savo pašaukimą.

„Turime laimę būti tikinčiais žmonėmis. Jau 36-eri metai Lietuva kuria savo Nepriklausomybę, tačiau išgyvename išbandymų laiką, kai ypač reikia susitelkti maldai ir savitarpio supratimui. Visada bus tų, kurie norės išbandyti mūsų tvirtumą. Iš Šiluvos sovietmečiu buvo siunčiamas aiškus signalas: mes, nors parblokšti, bet nežuvę. Iš Šiluvos ir šiandien mūsų Tėvynei tebus siunčiama ramybės ir tikėjimo žinia. Kol turime besimeldžiančių žmonių, turime ateitį, Dievo vedimą“, – sakė vysk. A. Jurevičius.

Jaunimui ir jo ugdytojams palinkėta ne tuščiomis sugrįžti iš Šiluvos. Pasiimti Mergelę Mariją į savo širdies namus, vilties Motiną, galingą Užtarėją. Ji veda prie Sūnaus Jėzaus, kuris yra kelias, tiesa ir gyvenimas.

Kauno arkivyskupijos Komunikacijos tarnyba

by Silvija Čižaitė

Rugsėjo 10 d., ketvirtadienis MOKSLO IR UGDYMO DIENA

Meldžiamės su darželių, mokyklų, kolegijų, universitetų bendruomenėmis ir visais dirbančiais švietimo bei sporto srityse

  Piligrimų sielovadai talkina Kėdainių dekanatas 

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA

nuo 9 val. iki 21 val.

Bazilikoje

by Silvija Čižaitė

Lietuvos kunigų ir vienuolių malda Šilinėse

Rugsėjo 9-oji Šiluvoje, Sielovados ir pasišventimo Dievui diena, buvo susitikimo džiaugsmo ir maldos laikas iš visos Lietuvos atvykusiems kunigams ir vienuoliams bei vienuolėms, pasišventusiems Dievui kunigystės šventimų pažadais arba vienuoliniais įžadais.

Per šimtą kunigų šią dieną buvo Šiluvoje – jie šventė Eucharistiją, sakė homilijas, kitaip patarnavo žmonėms, ypač klausyklose. Seserys ir broliai vienuoliai atspindėjo charizmų įvairumą (kai kurie jų tarnauja ir Šilinėse). O visi kartu su šios dienos atlaidų maldininkais liudijo besimeldžiančios ir pagal savo pašaukimus tarnaujančios Bažnyčios grožį.

Pasišventusieji Evangelijos skelbimui Šiluvos Dievo Motiną, kaip kasmet, pirmiausia pasveikino Apsireiškimo koplyčioje. Joje jungtinis kunigų ir vienuolių choras sugiedojo Akatistą, nepralenkto grožio Rytų Bažnyčios himną Švč. Mergelei Marijai.

Įvairių vyskupijų bei parapijų brolius kunigus, seses vienuoles, brolius vienuolius, jų kongregacijas ir bendruomenes (Lietuvoje veikia 14 vyrų ir 39 moterų pašvęstojo gyvenimo institutų), Kauno, Panevėžio, Vilkaviškio vyskupijų nuolatinius diakonus, seminaristus Šiluvos aikštėje iškilmingos Eucharistijos pradžioje pasveikinęs Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas sakė, jog šis susitikimas vyksta ypatingoje vietoje – čia pats dangus prabilo ir įkvėpė širdis garbinti Dievą.

Į šį raginimą, Marijos išsakytą prieš 400 šimtmečius, ypač per atlaidus, atsiliepia piligrimai iš visų Lietuvos kampelių. Vien rugsėjo 9-ąją Šiluvą pasiekė Pasvalio, Panevėžio, Biržų, Pivašiūnų, Alytaus, Šiaulių, Plungės, kitų kraštų maldininkai. Jie šią dieną ypač gausiai užpildė sakraliąją Šiluvos aikštę. Eucharistijos dalyviai meldėsi ir giedojo kartu su jaunaisiais liturgijos giedotojais iš VDU „Rasos“ gimnazijos – jaunimo choru „Gaja“, vad. Ramūnas Baranauskas ir Gintarė Jurgilė.

Homilijos mintimis pasidalijo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, šiemet pradėjęs ir 65-uosius kunigystės metus, be to, tėvas jėzuitas (nuo 1968 m., kai įstojo į pogrindžio sąlygomis tada Lietuvoje veikusią Jėzaus Draugiją). Homiliją broliams ir seserims kardinolas pradėjo garsiąja Šv. Bernardo malda, išreiškiančia ypatingą besimeldžiančio žmogaus pasitikėjimą Dievo Motinos globa bei užtarimu. Su tokiu pasitikėjimu atvykstame ir į atlaidus. Į Mariją kreipiamės savo bėdose, su labai konkrečiais prašymais (pvz., sveikatos), tačiau, pasak kardinolo, taip galime sumažinti jos vaidmenį. Marija buvo ne tik Jėzaus Motina. Ji – ir pirmoji, pati ištikimiausia Jėzaus mokinė. Ji moko Jėzaus meilės, sekdama Sūnų iki pat Kalvarijos, Jo kančios ir mirties.

Kokiu būdu mokinio meilė Mokytojui tampa konkreti? Kardinolas klausė ir atsakė evangeliniais Jėzaus žodžiais: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi“ (Mt 16, 24). Jėzaus meilė reikalauja išsižadėti viso, ką siūlo pasaulis, ir pirmiausia – savo egoizmo. Jei nėra atsižadėjimo, tuomet visos kalbos apie Jėzaus meilę yra visiškai tuščios.

„Mes, krikščionys, turime apsispręsti, kieno – pasaulio ar Jėzaus – vertybes renkamės. Pasaulio vertybės yra kūniškumas, turtas, galia ir puikybė. Jėzaus – neturtas, tarnavimas, nuolankumas“, – kalbėjo kardinolas S. Tamkevičius.

„Jėzus dėl mūsų išganymo nešė kryžių į Kalvarijos kalną ir ant kryžiaus mirė. Pamąstykime, koks yra mūsų atsakymas į Jo meilę. Todėl, kai įvairiomis progomis kreipsimės į Švč. Mergelę Mariją, prašykime ne tik sveikatos ar pasisekimo, bet ir tokios meilės Jėzui, kaip ji mylėjo savo Sūnų. Su Mergelės Marijos pagalba pabandykime dar ištikimiau Jį sekti“, – ragino kardinolas savo homilijoje.

Po homilijos Visuotinėje maldoje melstasi visomis šios dienos intencijomis – už pašauktųjų tarnavimą žmonėms ir Dievo Karalystės plėtimą, už tuos, kurie nebeištveria savo pašaukimo kelyje, taip pat už nutolusiuosius nuo Bažnyčios, už krikščionis, kad kiekvienas atrastų savo būdą tarnauti Dievui.

Atlaidų piligrimai po pamaldų gali pasigrožėti ir vienuolijų rankų darbo gaminiais, parsivežti lauktuvių. Seserys dalijasi viskuo, kas gimsta Dievą mylinčiose rankose ir širdyse. Seserų vienuolių galima sutikti ir kitur Šiluvoje, pvz., rašant asmenines žmonių intencijas, kuriomis atvykstantieji prašo melstis šioje piligriminėje šventovėje užtariant Šiluvos Marijai.

Kauno arkivyskupijos Komunikacijos tarnyba

by Silvija Čižaitė

Rugsėjo 9d., trečiadienis SIELOVADOS IR PASIŠVENTIMO DIEVUI DIENA

Meldžiamės su kunigais, diakonais, seminaristais, vienuoliais, vienuolėmis, katechetais, pastoracijos darbuotojais, patarnautojais ir pašaukimo ieškančiaisiais

   Piligrimų sielovadai talkina Jurbarko dekanatas

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA

nuo 9 val. iki 21 val.

Bazilikoje

by Silvija Čižaitė

Taikos siekio diena Šiluvoje su Lietuvos kariuomene

Taikos siekio diena Šiluvos atlaiduose tradiciškai rengiama rugsėjo 8-ąją Bažnyčiai švenčiant Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilmę. Šiluvos Marijos motiniškam rūpesčiui pavedamas taikos malonės prašymas iki karinių konfliktų susipriešinančiame pasaulyje ir visai netoli nuo Lietuvos sienų, ypač skaudžiai kenčiančioje Ukrainoje.

Ši diena atlaiduose buvo švenčiama su malda už Tėvynei tarnaujančią Lietuvos kariuomenę ir NATO sąjungininkus, krašto apsaugos savanorius ir šaulius, visus, kuriems brangi taika, kurie renkasi sutarimo, maldos kelią per neramumų laiką.

Mergelės Marijos Gimimo iškilmės Eucharistija pilnutėlėje Šiluvos aikštėje buvo aukojama už Lietuvos kariuomenę ir visus taikos saugotojus, joje dėkota už taikos dovaną, melsta, kad Kristus stiprintų ir naujai kurtų vienybę tarp žmonių.

Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, sveikindamas piligrimus mūsų kraštui ypač brangioje vietoje, kur apsireiškė Mergelė Marija, atkreipė dėmesį, jog mes tikime, kad Lietuvos laisvė ir Nepriklausomybė buvo išmelsta Šiluvoje. To melsti atkakliai ir drąsiai keliaudavo visaip sovietmečiu drausti tikinčiųjų žygiai.

Šiluvoje rugsėjo 8-ąją buvo pasveikinti Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnora, generolai, karininkai, puskarininkiai, kariai, savanoriai, partizanai, Lietuvos šaulių sąjunga, Krašto apsaugos ministerijos departamentų ir tarnybų direktoriai, darbuotojai, taip pat išleistieji į atsargą, tarnyboje žuvusiųjų ar sužeistųjų artimieji.

Ši palaiminta maldos valanda per tiesiogines transliacijas iš Šiluvos aikštės kaip ir kasdien arkivyskupijos kanalais bei „Marijos radiją“ nešė Lietuvai didesnę, sutarimo, taikos, ramybės viltį.

Eucharistijos liturgijai vadovavo ir homiliją pasakė Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštalinis administratorius, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Koncelebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, vyskupas Saulius Bužauskas, procesijoje prie altoriaus atėję per 50 kunigų, tarp jų mūsų kariuomenės kapelionai, svečias karo kapelionas iš Čekijos. Patarnavo diakonai Nerijus Čapas OFS ir Audrius Jesinskas.

Homiliją pasakęs arkivyskupas G. Grušas pabrėžė Dievo plano slėpiningumą Mergelės Marijos gyvenime. Taip veikia Dievo Apvaizda: ne viską suprantame, bet galime pasitikėti net ir nematydami viso paveikslo.

„Šv. Paulius šiandien sako: „Viskas išeina į gera mylintiems Dievą“ (iš Rom 8, 28). Tai vieni iš ir labiausiai paguodžiančių, bet ir dažnai nesuprantamų Šventojo Rašto žodžių. Jie nereiškia, kad viskas, kas mums atsitinka, savaime yra gera. Karas, okupacija nėra gėris. Išdavystė, liga, netektis ar smurtas nėra gėris. Tačiau Dievo malonė yra stipresnė už blogį. Dievas gali netgi iš to, ko pats nenorėjo ir ko žmogus neturėjo daryti, išvesti į atgimimo, ištikimybės ir išganymo kelionę. Jėzaus geneaologija Evangelijoje tai parodo labai konkrečiai. Joje matome ne tik didingus vardus ir gražias istorijas. Joje yra silpnumo, nuodėmės, konfliktų, tremties, neišsipildžiusių lūkesčių. Vis dėlto per visą šią netobulą istoriją iki pat Kristaus eina Dievo pažadas“, – kalbėjo arkivyskupas, pabrėždamas: blogis negali sugriauti išganymo plano. Ten, kur žmogus mato tik pralaimėjimą, Dievas rengia prisikėlimo pergalę.

Homilijos mintimis, Marija todėl yra pasitikėjimo mokytoja. Ji nežinojo visko, kas jos laukia, tačiau jos visas gyvenimas buvo ta pati laikysena: „Tebūna man pagal tavo žodį.“ Šiandien svarbu melsti tokio pasitikėjimo Dievu, kaip Juo pasitikėjo Marija.

Arkivyskupas G. Grušas atkreipė dėmesį, jog Šiluvos istorija taip pat primena, jog Dievas veikia per sunkumus. Šiluva mūsų tautai tapo ištikimybės ženklu. Žmonės čia meldėsi, kai negalėjo pakeisti politinių aplinkybių, tačiau neleido, kad jų širdyse būtų sunaikinta viltis. Malda saugojo atmintį, tikėjimą, vidinę laisvę.

„Šiandien Taikos siekio dieną meldžiamės už Lietuvos kariuomenę ir visus saugančius taiką. Pasitikėti nereiškia būti pasyviam. Apvaizda neatleidžia mūsų nuo atsakomybės. Priešingai – suteikia drąsos atlikti savo pareigą, žinant, jog galutinis istorijos Viešpats yra Dievas“, – sakė arkivyskupas. Pasak ganytojo, karių ir visų pareigūnų tarnystė yra ne karo troškimas, bet atsakomybė už taiką.

„Maldos žodžiai „Jėzau, pasitikiu Tavimi“ reiškia, kad pasitikiu, kai suprantu ir kai nesuprantu. Kai mano planai pavyksta ir kai jie sugriūna. Kai kelias aiškus ir kai matau tik kitą žingsnį. Toks pasitikėjimas keičia žmogaus gyvenimą, išlaisvina iš baimės ir leidžia atlikti savo misiją“,– sakė arkivyskupas Gintaras Grušas Šiluvos atlaiduose.

Švenčiant liturgiją Lietuvos kariuomenės Generolo Juozo Žemaičio karo akademijos Garbės sargybos kuopos kariai dalyvavo asistoje. Kariuomenės atstovai skaitė skaitinius, Visuotinę maldą, visų vardu nešė duoną ir vyną šv. Mišių aukai. Grojo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų orkestras, vadovas ir kapelmeisteris vyr. ltn. Ramūnas Valaitis, dirigentas ltn. Rokas Podelis, giedojo Dovilė Maskvytienė.

Liturgijos pabaigoje padėkos žodį taręs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnora sakė, jog kariams labai reikalingas tikėjimas, kuris teikia drąsos ir ryžto stoti į kovą už tai, kas mums brangiausia – už taiką ir mūsų Tėvynės laisvę.

„Šiluva primena, jog tautos stiprybė kyla ne vien iš materialinės gerovės. Ji kyla iš žmonių tikėjimo vienybės, atsakomybės ir pasiryžimo neatsisakyti to, kas jiems yra brangiausio. Todėl mums, kariams, svarbu ne tik ginklas, bet ir tikėjimas. Tikėjimas mus sutelkia ir suteikia vidinę stiprybę, drąsą ir ryžtą atlikti savo pareigą. Kaip sako mūsų kapelionai, su Dievu lengviau gyventi, ištverti išbandymus, stoti į kovą dėl to, kas mums brangu. Šiandien reikia prisiminti ir tuos, kurių tarp mūsų nėra, kurie saugo gyvenimą, ramybę, taip pat tuos, kurie Ukrainoje už savo valstybės laisvę ir teisę gyventi moka pačią didžiausią kainą“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. R. Vaikšnora.

---

Piligrimus Šiluvos aikštėje kasdien pirmas pasveikinantis atlaidų vyriausiasis ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlauskas primena apie malonę čia laimėti visuotinius atlaidus pasimeldžiant popiežiaus intencija, taip pat gauti atleidimą iš savo nuodėmių pasekmių. Abiejose šventovėse, aikštėje kunigai pasirengę patarnauti atliekantiems išpažintį, norintiems susitaikyti su Dievu ir artimu priimant Sutaikinimo (Atgailos) sakramentą.

Šiluvos piligrimai, sugrįžtantys iš atlaidų, liudija ypatingą, širdis pakylėjančios bendros maldos sakralioje aikštėje patyrimą. Eucharistijoje visi kviečiami ir į bendrą giedojimą, kuris, pasak kun. A. Kazlausko, suvienija vienoje Dvasioje – giedojimas yra integrali liturgijos dalis, o ne jos puošmena. Atlaiduose kasdien gieda 5–6 chorai iš pačių įvairiausių Lietuvos vietų.

Ne taip dažnai ar net pirmą kartą atvykstantiems į Šilines (Šiluvoje visi laukiami!) Kauno arkivyskupijos feisbuko paskyroje, be kita, kasdien skelbiami pranešimai, padedantys suprasti, kas yra atlaidai, kuo svarbi išpažintis, ką galima patirti lankantis šioje piligriminėje šventovėje ir kt.

Visą informacija apie didžiuosius atlaidus žr. kaunoarkivyskupija.lt, siluva.lt bei feisbuko paskyrose.

Kauno arkivyskupijos Komunikacijos tarnyba

by Silvija Čižaitė

Minėjimas J. A. Pabrėžos atminimui

2026-aisiais - 255-eri nuo kunigo, vienuolio, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminijos kūrėjo, botaniko, bibliofilo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos gimimo, 230 metų – nuo įšventinimo į kunigus ir 210 metų – nuo įstojimo į Kretingos vienuolyną

PROGRAMA

2026 m. rugsėjo 11 d. 14.00 val.

Minėjimas J. A. Pabrėžos atminimui

Programoje:

• leidinio-albumo „Gyvenimas dėl sielų išganymo“ pristatymas, Jolanta Klietkutė, Kretingos muziejaus muziejininkė,
• A. Pabrėžos laiškų vyskupui M. Valančiui, pamokslų ir kitų tekstų ištraukų skaitymas Vedėjas-skaitovas Julius Reinikis, sociologas, antropologas, bibliografas, skaitovas
• Raseinių rajono savivaldybės Meno mokyklos atlikėjų kūriniai.

by Silvija Čižaitė

Rugsėjo 8 d., antradienis Švč. Mergelės Marijos Gimimas TAIKOS SIEKIO DIENA

Meldžiamės su Lietuvos kariuomene, NATO sąjungininkais, krašto apsaugos savanoriais, šauliais, karo kapelionais ir visais ginančiais taiką bei mūsų šalies saugumą

  Piligrimų sielovadai talkina Ukmergės dekanatas

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA

nuo 9 val. iki 21 val.

Bazilikoje

by Silvija Čižaitė