Norintiems patyrinėti Šiluvos apylinkes yra galimybė pasivažinėti iki 10 dviračių. Su miško takeliams pritaikytais dviračiais galėsite ištirti Šiluvos apylinkės šilus bei kaimus ir gyvenvietes. Vienas iš įspūdingiausių dviračių takų yra 8 km. dviračių kelias į Tytuvėnus, kuriuose galėsite aplankyti Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų karalienės bažnyčią ir bernardinų vienuolyną, pasigėrėti Bridvaišio ežero stovyklavietėmis ir Gylio ežero pažintiniu taku bei grįžti piligriminiu pėsčiųjų taku per mišką. Taip pat žvyrkelio keliu dviračiais galėsite pasiekti ilgiausią ir aukščiausią Lyduvėnų tiltą (10 km.) arba apsukti ratą aplink Žaiginio kaimą (8 km.), pakeliui aplankius šv. Elžbietos koplytėlę ant Akmenės akmens. Užsisakyti galima telefonu +370 618 11701, el. paštu info@siluva.lt arba atvykus į Šiluvos piligrimų centrą. O dviračio kaina – jūsų piligrimystė arba auka pagal potyrį bei norą.

Šiluvos šventovės fenomenas

Paskaitoje aptariamas bei pristatomas Šiluvos šventovės fenomenas, gyvosios piligrimystės koncepcija bei teorijos pritaikymas praktikoje, kuomet turizmas gali tapti žingsniu piligrimystės link. Atskleidžiama kaip skirtingos įstaigos, savivaldybės atranda bendrystę būtent piligrimystės aspektuose.

 

Trumpas Mariologijos įvadas

Mergelės Marijos asmuo užima nepamainoma vietą Katalikų Bažnyčios doktrinoje bei pamaldume. Mariologija – atskira katalikų teologijos šaka skirta Mergelės Marijos vaidmeniui Išganymo ekonomijoje atskleisti bei vystyti.

 

Trumpas Mariologinio dvasingumo įvadas

Katalikų Bažnyčios Tradicijoje saugomos tikėjimo tiesos yra išreiškiamos įvairiais pamaldumo aspektais. Mergelės Marijos kultas siekiantis apaštalinės Bažnyčios laikus, pasižymi savo gyvybingumu ir sklaida.

 

Įvadas į XXII amžiaus metafiziką

Paskaitų paketo tikslas yra praplėsti klausytojų suvokimą apie objektyviąją realybę, remiantis tiek naujausiomis, tiek ir laiko patikrintomis mokslinėmis tezėmis. Keliami klausimai: ar ateityje sąmonės ir technologijų jungties pagalba galėsime… atsukti laiką atgal? Kaip apskritai teka laikas, kokios yra jo tekėjimo kryptis ir kaip tai keis mūsų visų ateitį? Koks yra laisvos valios ir likimo santykis bei kaip jis atsiskleidžia kasdienybėje? Šis ciklas tiks visiems, kurie kūrybiškai žvelgia į gyvenimą. Paskaitos ypatingai subalansuotoms tiems, kurių veikla kupina intelektualinių iššūkių ir reikalauja dažnai priimti nestandartinius sprendimus.

 

Koks bus miestas po 2070 metų. (Sąmoningos) žmonijos evoliucijos link

Šiuo paskaitų ciklu siekiama logiškai nupasakoti kaip gali atrodyti miestas 2070 metais. Bandoma atsakyti į klausimus kaip atrodys geriausios įmanomos ateities miestas bei pasiūlyti, ką dėl tos ateities reiktų pradėti daryti dabar. Daug dėmesio skiriama ir ateities miestiečių sąmonei, jų veiklai, naujos kartos pomėgiams. Ciklas skirtas visiems, kuriuos žavi ateities atvirumas ir nenusakomumas, bei miesto istorija ir raida.

 

Kultūra kaip urbanistinių inovacijų Big Bang‘as istorijos bėgyje

Kultūra neretai, ypač politiniuose kuluaruose, yra laikoma kaip finansinių išteklių prašytoja ir nedaug pridėtinės vertės sukurianti išlaikytinė. Šių paskaitų tikslas yra nuodugniau pasižiūrėti į meninės kūrybos bei kultūros plačiąja prasme įtakas mūsų civilizacijos raidos kokybei. Remiantis gausiais antropologiniais ir archeologiniais atradimais ir praktiniais pavyzdžiais parodoma kaip kultūrinės ir/ar kitos neutilitarios veiklos sukūrė ištisas ekonomines industrijas, kurių dėka žmonija pasiekė neįtikėtinų techninių aukštumų. Nesusimąstome, jog tokio atrodytų naujo fenomeno kaip daiktų internetas pradžia siekia mažiausiai 9000 metų atgal.

 

Sumanus miestas ir miesto rinkodara

Sąvoka sumanus, išmanus, protingas ar kitoks miestas tapo bene būtina sąlyga formuojant kiekvieno miesto ar regiono strateginę plėtrą ir komunikacijos kampaniją. Tačiau kas iš tiesų slypi už šių sąvokų ir kiek jos yra naudingos kuriant visapusiškai tvarią Lietuvos miestų ateitį? Tad čia žvilgtelsime į „minkštąją“ urbanistiką ir vietos rinkodaros, jos užsibrėžtų tikslų ir realaus turinio santykį. Taip pat bandysime nagrinėdami pavyzdžius atsakyti kas yra gera rinkodara ir kaip sėkmingai „įdirbti“ vietą.

 

Ekonominė kultūros paveldo nauda. Vertinimo kriterijai ir metodai

Dr. Kastyčio Rudoko vadovaujamos mokslininkų komandos sukurto metodo įvertinti kultūros paveldo ekonominei naudai pristatymas. Paskaita skirta kultūros paveldo profesionalams, restauratoriams, akademikams, specialistams.

 

Miestas ir laikas arba kokia bus ateities urbanistika

Laikas – vienas paslaptingiausių ir kartu žavingiausių fenomenų mūsų kultūroje ir civilizacijoje. Noras manipuliuoti laiku – jį sustabdyti, atsukti atgal ar net gyventi amžinai yra vienas tų inspiracijos šaltinių, kuris nulėmė didelius žmonijos išradimus, atradimus ir pasiekimus. Savo ruožtu miestas arba urbanistika plačiąja prasme – tai jau savaime yra priemonė pakeisti laiko tėkmės trajektorijas.

Ne paslaptis, jog ateities urbanistika privalės bent jau simboliškai grįžti laiku atgal ir prisitaikyti prie besikeičiančių socialinių ir klimato veiksnių. Šiame kontekste pastebimai išaugs smulkių gyvenviečių svarba ir indėlis į tvarią ateities visuomenę. Tad ar tokios vietos kaip Šiluva jau yra paveldėjusios tvarią ateitį, kuri dar neatsitiko globaliu mastu? Kokie tikrieji mažo miesto ar miestelio privalumai ateities pasaulyje? Remiantis patikrintomis mokslinėmis žiniomis ir drąsiomis hipotezėmis pabandysime išsamiau pažvelgti į žmoniją keliaujančią piligriminę kelionę laike naudojantis miestu kaip savotiška Nojaus arka. Jungiant teorines prielaidas ir labai praktinius pavyzdžius atsakysime į du klausimus: kokios yra laiko tėkmės kryptys urbanistikoje bei kokią ateities urbanistiką galime numatyti remiantis atsakymais kylančiais iš pirmojo klausimo.

 

Ateities turizmo trajektorijos arba nuo keliautojo iki piligrimo

Paskaita apie ateities turizmo trajektorijas, atskleisti istoriškai paveldėtus procesus, kurie gali pasitarnauti inovatyvių vietokūros modelių taikyme. Keliamos hipotezės ir scenarijai, kas pakeis masinį vartojamojo pobūdžio turizmą, kuris visiškai neatitinka nei socialinių, nei ekonominių, nei ekologinių dabartinio, o juo labiau ateities pasaulio poreikių? Drauge su naujų gyvenimo būdų atsiradimu, keisis ir pati keliavimo samprata. Čia kaip niekada iškyla ir aktualia tampa piligrimystės sąvoka, kuri bus išplėtota kalbant apie XXI amžiaus antros pusės žmogų. Paskaita parengta mokslinio skaityto mokslinio pranešimo Aveiro universitete Portugalijoje pagrindu.

 

Šiuolaikinio šokio reveransai formuojantys šalies kultūrinį lauką

Mokymų metu ne tik identifikuojama ir susipažįstama su šiuolaikinio šokio istorija, tačiau žvelgiama į kultūrinį veiksmą per praktinę pusę. 9 dešimtmečio pabaigoje Lietuva buvo tituluojama teatro šalimi, o šiandien šalies įvaizdis dažnai tapatinamas su kultūrine tapatybe ir tiršta šiuolaikinio šokio įtaka.

 

Judesys teorijoje – kūrybinių industrijų pamatai Lietuvoje ir pasaulyje

Mokymų ciklas apie šokį modernizmo ir postmodernizmo laikotarpį pasaulyje ir Lietuvoje. Atskleidžiama judesio meno ir kūrybinių industrijų sinergija, prielaidos veikti it vietos kūrybiniam katalizatoriui. Mokymai orientuoti į švietimo įstaigas, kūrybinį požiūrį įmonėje skatinančias, kultūrinius projektus įgyvendinančias įmones.

 

Pasaulis scenoje – teatras kaip visuomenę formuojanti praktika

Mokymų metu jungiama teorija nuo Didžiosios teatro reforma tituluojamo modernizmo laikotarpio iki vartotojų visuomenės performatyvių praktikų. Sužinosime kaip teatrologija veikia mūsų kasdienes gyvenimo praktikas, tokias kaip socialinių vaidmenų kūrimas, perėjimo procesai iš vieno vaidmens arba statiškos būsenos į kitą, kultūrinė įtaką istoriniams faktas (dainuojanti revoliucija, teatro valstybės titulai ir pan.). Teorija persipina su praktika ir užsiėmimų metu atskleidžiamas fenomenas „Gyvenimas – didžiule scena, kurioje kiekvienas vaidiname“.