„Rožinis be kontempliacijos yra kūnas be sielos, ir iškyla pavojus jam virsti mechanišku formulių kartojimu, prieštaraujančiu Kristaus perspėjimui: „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys; jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo“ (Mt 6, 7). Dėl rožinio prigimties jo kalbėjimas reikalauja ramaus ritmo ir laiko, idant jį kalbantis asmuo galėtų lengviau atsidėti Viešpaties gyvenimo slėpinių kontempliacijai per širdį Tos, kuri buvo arčiausiai Viešpaties, ir idant šitaip atsivertų jų neišsemiami turtai“ (Šv. Paulius VI)

ŠVIESOS SLĖPINIAI

„Apreiškimas, kurį per krikštą Jordane suteikė pats Tėvas ir kurio aidu tapo Krikštytojas, yra jos lūpose Kanoje ir tampa didžiuoju nurodymu, kurį Motina duoda visų laikų Bažnyčiai: „Darykite, ką tik jis jums lieps“ (Jn 2, 5). Šis nurodymas įvesdina mus į Kristaus žodžius ir ženklus per viešąjį jo gyvenimą, suteikdamas marijišką pagrindą visiems „šviesos slėpiniams“.

(Šv. Jonas Paulius II)

V slėpinys

Eucharistijos įsteigimas

Intencija

  • Didesnės meilės eucharistiniam Jėzui malonės.
  • Už pašaukimus į kunigystę.
  • Už pirmosios Komunijos vaikus.

 Dievo Žodis

  • Vakarieniaujant Jėzus paėmė duoną, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas“. Paskui, paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą ir davė jiems, tardamas: „Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas, Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti. Ir sakau jums: nuo šiol aš nebegersiu šito vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada su jumis gersiu jį naują savo Tėvo karalystėje“. (Mt 26, 26-29).
  • Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duoną sukalbėjo palaiminimą, ją laužė ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite, tai mano kūnas!“ Paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą, davė jiems, ir visi gėrė iš jos. O jis jiems tarė: „Tai mano kraujas, sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį. š tiesų sakau jums: aš jau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje“. (Mk 14, 22-25)
  • Ir, paėmęs duonos, jis sukalbėjo padėkos maldą, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui“. Lygiai taip po vakarienės jis paėmė taurę, sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas“. (Lk 22, 19-20)
  • Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame. Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane. (Jn 6, 55-57)

Mąstymas

Iš šventojo kunigo Tomo Akviniečio Raštų

  • Vienatinis Dievo Sūnus, norėdamas mus padaryti savo dievystės dalininkais, priėmė mūsų prigimtį ir tapo žmogumi, kad žmones padarytų dievais. Negana to, viską, ką gavo iš mūsų, jis atidavė mūsų išganymui. Mat savo kūną jis paaukojo ant kryžiaus aukuro kaip auką Dievui Tėvui, kad mus sutaikytų su Dievu, o savo kraują išliejo kaip išpirką ir nuplovimą, idant būtume išpirkti iš apgailėtinos vergystės ir apvalyti nuo visų nuodėmių.
  • Brangusis ir nuostabusis pokyli, išganingas ir visokiausios gardybės kupinas! Ar gali būti kas brangiau už tokį pokylį? Jame mums patiekiama jau nebe veršių ir ožių mėsa, kaip kitados pagal senąjį Įstatymą, bet Kristus, tikrasis Dievas, kad būtų galima jį priimti. Argi yra kas nuostabiau už šį sakramentą? Joks kitas sakramentas nėra išganingesnis už šį, kuriuo apvalomos nuodėmės, ugdomos dorybės, o siela apsčiai pripildoma visokiausių dvasinių dovanų.
  • Jis aukojamas Bažnyčioje už gyvuosius ir mirusiuosius, kad visiems būtų naudingas, nes yra įsteigtas visų išganymui. Pagaliau niekas nepajėgtų apsakyti gardybės šio sakramento, per kurį iš paties šaltinio ragaujama dvasinės saldybės ir prisimenama toji prakilniausioji meilė, kurią savo kančia parodė Kristus.

TĖVE MŪSŲ. 10 SVEIKA MARIJA. GARBĖ DIEVUI.

  • Be gimtosios nuodėmės pradėtoji Marija, melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos.
  • mano Jėzau, atleisk mums mūsų kaltes, apsaugok mus nuo pragaro liepsnų ir nuvesk į Dangų visas sielas, ypač tas, kurioms labiausiai reikalingas Tavo gailestingumas.

Malda

Dieve, Švenčiausiuoju Sakramentu palikęs mums savo kančios atminimą, išmokyk mus taip garbinti šventąsias tavo Kūno ir Kraujo paslaptis, kad galėtume nuolat naudotis atpirkimo vaisiais. Tu, būdamas Dievas, su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžius.

Kun. Robertas Urbonavičius