Pirmasis mėnesio šeštadienis Marijos Širdies garbei su Šiluvos draugija
ŠILUVOS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS DRAUGIJA kviečia švęsti PIRMĄJĮ MĖNESIO ŠEŠTADIENĮ atvykstant į Šiluvą.
Tęsiame pradėtą pirmųjų mėnesio šeštadienių tradiciją, Fatimoje Švč. Mergelės Marijos apsireiškimu perduotą regėtojai šv. Liucijai, ir jau šimtmetį vaisingai tęsiamą visame pasaulyje. Atlikdami pirmuosius šeštadienius mes ne tik ypatingai pagerbiame Nekaltąją ir Sopulingąją Marijos Širdį, ne tik įvykdome Fatimos Dievo Motinos nurodymą melstis už nusidėjėlių atsivertimą, bet ir maldaujame Viešpatį mūsų kaimynės Rusijos atsivertimo bei pažadėtojo Nekaltosios Marijos Širdies triumfo.
2026 m. BIRŽELIO mėn. 6 d., ŠEŠTADIENIO, programa:
9.30 val. Giedamos Švč. M. Marijos valandos bazilikoje.
10 val. Šv. Mišios ir Nekaltosios Marijos Širdies litanija, Pasiaukojimo Nekaltajai Marijos Širdžiai aktas bazilikoje.
11.30 val. Rožinio malda Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje.
12.15 val. Švč. M. Marijos Skausmų vainikėlis procesijoje ir Šiluvos draugijos pasiaukojimo atnaujinimas Apsireiškimo koplyčioje.
13 val. Savų suneštinių pietūs/užkandžiai, dvasinis pokalbis ir bendrystė prie arbatos drauge su Šiluvos draugijos nariais Piligrimų centre.
MIELAI LAUKSIME PRISIJUNGIANT VISŲ ŠILUVOS PILIGRIMŲ!
Ses. Pranciška Neringa Bubelytė FDCJ,
Šiluvos Švč. M. Marijos draugijos pirmininkė
ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ROŽINIS. DŽIAUGSMO SLĖPINIAI III
„Rožinis be kontempliacijos yra kūnas be sielos, ir iškyla pavojus jam virsti mechanišku formulių kartojimu, prieštaraujančiu Kristaus perspėjimui: „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys; jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo“ (Mt 6, 7). Dėl rožinio prigimties jo kalbėjimas reikalauja ramaus ritmo ir laiko, idant jį kalbantis asmuo galėtų lengviau atsidėti Viešpaties gyvenimo slėpinių kontempliacijai per širdį Tos, kuri buvo arčiausiai Viešpaties, ir idant šitaip atsivertų jų neišsemiami turtai“ (Šv. Paulius VI)
DŽIAUGSMO SLĖPINIAI
(pirmadienis ir šeštadienis)
„Medituoti „džiaugsmo“ slėpinius reiškia gilintis į krikščioniško džiaugsmo galutinę motyvaciją ir gilią prasmę. Tai reiškia įsižiūrėti į konkretų Įsikūnijimo slėpinio matmenį ir į dar neaiškų bei miglotą išganomosios kančios skelbimą. Marija veda mus į krikščioniško džiaugsmo paslapties pažinimą, primindama, kad krikščionybė pirmiausia yra euangelion, „geroji naujiena“, o jos centras ir juo labiau turinys slypi Kristaus, kūnu tapusio Žodžio, vienintelio pasaulio Išganytojo, asmenyje.“ (Šv. Jonas Paulius II)
III slėpinys
Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Paaukojimas Šventykloje
Intencija
- Tobulo pasiaukojimo Dievo Valiai malonės
- Širdies, gebančios atpažinti Dievo veikimą
- Malonės priimti išbandymus tikėjimo žvilgsniu
Dievo Žodis
- „Staiga ateis į savo Šventyklą Viešpats, kurio jūs ieškote. Sandoros pasiuntinys, kurio jūs trokštate, tikrai jau ateina, – kalbėjo Galybių VIEŠPATS. (Mal 3, 1).
- „Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, Juozapas ir Marija nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, (Lk 2, 22)
- „Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją.“ (Lk 2, 25-26)
- Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, – ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, – kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“ (Lk 2, 34-35)
Mąstymas
Iš šventojo vyskupo Sofronijaus Pamokslų
- Juk Dievo Motina, skaisčiausioji Mergelė, savo rankomis nešė tikrąją šviesą ir ją atidavė tiems, kurie skendėjo tamsybėse; taip ir mes, nušviesti jos švytėjimo ir rankose laikydami visiems regimą šviesą, skubėkime pasitikti to, kuris yra tikroji šviesa.
- Nes iš tiesų šviesa atėjo į pasaulį ir nušvietė pasaulį, kai jis tūnojo tamsybėse, ir mus aplankė šviesa iš aukštybių ir sutvisko tiems, kurie tūnojo tamsoje tai yra mūsų slėpinys; savo ruožtu ir mes ateiname rankose laikydami žvakeles, atskubame nešini žibintais, taip žymėdami mums nušvitusią šviesą ir rodydami spindesį, kuriuo jis mus nutvieks. Todėl bėkime išvien, visi kartu bėkime pasitikti Dievo.
- Pasirodė tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į šį pasaulį. Tad visi mes, o broliai, leiskimės apšviečiami, leiskimės nutvieskiami. Te nė vienas iš mūsų nelieka nepaliestas spindesio, tegu nė vienas jos užlietas nepasilieka naktyje; išeikime visi spindintys; visi apšviesti eikime pasitikti tos skaidrios amžinosios šviesos ir kartu su seneliu Simeonu ją priimkime; drauge su juo širdyje džiūgaudami, giedokime padėkos himną šviesos Gimdytojui ir Tėvui, kuris atsiuntė tikrąją šviesą, išsklaidė sutemas ir mus visus padarė spindinčius, kad drauge giedotume padėkos himną.
TĖVE MŪSŲ. 10 SVEIKA MARIJA. GARBĖ DIEVUI.
- Be gimtosios nuodėmės pradėtoji Marija, melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos.
- O mano Jėzau, atleisk mums mūsų kaltes, apsaugok mus nuo pragaro liepsnų ir nuvesk į Dangų visas sielas, ypač tas, kurioms labiausiai reikalingas Tavo gailestingumas
Malda
Visagali amžinasis Dieve, nuolankiai maldaujame tavo didybę: kaip vienatinis tavo Sūnus, žmogiškąjį kūną priėmęs, šiandien yra paaukotas šventykloje, taip ir mums leisk tyromis širdimis tau pasiaukoti. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Kun. Robertas Urbonavičius
Šiluvos klebono kun. Žilvino Zinkevičiaus pamokslas. Gegužės 26 d.
Įžengimas į eilinį liturginių metų laiką nereiškia, kad esame nesvarbiu ar įvykių neturinčiu laikotarpiu. Veikiau žali liturgijos drabužiai reiškia, kad mes, kaip Bažnyčia, turime augti į Kristaus Velykų slėpinį, kurį ką tik šventėme. Esame pašaukti giliau įsilieti į Jo kančią, mirtį ir prisikėlimą; iš tiesų, tai yra pati augimo šventume esmė
Iš tiesų, eilinis laikas yra metas augti šventumu, malone ir tikėjimu. Šv. Petras, cituodamas Kunigų 11:44-45, rašė: „Visame, ką darote, nes jus pašaukė Šventasis, ir Raštas sako: „Būkite šventi, nes aš esu šventas.“ Būti šventam reiškia atsisakyti visko dėl Kristaus ir sekti Juo. Būti šventam reiškia būti kitokiam – būti atskirtam. Būti šventam reiškia būti nepaprastam. Krikščionis yra tas, kuris yra atskirtas nuo pasaulio, kad galėtų būti Kristaus atspindys, gyventi Dievo gyvenimą pasaulyje. Dievas mus visus pašaukė būti pasaulio šviesa ir žemės druska, teikiant viltį visoms tautoms. Esame pašaukti šviesti, būti pokyčių ir transformacijos katalizatoriais ir suteikti pasauliui užtikrintą ateitį, atskleidžiant kitiems jų pašaukimą ir likimą Kristuje.
Daugelis šiandien atsiduria tokioje pat dilemoje kaip ir turtingas jaunuolis Evangelijoje. Skaitome, kad jis išėjo liūdnas, nes negalėjo atsiliepti į kvietimą atiduoti viską vargšams ir sekti Kristumi. Tai lieka paradoksalu: kaip galima būti laimingam, kai esi vargšas. Tuo metu buvo įprasta suprasti – ir šiandien toks yra tarp tų, kurie skelbia „klestėjimo evangeliją“, – kad būti palaimintam Dievo reiškia būti apdovanotam turtais, apimančiais ne tik dvasines palaimas, bet ir materialinius turtus bei pasaulietinę sėkmę. Taigi galime įsivaizduoti, kad ne tik turtingas jaunuolis kovojo su tuo; net apaštalai buvo pasibaisėję Jėzaus mokymu. Matome užsitęsusį Petro ir kitų apaštalų netikrumą, kai Petras vėliau ieškojo paguodos pas Viešpatį – jiems atrodė, kad jie viską atsisakė veltui! Galima beveik girdėti juos sakant Jėzui: „Tai kokia man iš to nauda?“ Gyvenimas toks, kad jei nieko negauname, neduosime. Tai pasakytina net apie tuos, kurie tarnauja savanoriškose organizacijose, tiek Bažnyčios, tiek pasaulio ribose.
Tačiau jei Jėzus reikalavo iš savo mokinių šio visiško savęs atidavimo, tai todėl, kad Jis pats tapo vargdieniu dėl mūsų. Šv. Paulius Korinto krikščionims sakė: „Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargdieniu, kad jūs taptumėte turtingi per Jo neturtą“ (2 Kor 8, 9). Šis Jėzaus skurdas apima daugiau nei materialinį ar socialinį skurdą.
Norint augti šventume – ypač kasdienių gyvenimo išbandymų, ar tai būtų finansinė krizė, liga, nesėkmė ar susvetimėję santykiai (ypač tarp vyro ir žmonos), – reikia būti neturtingiems ir visiškai Jam atiduoti savo gyvenimą. Dvasios skurdas verčia mus pripažinti savo ribotumą; jis mus nuolankina, verčia susidurti su savo nieku ir varo mus į savo ribas, kad negalėtume nieko kito daryti, kaip tik tikėjime pasiduoti. Kaip Jėzus ant kryžiaus, mes šaukiame: „Į tavo rankas atiduodu savo dvasią“ (Lk 23, 46). Žinoma, šis pasidavimas apima ir mūsų išdidumo, godumo, pykčio bei visų pagrindinių nuodėmių paleidimą. Štai ką mus ragina šventasis Petras: „Tad išlaisvinkite savo mintis nuo naštų“
Dar daugiau, šis skurdas išreiškiamas kančioje, kurią patiriame dėl Kristaus. Sekimas Juo neišvengiamai reiškia persekiojimą, tačiau šios kančios padeda mums apvalyti ir labiau susitapatinti su Kristaus kančia. Jėzus perspėjo mus apie išbandymus, su kuriais susidursime, kai pasakė mokiniams, kad Karalystės atlygis yra jų, bet „ne be persekiojimų“. Kaip mums sako Pirmojo skaitinio autorius, Kristaus kančias ir vėlesnę šlovę pranašai išpranašavo dėl mūsų. Jis rašė: „Jiems buvo apreikšta, kad visa, ką jie paskelbė jums tie, kurie paskelbė jums Gerąją Naujieną per Šventąją Dvasią, atsiųstą iš dangaus, buvo skirta jums, o ne jiems patiems.“ Mes, kurie trokštame dalyvauti Kristaus šlovėje, galiausiai turime dalyvauti Jo kančioje. Tikrasis tikėjimo išbandymas yra ne tada, kai esame savarankiški materialiniu, socialiniu ar asmeniniu saugumu. Priešingai, mūsų tikėjimas iš tikrųjų matomas tada, kai netenkame finansinės nepriklausomybės, sveikatos ir statuso – mūsų sprendime pasikliauti vien Dievu.
Iš tiesų, Jėzaus pažadas išsipildė, kai Jis patikino apaštalus sakydamas: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris dėl manęs ir dėl Evangelijos paliktų namus, brolius, seseris, tėvą, vaikus ar žemę ir kuriam nebūtų atlyginta šimteriopai: namai, broliai, seserys, motinos, vaikai ir žemė – ne be persekiojimų – dabar, šiuo metu, ir būsimajame pasaulyje – amžinuoju gyvenimu“ (Mk 10, 29–30). Ar jie praturtėjo šiame pasaulyje, gaudami šimteriopą atlygį žeme, turtais ir šeima? Taip – bet dvasine prasme. Jie sukūrė Dievo šeimą, kurioje kiekvienas buvo brolis ar sesuo; jiems priklausė viskas, tačiau niekas nepriklausė jiems asmeniškai. Išsivadavę iš turto naštos, jie turėjo viską ir tapo visiškai laisvi Viešpačiui. Kaip krikščionys, šie misionieriai keliavo po visas šalis, nepripažindami jokių ribų, skiriančių žmoniją. Tokią patirtį patyrė apaštalai ir didieji Kristaus misionieriai.
Yra paskutinis įspėjimas tiems iš mūsų, kurie mano, kad tapti krikščionimi yra būdas pakilti visuomenės lyderio pozicijoje arba pasitenkinti šio pasaulio materialiniais dalykais. Glaustai ir aiškiai Jėzus priminė Petrui, kad „daugelis pirmųjų bus paskutiniai, o paskutiniai – pirmieji“. Jis parodė, kad Dievo vertinimas iš esmės skiriasi nuo pasaulio. Petras į Karalystę žiūrėjo materialiu ir skaičiavimo požiūriu. Tačiau Dievas šio pasaulio dalykus vertina kitaip. Tai, ką žmogus laiko „doru“, Dievo akyse laikoma stokojančia tikrosios meilės; o tai, kas šioje žemėje laikoma labai vertinga, Dievo dažnai niekinama.
Galiausiai tik tas žmogus, kuris geba save ištuštinti dėl Dievo ir artimo meilės, yra tikrai turtingas. Tik tie, kurie geba pasiaukoti dėl kitų, iš tikrųjų gyvena vienybėje su Kristumi. Priešingu atveju apgaudinėjame save manydami, kad esame šventi vien todėl, kad sekame išoriniais mokinystės judesiais – kaip iš pradžių buvo su apaštalais. Sekti Jėzumi reiškia sekti Juo per Jo kančią, kad galėtume dalyvauti Jo šlovėje. Vėl prisimename šv. Petro žodžius: „Jums didelis džiaugsmas, nors dar trumpą laiką reikės pakelti visokius išbandymus, kad jūsų tikėjimo vertė, brangesnė už gendantį auksą, nors ir ugnimi išbandytą, būtų patikrinta jūsų šlovei ir garbei, kai apsireikš Jėzus Kristus. Jūs nesate jo matę, bet jį mylite; ir nors nematėte, jūs tikite juo ir jau esate kupini neapsakomo šlovės džiaugsmo. Jūs esate tikri dėl savo tikėjimo tikslo – sielų išgelbėjimo.“ (1 Pt 1, 6–9)
Kun. Žilvinas Zinkevičius
ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ROŽINIS. DŽIAUGSMO SLĖPINIAI III
„Rožinis be kontempliacijos yra kūnas be sielos, ir iškyla pavojus jam virsti mechanišku formulių kartojimu, prieštaraujančiu Kristaus perspėjimui: „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys; jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo“ (Mt 6, 7). Dėl rožinio prigimties jo kalbėjimas reikalauja ramaus ritmo ir laiko, idant jį kalbantis asmuo galėtų lengviau atsidėti Viešpaties gyvenimo slėpinių kontempliacijai per širdį Tos, kuri buvo arčiausiai Viešpaties, ir idant šitaip atsivertų jų neišsemiami turtai“ (Šv. Paulius VI)
DŽIAUGSMO SLĖPINIAI
(pirmadienis ir šeštadienis)
„Medituoti „džiaugsmo“ slėpinius reiškia gilintis į krikščioniško džiaugsmo galutinę motyvaciją ir gilią prasmę. Tai reiškia įsižiūrėti į konkretų Įsikūnijimo slėpinio matmenį ir į dar neaiškų bei miglotą išganomosios kančios skelbimą. Marija veda mus į krikščioniško džiaugsmo paslapties pažinimą, primindama, kad krikščionybė pirmiausia yra euangelion, „geroji naujiena“, o jos centras ir juo labiau turinys slypi Kristaus, kūnu tapusio Žodžio, vienintelio pasaulio Išganytojo, asmenyje.“ (Šv. Jonas Paulius II)
III slėpinys
Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimas
Intencija
- Širdies, neprisirišusios prie žemiškų gėrybių
- Paprastumo dvasios
- Malonės garbinti Jėzų Eucharistijoje
Dievo Žodis
- „Nes kūdikis mums gimė! Sūnus duotas mums! Jis bus mums valdovas. Jo vardas bus „Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis.“ (Iz 9, 5)
- „Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. Jis turėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia. Jiems tenai esant, prisiartino metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje..“ (Lk 2, 4-7)
- „Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“. (Lk 2, 8-12)
- „Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Tas Žodis tapo kūnu
ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.“ (Jn 1, 1.14)
Mąstymas
Iš šventojo popiežiaus Leono Didžiojo Pamokslų
- Džiaukimės, mylimieji, nes šiandien gimė mūsų Išganytojas. Neturi būti vietos liūdesiui, kai švenčiamas gyvenimo gimimas; jis mus pripildo džiaugsmo, nes mirties baimė įveikta ir mums pažadėta amžinybė. Nuo šios linksmybės neatskiriamas nė vienas, nes yra viena bendra visuotinio džiaugsmo priežastis: mūsų Viešpats, nuodėmės ir mirties Nugalėtojas, neradęs nė vieno žmogaus be kaltės, pats atėjo jų visų išvaduoti.
- Tedžiūgauja šventasis, nes jam artinasi garbės atlygis. Tepabunda nusidėjėlis, nes yra kviečiamas malonei. Tesuklūsta pagonis, nes yra šaukiamas į gyvenimą. Taigi meskime šalin senąjį žmogų bei jo poelgius ir, dalyvaudami Kristaus gimime, atsisakykime kūno darbų.
- Pažink, krikščioni, savo garbingumą ir, tapęs dieviškos prigimties dalininku, nebeįpulk į nedorą elgesį ir buvusiąją menkystę. Prisimink, kas tavo Galva ir kieno Kūno narys esi. Nepamiršk esąs išplėštas iš tamsybių valdžios ir perkeltas į Dievo šviesą bei karalystę.
TĖVE MŪSŲ. 10 SVEIKA MARIJA. GARBĖ DIEVUI.
- Be gimtosios nuodėmės pradėtoji Marija, melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos.
- O mano Jėzau, atleisk mums mūsų kaltes, apsaugok mus nuo pragaro liepsnų ir nuvesk į Dangų visas sielas, ypač tas, kurioms labiausiai reikalingas Tavo gailestingumas
Malda
Dieve, sukūręs žmogų nuostabiai kilnų ir dar nuostabiau pakėlęs nupuolusį, suvienyk mus su dievyste savo Sūnaus, kuris mūsų žmogiškąją prigimtį yra prisiėmęs. Jis, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.
Kun. Robertas Urbonavičius
Ligonių Sveikatos diena Šiluvoje: kvietimas melstis už ligonius ir ligos paliestas šeimas
Paskutinįjį gegužės mėnesio penktadienį, gegužės 29 d., Šiluvos šventovėje tikintieji kviečiami susirinkti į Ligonių Sveikatos dieną – maldos, užtarimo ir pasitikėjimo Dievo gailestingumu dieną.
Ligonių Sveikata – viena iš Švč. Mergelės Marijos litanijos invokacijų. Šis kreipinys primena motinišką Marijos meilę visiems, kurie yra vienaip ar kitaip paliesti skausmo, ligos, vidinių žaizdų ar artimo žmogaus kančios. Šiluvoje, kur Švč. Mergelė Marija nuo seno patiriama kaip užtarėja ir guodėja, ši diena tampa ypatingu kvietimu ligoniams, jų artimiesiems ir visiems, nešantiems gyvenimo naštas, drauge melstis Dievo malonių.
Gegužė – mėnuo, ypatingai dedikuotas Švč. Mergelei Marijai. Todėl šių metų Ligonių Sveikatos dieną bus meldžiamasi už mamas, paliestas ligos, skausmo, vaikų ligų ar netekčių, persileidimo, abortų žaizdų, taip pat už moteris, negalinčias susilaukti vaikų. Kviečiama atnešti savo skausmą prie Mergelės Marijos kojų ir, jai užtariant, melsti Dievą išgydymo, paguodos ir stiprybės malonės.
Artėjant Ligonių Sveikatos dienai, kviečiame jungtis į bendrą maldą ir melstis Šventosios Dvasios litaniją, užtariant visus atvyksiančius į Šiluvą, ligonius, jų artimuosius ir visus, kurie šiai dienai patikės savo skausmą bei intencijas.
Ligonių Sveikatos dienoje drauge melsis kun. egzorcistas Arnoldas Valkauskas, bendruomenė „Gailestingumo versmė“, Šiluvos parapijos šlovintojai ir maldininkai.
Ligonių Sveikatos dienos programa gegužės 29 d.
11.30 val. – Rožinio malda Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje
12.00 val. – Šv. Mišios bazilikoje
17.20 val. – Rožinio malda Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje
18.00 val. – Šv. Mišios bazilikoje. Vadovauja kun. egzorcistas Arnoldas Valkauskas
19.00 val. – Vidinio išgydymo pamaldos. Vadovauja kun. egzorcistas Arnoldas Valkauskas drauge su bendruomene „Gailestingumo versmė“
Kviečiame atvykti į Šiluvą, jungtis į bendrą maldą ir patikėti savo intencijas Dievui per Švč. Mergelės Marijos užtarimą.
ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ROŽINIS. Džiaugsmo slėpiniai II
„Rožinis be kontempliacijos yra kūnas be sielos, ir iškyla pavojus jam virsti mechanišku formulių kartojimu, prieštaraujančiu Kristaus perspėjimui: „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys; jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo“ (Mt 6, 7). Dėl rožinio prigimties jo kalbėjimas reikalauja ramaus ritmo ir laiko, idant jį kalbantis asmuo galėtų lengviau atsidėti Viešpaties gyvenimo slėpinių kontempliacijai per širdį Tos, kuri buvo arčiausiai Viešpaties, ir idant šitaip atsivertų jų neišsemiami turtai“ (Šv. Paulius VI)
DŽIAUGSMO SLĖPINIAI
(pirmadienis ir šeštadienis)
„Medituoti „džiaugsmo“ slėpinius reiškia gilintis į krikščioniško džiaugsmo galutinę motyvaciją ir gilią prasmę. Tai reiškia įsižiūrėti į konkretų Įsikūnijimo slėpinio matmenį ir į dar neaiškų bei miglotą išganomosios kančios skelbimą. Marija veda mus į krikščioniško džiaugsmo paslapties pažinimą, primindama, kad krikščionybė pirmiausia yra euangelion, „geroji naujiena“, o jos centras ir juo labiau turinys slypi Kristaus, kūnu tapusio Žodžio, vienintelio pasaulio Išganytojo, asmenyje.“ (Šv. Jonas Paulius II)
II slėpinys
Švč. Mergelės Marijos apsilankymas
Intencija
- Širdies atviros artimo poreikiams
- Džiaugsmingos dvasios, kuri šlovintų Viešpatį
- Malonės dalintis džiaugsmu su kitais
Dievo Žodis
- „Klausykis! Mano mylimasis! Štai jis ateina, šokinėdamas per kalnus, liuoksėdamas per kalvas. Mylimasis mane kalbina! Jis man taria: „Kelkis, mano meile, mano gražioji, eikš! Juk žiema jau pasibaigė, lietūs praėjo ir nuščiuvo. Žemė nuberta žiedais, tuojau metas vynmedžius genėti, ir purplelis jau burkuoja mūsų šalyje.“ (Gg 2, 10-12)
- „Tomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą.“ (Lk 1, 39-40)
- „Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta.“ (Lk 1, 41-45)
- „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Viešpats, ir šventas yra jo vardas! (Lk 1, 47-49)
Mąstymas
Iš šventojo vyskupo Ambraziejaus Evangelijos pagal Luką aiškinimo
- Kurgi ji, nešina Dievu, dabar galėjo skubintis, jei ne į tas aukštumas? Juk Šventosios Dvasios malonė nemėgsta vėluoti ir gaišti. Atėjus Marijai kartu su Viešpačiu, išsyk apreiškiamos malonės, nes vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios.
- Atkreipk dėmesį į vieną skirtumą ir atskirų žodžių reikšmes. Elzbieta pirmoji išgirdo pasveikinimą, tačiau Jonas pirmasis pajuto malonę; ji išgirdo balsą ausimis, o anas šoktelėjo paliestas slėpinio; ji patyrė Marijos, o jis Viešpaties atėjimą, moteris moters, o kūdikis kūdikio
- jos kalbasi apie malonę, o jie veikia jų įsčiose, pradėdami atskleisti gerumo slėpinį motinoms, ir paskatintos šio dvigubo stebuklo jos ima pranašauti mažutėlių dvasia.
TĖVE MŪSŲ. 10 SVEIKA MARIJA. GARBĖ DIEVUI.
- Be gimtosios nuodėmės pradėtoji Marija, melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos.
- O mano Jėzau, atleisk mums mūsų kaltes, apsaugok mus nuo pragaro liepsnų ir nuvesk į Dangų visas sielas, ypač tas, kurioms labiausiai reikalingas Tavo gailestingumas
Malda
Visagali amžinasis Dieve, tu Švenčiausiąją Mergelę Mariją, laukiančią dieviškojo Sūnaus užgimimo, įkvėpei aplankyti Jono Krikštytojo motiną Elzbietą; suteik malonę, kad mes taip pat būtume klusnūs Šventajai Dvasiai ir su Marija šlovintume tave per amžius. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Kun. Robertas Urbonavičius
Gegužės 13-oji Šiluvoje: Fatimos Marijos minėjimas ir malda už šeimos bei gyvybės kultūrą Lietuvoje
Gegužės 13-osios Marijos diena Šiluvoje sutapo su Fatimos Švč. Mergelės Marijos minėjimu. Šiluvą Lietuvoje ir Fatimą Portugalijoje sieja čia įvykę Marijos apsireiškimai. Abi lankomos garsios šventovės yra užmezgusios bendrystės ryšius, jų bendradarbiai dalijasi patirtimis, kaip šiandien svetingiau priimti piligrimus, kaip perduoti žinią, kurią šiuose kraštuose, pasirodydama vaikams, apreiškė Dievo Motina, – sugrįžti prie Dievo.
Šių Jubiliejinių įsteigimo metų gegužę Kauno arkivyskupija meldžia Šiluvoje apsireiškusios Švč. Mergelės Marijos užtarimo, idant mūsų Tėvynėje augtų pagarba ir atvirumas gyvybei, būtų puoselėjama šeimos ir gyvybės kultūra. Tad ir gegužės 13-osios katechezę Šiluvos bazilikoje sakė penkių vaikų šeimos mama Ingrida Jazgevičienė, Kauno arkivyskupijos Šeimos centro vadovė.
Katechezėje pasidalyta mintimis apie sakramentinę Santuoką, sutuoktinių savęs dovanojimą kitam, atvirumą gyvybei. Pasak I. Jazgevičienės, santuoka nėra apie save – ji yra apie savęs atidavimą. Kiekviena pora yra kviečiama į atvirumą gyvybei, mylėti taip, kaip myli Dievas. Be atvirumo gyvybei šis savęs atidavimas nėra visiškas ir vaisingas plačiąja prasme.
„Mums padeda Mergelė Marija. Ji yra atsakymas į klausimą, kaip atrodo atvirumas gyvybei. Ji pasakė „taip“ Dievui ir nešė savyje gyvybės Autorių“, – kalbėjo I. Jazgevičienė, katechezėje pabrėždama klusnios, nuolankios Mergelės Marijos motinystės pavyzdį.
Iškilmingai Eucharistijai vadovavęs Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas šią 13-ąją dieną Šiluvos bazilikoje pasveikino Dievo garbinti susirinkusius piligrimus, transliacijų klausytojus visoje Lietuvoje ir beveik dvi dešimtis koncelebruojančių kunigų, kurių dalis atvyko į šventovę padėkoti Dievui už tarnystės ar amžiaus sukaktis. Net devyni arkivyskupijos dvasininkai gegužę švenčia 35, 45 ir net 50 metų kunigystės jubiliejus.
Mišiose giedojo Domeikavos Lietuvos Kankinių parapijos choras, vadovaujamas Mindaugo Giedraičio. Piligrimams patarnavo Kauno II dekanato kunigai.
Homiliją pasakęs arkivyskupas K. Kėvalas atkreipė dėmesį į Šventojo Rašto skaitinį – apaštalo Pauliaus kalbą Areopage (Apd 17, 15–34) – tarsi šiuolaikinėje arenoje Paulius kūrybingai, nuostabiais žodžiais prabyla daugybę dievų garbinantiems Atėnų gyventojams apie tikrąjį Dievą, skelbia apie Jėzaus Prisikėlimą.
Iš tiesų, pasak arkivyskupo, tikėjimą tada priėmė negausi atėniečių grupelė, tačiau žinome nuostabius rezultatus, kai Geroji naujiena vėliau pasiekė tūkstančius, Bažnyčia augo ir apėmė visą pasaulį. Tai paguoda, kai skelbiame tikėjimą ir patiriame atmetimą.
Homilijoje taip pat priminė Fatimos Marijos apsireiškimų 1917 metais istoriją, jos susirūpinimą ir kvietimą pasauliui melstis, atsiversti tuo neramiu laiku, kai visai netrukus Rusijoje įsigalėjo totalitarinis režimas. „Fatimos paslaptyje“ buvo išpranašautas ir pasikėsinimas į šv. Jono Pauliaus II gyvybę Vatikano aikštėje prieš 45-erius metus, 1981 metais. Šventasis Tėvas stebuklingai pagijo, ir jo pontifikatas dar tęsėsi 24-erius metus.
Arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog Marijos apsireiškimas Šiluvoje taip pat vyko istorinio lūžio laiku – ji buvo susirūpinusi dėl atšalusio Lietuvos vaikų tikėjimo.
Arkivyskupas K. Kėvalas Eucharistijos liturgijos pabaigoje padėkojo atvykstantiems į Šiluvą ir skyrė visiems užduotį: gausinti atvykstančiųjų būrį.
Pasibaigus pamaldoms, piligrimus svetingai kaskart kviečia Šiluvos parapijos Caritas bei Piligrimų centras – pasivaišinti koše, kava, susitikti, pabendrauti.
Paskutinį mėnesio penktadienį, gegužės 29-ąją, Šiluvoje bus švenčiama Ligonių sveikatos diena kartu su Vidinio išgydymo pamaldomis, kuriose tarnaus „Gailestingumo versmės“ bendruomenė ir svečiai misionieriai.
Gegužės 13 d. Marijos dienos Šiluvoje fotoalbumą žr. https://flickr.com/photos/kaunoarkivyskupija/sets/72177720333642083/>>
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
Fatimos Švč. Mergelė Marija. Marijos diena ŠILUVOJE
Gegužės 13 d. Šiluvos piligriminėje šventovėje švenčiame Marijos dieną minėdami Fatimos Švč. Mergelę Mariją. Meldžiamės Lietuvai ir pasauliui aktualiomis intencijomis.
Gegužės 12 d., antradienį,
Naktinė Švč. Sakramento adoracija su „Marijos radiju“. Pradedama 22 val. ir baigiama 7 val. šv. Mišiomis.
Gegužės 13 d., trečiadienį,
APSIREIŠKIMO koplyčioje
8 val. šv. Mišios.
9 val. šv. Mišios.
ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO bazilikoje
7 val. šv. Mišios (užbaigiant naktinę adoraciją).
10 val. šv. Mišios.
11 val. katechezė.
11.30 val. Švč. Sakramento adoracija. Rožinio malda. Švč. Mergelės Marijos litanija.
12 val. iškilmingos šv. Mišios.
13.30 val. Švč. Sakramento adoracija (iki 16 val. ).
14 val. Rožinis.
15 val. Dievo Gailestingumo vainikėlis ir Kryžiaus kelio apmąstymas.
Tiesioginė transliacija arkivyskupijos YouTube kanalu, Facebook paskyroje. Šiluvos šventovės Facebook , „Marijos radijo“ transliacija
Rožinio malda pasitinkant Marijos dieną Šiluvoje
Kiekvieno mėnesio 13-oji Šiluvoje yra ypatingai skirta Švč. Mergelei Marijai. Pasitinkant Marijos dieną, kiekvieno mėnesio 12 dieną kviečiame jungtis į bendrą Rožinio maldą su žvakėmis už taiką pasaulyje, Šiluvos parapiją ir Kauno arkivyskupiją.
Maldos eisena pradedama 19.00 val. nuo Apsireiškimo koplyčios.
Tai kvietimas sustoti, melstis ir patikėti savo intencijas Viešpačiui per Švč. Mergelės Marijos užtarimą. Rožinio malda jungia piligrimus ir parapijos bendruomenę, kviesdama drauge pasitikti Marijos dieną Šiluvoje.
Informacija
Kada?
Kiekvieno mėnesio 12 dieną, 19.00 val.
Kur?
Maldos pradžia – prie Apsireiškimo koplyčios.
Intencija
Už taiką pasaulyje, Šiluvos parapiją ir Kauno arkivyskupiją.
Kviečiame dalyvauti ir drauge melstis Šiluvoje.
ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ROŽINIS. Džiaugsmo slėpiniai I
„Rožinis be kontempliacijos yra kūnas be sielos, ir iškyla pavojus jam virsti mechanišku formulių kartojimu, prieštaraujančiu Kristaus perspėjimui: „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys; jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo“ (Mt 6, 7). Dėl rožinio prigimties jo kalbėjimas reikalauja ramaus ritmo ir laiko, idant jį kalbantis asmuo galėtų lengviau atsidėti Viešpaties gyvenimo slėpinių kontempliacijai per širdį Tos, kuri buvo arčiausiai Viešpaties, ir idant šitaip atsivertų jų neišsemiami turtai“ (Šv. Paulius VI)
DŽIAUGSMO SLĖPINIAI
(pirmadienis ir šeštadienis)
„Medituoti „džiaugsmo“ slėpinius reiškia gilintis į krikščioniško džiaugsmo galutinę motyvaciją ir gilią prasmę. Tai reiškia įsižiūrėti į konkretų Įsikūnijimo slėpinio matmenį ir į dar neaiškų bei miglotą išganomosios kančios skelbimą. Marija veda mus į krikščioniško džiaugsmo paslapties pažinimą, primindama, kad krikščionybė pirmiausia yra euangelion, „geroji naujiena“, o jos centras ir juo labiau turinys slypi Kristaus, kūnu tapusio Žodžio, vienintelio pasaulio Išganytojo, asmenyje.“ (Šv. Jonas Paulius II)
I slėpinys
Viešpaties Gimimo Apreiškimas Mergelei Marijai
Intencija
- Drąsos priimti Dievo Valią savo gyvenime
- Nuolankaus pasitikėjimo, leidžiančio sakyti Taip Viešpačiui
- Klusnios širdies, kuri norėtų vykdyti Dievą Valią.
Dievo Žodis
- Pats Viešpats duos jums ženklą: štai mergelė pradės ir pagimdys sūnų; ji suteiks jam vardą Emanuelis, tai reiškia: ‘Dievas su mumis’“. (Iz 7, 14)
- Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas. O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus.“ (Lk 1, 28-32)
- Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. (Lk 1, 34-35)
- Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“. Ir angelas pasitraukė. (Lk 1, 37)
Mąstymas
Iš šventojo abato Bernardo Homilijų Mergelės Motinos garbei
- Mergele, tu išgirdai žinią, kad pradėsi ir pagimdysi sūnų, ne nuo vyro, bet nuo Šventosios Dvasios. Antai angelas laukia tavo atsakymo: jau laikas jam sugrįžti pas jį pasiuntusį Dievą. Taip pat ir mes, kuriuos nelaimingai spaudžia pasmerkimo nuosprendis, laukiame, o Ponia, kada tu ištarsi pasigailėjimo žodį.
- Štai tavo rankose mūsų išganymas: jei tu sutiksi, mes tučtuojau būsime išgelbėti. Esame sukurti amžinojo Dievo Žodžio, mirtis mus nugali, tačiau tavo trumpas atsakymas mus išgydys ir sugrąžins į gyvenimą.
- Šito laukia visas pasaulis, parpuolęs po tavo kojomis. Ir ne veltui, nes tu gali paguosti atstumtuosius, atpirkti belaisvius, išlaisvinti pasmerktuosius, pagaliau nuo tavęs juk priklauso visų Adomo vaikų, visos tavo giminės išgelbėjimas.
TĖVE MŪSŲ. 10 SVEIKA MARIJA. GARBĖ DIEVUI.
- Be gimtosios nuodėmės pradėtoji Marija, melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos.
- O mano Jėzau, atleisk mums mūsų kaltes, apsaugok mus nuo pragaro liepsnų ir nuvesk į Dangų visas sielas, ypač tas, kurioms labiausiai reikalingas Tavo gailestingumas
Malda
Dieve, angelui apreiškus, nekalta Mergelė priėmė tavo neapsakomąjį Žodį ir, apšviesta Šventosios Dvasios, tapo dievybės buveine; išmokyk ir mus jos pavyzdžiu nuolankiai ir tvirtai laikytis tavosios valios. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Kun. Robertas Urbonavičius