Vasario 13-osios piligrimystė Šiluvos šventovėje
Kiekviena 13-oji diena Šiluvos šventovėje – ypatinga. Tai Mergelės Marijos, Atlaidų diena, kupina maldos, atleidimo bei vilties džiaugsmo. Kiekvieną 13-ąją dieną be tradicinių pamaldų galime išgirsti šiandienos aktualijomis prabylanti dvasinį eruditą, dalyvauti ne tik Šv. Mišiose, tačiau ir Švč. Sakramento adoracijoje, lankytis Šiluvos piligrimų centre bei drauge patirti, ką reiškia, kad ir vienos dienos piligrimystė į šventovę.
Vasario 13-osios dienos programa prasideda jau išvakarėse – 12 d. nuo 22 val. Bazilikoje vyks Švenčiausiojo Sakramento Adoracija, kuri baigiama ankstyvomis 7.00 val. ryto Šv. Mišios. Tą dieną piligrimai susirenka ne tik Bazilikoje, tačiau ryte, 8.00 val. bei 9.00 val. Šv. Mišios aukojamos Apsireiškimo koplyčioje. Jose apsilankę piligrimai nuo 10.00 val. kviečiami į Šiluvos piligrimų centrą, kuriame vyks konferencija, dedikuota išskirtinei asmenybei – Jurgiui Ambraziejui – Pabrėžai. Konferencijoje pranešimus skaitys kun. Juozapas Marija Žukauskas OFM bei dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM.
Nespėjusiems į rytines Šv. Mišias, dar vienos jų bus 10.00 val. Bazilikoje. O nuo 10.45 val. vyks Švč. Sakramento adoracija. Po jos – 11.00 val. girdėsime kun. Emilio Vasiliausko katechezę, kuriai pasibaigus – 12.00 val. įvyks pagrindinės Šv. Mišios Bazilikoje. Po jų, piligrimai laukiami piligrimų centre, kurį galima rasti adresu M. Jurgaičio a. 17 A. Piligrimų susibūrimo vietoje be muziejaus ekspozicijos, knygyno, skirtingų vienuolijų produkcijos ir puodelio kavos 14.00 val. lauks naujausios dviejų kunigų – Nerijaus Pipiro ir Roberto Urbonavičiaus knygos pristatymas. Šiame renginyje dalyvaus ir vienas iš autorių – kun. Robertas Urbonavičius. Tad neabejotinai, dvasinius išgyvenimus papildys prasmingos diskusijos bei autografu pažymėta knyga.
Kviečiame atvykti į Šiluvą ir patirti Gyvąją piligrimystę.
8.00 val. Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
9.00 val. Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
10.00 val. Šv. Mišios (Bazilikoje)
10.00 val. iki 12.00 val. Konferencija „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771-1849)“ (Piligrimų centre)
10.45 val. Švč. Sakramento adoracija (Bazilikoje)
11.00 val. Katechezė kun. Emilis Vasiliauskas. (Bazilikoje)
11.30 val. Rožinio malda ir Mergelės Marijos litanija (Bazilikoje)
12.00 val. Pagrindinės šv. Mišios (Bazilikoje)
14.00 val. Knygos „Divina Hora: eilėraščiai“ pristatymas. Dalyvauja kun. Robertas Urbonavičius (Piligrimų centre)
Šiluvos piligrimų centro informacija
Nuo meno teorijos iki kunigystės – Šiluvos vikaro istorija
Mažame Šiluvos miestelyje telpa daugybę paradoksų – tai viena seniausių Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo vietų Europoje, lietuviškosios rezistencijos, progreso ir tradicijos dermę savyje talpinančių šventovių. Todėl nenuostabu, jog būtent Šiluvoje sutinkame kunigą, kurio kelionė prasidėjo nuo menotyros studijų, gilaus domėjimosi istorija bei kultūros kelio, vedančio link kunigiškos tarnystės. Apie tai bei apie neseniai drauge su kurso draugu kun. Nerijumi Pipiru išleistą poezijos bei meditacijų knygą kalbasi Šiluvos piligrimų centro atstovė Ona Eigirdaitė ir Šiluvos vikaras kunigas Robertas Urbonavičius.
Teko girdėti, kad esate iš Šančių, tad kaip jaunuolis iš Šančių tapo kunigu?
Iš ties būtų smagu, jei būčiau iš Šančių, - keleto vyskupų gimtojo rajono, deja, nesu kilme šančiškis, nors Šančių parapijoje atlikau diakono tarnystę ir apie mėnesį kunigavau, kol persikėliau į savo pirmąją parapiją Ukmergę. Tad su Šančiais sieja kuo geriausi prisiminimai, - kaip vietiniai juokauja: „Šančiai – meilės pančiai“
Augau Kauno Eigulių mikrorajone, tolokai nuo Šančių. Jaunuolis iš Kauno tapo kunigu, nes pajuto Dievo kvietimą, - toks turbūt būtų banalus atsakymas. Kaip Šventoji Kryžiaus Teresė (Edita Štein), yra sakiusi: „ko nebuvo mano planuose, tas buvo Dievo planuose.“
Šiuo metu tarnaujate Šiluvoje, kaip nutiko, kad kunigas, kilęs iš Kauno dabar tarnauja mažame miestelyje?
Tokie dalykai kaip tarnystės vietos kunigų gyvenime dažniausiai nutinka vyskupo ordinaro sprendimu. Nors tiesa, kad kaunietis nuo gimimo, bet kunigystės tarnystės vietos buvo toli nuo Kauno: pirmiausia Ukmergė, paskui Raseiniai, dabar Šiluva. Tikiu, kad taip Dievas moko neprisirišti prie vietos ir įpročių.
Esate vikaras, kas yra toji vikaro tarnystė, kuo ji skiriasi klebono?
Vikaras yra klebono padėjėjas ir artimiausias bendradarbis. Panašiai kaip direktoriaus pavaduotojas. Klebonas yra parapijos administratorius, už ją atsakingas, o vikaras yra skiriamas padėti klebonui parapijos pastoracijoje. Dera pabrėžti, kad ir klebonas ir vikaras kunigystės šventimų lygmenyje yra vienodai lygūs, tik skiriasi atsakomybės laipsniai.
Esate baigęs menotyros studijas, kaip atsitiko, kad menotyrininkas tapo kunigu, o gal kunigas baigė menotyrą? Kodėl būtent menotyra? Kas sužavėjo joje labiausiai?
Menotyra – vienas iš kelių, kuriais Dievas mane atvedė į kunigystę. Neplanavau stoti į Menotyrą, net nežinojau kas tai per daiktas. Nuo mokyklos laikų patinka istorija, tad į šios krypties studijas ir planavau stoti. Deja, belaukiant eilės priėmime į studijas, buvo užpildytos Valstybės finansuojamos vietos, o mokamos studijos man buvo neįkandamos. Buvo likę laisvų vietų į Menotyros studijas, tad pagalvojau, kad vis vien noriu studijuoti Universitete, o vėliau gal pereisiu į istorijos studijas, pasirinkau Menotyrą. Niekada nesigailėjau, kad studijavau Menotyrą, nes labai platus studijuojamų dalykų spektras (dailė, teatras, architektūra, kinas, fotografija, urbanistika ir t.t.) padėjo praplėsti akiratį ir pagilino pasaulėvaizdį. Galiausiai studijuodamas galėjau domėtis tiek istorija, tiek teologija. Taip pat krikščioniškojo meno studijos atvedė iki seminarijos. Tad tikrai galiu pritarti apaštalui Pauliui: viskas išeina į gera mylintiems Dievą.
Ar šiandien šios studijos jūsų tarnystėje praverčia? Kaip?
Tiesiogiai aišku nepraverčia, bet tai ką jos suteikė, - taip.
Artėja vasario 13-oji. Marijos diena, po kurios seks Šv. Valentino diena, įsimylėjėlių ir meilės diena. Teko girdėti, kad jums ypatingai brangi yra Mergelė Marija, galbūt galima pasakyti, kad ji yra jūsų mylimiausia šventųjų tarpe esanti moteris? Tad papasakokite apie ją. Kaip gimė meilė Mergelei Marijai. Taip pat teko girdėti, kad turite daug jos ikonų, ne kartą keliavote į Marijos apsireiškimų vietas, o dabar gyvenate Šiluvoje, vienoje iš svarbiausių Marijos apsireiškimo šventovių Europoje.
Žinoma, kaip sakė Šventasis Bernardas Klervietis, - „apie Mariją, niekada nebus gana“ – tad apie ją galėčiau kalbėti ilgai. Pirmiausia norėčiau priminti, kad Marija nėra viena iš šventųjų, - Ji išskirtinė iš visų šventųjų, - kaip sakydavo Bažnyčios Tėvai, - nėra nieko didingesnio už Mariją, vien Dievas. Tad būti kataliku ir nejausti meilės Marijai, manau yra negalimas dalykas. Žinoma, asmeninis pamaldumas yra atskira tema. Man patinka mintis, kad šventieji mus patys pasirenka į draugus, juk kiekvienas iš mūsų turime šventuosius, kurie mus kažkodėl traukia. Tad esu tikras, kad Mergelė Marija mane pirma pakvietė į artimą draugystę su Ja. Kunigui ypač svarbus ryšys su Mergele Marija, nes Ji moko mus mylėti nesisavinant, o dovanojant.
Iš tiesų, mėgstu keliauti po Marijos šventoves, kurios visada yra gyvosios Evangelizacijos židiniai. Marija pati sėkmingiausia evangelizuotoja, mokanti prakalbinti savo vaikus, prisitaikydama prie kiekvienos tautos tradicijų ir suvokimo, - tą ir liudija skirtingi Dievo Motinos atvaizdai.
Tikra laimė būti Šiluvoje, - dvasinėje Lietuvos širdyje. Beje, vyskupo žinią jog nori su manimi pasikalbėti, kaip vėliau paaiškėjo dėl paskyrimo į Šiluvą, gavau būdamas kitoje Marijos Šventovėje, - Gvadelupėje, Meksikoje.
Kunigo kasdieninė duona yra homilija, - kaip jai ruošiatės?
Tiesa sakant esu tinginys, tad specialiai nesiruošiu, - nesielgiu kaip vienas dėstytojas sakė, jog sekmadienio homilijai reikia pradėti ruoštis pirmadienį. Dažniausiai apgalvoju kokius punktus norėčiau paliesti, o tada meldžiuosi, kad Dievas iškeltų tai, ką reikėtų pasakyti. Visada stengiuosi sakyti homiliją taip ir apie tai, jog pirmiausia mane patį sudomintų ir užkabintų, nes žinau, jog tada palies ir kitą. Kuomet kunigas sako, ar skaito homiliją, pats nuobodžiaudamas ir netikėdamas tuo ką sako, - kaip jisai uždegs ir kitą?
Kokia jūsų gyvenimo dalį užima literatūra? Ką mėgstate skaityti?
Stengiuosi kiekvieną dieną, bent pusvalandį atrasti knygai, dažniausiai skaitau kelias iš karto. Deja, šiais laikais tenka iš gerų knygų rinktis tik pačias geriausias, ir tai su siaubu matau kaip pilnėja lentyna neperskaitytų knygų, tad perku kuo mažiau naujų knygų, nebent jos tikrai geros ir mane dominančios. Greta teologijos visada randu vietos J.R.R Tolkieno ir jo pasekėjų kūrybai.
Vasario 13 dieną vyks jūsų ir kun. Nerijaus Pipiro knygos pristatymas Kaip gimė ši knyga?
Ji gimė kursinio kunigo Nerijaus uolumo ir vieno asmens dosnumo dėka. Noras publikuoti savo kūrybą knygos pavidalu, paskui ją visur pristatinėti ir klausyti liaupsių, kurios galbūt nėra tikros ar svarbios, - man ne prie širdies. Taip pat manau, kad kunigystėje kūryba yra kaip laisvalaikio užsiėmimas, jis neturėtų tapti pagrindiniu darbu. Mano meditacijos bibline tematika (ši sritis mane labai traukia) gimė kaip liturginio laiko tekstai Bernardinai.lt portalui. Jeigu jos kam padės melstis ar atlikti mąstymą, - manau, savo tikslą bus pasiekusios.
Nerijaus Pipiro ir Roberto Urbonavičiaus knygos pristatymas įvyks vasario 13 d. 14.00 val. Šiluvos Piligrimų centre (M. Jurgaičio a. 17A).
Šiluvos piligrimų centro informacija
Konferencija skirta Jurgiui Ambraziejui - Pabrėžai
Vasario 13-ąją - Mergelės Marijos dieną kviečiame susirinkti Šiluvoje maldai, o taip pat ir keliems renginiams. Vienas jų - konferencija skirta kunigo, trečiojo ordino pranciškono Jurgio Ambraziejaus - Pabrėžos asmenybei. Apie Jurgį Pabrėžą daugiausia žinome kaip apie liaudies gydytoją, mokslininką, kalbininką, botaniką, sveikos gyvensenos pradininką... Peržvelgę daugiau kaip šimto metų publikacijas spaudoje aptinkame vos keletą straipsnių apie J. A. Pabrėžą kaip kunigą, dvasininką, pamokslininką. Sovietmečio laikotarpio ideologijos rezultatas – didžiulė spraga J. A. Pabrėžos asmenybės paveiksle. Dar ir šiandien jis kartais vaizduojamas kaip nesuprastas savo laikmečio mokslininkas, kurį varžė prisiimtas luomas, nenorėjo suprasti dvasininkija. Tačiau peržvelgę išlikusius J. A. Pabrėžos pamokslus ir jo asmeninius dvasinio tobulėjimo pasiryžimus, matome, kad pirmiausia jis troško sekti Nukryžiuotuoju Kristumi ir tobulai savo gyvenime vykdyti Dievo valią.
Konferencijoje pranešimus skaitys kun. Juozapas Marija Žukauskas OFM bei dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM.
Renginio data ir laikas - vasario 13 d. 10:00 val. - 12:00 val.
Renginio vieta - Šiluvos piligrimų centras
Šiluvoje skaitome
Nerijus Pipiras „Laiko liturgija“
Robertas Urbonavičius „Divina Hora“
Vasario mėnesį Šiluvoje skaitome bei drauge kviečiame panirti į bičiulių, kunigų knygą dvigubu pavadinimu „Laiko liturgija“ ir „Divina Hora“. Nepaisant pavadinimo duališkumo, knyga vieningai kalba apie patiriamą laiko tėkmę. Tiesa laikas ir laikiškumas pateikiamas skirtingose kūrybinėse formose. Nerijaus Pipiro „Laiko liturgija“ – tai poezijos rinkinys, sumišęs su asmeninio dienoraščio ištraukomis ne tiek keliant klausimus apie būtį šiandien, kiek romantiškos plunksnos prisilietimu prabylant apie Tėvynę bei tarnystę joje. Išties, N. Pipiro eilėraščiai simboliškai atliepia tarpukario Lietuvos dailės kūrybą, kuomet nepaisant studijų užsienyje, Paryžiaus žavesio, grįžtama į Tėvynę, o vienas sodriausių ir mėgstamiausių siužetų – Lietuvos laukai, upeliai, koplytstulpiai, kitaip tariant – gamta bei periferijos atributai. Panašiai ir „Laiko liturgijoje“ prabylama, tarsi, apie inkrustuotą laiką – sustojusį net ne prisiminimuose, tačiau atkeliavusį iš močiutės pasakojimų, kurie nugulė širdy.
Tuo tarpu Roberto Urbonavičiaus „Divina Hora“ – tai nepavaldaus pasauliui laiko meditacija. Pateikiamos meditacijos ne tik kad netarnauja pasaulio laikui, tačiau yra dvasinio Bažnyčios pasaulio atributai. Todėl R. Urbonavičiaus dalis pradedama Advento ilgesiu bei Adomo malda. Ši vystosi į savotiška poetinį potyrį, skatinanti keliauti laikotarpiais, su kitais Biblijos atstovais – Nojaus valtimi, Kalėdų džiaugsmą patirti drauge su paslėptu Elžbietos džiaugsmu, panirti į Juozapo išbandymą ir kitus simboliškus meditatyvius susitikimus. Baigiama Marijos troškimais – karštu noru vėl išvysti tą, kuris buvo paaukotas, dar kartą paliesti sūnų, kuomet vienodai draskoma mamos ir tikinčiosios širdis. Kur gi mylimasis, kur Jėzus: „Kur Jisai vaikščioja? Ar tu žinai, kur Jis, O Sodininke?“.
Tad ši knyga, tai ne tik dviejų bičiulių dialogas apie laiką, vietomis semiantis skaitytojo širdis romantizuotais Tėvynės įvaizdžiais, bet tuo pačiu tai knyga, kviečianti paradoksaliam išgyvenimui – laiko tėkmę patirti sustojus. Tai patirti kviečiame Šiluvoje – akimirkai stabtelėjant ir vasario 13 d. dalyvaujant Marijos dienoje, 14 val. Šiluvos piligrimų centre susitikti su vienu iš autorių – Robertu Urbonavičiumi ir dalyvauti knygos pristatyme.
Menotyrininkė Silvija Čižaitė-Rudokienė
Šiluvos piligrimų centro informacija
Ieškome naujo komandos nario! (Darbo pasiūlymas)
VšĮ „ŠILUVOS PILIGRIMŲ CENTRAS“ PROJEKTŲ KOORDINATORIAUS (-ės)
Darbo pobūdis
Tai dinamiška ir kūrybiška darbo pozicija, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas:
- Šiluvos piligrimų centro knygyno bei parduotuvės veiklai ir jos plėtrai;
- Svetingumui priimant piligrimus;
- Įvairių projektinių veiklų, susijusių su piligrimyste ir svetingumu inicijavimui bei įgyvendinimui;
- Projektų inicijavimui, rengimui ir naujų galimybių įgyvendinimui ieškojimui;
Reikalavimai darbuotojui
- turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą;
- turėti ne mažesnį kaip 2 metų darbo stažo patirtį projektinėse veiklose, administravimo ar sielovados srityse;
- norėti tarnauti Bažnyčioje pagal savo dovanas, suvokti esminius Katalikų Bažnyčios mokymo pagrindus;
- pritarti katalikiškai organizacijos tapatybei ir branginti krikščioniškas vertybes, jas puoselėti savo gyvenime;
- gebėti sklandžiai ir argumentuotai dėstyti mintis žodžiu ir raštu, mokėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją;
- mokėti bent vieną užsienio kalbą, kuria laisvai galėtų dėstyti mintis žodžiu ir raštu, papildomų užsienio kalbų mokėjimas yra privalumas;
- mokėti dirbti kompiuteriu MS Office programiniu paketu;
- turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą;
- gebėti dirbti tiek savarankiškai, tiek komandoje.
Mes siūlome
- įdomų, dinamišką ir kūrybiškumą skatinantį darbą;
- draugišką darbo aplinką ir galimybes asmeniniam bei profesiniam tobulėjimui;
- darbą pilnu etatu su galimybe turėti lankstų darbo grafiką;
- prisidėjimą prie unikalios vietos puoselėjimo bei žinios apie Šiluvą sklaidos;
- iniciatyvų įgyvendinimą;
- atlyginimą nuo 850 Eur po mokesčių (konkretus darbo užmokestis aptariamas su kandidatu, atsižvelgiant į jo patirtį bei gebėjimus).
Jūsų gyvenimo aprašymo bei motyvacinio laiško laukiame el. paštu komunikacija@siluva.lt iki vasario 20 d. imtinai. Atrinktus kandidatus apie darbo pokalbį informuosime iki vasario 25 d.
Marijos diena Šiluvoje
8.00 val. Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
9.00 val. Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
10.00 val. Šv. Mišios (Bazilikoje)
10.00 val. Konferencija „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771-1849)“ (Piligrimų centre)
10.45 val. Švč. Sakramento adoracija (Bazilikoje)
11.00 val. Katechezė. (Bazilikoje)
11.30 val. Rožinio malda ir Mergelės Marijos litanija (Bazilikoje)
12.00 val. Pagrindinės šv. Mišios (Bazilikoje)
14.00 val. Knygos „Divina Hora: eilėraščiai“ pristatymas. Dalyvauja kun. Robertas Urbonavičius (Piligrimų centre)
Šv. Mišių tvarka Šiluvoje vasario 2-5 d.
Vasario 2 d.- Kristaus paaukojimas (Grabnyčios)
Šv. Mišios 12.00 (Bazilikoje)
Bus šventinamos žvakės
Vasario 3 d.- Šv. Blažiejus
Šv. Mišios 12.00 (Bazilikoje)
Bus atliekama „gerklės palaiminimo“ sakramentalija
atliekama paliečiant gerklę dviem sukryžiuotom žvakėm
Vasario 5 d.- Šv. Agota
Šv. Mišios 10.00 ir 12.00 (Bazilikoje)
Bus šventinama duona ir vanduo
ŠILUVOJE SKAITOME
Joseph Ratzinger / Benediktas XVI
Krikščionybės įvadas
Naujus, 2023 Viešpaties metus pradėjome į Tėvo Namus išlydėdami popiežių emeritą Benediktą XVI, su kurio mirtimi baigėsi ištisa epocha. Dėkodami už šį garsiausią moderniosios katalikybės laikų teologą ir ganytoją, kviečiame į rankas pirmą ar n kartą paimti jo žinomiausią knygą – „Krikščionybės įvadas“
Gimusi 1968 metais, iš profesoriaus Jozefo Racingerio paskaitų konspekto, ši knyga nepraranda savo svarbos ir įtakos. Ne veltui ji laikoma žinomiausia moderniųjų laikų katalikybės knyga.
Ši knyga atsirado sudėtingu Bažnyčiai ir pasauliui laikotarpiu, - pervartos epochoje, kuomet buvo klausiama ar Bažnyčios skelbiama tiesa apie Jėzų Kristų yra patikima ir galinti paliesti naujųjų laikų žmogaus širdį bei protą? Pačios Bažnyčios viduje buvo ieškoma būdų atrasti naujus kelius skelbti Kristų, tačiau dažnai šie keliai nuvesdavo į akligatvius, kur būdavo konstruojamas naujasis Kristus ir atmetama tai, ką mokė Bažnyčia.
„Krikščionybės Įvado“ tikslas nėra pasmerkti naująsias teorijas, bet priešingai paliudyti, kad Šventojo Rašto ir apaštalinės Tradicijos skelbiamas Kristus yra Tas, kuris gali perkeisti visų laikų ir kartų žmonių gyvenimus.
Šios knygos puslapiai alsuoja viltimi ir skaidrumu, vėl iš naujo patvirtinama, jog žmogus yra pajėgus protu pažinti Dievą, nes pats Dievas apsireiškė žmogui kaip žmogus – Jėzus Kristus, kuriame yra visa tiesos ir gyvenimo pilnatvė.
„Krikščionybės Įvadas“ nėra knyga, kuri skirta lengvam pasiskaitymui, tačiau ją perskaičius mes jaučiamės lyg aplankę didingą gotikinę katedrą, kurios logiškumas ir grožis mums liudija apie Dievą ir Jo didybę.
Kun. Robertas Urbonavičius
3rd International Scientific Conference “Christianity and Creativity”
3rd International Scientific Conference “Christianity and Creativity”
12 June 2023, Šiluva
To be creative is God’s calling for a human being. In the Book of Genesis, we read that the Lord Creator creates a human being as a small creator, called to cooperate in the great and continuing act of creation. To be human is in itself to reflect God’s creativity in our own creativity. However, creativity might imprison. In postmodern society, being creative is not just a fashion statement but an imperative for everyone. Concepts such as creative industries and creative economy are emerging, making creativity a must. In the information age, social networks empower everyone to be creators. However, the question arises whether this does not undermine the concept of creativity itself as an exceptional and sublime activity. This also leads to the question of whether creativity is not becoming one-day, profane, not bringing long-term changes in life.
When the Catholic philosophers Bishop Juan Caramuel y Lobkowitz and Gottfried Leibniz discovered the binary numbering system, which would become of the utmost importance to humanity some 300 years later, they did not foresee full implications of this discovery. The same has happened with the achievements of many discoverers and creators. This opens up the possibility of seeing human creation as a fragment that emerges in earthly reality in a small form but is rooted in God’s immeasurable creativity. This is where the depth of creativity opens up from a Christian point of view: a human can only be truly creative by overcoming individualistic impulses and opening himself/herself to God, the Creator, who rewards His creation with creativity. Being creative, a human being discovers himself/herself as a creator in the context of the totality of God and creation. By accepting reality as created, a human being is able to pursue earthly goals creatively and fruitfully.
The 3rd International Scientific Conference in Šiluva is devoted to the study of the fundamental concept of creation and creativity from the point of view of theology and other sciences and to an interdisciplinary approach to the problems of creativity in various spheres of human life and activity.
Conference topics
- The importance of creation in the lives of people and human communities.
- Creativity and teleology: the (in)compatibility of the long-term and short-term influences of the creative outcome on history.
- The relationship between creativity and chance.
- Human creativity from a biblical perspective.
- of Christianity on the perception of present and future creativity).
- Perspectives on creativity and the role of Christianity in tackling climate change, artificial intelligence and other major issues facing humanity today.
- Creativity and consumer society. Will we evolve from consumers to spiritual creators?
Abstract (up to 200 words) submission by 20 April 2023 at info@siluva.lt.
Conference venue: M. Jurgaičio a. 17 A. Šiluvos šventovė, Raseinių raj.
Participation fee – EUR 70*. The fee includes the following: overnight stay, coffee break, lunch, meeting evening, breakfast, a tour around Šiluva, and the Certificate of Participation. The fee does not include arrival to Šiluva.
*Participation fee for participants who are not staying overnight is 30 Eur.
Scientific committee:
Chairperson: Assoc. Prof. Dr. Benas Ulevičius
Deputy Chairperson: Dr. Kastytis Rudokas
Members: Prof. Dr. Žanete Narkēviča, Prof. Dr. Marek Chmielewski, Assoc. Prof. Dr. Piotr T. Nowakowski, Prof. Dr. Birutė Obelenienė, Prof. Dr. Artūras Lukaševičius
Organising committee:
Chairperson: Silvija Čižaitė-Rudokienė
Members: Priest Robertas Urbonavičius, Dr. Kastytis Rudokas
Organisers: VšĮ Šiluvos piligrimų centras and the Faculty of Catholic Theology at Vytautas Magnus University
Conference Patron: Archbishop Kęstutis Kėvalas
Conference partners: Archdiocese of Kaunas, Raseiniai Regional History Museum
Media sponsors: radio station “Marijos radijas”, online portal “Raseinių naujienos”, online portal “Mano Raseiniai”
III tarptautinė konferencija Šiluvoje. Krikščionybė ir kūrybiškumas.
III tarptautinė konferencija Šiluvoje. Krikščionybė ir kūrybiškumas
2023 metų birželio 12 d. Šiluva
Būti kūrybiškam – Dievo pašaukimas žmogui. Pradžios knygoje skaitome, jog Viešpats Kūrėjas sukuria žmogų kaip mažąjį kūrėją, pašauktą bendradarbiauti didžiajame ir besitęsiančiame kūrinijos kūrimo akte. Būti žmogumi savaime reiškia atspindėti Dievo kūrybiškumą savuoju kūrybiškumu. Vis dėlto kūrybiškumas tarsi įkalina. Postmodernioje visuomenėje elgtis kūrybiškai tampa ne tik mados šauksmu, bet ir imperatyvu kiekvienam žmogui. Susiformuoja tokios sąvokos kaip kūrybinės industrijos, kūrybos ekonomika, dėl kurių kūrybiškumas tampa privalomas. Gyvenant informacijos amžiuje, socialiniai tinklai įgalina kiekvieną būti kūrėju. Tačiau ar tai nemenkina pačios kūrybos kaip išimtinės ir pakylėtos veiklos sampratos? Ar kūryba netampa vienadiene, profaniška, nenešančia ilgalaikių gyvenimo pokyčių?
Kai katalikų filosofas vyskupas Juanas Caramuelis y Lobkowitzius, o kiek vėliau Gottfriedas Leibnizas atrado dvejetainę skaičiavimo sistemą, kuri po maždaug 300 metų tapo žmonijos gyvenimo pagrindu, jie, nepaisant savo genialumo, nenumatė visų šio atradimo rezultatų. Panašiai nutiko su daugybės atradėjų ir kūrėjų pasiekimais. Tai atveria galimybę vertinti žmogiškąją kūrybą kaip fragmentą, išnyrantį žemiškojoje tikrovėje nedideliu pavidalu, tačiau šaknimis besiremiantį į neaprėpiamą Dievo kūrybingumą. Čia atsiveria kūrybiškumo gelmė krikščioniškuoju požiūriu – žmogus geba būti tikrai kūrybingas tik nugalėjęs individualistines paskatas ir atsivėręs Dievui – Kūrėjui, apdovanojančiam savo kūrinius kūrybingumu. Būdamas kūrybingas, žmogus atranda save kaip kūrėją Dievo ir kūrinijos visumos kontekste. Priėmęs tikrovę kaip sukurtą, žmogus ir pats geba kūrybingai siekti vaisingų žemiškųjų rezultatų.
III tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje skirta nagrinėti fundamentalią kūrybos ir kūrybiškumo sampratą teologijos ir kitų mokslų požiūriu, tarpdiscipliniškai pažvelgti į kūrybos problematiką įvairiose žmogaus gyvenimo ir veiklos sferose.
Temos
- Kūrybos reikšmė žmogaus ir žmonių bendruomenių gyvenime;
- Kūrybiškumas ir teleologija: ilgalaikių ir trumpalaikių kūrybos rezultato įtakų istorijai (ne)suderinamumas;
- Kūrybiškumo ir atsitiktinumo santykis;
- Žmogaus kūrybiškumas bibliniu požiūriu;
- Krikščionybės potencialas ir įtaka dabarties ir ateities kūrybiškumo percepcijoje;
- Kūrybiškumo perspektyvos ir krikščionybės vaidmuo sprendžiant klimato kaitos, dirbtinio intelekto ir kitus didžiuosius šiandienos žmonijos klausimus;
- Kūrybiškumas ir vartotojų visuomenė. Ar iš vartotojų tapsime dvasiniais kūrėjais?
Pranešimų santraukos (iki 200 žodžių) priimamos iki 2023 m. balandžio 20 d. el. p. info@siluva.lt
Konferencijos vieta: M. Jurgaičio a. 17 A. Šiluvos šventovė, Raseinių raj.
Dalyvio mokestis* - 70 Eur. Į mokestį įskaičiuota: nakvynė, kavos pertrauka, pietūs, susitikimų vakaras, pusryčiai ir ekskursija po Šiluvą, dalyvio diplomas. Į mokestį neįskaičiuota – atvykimas iki Šiluvos.
Dalyvio mokestis pranešėjams, kuriems neaktuali nakvynės paslauga – 30 Eur
Mokslinis komitetas:
Pirmininkas: doc. dr. Benas Ulevičius
Pavaduotojas: dr. Kastytis Rudokas
Nariai: prof. dr. Žanete Narkēviča, prof. dr. Marek Chmielewski, doc. dr. Piotr T. Nowakowski, prof. dr. Birutė Obelenienė, prof. dr. Artūras Lukaševičius
Organizacinis komitetas:
Pirmininkė: Silvija Čižaitė-Rudokienė
Nariai: Kun. Robertas Urbonavičius, dr. Kastytis Rudokas
Organizatoriai: VšĮ Šiluvos piligrimų centras ir Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas
Konferencijos globėjas: Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas
Konferencijos partneriai: Kauno arkivyskupija, Raseinių krašto istorijos muziejus
Informaciniai rėmėjai: Marijos Radijas, internetinis portalas Raseinių naujienos, internetinis portalas Mano Raseiniai