Marijos diena Šiluvoje
Gruodžio 13-ąją, šeštadienį, Šiluvos piligriminėje šventovėje švenčiama Advento meto Marijos diena.
Gruodžio 12 d., šeštadienį,
Naktinė Švč. Sakramento adoracija su „Marijos radiju“. Pradedama 22 val. ir baigiama 7 val. šv. Mišiomis.
Gruodžio13 d., šeštadienį,
APSIREIŠKIMO koplyčioje
8 val. šv. Mišios.
9 val. šv. Mišios.
ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO bazilikoje
7 val. šv. Mišios (užbaigiant naktinę adoraciją).
10 val. šv. Mišios.
11 val. katechezė. Sako arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
11.30 val. Švč. Sakramento adoracija. Rožinio malda. Švč. Mergelės Marijos litanija.
12 val. iškilmingos šv. Mišios.
13.30 val. Švč. Sakramento adoracija (iki 16 val. ).
14 val. Rožinis.
15 val. Dievo Gailestingumo vainikėlis ir Kryžiaus kelio apmąstymas.
Šventasis Mikalojus – tikrasis Kalėdų senelis
Kaip IV a. dabartinėje Turkijoje gyvenęs šventasis vyskupas tapo stebuklingu senoliu Kalėdų naktį apdalijančiu visus pasaulio vaikus dovanomis? Ką gi, istorija tikrai verta geriausios Kalėdų pasakos vardo.
Šventasis Mikalojus (gr. Nikolaus – liaudies pergalė), gimė Pataros miestelyje, tarp 260-286 m. krikščionių šeimoje. Anksti liko našlaitis ir paveldėjo gausius turtus. Pasakojama, kad tame pačiame mieste gyveno ir vienas vyras, turėjęs tris dukteris. Atsitikus bėdai, jis prarado visus turtus ir neturėjo iš ko duoti savo dukroms kraičio, todėl šios negalėjo ištekėti. Norėdamos išgyventi jos būtų turėjusios tapti prostitutėmis. Sužinojęs, Mikalojus nusprendė slapta padėti merginoms. Tris naktis iš eilės, jis įmesdavo per langą kapšą su pinigais, taip suteikdamas galimybę joms turėti kraitį ir ištekėti. Taip pat daugel kitų kartų Mikalojus stengėsi padėti vargšams ir likti nepastebėtas: įdėdavo auką į jų krepšius ar palikdavo prie durų.
Atėjus laikui, Mikalojus tapo Miros miesto vyskupu, dalyvavo garsiajame Nikėjos Susirinkime ir savo gyvenimą ir tarnystę paskyrė vargšų globai. Po šventojo mirties, prie jo kapo ėmė vykti stebuklai ir taip Mikalojaus kultas greitai plito pirmiausiai po Rytų Bažnyčią, kurioje jis imtas vadinti Mikalojumi Stebukladariu. Vakarų Bažnyčioje šventojo kultas prasidėjo nuo 1087 m., kuomet Bario miestelio Italijoje jūreiviai nuplaukę į Mirą, pavogė Mikalojaus relikvijas ir parsigabeno į Barį, kur jos yra iki šių dienų.
Dėl legendos, kuri pasakoja, kad Mikalojus prikėlė tris nedoro mėsininko nužudytus vaikus, jis imtas laikyti vaikų globėju, todėl maždaug nuo XII a. Šiaurės Europos šalyse ima plisti paprotys, šio šventojo minėjimo dieną, - gruodžio 6, teikti vaikams smulkias dovanėles, sakant jog jas atnešė šventasis Mikalojus. Pietų Europoje dovanas nešdavo Trys Karaliai, ar pats kūdikėlis Jėzus.
Nors prasidėjusi reformacija panaikino šventųjų garbinimą, kartu ir šv. Mikalojaus dienos tradicijas, jos buvo išsaugotos Nyderlanduose ir olandų emigrantai jas atsivežė į Niujorką. Čia XIX a., kuomet Kalėdų šventimas buvo praradęs savo prasmę, to meto intelektualai ieškojo simbolio, kuris galėtų pakylėti ir pradžiuginti. Tad buvo atrastas olandų išsaugotas šventasis Mikalojus (SinterKlaus), nešantis dovanas vaikams. Taip gimė Santa Klausas, - geraširdis senolis dalinantis dovanas vaikams per Kalėdas. Raudonas vyskupo arnotas, Mitra ir pirštinės virto Kalėdų senelio drabužiais, o vyskupiškas pastoralas – jo lazda.
Po II Pasaulinio Karo, amerikiečių dėka, šventasis Mikalojus, tik jau kaip Santa Klausas sugrįžo į Europą, kur labai greitai prigijo.
Komunistinių šalių bloke, Kalėdų senelis, kaip ir pačios Kalėdos buvo uždraustos, todėl čia atsirado jo kopija – Senis Šaltis, aplankydavęs vaikus per Naujuosius Metus.
Nors atrodo, kad Kalėdos prarado tikrąją prasmę ir virto komercine švente, o Kalėdų senelis pasirodantis lapkričio viduryje dažnai primena tik šešėlį gerojo šventojo Mikalojaus, tačiau šis personažas mums primena, jog per Kalėdas Dievas tapo dovana mums, kad ir mes išmoktume vienas kitam dovanoti ne tik daiktus, bet pirmiausiai save: savo laiką, žodį, šypseną, apkabinimą, maldą.
Galiausiai, dabar jau galime drąsiai atsakyti į amžiną klausimą: ar Kalėdų Senelis tikras? Taip, tikras. Jis – tai šventasis Mikalojus, mus užtariantis ir mums išprašantis reikalingų malonių iš Dievo.
Kun. Robertas Urbonavičius
Prakartėlių paroda Šiluvoje
Gul‘ šiandieną jau ant šieno
Atpirkėjas žmonijos;
Šiam Karaliui visagaliui
Nėr vietelės tinkamos.
Šiluva, kaip ir visa Lietuva bei krikščioniškas pasaulis, Kalėdas, Jėzaus gimimo šventę, pasitinka Prakartėlėmis – jų paroda veikia Šiluvos piligrimų centre.
Kristaus gimimo vaizdavimas turi labai seną tradiciją. Jau III a. Betliejaus grotoje buvo inscenizuojamas tvartelis, o IV–VI a. Italijos ir Galijos sarkofagų reljefuose aptinkami pirmieji ikonografiniai motyvai.
Prakartėlių tradicijos atsinaujinimas siejamas su 1223 m. Greccio miesteliu Italijoje, kur šv. Pranciškus Asyžietis sukūrė pirmąją gyvą Prakartėlę. Nuo tada Kristaus gimimo scenos paplito po visą Europą, o XVII a. jas pradėjo keisti iš įvairių medžiagų sukurtos skulptūros. Pamažu Prakartėlės tapo neatsiejama Kalėdų liturgijos dalimi ir namų tradicija.
Manoma, kad į Lietuvą Prakartėlių paprotį atnešė pranciškonai – tiek gyvas inscenizacijas, tiek ir skulptūrines kompozicijas. Net ir sudėtingais okupacijų laikais jos nebuvo dingusios iš bažnyčių.
Klasikinę Prakartėlę sudaro Kūdikio Jėzaus ėdžiose scena, Marija ir Juozapas, jautis ir asilas, piemenys, avys, Rytų išminčiai, angelai ir stebuklinga Betliejaus žvaigždė. Lietuvoje grota dažnai vaizduojama kaip kaimiškas tvartelis. Skulptūros tradiciškai drožiamos iš medžio, lipdomos iš molio ar kalamos iš akmens.
Šioje parodoje eksponuojamos skirtingomis technikomis sukurtos Prakartėlės, atspindinčios Lietuvos kūrėjų meistrystę ir vaizduotę. Savo darbus pristato: Rimantas Laima, Adolfas Teresius, Marijonas Mieldažis, Kazimieras Martinaitis, Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė, Ugnė Skinkytė, Danutė Saukaitienė.
Triukšmingame Advento ir Kalėdų laike Prakartėlės kviečia trumpam sustoti, nurimti ir pažvelgti į save Kristaus gimimo šviesoje.
Kviečiame į Prakartėlių parodą.
Kur? Šiluvos piligrimų centre. M. Jurgaičio a. 17A, Šiluvoje
Kada? Nuo gruodžio 1 d. iki vasario 2 d.
Parodos kuratorė ses. Regina Teresiute SJE
VšĮ Šiluvos piligrimų centro informacija
Disidentės ses. Reginos Teresiutės SJE knygos pristatymas Šiluvoje
Advento piligrimystė į Šiluvą. Įžiebk ne tik eglę, bet ir ŠIRDĮ!
Artėjant žiemos šventėms, Šiluvos šventovėje kviečiama jungtis į Adventinį laukimą įžiebiant ne tik eglę, bet ir širdį. Pamažu tradicija tampa tai, jog mieste vyraujančiam žiemos šurmuliui atsvara tampa šventovėje tvyrantis ramus, tačiau ne paprastas laukimas.
Šių metų advento laikotarpį, kuris suvienija skirtingas institucijas vardan bendruomeninio džiaugsmo, kviečiama į veiklas Šiluvoje, kuriose jungsis edukacija, Kalėdaičių gamyba, švies 60 eglučių ir viena didžioji eglė, prakartėlė, laiškai Šventajai šeimai, Kalėdų Senelio rezidencija ir, be abejo, šv. Kalėdų laukimas. Nuo gruodžio 1 d. iki sausio 5 d. kiekvienas turės galimybę palikti laišką asmeninėmis intencijomis Šv. Šeimai Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje. Šiomis intencijomis Šv. Mišios bus aukojamos sausio 6 d. 12.00 val. O gruodžio sekmadieniais Šiluvos piligrimų centre nuo 14.00 iki 16.00 val. lauks kunigai pokalbiui ir/ar išpažinčiai.
Jau nuo lapkričio 30 d. kviečiame į renginius Šiluvoje:
Lapkričio 30 d. 13.30 Edukacija Kalėdaičių gamyba Šiluvos piligrimų centre su ses. Regina Teresiute SJE.
Gruodžio 6 d. 18.00 val. Didžiosios Kalėdų eglės ir 60-ies eglučių alėjos įžiebimas Šiluvoje
Gruodžio 7 d. 13.30 val. Edukacija Kalėdaičių gamyba Šiluvos piligrimų centre su ses. Regina Teresiute SJE
Gruodžio 14 d. 13.30 val. autobiografinės ses. Reginos Teresiutės SJE knygos pristatymas Šiluvos piligrimų centre
Gruodžio 21 d. 13. 30 val. Edukacija Kalėdaičių gamyba Šiluvos piligrimų centre su ses. Regina Teresiute SJE
Gruodžio 24 d. 22.00 val. Bernelių šv. Mišios Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje
Gruodžio 31 d. 23.30 val. Naujieji metai drauge su malda. Padėkos šv. Mišios už praėjusius metus. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje
Sausio 6 d. Trijų karalių šventė Šiluvoje. 12.00 val. Šv. Mišios Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje
Visą gruodžio mėnesį Šiluvoje galėsite aplankyti Šv. Kalėdų simbolį – gyvą prakartėlę, Kalėdinę eglučių alėją, Kalėdų Senelio rezidenciją, dalyvauti edukacijose.
Renginiai organizuojami drauge su Šiluvos seniūnija, Raseinių rajono kultūros centru ir Šiluvos parapija.
Daugiau informacijos: www.siluva.lt
VšĮ Šiluvos piligrimų centro informacija
Advento tylos rekolekcijos su Šv. Raštu
Gruodžio 19–21 d. kviečiame į Advento tylos rekolekcijas su Šventuoju Raštu, kurias ves ses. Marija Gude SJE bei drauge dalyvaus Šiluvos parapijos klebonas kun. Žilvinas Zinkevičius. Tai kvietimas sustoti prieš pat šv. Kalėdas, atnaujinti asmeninį santykį su Dievu, nurimti pasaulio šurmulyje ir pasiruošti priimti Gimimo slėpinį.
Rekolekcijų metu laukia:
- įvadas į tylą ir maldą;
- gilinimasis į Šventojo Rašto ištraukas;
- Švč. Sakramento adoracija;
- galimybė asmeniniam pokalbiui bei dvasiniam palydėjimui.
Atsižvelgdami į skirtingas dalyvių galimybes, siūlome du dalyvavimo būdus:
- vienos dienos rekolekcijos – šeštadienį nuo 9.00 iki 19.00 val.;
- rekolekcijas su nakvyne – nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 10.00 val. (po šv. Mišių).
Programa pritaikyta kiekvienam, skiriančiam laiko tylai ir susitikimui su Dievu.
Kad galėtumėte pilnavertiškai dalyvauti, primygtinai prašome rekolekcijų metu nenaudoti mobilaus telefono.
Vieta: Jono Pauliaus II piligrimų namai, M. Jurgaičio a. 5, Šiluva.
Rekolekcijas veda: ses. Marija Gude SJE. Drauge dalyvauja Šiluvos parapijos klebonas kun. Žilvinas Zinkevičius.
Dalyvavimo įnašas (su maitinimu ir nakvyne):
Vienos dienos rekolekcijos – 50 Eur asmeniui;
Nuo penktadienio iki sekmadienio:
vienvietis kambarys – 150 Eur asmeniui,
dvivietis kambarys – 120 Eur asmeniui.
Registracija el. paštu info@siluva.lt
Papuošk eglutę Šiluvoje
Šiluvos seniūnija, Šiluvos piligrimų centras ir Šiluvos parapija kviečia įstaigas, organizacijas bei bendruomenes prisijungti prie iniciatyvos „Papuošk eglutę Šiluvoje“. Jau tampa tradicija išgirsti, kad Šiluvos šventovėje kviečiama ne tik įžiebti Kalėdų eglę, bet ir uždegti šviesą širdyse, primenant, kad Šv. Kalėdos – tai daugiau nei muzika, dovanos ar šurmulys.
„Šiluva – tai vieta, kur tylos ir šviesos akimirkoje žmogus iš naujo atranda Kalėdų prasmę. Vieta, kurioje kviečiame prisiminti, kad Šv. Kalėdos tai Išganytojo gimimo laikas. Norime, kad kiekvienas, papuošęs eglutę Šiluvos aikštėje, prisidėtų prie šio vidinio šviesos įžiebimo – tiek savyje, tiek bendruomenėje“, – sako Šiluvos piligrimų centro vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė.
Šių metų iniciatyvai paruoštos 60 eglučių, kurias kviečiama puošti nemokamai, tačiau būtina išankstinė registracija el. paštu info@siluva.lt. Eglučių skaičius ribotas – pirmosioms 60 užsiregistravusių įstaigų eglutės bus padovanotos.
Eglučių puošimo akcija taps dalimi Šiluvos Kalėdinių renginių, kurie suburs vietos gyventojus ir svečius iš visos Lietuvos. Papuošti eglutę kviesime iki gruodžio pradžios, o eglės įžiebimo šventė įvyks simboliškai ir jau tradiciškai dieną, kuomet minimas šv. Mikalojus – gruodžio 6 d. 18.00 val. M. Jurgaičio aikštėje, Šiluvoje.
Iniciatyvos organizatoriai kviečia prisidėti visus – nuo mokyklų, darželių, kultūros centrų ir įmonių iki bendruomenių kolektyvų. Kiekviena eglutė taps bendru kūrybos ir bendrystės ženklu, sužibančiu ypatingoje piligrimystės vietoje, žinomoje visoje Lietuvoje ir pasaulyje.
VšĮ Šiluvos piligrimų centro informacija
Marijos diena Šiluvoje
𝐍𝐚𝐤𝐭𝐢𝐧ė Š𝐯č. 𝐒𝐚𝐤𝐫𝐚𝐦𝐞𝐧𝐭𝐨 𝐚𝐝𝐨𝐫𝐚𝐜𝐢𝐣𝐚 𝐬𝐮 „𝐌𝐚𝐫𝐢𝐣𝐨𝐬 𝐫𝐚𝐝𝐢𝐣𝐮“. Pradedama 22 val. ir baigiama 7 val. šv. Mišiomis.
9 val. šv. Mišios.
10 val. šv. Mišios.
11 val. katechezė. Sako vyskupas Saulius Bužauskas.
11.30 val. Švč. Sakramento adoracija. Rožinio malda. Švč. Mergelės Marijos litanija.
12 val. iškilmingos šv. Mišios.
13.30 val. Švč. Sakramento adoracija (iki 16 val. ).
14 val. Rožinis.
15 val. Dievo Gailestingumo vainikėlis ir Kryžiaus kelio apmąstymas.
Ligonių Sveikatos diena Šiluvoje
Piligrimų malda už palaidotus Šiluvoje negimusius vaikelius bei gyvybės kultūrą mūsų krašte
„Negimusiųjų kūdikių palaidojimas – tai ir priminimas, jog kiekvienas žmogus, net ir negimęs, yra orus ir Viešpaties norėtas, tad jis taip pat turi būti gerbiamas“, – sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas spalio 13-ąją Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje. Joje šio mėnesio Marijos dienos iškilminga Eucharistija buvo švenčiama meldžiantis ir už Kauno ligoninėse mirusius bei nepaimtus palaidoti negimusius vaikelius bei jų artimuosius.
Šia proga arkivyskupas K. Kėvalas atkreipė dėmesį, jog negimusiųjų urnos yra ženklas, kad turime gerbti kiekvieną gyvybę, dirbti ir stengtis dėl gyvybės kultūros mūsų krašte.
„Turime drąsinti tas šeimas, kurios abejoja, ar susilaukti vaikelio, arba, neduok Dieve, svarsto apie abortą. Visiems reikalingas, padrąsinimas, liudijimas, kvietimas atsiversti. Tai yra tarsi pranašo Jonos, Mergelės Marijos mums skirta misija šiam laikui, šiai kartai“, – sakė arkivyskupas, pabrėždamas, jog tai ypač svarbu, kai pasaulis toks neramus, o gyvybė nebevertinama. Daugybė žmonių ją praranda ir karuose, kurie mūsų žemėje gali užvirti tikrą pragarą kaip neatsakingų žmogaus sprendimų rezultatą.
Arkivyskupas padėkojo Šiluvoje visiems palaikantiems gyvybės bei maldos kultūrą, šia proga ypač – kunigams ligonių kapelionams, dvasinėms asistentėms Svetlanai Adler-Mikulėnienei (LSMU Kauno klinikos), seseriai Pranciškai Neringai Bubelytei FDCJ (LSMU Kauno ligoninė), Kauno arkivyskupijos Šeimos centro netekčių konsultantei, programų koordinatorei Aušrai Bačėnei, visiems, kurie rūpinasi žmogiškuoju orumu ir dvasine sveikata.
Po vidurdienio šv. Mišių miestelio kapinėse trečią kartą buvo laidojami iki 22-os nėštumo savaitės Kauno ligoninėse po persileidimo ar aborto mirę kūdikiai. Į laidotuves gausiai susirinko netektį patyrę tėveliai ir jų artimieji. Taip pat laidotuvėse buvo moterų, prieš keliolika metų patyrusių persileidimą, bet neturėjusių galimybės iki galo susitaikyti su šiuo praradimu, o šiandien dėkojančių už šią iniciatyvą. „Širdyje aš atnešiau savo vaikelį į šį kapą, dabar man ramiau“, – sakė kalbinama moteris.
Šiomis laidotuvėmis yra įgyvendinamas LR Sveikatos apsaugos ministro (SAM) 2019 m. birželio 11 d. įsakymas (Nr. V-697), kuriuo medicinos įstaigos įpareigotos embrioną ir vaisių iki 22-os nėštumo savaitės atskirti nuo medicininių atliekų, rinkti iki pusės metų, kremuoti ir palaidoti. Iki palaidojimo urnos būna laikomos ligoninių koplyčiose, o kasmet spalio 13 d. palaidojamos Šiluvoje.
Dėkojame Kauno „Anapilio“ ir Raseinių R. Tamavičiaus laidojimo įmonėms už neatlygintiną pagalbą palaidojant negimusius vaikelius Šiluvoje. Dėkojame Šiluvos seniūno pavaduotojai Ritai Tamutienei už pagalbą prižiūrint kapą ir tvarkant dokumentaciją.
Panašių kapų yra Latvijoje, Lenkijoje, Italijoje, Amerikoje bei kitose šalyse. Šiluvoje esanti kapavietė jau nėra vienintelė Lietuvoje bendra, būtent šitokiems vaikeliams skirta ir kas metai pildoma. Praeitais metais tokios kapavietės įrengtos Šiauliuose ir Panevėžyje.
Data laidotuvėms parinkta artėjant spalio 15 d. minimai Kūdikio netekties dienai (Baby Loss Awarness Day). Ši diena buvo pradėta minėti JAV 1983 metais. Šią dieną prisimenami ir lydimi malda visi išėję per anksti mažyliai ir jų tėveliai, 19 valandą ant palangių uždegamos žvakutės.
Dėkojame visiems, kurie aukoja lėšas Šiluvos kapavietės atminimo paminklui. Šis projektas neturi jokio kito finansavimo šaltinio, o tik Lietuvos žmonių paaukotus pinigai. „Padedu augti“ asociacija kviečia prisidėti prie kapo įrengimo – skulptoriaus Nerijaus Kavaliausko paminklo. „Paminklą kurti įkvėpė Marcelijaus Martinaičio eilėraštis „Tu numegzk man, mama, kelią“. Kompozicijoje bus „nerti“ angelai, kelias. Nesinori kūriniu nieko nuteisti, tema skausminga… Šis paminklas bus baltos spalvos ir simbolizuos viltį! (…) Turiu daug vaikų, buvo sunkių gimdymų, išgyvenimų. Vaikų tema labai jautri, sunku įsivaizduoti, ką išgyvena kūdikio netekę tėvai. Siųsime jiems šviesią žinutę“, – dalijasi skulptorius N. Kavaliauskas.
Paaukoti galima čia https://eshop.padeduaugti.lt/parama-kudikiu-atminimo-paminklui-siluvoje >>
Lietuva yra viena pažangiausių Europos valstybių, kur embrionas nuo pat prasidėjimo laikomas žmogaus palaikais, o ne medicinine atlieka. Nuo 2018 m. gegužės 1 d. mūsų šalyje įsigalioję LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimai pripažino žmogumi vaisių iki 22-os nėštumo savaitės ir suteikė teisę būti palaidotam. Po to SAM ministro įsakymu (Nr V-570) buvo leista tėvams pasiimti palaidoti tokius vaikelius šeimos ar neatlygintinai skirtame naujame kape, užpildant ligoninėje prašymą per keturias dienas nuo įvykusio persileidimo ar aborto. Nors septynerius metus tėveliai turi galimybę patys palaidoti tokius vaikelius, tačiau ne visi sudėtingoje situacijoje turi galimybę ar tiesiog nesužino, kad tai gali padaryti.
Svetlanos Adler-Mikulėnienės ir Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnybos pranešimas