„Rožinis be kontempliacijos yra kūnas be sielos, ir iškyla pavojus jam virsti mechanišku formulių kartojimu, prieštaraujančiu Kristaus perspėjimui: „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys; jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo“ (Mt 6, 7). Dėl rožinio prigimties jo kalbėjimas reikalauja ramaus ritmo ir laiko, idant jį kalbantis asmuo galėtų lengviau atsidėti Viešpaties gyvenimo slėpinių kontempliacijai per širdį Tos, kuri buvo arčiausiai Viešpaties, ir idant šitaip atsivertų jų neišsemiami turtai“ (Šv. Paulius VI)

DŽIAUGSMO SLĖPINIAI

(pirmadienis ir šeštadienis)

„Medituoti „džiaugsmo“ slėpinius reiškia gilintis į krikščioniško džiaugsmo galutinę motyvaciją ir gilią prasmę. Tai reiškia įsižiūrėti į konkretų Įsikūnijimo slėpinio matmenį ir į dar neaiškų bei miglotą išganomosios kančios skelbimą. Marija veda mus į krikščioniško džiaugsmo paslapties pažinimą, primindama, kad krikščionybė pirmiausia yra euangelion, „geroji naujiena“, o jos centras ir juo labiau turinys slypi Kristaus, kūnu tapusio Žodžio, vienintelio pasaulio Išganytojo, asmenyje.“ (Šv. Jonas Paulius II)

V slėpinys

 Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Atradimas Šventykloje

Intencija

  • Kantrybės išbandymuose malonės.
  • Širdies, kuri svarsto visus Dievo žodžius.
  • Malonės skirti Dievui pirmą vietą.

Dievo Žodis

  • „Išmintis pati gieda savo šlovės giesmę ir savimi didžiuojasi savo tautoje. Aukščiausiojo bendrijoje atveria burną ir didžiuojasi jo Galybių artume. Šventojoje Padangtėje jam tarnavau ir tada Zione užėmiau savo vietą. Taip mieste, kurį jis myli, man davė poilsio vietą, – Jeruzalėje yra mano valda. Įleidau šaknis garbingoje tautoje, VIEŠPATIES dalyje yra mano paveldas. (Sir 24, 1-2.10-12).
  • „Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę. 43 Iškilmėms pasibaigus ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet gimdytojai to nepastebėjo.“ (Lk 2, 42-43)
  • „Pagaliau po trijų dienų rado jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį. Visi, kurie jį girdėjo, stebėjosi jo išmanymu ir atsakymais.“ (Lk 2, 46-47)
  • „Pamatę jį, gimdytojai labai nustebo, ir jo motina jam tarė: „Vaikeli, kam mums taip padarei?! Štai tavo tėvas ir aš su sielvartu ieškome tavęs“. O jis atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“ (Lk 2, 48-49)

Mąstymas

Iš Šventojo Jono Pauliaus II Apaštališkojo paraginimo „Redemptoris Custos.

  • Jėzus atsakė taip, kad jie abu „nesuprato jo žodžių“. Jis pasakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“. Šį atsakymą išgirdo Juozapas, apie kurį Marija ką tik buvo pasakiusi „tavo tėvas“. Iš tikrųjų visi kalbėjo ir manė, kad „Jėzus yra Juozapo sūnus“
  • Jėzaus atsakymas šventykloje „menamo tėvo“ sąmonėje turėjo atnaujinti tai, ką jis buvo girdėjęs naktį prieš dvylika metų: „Juozapai… nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios“. Jau tada jis suprato, kad yra Dievo paslapties saugotojas, o dvylikametis Jėzus aiškiai priminė tą paslaptį: „Turiu būti savo Tėvo reikaluose“.
  • Eucharistinėje aukoje Bažnyčia visų pirma primena šlovingąją nepalytėtąją Mergelę Mariją, taip pat šventąjį Juozapą , nes jis „maitino tą, kurį tikintieji turi valgyti kaip amžinojo gyvenimo duoną“. O Jėzus „buvo jiems klusnus“, su pagarba atsiliepdamas į savo „tėvų“ rūpestingumą. Tuo jis norėjo pašventinti šeimos ir darbo, kurį atlikdavo šalia Juozapo, pareigas.

TĖVE MŪSŲ. 10 SVEIKA MARIJA. GARBĖ DIEVUI.

  • Be gimtosios nuodėmės pradėtoji Marija, melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos.
  • O mano Jėzau, atleisk mums mūsų kaltes, apsaugok mus nuo pragaro liepsnų ir nuvesk į Dangų visas sielas, ypač tas, kurioms labiausiai reikalingas Tavo gailestingumas

Malda

Visagali Dieve, Tu panorai nušviesti nuolankią Išganytojo vaikystę dieviškos išminties pasireiškimu; tegul ir mes, užtariant Mergelei Marijai ir šventajam Juozapui, būsime pripildyti išminties dvasios ir laikysime visus tavo žodžius savo širdyje. Prašome per Kristų mūsų Viešpatį. Amen

Kun. Robertas Urbonavičius