PADĖKOS UŽ LAISVĘ DIENA (Rugpjūčio 28 d.)
9 val. tradicinės paskutinio rugpjūčio sekmadienio piligrimų eisenos į Šiluvą nuo Dubysos slėnio (Katauskių gyvenvietės) ir Tytuvėnų.
12 val. iškilminga Eucharistija Šiluvos bazilikoje. Dėkojame Dievui už Tėvynės laisvę ir meldžiamės už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą.
Piligrimų eisenai nuo Dubysos ir Eucharistijos liturgijai vadovauja Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.
Eisenai nuo Tytuvėnų vadovauja Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Piligrimų eisenos paskutinį rugpjūčio sekmadienį – tai dar sovietmečiu kilusi tradicija, ypač susijusi su Eucharistijos bičiulių sąjūdžiu, visaip persekiota ir varžyta, išreiškusi laisvės troškimą ir pasitikėjimą Dievu, kad laisvė kada nors bus dovanota jos meldžiantiems žmonėms.
Tiesioginė transliacija arkivyskupijos YouTube, FB, Šiluvos šventovės FB bei DELFI TV
2022 m. ŠILINĖS: didžiųjų ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO atlaidų programa ir pamaldos (rugsėjo 7–15 d.)
2022 m. rugsėjo 7–15 d.
KARALIENE TAIKOS, MELSKIS UŽ MUS.
PADĖKOS UŽ LAISVĘ DIENA. Piligrimų eisenos į Šiluvą
Rugpjūčio 28 d., sekmadienis
9 val. Piligrimų eisenos į Šiluvą nuo Dubysos ir Tytuvėnų
12 val. iškilminga Eucharistija Bazilikoje
Rugsėjo 6 d., antradienis
17. 30 val. Iškilminga Valandų liturgija (Vakarinė)
18 val. Atlaidų pradžios šv. Mišios
Meldžiamės už Šiluvos parapiją ir atvykstančius piligrimus
Rugsėjo 7 d., trečiadienis
ŠV. JONAS PAULIUS II
VISUOMENĖS DIENA
Meldžiamės su mokslininkais, menininkais, kultūrininkais, žurnalistais, politikais, verslininkais, žemdirbiais
Piligrimų sielovadai talkina Jurbarko dekanatas
8 val. Meldžiamės, kad mokėtume būti broliais ir seserimis, o ne vien (anonimiškais?) globalizuotos visuomenės nariais.
9 val. Meldžiamės, kad visuomenėje būtų pripažįstamos ir puoselėjamos krikščioniškosios vertybės.
10 val. Dėkojame už pavyzdį tų šventųjų, kurie įkvepia gyventi darnoje su broliais ir visa kūrinija.
12 val. Meldžiamės už atsakingai kuriančius pasaulio ateitį ir puoselėjančius kūriniją.
16 val. Meldžiamės, kad politika ir ekonomika tarnautų visiems žmonėms ir siektų visų tautų gerovės.
18 val. Meldžiamės, kad visuomenė gebėtų tinkamai reaguoti į joje kylančias neteisybes ir piktnaudžiavimus.
Rugsėjo 8 d., ketvirtadienis
Švč. MERGELĖS MARIJOS GIMIMAS
LIETUVIŲ VIENYBĖS IR BENDRUOMENIŲ DIENA
Meldžiamės su parapijų ir kitomis bendruomenėmis, užsienyje gyvenančiais lietuviais ir jų šeimomis
Piligrimų sielovadai talkina Ukmergės dekanatas
8 val. Meldžiamės, kad einantieji brolybės keliu Mergelę Mariją pasirinktų savo Motina.
9 val. Meldžiame gebėjimo palaikyti dialogą, padedantį išsaugoti šeimas ir bendruomenes.
10 val. Dėkojame už krikščioniškų bendruomenių pavyzdį ir veikimą.
12 val. Meldžiamės, kad bendruomenės ir viso pasaulio lietuviai gyventų broliškumo dvasia.
16 val. Meldžiamės, kad bendruomenės ir krikščioniškos organizacijos siektų bendrojo gėrio ir tarnautų žmogui.
18 val. Meldžiame drąsos imtis atsakomybės už viso pasaulio ateitį ir nesivadovauti vien savo interesais.
Rugsėjo 9 d., penktadienis
ARTIMO MEILĖS IR SVEIKATOS DIENA
Meldžiamės su ligoniais ir visais, kurie rūpinasi žmonių sveikata ir stengiasi mažinti vargą
Piligrimų sielovadai talkina Kauno II dekanatas
8 val. Meldžiamės už pabėgėlius, kad jie sulauktų reikalingos pagalbos ir būtų gerbiamas jų orumas.
9 val. Meldžiamės už teikiančius būtiniausias paslaugas ir globojančius pagalbos reikalingus žmones.
10 val. Dėkojame už Ligonių ir Sutaikinimo sakramentais teikiamas malones.
12 val. Meldžiamės už ligonius ir artimo meilės srityje tarnaujančias organizacijas.
16 val. Meldžiamės už darnų sugyvenimą tarp tautų (lenkų kalba).
18 val. Meldžiamės, kad ligų ir priklausomybių bandomi žmonės atrastų vilties kelius.
Rugsėjo 10 d., šeštadienis
ŠEIMŲ IR JAUNIMO DIENA
Meldžiamės su jaunimu, mamomis, tėvais, vaikais, močiutėmis, seneliais
Piligrimų sielovadai talkina Raseinių dekanatas
8 val. Meldžiamės, kad ryžtingai ir taikiai gebėtume spręsti konfliktus.
9 val. Meldžiamės už įvairių išbandymų patiriančias šeimas.
10 val. Dėkojame už šeimos pašaukimo dovaną ir vaisingą tarnystę.
12 val. Meldžiamės už tvirtą ryšį šeimose, kad jose visi solidariai prisiimtų vargus ir džiaugsmus.
16 val. Meldžiamės už Ukrainos žmones ir taiką visame pasaulyje (ukrainiečių kalba, vadovauja Graikų apeigų katalikų Bažnyčios atstovai).
18 val. Meldžiamės už jaunimą, kad įsišaknijęs Kristuje jis drąsiai kurtų gyvybės kultūrą.
21 val. Žiburių procesija. Meldžiamės, kad ieškantys ir įgyvendinantys savo pašaukimą atpažintų Šventosios Dvasios vedimą.
Rugsėjo 11 d., sekmadienis
BAŽNYČIOS DIENA
Pagrindinė atlaidų diena
Piligrimų sielovadai talkina Kauno I dekanatas
8 val. Meldžiamės, kad pirmenybę teiktume ne daliniams interesams, o bendrystei su visa žmonija.
9 val. Meldžiamės, kad išmintingai kurtume savo gyvenimą, o valdantieji jaustų atsakomybę už juos išrinkusius.
10 val. Dėkojame už Kristaus mokinių žmogiškumą ir atjautą visiems, už džiaugsmą ir viltį, liūdesį ir sunkumus.
12 val. Meldžiamės, kad sekdami Mergelės Marijos, Jėzaus Motinos, pavyzdžiu būtume tarnaujanti ir pas kitus einanti Bažnyčia.
16 val. Meldžiamės už misionierius, kad jie skelbdami Kristų tiestų tiltus tarp tautų bei kultūrų ir sėtų susitaikymą.
18 val. Meldžiamės, kad gailestingojo samariečio pavyzdžiu sugebėtume kitiems būti artimi.
Rugsėjo 12 d., pirmadienis
TEISINGUMO SAUGOJIMO DIENA
Meldžiamės su Lietuvos policijos, prokuratūros, valstybės sienos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos bei visais teisėsaugos ir teisėtvarkos darbuotojais
Piligrimų sielovadai talkina Jonavos dekanatas
8 val. Meldžiame vilties ir troškimo kurti pilnatvišką gyvenimą visiems nusivylusiems ir praradusiems pasitikėjimą savimi.
9 val. Meldžiamės, kad būtų laikomasi teisingos šeimos politikos, ugdančios atsakomybę ir vienybę.
10 val. Dėkojame Dievui už gyvenimą atnaujinančią ir keičiančią Evangelijos tiesą.
12 val. Meldžiamės už teisėtvarkos bei teisėsaugos darbuotojus, kad jie Evangeliją priimtų kaip teisingumo ir gailestingumo kelrodę.
16 val. Meldžiamės, kad mokėtume gerbti tiek individualias, tiek ir socialines bei tautų teises.
18 val. Meldžiame drąsios vilties, kad siektume ne vien savo komforto, bet gebėtume pamatyti ir teisėtus kitų interesus.
Rugsėjo 13 d., antradienis
TAIKOS SIEKIO DIENA
Meldžiamės su Lietuvos kariais, šauliais, savanoriais
Piligrimų sielovadai talkina Kėdainių dekanatas
8 val. Meldžiamės, kad Lietuva būtų gyva, dinamiška ir turinti ateitį šalis.
9 val. Meldžiamės, kad tikėjimo įkvėptos mūsų šeimos būtų raugas šiandieniam pasauliui.
10 val. Dėkojame už Dievo teikiamą viltį ir nešamą taiką.
12 val. Meldžiamės už Lietuvos krašto apsaugos struktūras ir visus taikos kūrėjus.
16 val. Meldžiamės, kad Evangelijos tiesa vestų į susitaikinimą ir atleidimą.
18 val. Meldžiamės už pasaulį, kad jame atsirastų vietos visiems visuomenės atstumtiesiems.
Rugsėjo 14 d., trečiadienis
ŠVENTOJO KRYŽIAUS IŠAUKŠTINIMAS
SIELOVADOS IR PASIŠVENTIMO DIEVUI DIENA
Meldžiamės su kunigais, pašvęstaisiais, seminaristais, katechetais ir visais Viešpaties vynuogyno darbininkais
Piligrimų sielovadai talkina Kauno I dekanatas
8 val. Meldžiamės, kad kenčiantys ir praradę viltį pastebėtų Dievo pagalbos ženklus ir patirtų Jo artumą.
9 val. Melžiamės, kad brangintume Eucharistiją kaip gyvybę teikiantį sakramentą.
10 val. Dėkojame už Dievo meilę, kuri per Kristaus kryžių dovanoja mums naują gyvenimą.
12 val. Meldžiamės už kunigus ir seminaristus, pašvęstojo gyvenimo narius, kad jie drąsiai liudytų Dievo meilę ir bendradarbiaudami tarnautų žmonijai.
16 val. Meldžiamės, kad šeimose – mažosiose namų Bažnyčiose – kiekvienas galėtų augti ir liudyti Dievo meilę.
18 val. Meldžiamės, kad Bažnyčios darbininkai būtų jautrūs visiems ir matytų konkrečių žmonių sielvartus bei džiaugsmus.
Rugsėjo 15 d., ketvirtadienis
ŠVČ. MERGELĖ MARIJA SOPULINGOJI
MOKSLO, UGDYMO IR PADĖKOS DIENA
Meldžiamės su darželių, mokyklų, kolegijų, universitetų bendruomenėmis
Piligrimų sielovadai talkina Raseinių dekanatas
8 val. Meldžiamės, kad krikščioniškąjį ugdymą stiprintų tikėjimo sukaupta išmintis.
9 val. Meldžiame įlieti į mūsų širdis broliškumo dvasios.
10 val. Dėkojame, kad Viešpats gydo kiekvieno sužeisto žmogaus žaizdas.
12 val. Meldžiamės už mokymo ir ugdymo bendruomenes, kad jose būtų skleidžiama Evangelijos dvasia, gerbiamas žmogaus orumas ir unikalumas.
16 val. Meldžiamės už skurdą ir sunkumų patiriančius vaikus ir jaunuolius.
18 val. Dėkojame už gautas atlaidų malones, Dievo ir Jo Motinos Artumą.
PAMALDŲ TVARKA ATLAIDŲ METU
ŠV. MIŠIOS
8 ir 9 val. Apsireiškimo koplyčioje
10 val. Aikštėje
12 val. Švč. Mergelės Marijos litanija ir pagrindinės šv. Mišios Aikštėje
16 val. Apsireiškimo koplyčioje
18 val. Aikštėje
ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
9–21 val. Bazilikoje (7–8 d. ir 12–13 d. visą parą su Marijos radiju)
ROŽINIO MALDA
11.30 val. Aikštėje
14 val. Bazilikoje
15.30 val. Koplyčioje
17.15 val. Nuo Koplyčios į Baziliką
ATGAILOS IR SUTAIKINIMO SAKRAMENTAS
8–19 val. Bazilikoje, Apsireiškimo koplyčioje, Aikštėje
„TURIU TAU LAIKO“ (palapinė aikštės gale)
10–19 val. Budės kunigas (pokalbio ar išpažinties) arba seminaristai, diakonai (pokalbio)
KATECHEZĖS
11.00 ir 17.45 val. Aikštėje
KRYŽIAUS KELIO APMĄSTYMAS
16.00 val. Piligrimystėje nuo Šiluvos šilo iki Apsireiškimo koplyčios (savaitgalį 9.30 val.)
15.30 val. Autobusiukas nuveš žmones nuo Šiluvos parduotuvės aikštelės (savaitgalį 9 val.)
VALANDŲ LITURGIJA (RYTMETINĖ)
9.00 val. Bazilikoje
MARIJOS VALANDOS
9.30 val. Bazilikoje
GAILESTINGUMO VAINIKĖLIS
15 val. Bazilikoje
ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS KALNŲ GIEDOJIMAS
15.15 val. Bazilikoje (Rugsėjo 10 d.)
ŽIBURIŲ PROCESIJA aplink Šiluvą
21 val. (Rugsėjo 10 d.)
VAIKŲ PALAIMINIMAS
Po vakaro šv. Mišių aikštėje
AKATISTAS
10 val. Koplyčioje (Rugsėjo 14 d.)
VIDINIO IŠGYDYMO PAMALDOS
19 val. Aikštėje (Rugsėjo 9 d.)
ATLAIDUOSE KVIEČIAME LAIKYTIS VISŲ SAUGUMO REIKALAVIMŲ
Rugpjūčio 13-oji Šiluvoje: „Marija – saugiausias kelias pas Jėzų.“
Rugpjūčio 13-ąją apsilankiusieji Šiluvos piligriminėje šventovėje ar per tiesiogines transliacijas šventė Marijos dieną.
Katechezė Šiluvos bazilikoje prieš pagrindines pamaldas šią dieną atkreipė dėmesį į santykį su kūrinija, nes artėjo Žolinė, kai šventėme Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir kartu dėkojome Dievui už vasaros pilnatvę su regimais žemiškaisiais vaisiais bei žolynais (maldai už kūriniją popiežiaus Pranciškaus kvietimu bus skiriamas ir laikas nuo rugsėjo 1-osios iki Šv. Pranciškaus Asyžiečio šventės spalio 4-ąją).
„Gamta – pirmykštis Dievo apsireiškimas žmogui“, – kalbėjo katechezėje tema „Įsiklausyk į kūrinijos balsą“ Šiluvos parapijos klebonas kunigas Erastas Murauskas, atkreipdamas dėmesį, jog dėl netinkamo žmonijos elgesio kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina (plg. Rom 8, 22).
Katechezėje aktualiai klausta: kodėl sugebame gamtą valdyti, žemę įdirbti, tačiau nevykdome trečiojo Dievo pavedimo – saugoti ir puoselėti kūriniją?
Kūrinijos sužeistumą, katechezės mintimi, reikia gydyti laiminimu, puoselėjimu. Neįmanoma mylėti kūrinijos, jei žmogus nemyli nei savęs, nei kito, laiko save ar kitą daiktu. Priimti kitus kaip brolius ir seseris, priimti gamtą kaip sesę – tik tada, pasak kunigo E. Murausko, kūrinija bus atgaiva, įkvėpimas. Katechezė užbaigta raginimu melsti išminties mylėti gamtą kaip sesę.
Iškilmingai Eucharistijai už Lietuvą ir labai kenčiančią Ukrainą vėliau vadovavo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ bei kelių vyskupijų kunigai (klausyklose tądien patarnavo Raseinių dekanato parapijų kunigai). Giedojo Šiluvos parapijos choras, vadovaujamas Vytauto Šveikausko.
„Daugybė žmonių aplanko Šiluvos Dievo Motiną. Šis pamaldumas turi išskirtinę reikšmę tikinčio žmogaus gyvenime. Jis veda saugiausiu keliu pas Jėzų Kristų“, – sakė homilijoje kardinolas S. Tamkevičius.
Marija nuolankiu „taip“ jos išrinkimui tapti Dievo Sūnaus Motina įsitraukė į pasaulio išgelbėjimo misiją. Tačiau, homilijos mintimi, jai buvo skirta ir kur kas daugiau – Jėzus Golgotoje pavedė jai savo mylimą mokinį Joną bei visą žmoniją. Ji rūpinasi žmonėmis panašiai, kaip motinos rūpinasi savo vaikų gyvenimu.
„Pavesdami dangiškosios Motinos globai savo gyvenimą, prašykime jos ne tik laikinų žemiškųjų dalykų (nors ir jų galime prašyti), bet visuomet prašykime paties svarbiausio: Marija, išmokyk mane mylėti Jėzų, panašiai, kaip tu jį mylėjai žemiškojo gyvenimo metu, globok ir saugiai vesk į dangiškojo Tėvo namus“, – sakė kardinolas, užbaigdamas savo homiliją.
Visuotinėje maldoje tądien Šiluvoje buvo prašoma Marijos užtarimo žmonijai, kad ji grįžtų prie Dievo, kad Marija globotų Kristaus vynuogyno darbininkus, visus atgailaujančius, vargšus, liūdinčius.
Šiluvos piligriminė šventovė ypač laukia piligrimų Vilties (Ligonių) dieną (ji švenčiama paskutinį mėnesio penktadienį su Vidinio išgydymo pamaldomis) bei švęsti Padėkos už laisvę dieną paskutinį vasaros sekmadienį, rugpjūčio 29-ąją, čia atkeliaujant tradicinėse piligrimų eisenose pėsčiomis nuo Dubysos arba Tytuvėnų.
O rugsėjo 6-osios vakarą pamaldomis prasidės didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai (Šilinės), kuriuose piligrimai laukiami visą aštuondienį, iki rugsėjo 15-osios.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
Trijų žemėlapių instaliacija ,,Bendradarbiavimas; ryšiai, modeliai ir santykiai“
/English below/
Kas sukūrė šį kūrinį?
Šiluvos piligrimų centre nuo 2022 m. liepos 22 d. galite pamatyti lietuvių kilmės amerikietės Kathryn Frund Kathryn Frund - Matter and Movement trijų žemėlapių aplinkos instaliaciją ,,Bendradarbiavimas; ryšiai, modeliai ir santykiai“, skirtos atskleisti 50 metų jubiliejų švenčiančios Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos ryšį su šių dienų įvykiais: karu tarp Ukrainos ir Rusijos. Ši New Haven (CT) gyvenanti menininkė jau ne pirmą kartą pristato savo meno kūrinį Šiluvos piligrimų centre. Lygiai prieš metus, įėjusius į piligrimų centrą, pasitikdavo Šiluvos tarptautinės šiuolaikinio meno bienalės instaliacijos ,,Paliesta protėvių žemė“ (Kathryn Frund - MENO PILIGRIMAI) video ir interaktyvus komponentas: apyrankė, už kurią mainais lankytojas turėdavo užrašyti savo vardą, miestą ir šalį į žurnalą, iš šių įrašų buvo matyti, kiek toli šios apyrankės nukeliavo. Kaip sako pati menininkė: ,, Mano meno projektas buvo kelionė, kurią mano senelis lietuvis atliko 1908 m. emigravęs į JAV, tyrimas. Nors du pasauliniai karai visam laikui nutraukė visus ryšius su jo šeima Lietuvoje, savo socialinio meno projektu bandžiau atkurti ryšį su savo paveldu ir ieškoti galimų šeimos likučių.“
Kokia kūrinio prasmė?
Šį kartą autorė keliauja ne atstumu, siekdama pasiekti kuo daugiau šių dienų lietuvių, bet laiku per Lietuvos istoriją. Žvelgdama atgal, ji tarsi kuria istorinius ryšius tarp 20 a. ir 21 a. Lietuvos istorijos. Trys žemėlapiai: Junginių Amerikos valstijų, Lietuvos ir Ukrainos bei Rusijos kaip altorius su atvartais, žymi skirtingų pasakojimų panašių įvykių prasmines jungtis. Sovietmečiu Lietuvai padėjo Jungtinės Amerikos valstijos nešti žinią į pasaulį apie Lietuvos katalikų teisių nepaisymą ir nekaltų žmonių suėmimus ir išsiuntimus į Rusijos lagerius. Čikagoje (IL) buvo išspausdinti Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos tomai, vėliau išversti į daugiau nei aštuonias užsienio kalbas. Šiuos tomus sudarė nuo 1972 m. iki 1989 m. leisti 71 numeriai su užrašytomis žiniomis apie tikinčiųjų gyvenimą Lietuvoje, foto juostelėse užfiksuotos ir slapta perduotos per Rusijos disidentus į New York. Šiandien Lietuva padeda Ukrainai nešti žinią apie Rusijos neteisėtą užpuolimą Ukrainoje ir padeda humanitarine pagalba. Lietuva nepalaikytų Ukrainos, jei Lietuvos nebūtų palaikiusios užsienio šalys, ypatingai Jungtinės Amerikos Valstijos, su kuriomis šiais metais švenčiame 100 metų diplomatinius santykius. Šių dviejų trajektorijų susikirtimas ties Lietuva atliepia lietuvio širdį ir čia Lietuvos širdyje – Šiluvos šventovėje.
Autorė žemėlapius pagamino iš "Tyvek" - austos polipropileno medžiagos, kuri paprastai naudojama statybose. Šią medžiagą pasirinko dėl jos švytinčių ir efemeriškų savybių. Žemėlapiai buvo nudažyti ir sulankstyti taip, kad imituotų istorinius žemėlapius, naudotus iki GPS. Paviršiuje buvo iškirpti kiekvienos šalies praeitį simbolizuojantys ikoniniai raštai (saulėgrąža – Ukraina, pjautuvas ir kūjis – Rusija, žodis Kronika – Jungtinės Amerikos valstijos, kryžius – Lietuva), o rankomis dažytos juostos pasakoja apie ypatingą šių keturių šalių ryšį. Lietuvos ir Rusijos ryšys yra žalios/mėlynos – lagerio uniformų spalvos, kuris pasibaigia lagerio grotomis. Lietuvos ir Jungtinių Amerikos valstijų ryšys yra baltos/juodos – foto juostelės spalvos, kuris pasibaigia LKB kronika. Lietuvos ir Ukrainos ryšys yra geltonos/mėlynos – Ukrainos vėliavos spalvos, kuris užsibaigia dėže).
Kaip gimė meno kūrinys?
Ši sąsaja gimė iš pokalbių tarp meno kūrinio kuratorės Rūtos Giniūnaitės ir menininkės Kathryn Frund. Kaip rašo autorė: ,,Pirmosiomis Rusijos puolimo Ukrainoje savaitėmis susisiekiau su Rūta ir pasiūliau savo paramą. Po to sekė keli pokalbiai. Žinodama apie trapią Lietuvos okupacijų istoriją, paskutinį kartą - Sovietų Sąjungos, ji išreiškė susirūpinimą dėl smurto, kuris gali eskaluoti ir plisti. Rūta aptarė JAV ir Lietuvos santykius, konkrečiai Čikagoje (IL) išleistoje knygų serijoje ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika". Ji papasakojo apie žemėlapio projektą, skirtą JAV ir Lietuvos diplomatiniams santykiams, bei Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos 50-mečio minėjimą.“ Autorei buvo be galo įdomu pirmą kartą išgirsti Lietuvos ir Šiluvos sovietmečio istoriją, taip pat kaip Lietuva jaučiasi dabartinių įvykių kontekste. Menininkės istorinė gija su Lietuva nutrūko 20 a. pradžioje, todėl 20 a. antros pusės ir dabartinių istorinių įvykių simboliškas atkūrimas meninėje formoje yra tarsi viltis, pratęsti jos santykį su Lietuva. Kaip rašo pati menininkė: ,,Dirbdama prie šio projekto atradau prieš 114 metų nutrūkusį ryšį su Lietuva. Šie žemėlapiai - tai pasakojimas apie viltį, sukurtas iš istorinių represijų šešėlių.“ Pro žemėlapį skverbiasi šviesa, kuri atrandama su tikėjimu.
Kuratorė Rūta Giniūnaitė
Three maps’ installation
“Collaboration; Bonds, patterns, and relationships“
Who created this work?
From 22 July 2022 at the Pilgrimage Centre in Šiluva, you can see "Cooperation; Connections, Patterns and Relationships", a three-map environmental installation by Lithuanian-American Kathryn Frund Kathryn Frund - Matter and Movement, which is intended to reveal the connection between the Chronicles of the Catholic Church in Lithuania, which is celebrating its 50th anniversary, and the current events of the war between Ukraine and Russia. This is not the first time that this New Haven (CT) based artist has presented her artwork at the Šiluva Pilgrim Centre. Exactly one year ago, visitors to the pilgrimage centre were greeted by a video and an interactive component of the Šiluva International Biennial of Contemporary Art's installation "Touched by the Ancestral Land" (Kathryn Frund - ART PILGRIMS): a bracelet for which the visitor had to write their name, city and country in a logbook in return for a bracelet that told them how far they had travelled. As the artist herself says: "My art project was a study of the journey that my Lithuanian grandfather made when he emigrated to the USA in 1908. Although the two world wars permanently severed all ties with his family in Lithuania, with my social art project I tried to reconnect with my heritage and search for possible family remnants."
What is the meaning of the work?
This time, the author is not travelling over a distance to reach as many contemporary Lithuanians as possible, but through the history of Lithuania. Looking back, she seems to be making historical connections between the history of 20th century and 21st century Lithuania. The three maps: of the United States, Lithuania and Ukraine, and Russia, like an altar with flaps, mark the meaningful connections between similar events in different stories. During the Soviet era, Lithuania was helped by the United States of America to take the message to the world about Lithuania's disregard for the rights of Catholics and the arrests and deportations of innocent people to Russian camps. Volumes of the Chronicles of the Catholic Church in Lithuania were published in Chicago, IL, and later translated into more than eight foreign languages. These volumes consisted of 71 issues published between 1972 and 1989, containing information about the life of the faithful in Lithuania, recorded on photographic film and secretly transmitted through Russian dissidents to New York. Today, Lithuania is helping Ukraine to spread the word about Russia's illegal attack on Ukraine and is helping with humanitarian aid. Lithuania would not support Ukraine if it were not for the support of foreign countries, especially the United States of America, with which we are celebrating 100 years of diplomatic relations this year. The intersection of these two trajectories in Lithuania echoes the Lithuanian heart here in the heart of Lithuania, in the Shrine of Šiluva.
The author made the maps from Tyvek, a woven polypropylene material commonly used in construction. She chose this material for its luminous and ephemeral properties. The maps were coloured and folded to mimic historical maps used before GPS. Iconic patterns representing each country's past (the sunflower for Ukraine, the sickle and hammer for Russia, the word "Chronicle" for the United States of America, the cross for Lithuania) have been cut into the surface, and hand-painted bands tell the story of the special relationship between the four countries. The link between Lithuania and Russia is in green/blue, the colour of the camp uniforms, which ends with the camp bars. The link between Lithuania and the United States of America is in white/black, the colour of the photo strip, which ends with the LKB chronicle. The link between Lithuania and Ukraine is in yellow/blue - the colour of the Ukrainian flag, ending with a box).
How was the artwork born?
This link was born out of conversations between the artwork's curator Rūta Giniūnaitė and the artist Kathryn Frund. As the artist writes: "In the first weeks of the Russian attack on Ukraine, I contacted Rūta and offered my support. Several conversations followed. Aware of Lithuania's fragile history of occupations, most recently by the Soviet Union, she expressed concern about the violence that could escalate and spread. Ruth discussed US-Lithuania relations, specifically the "Chronicles of the Catholic Church in Lithuania" series of books published in Chicago, IL. She talked about the map project on US-Lithuania diplomatic relations and the 50th anniversary celebration of the Lithuanian Catholic Church Chronicle." It was very interesting for her to hear for the first time the history of Lithuania and Šiluva during the Soviet era and how Lithuania feels in the context of current events. The artist's historical thread with Lithuania was severed at the beginning of the 20th century, so the symbolic recreation of the second half of the 20th century and the current historical events in an artistic form is a kind of hope to continue her relationship with Lithuania. As the artist herself writes: "While working on this project, I discovered a connection with Lithuania that was broken 114 years ago. These maps are a story of hope, created from the shadows of historical repression." Through the map, light penetrates and is discovered with faith.
The Curator Ruta Giniunaite
Parodos „Nenugalėtoji Kronika“ atidarymas Šiluvos piligrimų centre
Kilnojamos parodos „Nenugalėtoji Kronika“ atidarymas Šiluvos piligrimų centre įvyks š.m. liepos 13 d., trečiadienį, 14 val. Parodą pristatys Kauno arkivyskupijos muziejaus direktorius Darius Žukauskas, o asmenine patirtimi su parodos pagrindiniais veikėjais pasidalins Eucharistinio Jėzaus sesuo Regina Teresiutė.
Ši paroda tai tarsi Kauno arkivyskupijos muziejaus pastovios ekspozicijos - Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika tęsinys, kuris nuo 2019 m. keliauja po Lietuvą ir šiuolaikiškai bei vizualiai pristato garsiosios Kronikos leidybos istoriją. Parodoje Kronikos gimimo, slapstymo bei jos leidėjų „medžiojimo“ istorijos, vizualiai perteiktos grafinės novelės stiliumi bei animuotais vaizdo klipais. Ekspozicijoje pristatoma kaip Kronika gimė, kas buvo jos redaktoriai, kaip ji buvo „medžiojama“ sovietinio saugumo, turėjusio galingiausią sekimo techniką ir sistemą, kokius fizinius ir dvasinius išbandymus patyrė jos leidėjai, kaip išradingai jie slapstėsi ir nenuilsdami dirbo? Išsamiau atskleidžiamos keturios šios istorijos asmenybės: LKB redaktorius, kardinolas Sigitas Tamkevičius, Eucharistinio Jėzaus sesuo Nijolė Sadūnaitė, disidentas Petras Pliumpa ir kunigas Juozas Zdebskis. Ekspozicija žiūrovą sudomins įtaigia vaizdų kalba atskleistos pogrindinės leidybos realijos, o vaizdo klipų istorijos, paremtos autentiškais Kronikos bendradarbių pasakojimais, sukels ne tik šypseną, bet ir primins gero veiksmo filmo siužetą.
Maloniai kviečiame visus iki spalio mėnesio aplankyti ir apžiūrėti Šiluvos piligrimų centre kūrybiškai parengtą parodą, kuri bus įdomi tiek jaunajai kartai, tiek ir sovietines represijas dar menantiesiems.
Marijos diena Šiluvoje
Liepos 13-ąją dieną kviečiame drauge susirinkti Šiluvoje, uždegti žvakelę ir kartu melstis Švč. Mergelės Marijos dieną.
Visa 13-osios dienos programa:
7.00 val. Šv. Mišios (Bazilikoje)
8.00 val. Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
9.00 val. Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
10.00 val. Šv. Mišios (Bazilikoje)
10.45 val. Švč. Sakramento adoracija (Bazilikoje)
𝟏𝟏.𝟎𝟎 𝐯𝐚𝐥. 𝐤𝐚𝐭𝐞𝐜𝐡𝐞𝐳ė Kun. Gediminas Kasperavičius "Dvasiniai pašaukimai"(𝐁𝐚𝐳𝐢𝐥𝐢𝐤𝐨𝐣𝐞)
11.30 val. Rožinio malda ir Mergelės Marijos litanija (Bazilikoje)
𝟏𝟐.𝟎𝟎 𝐯𝐚𝐥. 𝐏𝐚𝐠𝐫𝐢𝐧𝐝𝐢𝐧ė𝐬 š𝐯. 𝐌𝐢š𝐢𝐨 (𝐁𝐚𝐳𝐢𝐥𝐢𝐤𝐨𝐣𝐞)
Inovacijos ir krikščionybės santykis II-ojoje tarptautinėje Šiluvos konferencijoje
2022 m. birželio 15-ąją dieną įvyko II tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje, kurios šių metų tema „Krikščionybė ir inovacijos“ vienu metu skambėjo klasikiniais akordais, bet, tuo pat ir savotiškai provokatyviai nūdienos kontekste. Tad gana originalus organizatorių duetas – Vytauto Didžiojo Katalikų teologijos fakultetas bei VšĮ Šiluvos piligrimų centras, ima kurti tradiciją, kuria siekia tarpdisciplininėmis akademinėmis įžvalgomis pildyti teologijos bei religijos mokslų lauką, o taip pat kurti pretekstą ir akademiniai gyvajai piligrimystei.
II tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje kviečia išsamiau pažvelgti į krikščionybės ir inovacijų santykį bei panagrinėti tikėjimo bei pasaulietinių inovacijų dermės problematiką. Išradimai, atradimai ir inovacijos – neatsiejama žmonijos istorijos ir tapatybės dalis. Šiandien gyvename inovacijų epochoje – vis plačiau diskutuojama apie dirbtinio intelekto pritaikymą, socialinių pokyčių gausą bei gyvenimą ketvirtosios pramonės revoliucijos pike. Socialinės ir techninės naujovės leidžia žmonijai kokybiškai atsinaujinti, tačiau neretai sukelia ir nepageidaujamų padarinių. Todėl šių metų konferencija buvo atverta pagrindinio pranešėjo doc. dr. Vaido Petrulio pranešimu tema „6 dešimtmečio Šiaurės Amerikos lietuvių disputas dėl tautinio stiliaus sakralinėje architektūroje.“ Mokslininko patiektos įžvalgos apie tautiškumo paiešką architektūroje buvo papildytos dar plačiai visuomenėje nematytomis Mulokų šeimos archyvo nuotraukomis.
Konferencijų pranešimai buvo suskirstyti į tematinius panelius: Pirmojoje sesijoje, kurios tema buvo „Tarp Bažnyčios praeities, dabarties ir ateities“ pranešimus skaitė Dr. Katarzyna Wasiutyńska apžvelgdama Šv. Dvasios bei inovacijos santykį per Sinodinio kelio aspektą. Doktorantas Gintaras Sungaila pranešimu „Origenistinė kontraversija: inovacijos ir tradicijos konfliktas pirmaisiais krikščionybės amžiais ir šiandien“ nukreipė žvilgsnį į Ortodoksų bažnyčią, pranešimu siekdamas inovacijos ir tradicijos konflikto kontekste panagrinėti istorinę origenizmo kontraversiją bei palyginti istorinį konfliktą su šiuolaikiniu. O kunigas dr. Modris Lācis žvelgė į paveldą bei tradiciją per Mokymo knygos prizmę pranešime „Mokymo Knygos atradimas: Paveldėtos tradicijos atnaujinimas.“
Antroji sesija „Stebuklas versus Mokslas. Slėpinys versus aiškumas“ pranešimų temomis tarsi aprėpė dialogą tarp transcendencijosir akademinio diskurso. Profesorius dr. Kęstutis Zaleckis plėtojo miesto simetrijos kodo teoriją, įpindamas bažnyčios pastatų vietų algoritmo paieškas bei žvelgdamas per Vilniaus ir Kauno miestų pavyzdžius savo pranešime „Bažnyčios pastatų vietos mieste simetrijos kodas (pasirinktų miestų pavyzdžiu).“ Doktorantas Gabrielius Edvinas Klimenka provokatyviu bei įdomiu pranešimu apžvelgė melagienių tendencijas perpintas su šiuolaikinėmis technologijomis tikėjimo kontekste ir pateikė galimybes apsisaugojimui nuo konspiracijos teorijų pranešime: „Kaip inovatyvios technologijos keičia realybės suvokimą: ar tikrai gyveno bibliniai milžinai?“. Profesorius dr. Artūras Lukaševičius apžvelgė tikėjimo svarbą AA programoje pranešime „Dievas ar Aukštesnioji Jėga? AA 12 žingsnių pritaikymo katalikų sielovadoje galimybės ir iššūkiai“. Sesija buvo užbaigta dr. Kastyčio Rudoko pranešimu Rudokas „Kultūrinio erdvėlaikio vystymąsis kaip ištęstas laike stebuklas“, kuriame apžvelgta kaip vystosi kultūra paveikta stebuklo.
Paskutinė, trečioji sesija „Mąstant naujaip. Krikščioniškosios minties įtaka kultūrai, filosofijai ir menui“ buvo skirta tikėjimo ir kultūros dialogui. Joje išgirsti trys pranešimai, vienas pirmųjų – doktoranto Manto Tamošaičio „Kurti naują kultūrą: Antikiniai meninės reprezentacijos principai Šv. Augustino krikščioniškos kultūros vizijoje“, kuriame apžvelgtas laikotarpis, kuriame krikščionybė buvo inovacija bei atsiskleidė panašumus ir esminius skirtumus tarp Šv. Augustino bei Platono mąstymo paradigmoje. Doktorantė Rūta Giniūnaitė pranešime „Romano Guardini nuoširdus žvilgsnis į inovatyvias technologijas Bažnyčios kultūros paveldo erdvėje“ apžvelgė naujųjų technologijų inkliuzus į sakralias kultūros paveldo erdves, vadovaudamasi Romano Guardini teorijos prieigomis. O profesorės dr. Žanete Narkēviča pranešimas „Vaizduotė – meistrystė glūdinti žmogaus sielos gelmėje“ koreliavo su jėzuitiško pasaulėvaizdžio bei tikėjimo dialogo tradicija.
Neabejotina, jog III tarptautinė mokslinė Šiluvos konferencija įvyks, plečiant tarptautinio bendradarbiavimo ratą, puoselėjant akademinės minties gilumą. Unikalu ir tai, jog sakralios erdvės sąvoka bei veikimas – Šiluvos šventovės idėjinė bei urbanistinė praktinė būtis inspiruoja teorinės minties gimimą drauge su skirtingų sričių mokslininkais – urbanistikos atstovais, architektūros istorikais, kultūros paveldo ekspertais, teologais, bažnytinio meno specialistais ir kitais.
O praleidusius, tačiau susidomėjusius, 2021 m. bei 2022 m. konferencijos pranešimus galite išgirsti Šiluvos šventovės youtube paskyroje.
Šiluvos piligrimų centro informacija
Šiluvoje - filmai apie režisierių Eimuntą Nekrošių
Liepos 8 d. Šiluvoje esančiuose kultūros namuose, adresu Jono Pauliaus II 15, Šiluva, įvyks dviejų filmų, dedikuotų maestro Eimuntui Nekrošiui peržiūra.
Kviečiame atvykti 19 val. bei drauge pradėti vakarą filmu "Eimuntas Nekrošius. Pradžia". Jaunimo teatras tapo pirmaisiais režisieriaus Eimunto Nekrošiaus kūrybiniais namais. Čia 1977-aisiais jis debiutavo spektakliu „Medaus skonis“. Vėliau sukūrė spektaklius „Katė už durų“, „Kvadratas“, „Pirosmani, Pirosmani...“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Dėdė Vania“, „Nosis“. Jie įtvirtino „Eimunto Nekrošiaus teatro“ fenomeną ir pakeitė teatro pasaulį.
Dokumentinė esė „Eimuntas Nekrošius. Pradžia“ – tai ano teatro refleksija, pasitelkus spektaklių nuotraukas ir filmuotą medžiagą. Įsižiūrėjus į fotografų Stanislovo Kairio, Audriaus Zavadskio ir operatorius Donato Buklio užfiksuotus vaizdus galima juose atrasti Nekrošiaus spektaklių „prarasto laiko“ akimirksnius. Anas, jaunystės laiko, teatras atrodė tikresnis už supančią tikrovę. Utopiška pastanga – atgaivinti tuos akimirksnius...
Montuotojas Kostas Radlinskas
Kompozitorius Arturas Bumšteinas
Pilnametražis dokumentinis filmas „Eimuntas Nekrošius: nutolinti horizontą“ paremtas E.Nekrošiaus spektaklio pagal Puškino pjesę „Borisas Godunovas“ repeticijų 2014-2015 m. įrašais ir 2013 m. filmuotu interviu su režisieriumi Vicenzoje (Italija), seniausiame pasaulio teatre po stogu Teatro Olimpico.
Šis filmas – tai asmeniškas požiūris į Nekrošiaus darbą iš arti. Tai – žvilgsnis į menininką ir žmogų, siekiantį per darbą nutolinti horizontą...
Operatorius – Donatas Buklys
Režisierius – Juozas Javaitis
Montažas – Vladimiras Novikovas
Žiedinis maršrutas (16 km)
Žiedinis maršrutas
Žiedinis maršrutas – tai ramybės kelias prasidedantis ir besibaigiantis Šiluvos šventovėje. Keliaujant juo, kviečiame įsiklausyti ne tik į gamtą, leistis į vidinius išgyvenimus, tačiau taip pat pajusti Dievo esybę. 16 km – tai ilgiausias žiedinis kelias, kuriuo galima eiti į šventovę, tai piligrimystė subalansuota kiekvieno maldai kojoms.
Žiedinis maršrutas (12 km)
Žiedinis maršrutas
Žiedinis maršrutas – tai ramybės kelias prasidedantis ir besibaigiantis Šiluvos šventovėje. Keliaujant juo, kviečiame įsiklausyti ne tik į gamtą, leistis į vidinius išgyvenimus, tačiau taip pat pajusti Dievo esybę. 12 km – tai vidurinysis kelias, kuriuo galima eiti, tai piligrimystė subalansuota kiekvieno maldai kojoms.