Didieji atlaidai prasidėjo: „Džiūgauk, Šiluva, nes buvai aplankyta Marijos.“
„Šią vietą Viešpats išsirinko, kad padrąsintų ir įkvėptų mūsų širdis. Štai dėl ko susirinkome!“ – džiugia nuotaika ir žodžiais Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas rugsėjo 6-osios vakarą pradėjo maldos vigiliją, skelbiančią didžiųjų Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų pradžią Šiluvoje.
Į Apsireiškimo koplyčią keliavo kelių kartų prieš mus maldininkai, o šį kartą čia susirinko pirmieji 2024 m. Šilinių piligrimai – ganytojai ir visa atlaidų organizavimo komanda, miestelio gyventojai ir pirmi čia suskubę maldininkai.
Bendra dvasininkų ir tikinčiųjų Valandų liturgijos Vakarine pradėtose šv. Mišiose kaip savo brangią šeimą arkivyskupas K. Kėvalas gražiu sveikinimo žodžiu apkabino tuos, kurie atliks įvairias tarnystes atlaiduose.
Tai beveik 10 arkivyskupijos kunigų, per visas 9 dienas tarnausiančių klausyklose, taip pat diakonai, Vilniaus seminaristai, seserys vienuolės, jaunųjų savanorių komanda, parapijos zakristijonai, piligrimų namų ir centro tarnautojai, šeimininkės ir kiti. Ganytojas pasveikino ir Mišiose giedantį mišrųjį chorą „Veritas“, solistą Mindaugą Zimkų, savo dovanomis padariusius pradžią tai skambiajai Šilinių giesmių pynei, į kurią savo balsais kasdien įsitrauks vis kiti giedotojai iš įvairiausių Lietuvos vietų.
„Džiūgauk, Šiluva, nes buvai aplankyta tos, kurią mes vadiname palaiminta“, – šitaip pakylėtai arkivyskupas savo homilijoje apibūdino šiai vietai ir visai Lietuvai tekusį dangaus palaiminimą – Marijos pasirodymą.
Homilijoje priminė klausytojams kelias įstabiosios Šiluvos istorijos detales, kaip nuo kuklios pradžios – 1457 m. čia įkurtos parapijos ir Mergelės Marijos paveikslo įsibangavo piligrimystės, ir į Marijos Gimimo atlaidus ėmė plūsti žmonės net nuo Prūsijos. Tačiau visa pakeitė dramatiški įvykiai, kai net bažnyčios žemės buvo prarastos, o tikėjimas silpo. Tada įvyko didžiulė dangaus malonė – vienas pirmųjų Europoje Marijos apsireiškimų 1608 m., atkreipęs dėmesį, kaip svarbu garbinti Dievą.
„Todėl ir mes galime vadintis palaimintaisiais, jeigu tai priimame ir suprantame, jeigu tai yra mūsų gyvenimo esmė – garbinti Dievą ir gerbti Jo tvarką, įstatymus, kūriniją, savo prigimtį“, – sakė arkivyskupas.
Šiais Maldos metais Šilinių atlaidų siekis – labiau artintis prie Dievo Žodžio. Pasak ganytojo, rudeninėse Šilinės tarsi švenčiame naujus mokslo metus meilės mokykloje – tai mūsų esmė, į tai esame pašaukti.
Šiemet tarsi nauju žvilgsniu žvelgiame į Apsireiškimo koplyčią – 100 metų mus skiria nuo jos konsekracijos, kai lietuvis skulptorius Antanas Vivulskis pasiryžo vietoj medinės koplytėlės sukurti naują modernų statinį, skirtą garbinti Dievui. Ir jo kūryba tapo palaiminta dangaus, nors pats skulptorius konsekracijos ir nesulaukė. Arkivyskupas K. Kėvalas atkreipė dėmesį į koplyčios architektūros meninį sumanymą – statinys yra net 44 metų aukščio. Čia, ganytojo mintimi, tekyla aukštyn šių metų Šilinių maldininkų širdys – jos skirtos susitikti su Dievu, jose turi įvykti Dievo apsireiškimas.
Per sakraliąją aikštę iš Apsireiškimo koplyčios tą vakarą nuvilnijo procesija su Švenčiausiuoju Sakramentu į Švč. Mergelės Marijos Gimimo baziliką. Adoracija – Dievo garbinimas – čia tęsis per visą atlaidų laiką (ir kelias naktis) atviroje šventovėje.
Pirmoji atlaidų diena rugsėjo 7-ąją skirta šv. Jono Pauliaus II vizitui paminėti ir melstis su „Marijos radijo“ šeima, Marijai pavestomis bendruomenėmis. Laukiame atvykstant ir kaimynų iš Latvijos bei Šiluvos bazilikos choro dovanos bei Žiburių procesija.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
Ketechezės Šilinių metu
Katechezės Didžiųjų Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų metu 11.00 ir 17.45 val.
Aptarimas Šiluvos piligrimų centre 14.30 val.
Katechezes sakys:
7 d. - kun.Martynas Povylaitis
8 d. - vysk. Saulius Bužauskas
9-d. - kun. Gediminas Jankūnas
10-12 d. - kun. Algirdas Akelaitis
13 d.- kun.Artūras Kazlauskas
14 d. - kun. Mozė Mitkevičius,
15 d. - arkiv. Visvaldas Kulbokas
Šilinės vaikams
Kviečiame į Gerojo Ganytojo katechezes – smagias pamokėles 4–8 metų vaikams Šiluvos atlaidų metu.
Šiose pamokėlėse – vaikų amžiui pritaikyta veikla pagal tos dienos Evangeliją. Pamokėlės vyks Šiluvos aikštės gale du kartus per dieną: 11–11.45 val. ir 18 val. (per šv. Mišias iki Aukos liturgijos).
Maldos metų Šilinės – metas artintis prie Viešpaties
Artėja didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai Šiluvoje. Šiemet juos švęsime rugsėjo 6–15 d. Per visą atlaidų aštuondienį Mergelės Marijos Gimimo švęsti į Šiluvą atkeliauja piligrimai iš visos Lietuvos ir ne tik. Žmonės tarsi jūra užlieja sakraliąją aikštę, pripildo didžiąsias šventoves, miestelio gatves ir prieigas. Šiluva atgyja, joje kasmet pasijuntame gyva, jauna, viltinga Bažnyčia.
Apsireiškimo koplyčiai – 100!
Šilinių pradžią miesteliui ir Lietuvai jau rugsėjo 6-osios vakarą skelbs atlaidų išvakarių vigilija, kuri prasidės šimtametėje Apsireiškimo koplyčioje.
Rugsėjo 8-oji, kai visa Bažnyčia švenčia Mergelės Marijos Gimimą, bus pagrindinis atlaidų sekmadienis. Šia ypatinga proga iškilmėje dalyvaus ir neseniai į Lietuvą atvykęs apaštalinis nuncijus Baltijos kraštams arkivyskupas Georgas Gänsweinas, šv. Mišias aukos Lietuvos vyskupai.
Ši data ypatinga taip pat ir Marijos pasirodymui Šiluvos apylinkėse dedikuotos Apsireiškimo koplyčios istorijoje. Lygiai prieš 100 metų, 1924 m. rugsėjo 8-ąją, vyko genialaus jauno lietuvių architekto Antano Vivulskio (1877–1919) projektuotos ir visus atvykstančius iš tolo baltu bokštu pasitinkančios šventovės konsekracija. Nuo šių metų rudens koplyčios istorijoje prasideda naujas etapas – artėjant atlaidams ji paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Prie malonių šaltinio, prie gyvo Dievo Žodžio
Šilines šiemet švenčiame Maldos metais, kurie yra pasirengimo laikas artėjančiam popiežiaus Pranciškaus paskelbtam 2025-ųjų Jubiliejui.
„Tai puiki proga atnaujinti maldos praktiką, o maldos tikslas – susitikimo su Viešpačiu džiaugsmas ir įkvėpimas. Atlaidai, ypatinga Dievo gailestingumo dovana, mus drąsina atvira širdimi artintis prie Viešpaties, gausių malonių šaltinio, kurias patyrę liudija daugybė Šiluvos piligrimų. Didieji Šiluvos atlaidai – puiki proga atnaujinti krikščionišką tikėjimą, patirti bendrystę, širdyje pajusti Viešpaties paguodą“, – sako arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
Maldos metų Šilinių tema – mintis iš Laiško žydams: „Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas“ (Žyd 4,12).
Todėl atlaidų šv. Mišių katechezėse bei susitikimuose-diskusijose Šiluvos piligrimų centre bus kviečiama apmąstyti vieną iš keturių Vatikano II Susirinkimo Dogminių konstitucijų – apie Dievo Apreiškimą „Dei Verbum“, kad su didesniu įkvėpimu norėtume pažinti Dievo Žodį ir klausyti savo kasdienybėje, priimti „dieviškuosius turtus, kurie pranoksta bet kokį žmogaus supratimą“ (DV, 6).
Šį troškimą išreiškia ir šiemetinės šv. Mišių intencijos. Jos parengtos remiantis dokumentu „Dei Verbum“, padedančiu aktualiai suvokti, už ką dėkojame ir prašome pagalbos, kokie yra šiandien mūsų patiriami rūpesčiai ir sunkumai, kad patikėtume juos Dievo Apvaizdai, Mergelės Marijos užtarimui.
Kada ir kaip melsimės atlaiduose
Atlaidų metu nuo ryto iki vakaro šventovėje bus švenčiamos šešerios šv. Mišios (8, 9, 10, 12, 16 ir 18 val.). Pagrindinę iškilmingą Eucharistiją 12 val. švenčiame patogioje ir talpioje aikštėje priešais Baziliką. Atlaidų šv. Mišioms vadovaus Lietuvos vyskupai bei kunigai. Liturgijoje patarnaus diakonai, seminaristai. Giedos miestų, miestelių parapijų ir kiti chorai. Atlaiduose kasmet suskaičiuojame daugiau kaip pusšimtį jų kolektyvų iš pačių įvairiausių Lietuvos kampelių, tad galime sakyti, jog per Šilines užgieda visa Lietuva!
Šv. Mišios bus švenčiamos ir anglų (rugsėjo 12 d.), latvių (rugsėjo 7 d.) bei lenkų (rugsėjo 14 d.) kalbomis. Laukiame atvykstant bendruomenių iš Lietuvos ir svetur. Karo Tėvynėje sužeistus ukrainiečius vėl kviečiame į graikų apeigų liturgiją (rugsėjo 8 d.) – Šiluvoje nuolat dėkojame už taiką ir nepaliaujame melsti taikos dovanos ypač Ukrainai, Šventajai Žemei ir kitur pasaulyje, kur nerimsta ar įsižiebia nauji konfliktai.
Per visas dienas (ir net kelias naktis) Šiluvos bazilika bus atvira Švenčiausiojo Sakramento adoracijai, piligrimų maldai prie stebuklingojo Mergelės Marijos su Kūdikiu atvaizdo didžiojo altoriaus papėdėje – greta Motinos, greta Sūnaus, į kurį Ji nepaliauja rodyti Šiluvoje, kaip ir kitose garsiosiose pasaulinėse Marijos šventovėse.
Šiluvos piligrimams siūloma ir kita bendros maldos programa. Tai Rožinis, Kryžiaus kelias, Marijos valandos ir kt. Su Švenčiausiuoju Sakramentu šiemet bus einamos net dvi Žiburių procesijos (rugsėjo 7 ir 14 d. šeštadieniais) miestelio gatvėmis, pasieksiančios ir ypatingu kryžiumi – karavyku, saugančiu nuo karų, marų, – paženklintą vietą.
Dauguma į atlaidus atvykstančių piligrimų priima Sutaikinimo sakramentą – jiems klausyklose bus pasiruošę patarnauti Kauno arkivyskupijos kunigai. Tęsiame žmonių mielai priimamą tradiciją – pokalbį su kunigu dvasiniais klausimais palapinėje, pavadintoje „Turiu tau laiko“.
Susitiksime ir kultūrinėje programoje
Šiluva, gyvos piligrimystės ir gyvos kultūros miestelis, ypač atgyja per atlaidus – maldininkai jau yra pamėgę vienuolių dirbinių muges, mielai pasinaudoja proga parsivežti iš atlaidų katalikiškų leidyklų knygų, devocionalijų (kurios ir palaiminamos Mišių pabaigoje).
Šiluvos aikštėje rugsėjo 14 d. bus galima susitikti arkivyskupo Kęstučio Kėvalo knygos „Žmogaus širdis sukurta dangui“ (leidykla „Tyto alba“, 2024) pristatyme ir išgirsti naujai apmąstytą ir užrašytą žodį apie viltį. Tos pačios dienos vakarą Šiluvos bazilikoje vyks profesionalių atlikėjų rengiamas vokalinės ir instrumentinės muzikos koncertas „Crux fidelis“ („Ištikimasis Kryžius“).
„Gėles Marijai“ – koncertinę programą – atlaidų piligrimams kaip dovaną pirmosiomis atlaidų dienomis (rugsėjo 7 d.) surengs Šiluvos bazilikos choras.
Rugsėjo 11-ąją, kunigų ir Dievui gyvenimą pašventusiųjų dieną Šiluvoje, į kitos naujos knygos – kardinolo Grzegorz Ryś „Celibatas“ (leidykla „Artuma“, 2024) – pristatymą kviečiami ne tik dvasininkai, bet ir visi besidomintys.
„Laimingi įtikėję“
Numatytomis atlaidų programos ar sau patogiomis dienomis Šiluvoje susitinka parapijų bendruomenės ir jų ganytojai, pašvęstieji broliai ir seserys, kelių kartų šeimos, moksleiviai, studentai ir kiti jauni žmonės, mokymo ir ugdymo bendruomenės, Lietuvos kariuomenė, savanoriai, partizanai, valstybės ir visuomenės apsaugos, švietimo, medicinos darbuotojai, įvairios kitos organizacijos, draugijos, sambūriai, visi geros valios žmonės, ieškantys ramybės ir vilties, taip pat mūsų šalies kaimynai, kitų tautų žmonės, laikinai apsistoję ar nuolat gyvenantys mūsų šalyje.
Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo mintimi, pasidalyta prieš pačius atlaidus jiems besipuošiančioje Šiluvos šventovėje, čia atvykus tikrai galima patirti susibūrimo džiaugsmą, vienybės pajautą, taip reikalingą visokių šiandienos neramumų akivaizdoje.
Atvykime į Šiluvą, kur prieš 416 metų nedideliame Lietuvos kaimelyje įvyko ir šiandien tebevyksta dideli dalykai, – atvykime į „tautos rekolekcijas“, kaip šiuos atlaidus yra pavadinęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, kad visi pasijustume „laimingi įtikėję“ (plg. Lk 1, 45).
KAUNO ARKIVYSKUPIJOS INFORMACIJOS TARNYBA
„Gėlės Marijai“. Šiluvos bazilikos choro koncertas
Jau 10-metį skaičiuojantis Šiluvos Bazilikos choras, vedinas vargonininko Vytauto Šveikausko, Didžiųjų Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų metu Šiluvoje, rugsėjo 7 d. savo giesmėmis džiugins klausytojų ausis bei širdis. Šeštadienį, septynios giesmės it septyni žiedai susipins į muzikinę harmoniją, kurią choras dedikuoja it gėlių puokštę Marijai. Koncerte skambės ne tik viena populiariausių Bacho giesmių „Ave Marija“, tačiau ir J. V. Lyguto, E. Meškausko, S. Townend, K Getty, J. Naujalio muzika. O pabaigoje – raseiniškių bei svečių lauks maloni muzikinė staigmena.
Šis koncertas – tai jautri bei prasminga Šiluvos bazilikos choro dovana Šiluvai, o taip pat ir padėka Mergelei Marijai.
Data ir laikas: Šeštadienį, rugsėjo 7 d.19.30 val.
Vieta: Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika
Choro vadovas – Vytautas Šveikauskas
Solistai: Aurelija Vaišvilaitė ir Vitalius Karpavičius
Akompanuoja: Dovilė Zikienė
KAZIMIERO MARTINAIČIO DARBŲ PARODA
Didžiųjų Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų proga – simboliškai nepamirštama, jog Mergelė Marija visuomet savo širdimi, tikėjimu, viltimi yra kelrodė žvaigždė, vedanti link Kristaus. Šiandien šis žvilgsnis neatsitiktinai įkūnytas drožiniuose, tačiau, rodos nerašyta taisykle virsta ne kur kitur, o būtent Šiluvoje prakalbinamas medis. Šįkart prieš žiūrovų akis atsiveria Kazimiero Martinaičio drožinių paroda, kurioje dera Evangelijos akimirkos, popiežių ir šventųjų bareljefai, tautiniai motyvai.
Nedidelėje galerijoje medžio kūriniai inspiruoja meditatyvios maldos potyrį, kuriame pinama gija nuo Eucharistijos įsteigimo, Mergelės Marijos džiaugsmo ir kančios, šventųjų savo žvilgsniais prisidedančių prie tikėjimo skelbimo, o šioje gijoje tašką deda Lietuvos Vytis. Toks pasakojimo vaizdais leitmotyvas Šiluvoje pasirinktas ne atsitiktinai. Būtent šioje vietoje dera tikėjimas, rezistencinės kovos ir šalies nepriklausomybės svarba. Ne kur kitur, o Šiluvoje malda tampa veiksmu, tiek tikėjimo, tiek ir gyvenimo. Raginame tai patirti ir šiandien bei kviečiame parodoje, kaip ir Šilinių metu apmąstyti mintį, jog Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas.
Parodos kuratorė: ses. Regina Teresiutė SJE
Parodos vieta: Šiluvos piligrimų centre M. Jurgaičio a. 17 A, Šiluva
Data: 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d.
Ligonių diena Šiluvoje
Rugpjūčio paskutinį penktadienį, laukiame jūsų Ligonių dienos pamaldose, kurių metu kartu melsime vidinio išgydymo sau ir artimiesiems. Ateikime atsiverti Dievo malonei bei paleisti kūno ir sielos skausmą.
Šv. Mišias aukos ir pamaldas ves kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas ir kunigas misionierius Vinay Kamath (Indija), maldoje tarnaus ir šlovins „Gailestingumo versmė“ bendruomenė.
Lauksime jūsų Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje.
11.30 Rožinio malda (Bazilikoje)
12.00 Šv. Mišios meldžiant fizinio ir dvasinio išgydymo (Bazilikoje)
17.00 Rožinio procesija nuo koplyčios (aikštėje)
18.00 Šv. Mišios (Bazilikoje)
19.00 Vidinio išgydymo pamaldos ir Švč. Sakramento adoracija (Bazilikoje)
Jono Pauliaus II piligrimų centras kviečia drauge vykti į Šilinių atlaidus
Laisvės sekmadienis Šiluvoje prisimenant Dievo Dvasios veikimą ir žmonių pasirinkimus laisvės keliuose
Vidurvasario karščiu paženklintą paskutinį vasaros sekmadienį su nemažiau karštomis širdimis ir ištverminga piligrimo malda, dėkodamos Dievui už laisvę, iki pat Šiluvos bazilikos prieš vidudienį atvilnijo dvi eisenos, lydimos Kauno arkivyskupijos bei Šiaulių vyskupijos ganytojų – arkivyskupo Kęstučio Kėvalo, vyskupo Sauliaus Bužausko, vyskupo Eugenijaus Bartulio.
Kauno arkivyskupijos piligrimai rytmetį susitiko prie Katauskių gyvenvietės, antroji jų kelio dalis po trumpo atokvėpio buvo nužygiuota per šilą su Kryžiaus kelio malda prie čia pastatytų koplytėlių mūsų tautos laisvės kankiniams.
Padėka gynusiems laisvę ir už ją atvykstantiems dėkoti
Jos pradžioje sveikinimą šia proga arkivyskupas skyrė visiems laisvės mūsų krašte gynėjams, partizanams, savanoriams. Ir, žinoma, nuoširdžiai pasveikino kantriuosius ir ištverminguosius piligrimus – ganytojus, jaunus ir vyresnio amžiaus maldininkus nuo Kauno bei Šiaulių kraštų, jaunuosius savanorius, Jono Pauliaus II piligrimų bendruomenę, Lietuvos bičiulius – kasmetinius eisenų dalyvius – tarptautinės organizacijos TTF narius ir Dievo Motinos komandų (sutuoktinių judėjimo) šeimas bei jų vaikučius, ganytojo pavadintus „ nuostabia, klegančia mūsų Bažnyčia“, taip pat liturgijoje giedojusį Šiluvos parapijos chorą.
Pasiekus šventovę po daugiau kaip dviejų valandų žygio Padėkos už laisvę šventė tęsėsi iškilmingoje Eucharistijoje.
Mūsų laisvės džiaugsmas su padėka Aukščiausiajam bei taikos maldavimais pasauliui ir ypač karo agresiją bandantiems atremti broliams ir seserims Ukrainoje „Marijos radijo“ bangomis, internetinėse bei DELFI TV transliacijose sklido po visą Lietuvą, vienijantis į tą patį džiaugsmo šuorą, dabar naujai nuvilnijantį per mūsų šalį, kai prisimename Baltijos kelio 35-metį.
Svarbūs pasirinkimai tikėti ir mylėti
„Šiandienos Evangeliją galėtume pavadinti „Svarbūs pasirinkimai“, – atkreipė dėmesį arkivyskupas Kęstutis Kėvalas savo homilijoje. Jėzaus mokiniams nebuvo lengva priimti Jo mokymą apie Eucharistiją, bet apaštalai parodo nuostabią ištikimybę, išlaiko tikėjimą jiems nesuprantamo Eucharistijos slėpinio akivaizdoje. Tačiau Dievo žodis kalba ir tai, jog nuo to meto daugelis nebevaikščiojo su Juo. Ganytojas pavadino šią 6, 66 eil. dramatiškiausiu Evangelijos sakiniu.
„Brangieji, mes kartu su Simonu Petru sakome: Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius ...“ (Jn 6, 68) – kalbėjo ganytojas, paminėdamas, jog Viešpats mums siūlo du pasirinkimus: gyvenimą su prasme ir gyvenimą be pabaigos. Niekas žmonijai nėra pasiūlęs daugiau. Per du tūkstančius metų Bažnyčios egzistencijoje toji Dievo žodžio sėkla duoda vaisių bendruomenės, kultūros keitimesi, žmogaus gyvenimo atsivertime. Tikėti Mergelės Marijos apsireiškimu pasirinko ir Šiluvos apylinkėse prieš 400 metų gyvenę žmonės.
Savo homilijoje, be to, ganytojas atkreipė dėmesį, jog pasirinkimo tema nuskambėjo ir apaštalo Pauliaus laiške efeziečiams, skirtame sutuoktiniams, kurie gyvendami šeimoje, ganytojo mintimi, „kasdien daro pasirinkimą mylėti“.
„To meldžiu mūsų brangiems sutuoktiniams“, – sakė arkivyskupas, pabrėždamas, jog gera matyti mūsų šeimas, kurios mums primena ir didžiąją Bažnyčios bei mūsų Tėvynės šeimą, kuriai irgi teko padaryti lemtingus pasirinkimus.
Dievo Dvasia ir žmonių atsiliepimas Baltijos kelyje
„Prieš 35-erius metus Baltijos kraštai padarė pasirinkimą sustoti į kelią ir apjuosti mūsų kraštus tuo nuostabiu maldos, giesmės, stovėjimo būdu, kuris buvo pavadintas Baltijos keliu. Mes grįžtame mintimis stebėdamiesi Dievo Dvasios veikimu ir tų žmonių pasirinkimu – ateiti, sustoti ir paliudyti pasauliui vienybę. Tik Dievo Dvasia galėjo tokiam stebuklui padrąsinti mūsų tautą ir Baltijos regioną. Šis stebuklas primena, kokia svarbi vienybė, Dievo Dvasios galia ir mūsų atsiliepimas“, – kalbėjo arkivyskupas rugpjūčio 25-osios sekmadienį Šiluvos bazilikoje.
Visų laukiame atlaiduose
„Būkite pasveikinti, būkite palaiminti! Nuoširdžiai visų laukiame didžiuosiuose Šiluvos atlaiduose, kur susibūrimo džiaugsmas, vienybės pajauta būtų padrąsinimas liudyti Dievo artumo džiaugsmą Tegyvuoja Lietuva, kurią Viešpats veda tegyvuoja šeimos, kurios lieka ištikimybėje, tegyvuoja Bažnyčia, kuri atsiliepdama į Mergelės Marijos kvietimą garbina jos Sūnų“, – sakė ir kvietė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas su džiugia artėjančių didžiųjų Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų nuotaika (žr. išsamią programą >> ).
Šilinės Šiluvoje prasidės jau netrukus rugsėjo 6 d. vakaro pamaldomis ir tęsis aštuondienį iki rugsėjo 15 d.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
Padėkos už laisvę diena Šiluvoje
Rugpjūčio 25-ąją jau priartės paskutinis vasaros sekmadienis, o su juo ir Padėkos už laisvę diena Šiluvoje.
Š𝐢𝐚 𝐩𝐫𝐨𝐠𝐚 𝐫𝐞𝐧𝐠𝐢𝐚𝐦𝐨𝐬 𝐭𝐫𝐚𝐝𝐢𝐜𝐢𝐧ė𝐬 𝐩𝐢𝐥𝐢𝐠𝐫𝐢𝐦ų 𝐞𝐢𝐬𝐞𝐧𝐨𝐬 – 𝟗 𝐯𝐚𝐥. 𝐧𝐮𝐨 𝐊𝐚𝐭𝐚𝐮𝐬𝐤𝐢ų 𝐠𝐲𝐯𝐞𝐧𝐯𝐢𝐞𝐭ė𝐬 (𝐯𝐚𝐝𝐨𝐯𝐚𝐮𝐣𝐚 𝐊𝐚𝐮𝐧𝐨 𝐚𝐫𝐤𝐢𝐯𝐲𝐬𝐤𝐮𝐩𝐚𝐬 𝐊ę𝐬𝐭𝐮𝐭𝐢𝐬 𝐊ė𝐯𝐚𝐥𝐚𝐬) 𝐢𝐫 𝐧𝐮𝐨 𝐓𝐲𝐭𝐮𝐯ė𝐧ų (𝐯𝐚𝐝𝐨𝐯𝐚𝐮𝐣𝐚 Š𝐢𝐚𝐮𝐥𝐢ų 𝐯𝐲𝐬𝐤𝐮𝐩𝐚𝐬 𝐄𝐮𝐠𝐞𝐧𝐢𝐣𝐮𝐬 𝐁𝐚𝐫𝐭𝐮𝐥𝐢𝐬).
10.15 val. Kryžiaus kelio malda nuo Šiluvos šilo (galima prisijungti norintiems keliauti trumpesnį atstumą).
12 val. iškilminga Eucharistija Šiluvos bazilikoje.
Dėkojame už Tėvynės laisvę ir meldžiamės už taiką pasaulyje.
Žygį nuo Katauskių organizuoja Kauno arkivyskupijos kurija, nuo Tytuvėnų – Šiaulių vyskupija.