Ligonių diena Šiluvoje
Choro "Veritas" koncertas "Motina Vilties"
𝐂𝐡𝐨𝐫𝐚𝐬 "𝐕𝐞𝐫𝐢𝐭𝐚𝐬"
Meno vadovė ir dirigentė 𝐕𝐢𝐭𝐚 𝐋𝐢𝐚𝐮𝐝𝐚𝐧𝐬𝐤𝐚𝐢𝐭ė-𝐕𝐚𝐢𝐭𝐤𝐞𝐯𝐢č𝐢𝐞𝐧ė
Vargonininkė 𝐑𝐞𝐧𝐚𝐭𝐚 𝐌𝐚𝐫𝐜𝐢𝐧𝐤𝐮𝐭ė-𝐋𝐞𝐬𝐢𝐞𝐮𝐫
Kunigas 𝐉𝐨𝐤ū𝐛𝐚𝐬 𝐌𝐚𝐫𝐢𝐣𝐚 𝐆𝐨š𝐭𝐚𝐮𝐭𝐚𝐬 𝐎𝐏
Šv. Mišios su vertimu į gestų kalbą Šilinių metu
Nenumaldomai artėja Didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai, dar vadinami Šilinėmis, kurie vyks rugsėjo 5–15 dienomis Šiluvoje.
Rugsėjo 12 d., penktadienį, minėsime Švč. Mergelės Marijos Vardo dieną, skirtą artimo meilei ir sveikatai. Tą dieną melsimės kartu su ligoniais ir visais, kurie rūpinasi žmonių sveikata bei stengiasi mažinti vargą. Piligrimų sielovadai talkins Kauno II dekanatas.
12.00 val. Šv. Mišios bus aukojamos su vertimu į gestų kalbą. Organizacijas ir pavienius piligrimus, kuriems reikalingas vertimas, kviečiame registruotis el. paštu info@siluva.lt – parūpinsime patogiausias, vertimui pritaikytas vietas.
VšĮ Šiluvos piligrimų centras
Marijos diena Šiluvoje
Tryliktos dienos pamaldumas Marijai išpopuliarėjo po jos apsireiškimų Fatimoje (Portugalija), kuomet 1917 m. gegužės-spalio mėn. ji pasirodydavo trims piemenėliams būtent 13 mėnesio dieną. Šią dieną Šiluvą užplūsta prašantys Marijos užtarimo įvairiomis asmeninėmis intencijomis, ypač meldžiamasi už Lietuvą. Dėkojama už suteiktą laisvės dovaną, prašoma laiminti šiandienos žmonių gyvenimą.
8.00 val. šv. Mišios.
9.00 val. šv. Mišios.
7.00 val. šv. Mišios (užbaigiant naktinę adoraciją).
10.00 val. šv. Mišios.
11.00 val. katechezė kun. Nerijus Pipiras
11.30 val. Švč. Sakramento adoracija. Rožinio malda.
12.00 val. iškilmingos šv. Mišios.
13.30 val. Švč. Sakramento adoracija (iki 16.00 val. ).
14.00 val. Rožinis.
15.00 val. Gailestingumo vainikėlis
Kardinolo Rolando Makricko sveikinimas Švč. Mergelės Marijos Snieginės šventės proga
Rugpjūčio 5 d. Bažnyčia iškilmingai mini Švč. Mergelės Marijos (Didžiosios) bazilikos Romoje pašventinimo metines – liaudiškai vadinamą Marijos Snieginės švente. Tai seniausia ir didingiausia Dievo Gimdytojos garbei skirta šventovė Vakarų krikščionybės pasaulyje, liudijanti Dievo Tautos meilę ir pasitikėjimą Mergele Marija.
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, popiežiaus Pranciškaus sprendimu, yra paskelbta dvasine Marijos Didžiosios bazilikos dukterimi, turinti teisę teikti visas dvasines Romos šventovės malones. Džiugu, jog šia proga Šiluvos šventovės piligrimus pasiekė kardinolo Rolando Makricko sveikinimas, kurį kviečiame skaityti.
2025 m. Švč. Mergelės Marijos Snieginės šventė
Jūsų Ekscelencija Arkivyskupe Kęstuti Kėvalai,
mieli broliai vyskupai, kunigai,
mieli tikintieji, susirinkę Šiluvos Dievo Motinos mažojoje bazilikoje,
šiandien Romoje, Šiluvoje, taip pat ir kitose Marijos šventovėse visame pasaulyje, kurios turi Marijos Snieginės titulą, švenčiama ypatinga Marijos šventė.
Popiežiskoji Švč. Mergelės Marijos didžioji bazilika Romoje, su kuria Šiluvos bazilika yra susieta ypatingu dvasiniu ryšiu, buvo pastatyta popiežiaus Liberijaus po sapno, kuriame Marija prašė, kad ant kalvos, kur iškris sniegas, būtų pastatyta jai skirta bažnyčia.
Tai nutiko rugpjūčio 358 m. rugjūčio 5 d. Pagal šią tradiciją sniegas iškrito ant Eskvilino kalvos, ir ten popiežius Liberijus ant paties sniego nubrėžė naujos bažnyčios kontūrą.
Taip ir kilo Marijos Snieginės titulas, nuo tų laikų paplitęs daugelyje Vakarų pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje.
Kiekvienais metais tūkstančiai tikinčiųjų stebi, kaip balti rožių žiedlapiai krinta nuo mūsų Marijos didžiosios bazilikos lubų ir būna įkvėpti.
Vos prieš metus popiežius Pranciškus, stebėdamas šį tradicinį baltų žiedlapių snygį, kalbėjo apie dvejopą – susižavėjimo ir nuostabos – jausmą, kurį balto sniego gamtos reiškinys visada kėlė žmogaus sieloje.
Popiežius Pranciškus sakė: „Matant krintantį sniegą, „akis žavisi“ ir „širdis stebisi“. Sniego ženklą galime suprasti kaip malonės simbolį, kuris vienija grožį ir dosnumą. Tai kažkas, ko negalima užsitarnauti, juo labiau nusipirkti; tai galima gauti tik kaip dovaną.“
Dievo Motina buvo pirmojo pasnigimo ant Eskvilino kalvos Romoje herojė, nes ji troško, kad jos dieviškojo Sūnaus Jėzaus vardas amžiams būtų šlovinamas ant aukščiausios Romos kalvos ir visame pasaulyje.
Tūkstančiai piligrimų šiais Jubiliejaus metais žengia per šios Marijos šventovės Romoje Šventąsias duris, prašydami Dievo malonės, kad galėtų su atnaujintu tikėjimu ir sniego baltumo tyromis širdimis būti didžių Dievo darbų pasaulyje liudininkais ir liudytojais.
Švęsti Jubiliejaus metus ir pereiti per Šventąsias duris reiškia patikėti savo gyvenimo ir tikėjimo kelionę Marijos motiniškai globai ir atsiverti tai vilčiai, kuri niekada neapgauna.
Prašykime Švč. Mergelės Marijos Snieginės motiniškos globos Visuotinei Bažnyčiai, Šventajam Tėvui Leonui XIV ir Bažnyčiai Lietuvoje.
Tegul mums visiems būna suteikta malonė, kad galėtume kiekvieną dieną, pakeldami akis į dangų, sakyti Dievui: „Dėkoju Tau, mano siela šlovina Tave ir džiaugiasi Tavimi, Viešpatie.“
Kardinolas Rolandas Makrickas
KANONINIS PASAKOJIMAS APIE ŠVČ. MARIJOS BAZILIKOS PASTATYMĄ ROMOJE
Popiežiaus Liberijaus laikais Romoje gyveno kilmingas vyras vardu Jonas ir jo žmona, kilminga ponia, kurie neturėjo vaikų, kuriems galėtų palikti savo turtą. Tada jie prisiekė, kad švenčiausią Dievo Motiną paskelbs savo paveldėtoja, ir nuoširdžiai prašė jos, kad ji kokiu nors būdu jiems praneštų, kokiam dieviškam darbui ji norėtų, kad pinigai būtų išleisti. Šventoji Mergelė Marija maloningai išklausė jų maldas ir nuoširdų troškimą ir stebuklingu būdu patvirtino jiems savo valią.
Rugpjūčio 5 dieną, kai Romoje vasaros karštis tampa nepakeliamas, dalis Eskvilino kalno, tą naktį buvo padengta sniegu. Tą pačią naktį Dievo Motina atskirai pasirodė Jonui ir jo žmonai sapne ir pasakė jiems, kad toje vietoje, kurią ryte jie turėtų pamatyti padengtą sniegu, jie turėtų pastatyti bažnyčią, skirtą Mergelės Marijos vardui, nes tai buvo būdas, kuriuo ji pasirinko, kad trokštantieji padarytų ją savo paveldėtoja. Jonas nuėjo ir papasakojo apie tai popiežiui Liberijui, kuris pareiškė, kad jam taip pat buvo pasirodęs panašus sapnas. Todėl šis atėjo su iškilminga kunigų ir tikinčiųjų procesija prie sniegu padengto kalno ir toje vietoje nubrėžė bažnyčios planą, kuri buvo pastatyta už Jono ir jo žmonos pinigus. Vėliau ją atstatė Sikstas III. Iš pradžių ji buvo vadinama įvairiais pavadinimais, kartais Liberijos bazilika, kartais Šv. Marijos prie Prakartėlės bažnyčia. Tačiau, kadangi Romoje yra daug bažnyčių, pavadintų Šventosios Mergelės Marijos vardu, o ši bažnyčia pranoksta jas visas tiek garbe, tiek dėl ypatingo ženklo, kuriuo ji buvo pašventinta, ji tapo vadinama Didžiąja Švč. Mergelės Marijos bazilika. Jos pašventinimo atminimas kasmet minimas šventės dieną, pavadinta pagal nuostabų sniego kritimą, kuris įvyko tądien.
(Šv. Pijaus V Brevijorius, 1570 m.)
Rugpjūčio 5 d. – Marijos Snieginės minėjimas Šiluvoje
Rugpjūčio 5 d. Bažnyčia iškilmingai mini Švč. Mergelės Marijos (Didžiosios) bazilikos Romoje pašventinimo metines – liaudiškai vadinamą Marijos Snieginės švente. Tai seniausia ir didingiausia Dievo Gimdytojos garbei skirta šventovė Vakarų krikščionybės pasaulyje, liudijanti Dievo Tautos meilę ir pasitikėjimą Mergele Marija.
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, popiežiaus Pranciškaus sprendimu, yra paskelbta dvasine Marijos Didžiosios bazilikos dukterimi, turinti teisę teikti visas dvasines Romos šventovės malones.
Kviečiame šią ypatingą dieną švęsti kartu Šiluvoje ir pelnyti visuotinius atlaidus.
Šventės programa – rugpjūčio 5 d., Šiluvos bazilikoje:
- 11. 30 val. – klausoma išpažinčių
- 11. 30 val. – Rožinio malda
- 12. 00 val. – šventosios Mišios
Norint gauti visuotinius atlaidus, kviečiame:
- Būti atlikus išpažintį (bent aštuonias dienas iki šventės) bei pasiryžti vengti nuodėmių.
- Švęsti Eucharistiją ir priimti Komuniją.
- Pasimelsti popiežiaus intencija – sukalbant „Tėve mūsų“ ir Tikėjimo išpažinimą.
Šiluvos Šventovė, liudijanti neblėstančią Dievo Motinos meilę ir globą, bei Visuotinės Bažnyčios grožį, laukia jūsųǃ
Naktinė adoracija Šiluvoje su „Marijos radiju“
Kviečiame jus į naktinę Švč. Sakramento adoraciją – rugpjūčio 12 d. Šiluvos bazilikoje, drauge su „Marijos radiju“.
Visi, kurie dalyvaus adoracijoje ir registruosis su kodu MARIJOS RADIJAS, gali pasinaudoti ypatingu pasiūlymu nakvynei Jono Pauliaus II piligrimų namuose:
-
Vienvietis kambarys – tik 15 Eur
-
Dvivietis kambarys – vos 10 Eur asmeniui
-
Pusryčiai – visiškai NEMOKAMAI!
Registracija būtina – rašykite el. paštu:
jono.pauliaus.namai@siluva.lt
Ligonių diena Šiluvoje
Naujosios Jeruzalės šlovės atspindys Šiluvoje
„Ir išvydau šventąjį miestą – naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo išsipuošusi kaip nuotaka savo sužadėtiniui. Ir išgirdau galingą balsą, skambantį nuo sosto: „Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais.“ (Apr 21, 2-3), - šiuo vaizdiniu prasideda paskutinieji Apreiškimo Jonui pasakojimai. Po blogio, kuris nuolat įgyja žvėriškų padarų formas, po gerųjų persekiojimo ir tautų blaškymosi, - prasideda nauja epocha. Žemiškąjį miestą, - netobulą, suteptą, išniekintą, - pakeičia dangiškasis, - Naujoji Jeruzalė, kuri spindi kaip nuotaka ir nieko kas sutepta joje nėra. Šiame naujame mieste nebus Šventyklos, nes nebereikės vietos, kurioje būtų galima patirti susitikimą su Sacrum, nes pat miestas bus šventas ir pilnas Dievo šlovės, - jis pats bus šventykla.
Naujosios Jeruzalės vaizdinys visuomet veikė krikščioniškąją vaizduotę ir skatino ilgėti miesto, kuriame bus regima Dievo šlovė. Nuo ankstyvųjų viduramžių, bažnyčių pastatai simbolizavo Naująją Jeruzalę, - vietą, kur jau iš anksto patiriama tai kas bus Laikų pabaigoje. Neveltui sakralioji architektūra kartu su skulptūra ir daile, kūrė erdvę, kuri perkelia iš kasdienybės profanum į mysterium sacrum, - sugrąžina prarastąjį Rojų.
1924 m. pabaigta architekto A. Vivulskio Šiluvos Apsireiškimo koplyčia yra tobulas modernaus meno bandymas atskleisti dangiškosios Jeruzalės šlovę.
Vivulskio viziją atskleisti ir naujai interpretuoti pabandė architektas Kęstutis Vaikšnoras ir menotyrininkas dr. Kastytis Rudokas, sukūrę konceptualios architektūros projektą „Kubas“, kuriame pabrėžiamas koplyčios eschatologinis vaizdinys. Pirmasis pastato tarpsnis tarsi apgaubiamas Naujosios Jeruzalės reginiu, kurį įkvėpė Apreiškimo knygos 21 skyrius.
Regime permatomą ir balta bei aukso spalva žėrintį kūbą, kuris primena ir pranašo Ezechielio regėta Dievo Sosto viziją: „Aukščiau to, kas atrodė kaip jo juosmuo, regėjau spindesį tartum gintaro, kaip žėrinčios ugnies. O žemiau to, kas atrodė kaip jo juosmuo, regėjau tartum ugnį, su blizgančia pašvaiste visur aplinkui.“ (Ez 1, 27) Kūbo forma tai tiesioginė nuoroda į apaštalo Jono viziją: „Miestas išdėstytas keturkampiu; jo ilgis ir plotis lygūs. Jis išmatavo miestą mastu ir rado dvylika tūkstančių stadijų. Jo ilgis, plotis ir aukštis lygūs.“ (Apr 21, 16) Tobula forma, sudaryta iš vienodų matmenų yra nuoroda į Dievo tobulumą, kuriame nėra jokių priešybių ir disharmonijos. Miestą sudaro dvylika pamatų iš dvylika brangakmenių ir dvylika vartų, - tai dvylika Izraelio giminių, į kurias dabar įeina visos tautos – 12 pamatų, 12 vartų, gaunasi skaičius 144, kuris kartu yra nuoroda į 144 000 išrinktųjų, kurie galės įžengti į Naująją Jeruzalę. Į šį miestą bus sugabenti visų tautų lobiai, todėl architektūrinio projekto autoriai panaudojo spindinčią aukso spalvą.
Sakoma, kad Apreiškimo knyga yra pati sunkiausia ir klaidingiausiai perskaitoma knyga, tačiau vizos didžios vizijos nėra lengvos. Esame traukiami Naujosios Jeruzalės slėpinio, ieškome jo atšvaitų mūsų sakraliose erdvėse. Tegul šis konceptualios architektūros projektas „Kubas“, pažadina troškimą išgyventi visa pranokstantį dievybės įsiveržimą, kuris patiriamas esant Jo Šventovėje.
Kun. Robertas Urbonavičius