Silvija Čižaitė

Malda it gėlės Marijai. Rožinių paroda Šiluvos piligrimų centre

Gegužės 13-ąją dieną, kuomet Fatimoje apsireiškė Mergelė Marija kviesdama žmones melsti žmonijos išgelbėjimo ir taikos, Šiluvos piligrimų centre atveriama paroda „Malda it gėlės Marijai“. Ši paroda, tai kvietimas meditatyviai išgyventi maldą per veiksmą, kuomet pirštai instinktyviai keičia karoliuką po karoliuko, lūpose kažkelintą kartą skamba „Sveika Marija“, o širdys prisipildo ramybės.

Dažnai rožinis yra suverta mūsų tikėjimo išraiška, kuomet galime patirti, ką reiškia tikrasis pasitikėjimas, tikrasis atsidavimas, tikroji širdies piligrimystė nebūtinai fiziškai nueinant šimtus kilometrų, tačiau keliaujant savo tikėjimo kelionę per maldą bei viltį. Mergelė Marija nedvejodama ir neabejodama ištarė „Taip“  išties nepaprastai, tačiau itin sudėtingai Angelo atneštai žiniai. Todėl jos Magnificat – džiaugsmo giesmė, ir šiandien yra begalinės Dievo meilės įrodymas.

Žvelgiant į maldą, kaip aktyvų veiksmą, parodoje išvysite skirtingus rožinius, kiekvienas gamintas ir melstas skirtinguose gyvenimo momentuose, tačiau visi surinkti Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos sesės Reginos Teresiutės. Šįkart, kviečiame pažvelgti į fizinį faktą tam, jog ne tik simboliškai, tačiau ir praktiškai prisimintume dvasinę maldos reikšmę. Tebūnie tai maldos puokštė iš Šiluvos šventovės dovanojama kiekvieno Mergelei Marijai.

Parodos kuratorė ses. Regina Teresiutė SJE

Vieta: Šiluvos piligrimų centras

Data: 2025 m. gegužės 13 – birželio 24 d.

pagal Silvija Čižaitė

Marijos diena Šiluvoje

pagal Silvija Čižaitė

Kvietimas gegužės 13-ąją atvykti į Šiluvą

Gegužė – Mergelės Marijos mėnuo
Kviečiame šį ypatingą laiką švęsti kartu gegužės 13-ąją Šiluvoje, minint Fatimos Švč. Mergelę Mariją.
Keliaukime į Šiluvą – vieną svarbiausių Marijos garbei skirtų vietų Lietuvoje, kartu!
Šiluva – tai vieta, kur Marija tyliai kalba širdžiai.
📌 Registracija ir informacija:
📞 Tel. +370 686 15 225 (Mantas)
📧 El. paštas: piligrimu.centras@gmail.com

pagal Silvija Čižaitė

Kvietimas pirmąjį mėnesio šeštadienį sutikti Šiluvoje

Mieli Švč. Mergelės ir Motinos Marijos mylėtojai,

Motinos dienos proga yra teisinga pagarbą, dėmesį ir laiką atiduoti ne tik savo žemiškajai mamai, Krikšto mamai, močiutei ar dvasinei motinai, bet pirmiausia savo Dangiškajai Motinai  - Mergelei Marijai. Be Jos motinystės pavyzdžio daugeliui mūsų mamų būtų sunku ištverti savo pašaukimo sunkumus ir iššūkius. Tad pirmąjį gegužės šeštadienį atvykime į Šiluvos šventovę Jai padėkoti ir paprašyti Jos tolimesnio vedimo.

Trumpas priminimas: atlikdami pirmuosius šeštadienius, mes ne tik ypatingai pagarbiname Nekaltąją ir Sopulingąją Marijos Širdį, ne tik įvykdome Fatimos Dievo Motinos nurodymą melstis už nusidėjėlių atsivertimą, bet ir maldaujame Viešpatį Rusijos atsivertimo bei pažadėtojo Nekaltosios Marijos Širdies triumfo. Norint gauti šias didžiules malones, reikia:

• prieiti sakramentinės išpažinties. 1926 m. vasario 15 d. seseriai Liucijai apsireiškė Kūdikėlis Jėzus. Sesuo paklausė, ar išpažintį galima atlikti iki aštuonių dienų prieš pirmą šeštadienį. Jėzus atsakė: „Taip, ir netgi ilgiau, svarbu, kad tie, kurie mane priima, būtų malonės būklėje ir kad turėtų ketinimą atsilyginti Nekaltajai Marijos Širdžiai“;
• vertai ir pagarbiai priimti šv. Komuniją. Ją reikia priimti būtinai pirmaisiais mėnesio šeštadieniais ir penkis kartus be pertraukos – dėl kokių nors priežasčių praleidus Komuniją, reikia pradėti skaičiuoti iš naujo;
• užtenka sukalbėti vieną rožančiaus dalį (penkis slėpinius);
• reikia (atskirai nuo rožančiaus) bent 15 minučių mąstyti apie vieną ar kelias iš 15 rožančiaus slėpinių;
• Visą tai reikia daryti su intencija permaldauti ir paguosti Nekaltąją Marijos Širdį, žeidžiamą nuodėmių ir abejingumo.

TAD KVIEČIAME PIRMUOSIUS ŠEŠTADIENIUS YPATINGU BŪDU PAMINĖTI ŠILUVOJE!

GEGUŽĖS 3 D., ŠEŠTADIENĮ:

9.30 Švč. M. Marijos Valandų giedojimas Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje

10. 00 Šv. Mišios ir Nekaltosios Marijos Širdies litanija, Pasaukojimo Nekaltajai Marijos Širdžiai aktas bazilikoje

11.00  Šiluvos Švč. M. Marijos draugijos kapeliono kun. R. Urbonavičiaus Konferencija Piligrimų centre

12.30   Savų suneštinių pietūs/užkandžiai Piligrimų centre

13.30 Švč. M. Marijos Skausmų vainikėlis ir ŠMMD pasiaukojimo atnaujinimas Švč. M. Marijos Apsireiškimo koplyčioje

14.00 Rožinio malda Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje.

Kviečiame kuo gausiau VISUS dalyvauti!

Ses. Pranciška FDCJ

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugijos pirmininkė

pagal Silvija Čižaitė

Nuo gegužės 1 d. – pasikeitimai Šiluvoje

🕊️ Šv. Mišios Apsireiškimo koplyčioje

Šv. Mišios vyks pirmadieniais–šeštadieniais
🕕 18.00 val.

🕯️ Šiluvos piligrimų centras dirbs:

📅 Trečiadieniais–šeštadieniais: 10:00–18:00
📅 Sekmadieniais: 10:00–16:00
(Pirmadieniais ir antradieniais – nedirbame)

📌 Planuojate apsilankymą?

Atkreipkite dėmesį į naują tvarkaraštį.
Laukiame jūsų Šiluvoje – tylos, maldos ir susitikimo vietoje.

pagal Silvija Čižaitė

Kviečiame šv. Velykų rytmetį sutikti Šiluvoje

Šv. Velykų rytas – tai Prisikėlimo šventė, kviečianti mus bendrystei, tylai, giesmei ir šviesai.

Balandžio 20 d. (Sekmadienį), 8.00 val. ryto, Šiluvos bazilikoje vyks iškilmingos šv. Mišios, kurias praturtins:

• 🎶 Šiluvos bazilikos choras

• 🎺 Pučiamųjų kvartetas iš Kelmės

Tegul ši diena tampa ne tik gražiu pradėjimu, bet ir dvasiniu atsinaujinimu.
Kviečiame Jus švęsti šv. Velykas drauge – Šiluvoje.

pagal Silvija Čižaitė

Šventinis darbo laikas ir kvietimas į Didžiosios Savaitės pamaldas

Artėjant šv. Velykų šventėms, informuojame apie Šiluvos piligrimų centro darbo laiką ir kviečiame kartu švęsti svarbiausias Didžiosios savaitės dienas Šiluvoje.

📌 Darbo laikas:

• Balandžio 17 d. – dirbsime iki 13.00 val.

• Balandžio 18–20 d. – nedirbame

🙏 Maldoje:

Didysis ketvirtadienis (balandžio 17 d.)
🕕 18.00 val. – šv. Mišios Šiluvos bazilikoje

Didysis penktadienis (balandžio 18 d.)
🕟 16.30 – Kryžiaus kelias per Šilą
🕕 18.00 – Kristaus kančios pamaldos Šiluvos bazilikoje

Didysis šeštadienis (balandžio 19 d.)
🕗 20.00 – Velyknakčio liturgija

Šv. Velykos (balandžio 20 d.)
🕗 8.00 val. ir 12.00 val. – šv. Mišios

II šv. Velykų diena (balandžio 21 d.)
🕙 10.00 val. ir 12.00 val. – šv. Mišios

Kviečiame drauge pasitikti Prisikėlimą – maldoje, bendrystėje ir ramybėje.
Iki susitikimo Šiluvoje!

pagal Silvija Čižaitė

Vaikų Velykėlės Šiluvoje – kviečiame švęsti Atvelykio džiaugsmą drauge!

Data: 2025 m. balandžio 27 d. (sekmadienis)
Laikas: Po 12.00 val. šv. Mišių
Vieta: Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika ir aikštė šalia

Kviečiame visus – vaikus, jų tėvelius, senelius, draugus ir pažįstamus – drauge švęsti Atvelykio sekmadienį Šiluvoje!

Po 12.00 val. šv. Mišių bazilikoje jūsų lauks linksma ir jauki šventė visai šeimai – Vaikų Velykėlės, kur:

• Sutiksite linksmąją triušių šeimyną,

• Dalyvausite margučių ridenimo varžytuvėse (atsineškite savo gražiausią ir tvirčiausią margutį!),

• Klausysitės sesės Reginos Teresiutės SJE pasakojimų ir istorijų,

• Vaišinsitės Šiluvos bendruomenės „Aušrinė“ sausainiais ir arbata,

• Ragausite gardžios sriubos, kurią ruoš Šiluvos seniūnija ir medžiotojų bendruomenė „Luknė“,

• Mažuosius nudžiuginsime dovanėlėmis ir staigmenomis.

Ši šventė – puiki proga dar kartą pasidžiaugti Kristaus Prisikėlimo šviesa, bendryste ir pavasariu.
Laukiame jūsų Šiluvoje!

pagal Silvija Čižaitė

Didysis Velykų tridienis ir Kristaus Prisikėlimo iškilmės Šiluvoje

Kviečiame atvykti į Šiluvos parapiją drauge ruoštis šv. Velykoms ir jų sutikimui.

DIDYSIS KETVIRTADIENIS

Išpažinčių klausoma nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Bazilikoje

18.00 val. Šv. Mišios aukojamos Šiluvoje, bazilikoje 18.00 val.

DIDYSIS PENKTADIENIS

16.30 val.  Kryžiaus kelias per Šilą (16.15 val. nuo stovėjimo aikštelės prie Bazilikos nuvežama iki Kryžiaus kelio pradžios)

Išpažinčių klausoma nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Bazilikoje

18.00 val. Kristaus Kančios pamaldos Bazilikoje

DIDYSIS ŠEŠTADIENIS

Išpažinčių klausoma nuo 12.00 val. iki 14.00 val. ir nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Bazilikoje

20.00 val. Velyknakits Bazilikoje

Šv. VELYKOS

8.00 val. ir 12.00 val. Šv. Mišios Šiluvos Bazilikoje

II Šv. VELYKŲ DIENA

10.00 val. ir 12.00 val. šv. Mišios Šiluvos Bazilikoje

pagal Silvija Čižaitė

Šiluvos istorija. Nuo Būdos iki Šventovės

Pradžia – kaimas

Žvelgti į Šiluvos istoriją – tai pažvelgti į miestelio ir šventovės simbolinį dialogą, turėjusį įtakos vietovės tapatybės formavimuisi. Vis dėlto pradžia sietina su gana įprastais ir utilitariniais vietovės tapatybės kūrimo principais.

Istoriniai šaltiniai atskleidžia, kad pirmasis Šiluvos vietovardis buvęs Būda. XV a. jis buvo žinomas kaip „Dchillos, alias Buda“. Žodis „Būda“ reiškė vietą, kur gyveno miško medkirčiai, sargai ir buvo apdorojama mediena.[1] Taip pat šis vardas apibūdino vietą, kurioje mediena buvo ruošiama didžiojo kunigaikščio iždui. Iš nukirstų medžių buvo daromos lentos statinėms ir statyboms, deginama derva, gaminamas degutas, pelenai. Apdorotoji mediena buvo plukdoma į paskirtus uostus. Tokiems miško darbams labai tiko Šiluva – miškų apsuptyje esanti vietovė.

Miestelis tarp kaimo ir dvaro

Jurgio Gedgaudo Būdos kaime kūrėsi dvaras, kurį paveldėjo jo sūnus – Petras Simonas Gedgaudas, kuris ir tapo Šiluvos bažnyčios steigėju.

Bažnyčios steigimo aktas, dalyvaujant liudininkams bei patikėtiniams, buvo sudarytas bei antspaudu patvirtintas 1457 metais, sekmadienį po Šv. Lemberto (t. y. rugsėjo 1 d.), pačiame Šilo, arba Būdos, dvare. Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai greitai padarė ją žinomą visoje vyskupijoje ir Lietuvoje.[2]

Steigiant bažnyčią teigiama: „Viešpaties vardan. Amen. Visų įvykių atminimas dingsta ir nepasiekia žmogiškosios amžinybės, jei nėra pasirūpinama sutvirtinti raštais ir antspaudais. Todėl aš, Petras Gedgaudas, Geišių tėvainis, norėdamas, kol dar esu gyvas, padaryti gerų darbų, kad kartais pamotė mirtis staigiu smūgiu manęs nepakirstų, ir trokšdamas savo ir savo teisėtos žmonos sielų išganymui padėti, be to, norėdamas, kol esu gyvas, mano pirmtakų paliktų gėrybių pagalba palengvinti sielą nuo to, kas ją slegia, būdamas sveikas, pajėgaus proto, nepriverstas, neįtaigotas, nei kieno nors pikto vyliaus apgautas, o tik savo geros valios laisvu apsisprendimu ir mano bičiulių sutikimu, steigiu Šile, arba Būdoje, bažnyčią Šv. Marijos Gimimo, šv. Petro, šv. Baltramiejaus ir šventųjų patronų garbei. Kad tos bažnyčios katalikas rektorius, kuris jai tarnaus ir ją valdys, būtų aprūpintas pragyvenimu ir drabužiu, užrašau ir užrašydamas amžinai perleidžiu ir dovanoju tam, kuris pirmas, antras, trečias ir t. t. ten gyvens, pirmiausia dirvą prie bažnyčios ir kitą žemę…“

Pasirašydamas steigimo aktą, jis įrašė dvaro vardą „Šilas, arba Būda“.  Tad „arba“ atskleidžia, jog senasis vardas jau buvo keičiamas nauju. Pastebėtina, jog pakeitimas buvo būtinas siekiant atskirti vieną Būdą nuo kitos, mat tuo metu Lietuvoje aptinkama apie 45 tokie vietovardžiai. Nepraėjus nė dešimtmečiui nuo bažnyčios steigimo, 1466 metais vietos kunigas pasirašo „Jonu, Šilo klebonu“. Taip miestelio pavadinimas įgavo pradžią dabartiniam Šiluvos vardui.

Iš Šilo kaimo didikas Petras Simonas Gedgaudas užrašė naujai bažnyčiai dešimt šeimų su kilnojamu ir nekilnojamu turtu ir teisėtai joms priklausančiomis žemėmis. Bažnyčia buvo pastatyta dvaro žemėje, ir čia pradėjo kurtis miestelis. Ji buvo pavadinta tais laikais gan retu, ir bene pirmuoju Lietuvoje, Švč. Mergelės Marijos Gimimo ir šventųjų globėjų Petro bei Baltramiejaus titulu. Manoma, kad Petras Gedgaudas Mergelės Marijos gimimo šventės datą (švenčiamą rugsėjo 8 d.) galimai mėgino susieti su savo tėvo bendražygio Vytauto Didžiojo karūnavimu, turėjusiu įvykti 1430 m. rugsėjo 8-ąją.

Statytojo valia suteikus bažnyčiai Marijos Gimimo vardą ir išrūpinus titulinius atlaidus, ji ėmė garsėti. Į šiuos atlaidus traukdavo minios maldininkų iš atokiausių Lietuvos kampelių ir net Užnemunės, kur vyravo protestantai.

Maždaug po šimtmečio, 1551 m., Ragainės pastorius Martynas Mažvydas laiške Prūsų hercogui Albrechtui skundžiasi, kad jo parapijiečiai lietuvninkai nepriprantą prie naujo tikėjimo kunigų, yra ištikimi „popiežiškiams“ ir švenčių dienomis vykstą į Lietuvos bažnyčias, taip pat ir į garbingosios Mergelės Marijos atlaidus Šiluvoje, taip nusikalsdami „bjauria stabmeldyste“. O Šiluva nutolusi nuo Ragainės beveik šimtą kilometrų!

Šiluva buvo svarbi ir dėl savo geografinės padėties bei žinoma kaip svarbus kelių ir vieškelių susikirtimo taškas. Pro ją ėjo senas kelias į Raseinius, Kėdainius, Betygalą, Grinkiškį, Tytuvėnus, o Raseinių kelias sujungė Šiluvą su Kaunu. Čia būta kelių į atskirus dvarus, tokius kaip Žadikių, Šunkepių ir kitus. Dviejų svarbiausių magistralinių vieškelių kryžkelė buvo Šiluvoje: Raseinių – Šiaulių kelias, vedęs į Latviją ir Mintautą, bei Kėdainių – Lyduvėnų kelias, vedęs į Tilžę ir Prūsiją. Šiaurėje nuo Šiluvos ėjo dar du vieškeliai: vienas per Kelmę į Šaukėnus, kitas per Tytuvėnus ir Šiaulėnus į Radviliškį. Kai kurie šie keliai buvo minimi jau XIV a. kryžiuočių žvalgybos pranešimuose. Nuo XVI a. jie jau buvo žinomi kaip Šiluvos – Raseinių senovinis vieškelis ir Šiluvos – Kėdainių vieškelis.[3] Todėl, tuo pat metu nenuostabu, tačiau ir neįtikėtina, jog tokia nedidelė vietovė, tapo tokios svarbos objektu, dar ir šiandien bei, neabejotina ateityje, lankoma gausių būrių piligrimų.

Tautvydas Kašiuba

VšĮ Šiluvos piligrimų centras

[1] Alfonsas Motuzas, “Kai Kurie Lietuvos Ir Lenkijos Katalikiškos Kultūros Sąlyčiai.” SOTER: Journal of Religious Science 12, no. 40 (2004). https://doi.org/10.7220/2335-8785.12(40).18. ,p. 218.

[2] Jonas Brigys, Raseinių dekanato istorija. Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka, 2016, p. 12.

[3] Stasys Yla. Šiluva Žemaičių istorijoje. Kaunas: Kauno arkivyskupija. 2007, p. 29.

pagal Silvija Čižaitė