Įspūdinga pusketvirto metro aukščio Popiežiaus Jono Pauliaus II, einančio per didžiulę Šiluvos aikštę nuo koplyčios link bazilikos, skulptūra, pastatyta 2008 m. minint Popiežiaus Jono Pauliaus viešnagės Lietuvoje penkioliktąsias metines.

Iš bronzos nulietą paminklą Šiluvoje pastatyti pasirūpino Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir vyskupijos kurija. Jį sukūrė popiežių Joną Paulių gerai pažinojęs Krokuvos dailės akademijos profesorius skulptorius Czesław Dźwigaj.

Šis skulptorius yra sukūręs per šešiasdešimt skulptūrų įvairiose pasaulio šalyse, nemaža dalis jų vaizduoja Popiežių. Jo paminklas, skirtas paminėti popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymui 1993 m. stovi ir Kaune, Santakos parke, šalia Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios.

Skulptūra atidengta 2008 09 07. Iškilmėse dalyvavo tūkstančiai maldininkų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Buvo perskaitytas, vyskupų pasirašytas ir į kapsulę įdėtas paminklo Popiežiui Jonui Pauliui II atidengimo aktas, tada įmūrytas paminklo postamente. Skambėjo paties Šventojo Tėvo žodžiai, lietuviškai pasakyti jo viešnagės Šiluvoje metu prieš penkiolika metų.

Ceremonijoje kalbėjęs paminklo autorius prof. Cz. Dzwigaj sakė, jog paminklai statomi tam, kad jie liudytų ateities kartoms tautos tikėjimą ir tapatybę. Šis paminklas, vaizduojantis Šventąjį Tėvą, priglaudusį prie krūtinės Šiluvos Dievo Motinos paveikslą, turi liudyti, jog niekada nebus nuviltas tas, kuris pasitiki Švč. M. Marija.

Arkivyskupas S. Tamkevičius atkreipė dėmesį, jog paminklas, prasmingai ištiesta popiežiaus ranka sutiksiantis visus Šiluvos piligrimus, mokys meilės Marijai ir tikro krikščioniško gyvenimo.

Priešais bažnyčią, miestelio aikštėje, stovi bronzinė Švč. Mergelės Marijos statula.

Joje Marija vaizduojama nuleistomis ištiestomis rankomis, po kojomis – žemės rutulys su žalčiu. Šie elementai ikonografijoje rodo ją esant artima Švč. Mergelės Marijos Maloningosios tipui. Iš nuleistų Marijos rankų sklindantys malonės spinduliai suvokiami kaip Marijos teikiamos malonės, prašymų išsipildymo simbolis.

Pati skulptūra pastatymo metu buvusi balta (bronzinė nuo 2008 m.).

Istoriografiniai šaltiniai byloja, kad iki 1909 metų prieš parapijos bažnyčią buvo tuščia aikštė. 1908 metais išgirdęs, kad priešais šventorių caro valdžia ruošiasi pastatyti cerkvę, klebonas Marcijonas Jurgaitis nupirko šią aikštę, aptvėrė ją tvora, aplink apsodino medeliais, iš Petrapilio parvežęs špižinę baltai tinkuotą Dievo Motinos statulą „pastatė ją sodnely“. Tačiau šis kun. Jurgaičio Šiluvai padarytas kultūros darbas nepatiko carinės Rusijos valdžiai, nes klebonas „na publičnoj ploščiadi Čudatvornuju Božiju Mater“ (viešoje aikštėje stebuklingą Dievo Motiną) pastatė. Valdžia pasiuntė pranešimą pristavui. Tačiau, klebonui paaiškinus, kad jis pastatęs savo sodnely ne „Čudatvornuju Božiju Mater“, bet paprastą statulą iš Petrapilio, iš Navickio liejyklos, viskas nurimo.

Išlikę žinių, kad klebonas M.Jurgaitis buvojau iš anksčiau numatęs šioje aikštėje Marijos apsireiškimų Lurde 50-ies metų jubiliejaus proga pastatyti Lurdo grotos Švč. Mergelės Marijos statulos kopiją. Lietuvoje pirmosios Prancūzijos Lurdo pavyzdžiu įrengtos vietos atsirado 1898–1900 m. Palangoje, o 1908 m. – Plungėje ir Šiluvoje. Tad pastatytoji skulptūra liaudies imta vadinti Šiluvos Lurdu. Pamaldumo jai tradicija betarpiškai susieta su apsireiškimų istorija Lurde (Lourdes) ir Šiluvoje.

Ši Švč. Mergelės Marijos statula Šiluvoje aikštėje priešais bažnyčią maldininkų buvo gausiai lankoma ir išstovėjo iki 1960 metų.

Pirmosios sovietinės represijos Šiluvoje pasireiškė nuo 1958 metų. Sekdamas 1958 m. Maskvos nurodymu dėl šventų vietų išnaikinimo, 1959 m. balandžio mėn. 20 d. LKP CK biuras priėmė nutarimą, kuriame buvo numatyta, kaip sumažinti tikinčiųjų antplūdį per didžiuosius atlaidus į Šiluvą. Mietelis buvo visaip menkinamas, netvarkomas. Apie 1960 metus sovietų valdžia įsakė Švč. Mergelės Marijos statulą pašalinti. Ji buvo nukelta į kapines prie Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje koplyčios, o toje vietoje, kur ji stovėjo, pastatytas paminklas (plokštė) „už Tarybų valdžią žuvusiems šiluviškiams“.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, 1991 m. plokštė perkelta į kapines, o 1992 m. priešais baziliką aikštėje buvo sugrąžinta Švč. Mergelės Marijos statula.

2008 metais, minint Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400-ųjų metų jubiliejų, Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus, SJ iniciatyva ši statula buvo tiksliai perlieta iš bronzos ir pastatyta senosios vietoje.  Ji aikštę papuošė Jubiliejaus išvakarėse, paskutinį rugpjūčio sekmadienį, švenčiant Padėkos už laisvę šventę

Senąją bandyta restauruoti, tačiau paaiškėjo, jog skulptūra gali visiškai suirti. Todėl senoji Marijos statula, prie kurios buvo prisilietę milijonai maldininkų, prašydami užtarimo ir malonės, buvo konservuota ir dabar stovi Jono Pauliaus II namų apatinėje salėje.