Ar žinote, kas pirmasis prabilo apie idėją sujungti baziliką ir Apsireiškimo koplyčią bendra aikšte? Ogi arkivyskupas Teofilius Matulionis! 1937 m. jis kalbėjo:

„Arba vėl mūsų tautinė šventovė Šiluva galėtų būti dar labiau sutvarkyta: tarp bažnyčios ir koplyčios padaryta aikštė, iš abiejų pusių portikai su stogu. Pastatyti viešbutėlį, iškelti kapines iš koplyčios šventoriaus. Padaryti viską meniškai, skoningai. Amerikiečiai paremtų lėšomis.“ (XX amžius, 1937 XII 11. Nr. 282)

Ruošiantis sutikti Marijos Apsireiškimo 325 metų jubiliejų (1937 m.), Kauno arkivyskupo Juozapo Skvirecko iniciatyva buvo paruoštas Šiluvos Marijos šventovės aplinkos sutvarkymo projektas. Buvo numatyta bažnyčią ir koplyčią sujungti parku ir Marijos stotimis. Tačiau Antrojo pasaulinio karo pradžia sutrukdė įgyvendinti pradėtą projektą.

2008 m. rengiantis minėti Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejų Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus rūpesčiu įgyvendintas arkivyskupo J. Skvirecko (1873–1959) sumanymas sujungti į vieną aikštę erdvę tarp Šiluvos bazilikos ir Apsireiškimo koplyčios. Rekonstrukcijos projektą parengė architektas Gintautas Natkevičius.

2008 m. rugsėjo 6–15 d. buvo iškilmingai švenčiamas Mergelės Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejus. Ta proga įrengtoje sakralioje aikštėje atidengtas popiežiaus šv. Jono Pauliaus II paminklas viešnagės Lietuvoje 15 metų sukakčiai atminti, abipus aikštės įrengtos Mergelės Marijos rožinio slėpinių stotys.

Šiluvos miestelio gatvė, einanti išilgai aikštės pro Baziliką ir Apsireiškimo koplyčią, Raseinių savivaldybės sprendimu pavadinta Jono Pauliaus II vardu.

Dabar aikštė laikoma sakralia erdve, pratęsiančia ir sujungiančia šventovės bažnyčias. Joje per atlaidus vyksta pagrindinės pamaldos.