Šiluvą ir Raseinius jungia Rožinio slėpinių kelias, kuris susideda iš keturių Rožinio maldos dalių.

Jei vykstama su automobiliu iš Raseinių pačioje kelio pradžioje, netoli žiedo, pasitinka kryžių kompozicija, kuri žymi Džiaugsmo slėpinių pradžią, Apsireiškimo slėpinys. Po jo penkių kilometrų ruože, dešinėje pusėje sutinkami kiti dar keturi Džiaugsmo slėpiniai: Aplankymas, Gimimas, Paaukojimas (nėra), Atradimas šventykloje, kuriuos galima atpažinti kryžių kompozicijoje įkomponuotose koplytstulpiuose, kuriuos puošia šių slėpinių užrašai ir iš medžio drožtos evangelinių scenų kompozicijos.

Toje pačioje dešinėje kelio pusėje, maždaug po 6 kilometro prasideda Šviesos slėpiniai – jų pradžią žymi Jėzaus Krikšto Jordano upėje scena pavaizduota koplytstulpio viduje. Po jo iki pat Dubysos slėnio pakalnės lydi Apsireiškimo Kanos vestuvėse, Dievo Karalystės skelbimo raginant atsiversti, Atsimainymo ir Eucharistijos įsteigimo scena.

Pervažiavus Dubysą ir pakilus į kalną, šalia Katauskių kaimo dešinėje pusėje pasitinka didelė kryžių kompozicija, žyminti Kančios slėpinių pradžią, pirmasis slėpinys Malda Alyvų kalne, perteikta koplytstulpio kamieno medžio raižinyje. Po šios vietos slėpinių kelias tęsiasi kairėje pusėje. Mus pasitinka Kančios slėpiniai, toliau pavaizduoti koplytstulpių kamiene: Nuplakimo, Vainikavimo erškėčiais scena, po jų Kryžiaus nėšimo slėpinys perteiktas koplytstulpio vidaus kompozicijoje ir užbaigiama Nukryžiavimo scena, kurią perteikia kryžius su Nukryžiuotojo ir šalia, po kryžiumi esanti Dievo Motinos figūra.

Kančios slėpinius kairėje kelio pusėje pakeičia Garbės slėpiniai, besipradedantys Prisikėlimo scena pavaizduota mediniame ovaliame koplytstulpio bareljefe. Garbės slėpinių siužetinės scenos pavaizduotos koplytstulpiuose: Žengimas į Dangų, Šventosios Dvasios atsiuntimas tarp šventųjų koplytstulpių, Marijos paėmimas į Dangų. Tuo tarpu paskutinis Garbės slėpinys – Marijos vainikavimas apjungia Rožinio slėpinių kelią su Kryžiaus kelio stočių keliu per šilą, įsikomponuodamas tarp kryžių, kurie žymi Kryžiaus kelio pradžią. Būtent toks vientisas Rožinio slėpinių ir Kryžiaus kelio apjungimas, paruošia piligrimo širdį, atvykstančią į Šiluvą nuo Raseinių.

Rožinis yra vienas iš tradicinių krikščioniškosios maldos kelių, susijusių su Kristaus veido kontemplavimu. Litaniškas „Sveika, Marija“ kartojimas – kartu tampa nepaliaujamu garbinimu Kristaus, kurį slėpinių seka atskleidžia kaip Dievo Sūnų ir Mergelės Sūnų. Maldos ašis yra Jėzaus vardas. Ši malda yra ir Evangelijos santrauka. Apmąstome Kristaus gyvenimą nuo pradėjimo iki mirties ir net prisikėlimo bei pašlovinimo kelią. „Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32)

Rožinis yra dvasinis kelias, kuriame Švč. M. Marija tampa motina, vadove, mokytoja ir savo galingu užtarimu palaiko tikintįjį. Rožinio malda visada buvo ir yra šeimos malda ir malda už šeimą. Maldoje susivienijusi šeima lieka vieninga. Ši malda yra malda už taiką, taip pat per šią maldą galima išprašyti taikos šeimoje. “Pavesk savo rūpesčius Viešpačiui, ir jis tave palaikys“ (Psl 55, 23).

Pirmą kartą Europoje apsireiškusi Mergelė Marija 1608 m. kviečia vykti pagarbinti jos Sūnų į Šiluvos šventovę Lietuvos ir kitų pasaulio kraštų krikščionis. Tegul šio kelio patirtis suteiks progą pasitraukti trumpam iš gyvenimo triukšmo ir sumaišties kažkur amžinai skubančiame gyvenime.
Kiekvienu slėpiniu Jėzus veda mus pas Tėvą bei tuo pačiu padaro mus broliais ir seserimis. Prie kiekvieno slėpinio kalbėtina malda „Tėve mūsų“, dešimt kartų – „Sveika, Marija“ ir malda „Garbė Dievui Tėvui“.

Suteik, meldžiame, kad apmąstydami šiuos Švenčiausios Mergelė Marijos Rožinio slėpinius sektume tuo, kas juose slypi, ir gautume tai, ką jie žada.

Maldos, kalbamos prieš Rožinį ar jo dalį (jei kalbama tik viena dalis):
„Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ (tris kartus), „Garbė Dievui“ .