Tytuvėnai – Šiluva – Pėstiesiems

Tytuvėnai – Šiluva – Pėstiesiems
Vienybė – Tytuvėnai – Šiluva (8 – 10 km.) – tai maršrutas apjungiantis dvi šventoves, o mažas atstumas tarp jų, leidžia per vieną dieną ne tik nukeliauti iš vienos vietos į kitą, bet ir skirti laiko maldai, ekskursijoms, edukacinėms programos ar nuostabiam poilsio laikui prie ežero. Šias šventoves jungia net du maršrutai: vienas skirtas pėstiesiems mėgstantiems miškus bei gamtą. Keliaujant pro medžiotojų plotus galima pamatyti lapių ar kitų gyvūnų, grožėtis berželių taku, eglynais ar dirbamų laukų horizontais. Antrasis paprastesnis, driekiantis šalia kelio, tačiau patogus dviratininkams ar kitiems piligrimams pasirinkusiems kitokią riedančia priemonę. Su dviračiu gali pasiekti kitą šventovę vos per kiek ilgiau nei pusvalandį. O dviračio vežtis net nereikia, nes jį gali išsinuomoti Tytuvėnų piligrimų centre. Puikiai tinkantis šeimoms su vaikais, dviračių mėgėjams ir piligrimams mėgstantiems mažai eiti ir daug pamatyti bei sužinoti.
Šiaulės kalnas – Šiluva

Šiaulės kalnas – Šiluva
Ramybė – Šiaulės kalnas – Šiluva (21 km.) – neabejotinai žaliausias gyvosios piligrimystės maršrutas. Jau žygio pradžioje užlipęs ant apžvalgos bokšto pamatai kokia žalia, miškais apdovanota, graži ta mūsų Lietuva. Visas kelias driekiasi Tytuvėnų regioninio parko dalimi. Piligrimai pasakoja, kad net žiemą, kai tenka bristi per pusnis, šis kelias yra žalias. Piligrimai, mėgstantys tylą, ramybę, augmeniją, durpynus ir miškus, šiuo keliu nenusivils. Tarsi pasakos herojus keliauji stebuklingu mišku, kurio grožis priverčia susimąstyti apie Dievą kūrėją, kuris visa tai sukūrė ir patikėjo žmogui. Beje, prieisite ir žmogaus rankų darbo sukurtus objektus: nuostabią ir vienintelę šiame kely miško pavėsinę, kuri atrodo ten jau stovi šimtus metų (nuostabi vieta pietums), arba viduryje pievų ir miškų, ant bėgių stovinčius traukinio vagonus, ar milžinišką kryžių kryžkelėje, simbolizuojantį, kad einate geriu keliu. Nors atstumas daugiau nei dvidešimt kilometrų, bet kelias neprailgs ir juo keliauti norėsite dar kartą.
Betygala – Šiluva

Betygala – Šiluva
Įkvėpimas – Betygala – Šiluva (25 km.) – maršrutas pažymėtas raudona spalva neatsitiktinai. Nors kilometrų skaičius neturėtų gąsdinti patyrusių žygeivių, tačiau daugybė įdomių objektų pirmoje maršruto dalyje, šį kelią ištempia ir dienos pabaigoje einant paskutinius kilometrus darosi vis sunkiau ir sunkiau. Šį kelia galime skirstyti į Judėją ir Galilėją. Pirmoji kelio dalis yra turtinga savo istorija, gamta, augmenija, trykštančiu vandens šaltiniu, kabančiu tiltu, vandens malūnu bei pačio Maironio apdainuota Dubysos upe. Tilteliais ir suoleliais, amfiteatru su vaizdu į upę, atodangomis su sūpynėmis nuklotas kelias primena garsųjį Galilėjos kraštą – turtingą patį iš savęs, kur gamta savo grožiu varžosi tarp savęs kiekviename kilometre. Pusiaukelėje galima sustoti nuostabioje Dvarviečių stovyklavietėje – pavalgyti, pasipildyti vandens atsargas išsimaudyti ar tiesiog pasiilsėti. Antroji kelio dalis tarsi Judėjos dykuma. Praėjus Kaulakių gyvenvietę likusį kelia žygiuoji neasfaltuotu keliu, kur dulkės, tyla, tolumoje nematoma kelio pabaiga ir ramybė primena dykumą, kurioje iš išorės sugrįžti į vidų – savo širdies gelmę.
Tytuvėnai – Šiluva – Dviračių taku

Tytuvėnai – Šiluva – Dviračių taku
Vienybė – Tytuvėnai – Šiluva (8 – 10 km.) – tai maršrutas apjungiantis dvi šventoves, o mažas atstumas tarp jų, leidžia per vieną dieną ne tik nukeliauti iš vienos vietos į kitą, bet ir skirti laiko maldai, ekskursijoms, edukacinėms programos ar nuostabiam poilsio laikui prie ežero. Šias šventoves jungia net du maršrutai: vienas skirtas pėstiesiems mėgstantiems miškus bei gamtą. Keliaujant pro medžiotojų plotus galima pamatyti lapių ar kitų gyvūnų, grožėtis berželių taku, eglynais ar dirbamų laukų horizontais. Antrasis paprastesnis, driekiantis šalia kelio, tačiau patogus dviratininkams ar kitiems piligrimams pasirinkusiems kitokią riedančia priemonę. Su dviračiu gali pasiekti kitą šventovę vos per kiek ilgiau nei pusvalandį. O dviračio vežtis net nereikia, nes jį gali išsinuomoti Tytuvėnų piligrimų centre. Puikiai tinkantis šeimoms su vaikais, dviračių mėgėjams ir piligrimams mėgstantiems mažai eiti ir daug pamatyti bei sužinoti.
Lyduvėnai – Šiluva

Lyduvėnai – Šiluva
Bendrystė – Lyduvėnai – Šiluva (16 km); – tai atstumas, kurį siūlome piligrimams, kurie mėgsta neskubėti. Dienos kelias, kur kelionę gali pradėti mėgaudamasis vaizdu nuo piliakalnio ar stebėdamas didžiausią ir ilgiausią geležinkelio tiltą Lietuvoje. Kelionę gali pradėti malda nuostabioje kaimo bažnytėlėje ar išsimaudydamas Dubysos upėje. Nors ir neilgas kelias, bet jis pilnas piligrimystės ženklų, kuriuos rasite ne tik ant medžių ar stulpų, bet ir vietinių žmonių širdyse. Lyduvėnuose po tiltu gali aplankyti nuostabią „Moterų trobelę“. Čia galite išgerti arbatos ar išgirsti liudijimus, kaip gyvena moterys, sveikstančios nuo įvairiausių priklausomybių. Paėjus keliolika kilometrų, ūkininkų kieme pamatysi didžiulį kryžių, kuris kvies piligrimus sustoti, pasiilsėti, pasipildyti vandens atsargas ar išgirsti kaip gyvena aštuonių vaikų šeima. Šį kelią vainikuoja Kryžiaus kelias per šilą su 14 koplytstulpių, kurie paruoš kiekvieno turisto širdį įžengti į Šventovę kaip piligrimą, o piligrimo – šventesniu.
Rožinio slėpinių kelias

admin
Adresas:
Raseiniai-Šiluva 1-16 km
Atidaryta:
–
–
Raseiniai-Šiluva 1-16 km.
Šiluvą ir Raseinius jungia Rožinio slėpinių kelias, kuris susideda iš keturių Rožinio maldos dalių.
Jei vykstama su automobiliu iš Raseinių pačioje kelio pradžioje, netoli žiedo, pasitinka kryžių kompozicija, kuri žymi Džiaugsmo slėpinių pradžią, Apsireiškimo slėpinys. Po jo penkių kilometrų ruože, dešinėje pusėje sutinkami kiti dar keturi Džiaugsmo slėpiniai: Aplankymas, Gimimas, Paaukojimas (nėra), Atradimas šventykloje, kuriuos galima atpažinti kryžių kompozicijoje įkomponuotose koplytstulpiuose, kuriuos puošia šių slėpinių užrašai ir iš medžio drožtos evangelinių scenų kompozicijos.
Toje pačioje dešinėje kelio pusėje, maždaug po 6 kilometro prasideda Šviesos slėpiniai – jų pradžią žymi Jėzaus Krikšto Jordano upėje scena pavaizduota koplytstulpio viduje. Po jo iki pat Dubysos slėnio pakalnės lydi Apsireiškimo Kanos vestuvėse, Dievo Karalystės skelbimo raginant atsiversti, Atsimainymo ir Eucharistijos įsteigimo scena.
Pervažiavus Dubysą ir pakilus į kalną, šalia Katauskių kaimo dešinėje pusėje pasitinka didelė kryžių kompozicija, žyminti Kančios slėpinių pradžią, pirmasis slėpinys Malda Alyvų kalne, perteikta koplytstulpio kamieno medžio raižinyje. Po šios vietos slėpinių kelias tęsiasi kairėje pusėje. Mus pasitinka Kančios slėpiniai, toliau pavaizduoti koplytstulpių kamiene: Nuplakimo, Vainikavimo erškėčiais scena, po jų Kryžiaus nėšimo slėpinys perteiktas koplytstulpio vidaus kompozicijoje ir užbaigiama Nukryžiavimo scena, kurią perteikia kryžius su Nukryžiuotojo ir šalia, po kryžiumi esanti Dievo Motinos figūra.
Kančios slėpinius kairėje kelio pusėje pakeičia Garbės slėpiniai, besipradedantys Prisikėlimo scena pavaizduota mediniame ovaliame koplytstulpio bareljefe. Garbės slėpinių siužetinės scenos pavaizduotos koplytstulpiuose: Žengimas į Dangų, Šventosios Dvasios atsiuntimas tarp šventųjų koplytstulpių, Marijos paėmimas į Dangų. Tuo tarpu paskutinis Garbės slėpinys – Marijos vainikavimas apjungia Rožinio slėpinių kelią su Kryžiaus kelio stočių keliu per šilą, įsikomponuodamas tarp kryžių, kurie žymi Kryžiaus kelio pradžią. Būtent toks vientisas Rožinio slėpinių ir Kryžiaus kelio apjungimas, paruošia piligrimo širdį, atvykstančią į Šiluvą nuo Raseinių.
Rožinio malda
Rožinis yra vienas iš tradicinių krikščioniškosios maldos kelių, susijusių su Kristaus veido kontemplavimu. Litaniškas „Sveika, Marija“ kartojimas – kartu tampa nepaliaujamu garbinimu Kristaus, kurį slėpinių seka atskleidžia kaip Dievo Sūnų ir Mergelės Sūnų. Maldos ašis yra Jėzaus vardas. Ši malda yra ir Evangelijos santrauka. Apmąstome Kristaus gyvenimą nuo pradėjimo iki mirties ir net prisikėlimo bei pašlovinimo kelią. „Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32)
Rožinis yra dvasinis kelias, kuriame Švč. M. Marija tampa motina, vadove, mokytoja ir savo galingu užtarimu palaiko tikintįjį. Rožinio malda visada buvo ir yra šeimos malda ir malda už šeimą. Maldoje susivienijusi šeima lieka vieninga. Ši malda yra malda už taiką, taip pat per šią maldą galima išprašyti taikos šeimoje. “Pavesk savo rūpesčius Viešpačiui, ir jis tave palaikys“ (Psl 55, 23).
Pirmą kartą Europoje apsireiškusi Mergelė Marija 1608 m. kviečia vykti pagarbinti jos Sūnų į Šiluvos šventovę Lietuvos ir kitų pasaulio kraštų krikščionis. Tegul šio kelio patirtis suteiks progą pasitraukti trumpam iš gyvenimo triukšmo ir sumaišties kažkur amžinai skubančiame gyvenime.
Kiekvienu slėpiniu Jėzus veda mus pas Tėvą bei tuo pačiu padaro mus broliais ir seserimis. Prie kiekvieno slėpinio kalbėtina malda „Tėve mūsų“, dešimt kartų – „Sveika, Marija“ ir malda „Garbė Dievui Tėvui“.
Suteik, meldžiame, kad apmąstydami šiuos Švenčiausios Mergelė Marijos Rožinio slėpinius sektume tuo, kas juose slypi, ir gautume tai, ką jie žada.
Rožinio malda kelyje
Maldos, kalbamos prieš Rožinį ar jo dalį (jei kalbama tik viena dalis):
„Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ (tris kartus), „Garbė Dievui“ .
(PIRMADIENIAIS IR ŠEŠTADIENIAIS)
(Raseiniai → Šiluva, 1-5 km.)
Po kiekvieno slėpinio kalbėti: „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ (10 kartų), „Garbė Dievui“

(KETVIRTADIENIAIS)
(Raseiniai → Šiluva, 6-10 km.)
Po kiekvieno slėpinio kalbėti: „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ (10 kartų), „Garbė Dievui“

(ANTRADIENIAIS-PENKTADIENIAIS)
(Raseiniai → Šiluva, 12-14 km.)
Po kiekvieno slėpinio kalbėti: „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ (10 kartų), „Garbė Dievui“

(TREČIADIENIAIS-SEKMADIENIAIS)
(Raseiniai → Šiluva, 15-16 km.)
Po kiekvieno slėpinio kalbėti: „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ (10 kartų), „Garbė Dievui“

Trumpai keli faktai
Kelyje Raseiniai-Šiluva daugelio keliautojų dėmesį patraukia kryžių ir koplytėlių gausa.
Šis Kryžių kelio projektas pradėtas įgyvendinti 2012 metais ir buvo skirtas Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui švenčiamam 2013 m. paminėti.
Visą rugpjūčio mėnesį 12 žinomų medžio drožėjų iš Raseinių, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Prienų, Jurbarko ir Elektrėnų iš ąžuolo skobė kryžius ir koplytstulpius. Plenero metu buvo iš viso išdrožta per tris dešimtis ąžuolinių skulptūrų.
Jos visos buvo pastatytos 18 kilometrų ruože tarp Raseinių ir Šiluvos. Toks Kryžių kelias atsirado pirmasis Lietuvoje.
2012 m. rugpjūčio 26-ąją, sekmadienį, visus Kryžių kelyje Raseiniai–Šiluva naujai pastatytus kryžius ir koplytstulpius iškilmingai pašventino Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
2017 m. sumanyta Kryžių kelią atnaujinti.
Kiekvienoje iš 20 stotelių prie jau esančių medinių kryžių nuspręsta pastatyti siužetinės koplytėles, kad piligrimai eidami galėtų sustoję pamatyti ir atpažinti kiekvieną Marijos rožinio slėpinį. Jie sudaro Džiaugsmo, Šviesos, Kančios ir Garbės rožinio slėpinių stoteles.
Taip Kryžių kelias po truputį virto ir Rožinio slėpinių keliu, kurio galutinė stotelė, žyminti Mergelės Marijos vainikavimą, yra pati apsireiškimo vieta – Šiluva.
Rožinio koplytėles kūrė 14 žymūs tautodailininkai iš visos Lietuvos, tarp jų – du iš Raseinių krašto.
Jono Pauliaus II nusileidimo aikštė

admin
Adresas:
Prie įvažiavimo į Šiluvą nuo Raseinių
Atidaryta:
–
–
1993 metais Šiluvoje lankėsi šv. Popiežius Jonas Paulius II. Į Šiluvą jis atskrido sraigtasparniu, tad specialiai šiam įvykiui buvo įrengta nusileidimo aikštė. Ant kalnelio, kurio papėdėje nusileido popiežius, 1994 m. pastatytas aukštas kryžius pasitinka tik įvažiavusius į miestelį (iš Raseinių miesto pusės) svečius ir tampa piligrimystės po šventovę pradžia.
Skulptūros

admin
Adresas:
Aikštėje tarp bazilikos ir koplyčios
Atidaryta:
–
–
Jono Pauliaus II skulptūra
Įspūdinga pusketvirto metro aukščio Popiežiaus Jono Pauliaus II, einančio per didžiulę Šiluvos aikštę nuo koplyčios link bazilikos, skulptūra, pastatyta 2008 m. minint Popiežiaus Jono Pauliaus viešnagės Lietuvoje penkioliktąsias metines.
Iš bronzos nulietą paminklą Šiluvoje pastatyti pasirūpino Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir vyskupijos kurija. Jį sukūrė popiežių Joną Paulių gerai pažinojęs Krokuvos dailės akademijos profesorius skulptorius Czesław Dźwigaj.
Šis skulptorius yra sukūręs per šešiasdešimt skulptūrų įvairiose pasaulio šalyse, nemaža dalis jų vaizduoja Popiežių. Jo paminklas, skirtas paminėti popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymui 1993 m. stovi ir Kaune, Santakos parke, šalia Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios.
Skulptūra atidengta 2008 09 07. Iškilmėse dalyvavo tūkstančiai maldininkų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Buvo perskaitytas, vyskupų pasirašytas ir į kapsulę įdėtas paminklo Popiežiui Jonui Pauliui II atidengimo aktas, tada įmūrytas paminklo postamente. Skambėjo paties Šventojo Tėvo žodžiai, lietuviškai pasakyti jo viešnagės Šiluvoje metu prieš penkiolika metų.
Ceremonijoje kalbėjęs paminklo autorius prof. Cz. Dzwigaj sakė, jog paminklai statomi tam, kad jie liudytų ateities kartoms tautos tikėjimą ir tapatybę. Šis paminklas, vaizduojantis Šventąjį Tėvą, priglaudusį prie krūtinės Šiluvos Dievo Motinos paveikslą, turi liudyti, jog niekada nebus nuviltas tas, kuris pasitiki Švč. M. Marija.
Arkivyskupas S. Tamkevičius atkreipė dėmesį, jog paminklas, prasmingai ištiesta popiežiaus ranka sutiksiantis visus Šiluvos piligrimus, mokys meilės Marijai ir tikro krikščioniško gyvenimo.
Švč. Mergelės Marijos skulptūra
Priešais bažnyčią, miestelio aikštėje, stovi bronzinė Švč. Mergelės Marijos statula.
Joje Marija vaizduojama nuleistomis ištiestomis rankomis, po kojomis – žemės rutulys su žalčiu. Šie elementai ikonografijoje rodo ją esant artima Švč. Mergelės Marijos Maloningosios tipui. Iš nuleistų Marijos rankų sklindantys malonės spinduliai suvokiami kaip Marijos teikiamos malonės, prašymų išsipildymo simbolis.
Pati skulptūra pastatymo metu buvusi balta (bronzinė nuo 2008 m.).
Istoriografiniai šaltiniai byloja, kad iki 1909 metų prieš parapijos bažnyčią buvo tuščia aikštė. 1908 metais išgirdęs, kad priešais šventorių caro valdžia ruošiasi pastatyti cerkvę, klebonas Marcijonas Jurgaitis nupirko šią aikštę, aptvėrė ją tvora, aplink apsodino medeliais, iš Petrapilio parvežęs špižinę baltai tinkuotą Dievo Motinos statulą „pastatė ją sodnely“. Tačiau šis kun. Jurgaičio Šiluvai padarytas kultūros darbas nepatiko carinės Rusijos valdžiai, nes klebonas „na publičnoj ploščiadi Čudatvornuju Božiju Mater“ (viešoje aikštėje stebuklingą Dievo Motiną) pastatė. Valdžia pasiuntė pranešimą pristavui. Tačiau, klebonui paaiškinus, kad jis pastatęs savo sodnely ne „Čudatvornuju Božiju Mater“, bet paprastą statulą iš Petrapilio, iš Navickio liejyklos, viskas nurimo.
Išlikę žinių, kad klebonas M.Jurgaitis buvojau iš anksčiau numatęs šioje aikštėje Marijos apsireiškimų Lurde 50-ies metų jubiliejaus proga pastatyti Lurdo grotos Švč. Mergelės Marijos statulos kopiją. Lietuvoje pirmosios Prancūzijos Lurdo pavyzdžiu įrengtos vietos atsirado 1898–1900 m. Palangoje, o 1908 m. – Plungėje ir Šiluvoje. Tad pastatytoji skulptūra liaudies imta vadinti Šiluvos Lurdu. Pamaldumo jai tradicija betarpiškai susieta su apsireiškimų istorija Lurde (Lourdes) ir Šiluvoje.
Ši Švč. Mergelės Marijos statula Šiluvoje aikštėje priešais bažnyčią maldininkų buvo gausiai lankoma ir išstovėjo iki 1960 metų.
Pirmosios sovietinės represijos Šiluvoje pasireiškė nuo 1958 metų. Sekdamas 1958 m. Maskvos nurodymu dėl šventų vietų išnaikinimo, 1959 m. balandžio mėn. 20 d. LKP CK biuras priėmė nutarimą, kuriame buvo numatyta, kaip sumažinti tikinčiųjų antplūdį per didžiuosius atlaidus į Šiluvą. Mietelis buvo visaip menkinamas, netvarkomas. Apie 1960 metus sovietų valdžia įsakė Švč. Mergelės Marijos statulą pašalinti. Ji buvo nukelta į kapines prie Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje koplyčios, o toje vietoje, kur ji stovėjo, pastatytas paminklas (plokštė) „už Tarybų valdžią žuvusiems šiluviškiams“.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, 1991 m. plokštė perkelta į kapines, o 1992 m. priešais baziliką aikštėje buvo sugrąžinta Švč. Mergelės Marijos statula.

2008 metais, minint Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400-ųjų metų jubiliejų, Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus, SJ iniciatyva ši statula buvo tiksliai perlieta iš bronzos ir pastatyta senosios vietoje. Ji aikštę papuošė Jubiliejaus išvakarėse, paskutinį rugpjūčio sekmadienį, švenčiant Padėkos už laisvę šventę
Senąją bandyta restauruoti, tačiau paaiškėjo, jog skulptūra gali visiškai suirti. Todėl senoji Marijos statula, prie kurios buvo prisilietę milijonai maldininkų, prašydami užtarimo ir malonės, buvo konservuota ir dabar stovi Jono Pauliaus II namų apatinėje salėje.
Sakrali aikštė

admin
Adresas:
Tarp bazilikos ir koplyčios
Atidaryta:
–
–
Ar žinote, kas pirmasis prabilo apie idėją sujungti baziliką ir Apsireiškimo koplyčią bendra aikšte? Ogi arkivyskupas Teofilius Matulionis! 1937 m. jis kalbėjo:
„Arba vėl mūsų tautinė šventovė Šiluva galėtų būti dar labiau sutvarkyta: tarp bažnyčios ir koplyčios padaryta aikštė, iš abiejų pusių portikai su stogu. Pastatyti viešbutėlį, iškelti kapines iš koplyčios šventoriaus. Padaryti viską meniškai, skoningai. Amerikiečiai paremtų lėšomis.“ (XX amžius, 1937 XII 11. Nr. 282)
Ruošiantis sutikti Marijos Apsireiškimo 325 metų jubiliejų (1937 m.), Kauno arkivyskupo Juozapo Skvirecko iniciatyva buvo paruoštas Šiluvos Marijos šventovės aplinkos sutvarkymo projektas. Buvo numatyta bažnyčią ir koplyčią sujungti parku ir Marijos stotimis. Tačiau Antrojo pasaulinio karo pradžia sutrukdė įgyvendinti pradėtą projektą.
2008 m. rengiantis minėti Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejų Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus rūpesčiu įgyvendintas arkivyskupo J. Skvirecko (1873–1959) sumanymas sujungti į vieną aikštę erdvę tarp Šiluvos bazilikos ir Apsireiškimo koplyčios. Rekonstrukcijos projektą parengė architektas Gintautas Natkevičius.
2008 m. rugsėjo 6–15 d. buvo iškilmingai švenčiamas Mergelės Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejus. Ta proga įrengtoje sakralioje aikštėje atidengtas popiežiaus šv. Jono Pauliaus II paminklas viešnagės Lietuvoje 15 metų sukakčiai atminti, abipus aikštės įrengtos Mergelės Marijos rožinio slėpinių stotys.

Šiluvos miestelio gatvė, einanti išilgai aikštės pro Baziliką ir Apsireiškimo koplyčią, Raseinių savivaldybės sprendimu pavadinta Jono Pauliaus II vardu.
Dabar aikštė laikoma sakralia erdve, pratęsiančia ir sujungiančia šventovės bažnyčias. Joje per atlaidus vyksta pagrindinės pamaldos.