GYVA PILIGRIMYSTĖ ŠILUVOS ATLAIDUOSE
„Marija susiruošusi skubiai iškeliavo“ (Lk 1, 39)
Ruošiantis Pasaulio jaunimo dienoms Lisabonoje | 2023
Pirmasis meilės gestas, kurį galime atlikti kitam – pažvelgti ramiu veidu ir su šypsniu. Tada galėsime kitam nešti Jėzų, kaip, kad Marija nunešė Elzbietai. Pabandom?
Tikrai, laikas savęs klustelti, ar žingsniuoju pirmyn su viltimi, ar dažniau stoviu vietoje ir lieju ašaras? Popiežius Pranciškus primena, kad prislėgti murmėjimo ir apkalbų nenunešime Dievo nė vienam. Laikas susitikti!
Rugsėjo 10 d. Šiluvoje – ramiai susišypsokime bei leiskimės į piligrimystę!
Programa subalansuota įvairaus amžiaus žmonėms.
Atlaidų dalyvius kviečiame prisijungti į bet kurią dalį.
12:00–14:00 Registracija prie Šiluvos koplyčios
13:00–16:00 Gyva piligrimystė pasirinktu maršrutu (9 km arba 12 km)
⮞ Startuoti galite individualiai jums patogiu laiku nuo 13 iki 14 val.
⮞ Keliaudami galėsite atlikti užduotis, kurios padės įsigilinti į Marijos slėpinį.
16:00 Kryžiaus kelio malda su gyvais liudijimais Šiluvos šile
17:45 Katechezė aikštėje
18:00 Šventosios Mišios
19:00 Vakarienė priešais Šiluvos koplyčią
21:00 Žiburių procesija
Dalyvio įnašas nuo 6 Eur.
Registracija: starto taške prie Šiluvos koplyčios arba išankstinė el. paštu kajcas@gmail.com.
Norintiems vykti organizuotu transportu iš Kauno registracija internetu (iki rugsėjo 7 d.)
https://forms.gle/a9w6a6QJWpwZyJdx7
Daugiau informacijos info@kajc.lt arba tel. nr. 8 687 98265
Šiluvos atlaiduose Šv. Mišios ir lenkų kalba (rugsėjo 9 d.)
Kiekvienais metais Lietuvoje rugsėjo 7–15 d. vyksta didieji Šiluvos atlaidai, į kuriuos plūsta piligrimai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio valstybių. Atsižvelgiant į Lenkijos ir Lietuvos istorijos sąsajas, šiais metais telkiamas dėmesys į lenkų bendruomenę.
Didžiųjų Šiluvos atlaidų metu, rugsėjo 9 d. (penktadienį) 16 val., Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis ir Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas kviečia atvykti į Šiluvos šventovę, kurioje šv. Mišios vyks lenkų kalba. Kviečiame susivienyti, skleisti žinią suinteresuotoms visuomenės grupėms ir rudenį susitikti didžiuosiuose Šiluvos atlaiduose, Šv. Mišiose lenkų kalba.
Kilus klausimams dėl lankytinų vietų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų prašome kreiptis tel. +370 618 34 611, el. p. info@atraskraseinius.lt arba tel. +370 618 11 701, el. p. info@siluva.lt.
Podczas Wielkiego Odpustu Opiek Najświętszej Maryi Panny w Szydłowie na Litwie – Msza Święta w języku polskim Co roku, w dniach 7-15 września, na Litwie tradycyjnie odbywają się Obchody Święta Narodzenia Najświętszej Maryi Panny – Wielki Odpust, na które przybywają pielgrzymi nie tylko z Litwy, ale i z innych krajów. Z uwagi na powiązania historyczne Polski z Litwą, w tym roku skupiono się na społeczności Polaków.
Podczas Wielkiego Odpustu Opiek Najświętszej Maryi Panny w Szydłowie, 9 września o godz. 16:00 (piątek), mer samorządu rejonu rosieńskiego Andrius Bautronis oraz arcybiskup metropolita kowieński Kęstutis Kėvalas zaprasza do odwiedzenia Sanktuarium w Szydłowie, gdzie Msza Święta odbędzie się w języku polskim. Zapraszamy do zjednoczenia się, rozgłoszenia wiadomości wśród zainteresowanych grup społecznych i spotkania się jesienią na Obchodach Święta Narodzenia Najświętszej Maryi Panny – Wielkim Odpuście, na Mszy Świętej w języku polskim.
W przypadku pytań dotyczących zwiedzalnych miejsc, zakwaterowania i wyżywienia prosimy o kontakt tel. +370 618 34 611, pocztą el. info@atraskraseinius.lt lub tel. +370 618 11 701, pocztą el. info@siluva.lt
Raseinių r. savivaldybės administracijos Komunikacijos, kultūros ir turizmo skyriaus bei Šiluvos piligrimų centro informacija
Šiluvos šventovė XXI amžiuje
Nenumaldomai artėjant dvasiškai, o taip pat ir kultūriškai bene ilgiausią tradiciją turintiems Šilinių atlaidams, verta pažvelgti į šiandien dialogą su XXI amžiaus žmogumi mezgančią Šiluvą. Prabylant apie Šiluvos šventovę, pirmiausia derėtų kalbėti apie vietą, kuri yra paliesta šventumo apie sakralią erdvę, kuri suteikia viltį, palaiko gyvą tikėjimą bei nepasidavimą negandai. Žodžio „šventas“ viena iš reikšmių – esantis Dievo malonėje. Tokia vieta yra ir Šiluvos šventovė, kurioje buvo palaikoma žmogiškoji viltis prieš šimtmečius, kuri yra palaikoma ir dabar.
Tačiau šventovė nėra tik abstrakti vieta be įstaigų ar žmonių. Artėjant Šilinėms savo pirmąjį gimtadienį skaičiuoja įstaiga, kurios pagrindinė misiją ir yra pasitikti bei priimti atvykstančius piligrimus, turistus, keliautojus, stabtelėjančius vykstant pro šalį - VšĮ Šiluvos piligrimų centras. Visgi, nederėtų apsigauti – tai nėra institucija, kurianti Šiluvą, nes jokia institucija nėra pajėgi kurti šventovės, greičiau priešingai. Šventovėje atsiųsta Mergelės Marijos žinia su Kūdikiu ant rankų, tai yra nuo pat 1608 m. kaip svarbiausia ašis aplink kurią sukasi gyvenimas. Visą kitą tėra kelias, kuriuo einama vienokiomis ar kitokiomis kryptimis, kartais paslystant, kartais pakylant, tačiau visada priešaky ir aplink save turint pagrindinius tikėjimo bei vilties nuostatus.
Nenuostabu, jog ir Šiluvos piligrimų centras savo darbo misijoje vienaip ar kitaip pasirenka ne tiek kurti, kiek išgirsti ir atliepti žinią „Kadaise buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama“. Tad ne arti ir sėti, o garbinti susirinkęs būrys trokšta dalintis tuo, kas yra Šiluva. Todėl, bene vienais tamsiausių XXI a. periodų – pandemijos siautuly, dabartinio Ukrainos karo akivaizdoje, trokštama buvo nepamiršti, jog Šiluvoje Švč. Mergelė Marija tituluojama Ligonių sveikata, o votai Ligonių Sveikatos koplytėlėje yra tarsi fizinio pasaulio liudijimai apie įvykusius stebuklus. Tad Šiluva gyvena ir kasdienėmis realijomis, visais pasaulio skausmais, tačiau visą tai išgyvenant viltingai.
Pandemijos akivaizdoje gimęs Šviesos žemėlapis kaip atsvara tamsai, negalėjo likti vienalaikiu projektu. Šiandien Ukrainai alinamai karo, pabėgėliams atvykstant į Lietuvą, šventovė neliko nuošalyje. Bet, drauge su Šiluvos Švč. Mergelės Marijos parapija, sesėmis Eucharistietėmis, piligrimų centre ruseno mintis, jog apgyvendinti, prisidėti prie būtinųjų žmogiškų poreikių neužtenka. O kaip gali sklisti vilties šviesa iš Šiluvos? Kad ir vienos žvakės liepsnos pavidalu šviesos taps truputėlį daugiau. Taip gimė žvakių, pasakojančių Biblijos istoriją savo kvapais, projektas. Todėl nuo birželio Šiluvos piligrimų centro komanda pasipildė vienu žmogumi iš Ukrainos savo rankomis liejančiu žvakes.
Visgi, Bažnyčia didelė ir įvairialypi, joje telpa ne tik Caritas – gailestingoji meilė, tačiau ir daugybę skirtingų žmonių, skirtingų vienuolijų, jų regulos bei nešamos žinios pasauliui. Piligrimų centre viena iš komunikacijos formų, pasakojančių apie Bažnyčios įvairiapusiškumą – skirtingų vienuolijų atributiką, gaminta ir ruošta pačių vienuolių rankomis Lietuvoje, Lenkijoje, Italijoje. Kiekvienas atvykęs, simboliškai vienuolijų rankų darbo pavidalu, gali sutikti Betliejaus seseris, seses Benediktines, brolius Dominikonus, Benediktinus, Kapucinus.
Visą tai yra kelias, kuris atveda į šventovę, o taip pat atskleidžia žmogaus kūrybines galias., kurios yra neatsiejami nuo Bažnyčios – tiek architektūroje, interjere, veikloje. Kadangi Šiluva puošiama dviejų architektūros perlų – vėlyvojo baroko Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos bei ankstyvojo modernizmo architekto Antano Vivulskio šedevru – Apsireiškimo koplyčia, tai kultūra ir menas tapo dar vienu iš būtinųjų dialogo dedamųjų.
Kaip atskleisti kūrybinį pradą ne tik Biblijos eilutėmis? Šiandien piligrimų centre mėginama savotiškai iliustruoti kūrybiškumo provaizdį M. Jurgaičio aikštėje esančiame pastate įkurdinant nedidelę šiuolaikinių menininkų kuriančių religine tematika kūrinių galeriją, įsigyti Šiluvoje tapytus dailės kūrinius arba šventovės inspiruotus, originalia technika kurtus Šventųjų paveikslus. Be abejo, veikla negali apsiriboti artefaktais, todėl įsitraukiama ir į kultūrinio lauko sritį – bendradarbiaujant su Raseinių rajono kultūros centru Šiluvoje, Šiluvos parapija, inicijuota ir įgyvendinta akcija, renkant lėšas maestro Eimunto Nekrošiaus atminimo įamžinimui Šiluvoje bei metaforinis paminklas – Nekrošiaus kėdė, jau papuošė Šiluvos aikštę. O taip pat ruošiamos parodos, paskaitos, temomis varijuojančios nuo šiuolaikinio šokio, teatro, miestų teorijų iki teminių ekskursijų.
Bet Šiluva veikiama ne tik kultūrinių, tačiau ir mokslo, edukacijos, ugdymo ir ugdymosi inspiracijų. Tad bendradarbiaujant su VDU KTF drauge organizuojamos tarptautinės mokslinės konferencijos. 2022 m. mokslininkai polemizavo tema – „Krikščionybė ir inovacijos“, rengiamos mokslinės publikacijos, paskaitos, seminarai, diskusijos, edukacijos.
Galiausiai, nuošalyje nepaliekant tarptautinio bendradarbiavimo, tačiau ne tiek turizmo ar administravimo tikslais, kiek piligriminės bendrystės. Gyvoji piligrimystė ir joje esantys keliai veda į Šiluvą, tačiau taip pat draugėn suveda ir kitas šventoves. Tad birželio mėnesį piligrimai buvo kviečiami į kelionę, jungiančią dvi šventovės – Šiluvą ir Fatimą. O grįžę jungėsi į Gyvosios piligrimystės savaitgalį, kurio metu piligrimystės vyko visais 8 maršrutais simultaniškai.
Tad kokia yra Šiluva šiandien? Tokia, kokia visada ir buvo – gausi. Gausi vilties, tikėjimo, nepasiduodanti negandomis. Kaip tada, 1608 m. ar XX a. viduryje, kuomet kovotą su tarybinę priespauda ir keliauta Kronikos keliais, taip ir XXI a. slenkant pandemijai, aidint karo salvėms, Šiluvos šventovė niekada nebūna nuošalyje vykstančios realybės. Nes tai vieta, kuri teikia viltį, paguodą bei drąsą veikti.
Šiluvos piligrimų centro informacija
VILITIES DIENA ŠILUVOJE (Rugpjūčio 26 d.)
Rugpjūčio 26 d., paskutinį mėnesio penktadienį, Šiluvoje – užtarimas tų, kurie atvyksta čia prašyti fizinio ar dvasinio išgydymo.
12 val. šv. Mišios.
17.30 val. Rožinis su „Gailestingumo versmės“ bendruomene.
18 val. šv. Mišios. Joms pasibaigus Vidinio gydymo pamaldos. Vadovauja kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas bei „Gailestingumo versmės“ bendruomenė.
Vakaro pamaldų transliacija Šiluvos šventovės YouTube ir FB.
PADĖKOS UŽ LAISVĘ DIENA (Rugpjūčio 28 d.)
9 val. tradicinės paskutinio rugpjūčio sekmadienio piligrimų eisenos į Šiluvą nuo Dubysos slėnio (Katauskių gyvenvietės) ir Tytuvėnų.
12 val. iškilminga Eucharistija Šiluvos bazilikoje. Dėkojame Dievui už Tėvynės laisvę ir meldžiamės už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą.
Piligrimų eisenai nuo Dubysos ir Eucharistijos liturgijai vadovauja Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.
Eisenai nuo Tytuvėnų vadovauja Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Piligrimų eisenos paskutinį rugpjūčio sekmadienį – tai dar sovietmečiu kilusi tradicija, ypač susijusi su Eucharistijos bičiulių sąjūdžiu, visaip persekiota ir varžyta, išreiškusi laisvės troškimą ir pasitikėjimą Dievu, kad laisvė kada nors bus dovanota jos meldžiantiems žmonėms.
Tiesioginė transliacija arkivyskupijos YouTube, FB, Šiluvos šventovės FB bei DELFI TV
2022 m. ŠILINĖS: didžiųjų ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO atlaidų programa ir pamaldos (rugsėjo 7–15 d.)
2022 m. rugsėjo 7–15 d.
KARALIENE TAIKOS, MELSKIS UŽ MUS.
PADĖKOS UŽ LAISVĘ DIENA. Piligrimų eisenos į Šiluvą
Rugpjūčio 28 d., sekmadienis
9 val. Piligrimų eisenos į Šiluvą nuo Dubysos ir Tytuvėnų
12 val. iškilminga Eucharistija Bazilikoje
Rugsėjo 6 d., antradienis
17. 30 val. Iškilminga Valandų liturgija (Vakarinė)
18 val. Atlaidų pradžios šv. Mišios
Meldžiamės už Šiluvos parapiją ir atvykstančius piligrimus
Rugsėjo 7 d., trečiadienis
ŠV. JONAS PAULIUS II
VISUOMENĖS DIENA
Meldžiamės su mokslininkais, menininkais, kultūrininkais, žurnalistais, politikais, verslininkais, žemdirbiais
Piligrimų sielovadai talkina Jurbarko dekanatas
8 val. Meldžiamės, kad mokėtume būti broliais ir seserimis, o ne vien (anonimiškais?) globalizuotos visuomenės nariais.
9 val. Meldžiamės, kad visuomenėje būtų pripažįstamos ir puoselėjamos krikščioniškosios vertybės.
10 val. Dėkojame už pavyzdį tų šventųjų, kurie įkvepia gyventi darnoje su broliais ir visa kūrinija.
12 val. Meldžiamės už atsakingai kuriančius pasaulio ateitį ir puoselėjančius kūriniją.
16 val. Meldžiamės, kad politika ir ekonomika tarnautų visiems žmonėms ir siektų visų tautų gerovės.
18 val. Meldžiamės, kad visuomenė gebėtų tinkamai reaguoti į joje kylančias neteisybes ir piktnaudžiavimus.
Rugsėjo 8 d., ketvirtadienis
Švč. MERGELĖS MARIJOS GIMIMAS
LIETUVIŲ VIENYBĖS IR BENDRUOMENIŲ DIENA
Meldžiamės su parapijų ir kitomis bendruomenėmis, užsienyje gyvenančiais lietuviais ir jų šeimomis
Piligrimų sielovadai talkina Ukmergės dekanatas
8 val. Meldžiamės, kad einantieji brolybės keliu Mergelę Mariją pasirinktų savo Motina.
9 val. Meldžiame gebėjimo palaikyti dialogą, padedantį išsaugoti šeimas ir bendruomenes.
10 val. Dėkojame už krikščioniškų bendruomenių pavyzdį ir veikimą.
12 val. Meldžiamės, kad bendruomenės ir viso pasaulio lietuviai gyventų broliškumo dvasia.
16 val. Meldžiamės, kad bendruomenės ir krikščioniškos organizacijos siektų bendrojo gėrio ir tarnautų žmogui.
18 val. Meldžiame drąsos imtis atsakomybės už viso pasaulio ateitį ir nesivadovauti vien savo interesais.
Rugsėjo 9 d., penktadienis
ARTIMO MEILĖS IR SVEIKATOS DIENA
Meldžiamės su ligoniais ir visais, kurie rūpinasi žmonių sveikata ir stengiasi mažinti vargą
Piligrimų sielovadai talkina Kauno II dekanatas
8 val. Meldžiamės už pabėgėlius, kad jie sulauktų reikalingos pagalbos ir būtų gerbiamas jų orumas.
9 val. Meldžiamės už teikiančius būtiniausias paslaugas ir globojančius pagalbos reikalingus žmones.
10 val. Dėkojame už Ligonių ir Sutaikinimo sakramentais teikiamas malones.
12 val. Meldžiamės už ligonius ir artimo meilės srityje tarnaujančias organizacijas.
16 val. Meldžiamės už darnų sugyvenimą tarp tautų (lenkų kalba).
18 val. Meldžiamės, kad ligų ir priklausomybių bandomi žmonės atrastų vilties kelius.
Rugsėjo 10 d., šeštadienis
ŠEIMŲ IR JAUNIMO DIENA
Meldžiamės su jaunimu, mamomis, tėvais, vaikais, močiutėmis, seneliais
Piligrimų sielovadai talkina Raseinių dekanatas
8 val. Meldžiamės, kad ryžtingai ir taikiai gebėtume spręsti konfliktus.
9 val. Meldžiamės už įvairių išbandymų patiriančias šeimas.
10 val. Dėkojame už šeimos pašaukimo dovaną ir vaisingą tarnystę.
12 val. Meldžiamės už tvirtą ryšį šeimose, kad jose visi solidariai prisiimtų vargus ir džiaugsmus.
16 val. Meldžiamės už Ukrainos žmones ir taiką visame pasaulyje (ukrainiečių kalba, vadovauja Graikų apeigų katalikų Bažnyčios atstovai).
18 val. Meldžiamės už jaunimą, kad įsišaknijęs Kristuje jis drąsiai kurtų gyvybės kultūrą.
21 val. Žiburių procesija. Meldžiamės, kad ieškantys ir įgyvendinantys savo pašaukimą atpažintų Šventosios Dvasios vedimą.
Rugsėjo 11 d., sekmadienis
BAŽNYČIOS DIENA
Pagrindinė atlaidų diena
Piligrimų sielovadai talkina Kauno I dekanatas
8 val. Meldžiamės, kad pirmenybę teiktume ne daliniams interesams, o bendrystei su visa žmonija.
9 val. Meldžiamės, kad išmintingai kurtume savo gyvenimą, o valdantieji jaustų atsakomybę už juos išrinkusius.
10 val. Dėkojame už Kristaus mokinių žmogiškumą ir atjautą visiems, už džiaugsmą ir viltį, liūdesį ir sunkumus.
12 val. Meldžiamės, kad sekdami Mergelės Marijos, Jėzaus Motinos, pavyzdžiu būtume tarnaujanti ir pas kitus einanti Bažnyčia.
16 val. Meldžiamės už misionierius, kad jie skelbdami Kristų tiestų tiltus tarp tautų bei kultūrų ir sėtų susitaikymą.
18 val. Meldžiamės, kad gailestingojo samariečio pavyzdžiu sugebėtume kitiems būti artimi.
Rugsėjo 12 d., pirmadienis
TEISINGUMO SAUGOJIMO DIENA
Meldžiamės su Lietuvos policijos, prokuratūros, valstybės sienos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos bei visais teisėsaugos ir teisėtvarkos darbuotojais
Piligrimų sielovadai talkina Jonavos dekanatas
8 val. Meldžiame vilties ir troškimo kurti pilnatvišką gyvenimą visiems nusivylusiems ir praradusiems pasitikėjimą savimi.
9 val. Meldžiamės, kad būtų laikomasi teisingos šeimos politikos, ugdančios atsakomybę ir vienybę.
10 val. Dėkojame Dievui už gyvenimą atnaujinančią ir keičiančią Evangelijos tiesą.
12 val. Meldžiamės už teisėtvarkos bei teisėsaugos darbuotojus, kad jie Evangeliją priimtų kaip teisingumo ir gailestingumo kelrodę.
16 val. Meldžiamės, kad mokėtume gerbti tiek individualias, tiek ir socialines bei tautų teises.
18 val. Meldžiame drąsios vilties, kad siektume ne vien savo komforto, bet gebėtume pamatyti ir teisėtus kitų interesus.
Rugsėjo 13 d., antradienis
TAIKOS SIEKIO DIENA
Meldžiamės su Lietuvos kariais, šauliais, savanoriais
Piligrimų sielovadai talkina Kėdainių dekanatas
8 val. Meldžiamės, kad Lietuva būtų gyva, dinamiška ir turinti ateitį šalis.
9 val. Meldžiamės, kad tikėjimo įkvėptos mūsų šeimos būtų raugas šiandieniam pasauliui.
10 val. Dėkojame už Dievo teikiamą viltį ir nešamą taiką.
12 val. Meldžiamės už Lietuvos krašto apsaugos struktūras ir visus taikos kūrėjus.
16 val. Meldžiamės, kad Evangelijos tiesa vestų į susitaikinimą ir atleidimą.
18 val. Meldžiamės už pasaulį, kad jame atsirastų vietos visiems visuomenės atstumtiesiems.
Rugsėjo 14 d., trečiadienis
ŠVENTOJO KRYŽIAUS IŠAUKŠTINIMAS
SIELOVADOS IR PASIŠVENTIMO DIEVUI DIENA
Meldžiamės su kunigais, pašvęstaisiais, seminaristais, katechetais ir visais Viešpaties vynuogyno darbininkais
Piligrimų sielovadai talkina Kauno I dekanatas
8 val. Meldžiamės, kad kenčiantys ir praradę viltį pastebėtų Dievo pagalbos ženklus ir patirtų Jo artumą.
9 val. Melžiamės, kad brangintume Eucharistiją kaip gyvybę teikiantį sakramentą.
10 val. Dėkojame už Dievo meilę, kuri per Kristaus kryžių dovanoja mums naują gyvenimą.
12 val. Meldžiamės už kunigus ir seminaristus, pašvęstojo gyvenimo narius, kad jie drąsiai liudytų Dievo meilę ir bendradarbiaudami tarnautų žmonijai.
16 val. Meldžiamės, kad šeimose – mažosiose namų Bažnyčiose – kiekvienas galėtų augti ir liudyti Dievo meilę.
18 val. Meldžiamės, kad Bažnyčios darbininkai būtų jautrūs visiems ir matytų konkrečių žmonių sielvartus bei džiaugsmus.
Rugsėjo 15 d., ketvirtadienis
ŠVČ. MERGELĖ MARIJA SOPULINGOJI
MOKSLO, UGDYMO IR PADĖKOS DIENA
Meldžiamės su darželių, mokyklų, kolegijų, universitetų bendruomenėmis
Piligrimų sielovadai talkina Raseinių dekanatas
8 val. Meldžiamės, kad krikščioniškąjį ugdymą stiprintų tikėjimo sukaupta išmintis.
9 val. Meldžiame įlieti į mūsų širdis broliškumo dvasios.
10 val. Dėkojame, kad Viešpats gydo kiekvieno sužeisto žmogaus žaizdas.
12 val. Meldžiamės už mokymo ir ugdymo bendruomenes, kad jose būtų skleidžiama Evangelijos dvasia, gerbiamas žmogaus orumas ir unikalumas.
16 val. Meldžiamės už skurdą ir sunkumų patiriančius vaikus ir jaunuolius.
18 val. Dėkojame už gautas atlaidų malones, Dievo ir Jo Motinos Artumą.
PAMALDŲ TVARKA ATLAIDŲ METU
ŠV. MIŠIOS
8 ir 9 val. Apsireiškimo koplyčioje
10 val. Aikštėje
12 val. Švč. Mergelės Marijos litanija ir pagrindinės šv. Mišios Aikštėje
16 val. Apsireiškimo koplyčioje
18 val. Aikštėje
ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
9–21 val. Bazilikoje (7–8 d. ir 12–13 d. visą parą su Marijos radiju)
ROŽINIO MALDA
11.30 val. Aikštėje
14 val. Bazilikoje
15.30 val. Koplyčioje
17.15 val. Nuo Koplyčios į Baziliką
ATGAILOS IR SUTAIKINIMO SAKRAMENTAS
8–19 val. Bazilikoje, Apsireiškimo koplyčioje, Aikštėje
„TURIU TAU LAIKO“ (palapinė aikštės gale)
10–19 val. Budės kunigas (pokalbio ar išpažinties) arba seminaristai, diakonai (pokalbio)
KATECHEZĖS
11.00 ir 17.45 val. Aikštėje
KRYŽIAUS KELIO APMĄSTYMAS
16.00 val. Piligrimystėje nuo Šiluvos šilo iki Apsireiškimo koplyčios (savaitgalį 9.30 val.)
15.30 val. Autobusiukas nuveš žmones nuo Šiluvos parduotuvės aikštelės (savaitgalį 9 val.)
VALANDŲ LITURGIJA (RYTMETINĖ)
9.00 val. Bazilikoje
MARIJOS VALANDOS
9.30 val. Bazilikoje
GAILESTINGUMO VAINIKĖLIS
15 val. Bazilikoje
ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS KALNŲ GIEDOJIMAS
15.15 val. Bazilikoje (Rugsėjo 10 d.)
ŽIBURIŲ PROCESIJA aplink Šiluvą
21 val. (Rugsėjo 10 d.)
VAIKŲ PALAIMINIMAS
Po vakaro šv. Mišių aikštėje
AKATISTAS
10 val. Koplyčioje (Rugsėjo 14 d.)
VIDINIO IŠGYDYMO PAMALDOS
19 val. Aikštėje (Rugsėjo 9 d.)
ATLAIDUOSE KVIEČIAME LAIKYTIS VISŲ SAUGUMO REIKALAVIMŲ
Rugpjūčio 13-oji Šiluvoje: „Marija – saugiausias kelias pas Jėzų.“
Rugpjūčio 13-ąją apsilankiusieji Šiluvos piligriminėje šventovėje ar per tiesiogines transliacijas šventė Marijos dieną.
Katechezė Šiluvos bazilikoje prieš pagrindines pamaldas šią dieną atkreipė dėmesį į santykį su kūrinija, nes artėjo Žolinė, kai šventėme Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir kartu dėkojome Dievui už vasaros pilnatvę su regimais žemiškaisiais vaisiais bei žolynais (maldai už kūriniją popiežiaus Pranciškaus kvietimu bus skiriamas ir laikas nuo rugsėjo 1-osios iki Šv. Pranciškaus Asyžiečio šventės spalio 4-ąją).
„Gamta – pirmykštis Dievo apsireiškimas žmogui“, – kalbėjo katechezėje tema „Įsiklausyk į kūrinijos balsą“ Šiluvos parapijos klebonas kunigas Erastas Murauskas, atkreipdamas dėmesį, jog dėl netinkamo žmonijos elgesio kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina (plg. Rom 8, 22).
Katechezėje aktualiai klausta: kodėl sugebame gamtą valdyti, žemę įdirbti, tačiau nevykdome trečiojo Dievo pavedimo – saugoti ir puoselėti kūriniją?
Kūrinijos sužeistumą, katechezės mintimi, reikia gydyti laiminimu, puoselėjimu. Neįmanoma mylėti kūrinijos, jei žmogus nemyli nei savęs, nei kito, laiko save ar kitą daiktu. Priimti kitus kaip brolius ir seseris, priimti gamtą kaip sesę – tik tada, pasak kunigo E. Murausko, kūrinija bus atgaiva, įkvėpimas. Katechezė užbaigta raginimu melsti išminties mylėti gamtą kaip sesę.
Iškilmingai Eucharistijai už Lietuvą ir labai kenčiančią Ukrainą vėliau vadovavo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ bei kelių vyskupijų kunigai (klausyklose tądien patarnavo Raseinių dekanato parapijų kunigai). Giedojo Šiluvos parapijos choras, vadovaujamas Vytauto Šveikausko.
„Daugybė žmonių aplanko Šiluvos Dievo Motiną. Šis pamaldumas turi išskirtinę reikšmę tikinčio žmogaus gyvenime. Jis veda saugiausiu keliu pas Jėzų Kristų“, – sakė homilijoje kardinolas S. Tamkevičius.
Marija nuolankiu „taip“ jos išrinkimui tapti Dievo Sūnaus Motina įsitraukė į pasaulio išgelbėjimo misiją. Tačiau, homilijos mintimi, jai buvo skirta ir kur kas daugiau – Jėzus Golgotoje pavedė jai savo mylimą mokinį Joną bei visą žmoniją. Ji rūpinasi žmonėmis panašiai, kaip motinos rūpinasi savo vaikų gyvenimu.
„Pavesdami dangiškosios Motinos globai savo gyvenimą, prašykime jos ne tik laikinų žemiškųjų dalykų (nors ir jų galime prašyti), bet visuomet prašykime paties svarbiausio: Marija, išmokyk mane mylėti Jėzų, panašiai, kaip tu jį mylėjai žemiškojo gyvenimo metu, globok ir saugiai vesk į dangiškojo Tėvo namus“, – sakė kardinolas, užbaigdamas savo homiliją.
Visuotinėje maldoje tądien Šiluvoje buvo prašoma Marijos užtarimo žmonijai, kad ji grįžtų prie Dievo, kad Marija globotų Kristaus vynuogyno darbininkus, visus atgailaujančius, vargšus, liūdinčius.
Šiluvos piligriminė šventovė ypač laukia piligrimų Vilties (Ligonių) dieną (ji švenčiama paskutinį mėnesio penktadienį su Vidinio išgydymo pamaldomis) bei švęsti Padėkos už laisvę dieną paskutinį vasaros sekmadienį, rugpjūčio 29-ąją, čia atkeliaujant tradicinėse piligrimų eisenose pėsčiomis nuo Dubysos arba Tytuvėnų.
O rugsėjo 6-osios vakarą pamaldomis prasidės didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai (Šilinės), kuriuose piligrimai laukiami visą aštuondienį, iki rugsėjo 15-osios.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
Trijų žemėlapių instaliacija ,,Bendradarbiavimas; ryšiai, modeliai ir santykiai“
/English below/
Kas sukūrė šį kūrinį?
Šiluvos piligrimų centre nuo 2022 m. liepos 22 d. galite pamatyti lietuvių kilmės amerikietės Kathryn Frund Kathryn Frund - Matter and Movement trijų žemėlapių aplinkos instaliaciją ,,Bendradarbiavimas; ryšiai, modeliai ir santykiai“, skirtos atskleisti 50 metų jubiliejų švenčiančios Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos ryšį su šių dienų įvykiais: karu tarp Ukrainos ir Rusijos. Ši New Haven (CT) gyvenanti menininkė jau ne pirmą kartą pristato savo meno kūrinį Šiluvos piligrimų centre. Lygiai prieš metus, įėjusius į piligrimų centrą, pasitikdavo Šiluvos tarptautinės šiuolaikinio meno bienalės instaliacijos ,,Paliesta protėvių žemė“ (Kathryn Frund - MENO PILIGRIMAI) video ir interaktyvus komponentas: apyrankė, už kurią mainais lankytojas turėdavo užrašyti savo vardą, miestą ir šalį į žurnalą, iš šių įrašų buvo matyti, kiek toli šios apyrankės nukeliavo. Kaip sako pati menininkė: ,, Mano meno projektas buvo kelionė, kurią mano senelis lietuvis atliko 1908 m. emigravęs į JAV, tyrimas. Nors du pasauliniai karai visam laikui nutraukė visus ryšius su jo šeima Lietuvoje, savo socialinio meno projektu bandžiau atkurti ryšį su savo paveldu ir ieškoti galimų šeimos likučių.“
Kokia kūrinio prasmė?
Šį kartą autorė keliauja ne atstumu, siekdama pasiekti kuo daugiau šių dienų lietuvių, bet laiku per Lietuvos istoriją. Žvelgdama atgal, ji tarsi kuria istorinius ryšius tarp 20 a. ir 21 a. Lietuvos istorijos. Trys žemėlapiai: Junginių Amerikos valstijų, Lietuvos ir Ukrainos bei Rusijos kaip altorius su atvartais, žymi skirtingų pasakojimų panašių įvykių prasmines jungtis. Sovietmečiu Lietuvai padėjo Jungtinės Amerikos valstijos nešti žinią į pasaulį apie Lietuvos katalikų teisių nepaisymą ir nekaltų žmonių suėmimus ir išsiuntimus į Rusijos lagerius. Čikagoje (IL) buvo išspausdinti Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos tomai, vėliau išversti į daugiau nei aštuonias užsienio kalbas. Šiuos tomus sudarė nuo 1972 m. iki 1989 m. leisti 71 numeriai su užrašytomis žiniomis apie tikinčiųjų gyvenimą Lietuvoje, foto juostelėse užfiksuotos ir slapta perduotos per Rusijos disidentus į New York. Šiandien Lietuva padeda Ukrainai nešti žinią apie Rusijos neteisėtą užpuolimą Ukrainoje ir padeda humanitarine pagalba. Lietuva nepalaikytų Ukrainos, jei Lietuvos nebūtų palaikiusios užsienio šalys, ypatingai Jungtinės Amerikos Valstijos, su kuriomis šiais metais švenčiame 100 metų diplomatinius santykius. Šių dviejų trajektorijų susikirtimas ties Lietuva atliepia lietuvio širdį ir čia Lietuvos širdyje – Šiluvos šventovėje.
Autorė žemėlapius pagamino iš "Tyvek" - austos polipropileno medžiagos, kuri paprastai naudojama statybose. Šią medžiagą pasirinko dėl jos švytinčių ir efemeriškų savybių. Žemėlapiai buvo nudažyti ir sulankstyti taip, kad imituotų istorinius žemėlapius, naudotus iki GPS. Paviršiuje buvo iškirpti kiekvienos šalies praeitį simbolizuojantys ikoniniai raštai (saulėgrąža – Ukraina, pjautuvas ir kūjis – Rusija, žodis Kronika – Jungtinės Amerikos valstijos, kryžius – Lietuva), o rankomis dažytos juostos pasakoja apie ypatingą šių keturių šalių ryšį. Lietuvos ir Rusijos ryšys yra žalios/mėlynos – lagerio uniformų spalvos, kuris pasibaigia lagerio grotomis. Lietuvos ir Jungtinių Amerikos valstijų ryšys yra baltos/juodos – foto juostelės spalvos, kuris pasibaigia LKB kronika. Lietuvos ir Ukrainos ryšys yra geltonos/mėlynos – Ukrainos vėliavos spalvos, kuris užsibaigia dėže).
Kaip gimė meno kūrinys?
Ši sąsaja gimė iš pokalbių tarp meno kūrinio kuratorės Rūtos Giniūnaitės ir menininkės Kathryn Frund. Kaip rašo autorė: ,,Pirmosiomis Rusijos puolimo Ukrainoje savaitėmis susisiekiau su Rūta ir pasiūliau savo paramą. Po to sekė keli pokalbiai. Žinodama apie trapią Lietuvos okupacijų istoriją, paskutinį kartą - Sovietų Sąjungos, ji išreiškė susirūpinimą dėl smurto, kuris gali eskaluoti ir plisti. Rūta aptarė JAV ir Lietuvos santykius, konkrečiai Čikagoje (IL) išleistoje knygų serijoje ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika". Ji papasakojo apie žemėlapio projektą, skirtą JAV ir Lietuvos diplomatiniams santykiams, bei Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos 50-mečio minėjimą.“ Autorei buvo be galo įdomu pirmą kartą išgirsti Lietuvos ir Šiluvos sovietmečio istoriją, taip pat kaip Lietuva jaučiasi dabartinių įvykių kontekste. Menininkės istorinė gija su Lietuva nutrūko 20 a. pradžioje, todėl 20 a. antros pusės ir dabartinių istorinių įvykių simboliškas atkūrimas meninėje formoje yra tarsi viltis, pratęsti jos santykį su Lietuva. Kaip rašo pati menininkė: ,,Dirbdama prie šio projekto atradau prieš 114 metų nutrūkusį ryšį su Lietuva. Šie žemėlapiai - tai pasakojimas apie viltį, sukurtas iš istorinių represijų šešėlių.“ Pro žemėlapį skverbiasi šviesa, kuri atrandama su tikėjimu.
Kuratorė Rūta Giniūnaitė
Three maps’ installation
“Collaboration; Bonds, patterns, and relationships“
Who created this work?
From 22 July 2022 at the Pilgrimage Centre in Šiluva, you can see "Cooperation; Connections, Patterns and Relationships", a three-map environmental installation by Lithuanian-American Kathryn Frund Kathryn Frund - Matter and Movement, which is intended to reveal the connection between the Chronicles of the Catholic Church in Lithuania, which is celebrating its 50th anniversary, and the current events of the war between Ukraine and Russia. This is not the first time that this New Haven (CT) based artist has presented her artwork at the Šiluva Pilgrim Centre. Exactly one year ago, visitors to the pilgrimage centre were greeted by a video and an interactive component of the Šiluva International Biennial of Contemporary Art's installation "Touched by the Ancestral Land" (Kathryn Frund - ART PILGRIMS): a bracelet for which the visitor had to write their name, city and country in a logbook in return for a bracelet that told them how far they had travelled. As the artist herself says: "My art project was a study of the journey that my Lithuanian grandfather made when he emigrated to the USA in 1908. Although the two world wars permanently severed all ties with his family in Lithuania, with my social art project I tried to reconnect with my heritage and search for possible family remnants."
What is the meaning of the work?
This time, the author is not travelling over a distance to reach as many contemporary Lithuanians as possible, but through the history of Lithuania. Looking back, she seems to be making historical connections between the history of 20th century and 21st century Lithuania. The three maps: of the United States, Lithuania and Ukraine, and Russia, like an altar with flaps, mark the meaningful connections between similar events in different stories. During the Soviet era, Lithuania was helped by the United States of America to take the message to the world about Lithuania's disregard for the rights of Catholics and the arrests and deportations of innocent people to Russian camps. Volumes of the Chronicles of the Catholic Church in Lithuania were published in Chicago, IL, and later translated into more than eight foreign languages. These volumes consisted of 71 issues published between 1972 and 1989, containing information about the life of the faithful in Lithuania, recorded on photographic film and secretly transmitted through Russian dissidents to New York. Today, Lithuania is helping Ukraine to spread the word about Russia's illegal attack on Ukraine and is helping with humanitarian aid. Lithuania would not support Ukraine if it were not for the support of foreign countries, especially the United States of America, with which we are celebrating 100 years of diplomatic relations this year. The intersection of these two trajectories in Lithuania echoes the Lithuanian heart here in the heart of Lithuania, in the Shrine of Šiluva.
The author made the maps from Tyvek, a woven polypropylene material commonly used in construction. She chose this material for its luminous and ephemeral properties. The maps were coloured and folded to mimic historical maps used before GPS. Iconic patterns representing each country's past (the sunflower for Ukraine, the sickle and hammer for Russia, the word "Chronicle" for the United States of America, the cross for Lithuania) have been cut into the surface, and hand-painted bands tell the story of the special relationship between the four countries. The link between Lithuania and Russia is in green/blue, the colour of the camp uniforms, which ends with the camp bars. The link between Lithuania and the United States of America is in white/black, the colour of the photo strip, which ends with the LKB chronicle. The link between Lithuania and Ukraine is in yellow/blue - the colour of the Ukrainian flag, ending with a box).
How was the artwork born?
This link was born out of conversations between the artwork's curator Rūta Giniūnaitė and the artist Kathryn Frund. As the artist writes: "In the first weeks of the Russian attack on Ukraine, I contacted Rūta and offered my support. Several conversations followed. Aware of Lithuania's fragile history of occupations, most recently by the Soviet Union, she expressed concern about the violence that could escalate and spread. Ruth discussed US-Lithuania relations, specifically the "Chronicles of the Catholic Church in Lithuania" series of books published in Chicago, IL. She talked about the map project on US-Lithuania diplomatic relations and the 50th anniversary celebration of the Lithuanian Catholic Church Chronicle." It was very interesting for her to hear for the first time the history of Lithuania and Šiluva during the Soviet era and how Lithuania feels in the context of current events. The artist's historical thread with Lithuania was severed at the beginning of the 20th century, so the symbolic recreation of the second half of the 20th century and the current historical events in an artistic form is a kind of hope to continue her relationship with Lithuania. As the artist herself writes: "While working on this project, I discovered a connection with Lithuania that was broken 114 years ago. These maps are a story of hope, created from the shadows of historical repression." Through the map, light penetrates and is discovered with faith.
The Curator Ruta Giniunaite
Parodos „Nenugalėtoji Kronika“ atidarymas Šiluvos piligrimų centre
Kilnojamos parodos „Nenugalėtoji Kronika“ atidarymas Šiluvos piligrimų centre įvyks š.m. liepos 13 d., trečiadienį, 14 val. Parodą pristatys Kauno arkivyskupijos muziejaus direktorius Darius Žukauskas, o asmenine patirtimi su parodos pagrindiniais veikėjais pasidalins Eucharistinio Jėzaus sesuo Regina Teresiutė.
Ši paroda tai tarsi Kauno arkivyskupijos muziejaus pastovios ekspozicijos - Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika tęsinys, kuris nuo 2019 m. keliauja po Lietuvą ir šiuolaikiškai bei vizualiai pristato garsiosios Kronikos leidybos istoriją. Parodoje Kronikos gimimo, slapstymo bei jos leidėjų „medžiojimo“ istorijos, vizualiai perteiktos grafinės novelės stiliumi bei animuotais vaizdo klipais. Ekspozicijoje pristatoma kaip Kronika gimė, kas buvo jos redaktoriai, kaip ji buvo „medžiojama“ sovietinio saugumo, turėjusio galingiausią sekimo techniką ir sistemą, kokius fizinius ir dvasinius išbandymus patyrė jos leidėjai, kaip išradingai jie slapstėsi ir nenuilsdami dirbo? Išsamiau atskleidžiamos keturios šios istorijos asmenybės: LKB redaktorius, kardinolas Sigitas Tamkevičius, Eucharistinio Jėzaus sesuo Nijolė Sadūnaitė, disidentas Petras Pliumpa ir kunigas Juozas Zdebskis. Ekspozicija žiūrovą sudomins įtaigia vaizdų kalba atskleistos pogrindinės leidybos realijos, o vaizdo klipų istorijos, paremtos autentiškais Kronikos bendradarbių pasakojimais, sukels ne tik šypseną, bet ir primins gero veiksmo filmo siužetą.
Maloniai kviečiame visus iki spalio mėnesio aplankyti ir apžiūrėti Šiluvos piligrimų centre kūrybiškai parengtą parodą, kuri bus įdomi tiek jaunajai kartai, tiek ir sovietines represijas dar menantiesiems.
Marijos diena Šiluvoje
Liepos 13-ąją dieną kviečiame drauge susirinkti Šiluvoje, uždegti žvakelę ir kartu melstis Švč. Mergelės Marijos dieną.
Visa 13-osios dienos programa:
7.00 val. Šv. Mišios (Bazilikoje)
8.00 val. Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
9.00 val. Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
10.00 val. Šv. Mišios (Bazilikoje)
10.45 val. Švč. Sakramento adoracija (Bazilikoje)
𝟏𝟏.𝟎𝟎 𝐯𝐚𝐥. 𝐤𝐚𝐭𝐞𝐜𝐡𝐞𝐳ė Kun. Gediminas Kasperavičius "Dvasiniai pašaukimai"(𝐁𝐚𝐳𝐢𝐥𝐢𝐤𝐨𝐣𝐞)
11.30 val. Rožinio malda ir Mergelės Marijos litanija (Bazilikoje)
𝟏𝟐.𝟎𝟎 𝐯𝐚𝐥. 𝐏𝐚𝐠𝐫𝐢𝐧𝐝𝐢𝐧ė𝐬 š𝐯. 𝐌𝐢š𝐢𝐨 (𝐁𝐚𝐳𝐢𝐥𝐢𝐤𝐨𝐣𝐞)
