Šv. Mišių tvarka Šiluvoje vasario 2-5 d.
Vasario 2 d.- Kristaus paaukojimas (Grabnyčios)
Šv. Mišios 12.00 (Bazilikoje)
Bus šventinamos žvakės
Vasario 3 d.- Šv. Blažiejus
Šv. Mišios 12.00 (Bazilikoje)
Bus atliekama „gerklės palaiminimo“ sakramentalija
atliekama paliečiant gerklę dviem sukryžiuotom žvakėm
Vasario 5 d.- Šv. Agota
Šv. Mišios 10.00 ir 12.00 (Bazilikoje)
Bus šventinama duona ir vanduo
ŠILUVOJE SKAITOME
Joseph Ratzinger / Benediktas XVI
Krikščionybės įvadas
Naujus, 2023 Viešpaties metus pradėjome į Tėvo Namus išlydėdami popiežių emeritą Benediktą XVI, su kurio mirtimi baigėsi ištisa epocha. Dėkodami už šį garsiausią moderniosios katalikybės laikų teologą ir ganytoją, kviečiame į rankas pirmą ar n kartą paimti jo žinomiausią knygą – „Krikščionybės įvadas“
Gimusi 1968 metais, iš profesoriaus Jozefo Racingerio paskaitų konspekto, ši knyga nepraranda savo svarbos ir įtakos. Ne veltui ji laikoma žinomiausia moderniųjų laikų katalikybės knyga.
Ši knyga atsirado sudėtingu Bažnyčiai ir pasauliui laikotarpiu, - pervartos epochoje, kuomet buvo klausiama ar Bažnyčios skelbiama tiesa apie Jėzų Kristų yra patikima ir galinti paliesti naujųjų laikų žmogaus širdį bei protą? Pačios Bažnyčios viduje buvo ieškoma būdų atrasti naujus kelius skelbti Kristų, tačiau dažnai šie keliai nuvesdavo į akligatvius, kur būdavo konstruojamas naujasis Kristus ir atmetama tai, ką mokė Bažnyčia.
„Krikščionybės Įvado“ tikslas nėra pasmerkti naująsias teorijas, bet priešingai paliudyti, kad Šventojo Rašto ir apaštalinės Tradicijos skelbiamas Kristus yra Tas, kuris gali perkeisti visų laikų ir kartų žmonių gyvenimus.
Šios knygos puslapiai alsuoja viltimi ir skaidrumu, vėl iš naujo patvirtinama, jog žmogus yra pajėgus protu pažinti Dievą, nes pats Dievas apsireiškė žmogui kaip žmogus – Jėzus Kristus, kuriame yra visa tiesos ir gyvenimo pilnatvė.
„Krikščionybės Įvadas“ nėra knyga, kuri skirta lengvam pasiskaitymui, tačiau ją perskaičius mes jaučiamės lyg aplankę didingą gotikinę katedrą, kurios logiškumas ir grožis mums liudija apie Dievą ir Jo didybę.
Kun. Robertas Urbonavičius
3rd International Scientific Conference “Christianity and Creativity”
3rd International Scientific Conference “Christianity and Creativity”
12 June 2023, Šiluva
To be creative is God’s calling for a human being. In the Book of Genesis, we read that the Lord Creator creates a human being as a small creator, called to cooperate in the great and continuing act of creation. To be human is in itself to reflect God’s creativity in our own creativity. However, creativity might imprison. In postmodern society, being creative is not just a fashion statement but an imperative for everyone. Concepts such as creative industries and creative economy are emerging, making creativity a must. In the information age, social networks empower everyone to be creators. However, the question arises whether this does not undermine the concept of creativity itself as an exceptional and sublime activity. This also leads to the question of whether creativity is not becoming one-day, profane, not bringing long-term changes in life.
When the Catholic philosophers Bishop Juan Caramuel y Lobkowitz and Gottfried Leibniz discovered the binary numbering system, which would become of the utmost importance to humanity some 300 years later, they did not foresee full implications of this discovery. The same has happened with the achievements of many discoverers and creators. This opens up the possibility of seeing human creation as a fragment that emerges in earthly reality in a small form but is rooted in God’s immeasurable creativity. This is where the depth of creativity opens up from a Christian point of view: a human can only be truly creative by overcoming individualistic impulses and opening himself/herself to God, the Creator, who rewards His creation with creativity. Being creative, a human being discovers himself/herself as a creator in the context of the totality of God and creation. By accepting reality as created, a human being is able to pursue earthly goals creatively and fruitfully.
The 3rd International Scientific Conference in Šiluva is devoted to the study of the fundamental concept of creation and creativity from the point of view of theology and other sciences and to an interdisciplinary approach to the problems of creativity in various spheres of human life and activity.
Conference topics
- The importance of creation in the lives of people and human communities.
- Creativity and teleology: the (in)compatibility of the long-term and short-term influences of the creative outcome on history.
- The relationship between creativity and chance.
- Human creativity from a biblical perspective.
- of Christianity on the perception of present and future creativity).
- Perspectives on creativity and the role of Christianity in tackling climate change, artificial intelligence and other major issues facing humanity today.
- Creativity and consumer society. Will we evolve from consumers to spiritual creators?
Abstract (up to 200 words) submission by 20 April 2023 at info@siluva.lt.
Conference venue: M. Jurgaičio a. 17 A. Šiluvos šventovė, Raseinių raj.
Participation fee – EUR 70*. The fee includes the following: overnight stay, coffee break, lunch, meeting evening, breakfast, a tour around Šiluva, and the Certificate of Participation. The fee does not include arrival to Šiluva.
*Participation fee for participants who are not staying overnight is 30 Eur.
Scientific committee:
Chairperson: Assoc. Prof. Dr. Benas Ulevičius
Deputy Chairperson: Dr. Kastytis Rudokas
Members: Prof. Dr. Žanete Narkēviča, Prof. Dr. Marek Chmielewski, Assoc. Prof. Dr. Piotr T. Nowakowski, Prof. Dr. Birutė Obelenienė, Prof. Dr. Artūras Lukaševičius
Organising committee:
Chairperson: Silvija Čižaitė-Rudokienė
Members: Priest Robertas Urbonavičius, Dr. Kastytis Rudokas
Organisers: VšĮ Šiluvos piligrimų centras and the Faculty of Catholic Theology at Vytautas Magnus University
Conference Patron: Archbishop Kęstutis Kėvalas
Conference partners: Archdiocese of Kaunas, Raseiniai Regional History Museum
Media sponsors: radio station “Marijos radijas”, online portal “Raseinių naujienos”, online portal “Mano Raseiniai”
III tarptautinė konferencija Šiluvoje. Krikščionybė ir kūrybiškumas.
III tarptautinė konferencija Šiluvoje. Krikščionybė ir kūrybiškumas
2023 metų birželio 12 d. Šiluva
Būti kūrybiškam – Dievo pašaukimas žmogui. Pradžios knygoje skaitome, jog Viešpats Kūrėjas sukuria žmogų kaip mažąjį kūrėją, pašauktą bendradarbiauti didžiajame ir besitęsiančiame kūrinijos kūrimo akte. Būti žmogumi savaime reiškia atspindėti Dievo kūrybiškumą savuoju kūrybiškumu. Vis dėlto kūrybiškumas tarsi įkalina. Postmodernioje visuomenėje elgtis kūrybiškai tampa ne tik mados šauksmu, bet ir imperatyvu kiekvienam žmogui. Susiformuoja tokios sąvokos kaip kūrybinės industrijos, kūrybos ekonomika, dėl kurių kūrybiškumas tampa privalomas. Gyvenant informacijos amžiuje, socialiniai tinklai įgalina kiekvieną būti kūrėju. Tačiau ar tai nemenkina pačios kūrybos kaip išimtinės ir pakylėtos veiklos sampratos? Ar kūryba netampa vienadiene, profaniška, nenešančia ilgalaikių gyvenimo pokyčių?
Kai katalikų filosofas vyskupas Juanas Caramuelis y Lobkowitzius, o kiek vėliau Gottfriedas Leibnizas atrado dvejetainę skaičiavimo sistemą, kuri po maždaug 300 metų tapo žmonijos gyvenimo pagrindu, jie, nepaisant savo genialumo, nenumatė visų šio atradimo rezultatų. Panašiai nutiko su daugybės atradėjų ir kūrėjų pasiekimais. Tai atveria galimybę vertinti žmogiškąją kūrybą kaip fragmentą, išnyrantį žemiškojoje tikrovėje nedideliu pavidalu, tačiau šaknimis besiremiantį į neaprėpiamą Dievo kūrybingumą. Čia atsiveria kūrybiškumo gelmė krikščioniškuoju požiūriu – žmogus geba būti tikrai kūrybingas tik nugalėjęs individualistines paskatas ir atsivėręs Dievui – Kūrėjui, apdovanojančiam savo kūrinius kūrybingumu. Būdamas kūrybingas, žmogus atranda save kaip kūrėją Dievo ir kūrinijos visumos kontekste. Priėmęs tikrovę kaip sukurtą, žmogus ir pats geba kūrybingai siekti vaisingų žemiškųjų rezultatų.
III tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje skirta nagrinėti fundamentalią kūrybos ir kūrybiškumo sampratą teologijos ir kitų mokslų požiūriu, tarpdiscipliniškai pažvelgti į kūrybos problematiką įvairiose žmogaus gyvenimo ir veiklos sferose.
Temos
- Kūrybos reikšmė žmogaus ir žmonių bendruomenių gyvenime;
- Kūrybiškumas ir teleologija: ilgalaikių ir trumpalaikių kūrybos rezultato įtakų istorijai (ne)suderinamumas;
- Kūrybiškumo ir atsitiktinumo santykis;
- Žmogaus kūrybiškumas bibliniu požiūriu;
- Krikščionybės potencialas ir įtaka dabarties ir ateities kūrybiškumo percepcijoje;
- Kūrybiškumo perspektyvos ir krikščionybės vaidmuo sprendžiant klimato kaitos, dirbtinio intelekto ir kitus didžiuosius šiandienos žmonijos klausimus;
- Kūrybiškumas ir vartotojų visuomenė. Ar iš vartotojų tapsime dvasiniais kūrėjais?
Pranešimų santraukos (iki 200 žodžių) priimamos iki 2023 m. balandžio 20 d. el. p. info@siluva.lt
Konferencijos vieta: M. Jurgaičio a. 17 A. Šiluvos šventovė, Raseinių raj.
Dalyvio mokestis* - 70 Eur. Į mokestį įskaičiuota: nakvynė, kavos pertrauka, pietūs, susitikimų vakaras, pusryčiai ir ekskursija po Šiluvą, dalyvio diplomas. Į mokestį neįskaičiuota – atvykimas iki Šiluvos.
Dalyvio mokestis pranešėjams, kuriems neaktuali nakvynės paslauga – 30 Eur
Mokslinis komitetas:
Pirmininkas: doc. dr. Benas Ulevičius
Pavaduotojas: dr. Kastytis Rudokas
Nariai: prof. dr. Žanete Narkēviča, prof. dr. Marek Chmielewski, doc. dr. Piotr T. Nowakowski, prof. dr. Birutė Obelenienė, prof. dr. Artūras Lukaševičius
Organizacinis komitetas:
Pirmininkė: Silvija Čižaitė-Rudokienė
Nariai: Kun. Robertas Urbonavičius, dr. Kastytis Rudokas
Organizatoriai: VšĮ Šiluvos piligrimų centras ir Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas
Konferencijos globėjas: Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas
Konferencijos partneriai: Kauno arkivyskupija, Raseinių krašto istorijos muziejus
Informaciniai rėmėjai: Marijos Radijas, internetinis portalas Raseinių naujienos, internetinis portalas Mano Raseiniai
Pabėgimai į Šiluvą: Angelai, kurie saugo
Kovo mėnuo – laikotarpis, kurio metu išgyvename laukimą sumišusį su padėka. Tai atgimimą pranašaujantis laikas, kuomet vis arčiau Šv. Velykų slėpinys, o šį kartą pabėgimai vyks kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Todėl kovo 10-12 d. kviečiame į Šiluvą drauge prisiminti Angelus, kurie saugo, pažvelgti į trijų Arkangelų – Mykolo, Rapolo ir Gabrieliaus nešamas žinias.
Apgyvendinama Jono Pauliaus II namuose.
Kaina apsistojant dviviečiame kambaryje – 120 Eur žmogui.
Kaina apsistojant vienviečiame kambaryje – 145 Eur žmogui.
Į kainą įskaičiuota: apgyvendinimas, maitinimas tris kartus per dieną, šventinė vakarienė, sūrių degustacija, paskaitos ir susitikimai. Į kainą neįskaičiuotas atvykimas iki vietos.
Būtina registracija iki vasario 28 d. Vietų skaičius ribotas. Registracija vykdoma el. paštu info@siluva.lt
Daugiau informacijos galite rasti www.siluva.lt bei www.dominikonai.lt
Į klausimus atsakome: el. paštu info@siluva.lt arba telefonu 866362840 (Silvija)
Pageidaujant asmeninio pokalbio su vienuole, dvasininku ar išpažinties, prašome informuoti el. paštu info@siluva.lt ir suderinsime Jūsų asmeninį laiką.
Programa:
Penktadienis kovo 10 d.
Piligrimų namai priima dalyvius nuo 16:00 Atvykimas/laisvas laikas
18:00 – 19:00 Suvažiavimas Jono Pauliaus II piligrimų namuose
19:00 Vakarienė. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
20:00 muzikinė meditacija Šiluvos bazilikoje
Šeštadienis kovo 11 d.
8:00 Šv. Mišios dėkojant už Tėvynės Laisvę. Šiluvos bazilikoje
9.00 Pusryčiai. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
10:30 T. Mindaugo Slapšinsko OP paskaita „Angelas prabilęs moteriai, išgelbėjęs istoriją – Gabrielius“. Šiluvos piligrimų centre
11:30 Kavos pertrauka/Diskusija. Šiluvos piligrimų centre
13:00 Pietūs. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
14:30 s. Marija Gude SE praktinė paskaita „Keliautojo patirtis – Arkangelas Rapolas“. Šiluvos piligrimų centre
15.30 Kavos pertrauka/Diskusija. Šiluvos piligrimų centre
17:00 dr. Jūratės Micevičiūtės paskaita „Šv. Arkangelas Mykolas – pomirtinis sielų vedlys ir svėrėjas“. Šiluvos piligrimų centre
18:30 Šventinė vakarienė. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
21:00 Malda prie Stebuklingojo paveikslo. Šiluvos bazilikoje
Sekmadienis kovo 12 d.
8:30 Ryto malda
9:00 Pusryčiai. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
10:00 Žano Talandžio pasidalinimas „Angelas sargas mano gyvenime“ ir sūrio degustacija. Šiluvos piligrimų centre
11:00 Laisvas laikas
12:00 Šv. Mišios. Šiluvos bazilikoje
13.00 val. Pietūs. Jono Pauliaus II piligrimų namuose. Atsisveikinimas
Marijos diena Šiluvoje
Sausio 13-ąją dieną kviečiame drauge su Mergele Marija pradėti naujus metus ir susitikti Šiluvoje.
Visa 13-osios dienos programa:
7.00 val. Šv. Mišios (Bazilikoje)
8.00 val. Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
9.00 val. Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
10.00 val. Šv. Mišios (Bazilikoje)
10.45 val. Švč. Sakramento adoracija (Bazilikoje)
11.00 val. Katechezė. Arkiv. Kęstutis Kėvalas „Dešimt popiežiaus Benedikto XVI pamokų“ (Bazilikoje)
11.30 val. Rožinio malda ir Mergelės Marijos litanija (Bazilikoje)
12.00 val. Pagrindinės šv. Mišios, homiliją sako kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ (Bazilikoje)
Išvakarėse nuo 22 valandos Švenčiausiojo Sakramento Adoracija.
Visą naktį vyksta budėjimas ir maldos iki 7 val ryto.
Šiluvos muziejuje įgyvendinamas XVIII a. paveikslo restauravimo projektas
2003 m. į kultūros paveldo registrą įrašytas kontūrinis paveikslas ,,Jėzus Kristus" u.k. 27134 nebuvo niekada restauruotas. Tai liudija Prano Gudyno centro paieška, atlikta Jurgos Masiulytės. Nors kultūros paveldo registre įrašytas pavadinimas yra ,,Jėzus Kristus". Dr. Astos Giniūnienės tyrimai 2012 m. (Menotyra.2012. T. 19. Ne. 1, p. 18-36.) išaiškino, kad tikslesnis šio kūrinio pavadinimas ,,Danielius liūtų duobėje". Tai tarpdiscipliniškas kūrinys, kuris apima tiek XVIII a. dailės, liturgijos ir teatro tyrimus. Nežinomo Lietuvos dailininko sukurtas XVIII a. III ketv., panaudotas medis, aliejus. Pranašas Danielius (VII-VI a. pr. Kr.) yra vienas iš keturių didžiųjų pranašų (kiti – Ezechielis, Izaijas, Jeremijas).
Šis kontūrinis paveikslas yra retas ir įdomus Lietuvos sakralinės kultūros objektas, rastas Šiluvos bazilikoje. Paveikslo provaizdžiu galėjo būti Peter Paul Rubenso (1577-1640) paveikslas ,,Danielius liūtų duobėje“ (nutapytas apie 1615 m., saugomas Vašingtone, Nacionalinėje meno galerijoje), kuris pasiekė Lietuvą per raižinius. Ši Senojo Testamento scena priklausė Kristaus kapo kompozicijai – per Danieliaus išgelbėjimą tikintiesiems buvo kalbama apie sielos išvadavimą (ankstyvosios krikščionybės malda: išgelbėk mano sielą, kaip ,,išgelbėjai Danielių liūtų nasrų“), asociatyvus buvo duobės ir kapo grotos sugretinimas, teigiantis Išgelbėjimo ir Prisikėlimo viltį. Danieliaus krūtinėje yra širdies formos išpjova, į kurią būdavo įstatoma brangaus metalo širdies plokštelė išreiškusi širdies pamaldumą Dievui.
Šis kūrinys yra svarbus Šiluvos lankytojams, nes padeda pažinti LDK bažnytinę kultūrą, ir yra itin įdomus susipažįstant su neišlikusia Šiluvos tradicijos dalimi ir kultūra. Šio projekto rezultatai svarbūs ne tik Šiluvai, bet ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto projektams, skirtiems tirti visą Lietuvos kontekstą.
Technologinius kūrinio tyrimus atliko "Meno kūrinių tyrimai"
Projekto restauracijos darbus atliko Manto Matuizos personalinė dailės kūrinių restauravimo įmonė
Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba
Marijos diena Šiluvoje: ir tikėjimo prieblandose nepaliauti ieškoti šviesos
Sniegu nuklota Šiluva gruodžio 13-ąją pasitiko mažųjų Marijos atlaidų dalyvius, nepabūgusius
žiemos vargo, o už tai apdovanotus ypatingo, nežemiško grožio Šiluvos apylinkėse pajauta.
Ištikimiesiems Šiluvos mylėtojams Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas šią speiguotą dieną skyrė
ypatingus padėkos žodžius, kad Viešpats laimintų jų kelius.
Visiškai besiartinančio Jėzaus Gimimo laukimo nuotaika šiandien sualsavusi Šiluva ir per
transliacijas (interneto, radijo) šiuo adventiniu metu visai Lietuvai, likusiems namuose, darbuose
siuntė vilties, taikos, ramybės žinią.
Pasidalijant Adventinio vyskupų laiško žinia
Prieš pagrindines pamaldas Šiluvos bazilikoje sakytoje katechezėje šį kartą norėta pasidalyti ir
plačiau paskleisti Lietuvos vyskupų adventinį laišką, kurį jie paskelbė švenčiant Švč. Mergelės
Marijos Nekaltąjį Prasidėjimą.
Laišką komentavęs diakonas Darius Chmieliauskas atkreipė dėmesį į paantraštę – Jo vardas –
Ramybės Kunigaikštis (plg. Iz 9, 5). Tai pranašo Izaijo žinia savo tautai, kenčiančiai visokias
negandas. Pranašas Izaijas ją drąsina, kalbėdamas, jog su Dievu, ne vien savo pastangomis, ne vien
šio pasaulio ginklais pasiekiamas išsivadavimas. Tik kovodami su Dievu, būsime tikri, kad
kovojame gerą kovą.
Diakonas Darius atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyskupai savo laiške irgi kalba apie didelių
išbandymų metą Europai ir visam pasauliui, apie įsiplieskusį karą Ukrainoje ir mus kankinantį
vidinį prieštaravimą: trokštame taikos ir ramybės, tačiau to siekiame leisdamiesi į karą. Ganytojai
čia iškelia giliausią šio vidinio suskilimo priežastį – nepagarbą Kūrėjui ir jo iškiliausiam kūriniui –
žmogui.
„Artėjančios Kalėdos vis naujai kviečia mus protu ir širdimi atminti Viešpaties dovanojamą žinią –
„Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų“ (Jn. 3, 16)“, – citavo diakonas šio
laiško esminę mintį, kuri, jo žodžiais, ir yra „apie Kalėdas“. Tai Dievo atsakas – savo Gelbėtojo
atsiuntimas į baisiausią pasaulio ir žmogaus vargą, į jo karą su visais aplinkui ir su savimi.
„Nuostabus ganytojų žodis – jie mato viltį“, – džiugiai sakė diakonas, atkreipdamas dėmesį, jog
laiške kalbama apie solidarumą, pagalbą, plg. „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų
mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40). Diakono mintimi, laiškas skatina gerbti kitokį, mylėti
žmogų Kristaus meile, nes patys tam nesame pajėgūs. Nepasiduoti nė mažiausių karų užuomazgoms
mūsų aplinkoje ir taip prisidėti prie taikos. Būti nuosekliais gyvybės gynėjais. Nepasiduoti nevilčiai,
nes „neturim kitos išeities, kaip tik nešti pasauliui žinią apie Ramybės Kunigaikštį“.
Padrąsinant priimti tikėjimo slėpinius atvira širdimi
Eucharistijos liturgijai vidudienį Šiluvos bazilikoje vadovavo Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas,
ją koncelebravo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ,
Jonavos dekanato, kuris tądien rengė patarnavimus piligrimams, dekanas kunigas Virginijus
Birjotas, kiti kunigai. Patarnavo ir Evangeliją skelbė diakonas Darius Chmieliauskas. Giedojo
Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos choras, vadovaujamas Egidijaus Obrikio.
Homiliją pasakęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas atkreipė dėmesį, jog šiuo prieškalėdiniu metu, kai
vyrauja prieblanda, kai laukiame šviesos, suvokiame, jog Dievas mums vis dėlto yra slėpinys, kuris
atsiveria savo laiku ir savo būdu.
Esame kviečiami šiuo metu įsimąstyti į Mergelės Marijos padėtį. Ji tuo metu nešiojosi po Viešpaties
slėpinį, tačiau jau netrukus jai reikėjo leistis į kelią dėl gyventojų surašymo, teko patirti ir nežinios,
kaip išsiskleis Viešpaties veikimas.
„Niekas man Dievo neįrodė, neparodė“, – kai kada žmogus pasako, tačiau čia, arkivyskupo mintimi,
kalba „supaprastinta versija“, protas, turintis puikybės.
„Nebijok, Marija, – tai skiriama ir mums“, – sakė arkivyskupas, padrąsindamas, jog neturime
gąsdintis ir krūpčioti nuo savo tikėjimo prieblandų ir tamsumų, bet semtis šviesos savo kelionei.
Dievo slėpinius turime priimti plačia ir nuolankia širdimi, atsiliepti taip, kad atsiliepė Mergelė
Marija. Tam ir skirtas šis Advento laikas. Ir išbandymuose, ir tamsoje gali išryškėti neįtikėtinos
tikėjimo galios. Ir išbandymai vis dėlto baigiasi Kalėdomis, kai girdime nuostabų dangaus kareivijų
šūksnį: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėms.“
Arkivyskupas Kęstutis šia proga prisiminė savo bičiulio, kunigo profesoriaus Jono Juraičio mintis,
kurios buvo išspausdintos 1968 metų gruodžio 6-ąją Šveicarijos laikraštyje.
„Mus supantis pasaulis nėra ryškioje šviesoje. Moksliniai tyrimai nepadaro pasaulio šviesesnio, o
tik galingesnį. Bet galybė gyvuoja tamsoje. Mes, žmonės, taip pat esam prieblandos būtybės, mes
nežinome nei apie savo pradžią, nei apie savo pabaigą. mes žinome tik apie save. Tai labai tamsios
žinios. Mes priklausomi nuo nuojautų ir atvėrimų. Mums belieka tik viltingas laukimas. Adventas,
šis tamsus ir ,deja, toks neramus metas prieš Kalėdas, yra viltingo laukimo simbolis. Tai pelėdiškas
laukimas, gilioje prieblandoje. Reikia stengtis rūpestingai įžvelgti tamsoje šviesą“, – be kita, rašė
tada kunigas J. Juraitis, kalbėdamas apie žmogaus neišmanymo naktį, kuriai Dievas davė savo
šviesą – Kristų Viešpatį.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
Marijos diena Šiluvoje
7.00 val. Šv. Mišios (Bazilikoje)
8.00 val. Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
9.00 val. Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
10.00 val. Šv. Mišios (Bazilikoje)
10.45 val. Švč. Sakramento adoracija (Bazilikoje)
11.00 val. Katechezė.
11.30 val. Rožinio malda ir Mergelės Marijos litanija (Bazilikoje)
12.00 val. Pagrindinės šv. Mišios (Bazilikoje)
