PABĖGIMAI Į ŠILUVĄ: absoliutus stebuklo tikrumas
PABĖGIMAI Į ŠILUVĄ: absoliutus stebuklo tikrumas
Sausio 9 – 11 d.
Ieškantiems trumpo pabėgimo nuo kasdienybės ir diskusijų su įdomiais žmonėmis.
Netradicinis, į kitas rekolekcijas nepanašus savaitgalis įvyks sausio 9 – 11 dienomis. Tai laikas, kuriame neskubėdami būsime drauge, kalbėsime, o viskuo kitu – nuo jaukaus kambario, pietų ir skanios kavos – bus pasirūpinta. Diskusijose ir viso savaitgalio metu dalyvaus teatrologė, religinio švietimo magistrė, Šiluvos piligrimų centro vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė, humanitarinių mokslų daktaras Kastytis Rudokas ir t. brolis dominikonas Jokūbas Marija Goštautas.
Savaitgalio metu drauge ieškosime stebuklų savo gyvenimuose bei pasaulyje, o ypač, tokioje vietoje kaip Šiluva. Lauks net dviejų knygų– t. Jokūbo Marijos Goštauto OP knygos „Susitikimas“ bei „Apie nutikusius stebuklus Šiluvoje: žmonių liudijimai“ pristatymai. Kviečiame trumpam pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių ir pabūti su įdomiais, skirtingas patirtis turinčiais žmonėmis. Vietų skaičius ribotas.
PROGRAMA
Penktadienis sausio 9 d.
17:00-18:00 val. Suvažiavimas Jono Pauliaus II piligrimų namuose
18:00 – 19:00 val. Vakarienė. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
19:00 – 20.00 val. meditacija ir malda Apsireikšimo koplyčioje
Šeštadienis sausio 10 d.
9:00 val. Tylos malda Jono Pauliaus II piligrimų namuose
9.30 val. Pusryčiai. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
10:30 val. dr. Kastyčio Rudoko paskaita „Absoliutus stebuklo tikrumas“ Šiluvos piligrimų centre
11:30 val. Kavos pertrauka/Diskusija. Šiluvos piligrimų centre
12.00 val. Laisvas laikas. Šv. Mišios. Bazilikoje
13:00 val. Pietūs. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
14:30 val. t. Jokūbo Marijos Goštauto OP paskaita „Malda it stebuklas“. Šiluvos piligrimų centre
15:30 val. Kavos pertrauka/Diskusija Šiluvos piligrimų centre
16:00 val. knygos „Apie nutikusius stebuklus Šiluvoje: žmonių liudijimai“ pristatymas bei aptarimas. Sudarytojai Silvija Čižaitė-Rudokienė ir dr. Kastytis Rudokas. Šiluvos piligrimų centre
18.00 val. vakarienė Jono Pauliaus II namuose
Sekmadienis sausio 11 d.
9:00 val. Ryto malda. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
9:30 val. Pusryčiai. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
10:30 val. t. Jokūbo Marijos Goštauto OP knygos „Susitikimas“ pristatymas ir aptarimas Šiluvos piligrimų centre
12:00 val. Šv. Mišios. Šiluvos bazilikoje
13.00 val. Atsisveikinimas
Apgyvendinama Jono Pauliaus II piligrimų namuose dviviečiuose arba vienviečiuose kambariuose.
Kaina asmeniui vienviečiame kambaryje: 220 Eur
Kaina asmeniui dviviečiame kambaryje: 170 Eur
„Pabėgimų į Šiluvą“ metu atsižvelgiame į finansinius iššūkius patiriančius asmenis, todėl vadovaudamiesi Mt 11, 28-30 „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate“ esame paruošę dvi nemokamas dalyvių vietas kiekvienam užsiėmimui. Dėl jų prašome susisiekti info@siluva.lt
Registracija į „Pabėgimus“ el. paštu info@siluva.lt
Daugiau informacijos: www.siluva.lt arba www.dominikonai.lt
Organizatoriai: VšĮ Šiluvos piligrimų centras ir Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynas
Pabėgimų draugai: Palendrių šv. Benedikto vienuolynas, Kauno arkivyskupijos kurija, Šiluvos parapija, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija, Raseinių krašto istorijos muziejus.
PABĖGIMAI Į ŠILUVĄ: absoliutus stebuklo tikrumas
PABĖGIMAI Į ŠILUVĄ: absoliutus stebuklo tikrumas
Sausio 9 – 11 d.
Ieškantiems trumpo pabėgimo nuo kasdienybės ir diskusijų su įdomiais žmonėmis.
Netradicinis, į kitas rekolekcijas nepanašus savaitgalis įvyks sausio 9 – 11 dienomis. Tai laikas, kuriame neskubėdami būsime drauge, kalbėsime, o viskuo kitu – nuo jaukaus kambario, pietų ir skanios kavos – bus pasirūpinta. Diskusijose ir viso savaitgalio metu dalyvaus teatrologė, religinio švietimo magistrė, Šiluvos piligrimų centro vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė, humanitarinių mokslų daktaras Kastytis Rudokas ir t. brolis dominikonas Jokūbas Marija Goštautas.
Savaitgalio metu drauge ieškosime stebuklų savo gyvenimuose bei pasaulyje, o ypač, tokioje vietoje kaip Šiluva. Lauks net dviejų knygų – t. Jokūbo Marijos Goštauto OP knygos „Susitikimas“ bei „Apie nutikusius stebuklus Šiluvoje: žmonių liudijimai“ pristatymai. Kviečiame trumpam pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių ir pabūti su įdomiais, skirtingas patirtis turinčiais žmonėmis. Vietų skaičius ribotas.
PROGRAMA
Penktadienis sausio 9 d.
17:00-18:00 val. Suvažiavimas Jono Pauliaus II piligrimų namuose
18:00 – 19:00 val. Vakarienė. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
19:00 – 20.00 val. meditacija ir malda Apsireikšimo koplyčioje
Šeštadienis sausio 9 d.
9:00 val. Tylos malda Jono Pauliaus II piligrimų namuose
9.30 val. Pusryčiai. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
10:30 val. dr. Kastyčio Rudoko paskaita „Absoliutus stebuklo tikrumas“ Šiluvos piligrimų centre
11:30 val. Kavos pertrauka/Diskusija. Šiluvos piligrimų centre
12.00 val. Laisvas laikas. Šv. Mišios. Bazilikoje
13:00 val. Pietūs. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
14:30 val. t. Jokūbo Marijos Goštauto OP paskaita „Malda it stebuklas“. Šiluvos piligrimų centre
15:30 val. Kavos pertrauka/Diskusija Šiluvos piligrimų centre
16:00 val. knygos „Apie nutikusius stebuklus Šiluvoje: žmonių liudijimai“ pristatymas bei aptarimas. Sudarytojai Silvija Čižaitė-Rudokienė ir dr. Kastytis Rudokas. Šiluvos piligrimų centre
18.00 val. vakarienė Jono Pauliaus II namuose
Sekmadienis sausio d.
9:00 val. Ryto malda. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
9:30 val. Pusryčiai. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
10:30 val. t. Jokūbo Marijos Goštauto OP knygos „Susitikimas“ pristatymas ir aptarimas Šiluvos piligrimų centre
12:00 val. Šv. Mišios. Šiluvos bazilikoje
13.00 val. Atsisveikinimas
Apgyvendinama Jono Pauliaus II piligrimų namuose dviviečiuose arba vienviečiuose kambariuose.
Kaina asmeniui vienviečiame kambaryje: 220 Eur
Kaina asmeniui dviviečiame kambaryje: 170 Eur
„Pabėgimų į Šiluvą“ metu atsižvelgiame į finansinius iššūkius patiriančius asmenis, todėl vadovaudamiesi Mt 11, 28-30 „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate“ esame paruošę dvi nemokamas dalyvių vietas kiekvienam užsiėmimui. Dėl jų prašome susisiekti info@siluva.lt
Registracija į „Pabėgimus“ el. paštu info@siluva.lt
Daugiau informacijos: www.siluva.lt arba www.dominikonai.lt
Organizatoriai: VšĮ Šiluvos piligrimų centras ir Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynas
Pabėgimų draugai: Palendrių šv. Benedikto vienuolynas, Kauno arkivyskupijos kurija, Šiluvos parapija, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija, Raseinių krašto istorijos muziejus.
Naujosios Jeruzalės šlovės atspindys Šiluvoje
„Ir išvydau šventąjį miestą – naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo išsipuošusi kaip nuotaka savo sužadėtiniui. Ir išgirdau galingą balsą, skambantį nuo sosto: „Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais.“ (Apr 21, 2-3), - šiuo vaizdiniu prasideda paskutinieji Apreiškimo Jonui pasakojimai. Po blogio, kuris nuolat įgyja žvėriškų padarų formas, po gerųjų persekiojimo ir tautų blaškymosi, - prasideda nauja epocha. Žemiškąjį miestą, - netobulą, suteptą, išniekintą, - pakeičia dangiškasis, - Naujoji Jeruzalė, kuri spindi kaip nuotaka ir nieko kas sutepta joje nėra. Šiame naujame mieste nebus Šventyklos, nes nebereikės vietos, kurioje būtų galima patirti susitikimą su Sacrum, nes pat miestas bus šventas ir pilnas Dievo šlovės, - jis pats bus šventykla.
Naujosios Jeruzalės vaizdinys visuomet veikė krikščioniškąją vaizduotę ir skatino ilgėti miesto, kuriame bus regima Dievo šlovė. Nuo ankstyvųjų viduramžių, bažnyčių pastatai simbolizavo Naująją Jeruzalę, - vietą, kur jau iš anksto patiriama tai kas bus Laikų pabaigoje. Neveltui sakralioji architektūra kartu su skulptūra ir daile, kūrė erdvę, kuri perkelia iš kasdienybės profanum į mysterium sacrum, - sugrąžina prarastąjį Rojų.
1924 m. pabaigta architekto A. Vivulskio Šiluvos Apsireiškimo koplyčia yra tobulas modernaus meno bandymas atskleisti dangiškosios Jeruzalės šlovę.
Vivulskio viziją atskleisti ir naujai interpretuoti pabandė architektas Kęstutis Vaikšnoras ir menotyrininkas dr. Kastytis Rudokas, sukūrę konceptualios architektūros projektą „Kubas“, kuriame pabrėžiamas koplyčios eschatologinis vaizdinys. Pirmasis pastato tarpsnis tarsi apgaubiamas Naujosios Jeruzalės reginiu, kurį įkvėpė Apreiškimo knygos 21 skyrius.
Regime permatomą ir balta bei aukso spalva žėrintį kūbą, kuris primena ir pranašo Ezechielio regėta Dievo Sosto viziją: „Aukščiau to, kas atrodė kaip jo juosmuo, regėjau spindesį tartum gintaro, kaip žėrinčios ugnies. O žemiau to, kas atrodė kaip jo juosmuo, regėjau tartum ugnį, su blizgančia pašvaiste visur aplinkui.“ (Ez 1, 27) Kūbo forma tai tiesioginė nuoroda į apaštalo Jono viziją: „Miestas išdėstytas keturkampiu; jo ilgis ir plotis lygūs. Jis išmatavo miestą mastu ir rado dvylika tūkstančių stadijų. Jo ilgis, plotis ir aukštis lygūs.“ (Apr 21, 16) Tobula forma, sudaryta iš vienodų matmenų yra nuoroda į Dievo tobulumą, kuriame nėra jokių priešybių ir disharmonijos. Miestą sudaro dvylika pamatų iš dvylika brangakmenių ir dvylika vartų, - tai dvylika Izraelio giminių, į kurias dabar įeina visos tautos – 12 pamatų, 12 vartų, gaunasi skaičius 144, kuris kartu yra nuoroda į 144 000 išrinktųjų, kurie galės įžengti į Naująją Jeruzalę. Į šį miestą bus sugabenti visų tautų lobiai, todėl architektūrinio projekto autoriai panaudojo spindinčią aukso spalvą.
Sakoma, kad Apreiškimo knyga yra pati sunkiausia ir klaidingiausiai perskaitoma knyga, tačiau vizos didžios vizijos nėra lengvos. Esame traukiami Naujosios Jeruzalės slėpinio, ieškome jo atšvaitų mūsų sakraliose erdvėse. Tegul šis konceptualios architektūros projektas „Kubas“, pažadina troškimą išgyventi visa pranokstantį dievybės įsiveržimą, kuris patiriamas esant Jo Šventovėje.
Kun. Robertas Urbonavičius
Konceptualios architektūros projektas įkvėptas Šiluvos
Lietuvoje nėra įprasta kurti konceptualios architektūros projektus, kurie inspiruojami mąstymo, kūrybinės jungties, architektūros sąsajų. Paprastai šie projektai yra idėjinės architektūros atributai, apmąstant ribines temas, nesikoncentruojant į materialųjį pastato įgyvendinimą.
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčios architekto Antano Vivulskio kūrybai būdinga kalbėti apie Dangaus karalystės buvimą jau čia, žemiškojoje realybėje. Todėl žvelgdami į šią koplyčią matome taip harmoningai susietus itin skirtingus architektūrinius ir net kultūrinius žanrus. Neabejotinai, architektūriniu požiūriu tai – šedevras, vertas pažymėti Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo įvykį.
Projektu „Kubas“ siekiama parodyti rodos nesutaikomų skirtybių: konceptualiosios ir realiosios architektūros, amžinybės ir laiko, transcendencijos ir fizinės realybės, galop Dievo ir žmogaus tarpuskvarbos momentą. Todėl centrine projekto ašimi tampa genialaus architekto Antano Vivulskio (1877-1919) suprojektuota Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireikšimo koplyčia ir jos pirmasis tarpsnis apsiaustas kubo formos struktūra. Objektas su kuriuo dirbama pasirenkamas neatsitiktinai – čia 1608 metais įvyksta Švč. Marijos apsireiškimas, kas tapo kertiniu įvykiu apibrėžiančiu tiek miestelio, tiek ir daugelio Lietuvos tikinčiųjų kartų identitetą.
Stebuklo realumas Šiluvoje tampa atspirties tašku projektu „Kubas“ kalbėti ne apie linijinį laiką, bet veikiau apie laiko pilnatvės galimybę. „Kubas“ čia žymi eschatologinį miestą – Naująją Jeruzalę, ir jame tekantį laiką –t.y. laikų pabaigą, kurioje pasaulio istorija kaip tik nesibaigia, bet yra įimama į amžinybės būklę. Išlieka visa, kas yra sukurta žmogaus, tik jau permainyta į visiškai gerą ir tobulą būtį vykstančią nuolatiniame, amžiname ir pilname „dabar“.
Žmogaus ir Dievo bendrakūra čia atskleidžiama per realios A. Vivulskio architektūros ir architekto Kęstučio Vaikšnoro sugeneruoto kubo reprezentuojančio Naujosios Jeruzalės būtį, persipinymą – tarsi superpozicijoje esančią visišką prieštarą ir kartu visišką bendrumą. Iš pirmo žvilgsnio sunku atskirti, ar projektu siekiama realaus fizinio jau egzistuojančio pastato perkeitimo, ar apsiribojama tik koncepcinės architektūros žanru.
Toks žaismas dviprasmybe puikiai perteikia dvasiniu realizmu grįstą miestelio identitetą. Kita vertus, šalia itin turtingos simbolikos, kurią naudojo savo architektūrinėje kalboje A Vivulskis, Naujosios Jeruzalės būtis, tiek ir pats kubas jau buvo stipriai nujaučiami. Tačiau tai, kas buvo paremta vien intuicija – dabar tampa paryškinta ir virsta į savotišką komunikacinę žinią tiek katalikiškam pasauliui, tiek sekuliariajam piligrimui ieškančiam skvarbaus kultūrinio sukrėtimo.
VšĮ Šiluvos piligrimų centro informacija
Angeliškasis laikas Šiluvos šventovėje
Aevum – nuostabus lotyniškas žodis, kilęs iš graikų αἰών (aiōn), reiškiančio amžių ar epochą. Jis nusako gyvenimo trukmę – visą, pilnai išpildytą amžių. Viduramžių scholastai, ypač šv. Tomas Akvinietis, šią sąvoką vartojo angeliškajam bei šventųjų sielų laikui apibūdinti. Tai tarsi tarpinė būtis, kuri į save įima ir mūsų žemiškajam pasauliui būdingo laikinumo aspektus, ir vienam Dievui – Šv. Trejybei būdingą amžinybės kategoriją. Supaprastintai tariant, aevumas – tai dvasinė-intelektinė kaita be laukimo ar vėlavimo. Tarp idėjos ir ją grindžiančio veiksmo čia nėra vidinio sunkumo, pastangos būtinybės ar entropinio linijiškumo, kurie būdingi mūsų žemiškajam laikui. Vis dėlto angeliškajame laike išlieka kaita, patirtis, netgi tam tikras tobulėjimas – atributai, kurie žymi kūrinio buvimą atskiru ir dėl to visiškai savarankišku savo kūrėjo atžvilgiu.
Katalikų bažnyčiose esančios ikonografinės programos iš esmės skirtos tam, kad kalbėtų mums iš angeliškojo ir šventųjų sielų patiriamo laiko perspektyvos. Kontempliuodami bažnytinį meną pirmiausia esame kviečiami apmastyti Šv. Rašto prasmę. Tačiau ikonografijos gebėjimas vienoje erdvėje sugretinti skirtingas Rašto vietas suteikia dar vieną dimensiją – tarsi atveria naujus neuroninius kelius mūsų sąmonėje. Tokio vizualinio apmąstymo pasekmė – gebėjimas kitaip suvokti istorinių įvykių priežastingumą. Tai papildoma dovana: kontempliuodami ne tik atskirus Šventojo Rašto epizodus, bet ir subtilius jų tarpusavio ryšius, esame vedami į gilesnį pažinimą ir platesnį regėjimą.
Šįsyk aptarkime Šiluvos Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilikos kairiojo altoriaus ikonografinės programos žinią mūsų neramiam pasauliui. Pats altorius yra skirtas Šventosios Šeimos temai. Temai, kuri bene geriausiai įprasmina tai, ko Dievas trokšta žmogui žemiškojoje būtyje. O mesijinio pažado išpildymas altoriuje atskleidžiamas per žmogiškuosius nuopuolius ir pakilimus iš jų.
Palubėse į pagrindinį altorių atsukta emociškai itin sunki scena. Apakinti pavydo jauniausiajam Juozapui, broliai už 20 sidabrinių monetų jį parduoda į vergiją (Pr 37, 30). Pasakojimas apie Švč. Šeimyną pradedamas šeimos įvykiais, kurie visiškai priešingais tam, ko trokšta Dievas žmogiškajai šeimai. Apmąstydami šią sceną savęs klausiame, kodėl yra leidžiami tokie, dėl baisaus neteisingumo kylantys poelgiai? Nesvarbu, jog šalia vaizduojama kita scena iš Pradžios knygos, kurioje Juozapas, būtent dėl to, kad buvo parduotas, atsiduria Egipto žemėje, ten tampa dešiniąja faraono ranka ir badmečio metu išgelbsti Egiptą ir Izraelį nuo bado, taip iš esmės leisdamas tęstis išganymo istorijai. Tačiau, kas gero gali būti iš nuodėmės?
Būnant prieš šio altoriaus visumos, visgi, nesinori kalbėti apie nuodėmę. Ji jokiu būdu nėra nei gėrio priežastis, nei pamatas, nei būtinybė. Bet verčiau šioje kompozicijoje įžvelgti žmogaus dvasinio ir net moralinio tobulėjimo kelią būtent iš angeliškojo ir šventųjų laiko perspektyvos. Įsivaizduokime, jei angelas kontempliuoja žmogų, tokį koks jis yra savyje, jo esmę (lot. quid) tai jis žvelgs ne į istorinį priežastingumą ar linijinį laiką, bet į loginį priežastingumą. Kitaip tariant – Izraelio sūnų nuopuolis, po to sekantis pakilimas yra nuodėmės ir jos taisymo aktas. Tačiau, jei žvelgiant istorinio laiko perspektyvoje galime sakyti, jog šie įvykiai „leidžia“ istorijai vystantis priartėti prie laiko, kuriame žemėje gyvena Šventoji Šeimyna, tai angeliškojo laiko perspektyvoje yra priešingai.
Būtent Įsikūnijimas ir begalinis Dievo gerumas, nepaisant, kad istorijoje vyksta „po“ Juozapo pardavimo akto, būtent jis yra priežastis to, jog Izraelio giminės bent dalinai ištaiso savo nuodėmę. Todėl tiek Šv. Raštas, tiek šiuos jo epizodus apmąstanti altoriaus ikonografinė programa ne tik kviečia į santykį su visa atperkančia Dievo laikysena žmogaus atžvilgiu, bet taip pat ragina pasinerti į laiko sandaros permąstymą savo sąmonėje. Viena vertus, mūsų kūnai esti linijiniame laike, kuris teka viena kryptimi, tačiau visada turime žinote, jog tą subtilią savo gyvenimo akimirką, kai priimame lemtingą sprendimą – mes visada galime naudotis visa mums būtina informacija, ateinančia tiek iš praeities, tiek laiku atraibuliuojančia iš ateities. Tai yra mūsų nemirtingos sielos uždavinys.
Taigi, Juozapas išgelbėja brolius, o jo veiksmai gelbėjant (beje, pats gelbėjimas yra ištęstas, nes Juozapas šiek tiek juos erzina) vėlgi – ištįsta laike, taip suponuojant kitą kertinį veiksmą – vyriausiojo brolio Judo pasisiūlymą už Benjaminą (Pr 44, 33-34). Prieš tai brolį pardavęs, dabar gi Judas siūlosi už jį aukotis. Čia tiek Juozapo, tiek ir Judo laikysena aiškiai rodo į Jėzaus mesijinį atpirkimą, kuris, viena vertus, tik įvyks istorinėje ateityje žiūrint iš brolių laiko perspektyvos, kita vertus – atpirkimo visuotinumas yra toks skvarbus, jog informacija apie nutikusį atpirkimą tampa tokia visuotina, kad sulaužo linijinio laiko rėmus ir pasiekia dvylika Izraelio giminių.
Nei Juozapas, nei, be jokios abejonės Judas, nėra tobuli. Todėl visą pranašystę apie būsimą tikrojo Mesijo – Jėzaus atėjimą galime gauti tik jungdami Juozapo ir jo brolių elgsenos modelius. Vieni modeliai rodo į tai, ką turime atmesti ir ko nedaryti, kiti į tai – kaip reikia elgtis. Neigiamybė Šv. Rašte ir Šiluvos bazilikoje yra pabrėžiama ne veltui, nes laisvas pasirinkimas jam garantuoja priėjimą prie visos įmanomos informacijos.
Vidurinėje sekcijoje matome Juozapo ir Marijos sužadėtuves – tarp jų kunigas ir Dekalogo akmenų simbolis. Šventosios Šeimos suformavimas parodomas žmogaus proto ir Dievo esmės kontekste. Ši santuoka būtų buvusi neteisėta pagal anuometinius žydų įstatymus, bet Dievo akyse ji yra teisėčiausia iš visų kada nors sudarytų santuokų, nes paženklinta nekalto prasidėjimo slėpiniu. Po vestuvių scena – altoriaus akcentas – Šv. Šeimos paveikslas.
Neatsitiktinai čia vaizduojama scena iš Evangelijos pagal Luką, kurios antrame skyriuje aprašomas dvylikamečio Jėzaus suradimas Jeruzalės Šventykloje. Tris dienas Jėzus praleidžia Šventykloje su Rašto aiškintojais. Čia svarbu tai, kad būdamas 12 –os metų, t.y. dar likus metams iki įvedimo į pilnateisį religinį žydo gyvenimą, Jėzus jau steigia krikščionybę. Ši Šv. Rašto vieta puikiai išaiškina Dievo visagalystės esmę – viena vertus, gerbdamas žmogaus laisvę Dievas save apriboja (kenozė). Šiuo atveju būdamas dvylikametis tarsi negalėtų diskutuoti su išmintingais kunigais, tačiau mokymo turint galią skvarba palieka tokį pėdsaką istorijoje, jog veikia tūkstančius metų tiek į ateitį nuo veiksmo, tiek į praeitį nuo veiksmo iki pat Juozapo pardavimo scenos.
Jėzaus visagalystė Šiluvos Švč. Mergelės Marijos bazilikoje atskleidžiama per nelengvą žmogaus istoriją. Ir, nors rodosi, kad pats žmogus yra marginalus bei silpnas, bet jame slypi be galo didelis potencialas. Į dešinę nuo paveikslo matome dvi figūras. Visai šalia – pranašė Ona. Yra autoritetingų nuomonių, teigiančių jog skulptūroje pavaizduota Ona ne pranašė, o Švč. Mergelės Marijos motina. Paliktas ikonografinis ambivalentiškumas, reikia pripažinti, tik sustiprina Dieviškosios superpozicijos emociją. Tačiau likime prie pranašės Onos vaizdinio, kuri tapusi našle visą savo likusį gyvenimą paskyrė budėjimui šventykloje. Jos budėjimas buvo apdovanotas, nes būtent jai bebudint kūdikėlis Jėzus yra paaukojamas Šventykloje. Šv. Ona, istorijos požiūriu būdama mažai nuopelnų turinti moteris, yra viena pirmųjų Evangelijos liudytojų (Lk 2, 36-38). Šalia jos – karalius Dovydas, religinė ir istorinė asmenybė. Paradoksalu, bet Ona į Šventraštį įeina kaip pranašė, teisioji, o štai Dovydas – galinga asmenybė, bet lieka itin prieštaringai vertinama. Onos buvimas šalia Dovydo altoriuje turi ir kitą prasmę – pasaulio akyse, tai žmonės iš skirtingų sluoksnių ir kartu jų nepamatysi, bet Dievo akyse visa yra įmanoma. Verta pastebėti, jog politinės galios ir tyro šventumo tema Šiluvos bazilikos interjero ikonografijoje pastebima ir kituose skulptūriniuose bei tapybos fragmentuose.
Ikonografinė altoriaus programa, jei tik turime šiek tiek informacijos, mums leidžia per kelias sekundes kiaurai pamatyti beveik 2000 metų vykusių įvykių esmę išganymo istorijoje. Labai ir labai retai kur būtų galima pamatyti Juozapą iš Senojo Testamento laikantį kryžių, ką matome Šiluvos bazilikoje. Toks ikonografijos autorių sprendimas yra artimas genialumui. Skaitant Juozapo istoriją (Pr 37-50) matyti, jog jis tikrai prieštaringa asmenybė, ne visada išvien teigiama. Tačiau kertiniai jo sprendimai yra teisūs dėl Jėzaus atpirkimo. Ir visgi, jokiu būdu čia nepanaikinamas žmogaus laisvos valios momentas. Juozapas galėjo laisvai priimti sprendimus nevaržomas Dievo valios. Ir vis tik, jo pranašiška žmogystė, skvarbus intelektas ir gilus pamaldumas leido sprendimuose naudotis informacija apie Kristaus auką ir atpirkimą, laiku atraibuliuojančia iš ateities. Juk tikrai, laisvas sprendimas reikalauja galimybės naudotis viskuo, net ir ta informacija, kuri kažkokiu slėpiningu, tačiau ir mokslui neprieštaraujančiu būdu, pasiekia mus laiku iš ateities.
Šv. Šeimos altorių galima apžiūrėti 3D formatu https://sketchfab.com/3d-models/sv-seimos-altorius-c1b379a2b2b34198b24dcaec3559436a
dr. Kastytis Rudokas
Nuo Šiluvos iki Madrido. Jėzaus Nazariečio ikonografija Šiluvos Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilikoje
Vos tik įžengus į iš išorės gana paprastą vėlyvojo baroko baziliką Šiluvoje, tiek pamaldų piligrimą, tiek smalsumo vedamą turistą gali priblokšti ne vien tai, ką jie išvys. Vienuolika metų (1775–1786) kurta interjero kompozicija iškart paveikia žmogų. Tačiau neabejotinai jį lydės nuojauta, kad vizualinė išraiška tėra paviršius, o tikroji esmė glūdi kontekste, kurias perteikia skulptūros ir paveikslai.
Iš tiesų, net keliaujant po didingiausias katalikiškojo pasaulio šventoves, retai kur sutiksime taip subtiliai perteiktą žinią apie žmogaus santykį su Dievu, su istorija, kitu žmogumi ar pačiu savimi, kaip tai matome nedideliame Lietuvos miestelyje. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos skulptūrų autorius – kunigas jėzuitas T. Podgaiskis. O ikonografinės programos siužetų išdėstymo ir pasakojimo autorystė, pasak profesorės L. Šinkūnaitės, turėjusi būti kolektyvinė – ypatingai išskiriant vyskupo J. D. Lopačinskio ir tuometinio Šiluvos klebono T. Bukotos indėlį.
Norint išsamiai aptarti visas čia slypinčias subtilybes, neužtektų nei ilgos ekskursijos, nei vienos mokslinės studijos. Tačiau šįsyk verta pažvelgti ne visai įprastu kampu – per Jėzaus Nazariečio skulptūrą ir jos ikonografinę reikšmę, tarsi tiltu jungiančią Šiluvą su saulėtąja Ispanija.
Pradžia. Madrido Jėzaus Nazariečio skulptūra
XII a. Prancūzijoje įkurtas Trinitorių vienuolynų ordinas, kurio viena esminių misijų buvo išpirkti krikščionis iš musulmonų nelaisvės. Neatsitiktinai būtent šie vienuoliai išpopuliarino vadinamąją Jėzaus Nazariečio vaizdavimo ikonografiją. Šis siužetas remiasi Evangelijos pagal Joną 18 skyriaus 12–14 eilutėmis, kur aprašomas Jėzaus suėmimas, surišimas ir aiškiai numatoma Jo mirtis. Dievas, būdamas visagalis, ir savo esme išreiškiantis laisvę, sutampančią su valia (plg. Jn 3,18), leidžiasi suvaržomas tam, kad žmogaus laisvė nebūtų pažeista. Ši surišto Jėzaus ikonografija, kaip ir pats Šventasis Raštas, radikaliai perinterpretuoja visagalystės ir teisingumo sampratą.
Žymiausia šio siužeto skulptūra, šiandien žinoma kaip Madrido Jėzus Nazarietis, sukurta XVII a. pirmoje pusėje Sevilijoje. Tai medinė, kilnojama skulptūra, skirta įspūdingoms Didžiojo Penktadienio procesijoms – vienam iš kertinių ispaniško katalikiškumo simbolių.
Vėliau skulptūra atsidūrė Maroke, kur 1681 m. buvo pagrobta sultono karių ir išniekinta. Trinitorių vienuoliai pasiūlė ją išpirkti už aukso kiekį, prilygstantį skulptūros ir kartu pagrobtų krikščionių svoriui. Ir čia įvyksta stebuklas: pasvėrus tiek žmones, tiek 185 cm aukščio skulptūrą, svoris sudarė tik tiek, kiek atitinka trisdešimčiai auksinių. Musulmonams neliko nieko kita, kaip atiduoti viską už krikščioniams itin simbolišką, bet materialiai nereikšmingą sumą. Nuo tada skulptūra laikoma stebuklinga. Ji saugoma Švč. Jėzaus Išpirkėjo bazilikoje Madride ir iki šiol naudojama viešosioms Didžiojo Penktadienio procesijoms.
Šiluvos Jėzus Nazarietis
Vienas originaliausių XX–XXI a. teologų J. M. Garrigues apie Jėzaus dievystę pasakė: „Avinėlis – tai absoliuti galia ir kartu visiška bejėgystė.“ Visagalybė reiškia galimybę apimti visą galios lauką, įskaitant tas ribas, kur galia pasibaigia. Tas pats Dievas, kuris leidžia žmogui jį suvaržyti dėl laisvės, kartu nepalieka žmogaus vieno su pasekmėmis.
Tiek Madrido, tiek Šiluvos Jėzaus Nazariečio skulptūros liudija, koks svarbus žmogus yra Dievui. Šiluvoje skulptūra įkomponuota dešiniojo (istoriškai vyrų pusės) altoriaus vidurinėje sekcijoje. Virš jos – kita pažeminimo scena: surištas ir išrengtas Jėzus Piloto teisme. O aukščiausioje vietoje – vos pastebima, į pagrindinį altorių pasukta Judo Iskarioto atgailos scena su išmestomis, tomis pačiomis trisdešimt monetų.
Šiluviškis Jėzus Nazarietis turi dvejopą reikšmę. Pirma, jis rodo nuodėmės pasekmes – žmogaus veiksmų poveikį ne tik žemėje, bet ir dangiškojoje tvarkoje. Jėzaus įsikūnijimas galėjo būti numatytas, tačiau ne žmogaus nuodėmė – tad Dievo susitikimas su žmogumi galėjo būti visiškai kitoks. Antra, ši skulptūra liudija, kad nėra tokios ribos, kurios peržengęs žmogus būtų apleistas Jėzaus. Šią mintį sustiprina altoriaus apačioje stovinčios dvi figūros – Romos šimtininkas, pervėręs Jėzaus šoną, ir apaštalas Paulius, buvęs Bažnyčios persekiotojas. Šie kontrastingi personažai atspindi tikėjimo virsmo įvairovę.
Antra, čia kalbama apie Dievo žmogystės aspektą, kur jis savo pavyzdžiu parodo, jog nėra ribos, kurią peržengęs žmogus nebebūtų ieškomas Jėzaus. Šitą surišto ir į mirtį pradedamo vesti Jėzaus Nazariečio ikonografinę mintį toliau plėtoja altoriaus apačioje esančių šventųjų skulptūros. Čia matome Romos šimtininką, ietimi pervėrusį Jėzaus šoną, ir Šv. Apaštalą Paulių, kuris iki susitikimo su Kristumi žiauriai persekiojo bažnyčią. Tai vėlgi du visiškai skirtingi personažai tačiau dėl tos skirtybės itin autentiškai apibūdinantys žmogaus susitikimo su Dievu būdų įvairovę.
Šiluvoje esančio Jėzaus Nazariečio skulptūra įgauna daugybę prasmių būtent dėl savo sąšaukos su bendra ikonografine bazilikos programa. Skirtingai nei Madrido stebuklingoji skulptūra, ši savo sakralumą įgyja būdama neatsiejama nuo vietos – Šiluvos, kurioje įvyko ir tebėra gyvas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo stebuklas.
Dangiškosios realybės perteikimas menine forma
Šiluvos miestelis išsiskiria ypatinga aukštos meninės vertės kūrinių koncentracija. Architektūra, dailė ir jų sintezė čia tampa unikaliu būdu kalbėti apie nesukurtuosius ir amžinuosius dalykus laike ir erdvėje.
Ikonografinės programos, katalikų bažnyčiose kuriamos kaip regimosios teologijos formos, tebespindi vertingumu – jos perteikia siužetus ne žodžiu, o erdviniu vaizdu, kuris kalba tiesiogiai į žmogaus sąmonę, pasąmonę ar vaizduotę. Šiluvos bazilikos ikonografinė programa – gerai suplanuota ir nuo XVIII a. pabaigos beveik nepakitusi. Tačiau šalia racionalaus planavimo čia jaučiamas ir Dievo kvietimas, išreiškiamas nepažeidžiant žmogaus valios – per kūrėjų intuityvius sprendimus. Jėzaus Nazariečio skulptūra yra vienas tokių pasirinkimų, kviečiančių visų kartų tikinčiuosius permąstyti laisvės, galios ir atsakomybės dovanas.
Detaliai apžiūrėti 3D skanuotą Švč. Jėzaus Širdies altorių Šiluvos bazilikoje galite paspaudę nuorodą: https://sketchfab.com/3d-models/svc-jezaus-sirdies-altorius-98a2bb2d4c0b4c00b5dc574539b28865
dr. Kastytis Rudokas
Antano Vivulskio architektūros šedevrui Šiluvoje – 100 metų
Tikriausiai jokie parašyti žodžiai negalėtų įvertinti Antano Vivulskio (1877-1919) – genijaus mums paliktos Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčios architektūrinės, istorinės ir net metafizinės reikšmės. Tai objektas, daug pralenkęs savo laikmetį, ir simboliškai įtvirtinantis tai, kas šio didžio menininko suvokimu buvo lietuviškumas pasauliniame kontekste. Dabar gi, sukakus 100 metų nuo šios koplyčios konsekracijos, 2024 metų rugsėjo 8 dieną, tikimąsi, jog pastatas bus paskelbtas aukščiausio lygmens valstybės saugomu kultūros paminklu.
Svarbus ne tik darbas, bet ir asmenybė. Gyvename tokiu periodu, kai istorinės, Lietuvos istoriją ar meną formavusios asmenybės, yra tapusios nemenko susiskaldymo objektu visuomenėje. A. Vivulskis visiška priešingybė – tai vienijantis asmuo, po kurio giliu katalikų tikėjimu puikiai sutelpa lietuviška ir lenkiška tapatybė, bei skulptoriaus ir architekto talentas. Galiausiai, iš šono rodytųsi tragiška šio žmogaus mirtis – 1919 metais sausio 10 d. tarnaudamas nuo bolševikų gintis skirtoje suformuotoje savanorių rinktinėje Vilniuje, pats jau sirgdamas plaučių uždegimu, atiduoda savo šiltą apsiaustą tarnybos draugui, ir po savaitės miršta. Tad tėvynės gynyba jam buvę svarbiau už kūrybinį potencialą ir nebaigtas statybas tiek minimams Šiluvos koplyčios, tiek ir didesnio mastelio Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios. Lietuva netenka genijaus, potencialiai kursiančio šedevrus atsikūrusioje nepriklausomoje valstybėje, tačiau šis gilaus tikėjimo ir patriotizmo persmelktas pasiaukojimas mums dovanoja sektiną asmenybę apimančią daug platesnius žmogaus veiklos barus nei vien tik kūryba.
Taigi, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčia, kurios projektas labai ankstyvas – 1903 metai, tampa ir savotiška menininko kūrybos viršūne. Tai tiek vienintelis išlikęs jo projektuotas pastatas, tiek ir vienintelis išlikęs tikrai beveik autentiškas jo sukurtas objektas apskritai. Viskas prasideda sulig tuometinio Šiluvos klebono kun. Marcijono Jurgaičio iniciatyva 1908 metais Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo 300 metų jubiliejui, apsireiškimo vietoje, vietoj buvusios medinės koplyčios, pastatyti didingą ir įvykio mastui priderantį rūmą.
Gerai žinodamas Šiluvos įvykių istoriją, tuo metu antro kurso architektūros studentas, uoliai imasi darbo ir palyginti greitai sukuria pastato koncepciją bei, kaip skulptoriui ir dera, paruošia būsimos šventovės maketą iš molio. Pats maketo rengimas tuo metu nebuvo įprastas reiškinys nei Lietuvos teritorijoje, nei carinės Rusijos projektavimo praktikoje. Vis dėlto, pastato statyba dėl įvairių rusų valdžios apribojimų prasideda tik 1912 metais, vyksta su pertraukomis, o pats objektas užbaigiamas 1924 metais, architektui jau mirus.
Pastato architektūra žavi tiek savo konceptualumu – lietuvišką tapatybę ir dvasią perteikti giliai archetipinėmis, bendrakultūrinėmis formomis. Čia atrasime ir senovės Egipto, ir viduramžių gotikos – rodos visiškai skirtingų stilistinių krypčių, bet gebėjimas derinti tokias netgi prieštaringas architektūrinės išraiškos formas stebina. Jei Vilniaus Švč. Jėzaus širdies projekte matome stiprią viduramžių architektūros įtaką, bei neabejotinas citatas paimtas iš garsiosios Paryžiaus Švč. Jėzaus širdies bažnyčios, tai šiluviškis variantas, nors ankstesnis laike, yra neriboto A. Vivulskio kūrybinio potencialo įrodymas. Apsireiškimo koplyčia jau yra tas darbas, kuris nėra saugiai paremtas kokiu nors tradicinės architektūros kanonu, o visiškai naujos, autentiškos formos išieškojimo rezultatas. Kitaip sakant, pastato architektūra yra ir virš laikmečio kultūrinių apribojimų, tiek virš bet kokių stiliaus normų.
Tačiau nauja A. Vivulskis kuria ne kaip ano meto modernistams būdinga – laužant, atmetant ar net panaikinant ilgametę pasaulio architektūros istoriją. Vivulskio nauja yra įauginta pačios tradicijos skvarboje, ir tokiu būdu, pastatas, būdamas visiška savo laikmečio inovacija – iš tiesų rodo į lietuviškos tapatybės istoriją ir tikrovę ir ją atspindėjusią architektūros tradiciją. Ir šita Lietuviška tikrovė yra giliai įausta į nutolusių istorijoje pasaulio civilizacijų rūbą, tarsi sakytų: „štai mes irgi esame sena tauta, archetipinė tauta“.
Dar vienas aspektas, kurį norisi paminėti, tai yra A. Vivulskio gebėjimas derinti smulkias detales ir stambias aklinas plokštumas – tai yra architektūrinės kalbos elementų kontrastas labai netikėtai veikia kaip pagrindinis raktas į harmoniją. Reikia pabrėžti, jog A. Vivulskio projektuoti ir įgyvendinti keturi portikai nebuvo tokie, kokius matome dabar. Portikai buvo mediniai, pats autorius jiems skyręs labai daug dėmesio, daug eskizavęs, daręs atskirus lipdinius. Medžio ir mūro architektūros derinimas yra itin sudėtingas ir, galima sakyti, labai pavojingas architektūrinis veiksmas, dažnai besibaigiantis nesėkme. Išlikusiose nuotraukose matome, kaip visas šitas, rodos, disonuoti tarpusavyje turinčių detalių šokis, kuria tobulą architektūrinę harmoniją, kuri leidžia suvokėjui tikrąja to žodžio prasme, kontempliuoti pastatą ir, matyt, geriau suprasti Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje prasmę.
Taigi, šalia begalės krikščioniškų ir, išžiūrimų, nacionalinių simbolių, gausaus pasaulinio architektūrinio konteksto sutalpinimo visame šitame darbe pasiekiant tobulą vienovę, mes nujaučiame architekto ir skulptoriaus A. Vivulskio siekį kalbėti apie Dangaus karalystę – perduoti visiškai realios Naujosios Jeruzalės vaizdinį, visiems matoma ir aiškiai suvokiama forma. A. Vivulskis buvo didelis novatorius, žvelgęs į ateitį, bet puikiai suprato, jog tikroji ateitis ne atmeta seną, bet jį įtraukia į „čia ir dabar“ kuriamą realybę. Toks be apribojimų skvarbus žvilgsnis į realybę, ypač juntamas Šiluvos koplyčios kompozicijoje, mums ir dabar yra pavyzdys, kaip kurti ne tik naują, kokybišką architektūrą, bet ir visą valstybę.
Siekiant kiek įmanoma plačiau skleisti žinią apie A. Vivulskio gyvenimą, kūrybą ir nuo jos neatsiejamą Švč. Mergelės Marijos apsireiškimą Šiluvoje ant akmens, ant kurio ir stovi šios šventovės altorius, rengiama IV tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje Antanui Vivulskiui atminti. Ateitis, tradicija ir tikėjimas. Konferencija vyks 2024 metų rugsėjo 26 d. Šiluvos piligrimų centre. Konferencijos pradžia 10 val. 30 min. Daugiau informacijos www.siluva.lt
Rengiant tekstą buvo naudotasi profesorės, architektūros istorikės dr. Nijolės Lukšionytės – Tolvaišienės monografija: „Antanas Vivulskis (1877-1919). Tradicijų ir modernumo dermė“
Tekstą parengė dr. Kastytis Rudokas
Knygų „Totalinis miestas“ ir Šv. Teresės Avilietės „Gyvenimo knyga“ pristatymas Šiluvoje
Kaip mums šiandieną skamba žymioji Karlo Rahnerio ištara apie ateities krikščionį: „Atsidavęs ateities krikščionis bus arba mistikas, kuris „kažką“ patyrė, arba jo apskritai nebebus“? Nors nustumtas į paradigmos paraštes, šis klausimas kaip niekada tampa aktualiu. Ir jis liečia ne tik atsidavusius krikščionis, bet ir pasaulietiškojo gyvenimo ritme paskendusius individus, kurie ieško kažko, klausimo į kurį atsakymo nepateiks netgi toks tobulas įrankis kaip chatGPT.
Atsakymų ieškosime ir Šiluvos šventovėje. Kovo 8 dieną, 18 val. Šiluvos piligrimų centre bus pristatoma dr. Kastyčio Rudoko monografija „Totalinis miestas“. Nors veikalas mokslinis, tačiau tuo pačiu ir mistinis, siekiantis praskleisti šydą į mums plika akimi nematomą miesto realybę, subtiliai pridengtą nuo asmens juslių, bet taip pat ir prieinamą kiekvienam trokštančiam to pažinimo. Knygoje paliečiamos bendražmogiškos temos apie laiko tėkmę, žmogaus kaip asmens tobulėjimą, jo apgyvendintą pasaulį ne tik kaip vietą bet ir virš-sąmonės būklę.
Tęsiant ieškojimus, jau kovo 9 dieną, 17 val. Šiluvos piligrimų centre pristatoma naujai dr. Jūratės Micevičiūtės iš ispanų kalbos išversta Šv. Teresės Avilietės „Gyvenimo knyga“. Tai pirmasis didelės apimties šios šventosios darbas, kurį laikydami mistinės literatūros šedevru tikrai nesuklysime. J. Micevičiūtė teigia, jog Teresei, pirmajai iš visų autorių kada nors rašiusių, pavyko padaryti tai, ką galėtume pavadinti „sielos autobiografija“. „Gyvenimo knyga“ – tai žinia iš XVI amžiaus Ispanijos, bet neabejotinai būdama tokia paveikia, ji virpina ir šiuolaikinio žmogaus sielą.
Knygų pristatyme dalyvauja dr. Jūrate Micevičiūtė, dr. Kastytis Rudokas, moderuoja Silvija Čižaitė – Rudokienė. Pristatymo ir diskusijos dalyviams bus galima užduoti rūpimus klausimus, taip pat pabendrauti prie kavos puodelio.
Pristatymų datos ir laikai:
Kovo 8 d. 18.00 val. dr. Kastyčio Rudoko monografijos „Totalinis miestas“ pristatymas Šiluvos piligrimų centre.
Kovo 9 d. 17.00 val. Šv. Teresės Avilietės „Gyvenimo knygos“ pristatymas Šiluvos piligrimų centre.
VšĮ Šiluvos piligrimų centro informacija
Knygos „Totalinis miestas“ pristatymas
Ši monografija – tai originalus ir gilus miesto fenomeno analizės veikalas, praplečiantis jo suvokimo ribas ir į lietuvišką humanitarikos lauką įnešantis stiprią intelektualinę įtampą ir provokaciją.
Pristatymą moderuos Silvija Čižaitė-Rudokienė.
Laikas: Kovo 8 d. 18.00 val.
PABĖGIMAI Į ŠILUVĄ: Mūsų laisvė ir Dievas
Renginio data: 2024 m. kovo 8-10 d.
Ieškantiems trumpo pabėgimo nuo kasdienybės ir diskusijų su įdomiais žmonėmis.
Netradicinis, į kitas rekolekcijas nepanašus savaitgalis laukia jau kovo 8–10 dienomis. Tai savaitgalis su diskusijomis, pokalbiais apie laisvę ir Dievą. Diskusijose ir viso savaitgalio metu dalyvaus vertėja, piligriminių kelionių gidė, knygų autorė dr. Jūratė Micevičiūtė, humanitarinių mokslų daktaras Kastytis Rudokas ir t. brolis dominikonas Mindaugas Slapšinskas.
Savaitgalio metu drauge ieškosime atsakymų į tokius klausimus kaip, kiek žmogui kainuoja laisvė, kaip kalbėti apie laisvę šiandieną mums, gyvenantiems mūsų tėvynėje Lietuvoje, ką apie laisvę kalba meno kūrėjai. Tad kviečiame su mumis drauge trumpam pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių, pabūti su įdomiais, skirtingas patirtis turinčiais žmonėmis ir drauge padiskutuoti, kelti klausimus ir išgirsti skirtingas nuomones.
Penktadienis kovo 8 d.
17:00-18:00 Suvažiavimas Jono Pauliaus II piligrimų namuose
18:00 – 19:00 dr. Kastyčio Rudoko monografijos „Totalinis miestas“ pristatymas Šiluvos piligrimų centre
19:00 Vakarienė. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
20:00 muzikinė meditacija Šiluvos bazilikoje
Šeštadienis kovo 9 d.
9:00 Tylos malda Jono Pauliaus II piligrimų namuose
9.30 Pusryčiai. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
10:30 dr. Kastyčio Rudoko paskaita: „Ar įmanoma rinktis savo praeitį? Teoriniai retrokauzalumo koncepcijos metmenys“ Šiluvos piligrimų centre
11:30 Kavos pertrauka/Diskusija. Šiluvos piligrimų centre
13:00 Pietūs. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
14:30 dr. Jūratės Micevičiūtės paskaita „Gyvena manyje Kristus“: o kaipgi mano laisvė?“ (XVI a. ispanų mistikų įžvalgos). Šiluvos piligrimų centre
15.30 Kavos pertrauka/Diskusija. Šiluvos piligrimų centre
17:00 Šv. Jėzaus Teresės Avilietės „Gyvenimo knygą“ Šiluvos piligrimų centre pristato knygos vertėja dr. Jūratė Micevičiūtė
18:30 Vakarienė. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
20:00 Malda prie Stebuklingojo paveikslo. Šiluvos bazilikoje
Sekmadienis kovo 10 d.
9:00 Ryto malda. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
9:30 Pusryčiai. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
10:00 t. Mindaugo Slapšinsko OP paskaita „Kūryba, tikėjimas ir laisvės proveržis“. Šiluvos piligrimų centre
11:00 Kavos pertrauka/Laisvas laikas
12:00 Šv. Mišios. Šiluvos bazilikoje
Apgyvendinama Jono Pauliaus II piligrimų namuose dviviečiuose arba vienviečiuose kambariuose.
Kaina asmeniui vienviečiame kambaryje: 200 Eur
Kaina asmeniui dviviečiame kambaryje: 150 Eur
„Pabėgimų į Šiluvą“ metu atsižvelgiame į finansinius iššūkius patiriančius asmenis, todėl vadovaudamiesi Mt 11, 28-30 „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate“ esame paruošę dvi nemokamas dalyvių vietas kiekvienam užsiėmimui. Dėl jų prašome susisiekti info@siluva.lt
Į kainą įskaičiuota: apgyvendinimas, maitinimas tris kartus per dieną, lektorių paskaitos, kavos pertraukėlės. Į kainą neįskaičiuotas atvykimas iki Šiluvos. Registruojantis mokamas 50 Eur avansas už asmenį. Avansas grąžinamas apie nedalyvavimą pranešant ne trumpiau nei 3 savaitės iki renginio.
Registracija į „Pabėgimus“ el. paštu info@siluva.lt
Daugiau informacijos: www.siluva.lt arba www.dominikonai.lt
Organizatoriai: VšĮ Šiluvos piligrimų centras ir Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynas
Pabėgimų draugai: Palendrių šv. Benedikto vienuolynas, Utenos Dievo Apvaizdos seserų kongregacija, Kauno arkivyskupijos kurija, Šiluvos parapija, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija, Raseinių krašto istorijos muziejus.