Bernelių šv. Mišios
Artėjant žiemos šventėms, Šiluvos šventovėje kviečiama jungtis į Adventinį laukimą įžiebiant ne tik eglę, bet ir širdį. Pamažu tradicija tampa tai, jog mieste vyraujančiam žiemos šurmuliui atsvara tampa šventovėje tvyrantis ramus, tačiau ne paprastas laukimas.
Gruodžio 24 d. 22.00 val. Bernelių šv. Mišios Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje
Gruodžio 31 d. 23.30 val. Naujieji metai drauge su malda. Padėkos šv. Mišios už praėjusius metus. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje
Sausio 6 d. Trijų karalių šventė Šiluvoje. 12.00 val. Šv. Mišios Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje
Visą gruodžio mėnesį Šiluvoje galėsite aplankyti Šv. Kalėdų simbolį – gyvą prakartėlę, Kalėdinę eglučių alėją, Kalėdų Senelio rezidenciją, dalyvauti edukacijose.
Renginiai organizuojami drauge su Šiluvos seniūnija, Raseinių rajono kultūros centru ir Šiluvos parapija.
Naktinė Švč. Sakramento adoracija
𝐍𝐚𝐤𝐭𝐢𝐧ė Š𝐯č. 𝐒𝐚𝐤𝐫𝐚𝐦𝐞𝐧𝐭𝐨 𝐚𝐝𝐨𝐫𝐚𝐜𝐢𝐣𝐚 𝐬𝐮 „𝐌𝐚𝐫𝐢𝐣𝐨𝐬 𝐫𝐚𝐝𝐢𝐣𝐮“. Pradedama 22 val. ir baigiama 7 val. šv. Mišiomis.
9 val. šv. Mišios.
10 val. šv. Mišios.
11 val. katechezė. Sako vyskupas Saulius Bužauskas.
11.30 val. Švč. Sakramento adoracija. Rožinio malda. Švč. Mergelės Marijos litanija.
12 val. iškilmingos šv. Mišios.
13.30 val. Švč. Sakramento adoracija (iki 16 val. ).
14 val. Rožinis.
15 val. Dievo Gailestingumo vainikėlis ir Kryžiaus kelio apmąstymas.
Šiluvos bazilikos choro koncertas "Giesmės Šiluvos Marijai"
Rugsėjo 5–15 dienomis Šiluvoje vyks vieni didžiausių atlaidų – Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai, dar vadinami Šilinėmis.
Per šią 10 dienų tikėjimo šventę kviečiame dalyvauti Šv. Mišiose, Švč. Sakramento adoracijoje, Žiburių procesijoje, Liturginėse valandose, atvykti pokalbiui ar išpažinčiai. Šventės programoje svarbią vietą užima ir kultūriniai renginiai.
Šiemet dviejų šeštadienių vakarais skambės dviejų chorų koncertai. Simboliškai pirmasis pasirodymas vyks rugsėjo 6 d. 19.00 val. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje. Jį atliks Šiluvos bazilikos choras, pristatydamas programą „Giesmės Šiluvos Marijai“.
Koncertas – nemokamas.
Kviečiame dalyvauti atlaiduose, o vakare, prieš įspūdingą Žiburių procesiją, pasinerti į muzikos garsus.
Marijos diena Šiluvoje
Tryliktos dienos pamaldumas Marijai išpopuliarėjo po jos apsireiškimų Fatimoje (Portugalija), kuomet 1917 m. gegužės-spalio mėn. ji pasirodydavo trims piemenėliams būtent 13 mėnesio dieną. Šią dieną Šiluvą užplūsta prašantys Marijos užtarimo įvairiomis asmeninėmis intencijomis, ypač meldžiamasi už Lietuvą. Dėkojama už suteiktą laisvės dovaną, prašoma laiminti šiandienos žmonių gyvenimą.
8.00 val. šv. Mišios.
9.00 val. šv. Mišios.
7.00 val. šv. Mišios (užbaigiant naktinę adoraciją).
10.00 val. šv. Mišios.
11.00 val. katechezė kun. Nerijus Pipiras
11.30 val. Švč. Sakramento adoracija. Rožinio malda.
12.00 val. iškilmingos šv. Mišios.
13.30 val. Švč. Sakramento adoracija (iki 16.00 val. ).
14.00 val. Rožinis.
15.00 val. Gailestingumo vainikėlis
Naktinė Švč. Sakramento Adoracija su Marijos Radijumi
Visi, kurie dalyvaus adoracijoje ir registruosis su kodu MARIJOS RADIJAS, gali pasinaudoti ypatingu pasiūlymu nakvynei Jono Pauliaus II piligrimų namuose:
-
Vienvietis kambarys – tik 15 Eur
-
Dvivietis kambarys – vos 10 Eur asmeniui
-
Pusryčiai – visiškai NEMOKAMAI!
Registracija būtina – rašykite el. paštu:
jono.pauliaus.namai@siluva.lt
Nuo Šiluvos iki Madrido. Jėzaus Nazariečio ikonografija Šiluvos Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilikoje
Vos tik įžengus į iš išorės gana paprastą vėlyvojo baroko baziliką Šiluvoje, tiek pamaldų piligrimą, tiek smalsumo vedamą turistą gali priblokšti ne vien tai, ką jie išvys. Vienuolika metų (1775–1786) kurta interjero kompozicija iškart paveikia žmogų. Tačiau neabejotinai jį lydės nuojauta, kad vizualinė išraiška tėra paviršius, o tikroji esmė glūdi kontekste, kurias perteikia skulptūros ir paveikslai.
Iš tiesų, net keliaujant po didingiausias katalikiškojo pasaulio šventoves, retai kur sutiksime taip subtiliai perteiktą žinią apie žmogaus santykį su Dievu, su istorija, kitu žmogumi ar pačiu savimi, kaip tai matome nedideliame Lietuvos miestelyje. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos skulptūrų autorius – kunigas jėzuitas T. Podgaiskis. O ikonografinės programos siužetų išdėstymo ir pasakojimo autorystė, pasak profesorės L. Šinkūnaitės, turėjusi būti kolektyvinė – ypatingai išskiriant vyskupo J. D. Lopačinskio ir tuometinio Šiluvos klebono T. Bukotos indėlį.
Norint išsamiai aptarti visas čia slypinčias subtilybes, neužtektų nei ilgos ekskursijos, nei vienos mokslinės studijos. Tačiau šįsyk verta pažvelgti ne visai įprastu kampu – per Jėzaus Nazariečio skulptūrą ir jos ikonografinę reikšmę, tarsi tiltu jungiančią Šiluvą su saulėtąja Ispanija.
Pradžia. Madrido Jėzaus Nazariečio skulptūra
XII a. Prancūzijoje įkurtas Trinitorių vienuolynų ordinas, kurio viena esminių misijų buvo išpirkti krikščionis iš musulmonų nelaisvės. Neatsitiktinai būtent šie vienuoliai išpopuliarino vadinamąją Jėzaus Nazariečio vaizdavimo ikonografiją. Šis siužetas remiasi Evangelijos pagal Joną 18 skyriaus 12–14 eilutėmis, kur aprašomas Jėzaus suėmimas, surišimas ir aiškiai numatoma Jo mirtis. Dievas, būdamas visagalis, ir savo esme išreiškiantis laisvę, sutampančią su valia (plg. Jn 3,18), leidžiasi suvaržomas tam, kad žmogaus laisvė nebūtų pažeista. Ši surišto Jėzaus ikonografija, kaip ir pats Šventasis Raštas, radikaliai perinterpretuoja visagalystės ir teisingumo sampratą.
Žymiausia šio siužeto skulptūra, šiandien žinoma kaip Madrido Jėzus Nazarietis, sukurta XVII a. pirmoje pusėje Sevilijoje. Tai medinė, kilnojama skulptūra, skirta įspūdingoms Didžiojo Penktadienio procesijoms – vienam iš kertinių ispaniško katalikiškumo simbolių.
Vėliau skulptūra atsidūrė Maroke, kur 1681 m. buvo pagrobta sultono karių ir išniekinta. Trinitorių vienuoliai pasiūlė ją išpirkti už aukso kiekį, prilygstantį skulptūros ir kartu pagrobtų krikščionių svoriui. Ir čia įvyksta stebuklas: pasvėrus tiek žmones, tiek 185 cm aukščio skulptūrą, svoris sudarė tik tiek, kiek atitinka trisdešimčiai auksinių. Musulmonams neliko nieko kita, kaip atiduoti viską už krikščioniams itin simbolišką, bet materialiai nereikšmingą sumą. Nuo tada skulptūra laikoma stebuklinga. Ji saugoma Švč. Jėzaus Išpirkėjo bazilikoje Madride ir iki šiol naudojama viešosioms Didžiojo Penktadienio procesijoms.
Šiluvos Jėzus Nazarietis
Vienas originaliausių XX–XXI a. teologų J. M. Garrigues apie Jėzaus dievystę pasakė: „Avinėlis – tai absoliuti galia ir kartu visiška bejėgystė.“ Visagalybė reiškia galimybę apimti visą galios lauką, įskaitant tas ribas, kur galia pasibaigia. Tas pats Dievas, kuris leidžia žmogui jį suvaržyti dėl laisvės, kartu nepalieka žmogaus vieno su pasekmėmis.
Tiek Madrido, tiek Šiluvos Jėzaus Nazariečio skulptūros liudija, koks svarbus žmogus yra Dievui. Šiluvoje skulptūra įkomponuota dešiniojo (istoriškai vyrų pusės) altoriaus vidurinėje sekcijoje. Virš jos – kita pažeminimo scena: surištas ir išrengtas Jėzus Piloto teisme. O aukščiausioje vietoje – vos pastebima, į pagrindinį altorių pasukta Judo Iskarioto atgailos scena su išmestomis, tomis pačiomis trisdešimt monetų.
Šiluviškis Jėzus Nazarietis turi dvejopą reikšmę. Pirma, jis rodo nuodėmės pasekmes – žmogaus veiksmų poveikį ne tik žemėje, bet ir dangiškojoje tvarkoje. Jėzaus įsikūnijimas galėjo būti numatytas, tačiau ne žmogaus nuodėmė – tad Dievo susitikimas su žmogumi galėjo būti visiškai kitoks. Antra, ši skulptūra liudija, kad nėra tokios ribos, kurios peržengęs žmogus būtų apleistas Jėzaus. Šią mintį sustiprina altoriaus apačioje stovinčios dvi figūros – Romos šimtininkas, pervėręs Jėzaus šoną, ir apaštalas Paulius, buvęs Bažnyčios persekiotojas. Šie kontrastingi personažai atspindi tikėjimo virsmo įvairovę.
Antra, čia kalbama apie Dievo žmogystės aspektą, kur jis savo pavyzdžiu parodo, jog nėra ribos, kurią peržengęs žmogus nebebūtų ieškomas Jėzaus. Šitą surišto ir į mirtį pradedamo vesti Jėzaus Nazariečio ikonografinę mintį toliau plėtoja altoriaus apačioje esančių šventųjų skulptūros. Čia matome Romos šimtininką, ietimi pervėrusį Jėzaus šoną, ir Šv. Apaštalą Paulių, kuris iki susitikimo su Kristumi žiauriai persekiojo bažnyčią. Tai vėlgi du visiškai skirtingi personažai tačiau dėl tos skirtybės itin autentiškai apibūdinantys žmogaus susitikimo su Dievu būdų įvairovę.
Šiluvoje esančio Jėzaus Nazariečio skulptūra įgauna daugybę prasmių būtent dėl savo sąšaukos su bendra ikonografine bazilikos programa. Skirtingai nei Madrido stebuklingoji skulptūra, ši savo sakralumą įgyja būdama neatsiejama nuo vietos – Šiluvos, kurioje įvyko ir tebėra gyvas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo stebuklas.
Dangiškosios realybės perteikimas menine forma
Šiluvos miestelis išsiskiria ypatinga aukštos meninės vertės kūrinių koncentracija. Architektūra, dailė ir jų sintezė čia tampa unikaliu būdu kalbėti apie nesukurtuosius ir amžinuosius dalykus laike ir erdvėje.
Ikonografinės programos, katalikų bažnyčiose kuriamos kaip regimosios teologijos formos, tebespindi vertingumu – jos perteikia siužetus ne žodžiu, o erdviniu vaizdu, kuris kalba tiesiogiai į žmogaus sąmonę, pasąmonę ar vaizduotę. Šiluvos bazilikos ikonografinė programa – gerai suplanuota ir nuo XVIII a. pabaigos beveik nepakitusi. Tačiau šalia racionalaus planavimo čia jaučiamas ir Dievo kvietimas, išreiškiamas nepažeidžiant žmogaus valios – per kūrėjų intuityvius sprendimus. Jėzaus Nazariečio skulptūra yra vienas tokių pasirinkimų, kviečiančių visų kartų tikinčiuosius permąstyti laisvės, galios ir atsakomybės dovanas.
Detaliai apžiūrėti 3D skanuotą Švč. Jėzaus Širdies altorių Šiluvos bazilikoje galite paspaudę nuorodą: https://sketchfab.com/3d-models/svc-jezaus-sirdies-altorius-98a2bb2d4c0b4c00b5dc574539b28865
dr. Kastytis Rudokas