PABĖGIMAI Į ŠILUVĄ. Adventus: kad ramybė ateitų

Kuomet savo kasdienybėje dažnai judame greičiau nei norime ar galime, yra vieta, kurioje galima trumpam stabtelti. Pabėgimai į Šiluvą – tai asmeninės ramybės laikas dovanojantis tiek paskaitas su diskusijomis, tiek dvasinius pokalbius su vietos ir kultūros pažinimu.

Šiluvos piligrimų centras drauge su Vilniaus Dominikonais kviečia vieną gruodžio savaitgalį pabėgti į Šiluvą tam, kad ramybė ateitų. Nuo gruodžio 2 iki 4 d. jūsų lauks prasminga dovana artimui, Kalėdaičių sau ir artimiesiems gaminimas, paskaitos ir susitikimai su arkivyskupu Lionginu Virbalu SJ, Šiluvos parapijos klebonu Erastu Murausku, broliu dominikonu t. Mindaugu Slapšinsku, sesėmis Eucharistietėmis – jie visi susiburia tam, jog kiekvienam dalyvaujančiam rastų laiko.

Kviečiame vieną gruodžio savaitgalį pabėgi į Šiluvą ir susigrąžinti asmeninę ramybę.

Apgyvendinama sesių Eucharistiečių vienuolyno patalpose bei Jono Pauliaus II namuose.

Kaina – 120 Eur žmogui. Į kainą įskaičiuota: apgyvendinimas dviviečiuose kambariuose, maitinimas tris kartus per dieną, intencijų žvakės, Kalėdaičio gamyba, paskaitos ir susitikimai. Į kainą neįskaičiuotas atvykimas iki vietos.

Būtina registracija iki lapkričio 25 d. Vietų skaičius itin ribotas. Registracija vykdoma el. paštu info@siluva.lt

Daugiau informacijos galite rasti www.siluva.lt bei www.dominikonai.lt

Į klausimus atsakome:  el. paštu info@siluva.lt arba telefonu 866362840 (Silvija)

 

Programa:

Penktadienis gruodžio 2 d.

Įsikurti vienuolyne arba Jono Pauliaus II namuose dalyvius kviečiame nuo 15:00 Atvykimas/laisvas laikas

18:00 – 19:00 Suvažiavimas

19:00 Vakarienė Jono Pauliaus II namuose

20:00 Intencijų žvakės uždegimas. Malda Šviesos koplytėlėje

Šeštadienis gruodžio 3 d.

8.00 Ryto malda su sesėmis Eucharistietėmis vienuolyno erdvėse

9:00 Pusryčiai Jono Pauliaus II namuose

10:00  Paskaita arkiv. Lionginas Virbalas „Kodėl verta laukti?“. Šiluvos piligrimų centre

11:00 Kavos pertrauka Šiluvos piligrimų centre

12:00 Šv. Mišios vienuolyno erdvėse

13:00 Pietūs Jono Pauliaus II namuose

14.00 Paskaita kun. Erastas Murauskas „Kam reikalingas adventas arba ramybės prabanga ir būtinybė šiandienos žmogui“. Šiluvos piligrimų centre

15.00 kavos pertrauka Šiluvos piligrimų centre

15.30 Kalėdaičių gamybą bei paskaita/diskusija apie jų esmę su sese Regina Teresiute. Šiluvos piligrimų centre

16:30 Individualus pokalbis su kunigu arba vienuole

18:30 Vakaro malda prie Stebuklingojo paveikslo Bazilikoje, asmeninių intencijų paruošimas

19.00 vakarienė Jono Pauliaus II namuose

Sekmadienis gruodžio 4 d.

8:00 Ryto malda su sesėm Eucharistietėmis vienuolyno erdvėse

9:00 Pusryčiai Jono Pauliaus II namuose

10:00 Impulsas ramybės atėjimo momento brandinimui

11:40 Laisvas laikas

12:00 Šv. Mišios Bazilikoje

13:00 Pietūs Jono Pauliaus II namuose

14:00 Išvykimas


Pabėgimai į Šiluvą

Kuomet savo kasdienybėje dažnai judame greičiau nei norime ar galime, yra vieta, kurioje galima trumpam stabtelti. Pabėgimai į Šiluvą – tai asmeninės ramybės laikas dovanojantis tiek paskaitas su diskusijomis, tiek dvasinius pokalbius su vietos ir kultūros pažinimu.

Šiluvos piligrimų centras drauge su Vilniaus Dominikonais kviečia vieną gruodžio savaitgalį pabėgti į Šiluvą tam, kad ramybė ateitų. Nuo gruodžio 2 iki 4 d. jūsų lauks prasminga dovana artimui, Kalėdaičių sau ir artimiesiems gaminimas, paskaitos ir susitikimai su arkivyskupu Lionginu Virbalu SJ, Šiluvos parapijos klebonu Erastu Murausku, broliu dominikonu t. Mindaugu Slapšinsku, kun. Robertu Urbonavičiumi, sesėmis Eucharistietėmis – jie visi susiburia tam, jog kiekvienam dalyvaujančiam rastų laiko.

Kviečiame vieną gruodžio savaitgalį pabėgi į Šiluvą ir susigrąžinti asmeninę ramybę.

Apgyvendinama sesių Eucharistiečių vienuolyno patalpose bei Jono Pauliaus II namuose.

Kaina – 120 Eur žmogui. Į kainą įskaičiuota: apgyvendinimas dviviečiuose kambariuose, maitinimas tris kartus per dieną, intencijų žvakės, Kalėdaičio gamyba, paskaitos ir susitikimai. Į kainą neįskaičiuotas atvykimas iki vietos.

Būtina registracija iki lapkričio 25 d. Vietų skaičius itin ribotas. Registracija vykdoma el. paštu info@siluva.lt

Daugiau informacijos galite rasti www.siluva.lt bei www.dominikonai.lt

Į klausimus atsakome:  el. paštu info@siluva.lt arba telefonu 866362840 (Silvija)

 

Programa:

Penktadienis gruodžio 2 d.

Įsikurti vienuolyne arba Jono Pauliaus II namuose dalyvius kviečiame nuo 15:00 Atvykimas/laisvas laikas

18:00 – 19:00 Suvažiavimas

19:00 Vakarienė Jono Pauliaus II namuose

20:00 Intencijų žvakės uždegimas. Malda Šviesos koplytėlėje

Šeštadienis gruodžio 3 d.

8.00 Ryto malda su sesėmis Eucharistietėmis vienuolyno erdvėse

9:00 Pusryčiai Jono Pauliaus II namuose

10:00  Paskaita arkiv. Lionginas Virbalas „Kodėl verta laukti?“. Šiluvos piligrimų centre

11:00 Kavos pertrauka Šiluvos piligrimų centre

12:00 Šv. Mišios vienuolyno erdvėse

13:00 Pietūs Jono Pauliaus II namuose

14.00 Paskaita kun. Erastas Murauskas „Kam reikalingas adventas arba ramybės prabanga ir būtinybė šiandienos žmogui“. Šiluvos piligrimų centre

15.00 kavos pertrauka Šiluvos piligrimų centre

15.30 Kalėdaičių gamybą bei paskaita/diskusija apie jų esmę su sese Regina Teresiute. Šiluvos piligrimų centre

16:30 Individualus pokalbis su kunigu arba vienuole

18:30 Vakaro malda prie Stebuklingojo paveikslo Bazilikoje, asmeninių intencijų paruošimas

19.00 vakarienė Jono Pauliaus II namuose

Sekmadienis gruodžio 4 d.

8:00 Ryto malda su sesėm Eucharistietėmis vienuolyno erdvėse

9:00 Pusryčiai Jono Pauliaus II namuose

10:00 Impulsas ramybės atėjimo momento brandinimui

11:40 Laisvas laikas

12:00 Šv. Mišios Bazilikoje

13:00 Pietūs Jono Pauliaus II namuose

14:00 Išvykimas


Mažame miestelyje telpantys didmiesčio lobiai

Šiluva – tai vieta, kuri laužo visus mažo miestelio standartus Lietuvos kontekste. Šiluvos šventovė – ribas trinanti tarp vietovių, tarp šalių, savyje gausiai talpinanti unikalių kultūrinių inkliuzų. Paveikta stebuklo – XVII a. pradžioje įvykusio Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo, Šiluva tapo nesustojančios kūrybos bei kūrybinio potencialo sklaidos vieta. Todėl čia stūkso viena iš nedaugelio Lietuvoje esančių bazilikų – it baroko perlas inkrustuotas urbanistiniame audinyje. Kuriant bazilikos interjerą nesileista į kompromisus – vieninga Jėzuitų Tomo Podgaiskio skulptūrų kompozicija leidžia ne tik akims panirti į įspūdingą vaizdą, tačiau tai dar viena – menine ikonografijos kalba prabylanti į žiūrovą.

Ypatinga vieta pasaulyje – tai vieta, paliesta Apsireiškimo – Apsireiškimo koplyčia, kuri XX a. pr. projektuota genialaus architekto, menininko Antano Vivulskio. Jo nutrūkusi kūrybinė styga gali būti prilyginta Mikalojui Konstantinui Čiurlioniu – mirusiam anksti, todėl iki galo nespėjusiam atsiskleisti. Tačiau modernizmo vizija ir realybė – viena pirmųjų pasiekė būtent mažą miestelį – Šiluvą, kurioje iškilo koplyčia.

Apie tai, kas slypi už Didžiojo Altoriaus, kuo įspūdinga Šiluvos vieta ne tik dvasine, tačiau ir kultūrine prasme, kokius neįtikėtinus kūrinius gali inspiruoti tikėjimo ir kūrybos dermė kviečiame bent trumpam patirti ekskursijoje/paskaitoje su KTU dr. Kastyčiu Rudoku.

 


Trijų žemėlapių instaliacija ,,Bendradarbiavimas; ryšiai, modeliai ir santykiai“

/English below/

Kas sukūrė šį kūrinį?

Šiluvos piligrimų centre nuo 2022 m. liepos 22 d. galite pamatyti lietuvių kilmės amerikietės Kathryn Frund Kathryn Frund - Matter and Movement trijų žemėlapių aplinkos instaliaciją ,,Bendradarbiavimas; ryšiai, modeliai ir santykiai“, skirtos atskleisti 50 metų jubiliejų švenčiančios Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos ryšį su šių dienų įvykiais: karu tarp Ukrainos ir Rusijos. Ši New Haven (CT)  gyvenanti menininkė jau ne pirmą kartą pristato savo meno kūrinį Šiluvos piligrimų centre. Lygiai prieš metus, įėjusius į piligrimų centrą, pasitikdavo Šiluvos tarptautinės šiuolaikinio meno bienalės instaliacijos ,,Paliesta protėvių žemė“ (Kathryn Frund - MENO PILIGRIMAI) video ir interaktyvus komponentas: apyrankė, už kurią mainais lankytojas turėdavo užrašyti savo vardą, miestą ir šalį į žurnalą, iš šių įrašų buvo matyti, kiek toli šios apyrankės nukeliavo. Kaip sako pati menininkė: ,, Mano meno projektas buvo kelionė, kurią mano senelis lietuvis atliko 1908 m. emigravęs į JAV, tyrimas. Nors du pasauliniai karai visam laikui nutraukė visus ryšius su jo šeima Lietuvoje, savo socialinio meno projektu bandžiau atkurti ryšį su savo paveldu ir ieškoti galimų šeimos likučių.“

Kokia kūrinio prasmė?

Šį kartą autorė keliauja ne atstumu, siekdama pasiekti kuo daugiau šių dienų lietuvių, bet laiku per Lietuvos istoriją. Žvelgdama atgal, ji tarsi kuria istorinius ryšius tarp 20 a. ir 21 a. Lietuvos istorijos. Trys žemėlapiai: Junginių Amerikos valstijų, Lietuvos ir Ukrainos bei Rusijos kaip altorius su atvartais, žymi skirtingų pasakojimų panašių įvykių prasmines jungtis. Sovietmečiu Lietuvai padėjo Jungtinės Amerikos valstijos nešti žinią į pasaulį apie Lietuvos katalikų teisių nepaisymą ir nekaltų žmonių suėmimus ir išsiuntimus į Rusijos lagerius. Čikagoje (IL) buvo išspausdinti Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos tomai, vėliau išversti į daugiau nei aštuonias užsienio kalbas. Šiuos tomus sudarė nuo 1972 m. iki 1989 m. leisti 71 numeriai su užrašytomis žiniomis apie tikinčiųjų gyvenimą Lietuvoje, foto juostelėse užfiksuotos ir slapta perduotos per Rusijos disidentus į New York. Šiandien Lietuva padeda Ukrainai nešti žinią apie Rusijos neteisėtą užpuolimą Ukrainoje ir padeda humanitarine pagalba. Lietuva nepalaikytų Ukrainos, jei Lietuvos nebūtų palaikiusios užsienio šalys, ypatingai Jungtinės Amerikos Valstijos, su kuriomis šiais metais švenčiame 100 metų diplomatinius santykius. Šių dviejų trajektorijų susikirtimas ties Lietuva atliepia lietuvio širdį ir čia Lietuvos širdyje – Šiluvos šventovėje.

Autorė žemėlapius pagamino iš "Tyvek" - austos polipropileno medžiagos, kuri paprastai naudojama statybose. Šią medžiagą pasirinko dėl jos švytinčių ir efemeriškų savybių. Žemėlapiai buvo nudažyti ir sulankstyti taip, kad imituotų istorinius žemėlapius, naudotus iki GPS. Paviršiuje buvo iškirpti kiekvienos šalies praeitį simbolizuojantys ikoniniai raštai (saulėgrąža – Ukraina, pjautuvas ir kūjis – Rusija, žodis Kronika – Jungtinės Amerikos valstijos, kryžius – Lietuva), o rankomis dažytos juostos pasakoja apie ypatingą šių keturių šalių ryšį. Lietuvos ir Rusijos ryšys yra žalios/mėlynos – lagerio uniformų spalvos, kuris pasibaigia lagerio grotomis. Lietuvos ir Jungtinių Amerikos valstijų ryšys yra baltos/juodos – foto juostelės spalvos, kuris pasibaigia LKB kronika. Lietuvos ir Ukrainos ryšys yra geltonos/mėlynos – Ukrainos vėliavos spalvos, kuris užsibaigia dėže).

Kaip gimė meno kūrinys?

Ši sąsaja gimė iš pokalbių tarp meno kūrinio kuratorės Rūtos Giniūnaitės ir menininkės Kathryn Frund. Kaip rašo autorė: ,,Pirmosiomis Rusijos puolimo Ukrainoje savaitėmis susisiekiau su Rūta ir pasiūliau savo paramą. Po to sekė keli pokalbiai. Žinodama apie trapią Lietuvos okupacijų istoriją, paskutinį kartą - Sovietų Sąjungos, ji išreiškė susirūpinimą dėl smurto, kuris gali eskaluoti ir plisti. Rūta aptarė JAV ir Lietuvos santykius, konkrečiai Čikagoje (IL) išleistoje knygų serijoje ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika". Ji papasakojo apie žemėlapio projektą, skirtą JAV ir Lietuvos diplomatiniams santykiams, bei Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos 50-mečio minėjimą.“ Autorei buvo be galo įdomu pirmą kartą išgirsti Lietuvos ir Šiluvos sovietmečio istoriją, taip pat kaip Lietuva jaučiasi dabartinių įvykių kontekste. Menininkės istorinė gija su Lietuva nutrūko 20 a. pradžioje, todėl 20 a. antros pusės ir dabartinių istorinių įvykių simboliškas atkūrimas meninėje formoje yra tarsi viltis, pratęsti jos santykį su Lietuva. Kaip rašo pati menininkė: ,,Dirbdama prie šio projekto atradau prieš 114 metų nutrūkusį ryšį su Lietuva. Šie žemėlapiai - tai pasakojimas apie viltį, sukurtas iš istorinių represijų šešėlių.“ Pro žemėlapį skverbiasi šviesa, kuri atrandama su tikėjimu.

Kuratorė Rūta Giniūnaitė

 

Three maps’ installation

Collaboration; Bonds, patterns, and relationships“

Who created this work?

From 22 July 2022 at the Pilgrimage Centre in Šiluva, you can see "Cooperation; Connections, Patterns and Relationships", a three-map environmental installation by Lithuanian-American Kathryn Frund Kathryn Frund - Matter and Movement, which is intended to reveal the connection between the Chronicles of the Catholic Church in Lithuania, which is celebrating its 50th anniversary, and the current events of the war between Ukraine and Russia. This is not the first time that this New Haven (CT) based artist has presented her artwork at the Šiluva Pilgrim Centre. Exactly one year ago, visitors to the pilgrimage centre were greeted by a video and an interactive component of the Šiluva International Biennial of Contemporary Art's installation "Touched by the Ancestral Land" (Kathryn Frund - ART PILGRIMS): a bracelet for which the visitor had to write their name, city and country in a logbook in return for a bracelet that told them how far they had travelled. As the artist herself says: "My art project was a study of the journey that my Lithuanian grandfather made when he emigrated to the USA in 1908. Although the two world wars permanently severed all ties with his family in Lithuania, with my social art project I tried to reconnect with my heritage and search for possible family remnants."

What is the meaning of the work?

This time, the author is not travelling over a distance to reach as many contemporary Lithuanians as possible, but through the history of Lithuania. Looking back, she seems to be making historical connections between the history of 20th century and 21st century Lithuania. The three maps: of the United States, Lithuania and Ukraine, and Russia, like an altar with flaps, mark the meaningful connections between similar events in different stories. During the Soviet era, Lithuania was helped by the United States of America to take the message to the world about Lithuania's disregard for the rights of Catholics and the arrests and deportations of innocent people to Russian camps. Volumes of the Chronicles of the Catholic Church in Lithuania were published in Chicago, IL, and later translated into more than eight foreign languages. These volumes consisted of 71 issues published between 1972 and 1989, containing information about the life of the faithful in Lithuania, recorded on photographic film and secretly transmitted through Russian dissidents to New York. Today, Lithuania is helping Ukraine to spread the word about Russia's illegal attack on Ukraine and is helping with humanitarian aid. Lithuania would not support Ukraine if it were not for the support of foreign countries, especially the United States of America, with which we are celebrating 100 years of diplomatic relations this year. The intersection of these two trajectories in Lithuania echoes the Lithuanian heart here in the heart of Lithuania, in the Shrine of Šiluva.

The author made the maps from Tyvek, a woven polypropylene material commonly used in construction. She chose this material for its luminous and ephemeral properties. The maps were coloured and folded to mimic historical maps used before GPS. Iconic patterns representing each country's past (the sunflower for Ukraine, the sickle and hammer for Russia, the word "Chronicle" for the United States of America, the cross for Lithuania) have been cut into the surface, and hand-painted bands tell the story of the special relationship between the four countries. The link between Lithuania and Russia is in green/blue, the colour of the camp uniforms, which ends with the camp bars. The link between Lithuania and the United States of America is in white/black, the colour of the photo strip, which ends with the LKB chronicle. The link between Lithuania and Ukraine is in yellow/blue - the colour of the Ukrainian flag, ending with a box).

How was the artwork born?

This link was born out of conversations between the artwork's curator Rūta Giniūnaitė and the artist Kathryn Frund. As the artist writes: "In the first weeks of the Russian attack on Ukraine, I contacted Rūta and offered my support. Several conversations followed. Aware of Lithuania's fragile history of occupations, most recently by the Soviet Union, she expressed concern about the violence that could escalate and spread. Ruth discussed US-Lithuania relations, specifically the "Chronicles of the Catholic Church in Lithuania" series of books published in Chicago, IL. She talked about the map project on US-Lithuania diplomatic relations and the 50th anniversary celebration of the Lithuanian Catholic Church Chronicle." It was very interesting for her to hear for the first time the history of Lithuania and Šiluva during the Soviet era and how Lithuania feels in the context of current events. The artist's historical thread with Lithuania was severed at the beginning of the 20th century, so the symbolic recreation of the second half of the 20th century and the current historical events in an artistic form is a kind of hope to continue her relationship with Lithuania. As the artist herself writes: "While working on this project, I discovered a connection with Lithuania that was broken 114 years ago. These maps are a story of hope, created from the shadows of historical repression." Through the map, light penetrates and is discovered with faith.

The Curator Ruta Giniunaite


Inovacijos ir krikščionybės santykis II-ojoje tarptautinėje Šiluvos konferencijoje

2022 m. birželio 15-ąją dieną įvyko II tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje, kurios šių metų tema „Krikščionybė ir inovacijos“ vienu metu skambėjo klasikiniais akordais, bet, tuo pat ir savotiškai provokatyviai nūdienos kontekste. Tad gana originalus organizatorių duetas – Vytauto Didžiojo Katalikų teologijos fakultetas bei VšĮ Šiluvos piligrimų centras, ima kurti tradiciją, kuria siekia tarpdisciplininėmis akademinėmis įžvalgomis pildyti teologijos bei religijos mokslų lauką, o taip pat kurti pretekstą ir akademiniai gyvajai piligrimystei.

II tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje kviečia išsamiau pažvelgti į krikščionybės ir inovacijų santykį bei panagrinėti tikėjimo bei pasaulietinių inovacijų dermės problematiką.  Išradimai, atradimai ir inovacijos – neatsiejama žmonijos istorijos ir tapatybės dalis. Šiandien gyvename inovacijų epochoje – vis plačiau diskutuojama apie dirbtinio intelekto pritaikymą, socialinių pokyčių gausą bei gyvenimą ketvirtosios pramonės revoliucijos pike. Socialinės ir techninės naujovės leidžia žmonijai kokybiškai atsinaujinti, tačiau neretai sukelia ir nepageidaujamų padarinių. Todėl šių metų konferencija buvo atverta pagrindinio pranešėjo doc. dr. Vaido Petrulio pranešimu tema „6 dešimtmečio Šiaurės Amerikos lietuvių disputas dėl tautinio stiliaus sakralinėje architektūroje.“ Mokslininko patiektos įžvalgos apie tautiškumo paiešką architektūroje buvo papildytos dar plačiai visuomenėje nematytomis Mulokų šeimos archyvo nuotraukomis.

Konferencijų pranešimai buvo suskirstyti į tematinius panelius: Pirmojoje sesijoje, kurios tema buvo „Tarp Bažnyčios praeities, dabarties ir ateities“ pranešimus skaitė Dr. Katarzyna Wasiutyńska apžvelgdama Šv. Dvasios bei inovacijos santykį per Sinodinio kelio aspektą. Doktorantas Gintaras Sungaila pranešimu „Origenistinė kontraversija: inovacijos ir tradicijos konfliktas pirmaisiais krikščionybės amžiais ir šiandien“ nukreipė žvilgsnį į Ortodoksų bažnyčią, pranešimu siekdamas inovacijos ir tradicijos konflikto kontekste panagrinėti istorinę origenizmo kontraversiją bei palyginti istorinį konfliktą su šiuolaikiniu. O kunigas dr. Modris Lācis žvelgė į paveldą  bei tradiciją per Mokymo knygos prizmę pranešime „Mokymo Knygos atradimas: Paveldėtos tradicijos atnaujinimas.“

Antroji sesija „Stebuklas versus Mokslas. Slėpinys versus aiškumas“ pranešimų temomis tarsi aprėpė dialogą tarp transcendencijosir akademinio diskurso. Profesorius dr. Kęstutis Zaleckis plėtojo miesto simetrijos kodo teoriją, įpindamas bažnyčios pastatų vietų algoritmo paieškas bei žvelgdamas per Vilniaus ir Kauno miestų pavyzdžius savo pranešime „Bažnyčios pastatų vietos mieste simetrijos kodas (pasirinktų miestų pavyzdžiu).“ Doktorantas Gabrielius Edvinas Klimenka provokatyviu bei įdomiu pranešimu apžvelgė melagienių tendencijas perpintas su šiuolaikinėmis technologijomis tikėjimo kontekste ir pateikė galimybes apsisaugojimui nuo konspiracijos teorijų pranešime: „Kaip inovatyvios technologijos keičia realybės suvokimą: ar tikrai gyveno bibliniai milžinai?“. Profesorius dr. Artūras Lukaševičius apžvelgė tikėjimo svarbą AA programoje pranešime „Dievas ar Aukštesnioji Jėga? AA 12 žingsnių pritaikymo katalikų sielovadoje galimybės ir iššūkiai“. Sesija buvo užbaigta dr. Kastyčio Rudoko pranešimu Rudokas „Kultūrinio erdvėlaikio vystymąsis kaip ištęstas laike stebuklas“, kuriame apžvelgta kaip vystosi kultūra paveikta stebuklo.

Paskutinė, trečioji sesija „Mąstant naujaip. Krikščioniškosios minties įtaka kultūrai, filosofijai ir menui“  buvo skirta tikėjimo ir kultūros dialogui. Joje išgirsti trys pranešimai, vienas pirmųjų – doktoranto Manto Tamošaičio „Kurti naują kultūrą: Antikiniai meninės reprezentacijos principai Šv. Augustino krikščioniškos kultūros vizijoje“, kuriame apžvelgtas laikotarpis, kuriame krikščionybė buvo inovacija bei atsiskleidė panašumus ir esminius skirtumus tarp Šv. Augustino bei Platono mąstymo paradigmoje. Doktorantė Rūta Giniūnaitė pranešime „Romano Guardini nuoširdus žvilgsnis į inovatyvias technologijas Bažnyčios kultūros paveldo erdvėje“ apžvelgė naujųjų technologijų inkliuzus į sakralias kultūros paveldo erdves, vadovaudamasi Romano Guardini teorijos prieigomis. O profesorės dr. Žanete Narkēviča pranešimas „Vaizduotė – meistrystė glūdinti žmogaus sielos gelmėje“ koreliavo su jėzuitiško pasaulėvaizdžio bei tikėjimo dialogo tradicija.

Neabejotina, jog III tarptautinė mokslinė Šiluvos konferencija įvyks, plečiant tarptautinio bendradarbiavimo ratą, puoselėjant akademinės minties gilumą. Unikalu ir tai, jog sakralios erdvės sąvoka bei veikimas – Šiluvos šventovės idėjinė bei urbanistinė praktinė būtis inspiruoja teorinės minties gimimą drauge su skirtingų sričių mokslininkais – urbanistikos atstovais, architektūros istorikais, kultūros paveldo ekspertais, teologais, bažnytinio meno specialistais ir kitais.

O praleidusius, tačiau susidomėjusius, 2021 m. bei 2022 m. konferencijos pranešimus galite išgirsti Šiluvos šventovės youtube paskyroje.

 

Šiluvos piligrimų centro informacija


II tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje „Krikščionybė ir inovacijos“

Konferencijos data: 2022 m. birželio 15 d. nuotoliniu būdu „Zoom“ platformoje

II tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje kviečia išsamiau pažvelgti į krikščionybės ir inovacijų santykį bei panagrinėti tikėjimo ir pasaulietiškumo dermės problematiką.

Išradimai, atradimai ir inovacijos – neatsiejama žmonijos istorijos ir tapatybės dalis. Šiandien gyvename inovacijų epochoje – vis plačiau diskutuojama apie dirbtinio intelekto pritaikymą, socialinių pokyčių gausą bei gyvenimą ketvirtosios pramonės revoliucijos pike. Socialinės ir techninės naujovės leidžia žmonijai kokybiškai atsinaujinti, tačiau neretai sukelia ir nepageidaujamų padarinių.

Norintys dalyvauti konferencijoje kviečiami registruotis el. paštu komunikacija@siluva.lt

PROGRAMA

10.00 – 10.15. Atidarymas

Pagrindinis pranešėjas

10.15 – 10.45. Doc. dr. Vaidas Petrulis „6 dešimtmečio Šiaurės Amerikos lietuvių disputas dėl tautinio stiliaus sakralinėje architektūroje.“

I Sesija. Tarp Bažnyčios praeities, dabarties ir ateities

10.45 – 11.00. Dr. Katarzyna Wasiutyńska „Šventoji Dvasia – inovatorė? Dvasinis sinodinio kelio aspektas.“

11.00 – 11.15. Dokt. Gintaras Sungaila „Origenistinė kontraversija: inovacijos ir tradicijos konfliktas pirmaisiais krikščionybės amžiais ir šiandien.“

11.15 – 11.30. Kun. dr. Modris Lācis „Mokymo Knygos atradimas: Paveldėtos tradicijos atnaujinimas.“

11.30 – 11.50. Diskusija.

11.50 – 12.00. Kavos pertrauka

 

II Sesija. Stebuklas versus Mokslas. Slėpinys versus aiškumas

12.00 – 12.15. Prof. dr. Kęstutis Zaleckis „Bažnyčios pastatų vietos mieste simetrijos kodas (pasirinktų miestų pavyzdžiu).“

12.15 – 12.30. Dokt. Gabrielius Edvinas Klimenka „Kaip inovatyvios technologijos keičia realybės suvokimą: ar tikrai gyveno bibliniai milžinai?“

12.30 – 12.45. Mons. prof. dr. Arvydas Ramonas „Stebuklų kaip Mirabilia Dei reikšmė šių dienų visuomenėje.“/

12.45 – 13.00. Dr. Kastytis Rudokas „Kultūrinio erdvėlaikio vystymąsis kaip ištęstas laike stebuklas.“

13.00 – 13.20. Diskusija.

 

13.20 – 13.50. Pietų pertrauka

III Sesija. Mąstant naujaip. Krikščioniškosios minties įtaka kultūrai, filosofijai ir menui

13.50 – 14.05. Dokt. Mantas Tamošaitis „Kurti naują kultūrą: Antikiniai meninės reprezentacijos principai Šv. Augustino krikščioniškos kultūros vizijoje.“

14.05 – 14.20. Prof. dr. Žanete Narkēviča „Vaizduotė – meistrystė glūdinti žmogaus sielos gelmėje.“

14.20 – 14-35. Dokt. Rūta Giniūnaitė „Romano Guardini nuoširdus žvilgsnis į inovatyvias technologijas Bažnyčios kultūros paveldo erdvėje.“

14.35 – 14.55. Diskusija.

Atvejo studija

14.55 – 15.10. Dr. Darius Liutikas Piligrimų maršrutas: inovacija ar būtinybė. Malonių kelio atvejis.“

15.10 – 15.30. Pabaigos diskusija ir uždarymas

 

Mokslinis komitetas:

Pirmininkas: doc. dr. Benas Ulevičius

Pavaduotojas: dr. Kastytis Rudokas

Nariai: prof dr. Elžbieta Osewska; prof. dr. Žanete Narkēviča, prof. dr. Marek Chmielewsky, doc. dr. Piotr T. Nowakowski, prof. dr. Birutė Obelenienė

 

Organizacinis komitetas

Silvija Čižaitė-Rudokienė, VšĮ Šiluvos piligrimų centras, Lietuva

Kun. Robertas Urbonavičius, Šiluvos parapija, Lietuva

Dr. Kastytis Rudokas, KTU ASI, Lietuva

 

Organizatoriai: VšĮ Šiluvos piligrimų centras ir Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas

Konferencijos globėjas: Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas

Konferencijos partneriai: Kauno arkivyskupija, Raseinių rajono savivaldybė, VšĮ „Atrask Raseinius“

Informaciniai rėmėjai: Marijos Radijas, interneto dienraštis Bernardinai.lt

 


Gegužė – švč. Mergelės Marijos mėnuo. Teminė ekskursija po parodą Šiluvos šventovėje

 

Kviečiame švč. Mergelės Marijos mėnesį atvykti į Šiluvos šventovę ir patirti gyvąją piligrimystę parodoje ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika ir Šiluva“. Šiluvos šventovė yra vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje apsireiškė švč. Mergelė Marija, ir buvo oficialiai pripažinta šv. Sosto. Šios šventovės istorija siekia daugiau nei penkis šimtus metų. Vienas paskutiniųjų šventovės laikotarpių, kurio vaisiais dabar maitinamės yra įvairios maldos už Lietuvos laisvę praktikos sovietinės priespaudos metais. Šio laikotarpio įvykiai atsispindi tikinčiųjų teisėms ginti skirtame leidinyje ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, kuris 2022  m. švenčia 50-metų jubiliejų. Šiam jubiliejui sukurtoje parodoje ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika ir Šiluva“, galima iš arti susipažinti su leidiniu ir jame užfiksuotais Šiluvos šventovės įvykiais bei apžiūrėti sesers Reginos Editos Teresiutės SJE asmeninius daiktus ir fotografijas – gyvus tų įvykių liudytojus. Parodoje perteikiami Šiluvos šventovei itin svarbūs įvykiai: nuo Airių katalikų dovanos Lietuvos katalikams iki fiktyvaus kiaulių maro Šiluvoje bei suėmimų lageriuose už atgailos eisenas iš Tytuvėnų į Šiluvą.

Išskirtinai gegužės mėnesį bus organizuojamos teminės ekskursijos po parodą, kurių metu parodos kuratorės sesuo Regina Edita Teresiute SJE ir menotyrininkė Rūta Giniūnaitė supažindins su parodos idėja, pogrindiniu leidiniu ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ ir Šiluvos šventovės įvykiais 1972-1988 m. bei pasidalins gyvais liudijimais iš šių įvykių. Po ekskursijos kviesime pasilikti maldai Apsireiškimo koplyčioje, kurioje 17.30 val. vyks šv. Rožinio malda, 18.00 val. bus aukojamos šv. Mišios, o po jų vyks Gegužinės pamaldos.

Ekskursijos į parodą ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika ir Šiluva“ vyks tris gegužės šeštadienius (7 d., 14 d., 28 d.). Kviečiame iš anksto registruotis į ekskursiją, dalyvių skaičius yra ribotas. Registracijos anketa:

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSdcRXMVhbYgy4EotjSBUdX1t5S0nkvIlHDngIJsYyUjdly8Sw/viewform?usp=sf_link

Ekskursijos pradžia: 16 val. Šiluvos piligrimų centre.

Ekskursijos trukmė – 1 val.

Ekskursijos kaina - 5 eur.

Visus norinčius gauti daugiau informacijos apie ekskursijas Šiluvos šventovėje arba užsisakyti privačią ekskursiją jūsų pageidaujamu laiku, kviečiame rašyti el. adresu muziejus@siluva.lt

Šiluvos piligrimų centro informacija

 

 

 


Spindinti vilties liepsna iš Šiluvos

Šiluvos šventovėje sklinda viltis, nes ši privalo sklisti, nepaisant siaubo, kuris prieš porą mėnesių sukaustė pasaulį. Nepaisant nežinios, nusivylimo, pykčio, įsiūčio ir nevilties – tokiais momentais Šiluva turi būti užuovėja, kuri leidžia širdžiai nurimti.

Kuomet pakrinkame sudėtingose situacijose, dažnai imame ne tik ieškoti šviesos, tačiau mėginame ja būti. Nenuostabu, jog troškimas pagelbėti savo artimui šiandien karštai liepsnoja daugelio lietuvaičių širdyse. Todėl karo pabėgėliams pasiekus Šiluvą, prabėgus desperatiškam norui pulti guosti, verkti, gailėti, piligrimų centre gimė projektas, kuris pats tapo šviesos simboliu. Mažame miestelyje, tačiau didelės reikšmės šventovėje – Šiluvos piligrimų centro komanda drauge su žmonėmis iš Ukrainos ėmė lieti natūralaus vaško žvakes su piligrimų iš kelionių parvežtais natūraliais aliejais. Todėl jau dabar Šiluvoje galite įsigyti natūralių žvakių, kurios skleidžia ne tik šviesą, tačiau ir viltį bei tvirtą tikėjimą, jog šviesa spindi tamsoje ir tamsa nėra pajėgi užgožti šviesą. Tebūnie tai mažas žingsnis palaikymo link, tačiau didelis gėrio troškimas, drauge su tais, kurie išgyvenę siaubą, bet vis dar gali dalytis gėriu su mumis. Tad atvykite ir atraskite Šiluvoje su meile ir viltimi lietas žvakes bei dalelę šios šilumos ir tikėjimo parsivežkite namo.

Kviečiame įsigyti skirtingo dydžio bei dizaino žvakes ir susipažinti su jų kūrėjomis Šiluvos piligrimų centre, M. Jurgaičio 17A, Šiluva, Raseinių rajonas.

Šiluvos piligrimų centro informacija


Jėzaus ir M. Marijos Širdies savaitgaliai Šiluvoje

Mieli tikintieji,
mūsų neramiame istoriniame kontekste šiandien vėl yra labai aktualu atnaujinti savo žvilgsnį į Švč. Jėzaus Širdį. Kaip žinia, 1672 m. vizitiečių vienuolei Margaritai Marijai Alakok apsireiškęs Jėzus Kristus paliko dvylika pažadų Jo Švč. Širdies garbintojams, permaldaujantiems ją už savo ir kitų žmonių nuodėmes. Bažnyčios vadovybė jau seniai yra leidusi skelbti šiuos gailestingosios Meilės pažadus ir ypač laimingos mirties privilegiją, kuri sako, kad „Dėl savo Širdies begalinio gailestingumo aš prižadu suteikti priešmirtinės atgailos malonę visiems tiems, kurie per devynis iš eilės einančius mėnesius kiekvieną pirmąjį mėnesio penktadienį priims šventąją Komuniją. Jie nemirs nesusitaikę su Dievu, be šventų sakramentų. Paskutinę gyvenimo valandą mano Širdis jiems bus užtikrinta priebėga“.

Taigi Šiluvos šventovėje dar šiais metais galima sudalyvauti visose devyneriose pirmojo penktadienio, o paskui ir pirmųjų penkių šeštadienių, skirtų Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos Širdžiai, pamaldose. Kviečiame į šių Gavėnios laiko pasirinktinai vienos ar dviejų dienų programą.

Balandžio 1 d., penktadienis
15 val. Dievo Gailestingumo vainikėlis Šiluvos bazilikoje
15.30 val. Kryžiaus kelias per Šilą.
17.00 val. Atgailos ir Sutaikinimo sakramento šventimas su individualia išpažintimi bazilikoje.
18.00 val. Šv. Mišios Švč. Jėzaus Širdies garbei bazilikoje.
19.00 val. Švč. Sakramento adoracija. Giedami Kalvarijos Kalnai Šiluvos bazilikos Ligonių sveikatos koplyčioje.
22.00 val. Švč. Jėzaus Širdies šlovinimo valanda.
23.00 val. Tylios padėkos Eucharistiniam Jėzui valanda.
24.00 – 7.00 val. Švč. Sakramento adoracija persikelia į Jono Pauliaus II namų koplyčią. Būtina registracija*.

Balandžio 2 d., šeštadienis
7.30 val. Marijos valandos Švč. M. Marijos Apsireiškimo koplyčioje.
8.00 val. Šv. Mišios ir litanija Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos Širdies pagerbimui Apsireiškimo koplyčioje.
9.00 val. Septynerių Švč. M. Marijos Skausmų Rožinis.
Asmeninis laikas maldai ir meditacijai.

Visi norintys dalyvauti kviečiami užpildyti registracijos formą nurodytu adresu: https://docs.google.com/forms/d/1jMaC5PWTMwvF1VrdlnkKah4CUehxzteUW1WomXRvz4Q/edit