Pirmieji mėnesių šeštadieniai Marijos širdies garbei Šiluvoje
Pirmieji mėnesio penktadieniai Šiluvoje – Švč. Jėzaus Širdies pagerbimui
Šiluvoje kiekvieno mėnesio pirmąjį penktadienį kviečiame tikinčiuosius dalyvauti:
- 12.00 val. Šv. Mišiose bazilikoje,
- po jų – Švč. Jėzaus Širdies pamaldose.
s
Dažna yra pirmųjų devynių mėnesio penktadienių praktika. Jos metu kviečiama:
- 9 mėnesius iš eilės, kiekvieną pirmąjį penktadienį dalyvauti Šv. Mišiose bei Jėzaus Širdies pamaldose,
- atlikti išpažintį (gali būti kelios dienos prieš),
- priimti Švč. Sakramentą (Komuniją).
Jėzus pažadėjo Šv. Margaritai Marijai, kad tie, kurie ištikimai vykdys šią praktiką: gaus paskutinės atgailos malonę – nemirs be sakramentų ir nesusitaikę su Dievu. Tai vadinama Didžiuoju pažadu, kuris išreiškia ne automatinį „atlygį“, bet Dievo gailestingumo tikrumą tiems, kurie nuosekliai gyvena malonės būsenoje.
Dvylika Švč. Jėzaus Širdies pažadų:
Tradicijoje taip pat išskiriami pažadai, skirti Švč. Jėzaus Širdies garbintojams:
- Būsiu paguoda jų kentėjimuose.
- Suteiksiu jų luomui reikalingų malonių.
- Jų šeimose klestės santaika.
- Būsiu saugi jų priebėga gyvenime, ypač mirties valandą.
- Laiminsiu jų darbus ir užmojus.
- Nusidėjėliai ras mano Širdyje gailestingumo šaltinį.
- Atšalusioms sieloms suteiksiu uolumo.
- Uolios sielos sparčiai augs šventume.
- Darbuojantiems sielų išganymui suteiksiu ypatingą malonę.
- Laiminsiu vietas, kur bus gerbiamas mano Širdies atvaizdas.
- Šio pamaldumo skleidėjų vardus įrašysiu į savo Širdį.
- Didysis pažadas – paskutinės atgailos malonė.
Svarbu suprasti, kad pirmieji penktadieniai nėra mechaninis pažadų „įvykdymas“. Tai Eucharistinis kelias, kuriame žmogus:
- mokosi atsiverti Kristaus Širdžiai,
- gyvena malonės būsenoje,
- auga pasitikėjime Dievu,
- liudija tikėjimą gailestingumo darbais.
Taip atsiteisimas tampa ne formule, bet gyvenimo laikysena – meilė atsako į Meilę.
Liturginė praktika
Pirmųjų penktadienių pamaldose dažnai:
- giedama arba kalbama Švč. Jėzaus Širdies litanija,
- meldžiamasi už atsivertimą, šeimas ir pasaulį,
- atnaujinamas pasiaukojimas Jėzaus Širdžiai.
Kviečiame visus atvykti į Šiluvą ir drauge leistis į šį gilų tikėjimo kelią, patiriant Kristaus Širdies artumą ir gailestingumą.
Marijos diena Šiluvoje
Liepos 13-ąją Šiluvos piligriminėje šventovėje švenčiame Marijos dieną. Meldžiamės Lietuvai ir pasauliui aktualiomis intencijomis.
------
Liepos 12 d., sekmadienį
22 val. Naktinė Švč. Sakramento adoracija su „Marijos radiju“. Baigiama 7 val. šv. Mišiomis.
-----
Liepos 13 d., pirmadienį,
APSIREIŠKIMO koplyčioje
8 val. šv. Mišios.
9 val. šv. Mišios.
ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO bazilikoje
7 val. šv. Mišios (užbaigiant naktinę adoraciją).
10 val. šv. Mišios.
11 val. katechezė. Sako arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
11.30 val. Švč. Sakramento adoracija. Rožinio malda. Švč. Mergelės Marijos litanija.
12 val. iškilmingos šv. Mišios
13.30 val. Švč. Sakramento adoracija (iki 16 val. ).
14 val. Rožinis.
15 val. Dievo Gailestingumo vainikėlis ir Kryžiaus kelio apmąstymas.
------
Nuo 11 val. tiesioginė transliacija arkivyskupijos YouTube kanalu, Facebook paskyroje. Šiluvos šventovės Facebook , „Marijos radijo“ transliacija
Naktinė Švč. Sakramento Adoracija
Belaukiant liepos 13-osios - Marijos dienos Šiluvos šventovėje kviečiame į naktinę Švč. Sakramento adoraciją su „Marijos radiju“. Baigiama 7 val. šv. Mišiomis.
Marijos diena Šiluvoje
Liepos 13-ąją Šiluvos piligriminėje šventovėje švenčiame Marijos dieną. Meldžiamės Lietuvai ir pasauliui aktualiomis intencijomis.
------
Liepos 12 d., sekmadienį
22 val. Naktinė Švč. Sakramento adoracija su „Marijos radiju“. Baigiama 7 val. šv. Mišiomis.
-----
Liepos 13 d., pirmadienį,
APSIREIŠKIMO koplyčioje
8 val. šv. Mišios.
9 val. šv. Mišios.
ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO bazilikoje
7 val. šv. Mišios (užbaigiant naktinę adoraciją).
10 val. šv. Mišios.
11 val. katechezė. Sako arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
11.30 val. Švč. Sakramento adoracija. Rožinio malda. Švč. Mergelės Marijos litanija.
12 val. iškilmingos šv. Mišios
13.30 val. Švč. Sakramento adoracija (iki 16 val. ).
14 val. Rožinis.
15 val. Dievo Gailestingumo vainikėlis ir Kryžiaus kelio apmąstymas.
------
Nuo 11 val. tiesioginė transliacija arkivyskupijos YouTube kanalu, Facebook paskyroje. Šiluvos šventovės Facebook , „Marijos radijo“ transliacija
Šiluvos klebono kun. Žilvino Zinkevičiaus pamokslas. Liepos 3 d.
Šv. Tomo šventė teikia daug paguodos visiems mums, kovojantiems su tikėjimu. Kiek kartų abejojome Dievu – ne tik Jo meile ir rūpesčiu mumis, bet ir pačiu Jo egzistavimu? Kartais susimąstome, ar Jėzus tikrai prisikėlė, kaip moko mūsų tikėjimas. Kaip ir Tomas, mes patys nematėme Prisikėlusio Viešpaties. Todėl, kaip ir Tomas, sakome tą patį: „Jei nepamatysiu skylių, kurias vinys padarė Jo rankose, ir neįkišiu piršto į tas skyles, ir jei negaliu įkišti rankos į Jo šoną, atsisakau tikėti.“
Kai kurie iš mūsų galime jaustis kalti, kad ne tik tikime Viešpačiu. Vis dėlto Tomas primena mums, kad turime būti nuoširdūs savo tikėjime. Nors daugelis iš mūsų kiekvieną sekmadienį skelbiame ir kartojame savo Tikėjimo išpažinimą, nedaugelis iš tikrųjų suprantame, ką išsakome, ar net galvojame apie tai, ką išpažįstame. Mes tiesiog atliekame ritualą sekmadienį po sekmadienio. Mes apsimetame tikintys net Eucharistija, nors mūsų tikėjimo ja laipsnis skiriasi. Priešingu atveju būtume radikaliai pasikeitę ir parodytume gilią pagarbą savo Viešpaties akivaizdai. Kadangi nemažai mūsų priima Eucharistiją paviršutiniškai, nežinodami ir nesuprasdami, ką iš tikrųjų priimame. Jei tikrai tai darytume, tai, kaip Tomas, prieš Eucharistiją sakytume: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“
Iš tiesų Tomas mus patikina, kad Viešpats keliauja su mumis mūsų nuoširdžiose ir sąžiningose abejonėse. Tomui nuoširdžiai buvo sunku tikėti mūsų Viešpaties prisikėlimu, nors anksčiau jis pats pasakė savo bendramoksliams: „Eikime ir mes, kad mirtume su juo“ (Jn 11, 16). Kaip žmogus, taip pasiruošęs mirti už Jėzų, galėtų nepriimti Jo mirties, kai ji atėjo? Tai geras priminimas mums visiems: sakyti yra viena, o gyventi – visai kas kita. Gerais laikais mes duodame meilės ir ištikimybės pažadus savo sutuoktiniui – geruoju ar bloguoju, ligoje ir sveikatoje, visomis savo gyvenimo dienomis. Tačiau kai kalbama apie santuokos išgyvenimą kasdieniame gyvenime, tai visai kas kita. Tomą taip pribloškė mūsų Viešpaties mirtis, kad jis negalėjo įveikti savo sielvarto.
Antra Tomo padaryta klaida buvo ta, kad liūdnas jis pasitraukė iš bendruomenės. Mes taip pat dažnai darome. Kai patiriame nesėkmę gyvenime, kai padarome didelę klaidą arba susiduriame su tragišku įvykiu savo ar savo artimųjų gyvenime, mes pasitraukiame iš bendruomenės. Paskęstame savo liūdesyje ir sielvarte. Kai taip nutinka, mes labiau užsisklendžiame savyje, laižomės žaizdas ir augame apmaudėjime bei neviltyje. Ką turėtume daryti, o ką Tomas turėjo daryti, tai rasti stiprybės ir palaikymo bendruomenėje. Tačiau jis to nepadarė. „Tomo, vadinamo dvyniu, kuris buvo vienas iš Dvylikos, nebuvo su mokiniais, kai atėjo Jėzus.“
Tačiau toks yra ir gyvenimas. Dievas yra kantrus su mumis, kai augame tikėjime. Dvasiniame augime yra dinamiškumo; neturime pamiršti, kad mūsų tikėjimas Dievu, kaip ir bet kokie santykiai, yra dinamiškas. Vienomis dienomis jis auga; kitomis dienomis jis išlieka gana sustingęs; o kartais mes žengiame atgal. Mūsų tikėjimas juda aukštyn ir žemyn, aukštyn ir žemyn. Tikėjimas nėra tai, ką mes užsitikriname kartą ir visiems laikams. Būtent tada, kai laikome savo tikėjimą Dievu ar santykius su artimaisiais savaime suprantamais dalykais, mūsų meilė blėsta, o mūsų sąjunga silpnėja. Nustojame dalytis savo mintimis ir jausmais. Galiausiai pradedame vienas kitą nesuprasti, ginčijamės, o santykiai perauga į įtarumą ir apmaudą. Tai gali lemti sprendimą atnaujinti santykius arba visišką jų nutraukimą. Taip yra ir su mūsų tikėjimu Dievu.
Tomo atveju, tikėjimas pasirodė vėlai. Jis manė, kad jo tikėjimas Viešpačiu yra nenuilstamas, tačiau jo klydimas paaiškėjo, kai jo tikėjimą išbandė Mokytojo mirtis. Vis dėlto jis įsidrąsino, grįžo į apaštalų bendruomenę ir metė pirštinę, sakydamas: „Jei nepamatysiu skylių, kurias vinys padarė jo rankose, ir neįkišiu piršto į jų padarytas skyles, ir jei neįkišiu rankos į jo šoną, netikiu.“ Kai Viešpats jam pasirodė, jis radikaliai pasikeitė. Jis neleido savo skepticizmui sutrukdyti jam atsiverti mūsų Viešpačiui. Evangelijoje niekada nesakoma, kad Tomas tiesiogine prasme palietė mūsų Viešpaties žaizdas, jau nekalbant apie tai, kad jis įkišo ranką į jo šoną. Neliesdamas mūsų Viešpaties kūno, Tomas iš karto sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“
Dar kartą matome tikėjimo progresą. Iš netikėjimo būsenos jis peržengė vien tikėjimo, kad Jėzus buvo prikeltas iš numirusių ribas. Jo tikėjimas dabar gerokai pranoko kitų apaštalų tikėjimą, nes Tomas išpažino visos Bažnyčios tikėjimą: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ Tai įsitikinimas, prie kurio Bažnyčiai prireikė laiko. Ankstyvoji Bažnyčia visada tikėjo, kad Jėzus yra Viešpats, bet išpažinti Jį kaip Dievą buvo atsargus ir laipsniškas vystymasis dėl monoteizmo. Tačiau Tomas jau suformulavo Bažnyčios tikėjimo esmę, teigdamas, kad Jėzus yra Viešpats ir Dievas. Tai išpažino Petras, nors ir nežinodamas savo žodžių gelmės ir visos prasmės, kai jis pareiškė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus“ (Mt 16, 16).
Tačiau Tomo išpažinimas, kad Jėzus yra Viešpats ir Dievas, nebuvo pakankamas Viešpačiui. Jis laukė tų, kurie įtikės per apaštalų ir mokinių, kurie Jį matė, liudijimą. Jėzus jam tarė: „Tu tiki, nes gali mane matyti. Palaiminti, kurie nematė ir tiki.“ Tai sakydamas, Jėzus pakeitė tai, ką dauguma iš mūsų linkę manyti: kad tikėjimo procesas yra pamatyti, o tada tikėti. Tačiau Viešpats sako, kad tikėti taip pat reiškia matyti. Iš tiesų, tikėjimas mato daugiau. Geras pavyzdys yra apaštalai: visi jie Jį matė, bet tik Tomas išpažino, kad Jėzus yra Viešpats ir Dievas. Taigi, vien tai, kad matome Prisikėlusį Viešpatį, dar nereiškia, kad mūsų tikėjimas bus stiprus. Daugelis matė stebuklus, tačiau jų tikėjimas lieka silpnas ir trapus.
Galiausiai mūsų tikėjimas Jėzumi priklauso nuo apaštalų tikėjimo ir liudijimo. Šv. Paulius rašė: „Jūs esate dalis pastato, kurio pamatai – apaštalai ir pranašai, o kertinis akmuo – pats Kristus Jėzus.“ Mūsų tikėjimas Bažnyčia ir Magisteriumu grindžiamas tuo, kad Viešpats pastatė savo Bažnyčią ant Petro tikėjimo uolos (Mt 16, 16–19). Mūsų tikėjimas kyla iš apaštalų Bažnyčios. To paties tikėjimo Jėzumi kaip gyvojo Dievo Sūnumi, perduoto mums apaštalų ir jų įpėdinių, turime laikytis ir šiandien. Tikėdami, kad Jėzus yra gyvojo Dievo Sūnus, mes įgisime Jo pažadus. Todėl turime mokytis iš Tomo klaidos ir niekada nesiekti augimo savo tikėjime atskirai nuo Bažnyčios. Juk Paulius mums primena: „Jūs jau nebesate ateiviai ar svetimšaliai, bet esate piliečiai kaip ir visi šventieji, ir Dievo namiškiai.“ Tad vieninkimės su Juo, kad „visi ant jo augtų į vieną šventą šventyklą Viešpatyje, kur gyvena Dievas Dvasioje“.
Kun. Žilvinas Zinkevičius
Didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai (Šilinės)
Rugsėjo 5 d., šeštadienis
- 17.30 val. Rožinis Apsireiškimo koplyčioje
- 18.00 val. Atlaidų pradžios Eucharistija ir Valandų liturgija (Vakarinė) Apsireiškimo koplyčioje.
Meldžiamės, kad atlaidai būtų malonės metas Šiluvos piligrimams.
Procesija su Švenčiausiuoju Sakramentu į Baziliką.
Rugsėjo 6 d., sekmadienis
Meldžiamės su verslininkais, ūkininkais, žemdirbiais, miškininkais, sodininkais, bitininkais ir visais savo darbu kuriančiais šalies gerovę.
Rugsėjo 7 d., pirmadienis
Meldžiamės su teisėjais, prokurorais, advokatais, policijos pareigūnais, pasieniečiais, viešojo saugumo pareigūnais, ugniagesiais gelbėtojais ir visais tarnaujančiais teisingumui bei teisei.
Rugsėjo 8 d., antradienis
Švč. Mergelės Marijos Gimimas · Taikos siekio diena
Meldžiamės su Lietuvos kariuomene, NATO sąjungininkais, krašto apsaugos savanoriais, šauliais, karo kapelionais ir visais ginančiais taiką bei mūsų šalies saugumą.
Rugsėjo 9 d., trečiadienis
Meldžiamės su kunigais, diakonais, seminaristais, vienuoliais, vienuolėmis, katechetais, pastoracijos darbuotojais, patarnautojais ir pašaukimo ieškančiaisiais.
Rugsėjo 10 d., ketvirtadienis
Meldžiamės su darželių, mokyklų, kolegijų, universitetų bendruomenėmis ir visais dirbančiais švietimo bei sporto srityse.
Rugsėjo 11 d., penktadienis
Meldžiamės su ligoniais, gydytojais, slaugytojais, paramedikais, vaistininkais, socialiniais darbuotojais, Carito, Maltos ir Samariečių bendruomenėmis bei visais besirūpinančiais artimu.
Rugsėjo 12 d., šeštadienis
Meldžiamės su šeimomis ir sužadėtiniais, vaikais ir jaunimu, Šeimų ir Jaunimo centrais, bendruomenėmis, judėjimais bei organizacijomis.
Rugsėjo 13 d., sekmadienis
Meldžiamės su Dievo tauta, minėdami Lietuvos bažnytinės provincijos ir vyskupijų įsteigimo 100 metų jubiliejų.
Rugsėjo 14 d., pirmadienis
Meldžiamės su Gyvojo rožinio, Šiluvos draugijos, maldos grupių nariais, valstybės tarnautojais, savivaldybių darbuotojais, kaimo bendruomenių nariais, kultūros ir žiniasklaidos atstovais.
Rugsėjo 15 d., antradienis
Dėkojame Dievui už atlaidų malones, piligrimus, geradarius, savanorius ir kiekvieną žmogų, tikėjimu, malda, darbu ir auka prisidedantį prie Bažnyčios misijos.
Pamaldų tvarka atlaidų metu
Šv. Mišios
- 8.00 ir 9.00 val. Apsireiškimo koplyčioje;
- 10.00 val. Aikštėje;
- 12.00 val. Aikštėje;
- 16.00 val. Apsireiškimo koplyčioje;
- 18.00 val. Aikštėje.
Švč. Mergelės Marijos litanija
Aikštėje prieš pagrindines Šv. Mišias 12.00 val.
Eucharistinė adoracija
9.00-21.00 val. (5-6, 7-8 d. ir 12-13 d. visą naktį).
Žiburių procesija
21.00 val. (7 d. su Mergelės Marijos paveikslu ir 12 d. su Švenčiausiuoju Sakramentu).
Švč. Mergelės Marijos Rožinis
- 11.30 val. Aikštėje;
- 14.00 val. Bazilikoje;
- 15.30 val. Apsireiškimo koplyčioje;
- 17.20 val. Aikštėje;
- 20.00 val. Procesijoje nuo koplyčios iki Bazilikos su žvakėmis.
Atgailos ir Sutaikinimo sakramentas
8.00-19.00 val. Apsireiškimo koplyčioje, Bazilikoje ir Aikštėje.
Vidinio išgydymo pamaldos
19.00 val. Bazilikoje (11 d.).
Akatistas Dievo Gimdytojai
10.00 val. Apsireiškimo koplyčioje (9 d.).
„Turiu tau laiko“ (palapinė aikštės gale)
10.00-19.00 val. budės kunigas (pokalbiui ar išpažinčiai).
Katechezės
- 11.00 ir 17.45 val. Aikštėje;
- 14.30 val. diskusija katechezės tema Šiluvos piligrimų centre.
Kryžiaus kelias
Per Šiluvos šilą iki Apsireiškimo koplyčios:
VI-VII 9.30 ir 16.00 val.;
I-V 16.00 val.;
(autobusiukas veš piligrimus nuo Šiluvos parduotuvės aikštelės: VI-VII 9.00 ir 15.30 val., I-V 15.30 val.).
Valandų liturgija
- 9.00 val. Rytmetinė Bazilikoje;
- 17.00 val. Vakarinė Bazilikoje;
- 21.00 val. Naktinė Bazilikoje.
Marijos valandos
9.30 val. Bazilikoje.
Gailestingumo vainikėlis ir Kryžiaus kelio apmąstymas
15.00 val. Bazilikoje.
Vaikų palaiminimas
Po vakaro Mišių Aikštėje.
XXIII Tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis kviečia vasarą patirti per muziką, žodį ir teatrą
Birželio 20-ąją prasidėjo XXIII tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis ir šiemet kvies klausytojus leistis į išskirtinę kultūrinę kelionę po Lietuvos miestus ir istorines erdves. Jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojantis festivalis tapo neatsiejama šalies vasaros kultūrinio gyvenimo dalimi, kasmet pristatančia aukščiausio meninio lygio muzikos, teatro ir literatūros programas.
Šių metų festivalio renginiai klausytojus pakvies į Tytuvėnus, Baisogalą, Raseinius, Kurtuvėnus ir Šiluvą. Istorinės bažnyčios, dvarų erdvės ir kultūros centrai taps scena profesionaliosios muzikos koncertams, poezijos vakarams, džiazo improvizacijoms bei spektakliams visai šeimai.
Festivalio atidarymo koncerte skambės Johanneso Brahmso „Meilės dainos ir valsai“ bei Franzo Schuberto Rondo D-dur. Retai koncertų salėse girdima kamerinės muzikos forma – vokalinis kvartetas ir fortepijoninis duetas – suburs tarptautinę atlikėjų komandą: pianistus Johaną Randvere (Estija) ir Justą Šerveniką bei solistus Christiane Marie Riedl (Austrija), Kristiną Zmailaitę, Sebastieną Parotte (Austrija) ir Edmundą Seilių.
Vienu reikšmingiausių festivalio dvasinių akcentų taps Ferenco Liszto monumentalaus kūrinio „Via Crucis“ atlikimas. Pianistė Mūza Rubackytė kartu su Valstybiniu Kauno choru ir dirigentu Robertu Šerveniku pristatys vieną brandžiausių kompozitoriaus kūrinių, kuriame susilieja religinė refleksija ir ypatinga emocinė įtampa.
Festivalio programoje šiemet ypatingas dėmesys skiriamas netikėtiems muzikiniams formatams. Publika turės galimybę išgirsti vienintelį Lietuvoje keturių kontrabosų ansamblį „Bass_4“, kurio programa atskleis kontraboso galimybes nuo baroko iki šiuolaikinių kūrinių. Dar vieną netikėtą muzikinę patirtį dovanos perkusininkų Jono Mikeliūno ir Džiugo Daugirdos duetas, pristatysiantis spalvingą programą nuo Johanno Sebastiano Bacho iki Steve'o Reicho ir šiuolaikinių mušamiesiems skirtų kompozicijų.
Retai Lietuvos scenose atliekamą programą festivalyje pristatys norvegų baritonas Steinas Skjervoldas ir pianistė Neringa Valuntonytė. Jų parengta programa skirta vienam ryškiausių XX amžiaus kompozitorių Benjaminui Brittenui ir atskleis jo kūrybos temas – žmogaus vienatvę, moralinę atsakomybę, gamtos pasaulį ir visuomenės paribių žmonių likimus.
Literatūros ir žodžio meno mėgėjų lauks poezijos vakaras „Pro memoria kun. Ričardui Mikutavičiui“. Šių metų programą pristatys aktorius Simonas Storpirštis, kviesdamas į asmeninę ir jautrią kelionę per lietuvių ir pasaulio poeziją.
Svarbi festivalio dalis – kūrybinis dialogas tarp tradicijos ir šiuolaikiškumo. Tai ypač ryškiai atsiskleis džiazo improvizacijų programoje „Paskui Čiurlionį“, kurioje saksofonininkas Janas Maksimovičius ir pianistas Dmitrijus Golovanovas naujai interpretuos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio preliudus, jungdami klasikinę muziką, džiazą ir improvizaciją.
Festivalis nepamirš ir jauniausių žiūrovų. Visai šeimai skirtas spektaklis „Profesionalas“, kurį sukūrė Latvijos nacionalinio cirko artistas iš Argentinos Mariano Gedwillo, pasakos šiltą, humoro kupiną istoriją apie žmogaus virsmą klounu, atkaklumą ir gebėjimą mokytis iš nesėkmių.
Vienas iš svarbiausių šių metų programos įvykių – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Onutės Narbutaitės jubiliejui skirtas koncertas Šiluvos bazilikoje. Kauno valstybinis choras ir Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojami Roberto Šerveniko, atliks monumentalų kūrinį „Tres Dei Matris Symphoniae“, laikomą vienu reikšmingiausių kompozitorės sakralinės muzikos opusų.
Festivalį vainikuos išskirtinis koncertas, skirtas pasaulinio garso violončelininko Davido Geringo 80-mečio jubiliejui. Kartu su Lietuvos kameriniu orkestru ir dirigentu Robertu Šerveniku maestro atliks Wolfgango Amadeus Mozarto, Josepho Haydno, Maxo Brucho ir Fausto Latėno kūrinius.
Per daugiau nei du dešimtmečius Tytuvėnų vasaros festivalis tapo ne tik profesionalaus meno platforma, bet ir reikšmingu kultūros reiškiniu, jungiančiu istorines erdves, aukščiausio lygio atlikėjus ir įvairių kartų publiką. Šių metų festivalio programa dar kartą patvirtina jo siekį pristatyti išskirtines menines patirtis ir kurti gyvą dialogą tarp tradicijos, šiuolaikinės kūrybos bei klausytojo.
XXIII tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis vyks nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio pabaigos.
Festivalio globėjas – Jonas Jagminas.
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Festivalio partneriai ir rėmėjai: Kelmės rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė, Raseinių rajono kultūros centras.
Ligonių Sveikatos diena Šiluvoje: kvietimas melstis už ligonius ir ligos paliestas šeimas
Paskutinįjį birželio mėnesio penktadienį, birželio 26 d., Šiluvos šventovėje tikintieji kviečiami susirinkti į Ligonių Sveikatos dieną – maldos, užtarimo ir pasitikėjimo Dievo gailestingumu dieną.
Ligonių Sveikata – viena iš Švč. Mergelės Marijos litanijos invokacijų. Šis kreipinys primena motinišką Marijos meilę visiems, kurie yra vienaip ar kitaip paliesti skausmo, ligos, vidinių žaizdų ar artimo žmogaus kančios. Šiluvoje, kur Švč. Mergelė Marija nuo seno patiriama kaip užtarėja ir guodėja, Ligonių Sveikatos diena tampa ypatingu kvietimu ligoniams, jų šeimoms, artimiesiems ir visiems, nešantiems sunkias gyvenimo naštas, susitikti bendroje maldoje ir savo rūpesčius patikėti Dievui.
Birželis Katalikų Bažnyčioje yra skirtas Švč. Jėzaus Širdžiai. Kristaus Širdis atskleidžia beribę Dievo meilę žmogui – meilę, kuri pasilenkia prie kenčiančiojo, gydo, guodžia ir kviečia kiekvieną tapti šios meilės apaštalu. Birželį taip pat minimi šventieji apaštalai Petras ir Paulius, todėl šį mėnesį ypatingai meldžiamės už Bažnyčią ir jos apaštalinę misiją pasaulyje.
Artėjant Ligonių Sveikatos dienai, kviečiame jungtis į bendrą maldą ir melstis Jėzaus Vardo litaniją, užtariant visus atvyksiančius į Šiluvą, ligonius, jų artimuosius bei kiekvieną, kuris šiai dienai patikės savo skausmą, rūpesčius ir maldos intencijas.
Ligonių Sveikatos dieną drauge melsis kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas, Šiluvos parapijos šlovintojai ir į Šiluvą atvykę maldininkai.
Ligonių Sveikatos dienos programa birželio 26 d.
11.30 val. – Rožinio malda Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje
12.00 val. – Šv. Mišios bazilikoje
17.20 val. – Rožinio malda Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje
18.00 val. – Šv. Mišios bazilikoje. Vadovauja kun. egzorcistas Arnoldas Valkauskas
19.00 val. – Vidinio išgydymo pamaldos. Vadovauja kun. egzorcistas Arnoldas Valkauskas
Kviečiame atvykti į Šiluvą, jungtis į bendrą maldą ir patikėti savo intencijas Dievui per Švč. Mergelės Marijos užtarimą ir Švč. Jėzaus Širdies meilę.
Į Šiluvą galima atvykti ne tik prašyti išgydymo. Čia galima atnešti ir savo nuovargį, nerimą, artimo žmogaus skausmą ar tyliai širdyje nešamą intenciją. Maldoje nė vienas žmogus nelieka vienas.
Ligonių Sveikatos diena Šiluvoje: kvietimas melstis už ligonius ir ligos paliestas šeimas
Paskutinįjį birželio mėnesio penktadienį, birželio 26 d., Šiluvos šventovėje tikintieji kviečiami susirinkti į Ligonių Sveikatos dieną – maldos, užtarimo ir pasitikėjimo Dievo gailestingumu dieną.
Ligonių Sveikata – viena iš Švč. Mergelės Marijos litanijos invokacijų. Šis kreipinys primena motinišką Marijos meilę visiems, kurie yra vienaip ar kitaip paliesti skausmo, ligos, vidinių žaizdų ar artimo žmogaus kančios. Šiluvoje, kur Švč. Mergelė Marija nuo seno patiriama kaip užtarėja ir guodėja, Ligonių Sveikatos diena tampa ypatingu kvietimu ligoniams, jų šeimoms, artimiesiems ir visiems, nešantiems sunkias gyvenimo naštas, susitikti bendroje maldoje ir savo rūpesčius patikėti Dievui.
Birželis Katalikų Bažnyčioje yra skirtas Švč. Jėzaus Širdžiai. Kristaus Širdis atskleidžia beribę Dievo meilę žmogui – meilę, kuri pasilenkia prie kenčiančiojo, gydo, guodžia ir kviečia kiekvieną tapti šios meilės apaštalu. Birželį taip pat minimi šventieji apaštalai Petras ir Paulius, todėl šį mėnesį ypatingai meldžiamės už Bažnyčią ir jos apaštalinę misiją pasaulyje.
Artėjant Ligonių Sveikatos dienai, kviečiame jungtis į bendrą maldą ir melstis Jėzaus Vardo litaniją, užtariant visus atvyksiančius į Šiluvą, ligonius, jų artimuosius bei kiekvieną, kuris šiai dienai patikės savo skausmą, rūpesčius ir maldos intencijas.
Ligonių Sveikatos dieną drauge melsis kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas, Šiluvos parapijos šlovintojai ir į Šiluvą atvykę maldininkai.
Ligonių Sveikatos dienos programa birželio 26 d.
11.30 val. – Rožinio malda Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje
12.00 val. – Šv. Mišios bazilikoje
17.20 val. – Rožinio malda Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje
18.00 val. – Šv. Mišios bazilikoje. Vadovauja kun. egzorcistas Arnoldas Valkauskas
19.00 val. – Vidinio išgydymo pamaldos. Vadovauja kun. egzorcistas Arnoldas Valkauskas
Kviečiame atvykti į Šiluvą, jungtis į bendrą maldą ir patikėti savo intencijas Dievui per Švč. Mergelės Marijos užtarimą ir Švč. Jėzaus Širdies meilę.
Į Šiluvą galima atvykti ne tik prašyti išgydymo. Čia galima atnešti ir savo nuovargį, nerimą, artimo žmogaus skausmą ar tyliai širdyje nešamą intenciją. Maldoje nė vienas žmogus nelieka vienas.