Šventiškiausiai papuoštos sodybos konkursas
ŠVENTIŠKIAUSIAI PAPUOŠTOS SODYBOS KONKURSAS
VšĮ Šiluvos piligrimų centras drauge su Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapija bei Šiluvos seniūnija kviečia Šiluvos miestelio gyventojus dalyvauti šventiškiausiai papuoštos sodybos konkurse. Advento ir Šv. Kalėdų laikotarpiu pradžiuginkime ne tik save, tačiau ir savo artimą – šviesomis ir puošmenomis puošdami Šiluvą.
Konkurso laimėtojai skelbiami sausio 6 d. po 12.00 val. Šv. Mišių.
Laimėtojai bus apdovanoti:
I vieta – 500 Eur
II vieta – 300 Eur
III vieta – 200 Eur
Dalyviai renkami balsuojant už gražiausią nuotrauką socialiniame tinkle Facebook Šiluvos šventovė paskyroje. Prašome papuoštos sodybos nuotraukas atsiųsti iki gruodžio 15 d. imtinai adresu info@siluva.lt
Prizinių vietų steigėjai: Gražina ir Valdemaras Jacikai, UAB „Bordena“, Romualdas Zubiela, Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapija ir VšĮ Šiluvos piligrimų centras.
Šiluva kviečia įžiebti ne tik eglę, bet ir širdį
Artėjant žiemos šventėms, Šiluvos šventovėje kviečiama jungtis į Adventinį laukimą įžiebiant ne tik eglę, bet ir širdį. Pamažu tradicija tampa tai, jog mieste vyraujančiam žiemos šurmuliui atsvara tampa šventovėje tvyrantis ramus, tačiau ne paprastas laukimas.
Šių metų advento laikotarpį, kuris suvienija skirtingas institucijas vardan bendruomeninio džiaugsmo, kviečiama į veiklas Šiluvoje, kuriose jungsis edukacija, Kalėdaičių gamyba, švies 50 eglučių ir viena didžioji eglė, prakartėlė, laiškai Šventajai šeimai ir, be abejo, Kalėdų laukimas. Nuo gruodžio 1 d. iki sausio 5 d. kiekvienas turės galimybę palikti laišką asmeninėmis intencijomis Šv. Šeimai Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje. Šiomis intencijomis Šv. Mišios bus aukojamos sausio 6 d. 12.00 val. O gruodžio sekmadieniais Šiluvos piligrimų centre nuo 14.00 iki 16.00 val. lauks kunigai pokalbiui ir/ar išpažinčiai.
Taigi, jau nuo lapkričio 27 d. kviečiame į renginius Šiluvoje:
Lapkričio 27 d. Bendruomenių 50-ies Kalėdinių eglučių alėjos atidarymas Šiluvos aikštėje.
Gruodžio 1 d. 14.00-16.00 val. Advento vainiko istorija ir pynimas. Kalėdaičių gamyba Šiluvos piligrimų centre.
Gruodžio 6 d. 18.00 val. Kalėdų eglės įžiebimas Šiluvoje
Gruodžio 8 d. 14.00-16.00 val. Edukacija „Žvakė Šv. Kūčių stalui“ ir Kalėdaičių gamybą Šiluvos piligrimų centre
Gruodžio 15 d. 14.00-16.00 val. Betliejaus istorija ir Kalėdaičių gamyba Šiluvos piligrimų centre
Gruodžio 21 d. Advento piligrimystė į Šiluvą. Žygis poroms. (Su registracija)
Gruodžio 22 d. 14.00-16.00 val. Kūčių tradicijų istorija ir praktika ir Kalėdaičių gamyba Šiluvos piligrimų centre.
Gruodžio 24 d. 22.00 val. Bernelių Šv. Mišios Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje.
Sausio 6 d. Trijų karalių šventė Šiluvoje. 12.00 val. Šv. Mišios Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje.
Visą gruodžio mėnesį Šiluvoje galėsite aplankyti Šv. Kalėdų simbolį – gyvą prakartėlę, Kalėdinę eglučių alėją, dalyvauti edukacijose.
Renginiai organizuojami drauge su Šiluvos seniūnija, Raseinių rajono savivaldybe, Raseinių rajono kultūros centru, Raseinių rajono vietos veiklos grupe „Raseinių krašto bendrija“ ir Šiluvos parapija.
Daugiau informacijos: www.siluva.lt
VšĮ Šiluvos piligrimų centro informacija
IV tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje Antanui Vivulskiui atminti. Ateitis, tradicija ir tikėjimas
2024 m. rugsėjo 26 d.
Programa
Antanas Vivulskis – genialus Lietuvos ir Lenkijos kūrėjas, kurio gyvenimo centre buvo tikėjimas. Tai lėmė harmoningą gilios tradicijos ir inovacijos susiliejimą jo kūriniuose. Turėdamas tokį stiprų pamatą, skulptorius ir architektas savo kūryboje sugebėjo peržengti tai, kas vien žmogiškomis pastangomis dažnai neįmanoma – kurti laikui nepavaldžią architektūrą, kurioje nepaisoma linijinio laiko imperatyvų, o istorijos ir ateities santykis panardinamas į amžinąjį dabar.
Šie ir kiti Antano Vivulskio kūrybos principai geriausiai išsiskleidžia vienintelio jo išlikusio pastato – Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčios – architektonikoje. 2024 m. sukanka šimtas metų nuo šio didingo pastato, savo forma ir architektūrinės idėjos gelme primenančio empirėjų, užbaigimo.
Pastato architektūra ir idėja įkūnija siekį aprėpti visą egzistuojančią tradiciją, ja remtis, bet kartu kurti inovatyviai. Tradicija čia suteikia kūriniui „teisę tvirtai būti pasaulyje“, naujumas išreiškia asmenišką santykį su visa kūrybos istorija, o tikėjimas laikiną kūrinį pakyli amžinybės link. Mažai pasaulyje yra kūrėjų, gebančių šias, rodos, viena kitai prieštaraujančias kategorijas sujungti į naujovišką harmoningą visumą.
Konferencijos tikslas – pagerbiant A. Vivulskio atminimą žvelgti į jo kūrybinį genijų per tradicijos, ateities ir tikėjimo diskursus.
Konferencija vyks Šiluvos piligrimų centre, M. Jurgaičio a. 17A, Šiluva, Raseinių r.
Pranešimai bus skaitomi lietuvių ir anglų kalbomis.
10.50–11.00 Sveikinimo žodis.
11.00–11.30 Pagrindinis konferencijos pranešimas. Doc. dr. Aušra Vasiliauskienė. „Skulptūros reikšmė architektūriniuose Antano Vivulskio projektuose“.
11.30–11.45 Birutė Valečkaitė. „Antanas Vivulskis ir Boleslovas Balzukevičius: draugystė ir jos paveldas Paryžiuje, Krokuvoje ir Vilniuje“.
11.45–12.00 Doc. dr. Kastytis Rudokas. „Eschatologiniai motyvai Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčios architektūroje. Hermeneutinė prieiga“.
12.00–12.15 Doc. dr. Vaidas Petrulis. „Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia Čikagoje: komplikuota lietuviško identiteto paieškos istorija“.
12.15–12.30 Diskusija su sesijos pranešėjais.
12.30–13.30 Pietų pertrauka Jono Pauliaus II piligrimų namuose.
13.30–13.45 Kostas Biliūnas. „Sakralinių vietų sistemos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – barokinis kraštovaizdis?“.
13.45–14.00 Dr. Gabrielius Edvinas Klimenka. „Ikonografinė ksenotradicija lietuviškoje katalikybėje: ikonos rašomos ar tapomos?“
14.00–14.15 Prof. dr. Rasa Čepaitienė. „Tradicija ir modernumas Antano Ruškio dvasinėje Lietuvos istorijoje“.
14.15–14.30 Diskusija su sesijos pranešėjais.
14.30–14.45 Kavos pertrauka.
14.45–15.00 Prof. dr. Žanete Narkēviča. „Tradition, Innovation, Education: The Formation of Cultural Memory“.
15.15–15.30 Kun. dr. Modris Lācis. „The Development of Theology of Peace: Saint Augustine’s “City of God” and the Social Doctrine of the Church“.
15.30–15.45 Doc. dr. Benas Ulevičius. „Drawing All Things to Christ: A Theological Program of Liturgical Space in Early Christianity“.
15.45–16.30 Diskusija su sesijos pranešėjais ir apibendrinamosios konferencijos mintys.
Konferencijos mokslinis komitetas
Pirmininkas – doc. dr. Benas Ulevičius
Pavaduotojas – dr. Kastytis Rudokas
Nariai: prof. dr. Žanete Narkēviča, prof. dr. Marek Chmielewsky, doc. dr. Piotr T. Nowakowski, prof. dr. Birutė Obelenienė, prof. dr. Artūras Lukaševičius, doc. dr. Vaidas Petrulis.
Organizacinis komitetas
Pirmininkė – Silvija Čižaitė-Rudokienė
Nariai: kun. Robertas Urbonavičius, dr. Kastytis Rudokas
Organizatoriai
VšĮ Šiluvos piligrimų centras, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras
Konferencijos globėjas – arkivyskupas Kęstutis Kėvalas
Konferencijos partneriai
Kauno arkivyskupija, Raseinių krašto istorijos muziejus, Raseinių rajono savivaldybė.
Informaciniai rėmėjai
Marijos radijas, internetinis portalas „Raseinių naujienos“, internetinis portalas „Mano Raseiniai“
Maldos metų Šilinės – metas artintis prie Viešpaties
Artėja didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai Šiluvoje. Šiemet juos švęsime rugsėjo 6–15 d. Per visą atlaidų aštuondienį Mergelės Marijos Gimimo švęsti į Šiluvą atkeliauja piligrimai iš visos Lietuvos ir ne tik. Žmonės tarsi jūra užlieja sakraliąją aikštę, pripildo didžiąsias šventoves, miestelio gatves ir prieigas. Šiluva atgyja, joje kasmet pasijuntame gyva, jauna, viltinga Bažnyčia.
Apsireiškimo koplyčiai – 100!
Šilinių pradžią miesteliui ir Lietuvai jau rugsėjo 6-osios vakarą skelbs atlaidų išvakarių vigilija, kuri prasidės šimtametėje Apsireiškimo koplyčioje.
Rugsėjo 8-oji, kai visa Bažnyčia švenčia Mergelės Marijos Gimimą, bus pagrindinis atlaidų sekmadienis. Šia ypatinga proga iškilmėje dalyvaus ir neseniai į Lietuvą atvykęs apaštalinis nuncijus Baltijos kraštams arkivyskupas Georgas Gänsweinas, šv. Mišias aukos Lietuvos vyskupai.
Ši data ypatinga taip pat ir Marijos pasirodymui Šiluvos apylinkėse dedikuotos Apsireiškimo koplyčios istorijoje. Lygiai prieš 100 metų, 1924 m. rugsėjo 8-ąją, vyko genialaus jauno lietuvių architekto Antano Vivulskio (1877–1919) projektuotos ir visus atvykstančius iš tolo baltu bokštu pasitinkančios šventovės konsekracija. Nuo šių metų rudens koplyčios istorijoje prasideda naujas etapas – artėjant atlaidams ji paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Prie malonių šaltinio, prie gyvo Dievo Žodžio
Šilines šiemet švenčiame Maldos metais, kurie yra pasirengimo laikas artėjančiam popiežiaus Pranciškaus paskelbtam 2025-ųjų Jubiliejui.
„Tai puiki proga atnaujinti maldos praktiką, o maldos tikslas – susitikimo su Viešpačiu džiaugsmas ir įkvėpimas. Atlaidai, ypatinga Dievo gailestingumo dovana, mus drąsina atvira širdimi artintis prie Viešpaties, gausių malonių šaltinio, kurias patyrę liudija daugybė Šiluvos piligrimų. Didieji Šiluvos atlaidai – puiki proga atnaujinti krikščionišką tikėjimą, patirti bendrystę, širdyje pajusti Viešpaties paguodą“, – sako arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
Maldos metų Šilinių tema – mintis iš Laiško žydams: „Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas“ (Žyd 4,12).
Todėl atlaidų šv. Mišių katechezėse bei susitikimuose-diskusijose Šiluvos piligrimų centre bus kviečiama apmąstyti vieną iš keturių Vatikano II Susirinkimo Dogminių konstitucijų – apie Dievo Apreiškimą „Dei Verbum“, kad su didesniu įkvėpimu norėtume pažinti Dievo Žodį ir klausyti savo kasdienybėje, priimti „dieviškuosius turtus, kurie pranoksta bet kokį žmogaus supratimą“ (DV, 6).
Šį troškimą išreiškia ir šiemetinės šv. Mišių intencijos. Jos parengtos remiantis dokumentu „Dei Verbum“, padedančiu aktualiai suvokti, už ką dėkojame ir prašome pagalbos, kokie yra šiandien mūsų patiriami rūpesčiai ir sunkumai, kad patikėtume juos Dievo Apvaizdai, Mergelės Marijos užtarimui.
Kada ir kaip melsimės atlaiduose
Atlaidų metu nuo ryto iki vakaro šventovėje bus švenčiamos šešerios šv. Mišios (8, 9, 10, 12, 16 ir 18 val.). Pagrindinę iškilmingą Eucharistiją 12 val. švenčiame patogioje ir talpioje aikštėje priešais Baziliką. Atlaidų šv. Mišioms vadovaus Lietuvos vyskupai bei kunigai. Liturgijoje patarnaus diakonai, seminaristai. Giedos miestų, miestelių parapijų ir kiti chorai. Atlaiduose kasmet suskaičiuojame daugiau kaip pusšimtį jų kolektyvų iš pačių įvairiausių Lietuvos kampelių, tad galime sakyti, jog per Šilines užgieda visa Lietuva!
Šv. Mišios bus švenčiamos ir anglų (rugsėjo 12 d.), latvių (rugsėjo 7 d.) bei lenkų (rugsėjo 14 d.) kalbomis. Laukiame atvykstant bendruomenių iš Lietuvos ir svetur. Karo Tėvynėje sužeistus ukrainiečius vėl kviečiame į graikų apeigų liturgiją (rugsėjo 8 d.) – Šiluvoje nuolat dėkojame už taiką ir nepaliaujame melsti taikos dovanos ypač Ukrainai, Šventajai Žemei ir kitur pasaulyje, kur nerimsta ar įsižiebia nauji konfliktai.
Per visas dienas (ir net kelias naktis) Šiluvos bazilika bus atvira Švenčiausiojo Sakramento adoracijai, piligrimų maldai prie stebuklingojo Mergelės Marijos su Kūdikiu atvaizdo didžiojo altoriaus papėdėje – greta Motinos, greta Sūnaus, į kurį Ji nepaliauja rodyti Šiluvoje, kaip ir kitose garsiosiose pasaulinėse Marijos šventovėse.
Šiluvos piligrimams siūloma ir kita bendros maldos programa. Tai Rožinis, Kryžiaus kelias, Marijos valandos ir kt. Su Švenčiausiuoju Sakramentu šiemet bus einamos net dvi Žiburių procesijos (rugsėjo 7 ir 14 d. šeštadieniais) miestelio gatvėmis, pasieksiančios ir ypatingu kryžiumi – karavyku, saugančiu nuo karų, marų, – paženklintą vietą.
Dauguma į atlaidus atvykstančių piligrimų priima Sutaikinimo sakramentą – jiems klausyklose bus pasiruošę patarnauti Kauno arkivyskupijos kunigai. Tęsiame žmonių mielai priimamą tradiciją – pokalbį su kunigu dvasiniais klausimais palapinėje, pavadintoje „Turiu tau laiko“.
Susitiksime ir kultūrinėje programoje
Šiluva, gyvos piligrimystės ir gyvos kultūros miestelis, ypač atgyja per atlaidus – maldininkai jau yra pamėgę vienuolių dirbinių muges, mielai pasinaudoja proga parsivežti iš atlaidų katalikiškų leidyklų knygų, devocionalijų (kurios ir palaiminamos Mišių pabaigoje).
Šiluvos aikštėje rugsėjo 14 d. bus galima susitikti arkivyskupo Kęstučio Kėvalo knygos „Žmogaus širdis sukurta dangui“ (leidykla „Tyto alba“, 2024) pristatyme ir išgirsti naujai apmąstytą ir užrašytą žodį apie viltį. Tos pačios dienos vakarą Šiluvos bazilikoje vyks profesionalių atlikėjų rengiamas vokalinės ir instrumentinės muzikos koncertas „Crux fidelis“ („Ištikimasis Kryžius“).
„Gėles Marijai“ – koncertinę programą – atlaidų piligrimams kaip dovaną pirmosiomis atlaidų dienomis (rugsėjo 7 d.) surengs Šiluvos bazilikos choras.
Rugsėjo 11-ąją, kunigų ir Dievui gyvenimą pašventusiųjų dieną Šiluvoje, į kitos naujos knygos – kardinolo Grzegorz Ryś „Celibatas“ (leidykla „Artuma“, 2024) – pristatymą kviečiami ne tik dvasininkai, bet ir visi besidomintys.
„Laimingi įtikėję“
Numatytomis atlaidų programos ar sau patogiomis dienomis Šiluvoje susitinka parapijų bendruomenės ir jų ganytojai, pašvęstieji broliai ir seserys, kelių kartų šeimos, moksleiviai, studentai ir kiti jauni žmonės, mokymo ir ugdymo bendruomenės, Lietuvos kariuomenė, savanoriai, partizanai, valstybės ir visuomenės apsaugos, švietimo, medicinos darbuotojai, įvairios kitos organizacijos, draugijos, sambūriai, visi geros valios žmonės, ieškantys ramybės ir vilties, taip pat mūsų šalies kaimynai, kitų tautų žmonės, laikinai apsistoję ar nuolat gyvenantys mūsų šalyje.
Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo mintimi, pasidalyta prieš pačius atlaidus jiems besipuošiančioje Šiluvos šventovėje, čia atvykus tikrai galima patirti susibūrimo džiaugsmą, vienybės pajautą, taip reikalingą visokių šiandienos neramumų akivaizdoje.
Atvykime į Šiluvą, kur prieš 416 metų nedideliame Lietuvos kaimelyje įvyko ir šiandien tebevyksta dideli dalykai, – atvykime į „tautos rekolekcijas“, kaip šiuos atlaidus yra pavadinęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, kad visi pasijustume „laimingi įtikėję“ (plg. Lk 1, 45).
KAUNO ARKIVYSKUPIJOS INFORMACIJOS TARNYBA
Jono Pauliaus II piligrimų centras kviečia drauge vykti į Šilinių atlaidus
Laisvės sekmadienis Šiluvoje prisimenant Dievo Dvasios veikimą ir žmonių pasirinkimus laisvės keliuose
Vidurvasario karščiu paženklintą paskutinį vasaros sekmadienį su nemažiau karštomis širdimis ir ištverminga piligrimo malda, dėkodamos Dievui už laisvę, iki pat Šiluvos bazilikos prieš vidudienį atvilnijo dvi eisenos, lydimos Kauno arkivyskupijos bei Šiaulių vyskupijos ganytojų – arkivyskupo Kęstučio Kėvalo, vyskupo Sauliaus Bužausko, vyskupo Eugenijaus Bartulio.
Kauno arkivyskupijos piligrimai rytmetį susitiko prie Katauskių gyvenvietės, antroji jų kelio dalis po trumpo atokvėpio buvo nužygiuota per šilą su Kryžiaus kelio malda prie čia pastatytų koplytėlių mūsų tautos laisvės kankiniams.
Padėka gynusiems laisvę ir už ją atvykstantiems dėkoti
Jos pradžioje sveikinimą šia proga arkivyskupas skyrė visiems laisvės mūsų krašte gynėjams, partizanams, savanoriams. Ir, žinoma, nuoširdžiai pasveikino kantriuosius ir ištverminguosius piligrimus – ganytojus, jaunus ir vyresnio amžiaus maldininkus nuo Kauno bei Šiaulių kraštų, jaunuosius savanorius, Jono Pauliaus II piligrimų bendruomenę, Lietuvos bičiulius – kasmetinius eisenų dalyvius – tarptautinės organizacijos TTF narius ir Dievo Motinos komandų (sutuoktinių judėjimo) šeimas bei jų vaikučius, ganytojo pavadintus „ nuostabia, klegančia mūsų Bažnyčia“, taip pat liturgijoje giedojusį Šiluvos parapijos chorą.
Pasiekus šventovę po daugiau kaip dviejų valandų žygio Padėkos už laisvę šventė tęsėsi iškilmingoje Eucharistijoje.
Mūsų laisvės džiaugsmas su padėka Aukščiausiajam bei taikos maldavimais pasauliui ir ypač karo agresiją bandantiems atremti broliams ir seserims Ukrainoje „Marijos radijo“ bangomis, internetinėse bei DELFI TV transliacijose sklido po visą Lietuvą, vienijantis į tą patį džiaugsmo šuorą, dabar naujai nuvilnijantį per mūsų šalį, kai prisimename Baltijos kelio 35-metį.
Svarbūs pasirinkimai tikėti ir mylėti
„Šiandienos Evangeliją galėtume pavadinti „Svarbūs pasirinkimai“, – atkreipė dėmesį arkivyskupas Kęstutis Kėvalas savo homilijoje. Jėzaus mokiniams nebuvo lengva priimti Jo mokymą apie Eucharistiją, bet apaštalai parodo nuostabią ištikimybę, išlaiko tikėjimą jiems nesuprantamo Eucharistijos slėpinio akivaizdoje. Tačiau Dievo žodis kalba ir tai, jog nuo to meto daugelis nebevaikščiojo su Juo. Ganytojas pavadino šią 6, 66 eil. dramatiškiausiu Evangelijos sakiniu.
„Brangieji, mes kartu su Simonu Petru sakome: Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius ...“ (Jn 6, 68) – kalbėjo ganytojas, paminėdamas, jog Viešpats mums siūlo du pasirinkimus: gyvenimą su prasme ir gyvenimą be pabaigos. Niekas žmonijai nėra pasiūlęs daugiau. Per du tūkstančius metų Bažnyčios egzistencijoje toji Dievo žodžio sėkla duoda vaisių bendruomenės, kultūros keitimesi, žmogaus gyvenimo atsivertime. Tikėti Mergelės Marijos apsireiškimu pasirinko ir Šiluvos apylinkėse prieš 400 metų gyvenę žmonės.
Savo homilijoje, be to, ganytojas atkreipė dėmesį, jog pasirinkimo tema nuskambėjo ir apaštalo Pauliaus laiške efeziečiams, skirtame sutuoktiniams, kurie gyvendami šeimoje, ganytojo mintimi, „kasdien daro pasirinkimą mylėti“.
„To meldžiu mūsų brangiems sutuoktiniams“, – sakė arkivyskupas, pabrėždamas, jog gera matyti mūsų šeimas, kurios mums primena ir didžiąją Bažnyčios bei mūsų Tėvynės šeimą, kuriai irgi teko padaryti lemtingus pasirinkimus.
Dievo Dvasia ir žmonių atsiliepimas Baltijos kelyje
„Prieš 35-erius metus Baltijos kraštai padarė pasirinkimą sustoti į kelią ir apjuosti mūsų kraštus tuo nuostabiu maldos, giesmės, stovėjimo būdu, kuris buvo pavadintas Baltijos keliu. Mes grįžtame mintimis stebėdamiesi Dievo Dvasios veikimu ir tų žmonių pasirinkimu – ateiti, sustoti ir paliudyti pasauliui vienybę. Tik Dievo Dvasia galėjo tokiam stebuklui padrąsinti mūsų tautą ir Baltijos regioną. Šis stebuklas primena, kokia svarbi vienybė, Dievo Dvasios galia ir mūsų atsiliepimas“, – kalbėjo arkivyskupas rugpjūčio 25-osios sekmadienį Šiluvos bazilikoje.
Visų laukiame atlaiduose
„Būkite pasveikinti, būkite palaiminti! Nuoširdžiai visų laukiame didžiuosiuose Šiluvos atlaiduose, kur susibūrimo džiaugsmas, vienybės pajauta būtų padrąsinimas liudyti Dievo artumo džiaugsmą Tegyvuoja Lietuva, kurią Viešpats veda tegyvuoja šeimos, kurios lieka ištikimybėje, tegyvuoja Bažnyčia, kuri atsiliepdama į Mergelės Marijos kvietimą garbina jos Sūnų“, – sakė ir kvietė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas su džiugia artėjančių didžiųjų Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų nuotaika (žr. išsamią programą >> ).
Šilinės Šiluvoje prasidės jau netrukus rugsėjo 6 d. vakaro pamaldomis ir tęsis aštuondienį iki rugsėjo 15 d.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
IV tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje Antanui Vivulskiui atminti. Ateitis, tradicija ir tikėjimas
IV tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje Antanui Vivulskiui atminti. Ateitis, tradicija ir tikėjimas
2024 m. rugsėjo 26 d.
Programa
Antanas Vivulskis – genialus Lietuvos ir Lenkijos kūrėjas, kurio gyvenimo centre buvo tikėjimas. Tai lėmė harmoningą gilios tradicijos ir inovacijos susiliejimą jo kūriniuose. Turėdamas tokį stiprų pamatą, skulptorius ir architektas savo kūryboje sugebėjo peržengti tai, kas vien žmogiškomis pastangomis dažnai neįmanoma – kurti laikui nepavaldžią architektūrą, kurioje nepaisoma linijinio laiko imperatyvų, o istorijos ir ateities santykis panardinamas į amžinąjį dabar.
Šie ir kiti Antano Vivulskio kūrybos principai geriausiai išsiskleidžia vienintelio jo išlikusio pastato – Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčios – architektonikoje. 2024 m. sukanka šimtas metų nuo šio didingo pastato, savo forma ir architektūrinės idėjos gelme primenančio empirėjų, užbaigimo.
Pastato architektūra ir idėja įkūnija siekį aprėpti visą egzistuojančią tradiciją, ja remtis, bet kartu kurti inovatyviai. Tradicija čia suteikia kūriniui „teisę tvirtai būti pasaulyje“, naujumas išreiškia asmenišką santykį su visa kūrybos istorija, o tikėjimas laikiną kūrinį pakyli amžinybės link. Mažai pasaulyje yra kūrėjų, gebančių šias, rodos, viena kitai prieštaraujančias kategorijas sujungti į naujovišką harmoningą visumą.
Konferencijos tikslas – pagerbiant A. Vivulskio atminimą žvelgti į jo kūrybinį genijų per tradicijos, ateities ir tikėjimo diskursus.
Konferencija vyks Šiluvos piligrimų centre, M. Jurgaičio a. 17A, Šiluva, Raseinių r.
Pranešimai bus skaitomi lietuvių ir anglų kalbomis.
10.50–11.00 Sveikinimo žodis.
11.00–11.30 Pagrindinis konferencijos pranešimas. Doc. dr. Aušra Vasiliauskienė. „Skulptūros reikšmė architektūriniuose Antano Vivulskio projektuose“.
11.30–11.45 Birutė Valečkaitė. „Antanas Vivulskis ir Boleslovas Balzukevičius: draugystė ir jos paveldas Paryžiuje, Krokuvoje ir Vilniuje“.
11.45–12.00 Doc. dr. Kastytis Rudokas. „Eschatologiniai motyvai Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčios architektūroje. Hermeneutinė prieiga“.
12.00–12.15 Doc. dr. Vaidas Petrulis. „Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia Čikagoje: komplikuota lietuviško identiteto paieškos istorija“.
12.15–12.30 Diskusija su sesijos pranešėjais.
12.30–13.30 Pietų pertrauka Jono Pauliaus II piligrimų namuose.
13.30–13.45 Kostas Biliūnas. „Sakralinių vietų sistemos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – barokinis kraštovaizdis?“.
13.45–14.00 Dr. Gabrielius Edvinas Klimenka. „Ikonografinė ksenotradicija lietuviškoje katalikybėje: ikonos rašomos ar tapomos?“
14.00–14.15 Prof. dr. Rasa Čepaitienė. „Tradicija ir modernumas Antano Ruškio dvasinėje Lietuvos istorijoje“.
14.15–14.30 Diskusija su sesijos pranešėjais.
14.30–14.45 Kavos pertrauka.
14.45–15.00 Prof. dr. Žanete Narkēviča. „Tradition, Innovation, Education: The Formation of Cultural Memory“.
15.15–15.30 Kun. dr. Modris Lācis. „The Development of Theology of Peace: Saint Augustine’s “City of God” and the Social Doctrine of the Church“.
15.30–15.45 Doc. dr. Benas Ulevičius. „Drawing All Things to Christ: A Theological Program of Liturgical Space in Early Christianity“.
15.45–16.30 Diskusija su sesijos pranešėjais ir apibendrinamosios konferencijos mintys.
Konferencijos mokslinis komitetas
Pirmininkas – doc. dr. Benas Ulevičius
Pavaduotojas – dr. Kastytis Rudokas
Nariai: prof. dr. Žanete Narkēviča, prof. dr. Marek Chmielewsky, doc. dr. Piotr T. Nowakowski, prof. dr. Birutė Obelenienė, prof. dr. Artūras Lukaševičius, doc. dr. Vaidas Petrulis.
Organizacinis komitetas
Pirmininkė – Silvija Čižaitė-Rudokienė
Nariai: kun. Robertas Urbonavičius, dr. Kastytis Rudokas
Organizatoriai
VšĮ Šiluvos piligrimų centras, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras
Konferencijos globėjas – arkivyskupas Kęstutis Kėvalas
Konferencijos partneriai
Kauno arkivyskupija, Raseinių krašto istorijos muziejus, Raseinių rajono savivaldybė.
Informaciniai rėmėjai
Marijos radijas, internetinis portalas „Raseinių naujienos“, internetinis portalas „Mano Raseiniai“
Padėkos už laisvę diena Šiluvoje
Rugpjūčio 25-ąją jau priartės paskutinis vasaros sekmadienis, o su juo ir Padėkos už laisvę diena Šiluvoje.
Š𝐢𝐚 𝐩𝐫𝐨𝐠𝐚 𝐫𝐞𝐧𝐠𝐢𝐚𝐦𝐨𝐬 𝐭𝐫𝐚𝐝𝐢𝐜𝐢𝐧ė𝐬 𝐩𝐢𝐥𝐢𝐠𝐫𝐢𝐦ų 𝐞𝐢𝐬𝐞𝐧𝐨𝐬 – 𝟗 𝐯𝐚𝐥. 𝐧𝐮𝐨 𝐊𝐚𝐭𝐚𝐮𝐬𝐤𝐢ų 𝐠𝐲𝐯𝐞𝐧𝐯𝐢𝐞𝐭ė𝐬 (𝐯𝐚𝐝𝐨𝐯𝐚𝐮𝐣𝐚 𝐊𝐚𝐮𝐧𝐨 𝐚𝐫𝐤𝐢𝐯𝐲𝐬𝐤𝐮𝐩𝐚𝐬 𝐊ę𝐬𝐭𝐮𝐭𝐢𝐬 𝐊ė𝐯𝐚𝐥𝐚𝐬) 𝐢𝐫 𝐧𝐮𝐨 𝐓𝐲𝐭𝐮𝐯ė𝐧ų (𝐯𝐚𝐝𝐨𝐯𝐚𝐮𝐣𝐚 Š𝐢𝐚𝐮𝐥𝐢ų 𝐯𝐲𝐬𝐤𝐮𝐩𝐚𝐬 𝐄𝐮𝐠𝐞𝐧𝐢𝐣𝐮𝐬 𝐁𝐚𝐫𝐭𝐮𝐥𝐢𝐬).
10.15 val. Kryžiaus kelio malda nuo Šiluvos šilo (galima prisijungti norintiems keliauti trumpesnį atstumą).
12 val. iškilminga Eucharistija Šiluvos bazilikoje.
Dėkojame už Tėvynės laisvę ir meldžiamės už taiką pasaulyje.
Žygį nuo Katauskių organizuoja Kauno arkivyskupijos kurija, nuo Tytuvėnų – Šiaulių vyskupija.
Marijos diena Šiluvoje
Rugpjūčio 13-ąją Šiluvos piligriminėje šventovėje švenčiame mažuosius atlaidus – Marijos dieną.
Rugpjūčio 12 d.
Naktinė Švč. Sakramento adoracija su „Marijos radiju“. Pradedama 22 val. ir baigiama 7 val. šv. Mišiomis.
Rugpjūčio 13 d.
APSIREIŠKIMO koplyčioje
8 val. šv. Mišios.
9 val. šv. Mišios.
ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO bazilikoje
7 val. šv. Mišios (užbaigiant naktinę adoraciją).
10 val. šv. Mišios.
11 val. katechezė.
11.30 val. Švč. Sakramento adoracija. Rožinio malda. Švč. Mergelės Marijos litanija.
12 val. iškilmingos šv. Mišios.
13.30 val. Švč. Sakramento adoracija (iki 16 val. ).
14 val. Rožinio malda ir Švč. Mergelės Marijos litanija.
15 val. Gailestingumo vainikėlis.
Ligonių diena Šiluvoje
Šv. Mišias aukos ir pamaldas ves kunigas Vinay Kamath (Indija), maldoje tarnaus ir šlovins „Gailestingumo versmė“ bendruomenė.
Lauksime jūsų Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje.
12.00 Šv. Mišios meldžiant fizinio ir dvasinio išgydymo (Bazilikoje)
18.00 Šv. Mišios (Bazilikoje)
19.00 Vidinio išgydymo pamaldos ir Švč. Sakramento adoracija (Bazilikoje)