Prakartėlių paroda Šiluvoje
Gul‘ šiandieną jau ant šieno
Atpirkėjas žmonijos;
Šiam Karaliui visagaliui
Nėr vietelės tinkamos.
Šiluva, kaip ir visa Lietuva bei krikščioniškas pasaulis, Kalėdas, Jėzaus gimimo šventę, pasitinka Prakartėlėmis – jų paroda veikia Šiluvos piligrimų centre.
Kristaus gimimo vaizdavimas turi labai seną tradiciją. Jau III a. Betliejaus grotoje buvo inscenizuojamas tvartelis, o IV–VI a. Italijos ir Galijos sarkofagų reljefuose aptinkami pirmieji ikonografiniai motyvai.
Prakartėlių tradicijos atsinaujinimas siejamas su 1223 m. Greccio miesteliu Italijoje, kur šv. Pranciškus Asyžietis sukūrė pirmąją gyvą Prakartėlę. Nuo tada Kristaus gimimo scenos paplito po visą Europą, o XVII a. jas pradėjo keisti iš įvairių medžiagų sukurtos skulptūros. Pamažu Prakartėlės tapo neatsiejama Kalėdų liturgijos dalimi ir namų tradicija.
Manoma, kad į Lietuvą Prakartėlių paprotį atnešė pranciškonai – tiek gyvas inscenizacijas, tiek ir skulptūrines kompozicijas. Net ir sudėtingais okupacijų laikais jos nebuvo dingusios iš bažnyčių.
Klasikinę Prakartėlę sudaro Kūdikio Jėzaus ėdžiose scena, Marija ir Juozapas, jautis ir asilas, piemenys, avys, Rytų išminčiai, angelai ir stebuklinga Betliejaus žvaigždė. Lietuvoje grota dažnai vaizduojama kaip kaimiškas tvartelis. Skulptūros tradiciškai drožiamos iš medžio, lipdomos iš molio ar kalamos iš akmens.
Šioje parodoje eksponuojamos skirtingomis technikomis sukurtos Prakartėlės, atspindinčios Lietuvos kūrėjų meistrystę ir vaizduotę. Savo darbus pristato: Rimantas Laima, Adolfas Teresius, Marijonas Mieldažis, Kazimieras Martinaitis, Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė, Ugnė Skinkytė, Danutė Saukaitienė.
Triukšmingame Advento ir Kalėdų laike Prakartėlės kviečia trumpam sustoti, nurimti ir pažvelgti į save Kristaus gimimo šviesoje.
Kviečiame į Prakartėlių parodą.
Kur? Šiluvos piligrimų centre. M. Jurgaičio a. 17A, Šiluvoje
Kada? Nuo gruodžio 1 d. iki vasario 2 d.
Parodos kuratorė ses. Regina Teresiute SJE
Prakartėlių paroda Šiluvoje
Gul‘ šiandieną jau ant šieno
Atpirkėjas žmonijos;
Šiam Karaliui visagaliui
Nėr vietelės tinkamos.
Šiluva, kaip ir visa Lietuva bei krikščioniškas pasaulis, Kalėdas, Jėzaus gimimo šventę, pasitinka Prakartėlėmis – jų paroda veikia Šiluvos piligrimų centre.
Kristaus gimimo vaizdavimas turi labai seną tradiciją. Jau III a. Betliejaus grotoje buvo inscenizuojamas tvartelis, o IV–VI a. Italijos ir Galijos sarkofagų reljefuose aptinkami pirmieji ikonografiniai motyvai.
Prakartėlių tradicijos atsinaujinimas siejamas su 1223 m. Greccio miesteliu Italijoje, kur šv. Pranciškus Asyžietis sukūrė pirmąją gyvą Prakartėlę. Nuo tada Kristaus gimimo scenos paplito po visą Europą, o XVII a. jas pradėjo keisti iš įvairių medžiagų sukurtos skulptūros. Pamažu Prakartėlės tapo neatsiejama Kalėdų liturgijos dalimi ir namų tradicija.
Manoma, kad į Lietuvą Prakartėlių paprotį atnešė pranciškonai – tiek gyvas inscenizacijas, tiek ir skulptūrines kompozicijas. Net ir sudėtingais okupacijų laikais jos nebuvo dingusios iš bažnyčių.
Klasikinę Prakartėlę sudaro Kūdikio Jėzaus ėdžiose scena, Marija ir Juozapas, jautis ir asilas, piemenys, avys, Rytų išminčiai, angelai ir stebuklinga Betliejaus žvaigždė. Lietuvoje grota dažnai vaizduojama kaip kaimiškas tvartelis. Skulptūros tradiciškai drožiamos iš medžio, lipdomos iš molio ar kalamos iš akmens.
Šioje parodoje eksponuojamos skirtingomis technikomis sukurtos Prakartėlės, atspindinčios Lietuvos kūrėjų meistrystę ir vaizduotę. Savo darbus pristato: Rimantas Laima, Adolfas Teresius, Marijonas Mieldažis, Kazimieras Martinaitis, Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė, Ugnė Skinkytė, Danutė Saukaitienė.
Triukšmingame Advento ir Kalėdų laike Prakartėlės kviečia trumpam sustoti, nurimti ir pažvelgti į save Kristaus gimimo šviesoje.
Kviečiame į Prakartėlių parodą.
Kur? Šiluvos piligrimų centre. M. Jurgaičio a. 17A, Šiluvoje
Kada? Nuo gruodžio 1 d. iki vasario 2 d.
Parodos kuratorė ses. Regina Teresiute SJE
VšĮ Šiluvos piligrimų centro informacija
VITO TRIUKO, RASOS MARIJOS TRIUKIENĖS IR ŠVIESIOS ATMINTIES JOANOS FELICIJOS KARPIENĖS PARODA KRIKŠČIONIŠKA TEMATIKA
Trys menininkai – viena šeima
Ši paroda – tai unikalus trijų menininkų, susijusių ne tik meno, bet ir artimais šeimos saitais, kūrybinis dialogas. Vyras, žmona ir uošvė – trys asmenybės, kurių kūriniai atspindi tiek religinės tradicijas, tiek individualius meninius ieškojimus. Jų darbai – tai meilė Dievui, savo kraštui, amatui, kruopštumas ir savitas požiūris į kūrybą.
Vitas Triukas
Gimė 1962 m. Ariogaloje, Raseinių r. Gyvena ir kuria Domeikavoje.
Vita Triuką kurti paskatino vidinis pašaukimas. Jis jau daugiau nei du dešimtmečius yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, o jo rankose supinti gaminiai – nuo angelų iki išskirtinių pintų meno dirbinių – yra pripažinti tiek tautodailės bendruomenėje, tiek už jos ribų. Jo kūriniai puikuojasi Kauno rajono kultūros centrų parodose, o pats menininkas pelnė svarbius apdovanojimus, tarp jų „Aukso vainiko“ laureato vardus ir Kauno rajono mero garbės ženklą už nuopelnus Domeikavai.
Rasa Marija Triukienė
Gimė 1965 m. Pasandravėje, Raseinių r. Gyvena ir kuria Domeikavoje.
Rasa Marija Triukienė nuo vaikystės domėjosi menu. Baigusi Meno mokyklą ir tapusi juvelyre, ji savo talentą plėtoja tapydama šventųjų paveikslus, ikonas, krikščioniškais motyvais paremtus vaizdus. Jos darbai eksponuojami Lietuvos kultūros centrų parodose, o pati menininkė yra ne kartą pelniusi pripažinimą prestižiniame „Aukso vainiko“ konkurse.
Šviesios atminties Joana Felicija Karpienė
Joanos Felicijos Karpienės gyvenimas ir kūryba liko artimųjų atmintyje bei jos darbuose, kurie byloja apie jautrų ir subtilų pasaulio suvokimą. Įprasmindama savo laikmetį ir asmeninę patirtį, menininkė savo kūriniuose paliko gilią žymę.
Paroda "Nematytas Nekrošius" Šiluvoje
Nadeždos Gultiajevos fotografijos
Parodą pristato Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus skyrius „Meno fortas“
Parodos kuratorius: Audrius Jankauskas
Parodos architektas: Marius Nekrošius
Parodos vieta ir partneris: VšĮ Šiluvos piligrimų centras
Parodos data: 2025 m. birželio 26 d. – 2025 m. rugsėjo 22 d.
Daugelis pažinojo Eimuntą Nekrošių kaip didį menininką. Sklandė legendos apie jo niūrų būdą, reiklumą sau, artistams, kolegoms, visiems, kas būdavo aplink. Dažnai tas profesinis reiklumas, susikaupimas keldavo baimę, įtampą. Bet tie, kas dirbo ar buvo su Eimuntu ilgesnį laiką, juto ir visai kitą šio kūrėjo, žmogaus dimensiją. Režisierius pasižymėjo subtiliu humoro jausmu, krėsdavo pokštus pačiose netikėčiausiose situacijose, fantazuodavo įvairiausiomis temomis. Eimuntas Nekrošius tarsi vertybinė siena sugebėdavo atskirti kas nereikšminga ir suteikti žmogui tikėjimo savo jėgomis. Paprastu tylėjimu, žodžiu, poelgiu, buvimu... Jis buvo ir puikus tėvas, vyras, senelis, draugas.
Nadeždos Gultiajevos fotografijose bandyta atrinkti tas gyvenimo ir kūrybos akimirkas, kuriose Eimuntas Nekrošius – nematytas, paprastas, keistas, šmaikštus. Vienas ar apsuptas gamtos, jam artimų žmonių.
Ši paroda – tai ir prisiminimas, ir tam tikra vizualinė poetinė kelionė per kelerių pastarųjų metų susitikimus, darbus, buvimą kartu. Tiems, kas pažinojo Eimuntą, galbūt paroda bus šiltas prisiminimas, tiems, kam jis atrodė neįveikiama uola, tai bus užuomina, kad visi mes esame žmonės, turintys savo silpnybių, o kartais mūsų nematomoji pusė yra iškalbingesnė už tą fasadą, kurį bandome susikurti būdami čia ir dabar.
KAZIMIERO MARTINAIČIO DARBŲ PARODA
Didžiųjų Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų proga – simboliškai nepamirštama, jog Mergelė Marija visuomet savo širdimi, tikėjimu, viltimi yra kelrodė žvaigždė, vedanti link Kristaus. Šiandien šis žvilgsnis neatsitiktinai įkūnytas drožiniuose, tačiau, rodos nerašyta taisykle virsta ne kur kitur, o būtent Šiluvoje prakalbinamas medis. Šįkart prieš žiūrovų akis atsiveria Kazimiero Martinaičio drožinių paroda, kurioje dera Evangelijos akimirkos, popiežių ir šventųjų bareljefai, tautiniai motyvai.
Nedidelėje galerijoje medžio kūriniai inspiruoja meditatyvios maldos potyrį, kuriame pinama gija nuo Eucharistijos įsteigimo, Mergelės Marijos džiaugsmo ir kančios, šventųjų savo žvilgsniais prisidedančių prie tikėjimo skelbimo, o šioje gijoje tašką deda Lietuvos Vytis. Toks pasakojimo vaizdais leitmotyvas Šiluvoje pasirinktas ne atsitiktinai. Būtent šioje vietoje dera tikėjimas, rezistencinės kovos ir šalies nepriklausomybės svarba. Ne kur kitur, o Šiluvoje malda tampa veiksmu, tiek tikėjimo, tiek ir gyvenimo. Raginame tai patirti ir šiandien bei kviečiame parodoje, kaip ir Šilinių metu apmąstyti mintį, jog Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas.
Parodos kuratorė: ses. Regina Teresiutė SJE
Parodos vieta: Šiluvos piligrimų centre M. Jurgaičio a. 17 A, Šiluva
Data: 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d.
KAZIMIERO MARTINAIČIO DARBŲ PARODA
Didžiųjų Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų proga – simboliškai nepamirštama, jog Mergelė Marija visuomet savo širdimi, tikėjimu, viltimi yra kelrodė žvaigždė, vedanti link Kristaus. Šiandien šis žvilgsnis neatsitiktinai įkūnytas drožiniuose, tačiau, rodos nerašyta taisykle virsta ne kur kitur, o būtent Šiluvoje prakalbinamas medis. Šįkart prieš žiūrovų akis atsiveria Kazimiero Martinaičio drožinių paroda, kurioje dera Evangelijos akimirkos, popiežių ir šventųjų bareljefai, tautiniai motyvai.
Nedidelėje galerijoje medžio kūriniai inspiruoja meditatyvios maldos potyrį, kuriame pinama gija nuo Eucharistijos įsteigimo, Mergelės Marijos džiaugsmo ir kančios, šventųjų savo žvilgsniais prisidedančių prie tikėjimo skelbimo, o šioje gijoje tašką deda Lietuvos Vytis. Toks pasakojimo vaizdais leitmotyvas Šiluvoje pasirinktas ne atsitiktinai. Būtent šioje vietoje dera tikėjimas, rezistencinės kovos ir šalies nepriklausomybės svarba. Ne kur kitur, o Šiluvoje malda tampa veiksmu, tiek tikėjimo, tiek ir gyvenimo. Raginame tai patirti ir šiandien bei kviečiame parodoje, kaip ir Šilinių metu apmąstyti mintį, jog Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas.
Parodos kuratorė: ses. Regina Teresiutė SJE
Parodos vieta: Šiluvos piligrimų centre M. Jurgaičio a. 17 A, Šiluva
Data: 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d.
Paroda Šiluvoje „Sveika Marija, Motina Dievo“
Nuo gegužės, Švč. Mergelės Marijos mėnesio, Šiluvos piligrimų centre galima išvysti Mergelės Marijos istorinių skulptūrų parodą. Mergelė Marija – tarpininkė, kurios kelias veda link Dievo. Joje atsiskleidžia unikali moters, motinos patirtis, kurioje telpa ne tik Apreiškimo garbė, tačiau ir milžiniškas skausmas akimis matyti kankinamą Sūnų bei rankose laikyti Jo mirusį kūną. Visgi, tai ir kelias atgimimo link. It Naujoji Ieva, kuri tampa visų Motina per buvimą Motina Dievo.
Skirtingo laikotarpio skirtingų autorių kurtose skulptūrose, atliepiamas bei atskleidžiamas Mergelės Marijos grožis, kuris pasireiškia vidiniu spinduliavimu. Kaip kad medis savimi ir savyje skleidžia gyvybę, taip ir šios skulptūros tarsi atliepia lietuviškųjų Rūpintojėlių tradiciją.
Tad ši paroda apie Švč. Mergelės Marijos gyvenimą, kelią ir nesibaigiančią viltį pasitikint Dievu. O galbūt, tai ištiesta ranka, primenanti, jog gyvenimo kelyje esame ne vieni. Nes Šiluvos šventovėje neužmirštama, jog jei kartais sunku keliauti link Dievo, visada galime kliautis Marijos, Motinos Dievo ištiesta ranka.
Paroda parengta Ses. Reginos Teresiutes SJE
Parodą aplankyti galite adresu: M. Jurgaičio a. 17A, Šiluva
Trečiadieniais – šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 18.00 val. bei sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 16.00 val.
VšĮ Šiluvos piligrimų centro informacija
Malda adatos dygsniuose
Prakartėlių paroda Šiluvoje
Gul‘ šiandieną jau ant šieno
Atpirkėjas žmonijos;
Šiam Karaliui visagaliui
Nėr vietelės tinkamos.
Šiluva, kaip ir visa Lietuva bei krikščioniškas pasaulis, Kalėdas, Jėzaus gimimo šventę,
pasitinka Prakartėlėmis – jų paroda veikia Šiluvos piligrimų centre.
Kristaus gimimui atminti jau III a. Betliejaus grotoje būdavo inscenizuojamas tvartelis.
Gimimo vaizdų esama ir IV–VI a. Italijos bei Galijos sarkofagų reljefuose.
Prakartėlių tradicijos pradžia laikoma 1223 m. Greccio, Italijoje, šv. Pranciškaus Asyžiečio
sukurta gyva Prakartėlė. Vėliau tokios Kristaus gimimo inscenizacijos paplito ir kitose Europos
šalyse. Apie XVII a. jas pakeitė iš įvairių medžiagų sukurtos skulptūros, Prakartėlės tapo ne tik
Jėzaus gimimo prisiminimu, bet ir Kalėdų liturgijos dalimi.
Manoma, kad į Lietuvą Prakartėles atnešė pranciškonai: ir gyvas inscenizacijas, ir
skulptūras. Bažnyčiose jos buvo rengiamos net okupacijos metais. Pabrėždamas Prakartėlių prasmę,
Popiežius Pranciškus ypatingai skatina šeimas jas rengti namuose.
Prakartėlę sudaro iš skulptūrėlių sukomponuota scena. Tai grota, kuri Lietuvoje dažnai
vaizduojama kaip kaimiškas tvartelis, Kūdikis ėdžiose, Marija, Juozapas, asilas ir jautis, piemenys,
avys, Rytų išminčiai, arba karaliai, angelai, stebuklinga žvaigždė. Skulptūros dažniausiai drožiamos
ar kalamos iš medžio, molio ar akmens. Šioje parodoje – garliaviškių liaudies menininkų Adolfo
Teresiaus, Augustino Teresiaus, a.a. Dovydo Teresiaus, Kazimiero Martinaičio darbai. Taip pat
Juozo Lukšos gimnazijos mokinių (vadovė Alina Vitkauskienė), Betygalos 2 kl. mokinių (vadovė
Alma Kisnieriūtė), „Akadenija gamtoje‘‘ Kaulakių mokyklos bei Šiluvos gimnazijos „Jaunųjų
kūrėjų“ būrelio narių (vadovas mokytojas Algirdas Bingelis) sukurtos Prakartėlės.
...Triukšmo prisotintame Advento ir Kalėdų laike Prakartėlės kviečia nurimti ir pažvelgti į
save Kristaus gimimo šviesoje.
Kviečiame į Prakartėlių parodą.
Kur? Šiluvos piligrimų centre. M. Jurgaičio a. 17A, Šiluvoje
Kada? Atidarymas gruodžio 13 d. 14 val., paroda veiks iki vasario 2 d.
Parodos kuratorė - ses. Regina Teresiute SJE
VšĮ Šiluvos piligrimų centro informacija
Advento piligrimystė į Šiluvą
Šiais metais Šiluvos šventovėje kviečiame atvykstančius piligrimus įžiebti ne tik elgę, bet ir
ŠIRDĮ. Drauge susivienijusios organizacijos – VšĮ Šiluvos piligrimų centras, Šiluvos parapija,
Raseinių rajono savivaldybė, Šiluvos seniūnija, Raseinių rajono kultūros centras, vietos
bendruomenė, kviečia atkeliauti į Advento miestelį, kuriame lauks ne tik eglė, gyva prakartėlė,
prakartėlių paroda, Advento vainiko pynimas, savaitgalio piligrimystės, Kalėdų senelio dirbtuvės,
vietinių gyventojų gaminta produkcija, tačiau ir laikas, skirtas kiekvienam atvykusiam asmeniškai.
Šiluvos piligrimų centre savaitgaliais lauks kiekvieno norinčio pokalbiui ar išpažinčiai vienuolės
sesės Eucharistietės, kunigai.
Galbūt trokštate patys Kūčių stalui pasigaminti Kalėdaitį? Galbūt, laikas uždegti intencijos
žvakę? O gal vaikai laukia susitikimo Kalėdų senelio dirbtuvėse ar kelionės su karieta po Šiluvą?
Jau gruodžio 3 dieną pradėsime literatūrine – muzikine impresija „Advento kelio šviesa“, kurios
metu kviesime drauge pinti Advento vainiką, o gruodžio 9 d. lauks Advento piligrimystės laikas.
Gruodžio 13-ąją, Mergelės Marijos dieną, Šiluvą užplūs ne tik minios piligrimų, tačiau ir įstaigos,
kurios kviečiamos registruotis ir papuošti 12 eglučių aikštėje, o gruodžio 14 d. bus įžiebta Kalėdų
eglė. Visas gruodis pilnas susitikimų, nes visi keliai veda į šventovę, visi keliai veda į Šiluvą. O
kiekvieną kviečiame nepamiršti, jog Kalėdų laukimo laikotarpiu įžiebtume ne tik egles, bet ir širdį.