„Taisykite Viešpačiui kelią!“ Liturginių reikmenų paroda Šiluvoje, skirta Kauno arkivyskupijos 100-mečiui
Šiluvos piligrimų centre pristatoma skirtingų laikotarpių liturginių reikmenų paroda, kviečianti pažinti Bažnyčios tradiciją ne tik kaip istoriją, bet ir kaip gyvą tikėjimo išraišką. Per eksponuojamus daiktus atsiskleidžia liturgijos esmė – tai, kas nematoma, tampa regima per ženklus, formas ir simbolius.
Parodoje eksponuojami skirtingų laikotarpių liturginiai reikmenys – arnotai, stulos, kamžos, umbrakulis, Mišiolas, kielikas ir patena, komuninės bei kiti daiktai, kurie liturgijoje nėra tik daiktai. Kiekvienas jų yra ženklas, turintis kryptį: nuo žmogaus – į Dievą, ir nuo Dievo – į žmogų.
Per jų formas, spalvas ir medžiagiškumą atsiveria tai, kas paprastai lieka paslėpta: Eucharistijos slėpinys, aukos realybė, Dievo artumas. Tai, kas atrodo kaip audinys, metalas ar knyga, iš tiesų yra dalyvavimas dieviškoje tikrovėje.
Ši paroda nėra tik apie praeitį. Ji kalba apie šiandieną tiek bažnyčioje, tiek ir šimtmetį mininčioje Kauno arkivyskupijoje. Žvelgiama kaip per šimtmetį nešama Gerosios Naujienos žinia – per ženklus, kurie formuoja tikėjimą, ir per veiksmus, kurie keičia žmogų.
„Taisykite Viešpačiui kelią“ – tai ne tik kvietimas. Tai veiksmas. Liturgijoje jis vyksta konkrečiai: per pasiruošimą, per ženklus, per tylą ir per žodį. Per viską, kas leidžia Dievui ateiti.
Norintiems ne tik pamatyti, bet ir suprasti – kviečiame į edukaciją su ses. Regina Teresiute SJE. Čia atsiskleidžia tai, kas plika akimi nematoma: kada ir kodėl naudojami liturginiai reikmenys, ką reiškia jų spalvos, kaip gimsta komunikantai, kuo išreiškiama tyla, kai nutyla varpai, ir kaip konkrečiais veiksmais žmogus ruošia kelią Viešpačiui.
Edukacijos vyksta grupėms nuo 5 asmenų. Registracija: info@siluva.lt
„Taisykite Viešpačiui kelią!“ Liturginių reikmenų paroda Šiluvos piligrimų centre, skirta Kauno arkivyskupijos 100-mečiui
Šiluvos piligrimų centre pristatoma skirtingų laikotarpių liturginių reikmenų paroda, kviečianti pažinti Bažnyčios tradiciją ne tik kaip istoriją, bet ir kaip gyvą tikėjimo išraišką. Per eksponuojamus daiktus atsiskleidžia liturgijos esmė – tai, kas nematoma, tampa regima per ženklus, formas ir simbolius.
Parodoje eksponuojami skirtingų laikotarpių liturginiai reikmenys – arnotai, stulos, kamžos, umbrakulis, Mišiolas, kielikas ir patena, komuninės bei kiti daiktai, kurie liturgijoje nėra tik daiktai. Kiekvienas jų yra ženklas, turintis kryptį: nuo žmogaus – į Dievą, ir nuo Dievo – į žmogų.
Per jų formas, spalvas ir medžiagiškumą atsiveria tai, kas paprastai lieka paslėpta: Eucharistijos slėpinys, aukos realybė, Dievo artumas. Tai, kas atrodo kaip audinys, metalas ar knyga, iš tiesų yra dalyvavimas dieviškoje tikrovėje.
Ši paroda nėra tik apie praeitį. Ji kalba apie šiandieną tiek bažnyčioje, tiek ir šimtmetį mininčioje Kauno arkivyskupijoje. Žvelgiama kaip per šimtmetį nešama Gerosios Naujienos žinia – per ženklus, kurie formuoja tikėjimą, ir per veiksmus, kurie keičia žmogų.
„Taisykite Viešpačiui kelią“ – tai ne tik kvietimas. Tai veiksmas. Liturgijoje jis vyksta konkrečiai: per pasiruošimą, per ženklus, per tylą ir per žodį. Per viską, kas leidžia Dievui ateiti.
Norintiems ne tik pamatyti, bet ir suprasti – kviečiame į edukaciją su ses. Regina Teresiute SJE. Čia atsiskleidžia tai, kas plika akimi nematoma: kada ir kodėl naudojami liturginiai reikmenys, ką reiškia jų spalvos, kaip gimsta komunikantai, kuo išreiškiama tyla, kai nutyla varpai, ir kaip konkrečiais veiksmais žmogus ruošia kelią Viešpačiui.
Edukacijos vyksta grupėms nuo 5 asmenų. Registracija: info@siluva.lt
VšĮ Šiluvos piligrimų centras
Lietuva su Šiluvos šventove priešaky – pagrindinė kryptis XIII tarptautinėse religinio turizmo dirbtuvėse Fatimoje
Portugalijoje, Fatimoje, vykstančios XIII tarptautinės religinio turizmo dirbtuvės šiemet Lietuvai tapo išskirtiniu įvykiu – mūsų šalis renginyje pristatyta kaip pagrindinė kryptis (Guest Destination). Tai reikšmingas tarptautinis įvertinimas ir nuoseklaus kelių metų darbo rezultatas, kryptingai stiprinant Lietuvos religinio turizmo matomumą Europos rinkose.
Dirbtuvės laikomos vienu svarbiausių religinio turizmo profesionalų susitikimų Europoje. Jose dalyvauja kelionių organizatoriai, piligriminių kelionių agentūros, turizmo politikos formuotojai, regionų atstovai ir šventovių administratoriai iš įvairių pasaulio šalių. Galimybė pristatyti Lietuvą kaip pagrindinę kryptį suteikia ne tik didesnį matomumą, bet ir realias partnerystes, kurios virsta piligriminių kelionių maršrutais.
Lietuvos pristatymą konferencijoje parengė ir skaitė bendra nacionalinė komanda: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė Lidija Bajarūnienė, nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ atstovė Jolanta Masiulienė, Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Vilnius Go“ atstovė Joana Mikulska bei „Atrask Raseinius“ turizmo vadybininkė Jurga Nekrošiūtė. Dirbtuvėse taip pat dalyvavo Raseinių rajono savivaldybės Komunikacijos, kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Judita Radavičienė ir VšĮ „Atrask Raseinius“ administratorė, laikinai einanti direktorės pareigas, Dominyka Černiauskaitė.
Pranešime pristatytas Lietuvos turizmo potencialas. Ypatingas dėmesys skirtas Šiluvos šventovei, vienai svarbiausių piligrimystės vietų Lietuvoje, jos istorijai, atlaidų tradicijai ir turizmo galimybėms. Taip pat pristatyti Raseinių kraštas ir patirtys, papildančios piligriminę kelionę: sakralinio paveldo vietos, kultūriniai maršrutai, vietos bendruomenių iniciatyvos.
Konferencijos dalyviams pateiktas ir platesnis Lietuvos piligriminių kelių tinklas – keliai, jungiantys skirtingus regionus, leidžiantys pažinti šalį per tikėjimo, istorijos ir kultūros patirtis.
Raseinių rajonui šis pristatymas ypač svarbus. Šiluva yra vienas kertinių Lietuvos religinio turizmo centrų, todėl kiekvienas naujas partneris ar įtrauktas maršrutas tiesiogiai didina regiono žinomumą tarptautinėje rinkoje. Tokie renginiai nėra vien reprezentaciniai – jie veikia kaip B2B platforma, kurioje formuojami konkretūs kelionių paketai su aiškia kryptimi – Šiluva. Dirbtuvių metu vyko susitikimai su kelionių organizatoriais iš Europos ir kitų žemynų, besidominčiais piligriminėmis kelionėmis į Baltijos regioną. Šiuose susitikimuose dirbo Šiluvos piligrimų centro vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė ir Kauno arkivyskupijos atstovė Vaida Kneižienė.
„Kai Fatimoje skamba Lietuvos vardas, supranti, kad mūsų darbas turi prasmę – Šiluva ir visas Raseinių kraštas tampa matomi pasauliui. Piligrimystė yra kelionė, kurią prisimeni ilgai, o mes norime, kad čia atvykę žmonės išsivežtų ne vien nuotraukas, bet ir gyvą patirtį – bendruomenių svetingumą, tikėjimo istoriją ir tikrą, dvasinį ryšį su vieta. Tikiu, kad šios partnerystės atvers naujus kelius į Lietuvą ir į Šiluvą“, – sako Raseinių rajono savivaldybės Komunikacijos, kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Judita Radavičienė.
Neįtikėtinai džiugu bei svarbu, jog Šiluvos šventovė, net ir pasibaigus dirbtuvėms, simboliškai lieka Fatimoje fotografijų parodos pavidalu. Paroda pristatoma Fatimos turizmo informaciniame centre. Joje eksponuojamos Aurimo Pališkio, Jokūbo Vaičiaus ir Juozo Kamensko įamžintos Šiluvos akimirkos.
Lietuvos pasirinkimas pagrindine šalimi – ilgalaikio Raseinių rajono savivaldybės bendradarbiavimo su Ourém savivaldybės partneriais rezultatas. Per pastaruosius metus nuosekliai vykdyti bendri projektai, vizitai ir profesionalų tinklaveika sukūrė pasitikėjimą Lietuvos kaip patikimos piligrimystės krypties įvaizdžiu.
Tikimasi, kad dalyvavimas dirbtuvėse artimiausiais metais padidins organizuotų piligriminių grupių skaičių, išplės tarptautinių maršrutų geografiją ir paskatins ilgesnės trukmės keliones Lietuvoje. Raseinių rajonui tai reiškia ne tik didesnius turistų srautus, platesnes galimybes vietos verslui, gidams bei bendruomenėms, bet ir Šiluvos, kaip tikėjimo bei maldos vietos augimą.
XIII religinio turizmo dirbtuvės dar kartą parodė, kad kryptingas institucijų ir regionų bendradarbiavimas leidžia mažai šaliai būti matomai pasauliniame piligrimystės žemėlapyje. Lietuva šiame renginyje pristatyta ne kaip vienas objektas, o kaip vientisa patirtis – kelias, jungiantis tikėjimą, istoriją ir žmones. Raseinių kraštas su Šiluvą priešakyje šiame kelyje užima svarbią vietą.
VšĮ „Atrask Raseinius“ ir Šiluvos piligrimų centro informacija
Prakartėlių paroda Šiluvoje
Gul‘ šiandieną jau ant šieno
Atpirkėjas žmonijos;
Šiam Karaliui visagaliui
Nėr vietelės tinkamos.
Šiluva, kaip ir visa Lietuva bei krikščioniškas pasaulis, Kalėdas, Jėzaus gimimo šventę, pasitinka Prakartėlėmis – jų paroda veikia Šiluvos piligrimų centre.
Kristaus gimimo vaizdavimas turi labai seną tradiciją. Jau III a. Betliejaus grotoje buvo inscenizuojamas tvartelis, o IV–VI a. Italijos ir Galijos sarkofagų reljefuose aptinkami pirmieji ikonografiniai motyvai.
Prakartėlių tradicijos atsinaujinimas siejamas su 1223 m. Greccio miesteliu Italijoje, kur šv. Pranciškus Asyžietis sukūrė pirmąją gyvą Prakartėlę. Nuo tada Kristaus gimimo scenos paplito po visą Europą, o XVII a. jas pradėjo keisti iš įvairių medžiagų sukurtos skulptūros. Pamažu Prakartėlės tapo neatsiejama Kalėdų liturgijos dalimi ir namų tradicija.
Manoma, kad į Lietuvą Prakartėlių paprotį atnešė pranciškonai – tiek gyvas inscenizacijas, tiek ir skulptūrines kompozicijas. Net ir sudėtingais okupacijų laikais jos nebuvo dingusios iš bažnyčių.
Klasikinę Prakartėlę sudaro Kūdikio Jėzaus ėdžiose scena, Marija ir Juozapas, jautis ir asilas, piemenys, avys, Rytų išminčiai, angelai ir stebuklinga Betliejaus žvaigždė. Lietuvoje grota dažnai vaizduojama kaip kaimiškas tvartelis. Skulptūros tradiciškai drožiamos iš medžio, lipdomos iš molio ar kalamos iš akmens.
Šioje parodoje eksponuojamos skirtingomis technikomis sukurtos Prakartėlės, atspindinčios Lietuvos kūrėjų meistrystę ir vaizduotę. Savo darbus pristato: Rimantas Laima, Adolfas Teresius, Marijonas Mieldažis, Kazimieras Martinaitis, Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė, Ugnė Skinkytė, Danutė Saukaitienė.
Triukšmingame Advento ir Kalėdų laike Prakartėlės kviečia trumpam sustoti, nurimti ir pažvelgti į save Kristaus gimimo šviesoje.
Kviečiame į Prakartėlių parodą.
Kur? Šiluvos piligrimų centre. M. Jurgaičio a. 17A, Šiluvoje
Kada? Nuo gruodžio 1 d. iki vasario 2 d.
Parodos kuratorė ses. Regina Teresiute SJE
Prakartėlių paroda Šiluvoje
Gul‘ šiandieną jau ant šieno
Atpirkėjas žmonijos;
Šiam Karaliui visagaliui
Nėr vietelės tinkamos.
Šiluva, kaip ir visa Lietuva bei krikščioniškas pasaulis, Kalėdas, Jėzaus gimimo šventę, pasitinka Prakartėlėmis – jų paroda veikia Šiluvos piligrimų centre.
Kristaus gimimo vaizdavimas turi labai seną tradiciją. Jau III a. Betliejaus grotoje buvo inscenizuojamas tvartelis, o IV–VI a. Italijos ir Galijos sarkofagų reljefuose aptinkami pirmieji ikonografiniai motyvai.
Prakartėlių tradicijos atsinaujinimas siejamas su 1223 m. Greccio miesteliu Italijoje, kur šv. Pranciškus Asyžietis sukūrė pirmąją gyvą Prakartėlę. Nuo tada Kristaus gimimo scenos paplito po visą Europą, o XVII a. jas pradėjo keisti iš įvairių medžiagų sukurtos skulptūros. Pamažu Prakartėlės tapo neatsiejama Kalėdų liturgijos dalimi ir namų tradicija.
Manoma, kad į Lietuvą Prakartėlių paprotį atnešė pranciškonai – tiek gyvas inscenizacijas, tiek ir skulptūrines kompozicijas. Net ir sudėtingais okupacijų laikais jos nebuvo dingusios iš bažnyčių.
Klasikinę Prakartėlę sudaro Kūdikio Jėzaus ėdžiose scena, Marija ir Juozapas, jautis ir asilas, piemenys, avys, Rytų išminčiai, angelai ir stebuklinga Betliejaus žvaigždė. Lietuvoje grota dažnai vaizduojama kaip kaimiškas tvartelis. Skulptūros tradiciškai drožiamos iš medžio, lipdomos iš molio ar kalamos iš akmens.
Šioje parodoje eksponuojamos skirtingomis technikomis sukurtos Prakartėlės, atspindinčios Lietuvos kūrėjų meistrystę ir vaizduotę. Savo darbus pristato: Rimantas Laima, Adolfas Teresius, Marijonas Mieldažis, Kazimieras Martinaitis, Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė, Ugnė Skinkytė, Danutė Saukaitienė.
Triukšmingame Advento ir Kalėdų laike Prakartėlės kviečia trumpam sustoti, nurimti ir pažvelgti į save Kristaus gimimo šviesoje.
Kviečiame į Prakartėlių parodą.
Kur? Šiluvos piligrimų centre. M. Jurgaičio a. 17A, Šiluvoje
Kada? Nuo gruodžio 1 d. iki vasario 2 d.
Parodos kuratorė ses. Regina Teresiute SJE
VšĮ Šiluvos piligrimų centro informacija
VITO TRIUKO, RASOS MARIJOS TRIUKIENĖS IR ŠVIESIOS ATMINTIES JOANOS FELICIJOS KARPIENĖS PARODA KRIKŠČIONIŠKA TEMATIKA
Trys menininkai – viena šeima
Ši paroda – tai unikalus trijų menininkų, susijusių ne tik meno, bet ir artimais šeimos saitais, kūrybinis dialogas. Vyras, žmona ir uošvė – trys asmenybės, kurių kūriniai atspindi tiek religinės tradicijas, tiek individualius meninius ieškojimus. Jų darbai – tai meilė Dievui, savo kraštui, amatui, kruopštumas ir savitas požiūris į kūrybą.
Vitas Triukas
Gimė 1962 m. Ariogaloje, Raseinių r. Gyvena ir kuria Domeikavoje.
Vita Triuką kurti paskatino vidinis pašaukimas. Jis jau daugiau nei du dešimtmečius yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, o jo rankose supinti gaminiai – nuo angelų iki išskirtinių pintų meno dirbinių – yra pripažinti tiek tautodailės bendruomenėje, tiek už jos ribų. Jo kūriniai puikuojasi Kauno rajono kultūros centrų parodose, o pats menininkas pelnė svarbius apdovanojimus, tarp jų „Aukso vainiko“ laureato vardus ir Kauno rajono mero garbės ženklą už nuopelnus Domeikavai.
Rasa Marija Triukienė
Gimė 1965 m. Pasandravėje, Raseinių r. Gyvena ir kuria Domeikavoje.
Rasa Marija Triukienė nuo vaikystės domėjosi menu. Baigusi Meno mokyklą ir tapusi juvelyre, ji savo talentą plėtoja tapydama šventųjų paveikslus, ikonas, krikščioniškais motyvais paremtus vaizdus. Jos darbai eksponuojami Lietuvos kultūros centrų parodose, o pati menininkė yra ne kartą pelniusi pripažinimą prestižiniame „Aukso vainiko“ konkurse.
Šviesios atminties Joana Felicija Karpienė
Joanos Felicijos Karpienės gyvenimas ir kūryba liko artimųjų atmintyje bei jos darbuose, kurie byloja apie jautrų ir subtilų pasaulio suvokimą. Įprasmindama savo laikmetį ir asmeninę patirtį, menininkė savo kūriniuose paliko gilią žymę.
Paroda "Nematytas Nekrošius" Šiluvoje
Nadeždos Gultiajevos fotografijos
Parodą pristato Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus skyrius „Meno fortas“
Parodos kuratorius: Audrius Jankauskas
Parodos architektas: Marius Nekrošius
Parodos vieta ir partneris: VšĮ Šiluvos piligrimų centras
Parodos data: 2025 m. birželio 26 d. – 2025 m. rugsėjo 22 d.
Daugelis pažinojo Eimuntą Nekrošių kaip didį menininką. Sklandė legendos apie jo niūrų būdą, reiklumą sau, artistams, kolegoms, visiems, kas būdavo aplink. Dažnai tas profesinis reiklumas, susikaupimas keldavo baimę, įtampą. Bet tie, kas dirbo ar buvo su Eimuntu ilgesnį laiką, juto ir visai kitą šio kūrėjo, žmogaus dimensiją. Režisierius pasižymėjo subtiliu humoro jausmu, krėsdavo pokštus pačiose netikėčiausiose situacijose, fantazuodavo įvairiausiomis temomis. Eimuntas Nekrošius tarsi vertybinė siena sugebėdavo atskirti kas nereikšminga ir suteikti žmogui tikėjimo savo jėgomis. Paprastu tylėjimu, žodžiu, poelgiu, buvimu... Jis buvo ir puikus tėvas, vyras, senelis, draugas.
Nadeždos Gultiajevos fotografijose bandyta atrinkti tas gyvenimo ir kūrybos akimirkas, kuriose Eimuntas Nekrošius – nematytas, paprastas, keistas, šmaikštus. Vienas ar apsuptas gamtos, jam artimų žmonių.
Ši paroda – tai ir prisiminimas, ir tam tikra vizualinė poetinė kelionė per kelerių pastarųjų metų susitikimus, darbus, buvimą kartu. Tiems, kas pažinojo Eimuntą, galbūt paroda bus šiltas prisiminimas, tiems, kam jis atrodė neįveikiama uola, tai bus užuomina, kad visi mes esame žmonės, turintys savo silpnybių, o kartais mūsų nematomoji pusė yra iškalbingesnė už tą fasadą, kurį bandome susikurti būdami čia ir dabar.
KAZIMIERO MARTINAIČIO DARBŲ PARODA
Didžiųjų Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų proga – simboliškai nepamirštama, jog Mergelė Marija visuomet savo širdimi, tikėjimu, viltimi yra kelrodė žvaigždė, vedanti link Kristaus. Šiandien šis žvilgsnis neatsitiktinai įkūnytas drožiniuose, tačiau, rodos nerašyta taisykle virsta ne kur kitur, o būtent Šiluvoje prakalbinamas medis. Šįkart prieš žiūrovų akis atsiveria Kazimiero Martinaičio drožinių paroda, kurioje dera Evangelijos akimirkos, popiežių ir šventųjų bareljefai, tautiniai motyvai.
Nedidelėje galerijoje medžio kūriniai inspiruoja meditatyvios maldos potyrį, kuriame pinama gija nuo Eucharistijos įsteigimo, Mergelės Marijos džiaugsmo ir kančios, šventųjų savo žvilgsniais prisidedančių prie tikėjimo skelbimo, o šioje gijoje tašką deda Lietuvos Vytis. Toks pasakojimo vaizdais leitmotyvas Šiluvoje pasirinktas ne atsitiktinai. Būtent šioje vietoje dera tikėjimas, rezistencinės kovos ir šalies nepriklausomybės svarba. Ne kur kitur, o Šiluvoje malda tampa veiksmu, tiek tikėjimo, tiek ir gyvenimo. Raginame tai patirti ir šiandien bei kviečiame parodoje, kaip ir Šilinių metu apmąstyti mintį, jog Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas.
Parodos kuratorė: ses. Regina Teresiutė SJE
Parodos vieta: Šiluvos piligrimų centre M. Jurgaičio a. 17 A, Šiluva
Data: 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d.
KAZIMIERO MARTINAIČIO DARBŲ PARODA
Didžiųjų Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų proga – simboliškai nepamirštama, jog Mergelė Marija visuomet savo širdimi, tikėjimu, viltimi yra kelrodė žvaigždė, vedanti link Kristaus. Šiandien šis žvilgsnis neatsitiktinai įkūnytas drožiniuose, tačiau, rodos nerašyta taisykle virsta ne kur kitur, o būtent Šiluvoje prakalbinamas medis. Šįkart prieš žiūrovų akis atsiveria Kazimiero Martinaičio drožinių paroda, kurioje dera Evangelijos akimirkos, popiežių ir šventųjų bareljefai, tautiniai motyvai.
Nedidelėje galerijoje medžio kūriniai inspiruoja meditatyvios maldos potyrį, kuriame pinama gija nuo Eucharistijos įsteigimo, Mergelės Marijos džiaugsmo ir kančios, šventųjų savo žvilgsniais prisidedančių prie tikėjimo skelbimo, o šioje gijoje tašką deda Lietuvos Vytis. Toks pasakojimo vaizdais leitmotyvas Šiluvoje pasirinktas ne atsitiktinai. Būtent šioje vietoje dera tikėjimas, rezistencinės kovos ir šalies nepriklausomybės svarba. Ne kur kitur, o Šiluvoje malda tampa veiksmu, tiek tikėjimo, tiek ir gyvenimo. Raginame tai patirti ir šiandien bei kviečiame parodoje, kaip ir Šilinių metu apmąstyti mintį, jog Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas.
Parodos kuratorė: ses. Regina Teresiutė SJE
Parodos vieta: Šiluvos piligrimų centre M. Jurgaičio a. 17 A, Šiluva
Data: 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d.
Paroda Šiluvoje „Sveika Marija, Motina Dievo“
Nuo gegužės, Švč. Mergelės Marijos mėnesio, Šiluvos piligrimų centre galima išvysti Mergelės Marijos istorinių skulptūrų parodą. Mergelė Marija – tarpininkė, kurios kelias veda link Dievo. Joje atsiskleidžia unikali moters, motinos patirtis, kurioje telpa ne tik Apreiškimo garbė, tačiau ir milžiniškas skausmas akimis matyti kankinamą Sūnų bei rankose laikyti Jo mirusį kūną. Visgi, tai ir kelias atgimimo link. It Naujoji Ieva, kuri tampa visų Motina per buvimą Motina Dievo.
Skirtingo laikotarpio skirtingų autorių kurtose skulptūrose, atliepiamas bei atskleidžiamas Mergelės Marijos grožis, kuris pasireiškia vidiniu spinduliavimu. Kaip kad medis savimi ir savyje skleidžia gyvybę, taip ir šios skulptūros tarsi atliepia lietuviškųjų Rūpintojėlių tradiciją.
Tad ši paroda apie Švč. Mergelės Marijos gyvenimą, kelią ir nesibaigiančią viltį pasitikint Dievu. O galbūt, tai ištiesta ranka, primenanti, jog gyvenimo kelyje esame ne vieni. Nes Šiluvos šventovėje neužmirštama, jog jei kartais sunku keliauti link Dievo, visada galime kliautis Marijos, Motinos Dievo ištiesta ranka.
Paroda parengta Ses. Reginos Teresiutes SJE
Parodą aplankyti galite adresu: M. Jurgaičio a. 17A, Šiluva
Trečiadieniais – šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 18.00 val. bei sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 16.00 val.
VšĮ Šiluvos piligrimų centro informacija