Apgyvendinimas

Adresas

M. Jurgaičio g. 5, 60432 Šiluva, Raseinių r.

Kontaktai

+370 687 871 24 (administratorė ses. Marija Gude SJE)
jono.pauliaus.namai@siluva.lt

Kambariai
26 dviviečiai kambariai. Esant poreikiui galima pristatyti sudedamą lovytę. Kiekviename kambaryje individualus tualetas ir dušas.
Patalynė ir rankšluosčiai.
Wi-Fi.
Kambariuose nerūkoma.
Su gyvūnais nepriimama.

Valgomasis
60 sėdimų vietų, esant didesniam žmonių skaičiui – švediško stalo galimybė.

Virtuvėlė apačioje
Yra galimybė gaminti patiems.

Konferencijų salė
Talpina 100 žmonių, pritaikome multimediją.

Bendro naudojimo patalpos
Patalpa grupelėms iki 30 žmonių. Patalpa grupelėms iki 15 žmonių. Salytė 50 žmonių.

Koplyčia
Telpa apie 60 žmonių. Zakristija, liturginiai reikmenys.

Lauko pavėsinė
Maždaug 15 žmonių.

Stovėjimo aikštelė
Uždara, privati, vidiniame kieme.

Neįgaliesiems
Svečiams su negalia pritaikytas pirmasis aukštas: įvažiavimas iš stovėjimo aikštelės, konferencijų salė, virtuvėlė, tualetai ir dušas.

Apmokėjimas
Banko pavedimu, grynaisiais, banko kortele. Išrašomos sąskaitos faktūros.

Adresas

Raseinių g. 16, 60432 Šiluva, Raseinių r.

Kontaktai

+370 698 55030 (ses. Ignė Bazilevičiūtė SJE)

Kambariai
Apgyvendinama iki 30 žmonių (lovos/čiužiniai).
Patalynę ir rankšluosčius turėti savo.
Nėra Wi-Fi.
Kambariuose nerūkoma.
Su gyvūnais nepriimama.

Valgomasis
Šaldytuvas, arbatinis, pagrindiniai indai. Sąlygos gaminti patiems.

Konferencijų salė
Iki 50 žmonių, multimediją, kompiuterį turėti savo.

Salė antrame aukšte
Grupei iki 30 žmonių arba nakvynei ant žemės su čiužiniais.

Koplyčia
Telpa apie 30 žmonių. Liturginius reikmenis turėti savo.

Lauko pavėsinė
Maždaug 15 žmonių.

Vidinis kiemas
Didelė erdvė, tvenkinys, laužavietė.

Neįgaliesiems
Svečiams su negalia pritaikytas pirmasis aukštas: įvažiavimas, konferencijų salė, virtuvėlė, tualetai ir dušas.

Apgyvendinimas Šiluvoje

VIEŠBUTIS „ŠILUVOS KARŪNA“

Bukoto g. 10A, Šiluva, Raseinių r.
+370 618 35 888
info@siluvoskaruna.lt
www.siluvoskaruna.lt 

RASOS IR JUOZO ŠLEPŲ SODYBA

Jono Pauliaus II g. 13, Šiluva, Raseinių r.
+370 615 40 956
rasa6x@gmail.com

Apgyvendinimas šalia Šiluvos

KAIMO TURIZMO SODYBA „PAKALNĖ“ (8 km)

Kušeliškės k., Šiluvos sen. Raseinių r.
+370 687 74 147
info@pakalne.lt
www.pakalne.lt

SVEČIŲ NAMAI VIENUOLYNO SVIRNE „DOMUS RAFAELI“ (8 km)

Maironio g. 2a, Tytuvėnai, Kelmės r.
+370 675 58506; +370 427 56223
info@infotytuvenai.lt

TYTUVĖNŲ SVEČIŲ NAMAI (8 km)

J. Basanavičiaus g. 2A, Tytuvėnai, Kelmės r.
+370 686 11162

SVEČIŲ NAMAI TYTUVĖNUOSE (8 km)

Basanavičiaus g. 10, Tytuvėnai, Kelmės r.
+370 687 88576

SODYBA „TARP TRIJŲ EŽERŲ“ (8 km)

Skogalio g. 15, Tytuvėnai, Kelmės r.
+370 615 22469
laiiva.laima@gmail.com

MOTELIS „SAMANA“ (9 km)

Taikos g. 2, Tytuvėnai, Kelmės r.
+370 618 70718
antivisdegaline@gmail.com

POILSIAVIETĖ „SEDULA“ (9 km)

Skogalio k., Tytuvėnai, Kelmės r.
+370 682 46498
vadybininkas.sedula@gmail.com
www.sedula.lt

DALIOS BABILIENĖS KAIMO TURIZMO SODYBA (12 km)

Liolingos g. 17, Kaulakių k., Pagojukų sen., Raseinių r.
+370 428 465 40
musupoilsis@atostogoskaime.lt


Šiluvos muziejaus ekspozicija

Ekspozicijos lankytojų laikas

Gegužę – Rugsėjį

Antradieniais – Šeštadieniais
9.00 – 18.00
Sekmadieniais
10.00-18.00

Spalį – Balandį 

Antradieniais-Šeštadieniais
11.00-16.00 (spalį-balandį)

Adresas

Šiluvos šventovės muziejinė ekspozicija

Daugeliui vertybių sąlygos šaltoje ir drėgnoje bazilikos koplytėlėje nebuvo tinkamos, tad projektuojant Piligrimų centrą, 2009 metais buvo sumanyta įrengti naują, šiuolaikišką Šiluvos istorijos muziejinę ekspoziciją.

Šiluva nuo pat įsikūrimo buvo viena svarbiausių ne tik Žemaičių vyskupijos (vėliaus Kauno arkivyskupijos), bet ir visos Lietuvos šventovių. Čia 1608 m. apsireiškė Švč. Mergelė Marija, bazilikoje galime išvysti stebuklais garsėjantį Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslą, jau 500 metus tęsiasi gyva atlaidų tradicija, 1993 m. joje lankėsi ir meldėsi šventasis popiežius Jonas Paulius II, ir kasmet miestelį aplanko keliasdešimt tūkstančių piligrimų.

Taigi apsilankę svečiai muziejuje gali susipažinti su Šiluvos šventovės ir miestelio istorija, kultūra ir pamaldumo tradicijomis.

Popiežiškoji Bažnyčios kultūros paveldo komisija, 2001 m. apibūdindama bažnytinių muziejų funkciją, itin pabrėžė pastoraciją. Dokumente „Pastoracinė muziejų funkcija“ rašoma: „bažnytinis muziejus su visais jo aplinkoje vykstančiais renginiais artimai susijęs su bažnytiniu gyvenimu, nes regimai dokumentuoja kelią, kurį amžių raidoje Bažnyčia nuėjo pamaldomis, katecheze, kultūra ir artimo meile“.

Čia saugomi eksponatai padeda saugoti, puoselėti ir skleisti Šiluvos miestelio ir Bažnyčios gyvenimo atgarsius.

Skrynia

Tai tikroji geležimi kaustyta dėžė, apie 1569 m., įsigalėjus kalvinizmui ir traukiantis katalikams, paskutinio Šiluvos klebono J. Holubkos pakasta žemėje ir 1612 m., po Mergelės Marijos apsireiškimo, padedant aklo šimtamečio senelio rasta žemėje prie didelio akmens.

Skrynioje rasti liturginiai indai ir drabužiai (tiesa, eksponuojami nėra originalūs, jie pakeisti analogiškais to laikmečio) ir Katalikų bažnyčios steigimo Šiluvoje akto nuorašo kopija. Atradus šį dokumentą 1622 m. buvo baigtos teisminės bylos ir Bažnyčia su jai priklausančiomis žemėmis grąžinta katalikams.

Plačiai pagarsėjus versija, jog šioje skrynioje rastas ir „stebuklingu“ vadinamas Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas, kabantis didžiajame bazilikos altoriuje. Tačiau 2003 m. atlikta paveikslo restauracija ir ekspertizė tą galimybę paneigė – nebuvo rasta drobės lankstymo žymių, kurios neabejotinai būtų atsiradusios paveikslui apie 80 metų išgulėjus po žeme.

Paveikslas

Tuomet tiesiai ant priešakinės sienos išvystame didelį paveikslą, vaizduojantį Mergelės Marijos apsireiškimą. Jį 1931 m. nutapė dailininkas iš Čenstochovos Boleslovas Rutkovskis.

Iki 2003 metų šiuo paveikslu, stengiantis išsaugoti jo šventumą, buvo uždengiamas bazilikos didžiajame altoriuje esantis Marijos su Kūdikiu paveikslas; atidengiamas jis būdavo tik švenčių ir pamaldų metu.

Dokumentai

Tai svarbiausių Šiluvos dokumentų faksimilės: Šiluvos bažnyčios 1457 m. steigimo aktas, išlikęs XVII a. nuorašo pavidalu ir 1661 m. kun. Mikalojaus Sviechausko „Šiluvos bažnyčios istorijos“, apie 1775 m. darytas nuorašas. Jame pirmą kartą užrašyta Marijos apsireiškimo istorija ir po jo sekę įvykiai.

Infulato drabužiai

Infulatūros titulas reiškė, kas šventovės klebonas – infulatas – turėjo teisę ir privilegiją iškilmių metu šv. Mišias aukoti vyskupiškomis apeigomis, su vyskupo drabužiais bei insignijomis. Šiluva buvo pirmoji ir viena iš dviejų Infalutūrų Žemaičių vyskupijoje, šis titulas jai suteiktas popiežiaus Pijaus VI-ojo 1775 m. rugsėjo 15 d.

Tai unikalūs ir vieninteliai infulato drabužiai Lietuvoje. Išvysti galite vyskupo mitrą – galvos apdangalą (XVIII a.), arnotą – viršutinį puošnų drabužį (XVII a. II p.), vyskupo pirštines, sandalus ir kojines (XVIII a. IV ketv.) bei pastoralą – vyskupo lazdą (XVIII a. II p.).

Apsireiškimo koplyčios projektas

Vienas įdomesnių eksponatų – originalus architekto Antano Vivulskio (1877-1919) ranka pieštas Apsireiškimo koplyčios projektas, darytas 1906 m.

A, Vivulskio koplyčios brėžinių grafika neįprasta to meto Lietuvai ir Rusijai – brėžiniai atlikti tušu, akvarele ir spalvotais pieštukais, tonavimu parodyta apimtis ir šešėliai. 1908 m. projektas buvo eksponuotas Antrojoje lietuvių dailės parodoje, nors, kurdamas jį, autorius dirbo tikrai ne parodai.

Popiežiaus Jono Pauliaus II rožinis

Savo dėmesiu Šiluvą tarp kitų šventovių išskyrė popiežius Jonas Paulius II, joje apsilankęs 1993 m. rugsėjo 7 d. Čia galite išvysti jo Šiluvai padovanotą Vatikano meistrų rožinį su šio popiežiaus herbu.

Steigėjo portretas

Galiausiai išeinančiuosius tarsi palydi Šiluvos bažnyčios fundatorius Petras Simonas Gedgaudas, 1457 m. pasirašęs steigimo aktą. Jo XIX a. portretas, nuo tarpukario buvęs užmarštyje, dabar taip pat eksponuojamas muziejuje.

Liturginiai indai

Tai altoriaus indai, naudojami Eucharistijos apeigose pagal tam tikrą paskirtį. Dažniausiai jie gaminami iš patvarių ir brangių medžiagų, su Eucharistine duona ar vynu susiliečiančios vietos būtinai būdavo paauksuojamos.

Ekspozicijoje išlikę XVII a. pab. – XX a. pr. Šiluvoje naudotos dvi taurės ir dvi komuninės. Komuninė – indas, kuriame laikoma konsekruota duona – Jėzaus Kristaus Kūnas. Savo išvaizda ji primena uždengiamą taurę. Mišių taurė, dar vadinama kieliku, – pagrindinis liturginis indas, kuriame laikomas eucharistinis vynas.

Stebuklų knygos

Tai knygos, kuriose užrašytos istorijos, liudijančios per Dievo Motinos užtarimą Šiluvoje patirtus stebuklus. Klebono kun. Marcijono Jurgaičio 1886-1925 m. „Uzraszymas niekuriu ypatingu Motinos Szwenczausi Szydlawos, kuriuos stebuklingais reiki numanyti“ ir klebono kun. Vlado Simaškos (buvusio Šiluvos klebonu 1959–1986) bei jo brolio kun. Eduardo Simaškos (dirbusio Šiluvoje 1986-2010) 1958-1999 m. rašyta byla „Apie gaunamas malones Šiluvoje per Švenčiausios Marijos Dievo Motinos užtarymą“. Joje randame daugiau nei 180 malonių ir išgijimų, įvykusių apie 1914-1999 metus.

Pirmoji muziejinė ekspozicija – bazilikoje

Šiluvos šventovė bažnyčios ir istorines vertybes jau nuo XVIII a. pab. saugojo bazilikoje esančioje Ligonių Sveikatos koplytėlėje. Dėl joje esamų vertybių, koplytėlė tuo metu buvo vadinama Brangenybių koplyčia.

Parodos

Mindaugo Meškausko fotografijų paroda ,,Piligrimo pėdos portretas”
 
,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika ir Šiluva” paroda, skirta Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos 50-mečio jubiliejui. Parodos katalogas: ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika ir Šiluva” parodos katalogas by siluvossventove – Issuu
 
,,Nenugalėtoji Kronika” kilnojama paroda, praturtinta grafine novele ir animuotais klipais
 
Kathryn Frund trijų žemėlapių aplinkos instaliacija ,,Bendradarbiavimas; ryšiai, modeliai ir santykiai“, skirta atskleisti 50 metų jubiliejų švenčiančios Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos ryšį su šių dienų įvykiais – karu tarp Ukrainos ir Rusijos.

Surengtos 4 parodos:

  • Romualdo Balinsko (LT) tapybos paroda ,,Pašvęstoji kolekcija”
  • Lasma Pujate (LV) grafikos paroda ,,Laukimas”
  • Rūtos Onos Čigriejūtės knygos ,,Adelė Dirsytė” iliustracijų paroda
  • Rolando Rimkūno grafikos paroda ,,15 iliustracijų Romos mišiolui lietuvių kalba”

Vyko 5 parodos:

  • Surinktos medžiagos apie Šiluvos chorus ir vargonininkus ekspozicija (paminint 560 metų Šiluvos parapijos jubiliejų).
  • Taip pat eksponuota tarpukario Šiluvos spauda, senosios nuotraukos.
  • XVIII-XIX a. senieji  arnotai.
  • XX amžiaus Šiluvos bažnyčios vėliavos, arnotai, kapos, bei smulkioji liturginė tekstilė.
  • Kalvio kryždirbio Stanislovo Špuko darbų paroda.

2016-ais metais buvo renkama medžiaga apie gailestingumą Šiluvos istorijoje.  Gruodžio 18 d. suorganizuotas  renginys  „Gailestingumas Šiluvos istorijoje“.

Vyko 3 parodos:

  • Paroda skirta pal. Jurgio Matulaičio atminimui.
  • Senųjų Kauno kunigų seminarijos fotografijų paroda „Praeities atspindžiai“ skirta Kauno seminarijos 150-mečiui.
  • „Prakartėlės“ (Žaiginio mokinių darbai).

Devintinių procesija organizuota atkuriant miestelio gatvių puošimo bei altorėlių darymo tradicijas. Rinkta medžiaga apie prieškaryje vykusias tradicines Devintinių procesijas Šiluvoje.

Surengtos 3 parodos:

  • Paroda, skirta pašvęstojo gyvenimo metams
  • Laimos Dzigidaitės žolynų grafikos paroda
  • Senovinių abrozdėlių parodėlė

Liepos 26 d., šv. Onos ir Joakimo dieną pirmą kartą suorganizuota „Senelių šventė“.

Surengtos 3 parodos:

  • Adolfo Teresiaus darbų fotoparoda;
  • Paroda, skirta Jonui-Pauliui II;
  • Tautodailininko Kazimiero Martinaičio darbų paroda.

Suorganizuotas renginys-minėjimas  „Kun. V. Grausliui 100 metų“.

Surengtos 4 parodos:

  • Istorinės A.Varno fotografijos.
  • Fotografijų paroda  „Prisiminimai iš Šventosios Žemės“.
  • Z. Bacevičienės siuvinėtų paveikslų paroda.
  • Istorinių M. Sakalausko fotografijų paroda „Žemaitijos mažoji architektūra“ skirta žemaičių krikšto jubiliejui.

Surengtos 9 parodos:

  • „Floristiniai rūbai“ (Kauno paslaugų ir verslo darbuotojų prof. Rengimo centras).
  • „Motiejui Valančiui 210“.
  • „Sibiro Alma Mater…“  – Lietuvių tremties 70-iui paminėti (mokytoja, dailininkė A. Traškinienė).
  • „Tarp nakties ir dienos“ (tekstilininkė E. Jesulaitytė).
  • „O angele, man skirtas“ (ses. R. Teresiūtė SJE).
  • Iš Domo Akstinio rinkinio „Romano Krasninkevičiaus grafika“.
  • „Tiesos žodis – kelias į laisvę“ (Knygnešio dienai ir L. K. B. Kronikos leidybos 40-čiui. Ses. R. Teresiūtė SJE).
  • „Ave Maria“ (tautodailininkas, skulptorius A. Teresius).
  • „Angelo žinia“ (Respublikinio vaikų kūrybinių darbų konkurso paroda).


Paslaugos

Šiluvos Piligrimų centro paslaugos

BENDRO POBŪDŽIO EKSKURSIJOS

Trukmė: 1 val. arba 2 val.

,,Gyvoji piligrimystė kultūros paveldo keliu“

Tradicinė ekskursija po Šiluvos šventovę (Šiluvos piligrimų centro muziejinė ekspozicija-Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika-Šiluvos Apsireiškimo koplyčia). Ekskursijos metu bus galimybė atrasti gyvas Šiluvos šventovės kultūros paveldo ir pamaldumo tradicijų sąsajas. Susipažinti su Šiluvos šventovės istorija. Ši šventovė – unikalus miestelis, talpinantis savyje pasaulinės reikšmės šventą vietą – Dievo Motinos Apsireiškimą, nustebins ne tik unikalių meno kūrinių gausa, bet ir padės atrasti jų dermės prasmę, o kartu sužadins keliautojo-piligrimo tikslą.

Ekskursijos su privaloma išankstinė registracija telefonu  +370 618 11701 arba el. paštu info@siluva.lt

Norintiems patyrinėti Šiluvos apylinkes yra galimybė pasivažinėti iki 10 dviračių. Su miško takeliams pritaikytais dviračiais galėsite ištirti Šiluvos apylinkės šilus bei kaimus ir gyvenvietes. Vienas iš įspūdingiausių dviračių takų yra 8 km. dviračių kelias į Tytuvėnus, kuriuose galėsite aplankyti Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų karalienės bažnyčią ir bernardinų vienuolyną, pasigėrėti Bridvaišio ežero stovyklavietėmis ir Gylio ežero pažintiniu taku bei grįžti piligriminiu pėsčiųjų taku per mišką. Taip pat žvyrkelio keliu dviračiais galėsite pasiekti ilgiausią ir aukščiausią Lyduvėnų tiltą (10 km.) arba apsukti ratą aplink Žaiginio kaimą (8 km.), pakeliui aplankius šv. Elžbietos koplytėlę ant Akmenės akmens. Užsisakyti galima telefonu +370 618 11701, el. paštu info@siluva.lt arba atvykus į Šiluvos piligrimų centrą. O dviračio kaina – jūsų piligrimystė arba auka pagal potyrį bei norą.

Šiluvos šventovės fenomenas

Paskaitoje aptariamas bei pristatomas Šiluvos šventovės fenomenas, gyvosios piligrimystės koncepcija bei teorijos pritaikymas praktikoje, kuomet turizmas gali tapti žingsniu piligrimystės link. Atskleidžiama kaip skirtingos įstaigos, savivaldybės atranda bendrystę būtent piligrimystės aspektuose.

 

Trumpas Mariologijos įvadas

Mergelės Marijos asmuo užima nepamainoma vietą Katalikų Bažnyčios doktrinoje bei pamaldume. Mariologija – atskira katalikų teologijos šaka skirta Mergelės Marijos vaidmeniui Išganymo ekonomijoje atskleisti bei vystyti.

 

Trumpas Mariologinio dvasingumo įvadas

Katalikų Bažnyčios Tradicijoje saugomos tikėjimo tiesos yra išreiškiamos įvairiais pamaldumo aspektais. Mergelės Marijos kultas siekiantis apaštalinės Bažnyčios laikus, pasižymi savo gyvybingumu ir sklaida.

 

Įvadas į XXII amžiaus metafiziką

Paskaitų paketo tikslas yra praplėsti klausytojų suvokimą apie objektyviąją realybę, remiantis tiek naujausiomis, tiek ir laiko patikrintomis mokslinėmis tezėmis. Keliami klausimai: ar ateityje sąmonės ir technologijų jungties pagalba galėsime… atsukti laiką atgal? Kaip apskritai teka laikas, kokios yra jo tekėjimo kryptis ir kaip tai keis mūsų visų ateitį? Koks yra laisvos valios ir likimo santykis bei kaip jis atsiskleidžia kasdienybėje? Šis ciklas tiks visiems, kurie kūrybiškai žvelgia į gyvenimą. Paskaitos ypatingai subalansuotoms tiems, kurių veikla kupina intelektualinių iššūkių ir reikalauja dažnai priimti nestandartinius sprendimus.

 

Koks bus miestas po 2070 metų. (Sąmoningos) žmonijos evoliucijos link

Šiuo paskaitų ciklu siekiama logiškai nupasakoti kaip gali atrodyti miestas 2070 metais. Bandoma atsakyti į klausimus kaip atrodys geriausios įmanomos ateities miestas bei pasiūlyti, ką dėl tos ateities reiktų pradėti daryti dabar. Daug dėmesio skiriama ir ateities miestiečių sąmonei, jų veiklai, naujos kartos pomėgiams. Ciklas skirtas visiems, kuriuos žavi ateities atvirumas ir nenusakomumas, bei miesto istorija ir raida.

 

Kultūra kaip urbanistinių inovacijų Big Bang‘as istorijos bėgyje

Kultūra neretai, ypač politiniuose kuluaruose, yra laikoma kaip finansinių išteklių prašytoja ir nedaug pridėtinės vertės sukurianti išlaikytinė. Šių paskaitų tikslas yra nuodugniau pasižiūrėti į meninės kūrybos bei kultūros plačiąja prasme įtakas mūsų civilizacijos raidos kokybei. Remiantis gausiais antropologiniais ir archeologiniais atradimais ir praktiniais pavyzdžiais parodoma kaip kultūrinės ir/ar kitos neutilitarios veiklos sukūrė ištisas ekonomines industrijas, kurių dėka žmonija pasiekė neįtikėtinų techninių aukštumų. Nesusimąstome, jog tokio atrodytų naujo fenomeno kaip daiktų internetas pradžia siekia mažiausiai 9000 metų atgal.

 

Sumanus miestas ir miesto rinkodara

Sąvoka sumanus, išmanus, protingas ar kitoks miestas tapo bene būtina sąlyga formuojant kiekvieno miesto ar regiono strateginę plėtrą ir komunikacijos kampaniją. Tačiau kas iš tiesų slypi už šių sąvokų ir kiek jos yra naudingos kuriant visapusiškai tvarią Lietuvos miestų ateitį? Tad čia žvilgtelsime į „minkštąją“ urbanistiką ir vietos rinkodaros, jos užsibrėžtų tikslų ir realaus turinio santykį. Taip pat bandysime nagrinėdami pavyzdžius atsakyti kas yra gera rinkodara ir kaip sėkmingai „įdirbti“ vietą.

 

Ekonominė kultūros paveldo nauda. Vertinimo kriterijai ir metodai

Dr. Kastyčio Rudoko vadovaujamos mokslininkų komandos sukurto metodo įvertinti kultūros paveldo ekonominei naudai pristatymas. Paskaita skirta kultūros paveldo profesionalams, restauratoriams, akademikams, specialistams.

 

Miestas ir laikas arba kokia bus ateities urbanistika

Laikas – vienas paslaptingiausių ir kartu žavingiausių fenomenų mūsų kultūroje ir civilizacijoje. Noras manipuliuoti laiku – jį sustabdyti, atsukti atgal ar net gyventi amžinai yra vienas tų inspiracijos šaltinių, kuris nulėmė didelius žmonijos išradimus, atradimus ir pasiekimus. Savo ruožtu miestas arba urbanistika plačiąja prasme – tai jau savaime yra priemonė pakeisti laiko tėkmės trajektorijas.

Ne paslaptis, jog ateities urbanistika privalės bent jau simboliškai grįžti laiku atgal ir prisitaikyti prie besikeičiančių socialinių ir klimato veiksnių. Šiame kontekste pastebimai išaugs smulkių gyvenviečių svarba ir indėlis į tvarią ateities visuomenę. Tad ar tokios vietos kaip Šiluva jau yra paveldėjusios tvarią ateitį, kuri dar neatsitiko globaliu mastu? Kokie tikrieji mažo miesto ar miestelio privalumai ateities pasaulyje? Remiantis patikrintomis mokslinėmis žiniomis ir drąsiomis hipotezėmis pabandysime išsamiau pažvelgti į žmoniją keliaujančią piligriminę kelionę laike naudojantis miestu kaip savotiška Nojaus arka. Jungiant teorines prielaidas ir labai praktinius pavyzdžius atsakysime į du klausimus: kokios yra laiko tėkmės kryptys urbanistikoje bei kokią ateities urbanistiką galime numatyti remiantis atsakymais kylančiais iš pirmojo klausimo.

 

Ateities turizmo trajektorijos arba nuo keliautojo iki piligrimo

Paskaita apie ateities turizmo trajektorijas, atskleisti istoriškai paveldėtus procesus, kurie gali pasitarnauti inovatyvių vietokūros modelių taikyme. Keliamos hipotezės ir scenarijai, kas pakeis masinį vartojamojo pobūdžio turizmą, kuris visiškai neatitinka nei socialinių, nei ekonominių, nei ekologinių dabartinio, o juo labiau ateities pasaulio poreikių? Drauge su naujų gyvenimo būdų atsiradimu, keisis ir pati keliavimo samprata. Čia kaip niekada iškyla ir aktualia tampa piligrimystės sąvoka, kuri bus išplėtota kalbant apie XXI amžiaus antros pusės žmogų. Paskaita parengta mokslinio skaityto mokslinio pranešimo Aveiro universitete Portugalijoje pagrindu.

 

Šiuolaikinio šokio reveransai formuojantys šalies kultūrinį lauką

Mokymų metu ne tik identifikuojama ir susipažįstama su šiuolaikinio šokio istorija, tačiau žvelgiama į kultūrinį veiksmą per praktinę pusę. 9 dešimtmečio pabaigoje Lietuva buvo tituluojama teatro šalimi, o šiandien šalies įvaizdis dažnai tapatinamas su kultūrine tapatybe ir tiršta šiuolaikinio šokio įtaka.

 

Judesys teorijoje – kūrybinių industrijų pamatai Lietuvoje ir pasaulyje

Mokymų ciklas apie šokį modernizmo ir postmodernizmo laikotarpį pasaulyje ir Lietuvoje. Atskleidžiama judesio meno ir kūrybinių industrijų sinergija, prielaidos veikti it vietos kūrybiniam katalizatoriui. Mokymai orientuoti į švietimo įstaigas, kūrybinį požiūrį įmonėje skatinančias, kultūrinius projektus įgyvendinančias įmones.

 

Pasaulis scenoje – teatras kaip visuomenę formuojanti praktika

Mokymų metu jungiama teorija nuo Didžiosios teatro reforma tituluojamo modernizmo laikotarpio iki vartotojų visuomenės performatyvių praktikų. Sužinosime kaip teatrologija veikia mūsų kasdienes gyvenimo praktikas, tokias kaip socialinių vaidmenų kūrimas, perėjimo procesai iš vieno vaidmens arba statiškos būsenos į kitą, kultūrinė įtaką istoriniams faktas (dainuojanti revoliucija, teatro valstybės titulai ir pan.). Teorija persipina su praktika ir užsiėmimų metu atskleidžiamas fenomenas „Gyvenimas – didžiule scena, kurioje kiekvienas vaidiname“.

Paslaugų kainoraštis

EKSKURSIJOS / GUIDED TOURS / VISITE GUIDATE KAINA / PRICE/ PREZZO
Ekspozicijos lankymas/ Exposition/ Esposizione Nemokama / for free / gratuita
Trumpa ekskursija ( 45 min. – 1 val.) muziejus, bazilika, Apsireiškimo koplyčia) lietuvių kalba 40 Eur
Short tour (45 min – 1 hour: museum, Basilica and Chapel of Apparition)) in English 55 Eur
Išsami ekskursija ( 2 val. Pagrindiniuose sakraliuose Šiluvos objektuose pateikiama ne tik išsami informacija, tačiau paskaitos tipo forma) 70 Eur
Extended tour (2 hours: museum, Basilica and Chapel of Apparition etc.) 80 Eur
PASKAITOS
Paskaitos arba seminaro tipo užsiėmimai vedami Šiluvos piligrimų centre M. Jurgaičio 17A, Šiluva. Paskaitas veda sričių profesionalai – religijos, menotyros, teatrologijos, urbanistikos ir bažnyčios meno tyrėjai, mokslo daktarai, kunigai, teologai. Pagal temas paskaitas veda: kun. Robertas Urbonavičius, dr. Kastytis Rudokas arba Silvija Čižaitė-Rudokienė.

Trukmė – 2-3 akademinės valandos bei kavos pertrauka, kuri įtraukta į kainą. Paskaitų ciklą bei trukmę galima derinti individualiai pagal auditorijos poreikį.

200 €
DVIRAČIŲ NUOMA / BIKE RENT / NOLEGGIO DEI BICI
Kaina – Jūsų piligrimystė arba auka pagal poreikį bei norą.


Šiluvos piligrimų centras

Darbo laikas

Žiemos sezono metu:
Pirmadieniais ir Antradieniais – nedirbame;
Trečiadieniais – Sekmadieniais:
10.00 val. – 16.00 val.

Vasaros sezono metu:
Pirmadieniais ir Antradieniais – nedirbame;
Trečiadieniais – Šeštadieniais:
10.00 val. – 18.00 val.
Sekmadieniais 10.00 val. – 16.00 val.

Adresas

Informacija piligrimams

+370 618 11701 (darbo valandomis)
info@siluva.lt

Komanda

Silvija Čižaitė-Rudokienė

Vadovė

Jūratė Minčinauskienė

Parduotuvės administratorė

ses. Marija Gude SJE

Piligrimų namų administratorė

+370 687 87124
jono.pauliaus.namai@siluva.lt