Kryžiaus kelio apmąstymai

Kryžiaus kelio apmąstymai

Keturiolikos sustojimų (stočių, stacijų) Kryžiaus kelias gimė XVII amžiuje Ispanijoje. Tai – krikščionio troškimas įvertinti Kristaus kančios pamoką ir jos vaisius. Kaip Jeruzalės gatvėse, kurios mena Jėzaus su kryžiumi žingsnius, taip ir visame pasaulyje, eidami Kryžiaus keliu, krikščionys prisiliečia prie Kristaus kančios ir mirties, kartu išpažindami, kad kančia ir mirtis tokiu būdu Viešpaties buvo nugalėta amžiams.

  • Paskelbus stoties pavadinimą, kalbame ar giedame „Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave, kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį“.
  • Tada paprastai skaitoma Šventojo Rašto ištrauka, apmąstymas ar pan., galima tylos valandėlė asmeninei maldai.
  • Stoties apmąstymo pabaigoje meldžiamės: „Pasigailėk mūsų, Viešpatie! – Pasigailėk mūsų.“

Įžanga (Fil 2, 6-11)

Skausmų vyras, prisiėmęs mūsų nedorybes, padovanojo mums kelią, kuris gydo giliausias ir slapčiausias mūsų širdies žaizdas gailestingumu, kuris niekada nesibaigia, kaip ir meilė.

1.Piloto teisme (Jn 19, 13-16)

Šis Pasmerktasis nužudymui kryžiumi, primena amžiną žmogaus laisvės dramą. Kenčia nekaltieji, viešpatauja melas, žudomi teisieji, o Dievas tyli!Jis dovanojo laisvę žmogui. Ir ją gerbia.

2. Kryžius ant pečių (Mt 10, 37-39)

Meldžiame, kad būtume apsaugoti nuo bėdos, ligos, nesėkmės, kančios. O gal teisingiau būtų  melsti, kad pajėgtume nešti savo kryžių ne keikdami ir prakeikdami, bet laimindami ir palaimindami, kaip Jis.

3. Pirmą kartą suklupus (Mt 11, 28-30)

Pasaulis reikalauja būti jaunu, stipriu, neklystančiu ir jėgų surandančiu savyje, o Jis pastebėjo, kad mūsų dvasia ryžtinga, o kūnas silpnas. Todėl įsakė visą laiką budėti ir melstis…

4. Susitikimas su Motina (Mt 12, 46-50)

Viešpatie, duok, kad kiekviena motina pajėgtų taip lydėti savo vaikus visuose jų keliuose ir klystkeliuose. Kiek pajėgia motinos maldoje?

5. Simono pagalba (Mk 15, 21)

Jis sakė, kad turime pasidaryti kaip vaikai. Nieko negalintys be kitų artumos ir pagalbos. Jos prašantys. Jos reikalaujantys. Ir išsireikalaujantys. Kaip vaikai.

6. Veronikos paslauga (Jn 13, 12-15)

Kokie būna žmonių veidai? Gražūs, simpatiški, šviesūs, spindintys, besišypsantys ar iškreipti skausmo, pykčio ir neapykantos. Pastebėjau, kad žmonių veidai labai priklauso ir nuo manęs…

7. Antrasis suklupimas (Apr 3, 14-17)

Norint daug pasiekti, reikia sunkiai ir kantriai dirbti… Dideli, išliekantys dalykai neturi sezono kainų nuolaidų. Dėl jų reikia mokėti visą ir didelę kainą.

8. Moterų užuojauta (Lk 23, 27-31)

Tarp gailestingumo darbų yra ir tokie: pamokyti nemokantį, patartiabejojančiam, paguostinuliūdusį, sudrausti pikta darantį, mestis už gyvus ir mirusius… Tam reikia drąsos ir rįžto.

9. Trečią kartą parpuolus (Iz 53, 3-5)

Būti šventuoju nereiškia niekada nenusidėti. Šventasis (eilinį kartą) prisipažįsta, kad nusidėjo. Ir priima atleidimą, ir atgailą, ir sutaikinimą per Jį, su Juo ir Jame.

10. Nuplėšus drabužius (Gal 3, 26-28)

Pamaitinti išalkusius, pagirdyti ištroškusius, nuogus aprengti, ligonius slaugyti, kalinius sušelpti, mirusius laidoti reikia ne iš to ko neturime, bet iš to, ką turime, ką gavome. Juk gavome ne (vien) sau.

11. Prikaltas prie kryžiaus (Mt 27, 33-44)

Kas jaučiasi bejėgiu, sužlugusiu, be sveikatos, be laisvės, be ateities, be vilties gali būti panašus į ant kryžiaus Prikaltąjį. Jei susivienys su gydančiu ir stebuklus darančiu Jo neįgalumu.

12. Mirtis (Jn 19, 28-37)

Jam, sako, tada buvo trisdešimt treji. Tai daug ar mažai? Kiekvienam mirties valanda ateina pačiu laiku. Svarbiausia, kad kaip Jis sugebėčiau pasakyti jog padariau viską, ką atlikti privalėjau.

13. Nuėmimas nuo kryžiaus (Lk 2, 48-49)

Krikšto vandenimis numazgotas, kvepiančiais aliejais pateptas, smilkalais pagerbiamas, Jo Kūnu ir Krauju valgydinamas mūsų kūnas tampa Dievo šventovė skirta ne sunykimui, bet garbei. Tikiu kūno iš numirusių prisikėlimą…

14. Laidotuvės (Jn 19, 38-42)

Vargšai mes, jei Jis mus apgavo ir dabar ramiai sau guli kape kažkur šiandienės Jeruzalės požemiuose. Kai įeini į Jo kapą, nerandi Jo Kūno. Kapas tuščias. O mes kupini vilties.

Vadovas:
Paruoškime savo širdis nuolankiai ir su tikėjimu pereiti kartu šį Kryžiaus kelią, kad Skausmų Vyre atpažintume giliąsias ir slaptąsias mūsų širdžių žaizdas ir patirtume gailestingumą Viešpaties, kuris mus pamilo ir paaukojo savo gyvenimą, kad mus išgelbėtų. Melskime nuodėmių atleidimo sau ir pasauliui. (Tylos pauzė)

Melskimės. O Dieve, kuris per mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kančią mus išvadavai iš mirties, gimtosios nuodėmės paveldo palietusio visą žmoniją, atkurk mumyse panašumą į savo Sūnų ir taip kaip gimdami atsinešėme žemiškojo žmogaus atvaizdą, taip Šventosios Dvasios malone sukurk mumyse dangiškojo žmogaus paveikslą. Per Kristų mūsų Viešpatį. Amen

1-oji stotis. Jėzus nuteisiamas mirti.

Pilotas paklausė: „Ką gi man daryti su Jėzumi, kuris vadinamas Mesiju?“ Jie visi rėkė: „Ant kryžiaus jį!“  Jis klausė: „O ką gi pikta yra padaręs?“ Bet tie dar garsiau šaukė: „Ant kryžiaus jį!“

Tuomet jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdinęs atidavė nukryžiuoti (Mt 27,22-23.26).

Dievo Tėvo meilės atspindys

Dievo Sūnus aukojasi mums, atiduoda savo Kūną ir Kraują į mūsų rankas, kad visada liktų su mumis, kad gyventų tarp mūsų.  Nei alyvų sode, nei Piloto teisme nesipriešina – save dovanoja: jis pranašo Izaijo skelbtas Kenčiantis tarnas, kuris nusižemina iki mirties (plg. Iz 53,12). Ši į savęs paaukojimą vedanti Jėzaus meilė nėra nei pasyvi auka, nei mirtimi besibaigiąs likimas. Taip, Jėzus neslepia savo gilaus žmogiško  sumišimo ir baimės prievartinės mirties akivaizdoje, bet jis save su visišku pasitikėjimu paveda Tėvui. Jėzus laisvanoriškai prisiėmė mirtį, kad atspindėtų Dievo Tėvo meilę, tobulai vienydamasis su Jo valia parodytų Jo meilę mums. Ant  kryžiaus Jėzus „pamilo mane ir paaukojo save už mane“ (Gal 2,20). Tad kiekvienas galime sakyti: pamilo mane ir paaukojo save už mane. Kiekvienas galime ištarti šį „už mane“.

Viešpatie Jėzau, Tėvo meilės atspindy, pasigailėk mūsų!

2-oji stotis. Jėzus paima nešti kryžių.

Valdytojo kareiviai nusivedė Jėzų į įgulos būstinę ir surinko aplink jį visą kuopą. Jie išrengė jį ir apsiautė raudona skraiste. Nupynė erškėčių vainiką, uždėjo jam ant galvos, o į jo dešinę įspraudė nendrę. Paskui tyčiodamiesi klūpčiojo prieš jį ir sakė: „Sveikas, žydų karaliau!“ Spjaudydami į jį, stvėrė iš jo nendrę ir čaižė per galvą. Pasityčioję iš Jėzaus, kareiviai nusiautė skraistę, apvilko jo paties drabužiais ir išsivedė nukryžiuoti (Mt 27,27-31).

Meilė, kuria galiu pasitikėti

Ką Kryžius palieka kiekviename mūsų? Palieka gėrį, kurio niekas kitas negali mums suteikti: tai ištikimos Dievo meilės tikrumas. Tokios didžios meilės, kuri nusileidžia į mūsų nuodėmę ir ją atleidžia, ateina į mūsų kančią ir suteikia jėgų ją ištverti, ateina į mūsų mirtį, kad ją nugalėtų ir mus išgelbėtų. Kristaus Kryžiuje yra visa Dievo meilė, visas jo beribis gailestingumas. Tai yra meilė, kuria galime pasitikėti, kuria galime tikėti… Tik mirusiame ir prisikėlusiame Kristuje yra išgelbėjimas ir atpirkimas. Su juo paskutinis žodis nepriklauso nei blogiui, nei kančiai, nei mirčiai, nes jis mums dovanoja viltį ir gyvenimą: Kryžių jis perkeitė iš neapykantos, pralaimėjimo ir mirties įrankio į meilės, pergalės, šlovės ir gyvybės ženklą.

Viešpatie Jėzau, didi ir ištikima meile, pasigailėk mūsų!

3-ioji stotis. Jėzus pirmą kartą parpuola po kryžiumi.

Tačiau jis prisiėmė mūsų negalias, sau užsikrovė mūsų skausmus.
O mes laikėme jį raupsuotu, Dievo nubaustu ir nuvargintu.
Bet jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų, ant jo krito kirčiai už mūsų kaltes.
Bausmė ant jo krito mūsų išganymui, ir mes buvome išgydyti jo žaizdomis.
Visi mes pakrikome lyg avys, kiekvienas eidamas savo keliu,
o VIEŠPATS užkrovė jam mūsų visų kaltę. (Iz 53,4-6)

Dievas yra gyvenimas, kuris save dovanoja

Tikėjimas nėra dekoracija, papuošalas: tikėjimo gyvenimas nėra gyvenimas papuoštas trupučiu religingumo, tarsi būtų tortas papuoštas grietinėle. Ne, tikėjimas nėra tai. Tikėjimas reiškia Dievo kaip pagrindinio savo gyvenimo kriterijaus pasirinkimą, o Dievas nėra tuštuma, nėra neutralus (indiferentiškas). Dievas visuomet yra realus, nes Dievas yra meilė, ir meilė visada reali! Po to kai Jėzus atėjo į pasaulį negalime elgtis taip lyg Dievo nepažinotume. Tarsi jis būtų kažkas abstraktus, tuščias,  teorinė idėja; ne, Dievas turi konkretų veidą, turi vardą: Dievas yra gailestingumas, Dievas yra ištikimybė, yra gyvenimas, kuris save dovanoja mums visiems… Sekti Jėzų – tai atsisakyti blogio, egoizmo ir pasirinkti gėrį, tiesą, teisingumą net ir tuomet, kai tai pareikalaus aukos ir savų interesų atsižadėjimo.

Viešpatie Jėzau, atėjęs į pasaulį atskleisti tikrojo Tėvo veido, pasigailėk mūsų!

4-oji stotis. Jėzus sutinka savo Motiną.

O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys.“ … Jėzus iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą. Jis buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus įvykius savo širdyje (Lk 2,34-35.51).

Marija – vilties ženklas kenčiančioms tautoms

Marija, kurios širdį pervėrė kalavijas, supranta visus skausmus. Būdama visų motina, ji yra vilties ženklas tautoms, kenčiančioms gimdymo skausmus, kol subręs teisingumas. Misionierė, prisiartinanti prie mūsų ir ly­dinti mus gyvenimo kelyje bei savo motiniška meile at­verianti širdis tikėjimui. Kaip tikra motina eina, kovoja su mumis ir nepaliaudama skleidžia Dievo meilės ar­tumą. Kaip ir šventąjį Joną Didaką, Marija glostydama juos motiniškai guodžia ir jiems sako: „Tenurimsta tavo širdis <…> Argi aš ne tavo Motina?“

Viešpatie Jėzau, Marijos Sūnau, pasigailėk mūsų!

5-oji stotis. Simonas Kirėnietis padeda Jėzui nešti kryžių.

Vesdami Jėzų, jie sulaikė Kirėnės gyventoją Simoną, grįžtantį iš laukų, ir uždėjo jam ant pečių kryžių, kad neštų jį paskui Jėzų.  Jį lydėjo didelis būrys žmonių, tarp jų ir daug moterų, kurios verkė jo ir aimanavo (Lk 23,26-27).

Žvelgti į kitą su gailestingumu

Kristaus kryžius mus kviečia užsikrėsti Jo meile, mus moko ir meileį kitą, ypač į kenčiantį, į tą, kuriam reikia pagalbos, kuris tikisi mūsų žodžio, veiksmo. Kryžius mus kviečia išeiti iš savęs pačių, kad eitume sutikti jų ir ištiestume jiems pagalbos ranką. Kelyje į Kalvariją Jėzų lydėjo daug veidų: Pilotas, Kirėnietis, Marija, moterys… Aš šiandien tavęs klausiu: Kuriuo iš jų tu nori būti? Nori būti kaip Pilotas, kuris neturi drąsos eiti prieš srovę, kad išgelbėtų Jėzui gyvybę, ir nusiplauna rankas? Pasakyk man, ar esi vienas iš tų, kurie nusiplauna rankas, vaidina kvailį ir pereina į kita kelio pusę? Ar esi kaip Kirėnietis, kuris padeda Jėzui nešti tą sunkų medį, ar kaip Marija ir kitos moterys, kurios nebijo iki pat galo lydėti Jėzų su meile ir švelnumu. O tu, kuriuo iš jų nori būti? Kaip Pilotas, kaip Kirėnietis, kaip Marija? Jėzus žvelgia į tave dabar ir tau sako: ar nori man padėti nešti Kryžių?

Viešpatie Jėzau, mus prašantis padėti nešti kryžių, pasigailėk mūsų!

6-oji stotis. Veronika nušluosto Jėzui veidą.

Jis nebuvo nei patrauklus, nei gražus: matėme mes jį, bet nepamėgome.
Jis buvo paniekintas, žmogaus vardo nevertas, skausmų vyras, apsipratęs su negalia, –
toks, kuris prieš žmones užsidengia veidą (Iz 53,2-3).

Mylintis Karalius

Jėzus įžengia į Šventąjį Miestą ne tam, kad būtų pagerbtas kaip žemiškieji karaliai, kurie turi galią ir valdo. Jis įžengia, kad būtų nuplaktas, įžeidinėjamas ir užgauliojamas; įžengia, kad gautų erškėčių vainiką, lazdą ir purpurinįapsiaustą, o iš jo karalystės būtų tyčiojamasi. Jis įžengia į Jeruzalę tam, kad koptų į Kalvarijos kalną nešinas kryžiaus medžiu. Jėzus įžengia į Jeruzalę mirti ant kryžiaus. Toks yra karališkumas, kurio nori Dievas. Jo karališkasis sostas – kryžiaus medis! Karalius, kuriuo sekame ir kuris mus lydi, yra ypatingas: tai Karalius, mylintis iki pat kryžiaus aukos, jis mus moko tarnauti ir mylėti.

Viešpatie Jėzau, skausmų vyre, apsipratęs su negalia, pasigailėk mūsų!

7-oji stotis. Jėzus parpuola antrą kartą.

Aš esu žmogus, matęs skausmą nuo Dievo pykčio lazdos
Jis varė mane giliau ir giliau į tamsybes be jokios šviesos.
Jis aptvėrė mano kelius tašytais akmenimis, iškraipė mano takus.
Jis nubrūžino man dantis žvyru, privertė mane gūžtis pelenuose (Rd 3,1-16).

Jėzus niekada neišduoda

Ištikimoji Dievo meilė savajai tautai pilnutinai apsireiškė ir išsipildė Jėzuje Kristuje, kuris gerbdamas Dievo ryšius su savo tauta, tapo mūsų vergu, atsisakė savo garbės ir prisiėmė tarno išvaizdą. Jo meilė neišnyko dėl mūsų nedėkingumo ar net atstūmimo. Mums tai sako šventasis Paulius: „jeigu mes ir tapsime neištikimi, tai jis – Jėzus – liekaištikimas, nes savęs jis negali išsiginti“ (2 Tim 2,13). Jėzus visada lieka ištikimas, niekada neišduoda: net ir tuomet, kai suklystame. Jis visuomet mūsų laukia, kad atleistų: yra gailestingojo Tėvo veidas. Šitą Viešpaties meilę, šitą ištikimybę mums atskleidžia jo širdies nuolankumas: Jėzus neatėjo užvaldyti žmonių kaip karalius ar šio pasaulio galingieji, bet atėjo jų mylėti romiai ir nuolankiai.  Taip jis prisistatė: „mokykitės iš manęs,nes aš romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11,29).

Viešpatie Jėzau, klusnus iki kryžiaus mirties, pasigailėk mūsų!

8-oji stotis. Jėzus sutinka Jeruzalės moteris.

Jį lydėjo didelis būrys žmonių, tarp jų ir daug moterų, kurios verkė jo ir aimanavo. Atsigręžęs į jas, Jėzus prabilo: „Jeruzalės dukros! Verkite ne manęs, bet verčiau savęs ir savo vaikų! Ateis dienos, kai sakys: ‘Laimingos nevaisingosios! Laimingos negimdžiusios ir nežindžiusios!’ Jeigu šitaip daro žaliam medžiui, tai kas gi laukia sausuolio?“ (Lk 23,27-29.31)

Dovanoti save, kad suteiktume gyvenimą

Sekti Jėzų – tai išeiti iš savojo „aš“ ir eiti susitikti su kitais, eiti į egzistencinius paribius, pirmiesiems eiti pas savo brolius ir seseris, ypač pas tuos, kurie yra toliausia, kurie yra pamiršti, kuriems labiausiai reikia supratimo, užuojautos pagalbos… Tai vis labiau vadovautis Dievo logika, Kryžiaus logika, kuri visų pirma nėra kančios ir mirties logika, bet meilės ir savęs dovanojimo logika teikianti gyvenimą.

Viešpatie Jėzau, dovanojantis gyvenimą, pasigailėk mūsų!

9-oji stotis. Jėzus parpuola trečią kartą.

Gera žmogui jaunystėje nešti jungą.
Tesėdi jis tyloje vienas, kai jungas jam sunkus.
Teliečia dulkes burna – rasi dar yra vilties.
Teatsuka žandą mušančiam, tesisotina užgaule.
Nes VIEŠPATS neatmeta amžinai.
Nes jei ir plaka, jis vėl pasigaili dėl savo ištikimos meilės gausybės. (Rd 3,27-32)

Gailestingumo gausybė

Dievas ant Jėzaus Kryžiaus sudėjo visą mūsų nuodėmių svorį, visas kiekvieno Kaino įvykdytas neteisybes savo broliui, visą Judo ir Petro išdavystės kartėlį, visą galingųjų tuštybę, visą netikrų draugų puikavimąsi. Tai sunkus Kryžius, sunkus kaip apleistųjų naktis, sunkus kaip brangių artimųjų mirtis, sunkus, nes jame visas blogio bjaurumas. Tačiau tai ir šlovingas Kryžius, šlovingas kaip aušra po ilgos nakties, nes atskleidžia visame Dievo meilę, viršijančią mūsų blogį ir mūsų išdavystes. Kryžiuje matome žmogaus, pasiduodančio blogiui baisuokliškumą, bet taip pat matome gausybę gailestingumo Dievo, kuris su mumis elgiasi ne žvelgdamas į mūsų nuodėmes, bet  vadovaudamasis savuoju gailestingumu.

Viešpatie Jėzau, mūsų stiprybe ir mūsų išgelbėjime, pasigailėk mūsų!

10-oji stoti. Jėzui nuplėšia drabužius.

Atėję į vietą, vadinamą Golgota (tai yra: „Kaukolės vieta“), davė jam gerti vyno, sumaišyto su tulžimi, bet Jėzus tik paragavo ir negėrė. Prikalę prie kryžiaus, pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą, ir ten pat susėdę sergėjo jį (Mt 27,33-36).

Jėzaus žvilgsnio dalyviai

Krikščionis žino, kad kančios neįmanoma panaikinti, bet jai galima suteikti prasmę, žino, kad ji gali virsti meilės ir savęs patikėjimo niekada mūsų neapleidžian­čiam Dievui aktu ir per tai tikėjimo bei meilės augimo pakopa. Kontempliuodamas Kristaus ir Tėvo vienybę net didžiausios kančios ant kryžiaus akimirką (plg. Mk 15, 34), krikščionis mokosi regėti paties Jėzaus akimis. Net mirtis tampa šviesi ir gali būti išgyvenama kaip tikėjimo šūksnis, kaip Tėvo tariamas galutinis: „Eik iš savojo gimtojo krašto“ (Pr 12, 1), galutinis „Ateik.“ Jam save atiduodame kupini pasitikėjimo, kad jis mus pa­laikys ir mums žengiant galutinį žingsnį.

Viešpatie Jėzau, apiplėšęs pats save ir tapęs tarnu, pasigailėk mūsų!

11-oji stotis. Jėzus prikalamas prie kryžiaus.

Prikalę prie kryžiaus, … ten pat susėdę sergėjo jį. Viršum jo galvos jie prisegė užrašytą jo kaltinimą: „Šitas yra Jėzus, žydų karalius“. Kartu su juo buvo nukryžiuoti du plėšikai, vienas iš dešinės, kitas iš kairės.Praeiviai užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas ir sakydami: „…Jei esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!“ Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto aiškintojais ir seniūnais, kalbėdami: „Kitus gelbėdavo, o pats negali išsigelbėti. Jeigu jis Izraelio karalius, tenužengia dabar nuo kryžiaus, ir mes juo tikėsime“ (Mt 27, 35-42).

Kryžius vienintelė mūsų viltis

Žvelgdami į Kryžių, prie kurio buvo prikaltas Jėzus, kontempliuojame meilės ženklą, begalinės Dievo meilės mums kiekvienam ir mūsų išganymo pagrindą. Iš šio Kryžiaus teka visą pasaulį apglėbiantis Tėvo gailestingumas. Kristaus Kryžiumi nugalėtas  piktasis, nugalėta mirtis, mums padovanotas gyvenimas ir gražinta viltis. Jėzaus Kryžius yra vienintelė tikra mūsų viltis! Štai todėl Bažnyčia „išaukština“ šventąjį Kryžių ir todėl mes krikščionys laiminame kryžiaus ženklu. Mes neišaukštiname šiaip kryžių, bet išaukštiname garbingąjį Jėzaus Kryžių, begalinės Dievo meilės ženklą, mūsų išganymo ir kelionės prisikėlimo link ženklą. Ir tai yra mūsų viltis.

Viešpatie Jėzau, nugalėjęs piktąjį, pasigailėk mūsų!

12-oji stotis. Jėzus miršta ant kryžiaus.

Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Kleopienė ir Marija Magdalietė. Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ … Tada, žinodamas, jog viskas įvykdyta, ir kad išsipildytų Raštas, Jėzus tarė: „Trokštu!“Tenai stovėjo indas, pilnas perrūgusio vyno. Jie pakėlė ant yzopo vytelės kempinę, pamirkytą vyne, ir prinešė prie jo lūpų. Paragavęs to vyno, Jėzus tarė: „Atlikta!“ Ir, nuleidęs galvą, atidavė dvasią (Jn 19,25-30).

Meilė, nevengianti mirties

Aukščiausias Kristaus meilės patikimumo įrody­mas yra jo mirtis dėl žmogaus. Jei didžiausias meilės įrodymas yra atiduoti savo gyvybę už draugus (plg. Jn 15, 13), tai Jėzus savąją paaukojo už visus, taip pat ir už savo priešus, kad taip perkeistų širdis.  … Ir kaip tik kontempliuo­jant Jėzaus mirtį tikėjimas stiprėja ir suspindi akinama šviesa, atsiskleisdamas kaip tikėjimas jo nepajudinama meile mums, gebančia žengti į mirtį, kad išgelbėtų mus. Šia meile, nevengusia mirties, kad man parodytų, kaip mane myli, galiu pasitikėti; jos totalumas nugali bet kokį įtarimą ir leidžia man visiškai patikėti save Kristui.

Viešpatie Jėzau, paaukojęs savo gyvenimą už mus visus, pasigailėk mūsų!

13-oji stotis. Jėzus nuimamas nuo kryžiaus.

Tenai buvo daug moterų, kurios žiūrėjo iš tolo. Jos buvo atlydėjusios Jėzų iš Galilėjos, jam patarnaudamos. … Vakarui atėjus, atvyko turtingas žmogus iš Arimatėjos, vardu Juozapas, kuris irgi buvo Jėzaus mokinys. Nuėjęs pas Pilotą, jis paprašė Jėzaus kūno. Pilotas įsakė jį atiduoti (Mt 7, 55.57-58).

Pražudyti gyvenimą dėl Jėzaus

„Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės“ (Lk 9,24). Tai Jėzaus žinios santrauka ir ji išreikšta labai paveikiu paradoksu, kuris atskleidžia Jėzaus kalbėjimo būdą, atrodo tarsi girdėtume jo balsą… Bet ką  reiškia „pražudyti gyvenimą dėl Jėzaus“? Tai nutinka dviem būdais: tiesiogiai išpažįstant tikėjimą arba netiesiogiai ginant tiesą. Kankiniai yra aukščiausias „gyvenimo dėl Jėzaus pražudymo“ pavyzdys. Per du tūkstantmečius susidaro didžiulė vyrų ir moterų paaukojusių savo gyvybę, kad išliktų ištikimi Jėzui Kristui ir jo Evangelija, kariuomenė. Ir šiandien daugelyje pasaulio vietų yra daug kankinių, kurie aukoja savo gyvybę dėl Kristaus, kurie yra nužudomi, nes neišsigina Jėzaus Kristaus. Tokia yra mūsų Bažnyčia. Šiandien turime daugiau kankinių nei pirmaisiais amžiais! Tačiau yra ir kasdienybės kankinystė, kuri nereikalauja mirties, bet taip pat yra „gyvenimo žudymas“ dėl Kristaus savo pareigas atliekant su meile, vadovaujantis Jėzaus logika, dovanojimo ir aukos logika.

Viešpatie Jėzau, praradęs gyvenimą, kad mus išgelbėtum, pasigailėk mūsų!

14-oji stotis. Jėzus laidojamas kape.

Juozapas pasiėmė kūną, įvyniojo į švarią drobulę ir paguldė savo naujame kapo rūsyje, kurį buvo išsikaldinęs uoloje. Paskui jis užrito didelį akmenį ant rūsio angos ir nuėjo. Ten dar buvo Marija Magdalietė ir kita Marija, kurios sėdėjo priešais kapą (Mt 27,59-61).

Dievas teisia mylėdamas

Jėzaus Kryžius yra tas žodis, kuriuo Dievas atsiliepė į pasaulio blogį. Mums kartais atrodo, kad Dievas nereaguoja į blogį, kad tyli. Iš tikrųjų Dievas kalbėjo, atsiliepė, ir jo atsakas yra Kristaus Kryžiaus: Žodis, kuris yra meilė, gailestingumas, atleidimas. Yra taip pat ir teismas: Dievas mus teisia mylėdamas. Jei priimu jo meilę, esu išgelbėtas, jei ją atmetu, esu pasmerktas, tik ne jo, o pats save pasmerkiu, nes Dievas nesmerkia, Jis tik myli ir gelbsti. Kryžiaus žodis yra taip pat krikščionių atsakas į blogį, kuris veikia mumyse ir aplink mus. Krikščionys privalo į blogį atsakyti gėriu prisiimdami Kryžių kaip Jėzus.

Viešpatie Jėzau, mus teisiantis mylėdamas, pasigailėk mūsų!

PABAIGOS MALDA

Štai aš, o gerasis ir malonusis Jėzau, puolu ant kelių prieš tavo veidą ir karštai meldžiu tave įdiegti į mano širdį gyvą tikėjimą, viltį ir meilę, o drauge tikrą gailestį dėl nuodėmių ir kuo tvirčiausią norą pasitaisyti. Su meile ir užuojauta žvelgiu dvasios akimis į tave nukryžiuotą ir mąstau apie tavo žaizdas, atsimindamas, ką pranašas Dovydas į tavo lūpas, o gerasis Jėzau, yra įdėjęs: „Pervėrė mano rankas ir kojas, suskaitė visus mano kaulus“ (Ps 21, 17-18). Amen.


Maldos Šv. Juozapui ir Šv. Šeimai

Maldos Šv. Juozapui ir Šv. Šeimai

Kýrie, eléison. Christe, eléison. Kýrie, eléison.
Kristau, išgirsk mus! Kristau, išklausyk mus!

Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų!
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Dvasia, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Marija, melski už mus!

Šventasis Juozapai, | melski už mus!
Garbingasis Dovydo palikuoni,
Patriarchų šviesybe,
Dievo Gimdytojos sužadėtini,
Drovusis Švenčiausiosios Mergelės saugotojau,
Dievo Sūnaus maitintojau,
Stropusis Kristaus gynėjau,
Šventosios šeimos galva,
Juozapai teisingasis,
Juozapai tyrasis,
Juozapai išmintingasis,
Juozapai tvirtasis,
Juozapai klusnusis,
Juozapai ištikimasis,
Juozapai kantrusis,
Neturto mylėtojau,
Darbininkų pavyzdy,
Šeimos gyvenimo puošmena,
Nekaltųjų saugotojau,
Šeimų stiprybe,
Vargdienių paguoda,
Ligonių viltie,
Mirštančiųjų užtarėjau,
Piktųjų dvasių baime,
Šventosios Bažnyčios globėjau, | melski už mus!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
atleisk mums, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
išklausyk mums, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
pasigailėk mūsų!

Viešpats paskyrė jį savo namų tvarkytoju!
Ir visų savo turtų valdytoju!

Melskimės. Dieve, savo nuostabia Apvaizda Tu išrinkai šventąjį Juozapą savo Švenčiausiajai Gimdytojai sužadėtiniu. Mes žemėje jį garbiname kaip globėją, o jis danguje tebūna mūsų užtarėjas. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.

Malda į Šventąjį Juozapą

Į TAVE, PALAIMINTASIS JUOZAPAI, kreipiamės vargų spaudžiami. Melsdami Tavo švenčiausią Sužadėtinę pagalbos, su pasitikėjimu prašome, kad ir Tu mus globotum. Dėl tos skaisčios meilės, kuri Tave jungė su nekaltąja Mergele, Dievo Gimdytoja, ir dėl to tėviško džiaugsmo, su kuriuo glaudei prie savęs Kūdikėlį Jėzų, maloningai pažvelk į visus, kuriuos Jėzus Kristus yra atpirkęs savo Krauju, ir mūsų reikaluose padėk mums savo galia ir užtarimu. Rūpestingasis Šventosios Šeimos Sarge, saugok Jėzaus Kristaus žmones. Mylimasis Tėve, padėk mums išvengti visokių klaidų ir nupuolimų. Galingasis Gelbėtojau, stiprink mus kovoje su tamsos galybėmis ir, kaip anuomet išgelbėjai Kūdikėlį Jėzų iš gresiančio Jo gyvybei pavojaus, taip dabar gink šventąją Dievo Bažnyčią nuo priešo žabangų ir nuo visokių nelaimių, o kiekvieną mūsų nuolat globok, kad, stiprinami tavo pavyzdžio ir pagalbos, galėtume šventai gyventi, Dievo malonėje numirti ir pasiekti amžinąją dangaus laimę. Amen.

Kristau pasigailėk, Kristau pasigailėk.
Viešpatie pasigailėk, Viešpatie pasigailėk.
Kristau išgirsk mus. Kristau išgirsk mus.
Kristau išklausyk mus. Kristau išklausyk mus.

Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų.
Sūnau pasaulio Atpirkėjau, Dieve, pasigailėk mūsų.
Šventoji Dvasia, Dieve, pasigailėk mūsų.
Švenčiausioji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų.

Jėzau, gyvojo Dievo Sūnau, kuris žmogumi tapęs iš meilės mums, šeimos ryšius padarei kilnius ir juos pašventinai,
pasigailėk mūsų.
Jėzau, Marija ir Juozapai, kuriuos visas pasaulis garbina kaip Šventąją Šeimą,
gelbėkite mus.

Šventoji Šeima, Švč. Trejybės atvaizde žemėje | gelbėk mus!
Šventoji Šeima, tobulas visų dorybių pavyzdy,
Šventoji Šeima, nepriimta Betliejaus žmonių, bet angelų giesmės išaukštinta,
Šventoji Šeima, kuri sulaukei piemenų pagarbos ir išminčių dovanų,
Šventoji Šeima, šventojo senelio Simeono išaukštinta,
Šventoji Šeima, persekiota ir priversta slapstytis pagonių žemėje,
Šventoji Šeima, kuri gyveni pasislėpusi ir neatpažinta,
Šventoji Šeima, ištikima Viešpaties įstatymams,
Šventoji Šeima, krikščioniškoje dvasioje atgimdytų šeimų pavyzdy,
Šventoji Šeima, kurios galva yra tėviškumo pavyzdys,
Šventoji Šeima, kurios motina yra motiniškumo pavyzdys,
Šventoji Šeima, kurios Sūnus yra paklusnumo ir sūniškos meilės pavyzdys,
Šventoji Šeima, visų krikščioniškųjų šeimų saugotoja ir globėja,
Šventoji Šeima, mūsų prieglobsti gyvenime ir viltie mirties valandą, | gelbėk mus!

Nuo visko, kas gali iš mūsų atimti ramybę ir širdžių vienybę, o Šventoji Šeima, | išlaisvink mus!
Iš pasaulio malonumų, o Šventoji Šeima,
Iš širdžių nevilties, o Šventoji Šeima,
Iš prisirišimo prie žemiškųjų gėrybių, o Šventoji Šeima,
Iš tuščios garbės troškimo, o Šventoji Šeima,
Nuo abejingumo Dievo tarnyboje, o Šventoji Šeima,
Nuo blogos mirties, o Šventoji Šeima,
Dėl tobulos Tavo širdžių vienybės, o Šventoji Šeima,
Dėl Tavo neturto ir Tavo nuolankumo, o Šventoji Šeima, | išlaisvink mus!

Dėl Tavo tobulo paklusnumo, o Šventoji Šeima, | išklausyk mus!
Dėl Tavo kančių ir skausmingų išgyvenimų, o Šventoji Šeima,
Dėl Tavo darbo ir Tavo sunkumų, o Šventoji Šeima,
Dėl Tavo maldų ir Tavo tylos, o Šventoji Šeima,
Dėl Tavo veiksmų tobulumo, o Šventoji Šeima, | išklausyk mus!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
pasigailėk mūsų.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
atleisk mums Viešpatie.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
išklausyk mus Viešpatie.

O garbingoji Šventoji Šeima, mes su meile ir pasitikėjimu glaudžiamės prie Tavęs.
Leisk pajusti Tavo išganingos apsaugos poveikį.


Marijos Litanijos

Marijos Litanijos

Litanijos yra saviti religinės poezijos kūriniai – ilga eilė kreipinių, dažniausiai paimtų iš Šventojo Rašto, su besikartojančiais atsakymais. Juose žavimasi, gėrimasi, kartu dėkojama ir maldaujama.

Marijos litanija buvo meldžiamasi jau XII amžiuje. Ji kilo iš Visų šventųjų litanijos. IX amžiuje visų šventųjų litanijoje buvo minimi trys Marijos titulai: Šventoji Marija, Dievo Gim­dytoja ir Mergelių Mergelė. Bėgant amžiams įsi­galėjo paprotys Visų šventųjų litanijoje kreiptis į Mariją vis naujais titulais, kol galiausiai susiformavo savarankiška Marijos litanija. Labiausiai pa­plitusi ir mums geriausiai žinoma Loreto Švč. Mergelės Marijos litanija. Ji kalbama ne tik privačiai, bet ir viešai bažnyčiose gegužės mėnesį.

Į Šiluvos Dievo Motiną tikintys žmonės kreipdavosi dėkingumo ir pagarbos kupinais maldų žodžiais taip pat nuo labai senų laikų. Šiluvoje patiriamas Dievo maloningumas skatino žmones išreikšti savo prašymus, maldavimus, padėkas ir atsidavimą tradicinių ir naujų maldų žodžiais. Prie tradicinių maldų žmonės mėgdavo pridėti savo prašymus ar dėkojimus, ypatingus kreipinius į Dievo Motiną. Taip pamažėl išsirutuliojo savitos maldos Šiluvos Dievo Motinai, kaip antai Šiluvos Švenčiausiosios Mergelės Marijos litanija, žinoma jau XIX amžiuje.

(privačiam kalbėjimui)

Kyrie, eleison! Christe, eleison! Kyrie, eleison!
Kristau, išgirsk mus! Kristau, išklausyk mus!

Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų!
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, pasigailėk mūsų!|
Šventoji Dvasia, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų!

Šventoji Marija,   |   melski už mus!
Šventoji Dievo Gimdytoja,
Dievo Sūnaus Motina,
Kristaus Motina,
Šventoji Marija, Dievo mums duotoji,
Krikščionių Karaliene,
Dievą mylinčiųjų Motina,
Dievo meilės paveiksle,
Dievo valios mylėtoja,
Dievo garbės ugnyne,
Dievo garbės inde,
Kantrybės pamoksle,
Dievo malonių pilnoji,
Šventųjų grožybe,
Dievo gailestingumo laive,
Tikėjimo tvirtybe,
Baugiųjų drąsa,
Stebuklingoji užtarėja,
Nusiminusiųjų paguoda,
Verkiančiųjų ramintoja,
Dievo Bažnyčios gynėja,
Persekiotųjų nugalėtoja,
Pasaulio ir Dangaus linksmybe,
Vargšų globėja,
Dievo malonių dalytoja,
Mūsų laimės troškėja,
Skubiausia žmonių pagalba,
Didžiausia nusidėjėlių gynėja,
Marija galingoji,
Marija gailestingoji,
Mūsų išganymo žvaigžde,
Lydėtoja tikruoju keliu,
Mūsų pas Dievą vedėja,
Šiluvos vaduotoja,
Lietuvos mylėtoja,
Tikinčiųjų galybe,
Žūstančiųjų viltie,
Užkietėjusiųjų graudintoja,
Kenčiančiųjų stiprintoja,
Ligonių sveikata,
Prispaustųjų laisve,
Tikėjimo, vilties ir meilės mokytoja,
Eucharistijos moterie,
Marija, Tavęs šaukiamės,
Tavo viltimi guodžiamės,   |   melski už mus!

Mes, nusidėjėliai,   |   meldžiam Tave, Viešpatie!
Nuodėmes atleisti mums teikis,
Dievo rykštes nuo mūsų atitolinti teikis,
Gilų ir karštą tikėjimą mumyse uždegti teikis,
Šventosios Dvasios ugnį mumyse įžiebti teikis,
Šventu Dievo mokymu mus apšviesti teikis,
Gerų ir uolių dvasios tėvų mums duoti teikis,
Tikrojo tikėjimo pamilimą duoti teikis,
Dievo meilės liepsną mumyse kurstyti teikis,
Varguose kantrybės mums suteikti teikis,
Mūsų reikaluose mus išklausyti teikis,
Mums didelę išganymo viltį suteikti teikis,
Kad mes iš tikrojo tikėjimo neišklystume,
Kad už tikėjimą kentėti ir mirti nebijotume,
Mus į tikrąją atgailą atvesti teikis,
Marijos užtarimą ir globą laiduoti teikis,   |   meldžiam Tave, Viešpatie!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
atleisk mums, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
išklausyk mus, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
pasigailėk mūsų!

Melski už mus, stebuklingoji Šiluvos Mergele!
Kad taptume verti Kristaus žadėjimų!

Melskimės.
Gailestingasis Dieve, lenkiamės Tau ir iš širdies gelmių prašome: mūsų meilingiausiajai Karalienei Marijai užtariant, dėl begalinių savo Sūnaus Jėzaus nuopelnų savo žmones šventumu, tyrumu ir nuolankumu išpuoški, kad ištikimai Tave, mūsų Gėrį, šioje žemėje garbintume ir galėtume danguje per amžius Tavimi džiaugtis. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Kyrie, eleison! Christe, eleison! Kyrie, eleison!
Kristau, išgirsk mus! Kristau, išklausyk mus!

Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų!
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Dvasia, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų!

Šventoji Marija,   |   melski už mus!
Šventoji Dievo Gimdytoja,
Šventoji Mergelių Mergele,
Motina Kristaus,
Motina Bažnyčios,
Motina Dievo malonės,
Motina gailestingumo,
Motina tyriausioji,
Motina skaisčiausioji,
Motina nepalytėtoji,
Motina nesuteptoji,
Motina meilingoji,
Motina stebuklingoji,
Motina geroji patarėja,
Motina Sutvėrėjo,
Motina Išganytojo,
Mergele išmintingoji,
Mergele garbingoji,
Mergele šlovingoji,
Mergele galingoji,
Mergele maloningoji,
Mergele ištikimoji,
Teisybės paveiksle,
Išminties soste,
Mūsų linksmybės priežastie,
Dvasios inde,
Garbės inde,
Įstabusis maldingumo inde,
Paslaptingoji rože,
Dovydo bokšte,
Balčiausiasis bokšte,
Aukso namai,
Sandoros skrynia,
Dangaus vartai,
Aušros žvaigžde,
Ligonių sveikata,
Nusidėjėlių gynėja,
Nuliūdusiųjų paguoda,
Krikščionių pagalba,
Karaliene angelų,
Karaliene patriarchų,
Karaliene pranašų,
Karaliene apaštalų,
Karaliene kankinių,
Karaliene išpažinėjų,
Karaliene mergelių,
Karaliene visų šventųjų,
Karaliene be gimtosios nuodėmės pradėtoji,
Karaliene į dangų paimtoji,
Karaliene šventojo rožinio,
Karaliene šeimos,
Karaliene taikos, |   melski už mus!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
atleisk mums, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
išklausyk mus, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
pasigailėk mūsų!

TAVO APGYNIMO ŠAUKIAMĖS, * šventoji Dievo Gimdytoja! * Mūsų maldų neatmeski mūsų reikaluose, * bet nuo visokių pavojų mus visados gelbėk. * Mergele garbingoji ir palaimintoji, * mūsų Valdove, mūsų Tarpininke, mūsų Užtarėja, * su savo Sūnumi mus sutaikink, * savo Sūnui mus paveski, * savo Sūnui mus atiduoki!

Melski už mus, šventoji Dievo Gimdytoja!
Kad taptume verti Kristaus žadėjimų!

Melskimės.
Meldžiame tave, Viešpatie Dieve, Švenčiausiajai Mergelei Marijai užtariant, leisk mums, savo žmonėms, išsigelbėti iš dabartinių sielvartų, visados džiaugtis sielos bei kūno sveikata ir gėrėtis amžinąja linksmybe. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Šv. Bernardo malda
Atsimink, maloningoji Mergele Marija, jog amžiais nėra girdėta, kad apleistum bent vieną, kas bėga prie tavęs, šaukiasi tavo pagalbos ir prašosi užtariamas. Šitokio pasitikėjimo kupini, ir mes skubame prie tavęs, Mergelių Mergele ir Motina! Mes einame pas tave ir būdami nusidėjėliai su gailesčiu puolame prie tavo kojų. Tu, įsikūnijusio Žodžio Motina, nepaniekink mūsų žodžių, bet maloningai išgirsk ir išklausyk.

Pasiaukojimo Nekaltajai Švč. M. Marijos Širdžiai aktas

(Kalbamas Nekalt. Švč. M. Marijos Širdies dieną – trečiąjį šeštadienį po Sekminių – ir pirmaisiais mėnesių šeštadieniais)

Marija, Galingoji Mergele, gailestingoji Motina, dangaus Karaliene ir nusidėjėlių Gynėja, mes aukojamės Tavo Nekalčiausiai Širdžiai.

Aukojame Tau save ir savo gyvenimą: visa, ką turime, ką mylime ir kas esame. Tau tebūna skirtos mūsų kūno jėgos, širdis ir siela, Tau mūsų namų židiniai, šeimos ir Tėvynė. Visa, kas yra mumyse ir aplink mus, tepriklauso Tau ir tesinaudoja Tavo motiniška globa. Kad šis mūsų pasiaukojimas būtų tvirtas ir nepaliaujamas, šiandien prie Tavo kojų atnaujiname Krikšto įžadus ir Pirmosios šventosios Komunijos pasiryžimus.

Pasižadame visuomet drąsiai išpažinti šventąjį tikėjimą, visuomet, kaip dera katalikams, klausyti popiežiaus ir jo skirtų vyskupų.

Pasižadame stropiai laikytis Dievo ir Bažnyčios įsakymų, sąžiningai švęsti sekmadienį ir įsakytomis dienomis uoliai dalyvauti šventosiose Mišiose.

Ryžtamės kaip galima dažniau naudotis dvasią stiprinančiomis religinėmis priemonėmis, ypač išpažintimi ir šventąja Komunija.

Galingoji Dievo Motina, meilingoji mūsų Globėja, pažadame iš visos širdies darbuotis, kad išplistų Tavo Nekaltosios Širdies viešpatavimas ir tuo būdu mūsų ir visų žmonių sielose, mūsų Tėvynėje ir visame pasaulyje kuo greičiau ir kuo tvirčiau įsikurtų garbingojo Tavo Sūnaus Jėzaus Kristaus karalystė. Amen.

IMPRIMATUR. + Arkivysk. A. J. Bačkis.
Liturginis maldynas. Vilnius: Katalikų pasaulis, 1996. P. 270-273.


Maldos Marijai

Maldos Marijai

Sveika, Marija, malonės pilnoji! Viešpats su Tavimi.
Tu pagirta tarp moterų, ir pagirtas Tavo Sūnus Jėzus.
Šventoji Marija, Dievo Motina,
melsk už mus, nusidėjėlius, dabar ir mūsų mirties valandą. Amen.

Mano siela šlovina Viešpatį,
mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę.
Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,
nes didžių dalykų padarė man Viešpats,
ir šventas yra jo vardas!
Jis maloningas iš kartos į kartą
tiems, kurie jo klauso.
Jis parodo savo rankos galybę
ir išsklaido išdidžios širdies žmones.
Jis numeta galiūnus nuo sostų
ir išaukština mažuosius.
Alkstančius gėrybėmis apdovanoja,
turtuolius tuščiomis paleidžia.
Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui,
kad minėtų jo gailestingumą,
kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams –
Abraomui ir jo palikuonims per amžius.

(plg. Lk 1, 46-55)

Viešpaties Angelas apreiškė Marijai:
„Tu pradėsi iš Šventosios Dvasios“.
Sveika, Marija…

„Štai aš Viešpaties tarnaitė,
teesie man pagal Tavo žodį“.
Sveika Marija…

Ir Žodis tapo kūnu,
ir gyveno tarp mūsų.
Sveika Marija…

Melski už mus, Šventoji Dievo Gimdytoja,
kad taptume verti Kristaus pažadų.

Meldžiame Tave, Viešpatie, įliek į mūsų širdis savo malonės,
kad, Angelui apreiškus, pažinę Tavo Sūnaus įsikūnijimą,
būtume per Jo kančią ir kryžių nuvesti į prisikėlimo garbę.
Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Atsimink, maloningoji Mergele Marija, jog amžiais nėra girdėta, kad apleistum bent vieną, kas bėga prie Tavęs, šaukiasi Tavo pagalbos ir prašosi užtariamas. Šitokio pasitikėjimo kupini, ir mes skubame prie Tavęs, Mergelių Mergele ir Motina! Mes einame pas Tave ir, būdami nusidėjėliai, su gailesčiu puolame prie Tavo kojų. Tu, įsikūnijusio Žodžio Motina, nepaniekink mūsų žodžių, bet maloningai išgirsk ir išklausyk. Amen.

Tavo apgynimo šaukiamės, šventoji Dievo Gimdytoja, mūsų maldų neatmeski mūsų reikaluose, bet nuo visokių pavojų mus visados gelbėk, Mergele garbingoji ir palaimintoji.

Mūsų Valdove, mūsų Tarpininke, mūsų Užtarėja, su savo Sūnumi mus sutaikink, savo Sūnui mus paveski, savo Sūnui mus atiduoki.

Sveika, Karaliene, gailestingoji Motina,
mūsų gyvybe, paguoda ir viltie, sveika!
Tavęs šaukiamės ištremtieji Ievos vaikai,
Tavęs ilgimės, verkdami ir vaitodami šiame ašarų klonyje.
Todėl Tu, mūsų Užtarėja, savo gailestingas akis į mus atkreipki
ir Jėzų, garbingą mylimąjį Sūnų, mums po šios tremties parodyk.
O geroji, o malonioji, o mieliausioji Mergele Marija!

Dangaus Karaliene, džiūgauki, aleliuja,
nes tas, kurį turėjai garbės nešioti, aleliuja,
prisikėlė, kaip buvo sakęs, aleliuja.
Melski už mus Dievą, aleliuja!

Džiūgauk ir linksminkis, Mergele Marija, Aleliuja!
Nes Viešpats tikrai prisikėlė, Aleliuja!

Dieve,
pradžiuginęs pasaulį savo Sūnaus,
mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimu,
leisk Mergelei Marijai, Jo Motinai, užtariant
pasiekti amžinojo gyvenimo džiaugsmą.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Amen.

O Marija, Gailestingumo Motina, budėk prie visų, kad Kristaus kryžius neliktų be galios, kad žmogus nepamestų gėrio kelio, neprarastų nuodėmės supratimo, mokėtų vis labiau viltis Dievu, kuris „apstus gailestingumo” (Ef 2, 4), laisva valia darytų gerus darbus, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė atlikti (plg. Ef 2, 10), ir visą laiką gyventų „Jo didybės šlovei” (Ef 2, 12). Amen.

Marija, Jėzaus ir visų motina,
Tu mums dovanojai savo Sūnų.
Tu Jį nešei žmonėms –
Su meile tarnaudama Elzbietai,
Onai ir Simeonui, laukiantiems Išgelbėtojo.
Šventosios Dvasios belaukiant,
Tu vienijaisi maldoje su savo Sūnaus apaštalais.
Jo Dvasia juos išsklaidė po visą pasaulį
skelbti išgelbėjimą visiems žmonėms.
Padėk ir man šiandien nešti Jo meilę.
Padėk prašyti Šventosios Dvasios,
kad duotų man jėgų dalyvauti kuriant Tavo Sūnaus karalystę,
teisingumo, meilės ir taikos karalystę.
Padėk, kad visi žmonės pažintų Tavo Sūnų –
Išgelbėtoją, Kelią, Tiesą ir Gyvenimą. Amen.

IMPRIMATUR. + Vysk. Eugenijus Bartulis.
Plg. Kario maldos vadovas / Sud. kun. Artūras Kazlauskas. Vilnius: Lietuvos kariuomenės ordinariatas, 2003.

Švenčiausioji Mergele Marija, Tu dėl gailestingojo Dievo troškimo išgelbėti žmogų sutikai būti nuolankia Viešpaties tarnaite ir buvai prie savo Sūnaus, kai Jis už mus aukojo gyvybę kaip tobulo klusnumo auką savo Tėvui.

Įkvėpti Tavo pavyzdžio, o Malonėmis apdovanotoji, vienydamiesi su Tavo motinišku troškimu užtarti kiekvieną, kas šaukiasi Tavo pagalbos, Tavo Nekaltajai Širdžiai aukojame šių dienų Lietuvą.

Pavedame Tavo globai vaikus, melsdami, kad jie užaugtų tikinčiais ir dorais ateities Lietuvos kūrėjais.

Pavedame jaunimą, kad uoliai ieškotų tiesos ir nepristigtų ryžto tinkamai atsiliepti į savo pašaukimą.

Pavedame sutuoktinius, kad Lietuvos šeimos taptų tvirtos ir ištikimos meilės bendruomenėmis bei darnios visuomenės pagrindu.

Pavedame sąžiningai dirbančių žmonių triūsą, melsdami, kad darbas ne tik didintų gerovę, bet ir vestų į šventumą bei leistų būti ištikimais Gerosios Dievo naujienos nešėjais.

Pavedame kenčiančių, ligonių ir senelių kantrybę, kad ji mus skatintų gailestingumo darbams ir nesavanaudiškai pagalbai.

Pavedame mūsų žmonių troškimą kurti krikščioniškomis vertybėmis grindžiamą visuomenę, kad visa Lietuva gyventų laisvėje.

MarijaTu iš kunigaikščių miesto Trakų nuo seno meilingai globoji Lietuvos žmones.

Padėk mums gyventi taip, kaip trokšta Nekaltoji Tavo Širdis, ir savo darbais teikti garbę Dievui, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.

Trakai, 2018 m. vasario 11 d.


Šiluvos Dievo Motinos devyndienis

Nuo seno katalikai naudoja tokią maldų formą kaip devyndieniai, kitaip vadinami novenomis. Ypač daug jų skiria­ma Dievo Motinai Marijai. Jie susideda iš maldų, mąstymų, trumpų maldelių, giesmių. Devyndienis sudarytas taip, kad žmogus pažvelgęs į savo sąžinę ir pajutęs savo nuodėmingu­mą, atsigręžtų širdimi į Viešpatį ir šauktųsi Jo pasigailėjimo. Tegul Dievo Motina – ištikimybės Dievo valiai pavyzdys – visada užtaria nuoširdžiai besimeldžiantį žmogų, gyvenimo piligrimą, einantį amžinųjų Dievo tėvo namų link.

Ką reikia atlikti per devyndienį?

1. Atlikti išpažintį ir priimti Švč. Sakramentą.

2. Kasdien padaryti gera artimui ir Švč. Marijos garbei. Galima pasimelsti, pasninkauti, padėti kitam, duoti išmaldą ir t. t. Gera yra užsakyti ar dalyvauti šv. Mišiose. Ligoniams dvasiškai suartėti su Švč. Marija gali padėti sveikieji, pasimelsdami kartu.

3. Aplankyti bažnyčią ir pasimelsti prieš Švč. Marijos paveikslą. Esant toli nuo Šiluvos, galima melstis į Švč. Motiną namie.

4. Ir sveikieji, ir ligoniai, turi atlikti atgailą ir pasižadėti pasitaisyti. Tam tinka išpažintis.

Ligoniai, prašydami sveikatos, ir visi kiti, prašydami sau reikalingų palengvinimų, malonių, turi prisiminti, kad Dievas žino, kas jiems reikalinga. Dievas gali ir nesuteikti prašomų dalykų išganymo labui. Turi viešpatauti gilus nusižeminimas.

Malda į Šventąją Dvasią

Ateik, Šventoji Dvasia, į Tavo ištikimųjų širdis ir uždek jose meilės ugnį. Ir jie atsinaujins.

Melskimės

Dieve, kuris pripildei Tavo ištikimųjų širdis Šventosios Dvasios, duok mums šviesų protą ir ramybę. Per Viešpatį mūsų Jėzų Kristų, kuris gyvena ir viešpatauja vienybėj su Dievu Tėvu ir Šventąja Dvasia per amžius. Amen.

Malda [į Šventąją Dvasią] prieš apmąstymą

O maloningas Dieve, kuris trokšte troškai mano išganymo ir dėl to tiek kentėjai ir numirei ant kryžiaus. Štai mano siela trokšta apsiplauti ir Tavyje atgyti. Duok man, mano Dieve, malonių, sutvarkyk mano mintis, protą, atmintį ir troškimus taip, kad galėčiau save pažinti, nuvalyti savo sielą ir paaukoti Tau. Švenčiausioji Marija, padėk man! Amen.

Malda po apmąstymo

Ačiū Tau, Dieve, už suteiktas dovanas. Suprantu dabar, kad buvau paklydęs, nors Tu, gerasis Tėve, perspėjai. Dangų ir žemę valdo tavo, Dieve, išmintis, o aš norėjau ją paniekinti. Dangus ir žemė klauso Tavo Žodžio, o aš, jį atstūmęs, klausiau savo kūno, piktosios dvasios ir pasaulio. Taip atsitraukiau nuo Tavęs, išmėčiau gautas dovanas ir ėjau prapul­tin. Dabar mano akys atsivėrė, protas nušvito, ausys Tavo balsą išgirdo ir aš noriu grįžti į tikrąjį išgany­mo kelią, tik, Viešpatie Dieve, atleisk man mano kaltes ir neatimk iš manęs malonių. Amen.
O Marija, stebuklais Šiluvoj garbinga! – išprašyk iš Dievo mano pasitaisymui ir sustiprėjimui reika­lingų malonių. Amen.

Skaitymas ir mąstymas

Jėzus Kristus yra mūsų išganymas ir kartu mū­sų išganymo tarpininkas. Mirdamas ant kryžiaus, tarpininku tarp Dievo ir žmonių Jis paskyrė savo Motiną Mariją. Taigi davė Jai didelę galią mus už­tarti, ginti, kad mes per Švč. Mariją gautume iš Dievo reikalingų malonių. Mes aiškiai matome ir jaučiame Švč. Mergelės Marijos užtarimą. Ir Šilu­voje Ji atėjo su didžiausia užuojauta mūsų gelbėti. Gaila Jai visų, todėl Ji nė vieno neatstumia. Prašyk ir tu, žmogau. Jei tie prašomieji dalykai nebus tavo išganymui kenksmingi, juos gausi.

Įsigilinimas į save

Mąstyk, ar esi vertas užtarimo. Peržiūrėk savo nuodėmes. Gailėkis už jas, prašyk Švč. Marijos užtarimo ir sužadink savyje viltį jo sulaukti.

Malda

Visa savo siela šaukiuosi į Tave Švč. Mergele Marija! Tu esi mano pirmasis ramstis, nes Tu turi iš Dievo galią mane sušelpti, man padėti. Pažiūrėk į nevertą Tavo sūnų, pamatyk jo nuopuolį, silpnumą ir norą pasitaisyti, grįžti pas Dievą. Išprašyk iš savo Sūnaus Jėzaus Kristaus man pasigailėjimo.

Niekas, o niekas nepasigailės ir nesustiprins manęs, jei Tu, Švč. Marija, nepasigailėsi! Tu esi tikroji mano Užtarėja! Kur gi šiandien aš suspausta siela bėgsiu, jei ne pas tave, o Švč. Marija?

Giesmė

O Marija galingoji,
Dėl visų maloningoji,
Žvelk į mane nuodėmingą,
Gelbėk varge nelaimingą.

O Marija, Viltie mano,
Tavo meilė vis gano:
Vandenynuose, miškuose,
Ir neprietelių naguose.

Kas sugraudina tik širdį,
To kiekvieną maldą girdi.
Prašančius malonių Tavo
Užtari pas Sūnų savo.

Tavo globa prisidengę
Ginklų ir ugnies išvengia,
Nes prieš Tavo šventą valią
Niekas priešintis negali.

Dar pasaulis neregėjo,
Kas tau priešintis galėjo,
Kas dėl to karštai maldauja,
Mato tuoj stebuklą naują.

Tavo ta valia galinga
Trėmė mokslą melagingą
Ir kalvinus išnaikino,
Tikėjimą atgaivino.

Mano širdis Tavęs šaukia,
Liūdnas balsas dangun plaukia!
Ko aš trokštu, Tu man duoki,
Iš kaltybių išvaduoki!

O Švenčiausioji Trejybė,
Žmogaus protui paslaptybė,
Per Marijos užtarimą
Suteik sielai išganymą. Amen.

Sukalbėk 3 Sveika, Marija.

Maldelė

O Švč. Mergele Marija, kuri nė vieno, Tavo užtarimo prašančio, neapleidi, neatstumk šiandien ir manęs; išprašyk iš savo brangiausio Sūnaus man pasigailėjimo ir reikalingų malonių. Švč. Mergele Marija, Dievo Motina, melski už  mus.

Skaitymas ir mąstymas

Žmogus be reikalo pagalbos nešaukia. Jei tu, žmo­gau, šiandien šaukies Marijos pagalbos, reiškia tave ištiko nelaimė: liga, praradai turtą, pakrypai blogą kelią – nusidėjai…

Jei taip, tai apmąstyk savo gyvenimą, gal tu pats esi kaltas ir Dievas už tai baudžia. Daryk tai nusižeminęs ir jei atrasi save esant bausmės vertą, apkaltink save, tvirtai pasiryžk pasitaisyti. Prašyk Švč. Mergelę Mariją pagalbos.

Malda

Visa savo siela šaukiuosi Tave, o Švč. Mergele Marija! … (kaip pirmą dieną).

Vakar supratau, kad Dievas baudžia žmones, no­rėdamas jiems padėti, leisdamas susiprasti ir grįžti į Jį. Argi žmogus negali Jam būti už tai dėkingas? Juk, jei Dievas žmonėmis nesirūpintų, turbūt visi pražūtų. O gerasis Dievas ne tik šaukia į save, žadė­damas amžinąją laimę, bet neklausančius dar per­spėja: siunčia nelaimių, vargų, nepasisekimų, kad tik sugrįžtų. Jeigu žmogui ir to neužtektų, tai ko tuomet jis būtų vertas? Argi žmogui amžina laimė kaip tinginiui kiaušinis turėtų būti tiesiog paduota. Sunku ir baisu būtų paskutiniojo teismo dieną išgirsti pasmerkimo žodžius. Pasigailėk, žmogau, pats savęs, atsibusk, pakelk akis į dangų ir prašyk pasigailėjimo. Dangus atleis ir priglaus tave, kaip tėvas savo palaidūną sūnų. Paprašyk Švč. Marijos užtarimo, kad tau padėtų pasitaisyti.

Kreipimasis į Švč. Mergelę Mariją

O Marija! Gailiuosi blogai gyvenęs, trokštu pasitaisyti, tik duok man kantrybės su džiaugsmu iškęsti Dievo skirtą išbandymą; padėk man, jei esu vertas, išvengti jo ir gyventi Dievo malonėje. Amen.

Toliau viskas taip pat, kaip pirmą dieną.

Skaitymas ir mąstymas

Žmogau, esi apleistas, netrūksta vilionių. Šaukis į Švč. M. Mariją, kuri tavo gyvenimą pasaldins. Iš arkangelo Gabrieliaus pasveikinimo „Sveika, Marija, malonės pilnoji“ mums visai aiški Švč. Marijos pagalba. Šv. Bernardas sako: „Ieškokim malonės ir rasim jos pas Mariją“, vėl sako: „Marija yra malonių dalytoja.“ Taigi, žmogau, pasirūpink susirasti prarastąją malonę ir nuo tavo gyvenimo padangės nuslinks debesys.

Kreipimasis Švč. Mergelę Mariją

Atsiduodu į Tavo rankas, o Marija! Apvilk mane Dievo malonės rūbu ir užtark mane prieš Jį, grįžusį nevertą Jo tarną. Amen.

Toliau taip pat, kaip pirmą dieną.

Skaitymas ir mąstymas

(perskaityk pirmos dienos skaitymus)

Prašyk Švč. Mergelės Marijos užtarimo, bet dau­giausiai galvok apie savo sielą. Jei tavo kūnas vargs­ta, pagalvok, ar ji išgelbėjęs iš to vargo, sugebėsi ke­liauti išganymo keliu. Tu, rodos, dabar dėl Dievo viskam pasišventęs, turi geriausių pasiryžimų, bet atmink, kad žmogus greitai, ypač gera, užmiršta iš­pildyti. Būk atsargus. Vaikas, tėvo baudžiamas, irgi pasižada pasitaisyti, bet nebaudžiamas vėl užmiršta savo pasižadėjimus ir elgiasi kaip pirma. Šiandien dangiškasis Tėvas tave baudžia, tu pasižadi, bet at­mink savo pasižadėjimą, negramzdink savo sielos atgal purvyną.

Kreipimasis Švč. Mergelę Mariją

O Marija! Mano išganymo Motina, padėk mano troškimams išsipildyti, padėk man iki mirties vertai Dievui tarnauti. Ką duos man pasaulis, jei aš savo sielą pražudysiu! Dieve ir Švč. Mergele Marija! – teesie Jūsų Švč. Valia. Amen.

Toliau  viskas, kaip ketvirtą dieną.

Skaitymas ir mąstymas

Kentėk su džiaugsmu dėl Kristaus, nes Kristus kentėjo tavęs. Kantrioje kančioje atrasi ramybę. Tą patį sako ir Jėzus. Kančioje žmogaus siela kyla nuo žemiškų dalykų į Dievą ir taip pasidaro laisva nuo blogio. Jei nori Švč. Marijos užtarimo, sek ja. Švč. Marija kantriai, dėl Dievo, iškentėjo savo Sūnaus persekiojimus, kančią ir mirtį. Ji kenčia kartu su visais kenčiančiais, todėl ji yra kentėtojų Karalienė. Kenčia ji kartu su tavimi, nes tu, neklausydamas Dievo baiso, Jį rūstini. Pastatyk savo širdyje kantrybės rūmą ir nutilk, kaip Švč. Mergelė Marija prie kryžiaus.

Kreipimasis Švč. Mergelę Mariją

O Švč. Marija, Švč. Marija, Šiluvoje stebuklinga! Tu, kuri per visą savo gyvenimą kantriai vykdei Dievo valią, išmelsk ir man tos dorybės, kad aš savo gyvenimo vargus kantriai iškęsčiau ir paskui amžinai likčiau su Dievu. Amen.

Toliau viskas taip pat, kaip ketvirtą dieną.

Skaitymas ir mąstymas

Švč. Mergelė Marija turėjo negęstamai degančią Dievo meile širdį. Turėk ir tu tokią. Marijos dora, skaistybė buvo lyg niekada nenusileidžianti saulė. Pažiūrėk, ar tu esi doras skaistybės indas. Gal šios dorybės tau naujiena? Gal jau savo sielą sutepei nusižengimu skaistybei? O būtų liūdna. Peržiūrėk, ar sąžiningai atlieki savo luomo pareigas.

Pažabok savo kūną, traukiantį tave žemyn į nuopuolį ir valdyk jį išganymo vilties vadžiomis. Rašyk į savo sielą, lyg į baltą švarų lapą, visa, kas gera, kas veda išganymą, ir nerašyk bloga, kas veda į prapultį. Jei tai atliksi, būsi save nugalėjęs, ir Jėzus Kristus Paskutiniojo teismo dieną pašauks tave i Amžinojo Tėvo Karalystę.

Kreipimasis Švč. Mergelę Mariją

O Marija, stebuklingai apsireiškusi Šiluvoje, padėk man tą nekaltybės rūbelį, kurį per Krikštą įgijau, nunešti Kristui nesuteptą. Amen.

Toliau viskas taip pat, kaip ketvirtą dieną.

Skaitymas ir mąstymas

Žmogau! Atlieki devyndienį pagal savo troškimą, norėdamas nusivalyti, pasipuošti Dievo malonėmis ir su didele viltimi keliauti išganyman į amžinąją laimę. Tu prašai per Švč. Mergelę Mariją iš Dievo įvairių malonių, bet atmink, kad prašymą Dieviškoji Išmintis išpildys pagal savo valią, todėl neteisk. Amžinasis Tėvas daro visa tavo išganymui. Gal ne tuojau gausi reikalingas malones, nes vienu kartu visų gal nemokėtum panaudoti ir gal net paniekintum. Prašyti yra prašančiojo dalykas, bet išpildyti prašymą – kaip, kiek, kada – yra mūsų Maloningiausiojo Dievo valios dalykas. Švč. Mergelė Marija trokšta mus užtarti, bet argi galėtų ji prašyti mums iš Dievo malonių, jei jos mums tik pakenktų. Gavęs malonių džiaukis, dėkok Dievui ir Švč. Marijai, jomis vertai naudokis. Jei dar negavai, turėk viltį gauti, kantriai lauk, o atėjus laikui gausi, nes Dievas prašantiems duoda, trokštančius pagirdo. O padedant Švč. Marijai nebūsi apviltas. Tik su gryna širdimi ir nepaliaujamai prašyk. Šv. Bernardas dar sustiprina mūsų viltį: „Amžiais nėra girdėta, kad apleistum bent vieną, kas šaukiasi Tavo pagalbos.“ Gal Dievas išpildys tavo prašymą mirties valandą ir daug šviesiau, linksmiau, saldžiau, negu tu nori. Gal tave mirštantį Švč. Mergelė Marija suvystys kaip kūdikėlį Dievo malonės vystyklais ir atiduos Kristui. Ir kiekvienas nemalonumas virs džiaugs­mu. Atsiduok kantriai Švč. Marijos valiai ir ji nuves pas savo mieliausią Sūnų Jėzų Kristų.

Kiek prašančių gavo per Šiluvoje apsireiškusią Švč. Mariją malonių, niekas neįstengs suskaičiuoti. Dar ir šiandien turtuoliai ir pasaulio apleisti, vargo žmonės, iš ligos patalo atsikėlę, keliauja į Šiluvą ir su džiaugsmu garbina Švč. Mergelę Mariją, dėkoja už pagalbą. Bet paklausk jų, ar visi greitai gavo pra­šomų malonių; daugelis gavo, daugelis gauna, dau­gelis gaus. Taigi ir tu, žmogau, turėk viltį – gausi.

Maldelė

Aš iš nuodėmių atsibudęs šaukiu Tave nuliūdęs, užtark mane, Švč. Mergele Marija! Amen.

Toliau taip pat, kaip ketvirtą dieną.

Stenkis visa, ką įgijęs per šį devyndienį, kuo ilgiau nepamiršti. Nenutolk nuo Dievo. Jau pasitaisei, ap­valei savo sielą, – daugiau jos nebesutepk, o išlai­kyk švarią, gražią, iki angelai jos nenuneš Kūrėjui. Dabar jau tau tinka Dievo balsas: „Jūs esate mano draugai“. Nenutrauk su Dievu draugystės ryšių. „O, prakeikta nuodėmė, kuri tokią draugystę nutraukė”, – sako šv. Alfonsas Liguoris. Jei nori būti su Dievu, būk su Švč. Mergele Marija. Ką pasižadėjai, išpildyk. Pavesk Jai save ir rytą, ir vakarą. Atiduok Švč. Marijai savo garbę ir Ji tau pasakys: „Aš neapleisiu tavęs.“

Malda

O, stebuklingoji Švč. Marija Šiluvoje, trokštu tarnauti Dievui ir Tau, atiduoti didžiausią garbę, o danguje kartu su Tavimi per amžius Dievą regėti – padėk man, maloningiausioji Mergele, tą pasiekti! Amen.


Maldos Šiluvos Marijai

Švenčiausioji Mergele Marija, kuri Šiluvos laukuose pasirodei piemenėliams, kuri skausmo ašaromis laistei akmenį, išlikusį altoriaus vietoje, ir skundo balsu kalbėjai: „Čia kitados buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar ariama ir sėjama!“, duok, kad Tavo ašarų sugraudinti mes, kaip kitados mūsų protėviai, keltume Tavo Sūnaus garbę apleistoje mūsų širdžių dirvoje, atstatytume griūvančias mūsų širdžių šventoves, permaldautume Viešpatį už visos mūsų tautos apsileidimus ir nuodėmes.

O Dievo Motina,  mes trokštame iškelti iš užmaršties griuvėsių Tavo apsireiškimo garbę, dar labiau pagerbti Tave, mūsų žemės Globėja, ir Tavo padedami išmelsti mūsų kraštui gyvo tikėjimo dvasią. Amen.

kun. Stasys Yla. 2003 m. patvirtinta Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ

O mano Motina ir mano Valdove, dangaus ir žemės Karaliene, apdovanota didžiomis Dievo malonėmis ir labiausiai išaukštinta iš visų Jo rankų kūrinių! Tu viską, ko tik nori, gali iš Dievo išprašyti. Ir šioje vietoje, kur aš, nusidėjėlis, dabar klūpau prieš Tavo stebuklingąjį paveikslą, Tu daug kartų esi parodžiusi savo galią, duodama mums viltį būti Tavo užtartiems.

O gailestingiausia ir galingiausia Motina, ir dabar pažvelk į mus, nusidėjėlius, sukurk karštą savo Sūnaus meilę Lietuvos vaikų širdyse, kad jie, gyvendami taikoje ir broliškoje vienybėje, amžinai garbintų Tavo Sūnų Jėzų Kristų ir pasirinktų Tave ypatinga krašto globėja. O Marija, globok ir gink mūsų Lietuvą. Amen

Stebuklingoji Dievo Motina, aš einu pas Tave ir glaudžiuosi prie Tavo motiniškos Širdies. Kaip daugeliui palengvinai naštą, palengvink ir man, gelbėk mane iš šios mano sielos ir kūno nelaimės ir padėk man, kad per Tavo motiniškos meilės rankas iš jos išsivadavęs, labiau pamilčiau savo dangiškąjį Tėvą ir labiau pamėgčiau dvasinį gyvenimą.

Nuliūdusiųjų Paguoda, melski už mus!

Sveika, Marija…

Švenčiausioji Mergele, geroji mūsų Motina, stebuklingoji ligonių Gydytoja! Daug žmonių kreipėsi į Tave sielos ir kūno negalavimų ištikti ir nei vienam Tu neatsakei savo malonių ir visiems padėjai jų reikaluose. Padėk ir man savo stebuklingąja pagalba pagyti iš šios mano ligos… O aš ryžtuosi labiau pamilti Tave ir Tavo Sūnų Jėzų Kristų, taisyti savo gyvenimą ir vengti viso pikto. Amen

O gailestingoji Motina, nusidėjėlių Gelbėtoja, kuri Šiluvos laukuose verkei paklydusio žmogaus! Štai aš puolu prie Tavo kojų ir nuolankia širdimi prašau Tavo motiniškos pagalbos: padėk pakilti (paminimas vardas) iš netikėjimo ir kitų blogybių, gresiančių amžina pražūtimi.

Stebuklingoji Mergele, įžiebk jame (joje) tikėjimo kibirkštį, pažadink dvasinį uolumą, grąžink jį (ją) pas savo Sūnų. Tavo užtarimu, o Motin, tebūna Viešpats Jėzus jam (jai) gailestingas, o Jo kentėjimų kryžius bei pralietas kraujas tepadeda jam (jai) laimėti amžinąjį gyvenimą drauge su visais šventaisiais. Amen.

Nusidėjėlių Gynėja, melski už mus!


Vilties dienos

Pamaldų tvarka Paskutinį mėnesio penktadienį

Spalio - Balandžio mėn.

12.00 • Šv. Mišios meldžiant fizinio ir dvasinio išgydymo (bazilikoje)
12.45 • Švč. Sakramento adoracija (Ligonių Sveikatos koplytėlėje)
15.00 • Gailestingumo vainikėlis (Ligonių Sveikatos koplytėlėje)
18.00 • Šv. Mišios (bazilikoje)
19.00 • Vidinio išgydymo pamaldos ir Švč. Sakramento adoracija (bazilikoje)

Gegužės - Rugsėjo mėn.

11.30 • Rožinio malda (bazilikoje)
12.00 • Šv. Mišios (bazilikoje)
12.45 • Švč. Sakramento adoracija iki 17 val. (Ligonių Sveikatos koplytėlėje)
15.00 • Gailestingumo vainikėlis (Ligonių Sveikatos koplytėlėje)
17.00 • Rožinio malda aikštėje (iš Apsireiškimo koplyčios į baziliką)
18.00 • Šv. Mišios (bazilikoje)
19.00 • Vidinio išgydymo pamaldos ir Švč. Sakramento adoracija (bazilikoje)

Šventimo istorija

Nuo seno Šiluvos Švč. Mergelė Marija tituluojama Ligonių Sveikata, jai įprasta patikėti savo prašymus ir rūpesčius. Šiluvos bazilikoje yra Ligonių Sveikatos koplytėlė, kur vyksta Švč. Sakramento adoracija ir į Šiluvą atvykstantys maldininkai per Marijos užtarimą prašo, kad Viešpats sugrąžintų dvasinę ir fizinę sveikatą. Tad Kauno arkivyskupijos kurija nusprendė sergantiems ir kenčiantiems Šiluvoje rengti specialias Ligonių dienas, kurios vėliau tapo Vilties dienomis.

Pirmą kartą Ligonių dieną Šiluvoje surengta 2009 metų paskutinį balandžio penktadienį (04 24) ir imta švęsti kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį.

Po vakarinių šv. Mišių vyksta vidinio išgydymo pamaldos, kurių metu Švč. Sakramente esančio Jėzaus akivaizdoje meldžiama išgydymo ir išlaisvinimo. Pamaldoms vadovauja kunigai egzorcistai, vidinio išgydymo tarnystėje tarnaujanti sielovados bendruomenė už tikinčiuosius meldžiasi asmenine užtarimo malda. Dažnai atvyksta misionieriai iš užsienio šalių.


Marijos Diena

Gegužę - Rugsėjį

8.00 • Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
9.00 • Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
10.00 • Šv. Mišios (Bazilikoje)
11.00 • Katechezė (Bazilikoje)
11.30 • Rožinio malda ir Mergelės Marijos litanija (Bazilikoje)
12.00 • Pagrindinės šv. Mišios, vadovauja vyskupai (Bazilikoje)
13.30 • Švč. Sakramento adoracija iki 16 val. (Ligonių Sveikatos koplytėlėje)
15.00 • Gailestingumo vainikėlis (Ligonių Sveikatos koplytėlėje)

Šventimo istorija

Tryliktos dienos pamaldumas Marijai išpopuliarėjo po jos apsireiškimų Fatimoje (Portugalija), kuomet 1917 m. gegužės-spalio mėn. ji pasirodydavo trims piemenėliams būtent 13 mėnesio dieną.

Tradicija švęsti šią dieną Šiluvoje gyvuoja nuo 1981 metų. Tuometinis Šakių dekanas, dabar Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC pargabeno airių katalikų dovaną Lietuvos katalikams – Švč. Mergelės Marijos statulą (dabar ją galima išvysti Apsireiškimo koplyčioje altoriaus nugarinėje pusėje). Tryliktą dieną keliauti į Šiluvą tapo vis labiau populiaru: 1988 m. Šiluvos klebonas mons. Vaclovas Grauslys liudijo, kad pagrindines pamaldas koncelebruoja nuo 15 iki 25 kunigų ir išdalijama 1500–2000 šv. Komunijų.

Tradicija švęsti mėnesio 13-ąją dieną negęsta ir Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Šv. Mišias aukoja Lietuvos vyskupai, piligrimines keliones rengia arkivyskupijos dekanatų tikintieji.

Šią dieną Šiluvą užplūsta prašantys Marijos užtarimo įvairiomis asmeninėmis intencijomis, ypač meldžiamasi už Lietuvą. Dėkojama už suteiktą laisvės dovaną, prašoma laiminti šiandienos žmonių gyvenimą.


Mergelės Marijos rožinis

Gegužę - Rugsėjį

Apsireiškimo koplyčioje:
Pirmadieniais-šeštadieniais • 17.30

Procesijoje nuo Apsireiškimo koplyčios iki bazilikos:
Ligonių dieną (paskutinį penktadienį) • 17.00

Bazilikoje:
Kiekvieno mėnesio 13 d. • 11.30 (tiesioginė „Marijos radijo“ transliacija)

Ligonių dieną (paskutinį penktadienį) • 11.30 (tiesioginė „Marijos radijo“ transliacija)

Kas antrą šeštadienį • 14.00 (tiesioginė „Marijos radijo“ transliacija)

Spalį - Balandį

Bazilikoje:
Kiekvieno mėnesio 13 d. • 11.30 (tiesioginė „Marijos radijo“ transliacija)

Ligonių dieną (paskutinį penktadienį) • 11.30 (tiesioginė „Marijos radijo“ transliacija)

Kas antrą šeštadienį • 14.00 (tiesioginė „Marijos radijo“ transliacija)

Šilinių atlaidų metu

11.10 val. aikštėje
14 val. Bazilikoje
17 val. procesijoje nuo Apsireiškimo koplyčios į Baziliką


Dievo Gailestingumo vainikėlis

Gailestingumo vainikėlis Šiluvoje

Ligonių Sveikatos koplytėlėje (bazilikoje, altoriaus dešinėje):
Kiekvieną dieną • 15.00

Šilinių atlaidų metu

15 val. Bazilikoje