Antanas Vivulskis - modernizmo vizionierius kūręs Šiluvoje
Šiluvos šventovėje jau daugiau nei 500 metų vyksta Didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai dar žinomi Šilinių vardu. Šiais metais rugsėjo 7d. – pirmąją Atlaidų dieną, kuri buvo dedikuota visuomenės atstovams, įvyko koncepcijos, kuria inicijuojama 2024 m. paskelbti architekto, Apsireiškimo koplyčios autoriaus Antano Vivulskio metais. Tai būdas atskleisti, jog Šiluva yra unikali šventovė, kurios neabejotinai svarbią dvasinę esatį papildo aukštos kultūrinės vertės inkliuzai. Tai vieta, kurioje niekada nebuvo einama į kompromisus kokybės atžvilgiu – mažame miestelyje, tačiau didelėje Šventovėje, XVIII a. pabaigoje iškilo Vėlyvojo baroko bazilika, kurios interjeras puoštas jėzuitų Tomo Podgaiskio skulptūrinėmis kompozicijomis. O, kuomet gimė mintis, jog Apsireiškimo vieta turi būti įprasminta taip pat aukštos architektūrinės vertės pastatu – Šiluvoje iškilo ankstyvojo modernizmo Antano Vivulskio kūrinys – Apsireiškimo koplyčia. Kviečiame apie šio sakralaus objekto ir svarbaus kultūrinio artefakto reikšmę išgirsti KTU doc. dr. Vaido Petrulio pranešime „Antanas Vivulskis: modernizmo vizionierius Lietuvoje“ bei Šiluvos parapijos klebono apibendrinime, kuriame atskleidžiama dermė tarp tikėjimo bei kūrybinio genialumo.
Paskutinį vasaros sekmadienį Šiluva sualsavo laisvės džiaugsmu bei artėjančiomis Šilinėmis
„Šv. Jonas Krikštytojas drąsino žmones nebijoti tiesos, ją skelbti ir ją mylėti“, – sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas rugpjūčio 28-ąją Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje. Šis paskutinis vasaros sekmadienis Šiluvoje ir jos apylinkėse buvo pripildytas maldos už Lietuvą ir jos pagrindą – šeimą, padėkos už laisvės dovaną. Šis Padėkos už laisvę sekmadienis su tradicinėmis eisenomis kasmet atkreipia dėmesį į Dievo stebuklais paženklintą Šiluvos šventovę Raseinių rajone, kur jau visai netrukus nuvilnys didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai (rugsėjo 7–15 d., jų programa ir pamaldos >>)
Neišgąsdinti vasaros kaitros žmonės tądien nuo rytmečio keliavo į Šiluvą pėsčiomis, su Rožinio bei Kryžiaus kelio malda, vedami ganytojų.
Su Jono Pauliaus II piligrimų centro jaunaisiais savanoriais bei kitais Kauno arkivyskupijos piligrimais eisenoje keliavo krikščioniško sutuoktinių judėjimo – Dievo Motinos komandų – šeimos, praleidusios rekolekcijų savaitgalį Šiluvoje.
Nuo Tytuvėnų Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio vedamoje eisenoje su Šiaulių krašto žmonėmis kartu dalyvavo ir tarptautinės organizacijos „Tradicija, šeima, nuosavybė“ (TFP) nariai, nešę Fatimos Dievo Motinos statulą.
Piligrimai, prieš vidudienį aikštėje jau giesme sveikinę Šiluvos Dievo Motiną, vėliau šventė Eucharistiją. Liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, koncelebravo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis bei kunigai. Evangeliją skelbė ir patarnavo diakonas Darius Chmieliauskas, taip pat Jono Pauliaus II piligrimų bendruomenės nariai. Giedojo Šiluvos parapijos choras.
Šioje Eucharistijoje arkivyskupo paraginimu dėkota už laisvę – Dievo malonę mūsų Tėvynei, prisimenant ir brolius bei seseris ukrainiečius, dabar ginančius savo laisvę.
Padėkos už laisvę dieną savo homilijoje arkivyskupas darsyk atkreipė dėmesį į „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, kurios 50 metų steigimo jubiliejų šiemet minime. Ganytojo mintimi, ši drąsi tikėjimo iniciatyva atskleidė sovietinio melo tikrovę be užuolankų, paliudijo, jog Dievą mylintiems viskas išeina į gera, parodė, jog Viešpaties žodis ir Jo Dvasia veikia ir šiandienos pasaulyje su perkeičiančia jėga.
Piligrimai Šiluvoje bei transliacijų klausytojai buvo padrąsinti tvirtai krikščioniškai laikysenai šv. Jono Krikštytojo pavyzdžiu, kurios ypač reikia šiandien, kai Europa, ganytojo žodžiais, imasi tarsi naujo socialinio eksperimento su lyties, šeimos, žmogiškosiomis tapatybės neva „atgyvenusiomis“ sampratomis, nors gerai žinoma, kokia buvo arogantiškųjų XX a. diktatūrų bei socialinių eksperimentų kaina.
Ką turi daryti krikščionys? Pasak ganytojo, pirmiausia melstis, kad melo ūkanos būtų sklaidomos, drąsiai kalbėti apie tai, ką Šventasis Raštas kalba apie žmogaus prigimtį ir žmogų kaip Dievo paveikslą ir Jono Krikštytojo pavyzdžiu kaskart tarti drąsų „nevalia“.
„Tebus šis mūsų susitikimas – padrąsinimas neišsigąsti, nes mūsų brolių ir seserų pavyzdys, kurie drąsiai stojo tiesos pusėn, buvo pažymėtas pergale. Tebus ir mūsų širdys uždegtos pergalės džiaugsmui“, – užbaigdamas homiliją sakė arkivyskupas K. Kėvalas.
Arkivyskupas šia proga padėkojo piligrimų eisenų dalyviams, taip pat pakvietė į didžiuosius Šiluvos atlaidus – tikėjimo atnaujinimo šventę, visiems palinkėdamas likti maldoje, kad širdys būtų stiprios liudyti.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
Nuotraukos Juozo Kamensko
GYVA PILIGRIMYSTĖ ŠILUVOS ATLAIDUOSE
„Marija susiruošusi skubiai iškeliavo“ (Lk 1, 39)
Ruošiantis Pasaulio jaunimo dienoms Lisabonoje | 2023
Pirmasis meilės gestas, kurį galime atlikti kitam – pažvelgti ramiu veidu ir su šypsniu. Tada galėsime kitam nešti Jėzų, kaip, kad Marija nunešė Elzbietai. Pabandom?
Tikrai, laikas savęs klustelti, ar žingsniuoju pirmyn su viltimi, ar dažniau stoviu vietoje ir lieju ašaras? Popiežius Pranciškus primena, kad prislėgti murmėjimo ir apkalbų nenunešime Dievo nė vienam. Laikas susitikti!
Rugsėjo 10 d. Šiluvoje – ramiai susišypsokime bei leiskimės į piligrimystę!
Programa subalansuota įvairaus amžiaus žmonėms.
Atlaidų dalyvius kviečiame prisijungti į bet kurią dalį.
12:00–14:00 Registracija prie Šiluvos koplyčios
13:00–16:00 Gyva piligrimystė pasirinktu maršrutu (9 km arba 12 km)
⮞ Startuoti galite individualiai jums patogiu laiku nuo 13 iki 14 val.
⮞ Keliaudami galėsite atlikti užduotis, kurios padės įsigilinti į Marijos slėpinį.
16:00 Kryžiaus kelio malda su gyvais liudijimais Šiluvos šile
17:45 Katechezė aikštėje
18:00 Šventosios Mišios
19:00 Vakarienė priešais Šiluvos koplyčią
21:00 Žiburių procesija
Dalyvio įnašas nuo 6 Eur.
Registracija: starto taške prie Šiluvos koplyčios arba išankstinė el. paštu kajcas@gmail.com.
Norintiems vykti organizuotu transportu iš Kauno registracija internetu (iki rugsėjo 7 d.)
https://forms.gle/a9w6a6QJWpwZyJdx7
Daugiau informacijos info@kajc.lt arba tel. nr. 8 687 98265
Šiluvos atlaiduose Šv. Mišios ir lenkų kalba (rugsėjo 9 d.)
Kiekvienais metais Lietuvoje rugsėjo 7–15 d. vyksta didieji Šiluvos atlaidai, į kuriuos plūsta piligrimai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio valstybių. Atsižvelgiant į Lenkijos ir Lietuvos istorijos sąsajas, šiais metais telkiamas dėmesys į lenkų bendruomenę.
Didžiųjų Šiluvos atlaidų metu, rugsėjo 9 d. (penktadienį) 16 val., Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis ir Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas kviečia atvykti į Šiluvos šventovę, kurioje šv. Mišios vyks lenkų kalba. Kviečiame susivienyti, skleisti žinią suinteresuotoms visuomenės grupėms ir rudenį susitikti didžiuosiuose Šiluvos atlaiduose, Šv. Mišiose lenkų kalba.
Kilus klausimams dėl lankytinų vietų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų prašome kreiptis tel. +370 618 34 611, el. p. info@atraskraseinius.lt arba tel. +370 618 11 701, el. p. info@siluva.lt.
Podczas Wielkiego Odpustu Opiek Najświętszej Maryi Panny w Szydłowie na Litwie – Msza Święta w języku polskim Co roku, w dniach 7-15 września, na Litwie tradycyjnie odbywają się Obchody Święta Narodzenia Najświętszej Maryi Panny – Wielki Odpust, na które przybywają pielgrzymi nie tylko z Litwy, ale i z innych krajów. Z uwagi na powiązania historyczne Polski z Litwą, w tym roku skupiono się na społeczności Polaków.
Podczas Wielkiego Odpustu Opiek Najświętszej Maryi Panny w Szydłowie, 9 września o godz. 16:00 (piątek), mer samorządu rejonu rosieńskiego Andrius Bautronis oraz arcybiskup metropolita kowieński Kęstutis Kėvalas zaprasza do odwiedzenia Sanktuarium w Szydłowie, gdzie Msza Święta odbędzie się w języku polskim. Zapraszamy do zjednoczenia się, rozgłoszenia wiadomości wśród zainteresowanych grup społecznych i spotkania się jesienią na Obchodach Święta Narodzenia Najświętszej Maryi Panny – Wielkim Odpuście, na Mszy Świętej w języku polskim.
W przypadku pytań dotyczących zwiedzalnych miejsc, zakwaterowania i wyżywienia prosimy o kontakt tel. +370 618 34 611, pocztą el. info@atraskraseinius.lt lub tel. +370 618 11 701, pocztą el. info@siluva.lt
Raseinių r. savivaldybės administracijos Komunikacijos, kultūros ir turizmo skyriaus bei Šiluvos piligrimų centro informacija
Šiluvos šventovė XXI amžiuje
Nenumaldomai artėjant dvasiškai, o taip pat ir kultūriškai bene ilgiausią tradiciją turintiems Šilinių atlaidams, verta pažvelgti į šiandien dialogą su XXI amžiaus žmogumi mezgančią Šiluvą. Prabylant apie Šiluvos šventovę, pirmiausia derėtų kalbėti apie vietą, kuri yra paliesta šventumo apie sakralią erdvę, kuri suteikia viltį, palaiko gyvą tikėjimą bei nepasidavimą negandai. Žodžio „šventas“ viena iš reikšmių – esantis Dievo malonėje. Tokia vieta yra ir Šiluvos šventovė, kurioje buvo palaikoma žmogiškoji viltis prieš šimtmečius, kuri yra palaikoma ir dabar.
Tačiau šventovė nėra tik abstrakti vieta be įstaigų ar žmonių. Artėjant Šilinėms savo pirmąjį gimtadienį skaičiuoja įstaiga, kurios pagrindinė misiją ir yra pasitikti bei priimti atvykstančius piligrimus, turistus, keliautojus, stabtelėjančius vykstant pro šalį - VšĮ Šiluvos piligrimų centras. Visgi, nederėtų apsigauti – tai nėra institucija, kurianti Šiluvą, nes jokia institucija nėra pajėgi kurti šventovės, greičiau priešingai. Šventovėje atsiųsta Mergelės Marijos žinia su Kūdikiu ant rankų, tai yra nuo pat 1608 m. kaip svarbiausia ašis aplink kurią sukasi gyvenimas. Visą kitą tėra kelias, kuriuo einama vienokiomis ar kitokiomis kryptimis, kartais paslystant, kartais pakylant, tačiau visada priešaky ir aplink save turint pagrindinius tikėjimo bei vilties nuostatus.
Nenuostabu, jog ir Šiluvos piligrimų centras savo darbo misijoje vienaip ar kitaip pasirenka ne tiek kurti, kiek išgirsti ir atliepti žinią „Kadaise buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama“. Tad ne arti ir sėti, o garbinti susirinkęs būrys trokšta dalintis tuo, kas yra Šiluva. Todėl, bene vienais tamsiausių XXI a. periodų – pandemijos siautuly, dabartinio Ukrainos karo akivaizdoje, trokštama buvo nepamiršti, jog Šiluvoje Švč. Mergelė Marija tituluojama Ligonių sveikata, o votai Ligonių Sveikatos koplytėlėje yra tarsi fizinio pasaulio liudijimai apie įvykusius stebuklus. Tad Šiluva gyvena ir kasdienėmis realijomis, visais pasaulio skausmais, tačiau visą tai išgyvenant viltingai.
Pandemijos akivaizdoje gimęs Šviesos žemėlapis kaip atsvara tamsai, negalėjo likti vienalaikiu projektu. Šiandien Ukrainai alinamai karo, pabėgėliams atvykstant į Lietuvą, šventovė neliko nuošalyje. Bet, drauge su Šiluvos Švč. Mergelės Marijos parapija, sesėmis Eucharistietėmis, piligrimų centre ruseno mintis, jog apgyvendinti, prisidėti prie būtinųjų žmogiškų poreikių neužtenka. O kaip gali sklisti vilties šviesa iš Šiluvos? Kad ir vienos žvakės liepsnos pavidalu šviesos taps truputėlį daugiau. Taip gimė žvakių, pasakojančių Biblijos istoriją savo kvapais, projektas. Todėl nuo birželio Šiluvos piligrimų centro komanda pasipildė vienu žmogumi iš Ukrainos savo rankomis liejančiu žvakes.
Visgi, Bažnyčia didelė ir įvairialypi, joje telpa ne tik Caritas – gailestingoji meilė, tačiau ir daugybę skirtingų žmonių, skirtingų vienuolijų, jų regulos bei nešamos žinios pasauliui. Piligrimų centre viena iš komunikacijos formų, pasakojančių apie Bažnyčios įvairiapusiškumą – skirtingų vienuolijų atributiką, gaminta ir ruošta pačių vienuolių rankomis Lietuvoje, Lenkijoje, Italijoje. Kiekvienas atvykęs, simboliškai vienuolijų rankų darbo pavidalu, gali sutikti Betliejaus seseris, seses Benediktines, brolius Dominikonus, Benediktinus, Kapucinus.
Visą tai yra kelias, kuris atveda į šventovę, o taip pat atskleidžia žmogaus kūrybines galias., kurios yra neatsiejami nuo Bažnyčios – tiek architektūroje, interjere, veikloje. Kadangi Šiluva puošiama dviejų architektūros perlų – vėlyvojo baroko Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos bei ankstyvojo modernizmo architekto Antano Vivulskio šedevru – Apsireiškimo koplyčia, tai kultūra ir menas tapo dar vienu iš būtinųjų dialogo dedamųjų.
Kaip atskleisti kūrybinį pradą ne tik Biblijos eilutėmis? Šiandien piligrimų centre mėginama savotiškai iliustruoti kūrybiškumo provaizdį M. Jurgaičio aikštėje esančiame pastate įkurdinant nedidelę šiuolaikinių menininkų kuriančių religine tematika kūrinių galeriją, įsigyti Šiluvoje tapytus dailės kūrinius arba šventovės inspiruotus, originalia technika kurtus Šventųjų paveikslus. Be abejo, veikla negali apsiriboti artefaktais, todėl įsitraukiama ir į kultūrinio lauko sritį – bendradarbiaujant su Raseinių rajono kultūros centru Šiluvoje, Šiluvos parapija, inicijuota ir įgyvendinta akcija, renkant lėšas maestro Eimunto Nekrošiaus atminimo įamžinimui Šiluvoje bei metaforinis paminklas – Nekrošiaus kėdė, jau papuošė Šiluvos aikštę. O taip pat ruošiamos parodos, paskaitos, temomis varijuojančios nuo šiuolaikinio šokio, teatro, miestų teorijų iki teminių ekskursijų.
Bet Šiluva veikiama ne tik kultūrinių, tačiau ir mokslo, edukacijos, ugdymo ir ugdymosi inspiracijų. Tad bendradarbiaujant su VDU KTF drauge organizuojamos tarptautinės mokslinės konferencijos. 2022 m. mokslininkai polemizavo tema – „Krikščionybė ir inovacijos“, rengiamos mokslinės publikacijos, paskaitos, seminarai, diskusijos, edukacijos.
Galiausiai, nuošalyje nepaliekant tarptautinio bendradarbiavimo, tačiau ne tiek turizmo ar administravimo tikslais, kiek piligriminės bendrystės. Gyvoji piligrimystė ir joje esantys keliai veda į Šiluvą, tačiau taip pat draugėn suveda ir kitas šventoves. Tad birželio mėnesį piligrimai buvo kviečiami į kelionę, jungiančią dvi šventovės – Šiluvą ir Fatimą. O grįžę jungėsi į Gyvosios piligrimystės savaitgalį, kurio metu piligrimystės vyko visais 8 maršrutais simultaniškai.
Tad kokia yra Šiluva šiandien? Tokia, kokia visada ir buvo – gausi. Gausi vilties, tikėjimo, nepasiduodanti negandomis. Kaip tada, 1608 m. ar XX a. viduryje, kuomet kovotą su tarybinę priespauda ir keliauta Kronikos keliais, taip ir XXI a. slenkant pandemijai, aidint karo salvėms, Šiluvos šventovė niekada nebūna nuošalyje vykstančios realybės. Nes tai vieta, kuri teikia viltį, paguodą bei drąsą veikti.
Šiluvos piligrimų centro informacija
VILITIES DIENA ŠILUVOJE (Rugpjūčio 26 d.)
Rugpjūčio 26 d., paskutinį mėnesio penktadienį, Šiluvoje – užtarimas tų, kurie atvyksta čia prašyti fizinio ar dvasinio išgydymo.
12 val. šv. Mišios.
17.30 val. Rožinis su „Gailestingumo versmės“ bendruomene.
18 val. šv. Mišios. Joms pasibaigus Vidinio gydymo pamaldos. Vadovauja kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas bei „Gailestingumo versmės“ bendruomenė.
Vakaro pamaldų transliacija Šiluvos šventovės YouTube ir FB.
PADĖKOS UŽ LAISVĘ DIENA (Rugpjūčio 28 d.)
9 val. tradicinės paskutinio rugpjūčio sekmadienio piligrimų eisenos į Šiluvą nuo Dubysos slėnio (Katauskių gyvenvietės) ir Tytuvėnų.
12 val. iškilminga Eucharistija Šiluvos bazilikoje. Dėkojame Dievui už Tėvynės laisvę ir meldžiamės už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą.
Piligrimų eisenai nuo Dubysos ir Eucharistijos liturgijai vadovauja Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.
Eisenai nuo Tytuvėnų vadovauja Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Piligrimų eisenos paskutinį rugpjūčio sekmadienį – tai dar sovietmečiu kilusi tradicija, ypač susijusi su Eucharistijos bičiulių sąjūdžiu, visaip persekiota ir varžyta, išreiškusi laisvės troškimą ir pasitikėjimą Dievu, kad laisvė kada nors bus dovanota jos meldžiantiems žmonėms.
Tiesioginė transliacija arkivyskupijos YouTube, FB, Šiluvos šventovės FB bei DELFI TV
2022 m. ŠILINĖS: didžiųjų ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO atlaidų programa ir pamaldos (rugsėjo 7–15 d.)
2022 m. rugsėjo 7–15 d.
KARALIENE TAIKOS, MELSKIS UŽ MUS.
PADĖKOS UŽ LAISVĘ DIENA. Piligrimų eisenos į Šiluvą
Rugpjūčio 28 d., sekmadienis
9 val. Piligrimų eisenos į Šiluvą nuo Dubysos ir Tytuvėnų
12 val. iškilminga Eucharistija Bazilikoje
Rugsėjo 6 d., antradienis
17. 30 val. Iškilminga Valandų liturgija (Vakarinė)
18 val. Atlaidų pradžios šv. Mišios
Meldžiamės už Šiluvos parapiją ir atvykstančius piligrimus
Rugsėjo 7 d., trečiadienis
ŠV. JONAS PAULIUS II
VISUOMENĖS DIENA
Meldžiamės su mokslininkais, menininkais, kultūrininkais, žurnalistais, politikais, verslininkais, žemdirbiais
Piligrimų sielovadai talkina Jurbarko dekanatas
8 val. Meldžiamės, kad mokėtume būti broliais ir seserimis, o ne vien (anonimiškais?) globalizuotos visuomenės nariais.
9 val. Meldžiamės, kad visuomenėje būtų pripažįstamos ir puoselėjamos krikščioniškosios vertybės.
10 val. Dėkojame už pavyzdį tų šventųjų, kurie įkvepia gyventi darnoje su broliais ir visa kūrinija.
12 val. Meldžiamės už atsakingai kuriančius pasaulio ateitį ir puoselėjančius kūriniją.
16 val. Meldžiamės, kad politika ir ekonomika tarnautų visiems žmonėms ir siektų visų tautų gerovės.
18 val. Meldžiamės, kad visuomenė gebėtų tinkamai reaguoti į joje kylančias neteisybes ir piktnaudžiavimus.
Rugsėjo 8 d., ketvirtadienis
Švč. MERGELĖS MARIJOS GIMIMAS
LIETUVIŲ VIENYBĖS IR BENDRUOMENIŲ DIENA
Meldžiamės su parapijų ir kitomis bendruomenėmis, užsienyje gyvenančiais lietuviais ir jų šeimomis
Piligrimų sielovadai talkina Ukmergės dekanatas
8 val. Meldžiamės, kad einantieji brolybės keliu Mergelę Mariją pasirinktų savo Motina.
9 val. Meldžiame gebėjimo palaikyti dialogą, padedantį išsaugoti šeimas ir bendruomenes.
10 val. Dėkojame už krikščioniškų bendruomenių pavyzdį ir veikimą.
12 val. Meldžiamės, kad bendruomenės ir viso pasaulio lietuviai gyventų broliškumo dvasia.
16 val. Meldžiamės, kad bendruomenės ir krikščioniškos organizacijos siektų bendrojo gėrio ir tarnautų žmogui.
18 val. Meldžiame drąsos imtis atsakomybės už viso pasaulio ateitį ir nesivadovauti vien savo interesais.
Rugsėjo 9 d., penktadienis
ARTIMO MEILĖS IR SVEIKATOS DIENA
Meldžiamės su ligoniais ir visais, kurie rūpinasi žmonių sveikata ir stengiasi mažinti vargą
Piligrimų sielovadai talkina Kauno II dekanatas
8 val. Meldžiamės už pabėgėlius, kad jie sulauktų reikalingos pagalbos ir būtų gerbiamas jų orumas.
9 val. Meldžiamės už teikiančius būtiniausias paslaugas ir globojančius pagalbos reikalingus žmones.
10 val. Dėkojame už Ligonių ir Sutaikinimo sakramentais teikiamas malones.
12 val. Meldžiamės už ligonius ir artimo meilės srityje tarnaujančias organizacijas.
16 val. Meldžiamės už darnų sugyvenimą tarp tautų (lenkų kalba).
18 val. Meldžiamės, kad ligų ir priklausomybių bandomi žmonės atrastų vilties kelius.
Rugsėjo 10 d., šeštadienis
ŠEIMŲ IR JAUNIMO DIENA
Meldžiamės su jaunimu, mamomis, tėvais, vaikais, močiutėmis, seneliais
Piligrimų sielovadai talkina Raseinių dekanatas
8 val. Meldžiamės, kad ryžtingai ir taikiai gebėtume spręsti konfliktus.
9 val. Meldžiamės už įvairių išbandymų patiriančias šeimas.
10 val. Dėkojame už šeimos pašaukimo dovaną ir vaisingą tarnystę.
12 val. Meldžiamės už tvirtą ryšį šeimose, kad jose visi solidariai prisiimtų vargus ir džiaugsmus.
16 val. Meldžiamės už Ukrainos žmones ir taiką visame pasaulyje (ukrainiečių kalba, vadovauja Graikų apeigų katalikų Bažnyčios atstovai).
18 val. Meldžiamės už jaunimą, kad įsišaknijęs Kristuje jis drąsiai kurtų gyvybės kultūrą.
21 val. Žiburių procesija. Meldžiamės, kad ieškantys ir įgyvendinantys savo pašaukimą atpažintų Šventosios Dvasios vedimą.
Rugsėjo 11 d., sekmadienis
BAŽNYČIOS DIENA
Pagrindinė atlaidų diena
Piligrimų sielovadai talkina Kauno I dekanatas
8 val. Meldžiamės, kad pirmenybę teiktume ne daliniams interesams, o bendrystei su visa žmonija.
9 val. Meldžiamės, kad išmintingai kurtume savo gyvenimą, o valdantieji jaustų atsakomybę už juos išrinkusius.
10 val. Dėkojame už Kristaus mokinių žmogiškumą ir atjautą visiems, už džiaugsmą ir viltį, liūdesį ir sunkumus.
12 val. Meldžiamės, kad sekdami Mergelės Marijos, Jėzaus Motinos, pavyzdžiu būtume tarnaujanti ir pas kitus einanti Bažnyčia.
16 val. Meldžiamės už misionierius, kad jie skelbdami Kristų tiestų tiltus tarp tautų bei kultūrų ir sėtų susitaikymą.
18 val. Meldžiamės, kad gailestingojo samariečio pavyzdžiu sugebėtume kitiems būti artimi.
Rugsėjo 12 d., pirmadienis
TEISINGUMO SAUGOJIMO DIENA
Meldžiamės su Lietuvos policijos, prokuratūros, valstybės sienos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos bei visais teisėsaugos ir teisėtvarkos darbuotojais
Piligrimų sielovadai talkina Jonavos dekanatas
8 val. Meldžiame vilties ir troškimo kurti pilnatvišką gyvenimą visiems nusivylusiems ir praradusiems pasitikėjimą savimi.
9 val. Meldžiamės, kad būtų laikomasi teisingos šeimos politikos, ugdančios atsakomybę ir vienybę.
10 val. Dėkojame Dievui už gyvenimą atnaujinančią ir keičiančią Evangelijos tiesą.
12 val. Meldžiamės už teisėtvarkos bei teisėsaugos darbuotojus, kad jie Evangeliją priimtų kaip teisingumo ir gailestingumo kelrodę.
16 val. Meldžiamės, kad mokėtume gerbti tiek individualias, tiek ir socialines bei tautų teises.
18 val. Meldžiame drąsios vilties, kad siektume ne vien savo komforto, bet gebėtume pamatyti ir teisėtus kitų interesus.
Rugsėjo 13 d., antradienis
TAIKOS SIEKIO DIENA
Meldžiamės su Lietuvos kariais, šauliais, savanoriais
Piligrimų sielovadai talkina Kėdainių dekanatas
8 val. Meldžiamės, kad Lietuva būtų gyva, dinamiška ir turinti ateitį šalis.
9 val. Meldžiamės, kad tikėjimo įkvėptos mūsų šeimos būtų raugas šiandieniam pasauliui.
10 val. Dėkojame už Dievo teikiamą viltį ir nešamą taiką.
12 val. Meldžiamės už Lietuvos krašto apsaugos struktūras ir visus taikos kūrėjus.
16 val. Meldžiamės, kad Evangelijos tiesa vestų į susitaikinimą ir atleidimą.
18 val. Meldžiamės už pasaulį, kad jame atsirastų vietos visiems visuomenės atstumtiesiems.
Rugsėjo 14 d., trečiadienis
ŠVENTOJO KRYŽIAUS IŠAUKŠTINIMAS
SIELOVADOS IR PASIŠVENTIMO DIEVUI DIENA
Meldžiamės su kunigais, pašvęstaisiais, seminaristais, katechetais ir visais Viešpaties vynuogyno darbininkais
Piligrimų sielovadai talkina Kauno I dekanatas
8 val. Meldžiamės, kad kenčiantys ir praradę viltį pastebėtų Dievo pagalbos ženklus ir patirtų Jo artumą.
9 val. Melžiamės, kad brangintume Eucharistiją kaip gyvybę teikiantį sakramentą.
10 val. Dėkojame už Dievo meilę, kuri per Kristaus kryžių dovanoja mums naują gyvenimą.
12 val. Meldžiamės už kunigus ir seminaristus, pašvęstojo gyvenimo narius, kad jie drąsiai liudytų Dievo meilę ir bendradarbiaudami tarnautų žmonijai.
16 val. Meldžiamės, kad šeimose – mažosiose namų Bažnyčiose – kiekvienas galėtų augti ir liudyti Dievo meilę.
18 val. Meldžiamės, kad Bažnyčios darbininkai būtų jautrūs visiems ir matytų konkrečių žmonių sielvartus bei džiaugsmus.
Rugsėjo 15 d., ketvirtadienis
ŠVČ. MERGELĖ MARIJA SOPULINGOJI
MOKSLO, UGDYMO IR PADĖKOS DIENA
Meldžiamės su darželių, mokyklų, kolegijų, universitetų bendruomenėmis
Piligrimų sielovadai talkina Raseinių dekanatas
8 val. Meldžiamės, kad krikščioniškąjį ugdymą stiprintų tikėjimo sukaupta išmintis.
9 val. Meldžiame įlieti į mūsų širdis broliškumo dvasios.
10 val. Dėkojame, kad Viešpats gydo kiekvieno sužeisto žmogaus žaizdas.
12 val. Meldžiamės už mokymo ir ugdymo bendruomenes, kad jose būtų skleidžiama Evangelijos dvasia, gerbiamas žmogaus orumas ir unikalumas.
16 val. Meldžiamės už skurdą ir sunkumų patiriančius vaikus ir jaunuolius.
18 val. Dėkojame už gautas atlaidų malones, Dievo ir Jo Motinos Artumą.
PAMALDŲ TVARKA ATLAIDŲ METU
ŠV. MIŠIOS
8 ir 9 val. Apsireiškimo koplyčioje
10 val. Aikštėje
12 val. Švč. Mergelės Marijos litanija ir pagrindinės šv. Mišios Aikštėje
16 val. Apsireiškimo koplyčioje
18 val. Aikštėje
ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
9–21 val. Bazilikoje (7–8 d. ir 12–13 d. visą parą su Marijos radiju)
ROŽINIO MALDA
11.30 val. Aikštėje
14 val. Bazilikoje
15.30 val. Koplyčioje
17.15 val. Nuo Koplyčios į Baziliką
ATGAILOS IR SUTAIKINIMO SAKRAMENTAS
8–19 val. Bazilikoje, Apsireiškimo koplyčioje, Aikštėje
„TURIU TAU LAIKO“ (palapinė aikštės gale)
10–19 val. Budės kunigas (pokalbio ar išpažinties) arba seminaristai, diakonai (pokalbio)
KATECHEZĖS
11.00 ir 17.45 val. Aikštėje
KRYŽIAUS KELIO APMĄSTYMAS
16.00 val. Piligrimystėje nuo Šiluvos šilo iki Apsireiškimo koplyčios (savaitgalį 9.30 val.)
15.30 val. Autobusiukas nuveš žmones nuo Šiluvos parduotuvės aikštelės (savaitgalį 9 val.)
VALANDŲ LITURGIJA (RYTMETINĖ)
9.00 val. Bazilikoje
MARIJOS VALANDOS
9.30 val. Bazilikoje
GAILESTINGUMO VAINIKĖLIS
15 val. Bazilikoje
ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS KALNŲ GIEDOJIMAS
15.15 val. Bazilikoje (Rugsėjo 10 d.)
ŽIBURIŲ PROCESIJA aplink Šiluvą
21 val. (Rugsėjo 10 d.)
VAIKŲ PALAIMINIMAS
Po vakaro šv. Mišių aikštėje
AKATISTAS
10 val. Koplyčioje (Rugsėjo 14 d.)
VIDINIO IŠGYDYMO PAMALDOS
19 val. Aikštėje (Rugsėjo 9 d.)
ATLAIDUOSE KVIEČIAME LAIKYTIS VISŲ SAUGUMO REIKALAVIMŲ
Rugpjūčio 13-oji Šiluvoje: „Marija – saugiausias kelias pas Jėzų.“
Rugpjūčio 13-ąją apsilankiusieji Šiluvos piligriminėje šventovėje ar per tiesiogines transliacijas šventė Marijos dieną.
Katechezė Šiluvos bazilikoje prieš pagrindines pamaldas šią dieną atkreipė dėmesį į santykį su kūrinija, nes artėjo Žolinė, kai šventėme Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir kartu dėkojome Dievui už vasaros pilnatvę su regimais žemiškaisiais vaisiais bei žolynais (maldai už kūriniją popiežiaus Pranciškaus kvietimu bus skiriamas ir laikas nuo rugsėjo 1-osios iki Šv. Pranciškaus Asyžiečio šventės spalio 4-ąją).
„Gamta – pirmykštis Dievo apsireiškimas žmogui“, – kalbėjo katechezėje tema „Įsiklausyk į kūrinijos balsą“ Šiluvos parapijos klebonas kunigas Erastas Murauskas, atkreipdamas dėmesį, jog dėl netinkamo žmonijos elgesio kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina (plg. Rom 8, 22).
Katechezėje aktualiai klausta: kodėl sugebame gamtą valdyti, žemę įdirbti, tačiau nevykdome trečiojo Dievo pavedimo – saugoti ir puoselėti kūriniją?
Kūrinijos sužeistumą, katechezės mintimi, reikia gydyti laiminimu, puoselėjimu. Neįmanoma mylėti kūrinijos, jei žmogus nemyli nei savęs, nei kito, laiko save ar kitą daiktu. Priimti kitus kaip brolius ir seseris, priimti gamtą kaip sesę – tik tada, pasak kunigo E. Murausko, kūrinija bus atgaiva, įkvėpimas. Katechezė užbaigta raginimu melsti išminties mylėti gamtą kaip sesę.
Iškilmingai Eucharistijai už Lietuvą ir labai kenčiančią Ukrainą vėliau vadovavo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ bei kelių vyskupijų kunigai (klausyklose tądien patarnavo Raseinių dekanato parapijų kunigai). Giedojo Šiluvos parapijos choras, vadovaujamas Vytauto Šveikausko.
„Daugybė žmonių aplanko Šiluvos Dievo Motiną. Šis pamaldumas turi išskirtinę reikšmę tikinčio žmogaus gyvenime. Jis veda saugiausiu keliu pas Jėzų Kristų“, – sakė homilijoje kardinolas S. Tamkevičius.
Marija nuolankiu „taip“ jos išrinkimui tapti Dievo Sūnaus Motina įsitraukė į pasaulio išgelbėjimo misiją. Tačiau, homilijos mintimi, jai buvo skirta ir kur kas daugiau – Jėzus Golgotoje pavedė jai savo mylimą mokinį Joną bei visą žmoniją. Ji rūpinasi žmonėmis panašiai, kaip motinos rūpinasi savo vaikų gyvenimu.
„Pavesdami dangiškosios Motinos globai savo gyvenimą, prašykime jos ne tik laikinų žemiškųjų dalykų (nors ir jų galime prašyti), bet visuomet prašykime paties svarbiausio: Marija, išmokyk mane mylėti Jėzų, panašiai, kaip tu jį mylėjai žemiškojo gyvenimo metu, globok ir saugiai vesk į dangiškojo Tėvo namus“, – sakė kardinolas, užbaigdamas savo homiliją.
Visuotinėje maldoje tądien Šiluvoje buvo prašoma Marijos užtarimo žmonijai, kad ji grįžtų prie Dievo, kad Marija globotų Kristaus vynuogyno darbininkus, visus atgailaujančius, vargšus, liūdinčius.
Šiluvos piligriminė šventovė ypač laukia piligrimų Vilties (Ligonių) dieną (ji švenčiama paskutinį mėnesio penktadienį su Vidinio išgydymo pamaldomis) bei švęsti Padėkos už laisvę dieną paskutinį vasaros sekmadienį, rugpjūčio 29-ąją, čia atkeliaujant tradicinėse piligrimų eisenose pėsčiomis nuo Dubysos arba Tytuvėnų.
O rugsėjo 6-osios vakarą pamaldomis prasidės didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai (Šilinės), kuriuose piligrimai laukiami visą aštuondienį, iki rugsėjo 15-osios.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba