Didysis Šeštadienis
„Iš tiesų santykis tarp mūsų (Bažnyčios) ir Kristaus yra panašus į santuoką. Apie tai kalbama Laiško efeziečiams 5-ame skyriuje. Ši sąjunga labai glaudi. Kristus įsipareigoja meilingai rūpintis mumis kaip savo paties Kūnu, maitina mus žodžiu ir Eucharistija, apvalo Krikšto ir Atgailos sakramentais. Mes savo ruoštu nusilenkiame Jo vadovavimui, pasitikėdami Jo meile. Jis yra ne tik mūsų Gelbėtojas, Jis ir mūsų Viešpats. Esame Jam klusnūs ir tarnaujame. Tai nuolatinis, ilgalaikis santykis, todėl jį reikia kasdien atnaujinti. “ Marcellino D’Ambrosio

Didysis Penktadienis
„Kryžius- ne tik pergalingas, bet ir vaisingas. Kristaus meilės akto vaisius buvo išganymas, bet kryžius nesiliauja vesti naujų vaisių per visus amžius. Jeigu Romoje aplankysite šv. Klemenso bažnyčią, pamatysite vieną įspūdingiausią „ amžinojo miesto“ mozaikų: senasis priklausomybės ir mirties įrankis, paskendęs žaliuojančiuose vynmedžiuose ir įvairiausių formų bei dydžių vaisiuose,- pergalės kryžius tapo gyvybės medžiu. “ Marcellino D’Ambrosio


Didysis Ketvirtadienis
„Didįjį ketvirtadienį, naktį prieš savo mirtį, Viešpats Jėzus įvedė stulbinamų pakeitimų į Pesacho vakarienės ritualą. Nesitenkindamas tradiciniu žydišku duonos palaiminimu, Jėzus tarė: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas“ (Mt 26, 26). Geriant trečiąją taurę, vadinamą Laiminimo taure, Jis pasakė: „Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas kuris už daugelį išliejamas nuodėmės atleisti“ (Mt 26-27). Paskui paliepė mokiniams: „Tai darykite mano atminimui“ (Lk 22,19). Būdami klusnūs Gelbėtojo troškimams, šį iškilmingą momentą prisimename ir ypatingu būdu atkuriame Didįjį ketvirtadienį, taip pat ir per kiekvienas šv. Mišias. “ Marcellino D’Ambrosio

37-oji diena
„Mes visi esame prie kažko prisirišę: tai žmonės, vietos, dalykai ir užsiėmimai, kurie leidžia mums patogiai įsitaisyti. Mano gyvenimas gali būti netobulas, bet aš jį gerai žinau. Ir jis yra mano. Per gavėnią Viešpats kviečia mane ne tik kelioms savaitėms atsisakyti deserto, bet atsisakyti savęs. Jis prašo, kad apmirčiau savo planams, savo paties valiai, kad į Jo rankas atiduočiau savo likimą. Beje, būtent tai išreiškia ir Krikštas: „Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus“ (Gal 2, 20).“ Marcellino D’Ambrosio


36-oji diena
„Jėzus žinojo, kad stebuklai, kuriuos Jis darė gydydamas ir laisvindamas vargšus, ligonius ir pavergtuosius, kad žodžiai, kuriuos kalbėjo, ne tik žavėjo, bet ir teikė vilties,- daug kam visa tai buvo palaiminimas. Bet Jis taip pat žinojo, kad yra, kas Jo veiklą priima kaip grėsmę.“ Marcellino D’Ambrosio


35-oji diena
„Dievas negali vesti mūsų į viso gyvenimo nuotykį, jei beviltiškai esame įsitvėrę to, kas, mūsų manymu, padarys mus laimingus, jei nenorime paleisti savo gyvenimo vadžių.“ Marcellino D’Ambrosio


Kristaus kančios (verbų) sekmadienis
„Jis nutaisė savo veidą, kaip titnagas kietą (Plg. Iz 50,7). Išvyko į misiją ir niekas negalėjo Jo sulaikyti. Lėkte perlėkė barjerus, kurie mus ilgam sustabdo kelyje: pajuokos ir kančios baimę, artimiausių bičiulių nusigręžimą. Jis pasiryžo iškęsti nuodėmės geluonį, kad sunaikintų nuodėmę, troško susitikti mirtį, kad ją nugalėtų.“ Marcellino D’Ambrosio


34-oji diena
„Ankstyvojoje Bažnyčioje kryžiaus ženklas buvo išdeginamas krikščionio kūne, taip parodant, kad tas asmuo dabar yra naujo šeimininko nuosavybė ir to šeimininko globojamas. Avinėlio kraujas ant izraelitų durų staktų apsaugojo juos nuo mirties angelo, kuris aplenkė jų namus (žr. Iš 12, 23). Kryžiaus ženklas ant krikščionio byloja tamsos galybėms: „Šalin rankas!“ Jėzus savo mokiniams sako: „Štai aš suteikiau jums galią mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų” (Lk 10,19). Kryžius yra šios galios ženklas.“ Marcellino D’Ambrosio


33-oji diena
„Jeigu norime sekti Jėzumi ir pasiekti tikrąjį šventumą, privalu atsižadėti bet kokio apribojimo, kiek esame pasiryžę duoti ar kam ketiname tarnauti. Tas, kuris yra didžiausias ir panašiausias į Dievą, tikrai nesipuikuos ant žurnalo „Žmonės“ viršelio. Jis įveiks didžiausius atstumus, kad pasiektų nevertuosius ir nedėkinguosius.“ Marcellino D’Ambrosio


32-oji diena
„Biblija skelbia, kad žmonės yra sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Biblijos Dievas- tai bendruomenė Asmenų, kurie vienas kitam amžinai su meile atsiduoda. Šis meilės Dievas yra aukščiausios prabos dailininkas, kuris kuria pasaulį kaip grožio irkilnumo šedevrą.“ Marcellino D’Ambrosio


31-oji diena
„Ar šventumą pasiekti sunku? Ne. Tai tiesiog neįmanoma, bent jau savo pastangomis. Čia ir yra visas virpulys. Dievas kviečia mus į artimą santykį su Juo per Jėzų. Jis apsigyvena mumyse ir įgalina mylėti Jo meile. Malonė- tai Dievo meilė, kuri ateina į mūsų širdį kaip gryna, neužtarnauta dovana, kuri įgalina mus panašėti į Dievą. “ Marcellino D’Ambrosio


30-oji diena
„Išganymo istorija- tai kelionės pasakojimas. Abramas iš civilizacijos iškeliauja į tyrus. Mozė- iš faraono rūmų- į kalną. Izraelio tauta seka Mozės pėdomis ir per dykumą yra vedama į Pažadėtąją žemę. Visos šios kelionės turi kai ką bendra. Kiekvienas keliautojas buvo Dievo įkvėptas ir pašauktas, ir Viešpats juos visus lydėjo. Kelionėje juos keitė. Pasiekus tikslą- laimino. “ Marcellino D’Ambrosio


29-oji diena
„Anot apaštalo Pauliaus, „visų blogybių šaknis yra godulystė“ (1Tim 6, 10). Man labai patinka šv. Augustino meilės apibrėžimas. Jis parodo, kad neteisinga meilė neapsiriboja pinigais. Kai sukurtasis dalykas nebėra priemonė mylėti Dievą, bet pats tampa tikslu, tokia „meilė“ yra stabmeldystė. “ Marcellino D’Ambrosio


Penktasis Gavėnios sekmadienis
„Jėzaus stebuklai evangelijose visada kyla iš Jo užuojautos kenčiantiesiems. Bet Jis visada siekė kai ko daugiau- ne tik padėti gulinčiai priešais Jį ligos aukai. Jo stebuklingi darbai Evangelijoje pagal Joną vadinami ženklais, nes jie rodo už jų slypintį didingesnį dalyką, kurį padarys Jėzus, kad duotų visiems dar daugiau naudos.“ Marcellino D’Ambrosio


28-oji diena
„Yra daug negatyvių įsakymų: „Tu nedarysi…” Bet du svarbiausi įsakymai yra pozityvūs, arba kaip tik liepiantys daryti: „ Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela ir visu protu. <…> Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 22,37-39). Šie įsakymai reikalauja vidinio nusiteikimo kuris pasireiškia išoriniais veiksmais. Jeigu esi alkanas, iš meilės sau atsidarai šaldytuvą arba važiuoji į makdonaldą. Jeigu myli alkaną savo kaimyną kaip save patį, ne tik už jį pasimelsi, ne tik užjausi, bet nupirksi mėsainį ir jam (žr. Jok 2, 14-17). Mylėti Dievą visa širdimi- tai ne tik pagarbiai Jam nusilenkti, o paskui traukti savo keliais. Mylėti Jį- tai pasukti iš kelio kad galėtum parodyti meilę savo artimui ir jam patarnautum.“ Marcellino D’Ambrosio


27-oji diena
„Rūpestingai kartojama Kristaus kančios meditacija yra svarbi, nes Jo kančia- tai visos apreiškimo ir atpirkimo istorijos kulminacija, galutinė dviejų tikrovių- žmogaus nuodėmingumo ir Dievo meilės- sampynos apraiška.“ Marcellino D’Ambrosio

26-oji diena
„Gavėnia- ypatingas metas susiveržti diržus, o sykiu ištirti ir išplėsti savo širdį. Atsisakykite dalies pasaulietinių pramogų- ir liks laiko pamatyti pasaulio reikmes, atsiras laiko melstis ir net pasidarbuoti, kad šios reikmės būtų patenkintos. Papildomas pasninkas šiuo laikotarpiu gali taip pat išlaisvinti lėšas dėl pasaulio vargingųjų.“ Marcellino D’Ambrosio


25-oji diena
„Jeigu kas paprašytų įvardinti pirmąjį palaiminimą, tikriausiai jūs pasakytumėte: „Palaiminti beturčiai dvasia.“ Taip, tai pirmasis palaiminimas Evangelijoje pagal Matą, bet pagal Luką- ne. Evangelistas Lukas pačioje savo evangelijos pradžioje parodo, kad patį pirmąjį palaiminimą ištarė moteris, pripildyta Dvasios, kalbėdama apie kitą Dvasios apgaubtą moterį. Elzbieta apie savo giminaitę Mariją sakė: „Laiminga įtikėjusi.“ (Lk 1,45).“ Marcellino D’Ambrosio

24-oji diena
„Jonas XXIII visada gebėjo atskirti asmenis nuo jų veiksmų ar idėjų ir pripažinti žmogiškąjį kiekvieno asmens orumą. Padrąsinanti šypsena rodė žmonėms, kad jis randa juose tai, kas jį džiugina. Tą Dievo gerumą, kurio negali užtemdyti jų nuodėmės ar politika. Jis labai greitai surasdavo kažką bendro su pašnekovu ir užmegzdavo santykį.“ Marcellino D’Ambrosio


23-oji diena
„Nuolankiesiems nekelia grėsmės nei Dievo didybė, nei šios didybės atspindys kitų talentuose. Tiesą sakant, jų žvilgsnį ir dėmesį patraukia Dievo gerumas- visur, kur tik įmanoma jį rasti.“ Marcellino D’Ambrosio


Ketvirtasis Gavėnios sekmadienis
„Dievas negali mums dovanoti savo gailestingumo, jeigu mes to neprašome. Jei primygtinai norime „nešioti savo pačių naštas“ ir gauti iš Dievo tai, kas prie to priklauso, Jis padarys taip, kaip prašome. Jėzus siūlo mums tapti Jo nuopelnų dangiškojo Tėvo akyse dalininkais. Tad verčiau rinksiuosi tai, ko nusipelnė Jis, o ne aš!“ Marcellino D’Ambrosio


22-oji diena
„Evangelizacija nėra savo idėjų primetimas kitiems. Evangelizuoti- tai leisti jiems pažinti Gerąją Naujieną, kad jie žinotų esą mylimi ir kad jiems yra atleista, o jų gyvenimas prasmingesnis ir perspektyvesnis nei jie kada nors įsivaizdavo.“ Marcellino D’Ambrosio


21-oji diena
„Argi ne Dievas, kuris dabar dėl visų geradarybių iš tavęs irgi pirmiausia reikalauja meilės? Šitokią daugybę brangių dovanų iš jo gavome, o kitų dar viliamės, tad ar nebus mums gėda, jeigu į tai neatsiliepsime vieninteliu dalyku, būtent [artimo] meile? Argi mes atstumsime savo artimuosius, kai jis, būdamas Dievas ir Viešpats, nesigėdi būti vadinamas mūsų Tėvu?“ Marcellino D’Ambrosio


20-oji diena
„Įsigilinę į katalikų tradiciją, pamatysime, kad kontempliatyvioji mistinė malda iš tikrųjų yra įprasta krikščioniškojo gyvenimo dalis, kurią skirta patirti kiekvienam. Tikrai yra vienuolijų, pasišventusių kontempliacijai. Bet yra ir vienuolijų tokių kaip Dievo meilės misionierių seserų kongregacija, kurios ypač atsidavusios gailestingumo darbams. Ar dėl to visi kiti gali pamiršti gailestingumą? Šie išskirtiniai pašaukimai yra tam, kad nuolatos primintų mums visiems tai, kuo esame pašaukti būti ir ką esame pašaukti daryti.“ Marcellino D’Ambrosio


19-oji diena
„Dievas rūpestingai rinkosi tą, kuri bus Jo Sūnaus Motina. Bet Jam tikriausiai tiek pat rūpėjo išsirinkti Sūnaus globėją. Tėvai vaikams perduoda ne vien genus. Jėzui, kaip žmogui, reikėjo augti išmintimi, metais ir malone (žr Lk 2, 52). Juozapui teko didžioji atsakomybės dalis Jį ugdant. Juozapas Jėzui buvo vyro pavyzdys. Iš jo Jėzus daug ko išmoko, taip pat ir dailidės amato, kuriuo vertėsi gyvendamas Juozapo ir Marijos namuose.“ Marcellino D’Ambrosio


18-oji diena
„Ar Jėzus kada nors jautė pyktį tiems, kas troško Jo gyvasties? Be abejo. Teisingas pyktis- tinkamas atsakas į neteisybę. Tokio pykčio reikia, kad jis įkvėptų mums emocinės energijos pasipriešinti neteisybei ir ją įveikti. Prisiminkite, kaip stipriai Jėzus barė fariziejus už jų veidmainystę, kuri pastojo kelią prie gyvenimą teikiančios Jo tiesos. “ Marcellino D’Ambrosio


17-oji diena
„Dievas, kurį Jėzus vadina Tėvu, rūpinasi mumis ir mus labai gerai pažįsta. „Jūsų net visi galvos plaukai suskaityti“ (Mt 10, 30). Jėzus liepia mums prašyti „kasdienės duonos“, tai yra visko, ko reikia mums fiziškai ir dvasiškai augti.“ Marcellino D’Ambrosio


Trečiasis Gavėnios sekmadienis
„Kai išvartė pinigų keitėjų stalus (žr. Jn 2, 13-25), Jėzus įvykdė Raštus ir aiškiai parodė, kad mesijinis laikas jau čia pat. Nebus įprastinio verslo. Nebus nykaus požiūrio į religiją. Metas gyvajam tikėjimui, o ne religiniam įsitikinimui. Uolumas dėl Dievo namų Jėzų graužte graužė, Jis buvo pasiryžęs ir žmoguje uždegti uolumo ugnį.“ Marcellino D’Ambrosio


16-oji diena
„Gavėnia yra metas, kai galime peržiūrėti savo mitybą ir kažką keisti. Pirmiausia atsisakykime nesveiko maisto, nuo kurio tik išsipučiame. Nebežiūrėkime į traškučius, gruzdintas bulvytes, mėsainius ar kokakolas, kurie išsunkia mūsų pinigines ir energiją, nuo jų daromės mieguisti ir tingūs. O kaip dėl ilgų valandų prie radijo, televizoriaus ar socialinių medijų? Mūsų galvose nuo jų tiek triukšmo, kad nepajėgiame atsisėsti, nurimti ir klausytis Dievo. Išjunkite žiniasklaidos priemones bent valandėlei.“ Marcellino D’Ambrosio


15-oji diena
„Mušdamiesi į krūtinę atsiribojame nuo fariziejaus ir stovime, o tiksliau- lenkiamės kartu su muitininku, pripažindami savo nevertumą prieš pagarbią baimę keliantį gyvojo Dievo didingumą ir tobulą Jo šventumą. Tai nėra panieka sau, tai tiesiog nuolankumas. O nuolankumas yra sąlytis su tikrove.“ Marcellino D’Ambrosio

14-oji diena
„Man adoracija- lyg dvasinės saulės vonios. Ateinu į Viešpaties artumą ir maudausi sveikuose Teisingumo Saulės spinduliuose. Per visą gyvenimą ne sykį adoravau Švenčiausiąjį, gavau ne vieną didžiulę malonę, ne viena rimta žaizda buvo išgydyta. Viešpats panaudojo šiuos momentus nuostabiai man vadovaudamas. Būtent priešais Švenčiausiąjį Sakramentą atradau savo pašaukimą būti teologu.“ Marcellino D’Ambrosio


13-oji diena
„Ankstyvojoje Bažnyčioje gavėnia buvo laikas, kai krikščionių dėmesys krypo ne tiek į save, kiek nuo savęs. Tai buvo ne tik asmeninio, bet ir visos Bažnyčios augimo metas.“ Marcellino D’Ambrosio

12-oji diena
„Nepažinti Rašto- tai nepažinti Kristaus!“- V amžiuje tvirtino šv. Jeronimas, Bažnyčios tėvas ir mokytojas. Būtent todėl Katalikų Bažnyčios liturgija yra kupina Šventojo Rašto. Imkime kas ir sekmadienio šv. Mišias. Pradžioje- garsiai skaitomi sotūs Šventojo Rašto gabalai (du skaitiniai, psalmė ir Evangelija). O kur dar
atliepai ir įvairios maldos, paimtos iš Šv. Rašto: Sanctus (žr. Iz 6,3 ir Ps 118, 26), „Tėve mūsų“ (žr. Mt 6,9) ir Gloria (žr. Lk, 2,14).“Marcellino D’Ambrosio


11-oji diena
„Išvaizda gali būti apgaulinga. Juk Jėzus buvo tik dar vienas galilėjietis. Jo rankos- sudiržusios, kaip ir bet kurio kito darbininko. Nazareto žmonės pažinojo Jo motiną. Kai kurie net prisiminė vyrą, kurį visi laikė Jo tėvu. Tačiau, kai Jėzus užlipo ant Taboro kalno su trimis artimiausiais savo mokiniais, Jo išvaizda pasikeitė. Jo dievystės šlovė staiga tapo regima, prasišvietė pro Jo žmogystę, apakindama apstulbusius apaštalus (žr. Lk 9, 28-36).“
Marccellino D’Ambrosio


Antrasis Gavėnios sekmadienis
„Gerai žinodamas, kad pabūgs apaštalai, išvydę Jo nukryžiavimo siaubą, Viešpats Jėzus davė jų lyderiams vilties viziją, kad juos stiprintų. Jis užlipo su trimis apaštalais ant Taboro kalno ir pagaliau pasirodė toks, koks Jis iš tikrųjų yra (žr. Mt 17, 1-9). Laukiant prikėlimo šlovės, pasaulio Šviesa suspindėjo akinamu dievystės baltumu. Jį paliudijo Įstatymas ir Pranašai per Mozę ir Eliją. Sugriaudėjęs Tėvo balsas patvirtino, kad Jis tikrai yra Jo mylimasis Sūnus. Šventoji Dvasia buvo apreikšta kaip shekinah- šlovės debesis, kuris kadaise vedė izraelitus per dykumą. Atsimainymas- tai scena, kuri paskelbia visą Evangeliją, Gelbėtojo atneštą Gerąją Naujieną apie pašlovintą gyvenimą, kuris niekada nesibaigs.“
Marccellino D’Ambrosio


10-oji diena
„Bet kodėl Jis atidavė save kaip maistą? Kad galėtume tapti tuo, ką valgome. Kad galėtume augti šventumu, tobuliau mylėti dieviškąja meile, kurią vadiname caritas. Gailestingumas- dieviškosios meilės caritas virsmas, susidūrus su kančia. […]
Štai keli dalykai, kuriuos dera atsiminti, kalbant apie gailestingumo darbus Bažnyčioje:
1. Gailestingumas yra kiekvienam.
2. Gailestingumas sumažina kančią, o kančia būna visokia.
3. Gailestingoji meilė prasideda namuose.
4. Gailestingoji meilė negali baigtis namuose.
5. Gailestingumas ne visada yra patogus.
6. Gailestingoji meilė- ne tas pats kas socialinis darbas.
7. Gailestingumas niekada nebūna globėjiškas.“
Marccellino D’Ambrosio


9-oji diena
„Altoriaus Sakramente Jėzus nieko nuo mūsų nenuslepia. Jis atiduoda mums visą savo esatį, savo žmogystę ir dievystę, ir net slėpiningąją dieviškąją Trejybės meilę- agapę, tą pasiaukojamą meilę, kuri įgalina Jėzų ir šventuosius mylėti neskaičiuojant, kiek tai kainuos, mylėti iki galo.“ Marccellino D’Ambrosio


8-oji diena
„Jėzaus Kalno pamokslas ko gero yra žymiausias visų laikų pamokslas. Taip pat puikiai žinomos ir pirmosios to pamokslo eilutės. Jau du tūkstančiu metų jos vadinamos „Palaiminimais“ (žr. Mt 5,1-12). Devyniose trumpose eilutėse Jėzus piešia dvasiškai sėkmingą žmogų, kuris yra iš tikrųjų laimingas, kuriam sekasi, kurio padėtis leidžia jam patirti tobulą laimę ir džiaugsmo pilnatvę. Tai ir yra palaima.“ Marccellino D’Ambrosio


7-oji diena
„Dažnai girdžiu žmones sakant, kad jie nenori varginti Dievo dėl savo menkų reikmių ir rūpesčių. Juk Jam reikia rūpintis daug svarbesniais dalykais, pavyzdžiui, tvarkyti visatą. Tačiau Naujasis Testamentas parodo Dievą kaip uolūną. Jėzus ne tik dažnai ragina mus prašyti, ko reikia: „Prašykite ir gausite“ (Lk 11, 9), bet ir pagiria tokius žmones, kaip Baltrimiejus, kurie prašo garsiai, net įžūliai (žr. Mk 10, 46-52) .“ Marccellino D’Ambrosio


6-oji diena
„Likus keliems mėnesiams iki mirties šv. Jonas Paulius II nustebino pasaulį paskelbdamas Eucharistijos metus. Kodėl net visus metus? Nes Eucharistija, anot šv. Tomo Akviniečio, yra sakramentų sakramentas. Visuose sakramentuose Kristus duoda mums perkeičiančią savo malonės galią, kurią vadiname „malone.“ Bet Eucharistijoje- ir tik Eucharistijoje- Jėzus duoda mums dar daugiau. Jis duoda mums visą save- Kūną ir Kraują, sielą ir dievystę.“ Marccellino D’Ambrosio


5-oji diena
„Kartą vienuolis man pasakė, kad didžiausia šiuolaikinio pasaulio nuodėmė- ne jo gašlumas, bet perdėtas aktyvumas. Gyvename labiausiai išsiblaškiusioje, į karštligišką veiklą pasinėrusioje visuomenėje. Kyla pagunda manyti, kad esame geri katalikai, nes Dievas yra mūsų gyvenimo dalis, ir jausti, jog nusipelnėme ovacijų, nes kartkartėmis į Jį pažvelgiame bent akies kampučiu.“ Marccellino D’Ambrosio


Pirmasis Gavėnios sekmadienis
„Reikėjo dar didesnio išganymo akto, kuris būtų radikalesnis ir prasiskverbtų iki pačios blogio šaknies. Pats Dievas ateina į mūsų pasaulį kaip žmogus ir stoja į grumtynes su melo tėvu. Pirmiausia, parodant, kad nuodėmės sunaikinamos, Jėzus panardinamas vandenyse, nors Jis pats neturi jokios nuodėmės. Paskui išeina į dykumą nusitaikyti į nuodėmės agentą.“ Marcellino D’Ambrosio

4-oji diena
„Nors būtent mes esame už viską skolingi Dievui, Jis viską paaukoja už mus. Mūsų meilė Jam tėra menkas nesustabdomos Jo meilės mums aidas. „Jeigu jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus,- kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su Juo?! (Rom 8, 32).“ Marccellino D’Ambrosio


3-oji diena
„Taip prasidėjo apgaulinga reklamos kampanija, kuri tęsiasi iki šios dienos,- mirties glamūrizacija. Tai ir yra nuodėmės darbas, todėl Dievas sako: „To nedarysi!“ Jis yra ne irzlus dorovės sergėtojas, bet mylintis Tėvas. Jis mus pažįsta ir myli labiau, negu mes patys save pažįstame ir mylime. Taigi, Jis elgiasi taip, kaip bet kuris tėvas, perspėdamas vaiką: „Neliesk viryklės, nudegsi.“ „Nežaisk aukštai ant laiptų- gali nukristi ir nusisukti sprandą.“ Marccellino D’Ambrosio

2-oji diena
„Vidutinis amerikietis žiūri televiziją apie dvidešimt valandų per savaitę. Kai nežiūrime televizijos, būname prisijungę prie interneto, vartojame internetinę žiniasklaidą ar klausomės muzikos per „iPodus“ ar „iPadus“. Tad ar turėtume stebėtis, kad mūsų vertybės atspindi pramogų verslo ir žiniasklaidos skleidžiamas vertybes? Juk esame tai, ką valgome.“ Marcellino D’Ambrosio


1- oji diena
„Gavėnia reiškia atgailą. Vienas iš atgailos apibrėžimų- „nusižeminimas prieš Dievą“. Nors atsisakome Senojo Testamento ašutinės, gavėnios laikotarpį, parodydami nusižeminimą, pradedame su pelenais ant kaktos.“
„Nusižeminti įmanoma tik laisviesiems. Tie, kas yra užtikrinti Tėvo meile, kaip Jėzus, tiems nereikia įspūdingų ceremonijų nei žmonių pataikavimo. Jie žino, kas esą, iš kur ateina ir kur link nueina. Nevertina savęs pernelyg rimtai ir gali iš savęs pasijuokti. Išdidieji negali. Atkreipkite dėmesį į žodžių „Nuolankumas“ (humility) ir „Humoras“ (humor) taip pat ir „Žmogiškas“ (human) panašumą. Būti nuolankiam- tai teisingai save vertinti. Būti žmogumi- tai būti sukurtam pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Apdovanotam orumu ir didinga lemtimi. Bet būti žmogumi- tai taip pat būti kūriniu, o ne Kūrėju. Turėti ribas, kurias reikia pripažinti ir gerbti. „Atmink, žmogau, kad dulkė esi ir į dulkę pavirsi.” Atkreipkite dėmesį, kad žodis „Nuolankumas“ (humility) panašus į žodį „Humusas” (humus).“ Marcellino D’Ambrosio


Pradedame keturiasdešimties dienų Gavėnios laikotarpį ruošiantis Viešpaties prisikėlimo šventei.
Kviečiame šį laiką išgyventi giliau. Kasdien Šiluvos svetainėje rasite vis naują apmąstymą/ pasiūlymą, kaip galima būtų giliau ir prasmingiau ruoštis Prikėlimo šventei. Galbūt nereikia įvykdyti kiekvienos dienos pasiūlymo, tačiau galbūt kuris vienas pasiūlymas prakalbės ir bus tas pasiūlymas, kuris padės giliau išgyventi šį laiką. Kasdieniuose apmąstymuose keliausime su Marccellino D’Ambrosio knyga „40 dienų, 40 kelių. Naujas požiūris į Gavėnią“. Norint keliauti su pilnais šios knygos apmąstymais, kviečiame ją įsigyti, o taip pat ją galima rasti ir Šiluvos piligrimų centre.