KANONINIS PASAKOJIMAS APIE ŠVČ. MARIJOS BAZILIKOS PASTATYMĄ ROMOJE
Popiežiaus Liberijaus laikais Romoje gyveno kilmingas vyras vardu Jonas ir jo žmona, kilminga ponia, kurie neturėjo vaikų, kuriems galėtų palikti savo turtą. Tada jie prisiekė, kad švenčiausią Dievo Motiną paskelbs savo paveldėtoja, ir nuoširdžiai prašė jos, kad ji kokiu nors būdu jiems praneštų, kokiam dieviškam darbui ji norėtų, kad pinigai būtų išleisti. Šventoji Mergelė Marija maloningai išklausė jų maldas ir nuoširdų troškimą ir stebuklingu būdu patvirtino jiems savo valią.
Rugpjūčio 5 dieną, kai Romoje vasaros karštis tampa nepakeliamas, dalis Eskvilino kalno, tą naktį buvo padengta sniegu. Tą pačią naktį Dievo Motina atskirai pasirodė Jonui ir jo žmonai sapne ir pasakė jiems, kad toje vietoje, kurią ryte jie turėtų pamatyti padengtą sniegu, jie turėtų pastatyti bažnyčią, skirtą Mergelės Marijos vardui, nes tai buvo būdas, kuriuo ji pasirinko, kad trokštantieji padarytų ją savo paveldėtoja. Jonas nuėjo ir papasakojo apie tai popiežiui Liberijui, kuris pareiškė, kad jam taip pat buvo pasirodęs panašus sapnas. Todėl šis atėjo su iškilminga kunigų ir tikinčiųjų procesija prie sniegu padengto kalno ir toje vietoje nubrėžė bažnyčios planą, kuri buvo pastatyta už Jono ir jo žmonos pinigus. Vėliau ją atstatė Sikstas III. Iš pradžių ji buvo vadinama įvairiais pavadinimais, kartais Liberijos bazilika, kartais Šv. Marijos prie Prakartėlės bažnyčia. Tačiau, kadangi Romoje yra daug bažnyčių, pavadintų Šventosios Mergelės Marijos vardu, o ši bažnyčia pranoksta jas visas tiek garbe, tiek dėl ypatingo ženklo, kuriuo ji buvo pašventinta, ji tapo vadinama Didžiąja Švč. Mergelės Marijos bazilika. Jos pašventinimo atminimas kasmet minimas šventės dieną, pavadinta pagal nuostabų sniego kritimą, kuris įvyko tądien.
(Šv. Pijaus V Brevijorius, 1570 m.)
Rugpjūčio 5 d. – Marijos Snieginės minėjimas Šiluvoje
Rugpjūčio 5 d. Bažnyčia iškilmingai mini Švč. Mergelės Marijos (Didžiosios) bazilikos Romoje pašventinimo metines – liaudiškai vadinamą Marijos Snieginės švente. Tai seniausia ir didingiausia Dievo Gimdytojos garbei skirta šventovė Vakarų krikščionybės pasaulyje, liudijanti Dievo Tautos meilę ir pasitikėjimą Mergele Marija.
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, popiežiaus Pranciškaus sprendimu, yra paskelbta dvasine Marijos Didžiosios bazilikos dukterimi, turinti teisę teikti visas dvasines Romos šventovės malones.
Kviečiame šią ypatingą dieną švęsti kartu Šiluvoje ir pelnyti visuotinius atlaidus.
Šventės programa – rugpjūčio 5 d., Šiluvos bazilikoje:
- 11. 30 val. – klausoma išpažinčių
- 11. 30 val. – Rožinio malda
- 12. 00 val. – šventosios Mišios
Norint gauti visuotinius atlaidus, kviečiame:
- Būti atlikus išpažintį (bent aštuonias dienas iki šventės) bei pasiryžti vengti nuodėmių.
- Švęsti Eucharistiją ir priimti Komuniją.
- Pasimelsti popiežiaus intencija – sukalbant „Tėve mūsų“ ir Tikėjimo išpažinimą.
Šiluvos Šventovė, liudijanti neblėstančią Dievo Motinos meilę ir globą, bei Visuotinės Bažnyčios grožį, laukia jūsųǃ
Naktinė adoracija Šiluvoje su „Marijos radiju“
Kviečiame jus į naktinę Švč. Sakramento adoraciją – rugpjūčio 12 d. Šiluvos bazilikoje, drauge su „Marijos radiju“.
Visi, kurie dalyvaus adoracijoje ir registruosis su kodu MARIJOS RADIJAS, gali pasinaudoti ypatingu pasiūlymu nakvynei Jono Pauliaus II piligrimų namuose:
-
Vienvietis kambarys – tik 15 Eur
-
Dvivietis kambarys – vos 10 Eur asmeniui
-
Pusryčiai – visiškai NEMOKAMAI!
Registracija būtina – rašykite el. paštu:
jono.pauliaus.namai@siluva.lt
Ligonių diena Šiluvoje
Naujosios Jeruzalės šlovės atspindys Šiluvoje
„Ir išvydau šventąjį miestą – naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo išsipuošusi kaip nuotaka savo sužadėtiniui. Ir išgirdau galingą balsą, skambantį nuo sosto: „Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais.“ (Apr 21, 2-3), - šiuo vaizdiniu prasideda paskutinieji Apreiškimo Jonui pasakojimai. Po blogio, kuris nuolat įgyja žvėriškų padarų formas, po gerųjų persekiojimo ir tautų blaškymosi, - prasideda nauja epocha. Žemiškąjį miestą, - netobulą, suteptą, išniekintą, - pakeičia dangiškasis, - Naujoji Jeruzalė, kuri spindi kaip nuotaka ir nieko kas sutepta joje nėra. Šiame naujame mieste nebus Šventyklos, nes nebereikės vietos, kurioje būtų galima patirti susitikimą su Sacrum, nes pat miestas bus šventas ir pilnas Dievo šlovės, - jis pats bus šventykla.
Naujosios Jeruzalės vaizdinys visuomet veikė krikščioniškąją vaizduotę ir skatino ilgėti miesto, kuriame bus regima Dievo šlovė. Nuo ankstyvųjų viduramžių, bažnyčių pastatai simbolizavo Naująją Jeruzalę, - vietą, kur jau iš anksto patiriama tai kas bus Laikų pabaigoje. Neveltui sakralioji architektūra kartu su skulptūra ir daile, kūrė erdvę, kuri perkelia iš kasdienybės profanum į mysterium sacrum, - sugrąžina prarastąjį Rojų.
1924 m. pabaigta architekto A. Vivulskio Šiluvos Apsireiškimo koplyčia yra tobulas modernaus meno bandymas atskleisti dangiškosios Jeruzalės šlovę.
Vivulskio viziją atskleisti ir naujai interpretuoti pabandė architektas Kęstutis Vaikšnoras ir menotyrininkas dr. Kastytis Rudokas, sukūrę konceptualios architektūros projektą „Kubas“, kuriame pabrėžiamas koplyčios eschatologinis vaizdinys. Pirmasis pastato tarpsnis tarsi apgaubiamas Naujosios Jeruzalės reginiu, kurį įkvėpė Apreiškimo knygos 21 skyrius.
Regime permatomą ir balta bei aukso spalva žėrintį kūbą, kuris primena ir pranašo Ezechielio regėta Dievo Sosto viziją: „Aukščiau to, kas atrodė kaip jo juosmuo, regėjau spindesį tartum gintaro, kaip žėrinčios ugnies. O žemiau to, kas atrodė kaip jo juosmuo, regėjau tartum ugnį, su blizgančia pašvaiste visur aplinkui.“ (Ez 1, 27) Kūbo forma tai tiesioginė nuoroda į apaštalo Jono viziją: „Miestas išdėstytas keturkampiu; jo ilgis ir plotis lygūs. Jis išmatavo miestą mastu ir rado dvylika tūkstančių stadijų. Jo ilgis, plotis ir aukštis lygūs.“ (Apr 21, 16) Tobula forma, sudaryta iš vienodų matmenų yra nuoroda į Dievo tobulumą, kuriame nėra jokių priešybių ir disharmonijos. Miestą sudaro dvylika pamatų iš dvylika brangakmenių ir dvylika vartų, - tai dvylika Izraelio giminių, į kurias dabar įeina visos tautos – 12 pamatų, 12 vartų, gaunasi skaičius 144, kuris kartu yra nuoroda į 144 000 išrinktųjų, kurie galės įžengti į Naująją Jeruzalę. Į šį miestą bus sugabenti visų tautų lobiai, todėl architektūrinio projekto autoriai panaudojo spindinčią aukso spalvą.
Sakoma, kad Apreiškimo knyga yra pati sunkiausia ir klaidingiausiai perskaitoma knyga, tačiau vizos didžios vizijos nėra lengvos. Esame traukiami Naujosios Jeruzalės slėpinio, ieškome jo atšvaitų mūsų sakraliose erdvėse. Tegul šis konceptualios architektūros projektas „Kubas“, pažadina troškimą išgyventi visa pranokstantį dievybės įsiveržimą, kuris patiriamas esant Jo Šventovėje.
Kun. Robertas Urbonavičius
Mary's Day in Šiluva
8 val. šv. Mišios.
9 val. šv. Mišios.
7 val. šv. Mišios (užbaigiant naktinę adoraciją).
10 val. šv. Mišios.
11 val. katechezė diak. Arūnas Kučikas
11.30 val. Švč. Sakramento adoracija. Rožinio malda.
12 val. iškilmingos šv. Mišios.
13.30 val. Švč. Sakramento adoracija (iki 16 val. ).
14 val. Rožinis.
15 val. Gailestingumo vainikėlis
Pirmasis mėnesio šeštadienis, skirtas Nekaltajai Švč. M. Marijos Širdžiai
Liepos pirmąjį šeštadienį vėl kviečiame į Šiluvą. Švč. Mergelė Marija Šiluvoje mūsų laukia!
Atlikdami pirmuosius šeštadienius mes ne tik ypatingai pagarbiname Nekaltąją ir Sopulingąją Marijos Širdį, ne tik įvykdome Fatimos Dievo Motinos nurodymą melstis už nusidėjėlių atsivertimą, bet ir maldaujame Viešpatį Rusijos atsivertimo bei pažadėtojo Nekaltosios Marijos Širdies triumfo. Norint gauti šias didžiules malones, reikia:
- prieiti sakramentinės išpažinties. 1926 m. vasario 15 d. seseriai Liucijai apsireiškė Kūdikėlis Jėzus. Sesuo paklausė, ar išpažintį galima atlikti iki aštuonių dienų prieš pirmą šeštadienį. Jėzus atsakė: „Taip, ir netgi ilgiau, svarbu, kad tie, kurie mane priima, būtų malonės būklėje ir kad turėtų ketinimą atsilyginti Nekaltajai Marijos Širdžiai“;
- vertai ir pagarbiai priimti Šv. Komuniją. Ją reikia priimti būtinai pirmaisiais mėnesio šeštadieniais ir penkis kartus be pertraukos – dėl kokių nors priežasčių praleidus Komuniją, reikia pradėti skaičiuoti iš naujo;
- užtenka sukalbėti vieną Rožinio dalį (penkis slėpinius);
- reikia (atskirai nuo Rožinio) bent 15 minučių apmąstyti vieną Rožinio slėpinį arba net keletą iš jų;
- Visą tai reikia daryti su intencija permaldauti ir paguosti Nekaltąją Marijos Širdį, žeidžiamą nuodėmių ir abejingumo.
LIEPOS 5 D., ŠEŠTADIENIO, PROGRAMA:
9.30 Švč. M. Marijos Valandų giedojimas Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje
- 00 Holy Mass ir Nekaltosios Marijos Širdies litanija, Pasiaukojimo Nekaltajai Marijos Širdžiai aktas bazilikoje
11.00 Švč. M. Marijos Skausmų vainikėlis ir ŠMMD pasiaukojimo atnaujinimas Švč. M. Marijos Apsireiškimo koplyčioje
12.45 Savų suneštinių pietūs/užkandžiai Piligrimų centre
13.15 Šiluvos Švč. M. Marijos draugijos kapeliono kun. R. Urbonavičiaus Konferencija Piligrimų centre ir/arba asmeninės maldos laikas šventovės erdvėse
14.00 Rožinio malda Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje.
Kviečiame kuo gausiau visus dalyvauti!
Ses. Pranciška FDCJ
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugijos pirmininkė
Ligonių diena Šiluvoje
Konceptualios architektūros projektas įkvėptas Šiluvos
Lietuvoje nėra įprasta kurti konceptualios architektūros projektus, kurie inspiruojami mąstymo, kūrybinės jungties, architektūros sąsajų. Paprastai šie projektai yra idėjinės architektūros atributai, apmąstant ribines temas, nesikoncentruojant į materialųjį pastato įgyvendinimą.
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčios architekto Antano Vivulskio kūrybai būdinga kalbėti apie Dangaus karalystės buvimą jau čia, žemiškojoje realybėje. Todėl žvelgdami į šią koplyčią matome taip harmoningai susietus itin skirtingus architektūrinius ir net kultūrinius žanrus. Neabejotinai, architektūriniu požiūriu tai – šedevras, vertas pažymėti Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo įvykį.
Projektu „Kubas“ siekiama parodyti rodos nesutaikomų skirtybių: konceptualiosios ir realiosios architektūros, amžinybės ir laiko, transcendencijos ir fizinės realybės, galop Dievo ir žmogaus tarpuskvarbos momentą. Todėl centrine projekto ašimi tampa genialaus architekto Antano Vivulskio (1877-1919) suprojektuota Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireikšimo koplyčia ir jos pirmasis tarpsnis apsiaustas kubo formos struktūra. Objektas su kuriuo dirbama pasirenkamas neatsitiktinai – čia 1608 metais įvyksta Švč. Marijos apsireiškimas, kas tapo kertiniu įvykiu apibrėžiančiu tiek miestelio, tiek ir daugelio Lietuvos tikinčiųjų kartų identitetą.
Stebuklo realumas Šiluvoje tampa atspirties tašku projektu „Kubas“ kalbėti ne apie linijinį laiką, bet veikiau apie laiko pilnatvės galimybę. „Kubas“ čia žymi eschatologinį miestą – Naująją Jeruzalę, ir jame tekantį laiką –t.y. laikų pabaigą, kurioje pasaulio istorija kaip tik nesibaigia, bet yra įimama į amžinybės būklę. Išlieka visa, kas yra sukurta žmogaus, tik jau permainyta į visiškai gerą ir tobulą būtį vykstančią nuolatiniame, amžiname ir pilname „dabar“.
Žmogaus ir Dievo bendrakūra čia atskleidžiama per realios A. Vivulskio architektūros ir architekto Kęstučio Vaikšnoro sugeneruoto kubo reprezentuojančio Naujosios Jeruzalės būtį, persipinymą – tarsi superpozicijoje esančią visišką prieštarą ir kartu visišką bendrumą. Iš pirmo žvilgsnio sunku atskirti, ar projektu siekiama realaus fizinio jau egzistuojančio pastato perkeitimo, ar apsiribojama tik koncepcinės architektūros žanru.
Toks žaismas dviprasmybe puikiai perteikia dvasiniu realizmu grįstą miestelio identitetą. Kita vertus, šalia itin turtingos simbolikos, kurią naudojo savo architektūrinėje kalboje A Vivulskis, Naujosios Jeruzalės būtis, tiek ir pats kubas jau buvo stipriai nujaučiami. Tačiau tai, kas buvo paremta vien intuicija – dabar tampa paryškinta ir virsta į savotišką komunikacinę žinią tiek katalikiškam pasauliui, tiek sekuliariajam piligrimui ieškančiam skvarbaus kultūrinio sukrėtimo.
VšĮ Šiluvos piligrimų centro informacija
Paroda "Nematytas Nekrošius" Šiluvoje
Nadeždos Gultiajevos fotografijos
Parodą pristato Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus skyrius „Meno fortas“
Parodos kuratorius: Audrius Jankauskas
Parodos architektas: Marius Nekrošius
Parodos vieta ir partneris: VšĮ Šiluvos piligrimų centras
Parodos data: 2025 m. birželio 26 d. – 2025 m. rugsėjo 22 d.
Daugelis pažinojo Eimuntą Nekrošių kaip didį menininką. Sklandė legendos apie jo niūrų būdą, reiklumą sau, artistams, kolegoms, visiems, kas būdavo aplink. Dažnai tas profesinis reiklumas, susikaupimas keldavo baimę, įtampą. Bet tie, kas dirbo ar buvo su Eimuntu ilgesnį laiką, juto ir visai kitą šio kūrėjo, žmogaus dimensiją. Režisierius pasižymėjo subtiliu humoro jausmu, krėsdavo pokštus pačiose netikėčiausiose situacijose, fantazuodavo įvairiausiomis temomis. Eimuntas Nekrošius tarsi vertybinė siena sugebėdavo atskirti kas nereikšminga ir suteikti žmogui tikėjimo savo jėgomis. Paprastu tylėjimu, žodžiu, poelgiu, buvimu... Jis buvo ir puikus tėvas, vyras, senelis, draugas.
Nadeždos Gultiajevos fotografijose bandyta atrinkti tas gyvenimo ir kūrybos akimirkas, kuriose Eimuntas Nekrošius – nematytas, paprastas, keistas, šmaikštus. Vienas ar apsuptas gamtos, jam artimų žmonių.
Ši paroda – tai ir prisiminimas, ir tam tikra vizualinė poetinė kelionė per kelerių pastarųjų metų susitikimus, darbus, buvimą kartu. Tiems, kas pažinojo Eimuntą, galbūt paroda bus šiltas prisiminimas, tiems, kam jis atrodė neįveikiama uola, tai bus užuomina, kad visi mes esame žmonės, turintys savo silpnybių, o kartais mūsų nematomoji pusė yra iškalbingesnė už tą fasadą, kurį bandome susikurti būdami čia ir dabar.