Taikos siekio diena Šiluvos atlaiduose tradiciškai rengiama rugsėjo 8-ąją Bažnyčiai švenčiant Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilmę. Šiluvos Marijos motiniškam rūpesčiui pavedamas taikos malonės prašymas iki karinių konfliktų susipriešinančiame pasaulyje ir visai netoli nuo Lietuvos sienų, ypač skaudžiai kenčiančioje Ukrainoje.

Ši diena atlaiduose buvo švenčiama su malda už Tėvynei tarnaujančią Lietuvos kariuomenę ir NATO sąjungininkus, krašto apsaugos savanorius ir šaulius, visus, kuriems brangi taika, kurie renkasi sutarimo, maldos kelią per neramumų laiką.

Mergelės Marijos Gimimo iškilmės Eucharistija pilnutėlėje Šiluvos aikštėje buvo aukojama už Lietuvos kariuomenę ir visus taikos saugotojus, joje dėkota už taikos dovaną, melsta, kad Kristus stiprintų ir naujai kurtų vienybę tarp žmonių.

Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, sveikindamas piligrimus mūsų kraštui ypač brangioje vietoje, kur apsireiškė Mergelė Marija, atkreipė dėmesį, jog mes tikime, kad Lietuvos laisvė ir Nepriklausomybė buvo išmelsta Šiluvoje. To melsti atkakliai ir drąsiai keliaudavo visaip sovietmečiu drausti tikinčiųjų žygiai.

Šiluvoje rugsėjo 8-ąją buvo pasveikinti Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnora, generolai, karininkai, puskarininkiai, kariai, savanoriai, partizanai, Lietuvos šaulių sąjunga, Krašto apsaugos ministerijos departamentų ir tarnybų direktoriai, darbuotojai, taip pat išleistieji į atsargą, tarnyboje žuvusiųjų ar sužeistųjų artimieji.

Ši palaiminta maldos valanda per tiesiogines transliacijas iš Šiluvos aikštės kaip ir kasdien arkivyskupijos kanalais bei „Marijos radiją“ nešė Lietuvai didesnę, sutarimo, taikos, ramybės viltį.

Eucharistijos liturgijai vadovavo ir homiliją pasakė Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštalinis administratorius, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Koncelebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, vyskupas Saulius Bužauskas, procesijoje prie altoriaus atėję per 50 kunigų, tarp jų mūsų kariuomenės kapelionai, svečias karo kapelionas iš Čekijos. Patarnavo diakonai Nerijus Čapas OFS ir Audrius Jesinskas.

Homiliją pasakęs arkivyskupas G. Grušas pabrėžė Dievo plano slėpiningumą Mergelės Marijos gyvenime. Taip veikia Dievo Apvaizda: ne viską suprantame, bet galime pasitikėti net ir nematydami viso paveikslo.

„Šv. Paulius šiandien sako: „Viskas išeina į gera mylintiems Dievą“ (iš Rom 8, 28). Tai vieni iš ir labiausiai paguodžiančių, bet ir dažnai nesuprantamų Šventojo Rašto žodžių. Jie nereiškia, kad viskas, kas mums atsitinka, savaime yra gera. Karas, okupacija nėra gėris. Išdavystė, liga, netektis ar smurtas nėra gėris. Tačiau Dievo malonė yra stipresnė už blogį. Dievas gali netgi iš to, ko pats nenorėjo ir ko žmogus neturėjo daryti, išvesti į atgimimo, ištikimybės ir išganymo kelionę. Jėzaus geneaologija Evangelijoje tai parodo labai konkrečiai. Joje matome ne tik didingus vardus ir gražias istorijas. Joje yra silpnumo, nuodėmės, konfliktų, tremties, neišsipildžiusių lūkesčių. Vis dėlto per visą šią netobulą istoriją iki pat Kristaus eina Dievo pažadas“, – kalbėjo arkivyskupas, pabrėždamas: blogis negali sugriauti išganymo plano. Ten, kur žmogus mato tik pralaimėjimą, Dievas rengia prisikėlimo pergalę.

Homilijos mintimis, Marija todėl yra pasitikėjimo mokytoja. Ji nežinojo visko, kas jos laukia, tačiau jos visas gyvenimas buvo ta pati laikysena: „Tebūna man pagal tavo žodį.“ Šiandien svarbu melsti tokio pasitikėjimo Dievu, kaip Juo pasitikėjo Marija.

Arkivyskupas G. Grušas atkreipė dėmesį, jog Šiluvos istorija taip pat primena, jog Dievas veikia per sunkumus. Šiluva mūsų tautai tapo ištikimybės ženklu. Žmonės čia meldėsi, kai negalėjo pakeisti politinių aplinkybių, tačiau neleido, kad jų širdyse būtų sunaikinta viltis. Malda saugojo atmintį, tikėjimą, vidinę laisvę.

„Šiandien Taikos siekio dieną meldžiamės už Lietuvos kariuomenę ir visus saugančius taiką. Pasitikėti nereiškia būti pasyviam. Apvaizda neatleidžia mūsų nuo atsakomybės. Priešingai – suteikia drąsos atlikti savo pareigą, žinant, jog galutinis istorijos Viešpats yra Dievas“, – sakė arkivyskupas. Pasak ganytojo, karių ir visų pareigūnų tarnystė yra ne karo troškimas, bet atsakomybė už taiką.

„Maldos žodžiai „Jėzau, pasitikiu Tavimi“ reiškia, kad pasitikiu, kai suprantu ir kai nesuprantu. Kai mano planai pavyksta ir kai jie sugriūna. Kai kelias aiškus ir kai matau tik kitą žingsnį. Toks pasitikėjimas keičia žmogaus gyvenimą, išlaisvina iš baimės ir leidžia atlikti savo misiją“,– sakė arkivyskupas Gintaras Grušas Šiluvos atlaiduose.

Švenčiant liturgiją Lietuvos kariuomenės Generolo Juozo Žemaičio karo akademijos Garbės sargybos kuopos kariai dalyvavo asistoje. Kariuomenės atstovai skaitė skaitinius, Visuotinę maldą, visų vardu nešė duoną ir vyną šv. Mišių aukai. Grojo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų orkestras, vadovas ir kapelmeisteris vyr. ltn. Ramūnas Valaitis, dirigentas ltn. Rokas Podelis, giedojo Dovilė Maskvytienė.

Liturgijos pabaigoje padėkos žodį taręs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnora sakė, jog kariams labai reikalingas tikėjimas, kuris teikia drąsos ir ryžto stoti į kovą už tai, kas mums brangiausia – už taiką ir mūsų Tėvynės laisvę.

„Šiluva primena, jog tautos stiprybė kyla ne vien iš materialinės gerovės. Ji kyla iš žmonių tikėjimo vienybės, atsakomybės ir pasiryžimo neatsisakyti to, kas jiems yra brangiausio. Todėl mums, kariams, svarbu ne tik ginklas, bet ir tikėjimas. Tikėjimas mus sutelkia ir suteikia vidinę stiprybę, drąsą ir ryžtą atlikti savo pareigą. Kaip sako mūsų kapelionai, su Dievu lengviau gyventi, ištverti išbandymus, stoti į kovą dėl to, kas mums brangu. Šiandien reikia prisiminti ir tuos, kurių tarp mūsų nėra, kurie saugo gyvenimą, ramybę, taip pat tuos, kurie Ukrainoje už savo valstybės laisvę ir teisę gyventi moka pačią didžiausią kainą“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. R. Vaikšnora.

—

Piligrimus Šiluvos aikštėje kasdien pirmas pasveikinantis atlaidų vyriausiasis ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlauskas primena apie malonę čia laimėti visuotinius atlaidus pasimeldžiant popiežiaus intencija, taip pat gauti atleidimą iš savo nuodėmių pasekmių. Abiejose šventovėse, aikštėje kunigai pasirengę patarnauti atliekantiems išpažintį, norintiems susitaikyti su Dievu ir artimu priimant Sutaikinimo (Atgailos) sakramentą.

Šiluvos piligrimai, sugrįžtantys iš atlaidų, liudija ypatingą, širdis pakylėjančios bendros maldos sakralioje aikštėje patyrimą. Eucharistijoje visi kviečiami ir į bendrą giedojimą, kuris, pasak kun. A. Kazlausko, suvienija vienoje Dvasioje – giedojimas yra integrali liturgijos dalis, o ne jos puošmena. Atlaiduose kasdien gieda 5–6 chorai iš pačių įvairiausių Lietuvos vietų.

Ne taip dažnai ar net pirmą kartą atvykstantiems į Šilines (Šiluvoje visi laukiami!) Kauno arkivyskupijos feisbuko paskyroje, be kita, kasdien skelbiami pranešimai, padedantys suprasti, kas yra atlaidai, kuo svarbi išpažintis, ką galima patirti lankantis šioje piligriminėje šventovėje ir kt.

Visą informacija apie didžiuosius atlaidus žr. kaunoarkivyskupija.lt, siluva.lt bei feisbuko paskyrose.

Kauno arkivyskupijos Komunikacijos tarnyba