Šiluvoje skaitome. „Sekmadienių stabtelėjimai. Evangelijų meditacijos“
Šiluvoje skaitome
Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ
„Sekmadienių stabtelėjimai. Evangelijų meditacijos“
Gegužės mėnesį Šiluvoje skaitome naujausią arkivyskupo Liongino Virbalo SJ knygą „Sekmadienių stabtelėjimai. Evangelijų meditacijos“, kurios pristatymas įvyks gegužės 13-ąją, gausiems piligrimų būriams besilankant Šiluvoje, 14.00 val. Šiluvos piligrimų centre. Knygos pristatyme dalyvaus ir autorius.
Stabtelėti šiandienos skubos pasaulyje yra privilegija, dažnai gana didelė. Juk ne tik dirbame vedini pareigos jausmo, tačiau didžioji dalis gyvenimo kartais rodos yra įrėminta pareigos sampratos – reikia būti socialiu, reikia būti populiariu, reikia turėti vienokį ar kitokį daiktą ir tas „reikia“ persisunkia net į tokias, rodos, širdžiai priklausančias sferas kaip namai, šeima, tikėjimas. Pareigos vedini galime vienaip ar kitaip auginti vaikus, o tikėjimo kelionėje ateiti į bažnyčią, skaityti šv. Raštą. Būtent šį pareigos šydą tarsi įskelia „Sekmadienio stabtelėjimai“. Išties, tai knyga skirta ne tiek proto mankštai, kiek širdies ir jausmų atskleidimui, jog ne tik racionalus protas valdo pasaulį, nes gyvenimas vadovaujantis tik racionaliu protu tampa prėskas. Todėl autorius siūlo ne tiek skaityti Evangeliją, kiek ją išgyventi, patirti per šiandienos žmogaus kasdienybės prizmę. Per tai, kaip kelių tūkstančių metų raštas išlieka universalus, nes jis ne tik moko, jis kalba kiekvienam skaitančiam, kuris, galbūt, dar tik pradėjo savo tikėjimo kelionę, gal yra pažengęs tikintysis, o gal, tiesiog, trokšta kažko, kas suvirpina sielą.
Įdomios ir knygos skaitymo galimybės. Galima skaityti nuosekliai, it kasdienių pamokymų rinkinį, o galima suskirstyti į sekmadienius ir kaskart akimirkai stabtelėti ne tik pažįstant šv. Raštą, kiek išgyvenant akimirką. Neabejotina, jog tai knyga, kuri liks kaip ir savotiškas laikmečio liudininkas, joje rasime mintis sietinas su pandemija, skausmingais mūsų laikmečio atributais. Tad kaip šv. Raštą gali jausti XXI a. žmogus? Kokios kasdienės būties mintys slypį Evangelijoje? Kaip galėtume melstis? Arba tiesiog panirti į prasmingą akimirkų meditaciją, jog gyvenime veiktume ne tik vedini racionalaus „reikia“, tačiau ir širdies balso. Apie tai ir yra L. Virbalo knyga. „Ko išėjote pamatyti?“ – klausia Jėzus, kalbėdamas apie Joną Krikštytoją. Žmonės nematė nieko įspūdingo. Jonas buvo neturtingas ir jokios padėties visuomenėje neužimantis žmogus. Veikiau kažkoks griežtai pamokslaujantis marginalas. Bet jame matė pranašą. Švelniais drabužiais vilkintis ir karaliaus rūmuose įtakingų draugų turintis žmogus galėjo būti savo laikmečio „influenceriu“, bet ne pranašu. Kokia turėtų būti Bažnyčia šiandien, kad atliktum pranašišką vaidmenį? Lingavimas pavėjui, švelnūs drabužiai ir karališki rūmai nebūdingi pranašams nei senovėje, nei dabar. Pranašas – tas, kuris tiesia kelią ne sau, o Tam, kuris turi ateiti (p.6). Arkivyskupo Liongino Virbalo SJ knygos „Sekmadienių stabtelėjimai. Evangelijų meditacijos“ pristatymas įvyks gegužės 13 d. 14.00 val. Šiluvos piligrimų centre.
Silvija Čižaitė-Rudokienė
Šiluvos piligrimų centro informacija
Piligrimų centro darbo bei Šv. Mišių laiko pasikeitimai
Šviesėjant ir šylant dienoms šiek tiek permainų Šiluvoje.
Nuo gegužės 1 d. keičiasi Šiluvos piligrimų centro darbo laikas. Laukiame jūsų nuo antradienio iki sekmadienio ilgesnėmis darbo valandomis- nuo 10.00 iki 18.00, o sekmadieniais iki 16.00
Taip pat grįžta vakarinės 18.00 šv. Mišios apsireiškimo koplyčioje.
Laukiame atvykstant!
Ark. Liongino Virbalo SJ knygos „Sekmadienių stabtelėjimai. Evangelijų meditacijos“ pristatymas
(Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ)
Mary's Day in Šiluva
Gegužės 13-ąją dieną kviečiame drauge susitikti Šiluvoje.
Visa 13-osios dienos programa:
7.00 val. Šv. Mišios (Bazilikoje)
8.00 val. Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
9.00 val. Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
10.00 val. Šv. Mišios (Bazilikoje)
10.45 val. Švč. Sakramento adoracija (Bazilikoje)
11.00 val. Katechezė. Violeta Vitkauskienė, “Pasaulio taika prasideda šeimoje” (Bazilikoje)
11.30 val. Rožinio malda ir Mergelės Marijos litanija (Bazilikoje)
12.00 val. Pagrindinės šv. Mišios, vadovauja vysk. Saulius Bužauskas (Bazilikoje)
14.00 val. Arkivyskupo Liongino Virbalo SJ knygos „Sekmadienių stabtelėjimai. Evangelijų meditacijos“ pristatymas (Piligrimų centre)
Išvakarėse nuo 22 valandos Švenčiausiojo Sakramento Adoracija.
Visą naktį vyksta budėjimas ir maldos iki 7 val ryto.
Šiluvos šventovė – geresnės akys matyti
Šventoji Dvasia, anot Johno Polkinghorno (1930-2021) – vieno garsiausių Jungtinės Karalystės fiziko, teologo ir Anglijos bažnyčios kunigo, teigimu veikia kaip subtilus ir kantrus grynos informacijos inkliuzas į žmogaus ir žmonijos sąmonę. Vienas iš Trivienio Dievo asmenų, Šventoji Dvasia yra tai, kas įkvepia ir nebyliai veda, bet niekada nesikiša į laisvą žmogaus apsisprendimą ar į jo pasirinkimų priėmimo procesą.
Tad laisvas žmogaus pasirinkimas sukūrė kultūrą, ši – civilizaciją, o civilizacija tapo savotiška regykla, iš kurios galime stebėti pavienius savo pačių sukurtus daiktus, jais gėrėtis arba bodėtis, įprasminti kaip paveldą ar atmesti kaip klaidas. Postmoderniame pasaulyje stebėtojo įtaką galima prilyginti vos ne kūrėjo įtakai. Čia galime prisiminti puikų architektą, vizionierių, bet vis tik postmodernizmo epochos bruožus pilnai įkūnijantį Lucieną Kroll‘į. L. Kroll‘is sako, jog užbaigti architektūrą yra ne kieno kito o suvokėjo reikalas ir prerogatyva. Todėl architektas kuria griaučius, o gyventojas apipavidalina.
Puiki idėja, juoba net ir progresyvieji roterdamiečiai atsisakė gyventi Kroll‘io amžininko Pieto Blomo projektuotuose garsiuosiuose kubiniuose namuose. Tačiau su lyg suvokimo architektūroje ir kultūroje išaukštinimu, paradoksaliai mes netenkame galimybės mūsų realiame pasaulyje stebėti, tai ką galėtume įvardinti kaip slėpiniu. Mes norime visos informacijos, kad patenkintume savo akis, bet deja – remdamiesi informacija ateinančia išskirtinai per regą – pravėrę langą ir pro jį pažvelgę, mes matysime, jog mūsų brangioji Žemės planeta yra... plokščia.
Čia, Polkinghorno Šventos Dvasios, kaip ypatingu būdu subtilios, informacijos dovana žmogui kaip niekada yra aktuali. Tik tuomet, kai mes pasirenkame stebėti objektą taip, kad dalis jo būtų paslėpta, mes iš tiesų galime pramatyti jo kvintesenciją bei praplėsti semantiką. Būtent informacijos apie aplinką trūkumas katalizuoja naujus elektrinius impulsus smegenyse. Būsiu drąsus: žmonės sukūrė tai, ką mes dabar vadiname kalba vien dėl tos
priežasties, kad jiems trūko itin daug žinių apie tai, kaip veikia jų gyvenamoji aplinka.
..........................................................................................................................................
Stoviu Šiluvos Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje. Kairysis altorius. Pačiame viršuje, virš altoriaus frontono vaizduojama scena iš Senojo Testamento, kuomet Jokūbo sūnūs parduoda jauniausiąjį savo brolį Juozapą į vergiją. Žemiau šios scenos – Juozapo ir Marijos sužadėtuvių scena, kurią laimina žydų kunigas, o pačioje apačioje – Šventosios Šeimynos paveikslas: Jėzus, būdamas dvylikos metų amžiaus, atrandamas Jeruzalės šventykloje.
Visas šias scenas jungia marginalusis aspektas: vienokiu ar kitokiu būtų atmestieji, tie, kurie toli gražu nėra galios pozicijoje ir tradicijos hegemonijoje (Juozapas jauniausias ir jo pardavimas pradeda seką, kuri: a) išgelbės civilizaciją nuo bado; b) sukurs prielaidas žemiškajam Jėzaus atėjimui; Sužieduotuvės – kurių pagal ST tradiciją būti negalėtų ir Jėzus būdamas 12 – os, t.y. neįžengęs į religinio gyvenimo amžių dėsto šventykloje rabinams ir iš anksto byloja apie krikščionybės steigimą).
Tačiau be nuostabaus ikonografinio siužeto ir jo turtingos semantikos, mes matome Juozapo pardavimo sceną ne pilnai. Ji tiek vizualiai, tiek ir ikonografiškai yra paslėpta nuo suvokėjo. Žiūrėsi į kompoziciją iš arti – nesimatys pilno vaizdo dėl altoriaus aukščio. Paeisi toliau – kompozicija atsivers pilniau, bet nematysi svarbių detalių. Kaip ir minėta, Juozapo pardavimas pradeda seką, kurios vystymasis nulems istorijoje steigiamą krikščionybę. Tačiau ikonografinės programos autoriai – vyskupai ir menininkas Tomas Podgaiskis tikriausiai ne tiesiogiai vadovaujasi Benedikto de Spinozos žodžiais: jei nori pažinti reiškinio esmę – turi kiaurai matyti jo atsiradimo priežastines aplinkybes. O tai, anot Spinozos, žmogui yra neįmanoma.
Tad ir čia žmogus pilnai nemato inicijuojančio siužeto, bet žino jį tokiu – steigiančiu, esant. Galop tik Dievas turi galias matyti pro daiktus bei reiškinius, o žmogus – ne dėl nusižeminimo ar perdėto kuklumo, bet dėl siekio kada nors matyti Dievo akimis – apriboja savo matymo lauką. Skulptūrinę grupę iškeliame taip, kad ją geriau matytų Dievas, o ne mes patys.
..........................................................................................................................................
Tikiu, jog gera urbanistika veikiau atsitinka, o ne yra sukuriama. Gal ir klystu, bet manau, jog iš esmės gerai urbanistikai atsirasti niekada nepakanka vieno laikotarpio – sakyčiau reikia kelių žmogaus kartų darbo ir kūrybos, na ir dar truputėlį to atsitiktinumo, to Šventosios Dvasios įlieto subtilaus žinojimo.
Vos tik užbaigus genialiojo A. Vivulskio Marijos Apsireiškimo koplyčios šedevrą kilo mintis, jog bažnyčia ir koplyčia turi būti sujungtos aikšte, kurioje galėtų rinktis čia gausiai atvykstantys piligrimai. Tačiau aikštės vizija taip ir netapo realybe iki maždaug 2007 metų kuomet pagal architekto G. Natkevičiaus projektus buvo pastatyti Jono Pauliaus II piligrimų namai, Šiluvos piligrimų centro pastatas ir, išgriovus gyvenamųjų namų kvartalą, suformuota aikštė.
Ir tikrai, aikštė čia yra logiškas sprendimas. Ją suformavus pagaliau, Didžiųjų Šiluvos atlaidų metu, bažnyčia išeina į lauką ir savotiškai atkuria eschatoginį Naujosios Dangaus Jeruzalės provaizdį, kuris aprašytas Apreiškimo Jonui, paskutinėje iš daugelio Biblijos, knygų. Esą galutinio Dangiškojo miesto urbanistika bus įrėminta ne šventyklos pastato, o paties Dievo būties tame mieste. Todėl Šiluvos aikštė bent urbanistinio įvykio akimirkomis įkūnija tai, ko siekė jėzuitų vienuoliai projektuodami i miestus naujajame pasaulyje – sukurti pašventintą bendruomenę, kuri pati ir būtų gyvoji Dievo bažnyčia.
Tačiau... Dėl įvairiausių techninių kliūčių, G. Natkevičiaus aikštė, žmogiškoms akims lieka neužbaigta. Vakarinė kraštinė įgyja čia labai įdomią, įžambinės konfigūraciją, o pati kraštinė su koplyčia net nesiriboja. Norėdamas nuo bažnyčios nueiti iki koplyčios, suvokėjas bus pastatytas į itin nepatogią padėti: jis pateks į vadinamąjį butelio kakliuką ir paskutines dešimtis metrų iki Vivulskio genialaus kūrinio teks įveikti siauru ir nepatogiu šaligatviu. Čia Jėzus sako: „Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių. Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda“. Mt 7. 12-14
Taigi, ar tai Šventosios Dvasios žinojimo inkliuzas, tiesa įdiegtas ne architektui, bet matyt godesnių sklypų savininkų pasirinkime neparduoti žemės? Juk ir Jėzaus steigiančios krikščionybę įvykių seka prasideda nuodėme – brolio pardavimu į vergiją, apie ką jau kalbėjome apibūdindami kairįjį barokinės bažnyčios altorių. Galbūt toks netobulas urbanistinis darinys atsiranda ne atsitiktinai, o yra gerai apgalvoto Dangaus mandato steigimo Šiluvoje dalis.
Įdomu, jog toks aikštės užbaigimas, tikriausiai visai nenoromis, bet sukuria tikrai unikalią urbanistinę konfigūraciją. Įsivaizduoju, jog po gerų 40 metų, ateities paveldo specialistai ir visokie menotyrininkai įžambiniuotą kraštinę paskelbs saugotina vertingąja savybe, ir tai atsitiks ne dėl Evangelijos pagal Matą tekste pacituotų Jėzaus žodžių.
Gyvenant hedonizmo epochoje labai svarbu tampa įsisąmoninti nepatogumo neišvengiamumą. XXI amžius, rodos, suka priešinga kryptimi ir skelbia visuotinį malonumo, patogumo, žaismingumo, unikalumo ir individualumo triumfą. Tik ar ilgam?
Taigi, Šiluvos aikštė buvo pramatyta prieš amžių, tačiau realybe tapo XXI amžiuje, ir tam užteko vienos žmonių kartos. Visgi, aikštė dar nebaigta ir labiausiai turbūt reikia kalbėti ne apie aikštės plokštumos formą ir jos nesujungtumą su koplyčia, o apie jos kraštinių tūrinės architektūros pastatais išbaigimą. Net ir praėjus geriems 15-ai metų po aikštės užbaigimo yra sunku vienareikšmiškai vertinti esamą rezultatą, bet jei šventovė ir per urbanistiką šiek tiek paslinks žmogaus ego į šoną – tai jau visai teigiama.
Kadangi tekstas pradėtas nuo suvokimo svarbos pabrėžimo mūsų laikais, čia norėtųsi prisiminti mokslininko, kunigo, jėzuito Pierre Teilhard de Chardin‘o mintį, jog visa kosmoso genezė yra skirta vienam tikslui: padaryti geresnes akis, akis kurios galėtų regėti Dievą ir regėti kaip Dievas.
Doc. dr. Kastytis Rudokas
Pabėgimai į Šiluvą: Dievas Žmogaus Sode
Pirmąjį gegužės savaitgalį – kviečiame paskutinį kartą iki rudens pabėgti į Šiluvą. Šįkart Šiluvos
piligrimų centras, Vilniaus Dominikonai ir Palendrių Šv. Benediktinų vienuolynas bei lektoriai kvies drauge
pažvelgti nuo Pradžios knygos lydintį sodo vaizdinį bei kaip jis skleidžiasi prieš mūsų akis.
Apgyvendinama Jono Pauliaus II namuose.
Kaina apsistojant dviviečiame kambaryje – 130 Eur žmogui.
Kaina apsistojant vienviečiame kambaryje – 155 Eur žmogui.
Į kainą įskaičiuota: apgyvendinimas, maitinimas tris kartus per dieną, kelionė iki Palendrių Šv. Benedikto
vienuolyno, paskaitos ir susitikimai. Į kainą neįskaičiuotas atvykimas iki vietos.
Būtina registracija iki balandžio 28 d. Vietų skaičius ribotas. Užsipildžius vietų skaičiui registracija
stabdoma anksčiai. Registracija – el. paštu info@siluva.lt. Daugiau informacijos www.siluva.lt ir
www.dominikonai.lt
Programa:
Gegužės 5 d.
18.00 val. Atvykimas ir registracija. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
19.00 val. Vakarienė. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
20.00 val. Ekskursija ir vakaro malda prie Stebuklingojo paveikslo
Gegužės 6 d.
9.00 val. Tylos malda. Jono Pauliaus II piligrimų namų koplyčioje
9.30 val. Pusryčiai. Jono Pauliaus II piligrimų namuose
10.30 val. doc. dr. Kastytis Rudokas paskaita „Miestas – sodas“. Šiluvos piligrimų centre
12.00 val. Pietūs. Jono Pauliaus II namuose
13.00 val. Renata Mikailionytė pasidalinimas „Apie augalą, žmogų ir Dievą“. Šiluvos piligrimų centre
14.00 val. Išvyka į Palendrių Šv. Benedikto vienuolyną. Vizitas ir praktinė paskaita
19.00 val. Vakarienė. Jono Pauliau II piligrimų namuose
20.00 val. Vakaro malda Apsireiškimo koplyčioje
Gegužės 7 d.
9.00 val. Tylos malda. Jono Pauliaus II namuose
9.30 val. Pusryčiai. Jono Pauliaus II namuose
10.30 val. T. Mindaugas Slapšinskas OP paskaita „Gyvybės medis už miesto varto“. Šiluvos piligrimų centre
12.00 val. Šv. Mišios Bazilikoje
13.00 val. Pietūs. Jono Pauliaus II namuose. Išvykimas
Mary's Day in Šiluva
Balandžio 13-ąją dieną kviečiame drauge susitikti Šiluvoje.
Visa 13-osios dienos programa:
7.00 val. Šv. Mišios (Bazilikoje)
8.00 val. Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
9.00 val. Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje)
10.00 val. Šv. Mišios (Bazilikoje)
10.45 val. Švč. Sakramento adoracija (Bazilikoje)
11.00 val. Katechezė „Pašaukė mane“. Sako paskirtasis vyskupas Saulius Bužauskas (Bazilikoje)
11.30 val. Rožinio malda ir Mergelės Marijos litanija (Bazilikoje)
12.00 val. Pagrindinės šv. Mišios (Bazilikoje)
14.00 val. Knygos „Adelė. Slapta vaikų draugė“pristatymas su autorėmis seserimi Danguole Gervyte ir Jūrate Tamošiūnaite- Karašauskiene. (Piligrimų centre)
Išvakarėse nuo 22 valandos Švenčiausiojo Sakramento Adoracija.
Visą naktį vyksta budėjimas ir maldos iki 7 val ryto
Šiluvoje skaitome. „Adelė. Slapta vaikų draugė“
Iš pirmo žvilgsnio Danguolės Gervytės ir Jūratės Tamošiūnaitės – Karašauskienės parengta knyga „Adelė: slapta vaikų draugė“ yra skirta mokyklinio amžiaus skaitytojams, ypač šių laikų, kuriems vaizdas yra svarbiau nei žodinis tekstas, tačiau toks susidaręs įspūdis išnyksta, kuomet imame sekti autorių pasakojama Adelės istorija, kurią sudaro tobula žodžio ir vaizdo simbiozė. Šis leidinys yra maloni išimtis iš lietuviškosios hagiografinės raštijos, kuri dažnai balansuoja tarp sausos informacijos pateikimo ir lyriškos beskonybės. Autorių knygoje iškyla ne tik Adelės Dirsytės gyvenimo vaizdai, bet ir epochos žemėlapis. Per smulkias detales (kiekviena iš jų kruopščiai apgalvota, patikrinta ir būtina) atskleidžiama Tarpukario Lietuvos jaunosios kartos užsidegimas, sovietinės ir nacių okupacijos atnešamos negandos, Sibiro lagerių nužmoginantis siaubas ir smurtas.
Kaip Dievo Tarnaitės Adelės Dirsytės bylos vicepostulatorius, džiaugiuosi ir sveikinu kiekvieną iniciatyvą, siekiančią išgarsinti Adelės asmenį, tačiau ypač džiugu šiuo atveju, kuomet tenka pristatyti leidinį, kuris yra stiprus tiek menine prasme, tiek perteikiama žinia.
Kun. Robertas Urbonavičius
Knygos „Adelė. Slapta vaikų draugė“ pristatymas
Balandžio 14 d. 13 val. Šiluvos piligrimų centre
Dalyvaus autorės Danguole Gervytė ir Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė
Didvyriai Lietuvoje: Adelės Dirsytės istorija
„Adelė. Slapta vaikų draugė“ – tai jau antroji, tačiau tikėtina ne paskutinė autorių s. Danguolės Gervytės ir dailininkės Jūratės Tamošiūnaitė-Karašauskienė knyga. Apie kūrybinę inspiraciją, kuri sietina su svarbiomis Lietuvoje asmenybėmis bei istorija kalbasi Šiluvos piligrimų centro atstovė Ona Eigirdaitė bei knygos „Adelė. Slapta vaikų draugė“ autorės s. Danguole Gervytė ir dailininkė Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė.
O.E. Paliečiate bei gilinatės į tokias temas kaip Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, Adelės Dirsytės asmenybė. Kodėl toks pasirinkimas?
D.G. Mintis parašyti knygą apie Adelę Dirsytę kilo labai seniai, kai keliavau į Vorkutą ir su ekspedicijos grupe sustojome netoli Vorkutos tundroje, tiksliau Čumoje, ten 1947 m. buvo ištremta Adelė. Gal pirma mintis buvo apie knygą suaugusiems – apie įkvepiančią vienos moters pasaulietės, mokytojos, ateitininkės biografiją. Bet 2021 m. sulaukiau netikėto Bažnyčios kronikos fondo direktorės D. Adomaitienės skambučio, ji mane pakvietė sukurti „kažką“ vaikams apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką. Šis pakvietimas nukrito nuobodžiame pandemijos kontekste, todėl iškart sutikau. Paskui to „kažko“ idėją išrutuliojome kartu su dailininke Jūrate. Gimė knyga vaikams, o dabar jau pradėjome ir knygų apie neginkluotą pasipriešinimą seriją.
J. T.-K: Man Adelės Dirsytės istorija pasirodė ir asmeniškai aktuali, kadangi mano tėvai tuo laikotarpiu buvo šiuose lageriuose. Taip atgijo vaizdiniai, kuriuos pasakojo mama ir tėtis. Įdomu buvo žiūrėti s. Danguolės darytas šiandienos Vorkutos nuotraukas. Tačiau tuo metu pradėjome rengti knygą skirtą Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai. Taigi, supratome, kad po Kronikos tikrai ruošime knygą apie A. Dirsytę. Ėmiau galvoti apie knygos stilių – yra istorinių nuotraukų, bet nenorėjau, kad knyga būtų vien piešta arba, tarkim, fotografijų albumas. Norėjau įdomumo, patrauklumo ypač jaunimo akims.
O.E. kodėl būtent knygos vaikams?
D.G. Esu dirbusi žurnalo jauniems „Lux“ redaktore, vėliau – sielovadoje, Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijoje dėsčiau tikybą. Vaikų ir paauglių pasaulis man pažįstamas ir įdomus. Esu įsitikinusi, kad vaikai supranta daug daugiau, negu mes manome, o jų vertybinis pagrindas, įsitikinimai taip pat formuojasi vaikystėje ir paauglystėje. Vaikams patinka herojai, jiems reikia idealų, įkvepiančių pavyzdžių, „supermenų“. Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo istorija yra pilna superherojų, o jų žygdarbiai ir nuotykiai gniaužia kvapą. Šias tikras istorijas reikia skubėti surinkti ir užrašyti, nes jie jau yra „iškeliaujanti“ karta, bet gali tapti įkvėpimu ateinančioms kartoms. Dažnai sakau, jog šios knygos yra skirtos šeimai. Jas gali skaityti vieni vaikai ir istorija bus suprantama, skaitant kartu su suaugusiais gali gimti pokalbis apie tėvų, senelių vaikystę, pasidalinimas tarp kartų. Jaunesniems tėvams, Nepriklausomybės kartos žmonėms, tai gali būti irgi istorijos atradimas kartu su vaikais.
J.T.-K. Vaikai ir jaunimas – mūsų ateitis. Privalome jiems palikti informaciją, vaizdinius, su kuriais mes, karta, kuri vienokiu ar kitokiu būdu prisilietė prie istorijos dalies, kurią išgyveno mūsų tėvai.
O.E. Didvyrių – užmirštų, ar menamų yra ne vienas, tačiau įdomus jūsų pasirinkimas - kodėl būtent ji – iš Šėtos apylinkių kilusi mergaitė?
D.G: Pirmą kartą į Šėtą apžiūrėti vietovių atvažiavau 2018 m., susiradau jos gimtinę Aukštuosiuose Kapliuose, apžiūrėjau Šėtos bažnyčią. Bet į tikrą ekspediciją kartu su Jūrate ir Konstantinu leidomės tik praėjusią vasarą, kai jau kryptingai rinkome medžiagą knygai. Mane ji žavi kaip atsidavusi mokytoja, kuri laišką dukterėčiai pasirašydavo „vaikų draugė“. Taip pat įkvepianti yra jos ištikimybė ir ištvermė Magadane.
J. T.-K. Man Adelė labai jautri ir tuo pačiu tvirta asmenybė. Atrodo visai paprasta kaimo mergaitė, siekianti žinių, mokslo, kokių Lietuvoje pilna. Svajojanti apie keliones, pamatyti pasaulį. Taip ji pamatė pasaulį tik ne savo noru o per prievartą ir kančią. Jos pasaulis tikrai ne malonumų kupimas, o kančios, prievartos. Žiūrint į žemėlapį, kuris pateiktas ir knygelėje, matyti kaip toli ji buvo prievarta išvežta. Ir kokia ji stipri tiek iškentėjusi.
O.E. Kaip manote, kuo Adelė Dirsytė galėtų įkvėpti šiandienos jaunimą?
D.G: Šiandieniniame karo Ukrainoje kontekste ne tik jaunimą, bet visus mus ji gali įkvėpti savo be kompromisine laikysena tremtyje, giliu tikėjimu ir atsidavimu Dievui. Sunkiomis sąlygomis ji rūpinosi kitais. Pavyzdžiui, mane labai jaudina istorija, kai Adelė būdama Magadane izoliatoriuje, tai yra kalėjimo ligoninėje, grįžtančiai į Lietuvą draugei nori perduoti siuntinuką varganų dovanėlių, kad ji nuvežtų giminaičiams į Lietuvą. Adelė nėra mums tolima, mes turime jos nuotraukas, laiškus. Prieš kelis metus man dar teko susitikti ir kartu su ja kalėjusiomis gimnazistėmis. Jos visos teigė, kad Adelė buvo paprasta ir kartu ypatinga moteris.
J.T.-K: Išties, šiandienos karo fone Adelė yra itin aktuali asmenybė. Stiprybė ir meilė jai padėjo nepasiduoti iki galo, neišduoti savęs, savo įsitikinimų. Ji buvo ne tik mokytoja, bet ir jaunimo globėja. Tokia išliko iki paskutinės savo gyvenimo akimirkos. Ji – pavyzdys jauniems mokytojams, įkvepianti būti ne tik mokytojais savo dalyko, bet būti jaunimo globėjais.
O.E. Šiluvoje balandžio 13 d. susitinkame knygos apie Adelę Dirsyte pristatyme. O kas toliau? Galbūt Jūsų mintyse jau gimsta nauja tema naujai knygai?
D.G: Sakyčiau, kad jau pagavome pagreitį. Šiuo metu dirbame nebe prie atskirų knygelių, bet prie serijos „Perskaitęs duok kitam“ ir trečioji knyga bus apie Šiluvą. Tai yra knyga iš dviejų dalių: apie senąją Šiluvos istoriją, Mergelės Marijos Apsireiškimą, paslėptą skrynią, bažnyčių statymus. O paskui – apie Eucharistijos bičiulių organizuotas piligrimines keliones į Šiluvą Sovietmečiu. Labai tikimės šią knygelę išleisti 2023 m. Šilinėms.
Kviečiame drauge jungtis į akciją „Šiluvoje skaitome“.
Knygos „Adelė. Slapta vaikų draugė“ pristatymas įvyks balandžio 13 d. 14 val. Šiluvos piligrimų centre.
Šiluvos piligrimų centro informacija
