Atlaidų dešimtdienį rugsėjo 14-ąją tęsė Bendruomenių ir tarnystės visuomenei diena, jos palaiminimai ir maldavimai. Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo šventės Eucharistijoje buvo pasveikintos atvykusios Gyvojo Rožinio ir kitos maldos grupės iš vyskupijų parapijų, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugija, valstybės tarnautojai, savivaldybių, taip pat kultūros bei žiniasklaidos darbuotojai.

Grupės ar pavieniai maldininkai šią dieną atkeliavo iš Skuodo, Mažeikių, Onuškio, Birštono, Žemaičių Kalvarijos, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų, miestelių, kaimų. Organizuoti piligrimai registruojasi atvykę į atlaidus, jų piligrimystė įsirašo Šiluvos istorijoje.

Pasveikinęs iškilmingos Eucharistijos dalyvius, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas pakvietė joje pasimelsti už Šventąjį Tėvą Leoną XIV jo gimimo dienos proga.

Liturgijai vadovavo ir homiliją pasakė Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Giedojo Nacionalinės vargonininkų asociacijos choras, vadovaujamas Dovilės Savickaitės.

Šią dieną dėkota už bendruomenių, taip pat  kaimo žmonių bei visuomenės tarnavimą visų bendrajam gėriui, kad stiprėtų vienybė ir meilė žmogui. Visuotiniais maldavimais melstasi už valstybių vadovus, išmintimi ir atsakomybe grindžiamus jų sprendimus, taip pat už piliečius ir jų atsakomybę, kad mūsų visuomenė būtų teisingesnė bei vieningesnė. Melstasi už žiniasklaidos darbuotojus, kad jų žodyje būtų skleidžiama tiesa ir pagarba žmogui.

„Kristaus kryžiuje yra visa Evangelija. Ją mums reikia pasiimti Kryžiuje ir sekti Jėzumi. Jėzaus kryžius mums yra išgelbėjimo kelias. Jį mums nurodė pats Jėzus. Tai vienintelis kelias per kryžių į prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą su Juo. Be kryžiaus ir kryžiaus logikos nėra visa perkeičiančio prisikėlimo ir gyvenimo su Dievu“, – savo homilijoje sakė vyskupas J. Ivanauskas, be kita, pacituodamas apaštalo Pauliaus laišką Filipų miesto bendruomenei (jį rašė laukdamas mirties bausmės kalėjime). Gelbstinti kryžiaus galia, kaip skelbia apaštalas Paulius, kyla iš dieviškos meilės žmogui:

„Kristus Jėzus, turėdamas Dievo prigimtį, godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo panašus į žmones. Jis nusižemino tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų, kad Jėzaus vardui klauptųsi kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: Jėzus Kristus yra Viešpats!“ (Fil 2, 6–11)

„Kristaus kryžiuje glūdi Dievo meilė, Dievo pažinimas ir žmogaus vertė, gyvenimo prasmė ir tikslas, visos žmonijos pastangas ir tikslą vainikuojanti pilnatvė bei galutinis viso ko atbaigimas“, – be kita, pabrėžė ganytojas.

Homilijos mintimis, gyvename labai neramiais laikais. Kyla susipriešinimai, grėsmė sunaikinti žmogų ir pasaulį. Apie žmonijos lemtingą pasirinkimą – statyti Babelio bokštą arba kurti miestą, kuriame galėtų gyventi drauge, – su nerimu kalba popiežius Leonas XIV savo pirmojoje enciklikoje „Magnifica humanitas“.

„Nežiūrint gėrio pastangų, žmonės vis labiau investuoja į Babelio bokšto statybą. Švęsdami Kryžiaus Išaukštinimo šventę, turime dar labiau pasiryžti gyventi Evangelija, dar karščiau mylėti Kristų, dar uoliau daryti gera kiekvienam žmogui. Kristaus kryžius yra pergalės ženklas. Prisikėlęs Kristus yra ir bus su mumis“, – sakė vysk. J. Ivanauskas, užbaigdamas šventės homiliją.

Duoną ir vyną visų vardu Eucharistijos aukai tądien prie altoriaus nešė Architektų sąjungos bei Raseinių m. savivaldybės atstovai.

„Testiprėja širdyse Marijos kvietimas ir gyvenimas tampa garbinimo giesme Dievui“, – sakė arkivysk. K. Kėvalas, dėkodamas šios dienos atlaidų piligrimams.

Kauno arkivyskupijos Komunikacijos tarnyba