Konferencijos idėja – atverti dialogą tarp šiuolaikinio žmogaus kasdienybės, kultūros ir dvasinės patirties. Renginio programą lydės ir muzikinė dalis, kurią kuruoja tarptautinę patirtį turintis smuikininkas ir prof. Atis Bankas (Kanada), Niagaros muzikos festivalio meno vadovas. Muzikinėje programoje pasirodys prof. Atis Bankas (smuikas), Kauno fortepijoninio trio narė Asta Krištaponienė (violončelė) ir Milda Šalučkaitė (smuikas), Ieva Žemaitytė (fortepijonas).

„TerraCREAToris“ atidarys VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas doc. dr. Benas Ulevičius pranešimu „Grožis kaip dvasinė patirtis: suvokimo ir prasmės sąsajos“. Toliau renginyje skambės provokuojanti ir aktuali filosofo prof. dr. Sauliaus Keturakio tema „Dirbtinis kvailumas arba apie kūrybišką priešinimąsi technologijoms“.

Po pertraukos konferencija atvers kultūrinį ir istorinį horizontą pranešimu „Tarp kūrybinės laisvės ir aplinkybių: Juozas Zikaras“, kurį skaitys Rasa Jonė Ruibienė iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus. O klausimą, kaip žmogaus sąmonėje gimsta ateities vizijos, kels urbanistas dr. Kastytis Rudokas pranešimu „Ateities miesto vizijos atspindys žmogaus sąmonėje“.

Konferencijos patirtinę ašį sudarys krikščioniškos meditacijos dalis „Vaizduotės išlaisvinimas pažinimui krikščioniškoje meditacijoje“, kurią ves teologijos mokslo licenciatė Vaidilė Šumskienė (Gyvenimo ir tikėjimo institutas).

Kviečiama dalyvauti kiekvieną, kuris nekantriai trokšta atverti kūrybiškumo, vaizduotės ir tikėjimo sąsajas savo kasdienybėje.

Organizatoriai: VDU Katalikų teologijos fakultetas, VŠĮ Gyvenimo ir tikėjimo institutas, VŠĮ Šiluvos piligrimų centras.

Partneriai: VDU Menų fakultetas, VDU Muzikos akademija.

Data ir laikas: 2026 m. kovo 20 d., 13.00–18.00 val.

Vieta: VDU Katalikų teologijos fakultetas, Didžioji Aula, Gimnazijos g. 7, Kaunas

Bilietus platina: https://tickets.paysera.com/lt Top of FormBottom of Form

Konferencijos idėja – atverti dialogą tarp šiuolaikinio žmogaus kasdienybės, kultūros ir dvasinės patirties. Renginio programą lydės ir muzikinė dalis, kurią kuruoja tarptautinę patirtį turintis smuikininkas ir prof. Atis Bankas (Kanada), Niagaros muzikos festivalio meno vadovas. Muzikinėje programoje pasirodys prof. Atis Bankas (smuikas), Kauno fortepijoninio trio narė Asta Krištaponienė (violončelė) ir Milda Šalučkaitė (smuikas), Ieva Žemaitytė (fortepijonas).

„TerraCREAToris“ atidarys VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas doc. dr. Benas Ulevičius pranešimu „Grožis kaip dvasinė patirtis: suvokimo ir prasmės sąsajos“. Toliau renginyje skambės provokuojanti ir aktuali filosofo prof. dr. Sauliaus Keturakio tema „Dirbtinis kvailumas arba apie kūrybišką priešinimąsi technologijoms“.

Po pertraukos konferencija atvers kultūrinį ir istorinį horizontą pranešimu „Tarp kūrybinės laisvės ir aplinkybių: Juozas Zikaras“, kurį skaitys Rasa Jonė Ruibienė iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus. O klausimą, kaip žmogaus sąmonėje gimsta ateities vizijos, kels urbanistas dr. Kastytis Rudokas pranešimu „Ateities miesto vizijos atspindys žmogaus sąmonėje“.

Konferencijos patirtinę ašį sudarys krikščioniškos meditacijos dalis „Vaizduotės išlaisvinimas pažinimui krikščioniškoje meditacijoje“, kurią ves teologijos mokslo licenciatė Vaidilė Šumskienė (Gyvenimo ir tikėjimo institutas).

Kviečiama dalyvauti kiekvieną, kuris nekantriai trokšta atverti kūrybiškumo, vaizduotės ir tikėjimo sąsajas savo kasdienybėje.

Organizatoriai: VDU Katalikų teologijos fakultetas, VŠĮ Gyvenimo ir tikėjimo institutas, VŠĮ Šiluvos piligrimų centras.

Partneriai: VDU Menų fakultetas, VDU Muzikos akademija.

Data ir laikas: 2026 m. kovo 20 d., 13.00–18.00 val.

Vieta: VDU Katalikų teologijos fakultetas, Didžioji Aula, Gimnazijos g. 7, Kaunas

Bilietus platina: https://tickets.paysera.com/lt

Organizatorių informacija

Programa

Antanas Vivulskis – genialus Lietuvos ir Lenkijos kūrėjas, kurio gyvenimo centre buvo tikėjimas. Tai lėmė harmoningą gilios tradicijos ir inovacijos susiliejimą jo kūriniuose. Turėdamas tokį stiprų pamatą, skulptorius ir architektas savo kūryboje sugebėjo peržengti tai, kas vien žmogiškomis pastangomis dažnai neįmanoma – kurti laikui nepavaldžią architektūrą, kurioje nepaisoma linijinio laiko imperatyvų, o istorijos ir ateities santykis panardinamas į amžinąjį dabar.

Šie ir kiti Antano Vivulskio kūrybos principai geriausiai išsiskleidžia vienintelio jo išlikusio pastato – Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčios – architektonikoje. 2024 m. sukanka šimtas metų nuo šio didingo pastato, savo forma ir architektūrinės idėjos gelme primenančio empirėjų, užbaigimo.

Pastato architektūra ir idėja įkūnija siekį aprėpti visą egzistuojančią tradiciją, ja remtis, bet kartu kurti inovatyviai. Tradicija čia suteikia kūriniui „teisę tvirtai būti pasaulyje“, naujumas  išreiškia asmenišką santykį su visa kūrybos istorija, o tikėjimas laikiną kūrinį pakyli amžinybės link. Mažai pasaulyje yra kūrėjų, gebančių šias, rodos, viena kitai prieštaraujančias kategorijas sujungti į naujovišką harmoningą visumą.

Konferencijos tikslas – pagerbiant A. Vivulskio atminimą žvelgti į jo kūrybinį genijų per tradicijos, ateities ir tikėjimo diskursus.

Konferencija vyks Šiluvos piligrimų centre, M. Jurgaičio a. 17A, Šiluva, Raseinių r.

Pranešimai bus skaitomi lietuvių ir anglų kalbomis.

10.50–11.00 Sveikinimo žodis.

11.00–11.30 Pagrindinis konferencijos pranešimas. Doc. dr. Aušra Vasiliauskienė. „Skulptūros reikšmė architektūriniuose Antano Vivulskio projektuose“.

11.30–11.45 Birutė Valečkaitė. „Antanas Vivulskis ir Boleslovas Balzukevičius: draugystė ir jos paveldas Paryžiuje, Krokuvoje ir Vilniuje“.

11.45–12.00 Doc. dr. Kastytis Rudokas. „Eschatologiniai motyvai Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčios architektūroje. Hermeneutinė prieiga“.

12.00–12.15 Doc. dr. Vaidas Petrulis. „Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia Čikagoje: komplikuota lietuviško identiteto paieškos istorija“.

12.15–12.30 Diskusija su sesijos pranešėjais.

12.30–13.30 Pietų pertrauka Jono Pauliaus II piligrimų namuose.

13.30–13.45 Kostas Biliūnas. „Sakralinių vietų sistemos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – barokinis kraštovaizdis?“.

13.45–14.00 Dr. Gabrielius Edvinas Klimenka. „Ikonografinė ksenotradicija lietuviškoje katalikybėje: ikonos rašomos ar tapomos?“

14.00–14.15 Prof. dr. Rasa Čepaitienė. „Tradicija ir modernumas Antano Ruškio dvasinėje Lietuvos istorijoje“.

14.15–14.30 Diskusija su sesijos pranešėjais.

14.30–14.45 Kavos pertrauka.

14.45–15.00 Prof. dr. Žanete Narkēviča. „Tradition, Innovation, Education: The Formation of Cultural Memory“.

15.15–15.30 Kun. dr. Modris Lācis. „The Development of Theology of Peace: Saint Augustine’s “City of God” and the Social Doctrine of the Church“.

15.30–15.45 Doc. dr. Benas Ulevičius. „Drawing All Things to Christ: A Theological Program of Liturgical Space in Early Christianity“.

15.45–16.30 Diskusija su sesijos pranešėjais ir apibendrinamosios konferencijos mintys.

Konferencijos mokslinis komitetas

Pirmininkas – doc. dr. Benas Ulevičius

Pavaduotojas – dr. Kastytis Rudokas

Nariai: prof. dr. Žanete Narkēviča, prof. dr. Marek Chmielewsky, doc. dr. Piotr T. Nowakowski, prof. dr. Birutė Obelenienė, prof. dr. Artūras Lukaševičius, doc. dr. Vaidas Petrulis.

Organizacinis komitetas

Pirmininkė – Silvija Čižaitė-Rudokienė

Nariai: kun. Robertas Urbonavičius, dr. Kastytis Rudokas

Organizatoriai

VšĮ Šiluvos piligrimų centras, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras

Konferencijos globėjas – arkivyskupas Kęstutis Kėvalas

Konferencijos partneriai

Kauno arkivyskupija, Raseinių krašto istorijos muziejus, Raseinių rajono savivaldybė.

Informaciniai rėmėjai

Marijos radijas, internetinis portalas „Raseinių naujienos“, internetinis portalas „Mano Raseiniai“

II tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje kviečia išsamiau pažvelgti į krikščionybės ir inovacijų santykį bei panagrinėti tikėjimo bei pasaulietinių inovacijų dermės problematiką.  Išradimai, atradimai ir inovacijos – neatsiejama žmonijos istorijos ir tapatybės dalis. Šiandien gyvename inovacijų epochoje – vis plačiau diskutuojama apie dirbtinio intelekto pritaikymą, socialinių pokyčių gausą bei gyvenimą ketvirtosios pramonės revoliucijos pike. Socialinės ir techninės naujovės leidžia žmonijai kokybiškai atsinaujinti, tačiau neretai sukelia ir nepageidaujamų padarinių. Todėl šių metų konferencija buvo atverta pagrindinio pranešėjo doc. dr. Vaido Petrulio pranešimu tema „6 dešimtmečio Šiaurės Amerikos lietuvių disputas dėl tautinio stiliaus sakralinėje architektūroje.“ Mokslininko patiektos įžvalgos apie tautiškumo paiešką architektūroje buvo papildytos dar plačiai visuomenėje nematytomis Mulokų šeimos archyvo nuotraukomis.

Konferencijų pranešimai buvo suskirstyti į tematinius panelius: Pirmojoje sesijoje, kurios tema buvo „Tarp Bažnyčios praeities, dabarties ir ateities“ pranešimus skaitė Dr. Katarzyna Wasiutyńska apžvelgdama Šv. Dvasios bei inovacijos santykį per Sinodinio kelio aspektą. Doktorantas Gintaras Sungaila pranešimu „Origenistinė kontraversija: inovacijos ir tradicijos konfliktas pirmaisiais krikščionybės amžiais ir šiandien“ nukreipė žvilgsnį į Ortodoksų bažnyčią, pranešimu siekdamas inovacijos ir tradicijos konflikto kontekste panagrinėti istorinę origenizmo kontraversiją bei palyginti istorinį konfliktą su šiuolaikiniu. O kunigas dr. Modris Lācis žvelgė į paveldą  bei tradiciją per Mokymo knygos prizmę pranešime „Mokymo Knygos atradimas: Paveldėtos tradicijos atnaujinimas.“

Antroji sesija „Stebuklas versus Mokslas. Slėpinys versus aiškumas“ pranešimų temomis tarsi aprėpė dialogą tarp transcendencijosir akademinio diskurso. Profesorius dr. Kęstutis Zaleckis plėtojo miesto simetrijos kodo teoriją, įpindamas bažnyčios pastatų vietų algoritmo paieškas bei žvelgdamas per Vilniaus ir Kauno miestų pavyzdžius savo pranešime „Bažnyčios pastatų vietos mieste simetrijos kodas (pasirinktų miestų pavyzdžiu).“ Doktorantas Gabrielius Edvinas Klimenka provokatyviu bei įdomiu pranešimu apžvelgė melagienių tendencijas perpintas su šiuolaikinėmis technologijomis tikėjimo kontekste ir pateikė galimybes apsisaugojimui nuo konspiracijos teorijų pranešime: „Kaip inovatyvios technologijos keičia realybės suvokimą: ar tikrai gyveno bibliniai milžinai?“. Profesorius dr. Artūras Lukaševičius apžvelgė tikėjimo svarbą AA programoje pranešime „Dievas ar Aukštesnioji Jėga? AA 12 žingsnių pritaikymo katalikų sielovadoje galimybės ir iššūkiai“. Sesija buvo užbaigta dr. Kastyčio Rudoko pranešimu Rudokas „Kultūrinio erdvėlaikio vystymąsis kaip ištęstas laike stebuklas“, kuriame apžvelgta kaip vystosi kultūra paveikta stebuklo.

Paskutinė, trečioji sesija „Mąstant naujaip. Krikščioniškosios minties įtaka kultūrai, filosofijai ir menui“  buvo skirta tikėjimo ir kultūros dialogui. Joje išgirsti trys pranešimai, vienas pirmųjų – doktoranto Manto Tamošaičio „Kurti naują kultūrą: Antikiniai meninės reprezentacijos principai Šv. Augustino krikščioniškos kultūros vizijoje“, kuriame apžvelgtas laikotarpis, kuriame krikščionybė buvo inovacija bei atsiskleidė panašumus ir esminius skirtumus tarp Šv. Augustino bei Platono mąstymo paradigmoje. Doktorantė Rūta Giniūnaitė pranešime „Romano Guardini nuoširdus žvilgsnis į inovatyvias technologijas Bažnyčios kultūros paveldo erdvėje“ apžvelgė naujųjų technologijų inkliuzus į sakralias kultūros paveldo erdves, vadovaudamasi Romano Guardini teorijos prieigomis. O profesorės dr. Žanete Narkēviča pranešimas „Vaizduotė – meistrystė glūdinti žmogaus sielos gelmėje“ koreliavo su jėzuitiško pasaulėvaizdžio bei tikėjimo dialogo tradicija.

Neabejotina, jog III tarptautinė mokslinė Šiluvos konferencija įvyks, plečiant tarptautinio bendradarbiavimo ratą, puoselėjant akademinės minties gilumą. Unikalu ir tai, jog sakralios erdvės sąvoka bei veikimas – Šiluvos šventovės idėjinė bei urbanistinė praktinė būtis inspiruoja teorinės minties gimimą drauge su skirtingų sričių mokslininkais – urbanistikos atstovais, architektūros istorikais, kultūros paveldo ekspertais, teologais, bažnytinio meno specialistais ir kitais.

O praleidusius, tačiau susidomėjusius, 2021 m. bei 2022 m. konferencijos pranešimus galite išgirsti Šiluvos šventovės youtube paskyroje.

Šiluvos piligrimų centro informacija

Išradimai, atradimai ir inovacijos – neatsiejama žmonijos istorijos ir tapatybės dalis. Šiandien gyvename inovacijų epochoje – vis plačiau diskutuojama apie dirbtinio intelekto pritaikymą, socialinių pokyčių gausą bei gyvenimą ketvirtosios pramonės revoliucijos pike. Socialinės ir techninės naujovės leidžia žmonijai kokybiškai atsinaujinti, tačiau neretai sukelia ir nepageidaujamų padarinių.

Todėl konferencijos tikslas yra įvertinti išradimų, atradimų ir inovacijų reikšmę, vykusius, vykstančius ir būsimus procesus per krikščioniškosios pasaulėvokos prizmę bei pasitelkti aiškinimui tarpdisciplininę mokslinę refleksiją.

Krikščionybė, pati būdama didžiausia Vakarų pasaulio inovacija, dėl kurios tiesioginės ir netiesioginės įtakos atsišakojo tūkstančiai sekuliarių naujovių, skatina techninių bei socialinių naujovių plėtrą bei kritinį jų įvertinimą, kad būtų pasitarnauta integraliam žmogaus klestėjimui. Anot populiaraus filosofo Yuvalio Harari, viduramžiais Vatikanas technologiniu požiūriu buvo Silicio slėnio atitikmuo anuometiniame pasaulyje. Ar šiandien krikščionybė aktyviai dalyvauja inovacijų kūrimo ir plėtros procesuose? Koks jos vaidmuo sprendžiant tokius aktualius klausimus kaip klimato kaita, socialiniai ir technologiniai pokyčiai, vedantys į „takią visuomenę“ (fluid society) ar globalią migraciją?

II tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje kviečia išsamiau pažvelgti į krikščionybės ir inovacijų santykį bei panagrinėti tikėjimo ir pasaulietinių inovacijų dermės problematiką.

Temos:

– išradimų, atradimų bei inovacijų (technologinių ir / ar socialinių) procesai istoriniu požiūriu, atskleidžiant jų santykį su krikščionybe;

– pasaulietinių inovacijų įtaka Bažnyčios gyvenimui ir krikščionybės raidai;

– krikščionybės ir inovacijų santykio probleminiai aspektai;

– ateities problemų sprendimo būdai remiantis krikščionybės mintimi;

– išradimų, atradimų bei inovacijų teologinė samprata;

– inovacijų pasekmės visuomenei ir individui;

– stebuklo ir techninės pažangos koreliacijos ir skirtybės.

Pranešimų santraukos (iki 200 žodžių) priimamos iki 2022 m. gegužės 23 d. el. p. info@siluva.lt

Mokslinis komitetas:

Pirmininkas: doc. dr. Benas Ulevičius

Pavaduotojas: dr. Kastytis Rudokas

Nariai: prof dr. Elžbieta Osewska; prof. dr. Žanete Narkeviča, prof. dr. Marek Chmielewsky, doc. dr. Piotr T. Nowakowski, prof. dr. Birutė Obelenienė

Organizacinis komitetas

Silvija Čižaitė-Rudokienė, VšĮ Šiluvos piligrimų centras, Lietuva

Kun. Robertas Urbonavičius, Šiluvos parapija, Lietuva

Dr. Kastytis Rudokas, KTU ASI, Lietuva

Organizatoriai: VšĮ Šiluvos piligrimų centras ir Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas

Konferencijos globėjas: Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas

Konferencijos partneriai: Kauno arkivyskupija, Raseinių rajono savivaldybė, VšĮ „Atrask Raseinius“

Informaciniai rėmėjai: Marijos Radijas, interneto dienraštis Bernardinai.lt

Kvietimas:  II tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje