Paskaita „Miestas – sąmoningas organizmas?“

Dr. Kastyčio Rudoko paskaita, iš paskaitų ciklo, kurį sudaro keturios paskaitos liečiančios kultūros paveldo vertės problematiką, giluminius miestą kuriančios procesus, kurie nematomi plika akimi, bet yra bene pagrindiniai formuojantys urbanistikai istorijoje, dabar ir ateityje. Taip pat bus kalbama apie daugiau nei vieną egzistuojančią laiko tėkmės trajektoriją žmogaus apgyvendintame pasaulyje. Paskutinė paskaita skirta pažvelgti į urbanistikos ateitį, bet čia svarbiausiu reiškiniu jau tampa ne daiktai, bet žmogaus gebėjimas sukurti tokią savo sampratos nuostatą, jog miestas būtų perkeistas į tai, ką galėtume vadinti šventove.

Viso ciklo metu yra laikomasi nuostatos, jog šventumas neįmanomas be Dievo malonės, tačiau šventumo siekis tuo pačiu yra ir bene svarbiausia žmogaus pareiga: „Būkite šventi, nes aš, VIEŠPATS, jūsų Dievas, esu šventas.“ (Kun 19;2).

Paskaitos vyks Šiluvos piligrimu centre adresu M. Jurgaičio a. 17A, Šiluva nuo 14 val.  Trukmė – 1 val. Dalyvavimas paskaitose – nemokamas, tačiau būtina registracija el. paštu info@siluva.lt.


Paskaitų ir diskusijų ciklas Šiluvoje: „Nuo paveldo link šventybės, nuo miesto link šventovės“

Gyvename laikotarpiu, kuomet materialios prigimties vartojimas, malonumai ir pagundos užgožia tikrosios prasmės ieškojimą. Žmogus dažnai siekia laimingo, o ne prasmingo gyvenimo. Juo labiau – mūsų visuomenės nebekelia sau tikslo siekti šventumo. Šventumas ir tikėjimas geriausiu atveju paliekami individualiam žmogaus apsisprendimui.

Todėl šis dr. Kastyčio Rudoko paskaitų ciklas yra skirtas paskatinti pažvelgti į žmogaus apgyvendinto pasaulio, įkultūrinto pasaulio potencialą šventumui. Čia bus laikomasi principinės pozicijos, jog žmogaus kuriama kultūra (kalbėsime apie įvairius kultūrinius reiškinius įvairiais istoriniais laikotarpiais, bet koncentruosimės į miesto problematiką) yra skirta ne kam kitam, bet nutiesti kelią į šventumo paieškas. Mūsų laikais – kultūra yra suvokiama kaip savitikslė, kaip baigtinė. Bandysime parodyti, jog norint atskleisti kultūrinio reiškinio tikrąjį grožį, visų pirma kiekvieną daiktą suvokiame kaip potencialą, o ne kaip uždarą baigtinį rezultatą.

Ciklą sudaro keturios paskaitos liečiančios kultūros paveldo vertės problematiką, giluminius miestą kuriančios procesus, kurie nematomi plika akimi, bet yra bene pagrindiniai formuojantys urbanistikai istorijoje, dabar ir ateityje. Taip pat bus kalbama apie daugiau nei vieną egzistuojančią laiko tėkmės trajektoriją žmogaus apgyvendintame pasaulyje. Paskutinė paskaita skirta pažvelgti į urbanistikos ateitį, bet čia svarbiausiu reiškiniu jau tampa ne daiktai, bet žmogaus gebėjimas sukurti tokią savo sampratos nuostatą, jog miestas būtų perkeistas į tai, ką galėtume vadinti šventove.

Viso ciklo metu yra laikomasi nuostatos, jog šventumas neįmanomas be Dievo malonės, tačiau šventumo siekis tuo pačiu yra ir bene svarbiausia žmogaus pareiga: „Būkite šventi, nes aš, VIEŠPATS, jūsų Dievas, esu šventas.“ (Kun 19;2).

Paskaitos vyks Šiluvos piligrimu centre adresu M. Jurgaičio a. 17A, Šiluva nuo 14 val.  Trukmė – 1 val. Dalyvavimas paskaitose – nemokamas, tačiau būtina registracija el. paštu info@siluva.lt.

Paskaitų datos ir temos:

Liepos 29 d. 14 val. „Miesto paveldo lygmenys: nuo kultūrinio artefakto iki šventumo“

Rugpjūčio 5 d. 14 val. „Miestas – sąmoningas organizmas?“

Rugpjūčio 12 d. 14 val.  „Laiko tėkmės kryptys žmogaus apgyvendintame pasaulyje“

Rugpjūčio 19 d. 14 val. „Šiluvos ateitis: ar šventovėje reikia gyventi?“

Šiluvos piligrimų centro informacija


Paskaita „Miesto paveldo lygmenys: nuo kultūrinio artefakto iki šventumo“

Dr. Kastyčio Rudoko paskaita, iš paskaitų ciklo, kurį sudaro keturios paskaitos liečiančios kultūros paveldo vertės problematiką, giluminius miestą kuriančios procesus, kurie nematomi plika akimi, bet yra bene pagrindiniai formuojantys urbanistikai istorijoje, dabar ir ateityje. Taip pat bus kalbama apie daugiau nei vieną egzistuojančią laiko tėkmės trajektoriją žmogaus apgyvendintame pasaulyje. Paskutinė paskaita skirta pažvelgti į urbanistikos ateitį, bet čia svarbiausiu reiškiniu jau tampa ne daiktai, bet žmogaus gebėjimas sukurti tokią savo sampratos nuostatą, jog miestas būtų perkeistas į tai, ką galėtume vadinti šventove.

Viso ciklo metu yra laikomasi nuostatos, jog šventumas neįmanomas be Dievo malonės, tačiau šventumo siekis tuo pačiu yra ir bene svarbiausia žmogaus pareiga: „Būkite šventi, nes aš, VIEŠPATS, jūsų Dievas, esu šventas.“ (Kun 19;2).

Paskaitos vyks Šiluvos piligrimu centre adresu M. Jurgaičio a. 17A, Šiluva nuo 14 val.  Trukmė – 1 val. Dalyvavimas paskaitose – nemokamas, tačiau būtina registracija el. paštu info@siluva.lt.


Mažame miestelyje telpantys didmiesčio lobiai

Šiluva – tai vieta, kuri laužo visus mažo miestelio standartus Lietuvos kontekste. Šiluvos šventovė – ribas trinanti tarp vietovių, tarp šalių, savyje gausiai talpinanti unikalių kultūrinių inkliuzų. Paveikta stebuklo – XVII a. pradžioje įvykusio Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo, Šiluva tapo nesustojančios kūrybos bei kūrybinio potencialo sklaidos vieta. Todėl čia stūkso viena iš nedaugelio Lietuvoje esančių bazilikų – it baroko perlas inkrustuotas urbanistiniame audinyje. Kuriant bazilikos interjerą nesileista į kompromisus – vieninga Jėzuitų Tomo Podgaiskio skulptūrų kompozicija leidžia ne tik akims panirti į įspūdingą vaizdą, tačiau tai dar viena – menine ikonografijos kalba prabylanti į žiūrovą.

Ypatinga vieta pasaulyje – tai vieta, paliesta Apsireiškimo – Apsireiškimo koplyčia, kuri XX a. pr. projektuota genialaus architekto, menininko Antano Vivulskio. Jo nutrūkusi kūrybinė styga gali būti prilyginta Mikalojui Konstantinui Čiurlioniu – mirusiam anksti, todėl iki galo nespėjusiam atsiskleisti. Tačiau modernizmo vizija ir realybė – viena pirmųjų pasiekė būtent mažą miestelį – Šiluvą, kurioje iškilo koplyčia.

Apie tai, kas slypi už Didžiojo Altoriaus, kuo įspūdinga Šiluvos vieta ne tik dvasine, tačiau ir kultūrine prasme, kokius neįtikėtinus kūrinius gali inspiruoti tikėjimo ir kūrybos dermė kviečiame bent trumpam patirti ekskursijoje/paskaitoje su KTU dr. Kastyčiu Rudoku.