Daugeliui vertybių sąlygos šaltoje ir drėgnoje bazilikos koplytėlėje nebuvo tinkamos, tad projektuojant Piligrimų centrą, 2009 metais buvo sumanyta įrengti naują, šiuolaikišką Šiluvos istorijos muziejinę ekspoziciją.

Šiluva nuo pat įsikūrimo buvo viena svarbiausių ne tik Žemaičių vyskupijos (vėliaus Kauno arkivyskupijos), bet ir visos Lietuvos šventovių. Čia 1608 m. apsireiškė Švč. Mergelė Marija, bazilikoje galime išvysti stebuklais garsėjantį Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslą, jau 500 metus tęsiasi gyva atlaidų tradicija, 1993 m. joje lankėsi ir meldėsi šventasis popiežius Jonas Paulius II, ir kasmet miestelį aplanko keliasdešimt tūkstančių piligrimų.

Taigi apsilankę svečiai muziejuje gali susipažinti su Šiluvos šventovės ir miestelio istorija, kultūra ir pamaldumo tradicijomis.

Popiežiškoji Bažnyčios kultūros paveldo komisija, 2001 m. apibūdindama bažnytinių muziejų funkciją, itin pabrėžė pastoraciją. Dokumente „Pastoracinė muziejų funkcija“ rašoma: „bažnytinis muziejus su visais jo aplinkoje vykstančiais renginiais artimai susijęs su bažnytiniu gyvenimu, nes regimai dokumentuoja kelią, kurį amžių raidoje Bažnyčia nuėjo pamaldomis, katecheze, kultūra ir artimo meile“.

Čia saugomi eksponatai padeda saugoti, puoselėti ir skleisti Šiluvos miestelio ir Bažnyčios gyvenimo atgarsius.

Skrynia

Tai tikroji geležimi kaustyta dėžė, apie 1569 m., įsigalėjus kalvinizmui ir traukiantis katalikams, paskutinio Šiluvos klebono J. Holubkos pakasta žemėje ir 1612 m., po Mergelės Marijos apsireiškimo, padedant aklo šimtamečio senelio rasta žemėje prie didelio akmens.

Skrynioje rasti liturginiai indai ir drabužiai (tiesa, eksponuojami nėra originalūs, jie pakeisti analogiškais to laikmečio) ir Katalikų bažnyčios steigimo Šiluvoje akto nuorašo kopija. Atradus šį dokumentą 1622 m. buvo baigtos teisminės bylos ir Bažnyčia su jai priklausančiomis žemėmis grąžinta katalikams.

Plačiai pagarsėjus versija, jog šioje skrynioje rastas ir „stebuklingu“ vadinamas Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas, kabantis didžiajame bazilikos altoriuje. Tačiau 2003 m. atlikta paveikslo restauracija ir ekspertizė tą galimybę paneigė – nebuvo rasta drobės lankstymo žymių, kurios neabejotinai būtų atsiradusios paveikslui apie 80 metų išgulėjus po žeme.

Paveikslas

Tuomet tiesiai ant priešakinės sienos išvystame didelį paveikslą, vaizduojantį Mergelės Marijos apsireiškimą. Jį 1931 m. nutapė dailininkas iš Čenstochovos Boleslovas Rutkovskis.

Iki 2003 metų šiuo paveikslu, stengiantis išsaugoti jo šventumą, buvo uždengiamas bazilikos didžiajame altoriuje esantis Marijos su Kūdikiu paveikslas; atidengiamas jis būdavo tik švenčių ir pamaldų metu.

Dokumentai

Tai svarbiausių Šiluvos dokumentų faksimilės: Šiluvos bažnyčios 1457 m. steigimo aktas, išlikęs XVII a. nuorašo pavidalu ir 1661 m. kun. Mikalojaus Sviechausko „Šiluvos bažnyčios istorijos“, apie 1775 m. darytas nuorašas. Jame pirmą kartą užrašyta Marijos apsireiškimo istorija ir po jo sekę įvykiai.

Infulato drabužiai

Infulatūros titulas reiškė, kas šventovės klebonas – infulatas – turėjo teisę ir privilegiją iškilmių metu šv. Mišias aukoti vyskupiškomis apeigomis, su vyskupo drabužiais bei insignijomis. Šiluva buvo pirmoji ir viena iš dviejų Infalutūrų Žemaičių vyskupijoje, šis titulas jai suteiktas popiežiaus Pijaus VI-ojo 1775 m. rugsėjo 15 d.

Tai unikalūs ir vieninteliai infulato drabužiai Lietuvoje. Išvysti galite vyskupo mitrą – galvos apdangalą (XVIII a.), arnotą – viršutinį puošnų drabužį (XVII a. II p.), vyskupo pirštines, sandalus ir kojines (XVIII a. IV ketv.) bei pastoralą – vyskupo lazdą (XVIII a. II p.).

Apsireiškimo koplyčios projektas

Vienas įdomesnių eksponatų – originalus architekto Antano Vivulskio (1877-1919) ranka pieštas Apsireiškimo koplyčios projektas, darytas 1906 m.

A, Vivulskio koplyčios brėžinių grafika neįprasta to meto Lietuvai ir Rusijai – brėžiniai atlikti tušu, akvarele ir spalvotais pieštukais, tonavimu parodyta apimtis ir šešėliai. 1908 m. projektas buvo eksponuotas Antrojoje lietuvių dailės parodoje, nors, kurdamas jį, autorius dirbo tikrai ne parodai.

Popiežiaus Jono Pauliaus II rožinis

Savo dėmesiu Šiluvą tarp kitų šventovių išskyrė popiežius Jonas Paulius II, joje apsilankęs 1993 m. rugsėjo 7 d. Čia galite išvysti jo Šiluvai padovanotą Vatikano meistrų rožinį su šio popiežiaus herbu.

Steigėjo portretas

Galiausiai išeinančiuosius tarsi palydi Šiluvos bažnyčios fundatorius Petras Simonas Gedgaudas, 1457 m. pasirašęs steigimo aktą. Jo XIX a. portretas, nuo tarpukario buvęs užmarštyje, dabar taip pat eksponuojamas muziejuje.

Liturginiai indai

Tai altoriaus indai, naudojami Eucharistijos apeigose pagal tam tikrą paskirtį. Dažniausiai jie gaminami iš patvarių ir brangių medžiagų, su Eucharistine duona ar vynu susiliečiančios vietos būtinai būdavo paauksuojamos.

Ekspozicijoje išlikę XVII a. pab. – XX a. pr. Šiluvoje naudotos dvi taurės ir dvi komuninės. Komuninė – indas, kuriame laikoma konsekruota duona – Jėzaus Kristaus Kūnas. Savo išvaizda ji primena uždengiamą taurę. Mišių taurė, dar vadinama kieliku, – pagrindinis liturginis indas, kuriame laikomas eucharistinis vynas.

Stebuklų knygos

Tai knygos, kuriose užrašytos istorijos, liudijančios per Dievo Motinos užtarimą Šiluvoje patirtus stebuklus. Klebono kun. Marcijono Jurgaičio 1886-1925 m. „Uzraszymas niekuriu ypatingu Motinos Szwenczausi Szydlawos, kuriuos stebuklingais reiki numanyti“ ir klebono kun. Vlado Simaškos (buvusio Šiluvos klebonu 1959–1986) bei jo brolio kun. Eduardo Simaškos (dirbusio Šiluvoje 1986-2010) 1958-1999 m. rašyta byla „Apie gaunamas malones Šiluvoje per Švenčiausios Marijos Dievo Motinos užtarymą“. Joje randame daugiau nei 180 malonių ir išgijimų, įvykusių apie 1914-1999 metus.

Šiluvos šventovė bažnyčios ir istorines vertybes jau nuo XVIII a. pab. saugojo bazilikoje esančioje Ligonių Sveikatos koplytėlėje. Dėl joje esamų vertybių, koplytėlė tuo metu buvo vadinama Brangenybių koplyčia.