\u012e\u017eengimas \u012f eilin\u012f liturgini\u0173 met\u0173 laik\u0105 nerei\u0161kia, kad esame nesvarbiu ar \u012fvyki\u0173 neturin\u010diu laikotarpiu. Veikiau \u017eali liturgijos drabu\u017eiai rei\u0161kia, kad mes, kaip Ba\u017eny\u010dia, turime augti \u012f Kristaus Velyk\u0173 sl\u0117pin\u012f, kur\u012f k\u0105 tik \u0161vent\u0117me. Esame pa\u0161aukti giliau \u012fsilieti \u012f Jo kan\u010di\u0105, mirt\u012f ir prisik\u0117lim\u0105; i\u0161 ties\u0173, tai yra pati augimo \u0161ventume esm\u0117<\/p>\n
I\u0161 ties\u0173, eilinis laikas yra metas augti \u0161ventumu, malone ir tik\u0117jimu. \u0160v. Petras, cituodamas Kunig\u0173 11:44-45, ra\u0161\u0117: \u201eVisame, k\u0105 darote, nes jus pa\u0161auk\u0117 \u0160ventasis, ir Ra\u0161tas sako: \u201eB\u016bkite \u0161venti, nes a\u0161 esu \u0161ventas.\u201c B\u016bti \u0161ventam rei\u0161kia atsisakyti visko d\u0117l Kristaus ir sekti Juo. B\u016bti \u0161ventam rei\u0161kia b\u016bti kitokiam \u2013 b\u016bti atskirtam. B\u016bti \u0161ventam rei\u0161kia b\u016bti nepaprastam. Krik\u0161\u010dionis yra tas, kuris yra atskirtas nuo pasaulio, kad gal\u0117t\u0173 b\u016bti Kristaus atspindys, gyventi Dievo gyvenim\u0105 pasaulyje. Dievas mus visus pa\u0161auk\u0117 b\u016bti pasaulio \u0161viesa ir \u017eem\u0117s druska, teikiant vilt\u012f visoms tautoms. Esame pa\u0161aukti \u0161viesti, b\u016bti poky\u010di\u0173 ir transformacijos katalizatoriais ir suteikti pasauliui u\u017etikrint\u0105 ateit\u012f, atskleid\u017eiant kitiems j\u0173 pa\u0161aukim\u0105 ir likim\u0105 Kristuje.<\/p>\n
Daugelis \u0161iandien atsiduria tokioje pat dilemoje kaip ir turtingas jaunuolis Evangelijoje. Skaitome, kad jis i\u0161\u0117jo li\u016bdnas, nes negal\u0117jo atsiliepti \u012f kvietim\u0105 atiduoti visk\u0105 varg\u0161ams ir sekti Kristumi. Tai lieka paradoksalu: kaip galima b\u016bti laimingam, kai esi varg\u0161as. Tuo metu buvo \u012fprasta suprasti \u2013 ir \u0161iandien toks yra tarp t\u0173, kurie skelbia \u201eklest\u0117jimo evangelij\u0105\u201c, \u2013 kad b\u016bti palaimintam Dievo rei\u0161kia b\u016bti apdovanotam turtais, apiman\u010diais ne tik dvasines palaimas, bet ir materialinius turtus bei pasaulietin\u0119 s\u0117km\u0119. Taigi galime \u012fsivaizduoti, kad ne tik turtingas jaunuolis kovojo su tuo; net apa\u0161talai buvo pasibais\u0117j\u0119 J\u0117zaus mokymu. Matome u\u017esit\u0119sus\u012f Petro ir kit\u0173 apa\u0161tal\u0173 netikrum\u0105, kai Petras v\u0117liau ie\u0161kojo paguodos pas Vie\u0161pat\u012f \u2013 jiems atrod\u0117, kad jie visk\u0105 atsisak\u0117 veltui! Galima beveik gird\u0117ti juos sakant J\u0117zui: \u201eTai kokia man i\u0161 to nauda?\u201c Gyvenimas toks, kad jei nieko negauname, neduosime. Tai pasakytina net apie tuos, kurie tarnauja savanori\u0161kose organizacijose, tiek Ba\u017eny\u010dios, tiek pasaulio ribose.<\/p>\n
Ta\u010diau jei J\u0117zus reikalavo i\u0161 savo mokini\u0173 \u0161io visi\u0161ko sav\u0119s atidavimo, tai tod\u0117l, kad Jis pats tapo vargdieniu d\u0117l m\u016bs\u0173. \u0160v. Paulius Korinto krik\u0161\u010dionims sak\u0117: \u201eM\u016bs\u0173 Vie\u0161pats J\u0117zus Kristus, b\u016bdamas turtingas, d\u0117l j\u016bs\u0173 tapo vargdieniu, kad j\u016bs taptum\u0117te turtingi per Jo neturt\u0105\u201c (2 Kor 8, 9). \u0160is J\u0117zaus skurdas apima daugiau nei materialin\u012f ar socialin\u012f skurd\u0105.<\/p>\n
Norint augti \u0161ventume \u2013 ypa\u010d kasdieni\u0173 gyvenimo i\u0161bandym\u0173, ar tai b\u016bt\u0173 finansin\u0117 kriz\u0117, liga, nes\u0117km\u0117 ar susvetim\u0117j\u0119 santykiai (ypa\u010d tarp vyro ir \u017emonos), \u2013 reikia b\u016bti neturtingiems ir visi\u0161kai Jam atiduoti savo gyvenim\u0105. Dvasios skurdas ver\u010dia mus pripa\u017einti savo ribotum\u0105; jis mus nuolankina, ver\u010dia susidurti su savo nieku ir varo mus \u012f savo ribas, kad negal\u0117tume nieko kito daryti, kaip tik tik\u0117jime pasiduoti. Kaip J\u0117zus ant kry\u017eiaus, mes \u0161aukiame: \u201e\u012e tavo rankas atiduodu savo dvasi\u0105\u201c (Lk 23, 46). \u017dinoma, \u0161is pasidavimas apima ir m\u016bs\u0173 i\u0161didumo, godumo, pyk\u010dio bei vis\u0173 pagrindini\u0173 nuod\u0117mi\u0173 paleidim\u0105. \u0160tai k\u0105 mus ragina \u0161ventasis Petras: \u201eTad i\u0161laisvinkite savo mintis nuo na\u0161t\u0173\u201c<\/p>\n
Dar daugiau, \u0161is skurdas i\u0161rei\u0161kiamas kan\u010dioje, kuri\u0105 patiriame d\u0117l Kristaus. Sekimas Juo nei\u0161vengiamai rei\u0161kia persekiojim\u0105, ta\u010diau \u0161ios kan\u010dios padeda mums apvalyti ir labiau susitapatinti su Kristaus kan\u010dia. J\u0117zus persp\u0117jo mus apie i\u0161bandymus, su kuriais susidursime, kai pasak\u0117 mokiniams, kad Karalyst\u0117s atlygis yra j\u0173, bet \u201ene be persekiojim\u0173\u201c. Kaip mums sako Pirmojo skaitinio autorius, Kristaus kan\u010dias ir v\u0117lesn\u0119 \u0161lov\u0119 prana\u0161ai i\u0161prana\u0161avo d\u0117l m\u016bs\u0173. Jis ra\u0161\u0117: \u201eJiems buvo apreik\u0161ta, kad visa, k\u0105 jie paskelb\u0117 jums tie, kurie paskelb\u0117 jums Ger\u0105j\u0105 Naujien\u0105 per \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105, atsi\u0173st\u0105 i\u0161 dangaus, buvo skirta jums, o ne jiems patiems.\u201c Mes, kurie trok\u0161tame dalyvauti Kristaus \u0161lov\u0117je, galiausiai turime dalyvauti Jo kan\u010dioje. Tikrasis tik\u0117jimo i\u0161bandymas yra ne tada, kai esame savaranki\u0161ki materialiniu, socialiniu ar asmeniniu saugumu. Prie\u0161ingai, m\u016bs\u0173 tik\u0117jimas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 matomas tada, kai netenkame finansin\u0117s nepriklausomyb\u0117s, sveikatos ir statuso \u2013 m\u016bs\u0173 sprendime pasikliauti vien Dievu.<\/p>\n
I\u0161 ties\u0173, J\u0117zaus pa\u017eadas i\u0161sipild\u0117, kai Jis patikino apa\u0161talus sakydamas: \u201eI\u0161 ties\u0173 sakau jums: n\u0117ra n\u0117 vieno, kuris d\u0117l man\u0119s ir d\u0117l Evangelijos palikt\u0173 namus, brolius, seseris, t\u0117v\u0105, vaikus ar \u017eem\u0119 ir kuriam neb\u016bt\u0173 atlyginta \u0161imteriopai: namai, broliai, seserys, motinos, vaikai ir \u017eem\u0117 \u2013 ne be persekiojim\u0173 \u2013 dabar, \u0161iuo metu, ir b\u016bsimajame pasaulyje \u2013 am\u017einuoju gyvenimu\u201c (Mk 10, 29\u201330). Ar jie praturt\u0117jo \u0161iame pasaulyje, gaudami \u0161imteriop\u0105 atlyg\u012f \u017eeme, turtais ir \u0161eima? Taip \u2013 \u200b\u200bbet dvasine prasme. Jie suk\u016br\u0117 Dievo \u0161eim\u0105, kurioje kiekvienas buvo brolis ar sesuo; jiems priklaus\u0117 viskas, ta\u010diau niekas nepriklaus\u0117 jiems asmeni\u0161kai. I\u0161sivadav\u0119 i\u0161 turto na\u0161tos, jie tur\u0117jo visk\u0105 ir tapo visi\u0161kai laisvi Vie\u0161pa\u010diui. Kaip krik\u0161\u010dionys, \u0161ie misionieriai keliavo po visas \u0161alis, nepripa\u017eindami joki\u0173 rib\u0173, skirian\u010di\u0173 \u017emonij\u0105. Toki\u0105 patirt\u012f patyr\u0117 apa\u0161talai ir didieji Kristaus misionieriai.<\/p>\n
Yra paskutinis \u012fsp\u0117jimas tiems i\u0161 m\u016bs\u0173, kurie mano, kad tapti krik\u0161\u010dionimi yra b\u016bdas pakilti visuomen\u0117s lyderio pozicijoje arba pasitenkinti \u0161io pasaulio materialiniais dalykais. Glaustai ir ai\u0161kiai J\u0117zus primin\u0117 Petrui, kad \u201edaugelis pirm\u0173j\u0173 bus paskutiniai, o paskutiniai \u2013 pirmieji\u201c. Jis parod\u0117, kad Dievo vertinimas i\u0161 esm\u0117s skiriasi nuo pasaulio. Petras \u012f Karalyst\u0119 \u017ei\u016br\u0117jo materialiu ir skai\u010diavimo po\u017ei\u016briu. Ta\u010diau Dievas \u0161io pasaulio dalykus vertina kitaip. Tai, k\u0105 \u017emogus laiko \u201edoru\u201c, Dievo akyse laikoma stokojan\u010dia tikrosios meil\u0117s; o tai, kas \u0161ioje \u017eem\u0117je laikoma labai vertinga, Dievo da\u017enai niekinama.<\/p>\n
Galiausiai tik tas \u017emogus, kuris geba save i\u0161tu\u0161tinti d\u0117l Dievo ir artimo meil\u0117s, yra tikrai turtingas. Tik tie, kurie geba pasiaukoti d\u0117l kit\u0173, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gyvena vienyb\u0117je su Kristumi. Prie\u0161ingu atveju apgaudin\u0117jame save manydami, kad esame \u0161venti vien tod\u0117l, kad sekame i\u0161oriniais mokinyst\u0117s judesiais \u2013 kaip i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo su apa\u0161talais. Sekti J\u0117zumi rei\u0161kia sekti Juo per Jo kan\u010di\u0105, kad gal\u0117tume dalyvauti Jo \u0161lov\u0117je. V\u0117l prisimename \u0161v. Petro \u017eod\u017eius: \u201eJums didelis d\u017eiaugsmas, nors dar trump\u0105 laik\u0105 reik\u0117s pakelti visokius i\u0161bandymus, kad j\u016bs\u0173 tik\u0117jimo vert\u0117, brangesn\u0117 u\u017e gendant\u012f auks\u0105, nors ir ugnimi i\u0161bandyt\u0105, b\u016bt\u0173 patikrinta j\u016bs\u0173 \u0161lovei ir garbei, kai apsireik\u0161 J\u0117zus Kristus. J\u016bs nesate jo mat\u0119, bet j\u012f mylite; ir nors nemat\u0117te, j\u016bs tikite juo ir jau esate kupini neapsakomo \u0161lov\u0117s d\u017eiaugsmo. J\u016bs esate tikri d\u0117l savo tik\u0117jimo tikslo \u2013 siel\u0173 i\u0161gelb\u0117jimo.\u201c (1 Pt 1, 6\u20139)<\/p>\n
Kun. \u017dilvinas Zinkevi\u010dius<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u012e\u017eengimas \u012f eilin\u012f liturgini\u0173 met\u0173 laik\u0105 nerei\u0161kia, kad esame nesvarbiu ar \u012fvyki\u0173 neturin\u010diu laikotarpiu. Veikiau \u017eali liturgijos drabu\u017eiai rei\u0161kia, kad […]<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":5514,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[50,565,592,635],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5513"}],"collection":[{"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5513"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5513\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5517,"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5513\/revisions\/5517"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5514"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5513"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5513"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5513"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}