Mergel\u0117s Marijos apsirei\u0161kimas \u0160iluvoje yra vienas svarbiausi\u0173 \u012fvyki\u0173, kuris iki \u0161iandien daro \u012ftak\u0105 vietai, o taip pat ir katalikyb\u0117s Lietuvoje istorijai. Min\u0117tina, jog per du krik\u0161\u010dionyb\u0117s t\u016bkstantme\u010dius buvo u\u017efiksuota apie 2400 \u012fvairi\u0173 tikr\u0173 ar galim\u0173 \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos apsirei\u0161kim\u0173, ta\u010diau oficialiai tik keliolika i\u0161 j\u0173 buvo pripa\u017einti auk\u0161\u010diausi\u0173 Ba\u017eny\u010dios autoritet\u0173. \u0160iluvos Mergel\u0117s Marijos \u017einia gyvuoja jau daugiau nei 400 met\u0173: per \u0160ilin\u0117s atlaidus \u012f \u0161ventov\u0119 atvyksta de\u0161imtys t\u016bkstan\u010di\u0173 piligrim\u0173, o kitomis dienomis, nors ir ma\u017eesniais, ta\u010diau pastoviais srautais tikintieji keliauja \u012f \u0160iluv\u0105 \u2013 tok\u012f piligrim\u0173 skai\u010di\u0173 b\u016bt\u0173 sunku sukviesti kitose sakraliose vietov\u0117se.<\/p>\n
Nuo krik\u0161to prad\u017eios Lietuva tris kartus buvo paaukota Mergelei Marijai, tad nat\u016bralu, jog \u0161iandien yra vadinama Marijos \u017eeme<\/strong> (Terra Mariana<\/em>). Lietuvos ir Lenkijos karalius Jonas Kazimieras Lvove 1656 m. baland\u017eio 1 d. dvasinink\u0173, senatori\u0173 bei vietini\u0173 \u017emoni\u0173 akivaizdoje pagal nustatyt\u0105 tvark\u0105, t. y. atsiklaup\u0119s prie\u0161 altori\u0173, sukalb\u0117jo Lietuvos ir Lenkijos paaukojimo Marijai akt\u0105. Antr\u0105j\u012f kart\u0105 Lietuva buvo paaukota Marijai 1951 m. gegu\u017e\u0117s 13 d. Romoje, \u0160v. Kazimiero kolegijos koply\u010dioje, minint ba\u017enytin\u0117s provincijos \u012fsteigimo Lietuvoje 25 met\u0173 sukakt\u012f.[1]<\/a> Atk\u016brus Nepriklausomyb\u0119, 1991 m. rugs\u0117jo 8 d. \u0160iluvoje kardinolas Vincentas Sladkevi\u010dius ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis paaukojo Lietuv\u0105 \u0160v\u010d. Mergelei Marijai. \u010cia saugomas ir paaukojimo aktas.<\/p>\n \u0160iandien, nepaisant sociologini\u0173 prognozi\u0173, kuriose buvo skelbiama apie sacra<\/em> praradim\u0105 industrin\u0117je visuomen\u0117je, verta kalb\u0117ti apie Mergel\u0117s Marijos garbinimo svarb\u0105. \u0160is atgimimas ypa\u010d pasirei\u0161kia per maldingas keliones \u012f Marijos \u0161ventoves, \u012fvairias maldingumo aprai\u0161kas, t\u0119siasi vot\u0173 (\u017eenkl\u0173, \u017eymin\u010di\u0173 gautas malones) praktika.<\/p>\n Religinio mentaliteto kitimas ir nauji pamaldumo prioritetai, ypa\u010d pasiruo\u0161imas 2008 m. \u0161ven\u010diant \u0160iluvoje \u012fvykusio Apsirei\u0161kimo 400 met\u0173 jubiliej\u0173, pastarojo laikme\u010dio tyrin\u0117tojus skatino vis daugiau d\u0117mesio skirti \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Apsirei\u0161kimui \u0160iluvoje. Dr. Liudas Jovai\u0161a konstatavo, kad \u201e\u0160iluvos istorija, perpasakota ir perra\u0161yta ne vien\u0105 kart\u0105, tarsi suskirst\u0117 autorius \u012f dvi \u2013 \u201epamald\u017ei\u0173 entuziast\u0173\u201c ir \u201eskeptik\u0173 racionalist\u0173\u201c \u2013 stovyklas. I\u0161 l\u016bp\u0173 \u012f l\u016bpas sklindantys pasakojimai, \u012ftaigumo siekiantis meni\u0161kas pol\u0117kis ilgainiui taip pakoregavo pirmosios apsirei\u0161kimo istorijos turin\u012f, kad, matydami galus nesueinant, kai kurie istorikai apsirei\u0161kim\u0105 apskritai \u201enura\u0161\u0117\u201c.[2]<\/a><\/p>\n Visgi, nepaisant to, XVII a. prad\u017eioje atsitiko tai, kas reik\u0161mingumu per\u017eeng\u0117 net Lietuvos ribas. Tuomet \u012f sunki\u0105 ir paini\u0105 istorij\u0105 \u012fsiterp\u0117 pati Dievo Motina. 1608 m. piemenims ganant band\u0105, ant didelio akmens \u0160iluvos laukuose netik\u0117tai ir nelauktai apsirei\u0161k\u0117 Mergel\u0117 Marija. Apsirei\u0161kimo pasakojimas, prad\u0117j\u0119s plisti tarp valstie\u010di\u0173 \u012fvairiose vietose, pasiek\u0117 ir \u017demai\u010di\u0173 vyskupijos oficijol\u0105 kunig\u0105 J. M. Kazakevi\u010di\u0173. Jis, susir\u016bpin\u0119s \u0161ios \u017einios plitimu, nuvyko \u012f \u0160iluvos vals\u010di\u0173 ir r\u016bpestingai apklaus\u0117 visus t\u0105 apsirei\u0161kim\u0105 ma\u010diusius. Po to atid\u017eiai per\u017ei\u016br\u0117jo \u017demai\u010di\u0173 kunigaik\u0161tijos \u017eemi\u0173 registr\u0105, ie\u0161kodamas fundacijos akt\u0173. Ilgai ie\u0161koj\u0119s ir nerad\u0119s, ne i\u0161 karto pasteb\u0117jo dvi \u0161iek tiek suklijuotas korteles. Labai r\u016bpestingai jas atskyr\u0119s, negal\u0117jo \u012fskaityti paties ra\u0161to, tik \u0161iuos i\u0161likusius ai\u0161kius \u017eod\u017eius: \u201eO a\u0161, Morkien\u0117 Vnu\u010dkien\u0117, Mar\u0161alkien\u0117 ir … ir tas stabmeld\u017ei\u0173 \u017eemes visiems laikams prijungiu prie savo \u0160iluvos surinkimo |kalvinist\u0173 ba\u017eny\u010dios]\u201c.[3]<\/a><\/p>\n Pa\u0117m\u0119s akt\u0173 i\u0161ra\u0161\u0105, J. M. kun. Kazakevi\u010dius v\u0117l nuvyko \u012f \u0160iluvos vals\u010di\u0173 ir primygtinai pra\u0161\u0117 senojo \u016bkininko parodyti viet\u0105, kurioje, kiek \u0161is atmena, stov\u0117jusi katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia. Senukas leidosi prikalbinamas ir liep\u0117 nuvesti j\u012f \u012f t\u0105 dirv\u0105, kuri tais metais buvo aps\u0117ta rugiais. Jis tikino, kad nors ir aklas, ap\u010diuopomis parodysi\u0105s senosios ba\u017eny\u010dios bei u\u017ekasto lobio viet\u0105. Vos atvestas \u012f viet\u0105 senolis staiga prareg\u0117jo. Pad\u0117koj\u0119s Vie\u0161pa\u010diui Dievui u\u017e stebukling\u0105 reg\u0117jimo sugr\u0105\u017einim\u0105, jis nurod\u0117 viet\u0105, kur reikia kasti. Kasant buvo surasta skrynia su \u0160iluvos ba\u017eny\u010dios lobiu, o \u0161iame \u2013 fundacijos aktas. Paskatintas s\u0117km\u0117s ir toki\u0173 ai\u0161ki\u0173 Dievo pagalbos \u017eenkl\u0173, viltingai nusiteik\u0119s, J. M. kun. Kazakevi\u010dius steng\u0117si teisi\u0161kai atgauti \u0160iluvos ba\u017eny\u010dios \u017eem\u0119, kurijai priklaus\u0117 pagal fundacij\u0105.[4]<\/a> 1623 m. bir\u017eelio 6 d. teismo ra\u0161tu katalikai galiausiai atgavo kalvinist\u0173 nusavintas \u017eemes.[5]<\/a><\/p>\n Istorija baigiama liudijimu apie Dievo gerum\u0105 ir maloningum\u0105 \u2013 \u0160iluvoje Dievui garbinti atgautos ne tik ba\u017enytin\u0117s \u017eem\u0117s, bet ir \u017emoni\u0173 \u0161irdys. Kan. M. Sviekauskas ra\u0161o: \u201edid\u0117ja Dievo gerumas ir Jam i\u0161tikim\u0173 \u017emoni\u0173 pamaldumas\u201c.[6]<\/a> B\u016briais pl\u016bstantys maldininkai \u0160iluvoje patiria Vie\u0161paties maloni\u0173, atgauna k\u016bno ir dvasios sveikat\u0105.<\/p>\n Nustatyta, kad Marijos apsirei\u0161kim\u0105 mat\u0117 tikri istoriniai asmenys \u2013 kalvinist\u0173 seminarijos rektorius, bakalauras Saliamonas Gracijus ir \u0160iluvos kalvinist\u0173 katechetas Mikalojus Fiera. Tyrin\u0117jant kalvinist\u0173 archyvus paai\u0161k\u0117jo, kad pastarasis d\u0117l neai\u0161ki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 po Apsirei\u0161kimo gana greitai (1609 m.) i\u0161sik\u0117l\u0117 i\u0161 \u0160iluvos. 1614 m. kalvinist\u0173 Vilniaus Sinodas j\u012f gr\u0105\u017eino \u012f \u0160iluv\u0105. Paprastai Sinodas tirdavo pamokslinink\u0173 pasitraukimo prie\u017eastis, netgi juos d\u0117l to peikdavo, bet \u0161\u012f syk\u012f to nepadar\u0117 ir po met\u0173 M. Fierai leido i\u0161 \u0160iluvos pasitraukti. M. Fieros pasitraukimas, nuo 1609 m. \u0117musi krikti kalvinist\u0173 seminarija leid\u017eia sp\u0117ti, kad kalvinistus tikriausiai paveik\u0117 koks nors ne\u012fprastas \u012fvykis.[7]<\/a><\/p>\n Vadovaujantis istoriku L. Jovai\u0161a, pasakojimas apie \u0160iluvos ba\u017eny\u010di\u0105 sura\u0161ytas pra\u0117jus ma\u017edaug pusei am\u017eiaus nuo paties \u012fvykio. Istorij\u0105 apra\u0161o \u017emogus, gird\u0117j\u0119s j\u0105 i\u0161 kanauninko Kazakevi\u010diaus ir kit\u0173 kunig\u0173; Kazakevi\u010dius, savo ruo\u017etu, apie apsirei\u0161kim\u0105 veikiausiai gird\u0117jo i\u0161 pa\u010di\u0173 \u012fvykio dalyvi\u0173. Taigi pasakojimas buvo i\u0161 tre\u010di\u0173 l\u016bp\u0173 ir pra\u0117jus gerokam laikotarpiui. Pasakojimo autorius, matyt, pats atliko pirm\u0105j\u0105 gird\u0117t\u0173 versij\u0173 analiz\u0119 (nes gird\u0117jo ne i\u0161 vieno asmens) ir pateik\u0117 mums apibendrint\u0105, jo nuomone, patikim\u0105 versij\u0105. Anot L. Jovai\u0161os, tokios pasakojimo sura\u0161ymo aplinkyb\u0117s leid\u017eia suprasti, kod\u0117l tekste atsirado \u012fvairi\u0173 istorini\u0173 detali\u0173 netikslum\u0173, kuri\u0173 autorius netur\u0117jo galimyb\u0117s patikrinti. Kai kuriems tyrin\u0117tojams tai dav\u0117 pagrindo abejoti paties \u012fvykio autenti\u0161kumu.[8]<\/a><\/p>\n Vis d\u0117lto, Mergel\u0117s Marijos apsirei\u0161kimo garsas nuaid\u0117jo per vis\u0105 Lietuvos kra\u0161t\u0105, \u017eadindamas katalik\u0173 savimon\u0119. Taip tolyd\u017eio Lietuvoje atgim\u0117 Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia, ties\u0117si ir lietuvi\u0173 tautos dvasia, nualinta bado, maro ir kar\u0173 su \u0161vedais bei rusais. Apie tuos \u012fvykius vyskupas M. Valan\u010dius ra\u0161\u0117: \u201ePaskelbtas \u0160v\u010d. Marijos apsirei\u0161kimas ant akmens ir \u012fstatytas \u012f did\u012fj\u012f altori\u0173 stebuklingas Dievo Motinos su K\u016bdikiu paveikslas patrauk\u0117 i\u0161 visos \u017demaitijos daugyb\u0119 \u017emoni\u0173, kurie pl\u016bdo \u012f \u0160v\u010d. M. Marijos Gimimo atlaidus\u201c.[9]<\/a><\/p>\n Marijos apsirei\u0161kimo \u0160iluvoje tikrum\u0105 patvirtina ir nenutr\u016bkstama tradicija, kurioje \u0160iluva toliau gars\u0117jo malon\u0117mis ir stebuklais. Svarus Marijos apsirei\u0161kimo liudijimas yra ir vysk. Jono Lopacinskio pra\u0161ymas, kuris, galima sakyti, greitai buvo patenkintas (1775 m.): 1774 m. spalio 31 d. pra\u0161yme vyskupas i\u0161d\u0117st\u0117 \u0160ventajam Sostui, kad \u0160iluvos ba\u017eny\u010dios prepozit\u016bra b\u016bt\u0173 Apa\u0161tal\u0173 Sosto malone pakelta ir tapt\u0173 infulatine prepozit\u016bra[10]<\/a>, nes \u0160iluvos ba\u017eny\u010dia atgauta \u201eypatinga Dievo malone bei nuostabia Dievo Gimdytojos pagalba… ai\u0161kiam stebuklui tarpininkaujant (mediante evidenti miraculo)\u201c.[11]<\/a><\/p>\n XVII a. prad\u017eioje \u0160iluvoje \u012fvyk\u0119s \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos apsirei\u0161kimas, be abejon\u0117s, buvo didel\u0117 Dievo dovana istorijos audr\u0173 bla\u0161komai m\u016bs\u0173 tautai. Galb\u016bt tik \u0161iandien galima visapusi\u0161kiau suvokti \u012fvykio reik\u0161m\u0119, labiau suprasti ir \u012fvertinti jo poveik\u012f istorijos eigai ir Lietuvoje vyravusiai j\u0117g\u0173 pusiausvyrai. I\u0161tisus \u0161imtme\u010dius \u0161io \u012fvykio prisiminimas ir gausios, Mergelei Marijai u\u017etariant, gaunamos malon\u0117s gaivino Lietuvos \u017emones. Marijos apsirei\u0161kimo \u0160iluvoje \u017einia \u2013 tai kvietimas atverti savo gyvenim\u0105 Kristui, tur\u0117ti dr\u0105sos tik\u0117ti, b\u016bti laisvam ir atsakingam, puosel\u0117ti \u017emogi\u0161k\u0105sias ir krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105sias vertybes.<\/p>\n Tautvydas Ka\u0161iuba<\/p>\n V\u0161\u012e \u0160iluvos piligrim\u0173 centras<\/p>\n [1]<\/a> Juozas Vais\u030cnora, Marijos Garbinimas Lietuvoje<\/em> (Roma: Lietuviu\u0328 kataliku\u0328 mokslo akademija, 1958), p. 152.<\/p>\n [2]<\/a> Liudas Jovai\u0161a, \u0160v\u010d. Mergel\u0117s apsirei\u0161kimas \u0160iluvoje: liudijimai, tradicija, kritika, Naujasis \u017eidinys-Aidai<\/em>. 2007, Nr. 11\u201312, p. 511.<\/p>\n [3]<\/a> Liudas Jovai\u0161a, \u0160v\u010d. Mergel\u0117s apsirei\u0161kimas \u0160iluvoje: liudijimai, tradicija, kritika, Naujasis \u017eidinys-Aidai<\/em>. 2007, Nr. 11\u201312, p. 512.<\/p>\n [4]<\/a> Juozas Vais\u030cnora, Marijos Garbinimas Lietuvoje<\/em> (Roma: Lietuviu\u0328 kataliku\u0328 mokslo akademija, 1958), p. 349.<\/p>\n [5]<\/a> Stasys Yla. \u0160iluva \u017demai\u010di\u0173 istorijoje<\/em>. Kaunas: Kauno arkivyskupija. 2007, p. 374.<\/p>\n [6]<\/a> Nicolaw Swechowski, Historya zagubionego od heretikow kosciola Szydlowskiego… Vilniaus universiteto mokslin\u0117 biblioteka (VUMB). F. 1. E. 289. L. 75 (3).<\/em><\/p>\n [7]<\/a> Juozas Vais\u030cnora, Marijos Garbinimas Lietuvoje<\/em> (Roma: Lietuviu\u0328 kataliku\u0328 mokslo akademija, 1958), p. 351.<\/p>\n [8]<\/a> Liudas Jovai\u0161a, \u0160v\u010d. Mergel\u0117s apsirei\u0161kimas \u0160iluvoje: liudijimai, tradicija, kritika, Naujasis \u017eidinys-Aidai<\/em>. 2007, Nr. 11\u201312, p. 512.<\/p>\n [9]<\/a> Motiejus Valan\u010dius, \u017demai\u010di\u0173 vyskupyst\u0117. In Valan\u010dius M. Ra\u0161tai, t. 2. Vilnius: Vaga, 1972, p. 73.<\/p>\n