O taip, J\u016bs atsp\u0117jote: knyg\u0105 tokiu pavadinimu, be kunig\u0173 ir vienuoli\u0173, kuriems ji tiesiogiai skirta, gali paimti \u012f rankas tik tie nabagai, kuriems… jos reikia darbui. Taip ir a\u0161 j\u0105 atsiver\u010diau ruo\u0161damasi paskaitai apie susivaldymo doryb\u0119 \u2013 atsiver\u010diau ir jau nebegal\u0117jau u\u017eversti kol prarijau j\u0105 vis\u0105, nust\u016bmusi darbo u\u017era\u0161us \u012f tolimiausi\u0105 stalo kamp\u0105.<\/p>\n
Knyga mane \u201epagavo\u201c kaip tik d\u0117l to, kad nesu<\/em> vienuol\u0117, bet \u201enormali\u201c \u2013 i\u0161tek\u0117jusi, darbais ir kr\u016bva sekli\u0173 pasaulieti\u0161k\u0173 reikal\u0173 nuo ryto iki vakaro apsikrovusi\u00a0 \u2013 moteris, gyvenanti \u012fprastame pasaulyje, kur kiekviename \u017eingsnyje tyko \u012fvairiausio plauko pagundos, nuo ypa\u010d viliojan\u010dio pyrag\u0117lio vitrinoje iki apsikrovimo darbais, nes jie gi tokie \u012fdom\u016bs… I\u0161 kur imti laiko, energijos, gal\u0173 gale valios, proto, kantryb\u0117s?..<\/p>\n Autorius beda pir\u0161tu kaip tik \u012f \u0161i\u0105 kebekn\u0119: \u201eVienas i\u0161 dvasinio gyvenimo i\u0161\u0161\u016bki\u0173 jau nuo Edeno sodo laik\u0173 \u2013 suprasti, kad mes galime patirti laim\u0119 b\u016bdami riboti<\/em>, o ne nepaisant m\u016bs\u0173 ribotumo\u201c (p. 133). Paprastais \u017eod\u017eiais, su puikiu jumoro jausmu jis moko nesusipykti net su savo k\u016bnu, kai po \u0161ven\u010di\u0173 laikotarpio darosi baisoka lipti ant svarstykli\u0173: \u201eGali atrodyti dorybinga skaistum\u0105 [ar apskritai susivaldym\u0105 \u2013 J. M.<\/em>] \u012fsivaizduoti kaip sielos vie\u0161patavim\u0105 k\u016bnui, dvasios \u2013 tam, kas gyvuli\u0161ka, ta\u010diau n\u0117ra krik\u0161\u010dioni\u0161ka, jei toks vie\u0161patavimas suprantamas kaip prievartos forma, o ne k\u016bni\u0161kumo, jausmingumo ir racionalumo \u012ftraukimas \u012f Dievo malone atkurt\u0105 darn\u0105<\/em>\u201c (p. 166). Kaip tik \u017eodis \u201edarna\u201c yra raktas \u012f krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f susivaldymo doryb\u0117s supratim\u0105, atskleid\u017eiam\u0105 \u0161ioje knygoje.<\/p>\n Nustembi, kai knyga apie skaistum\u0105 teigia, jog \u201eesame kvie\u010diami priimti gyvenim\u0105 aps\u010diai<\/em>\u201c (p. 193). Tiesa, \u201ejei esame gundomi meil\u0117s tro\u0161kul\u012f u\u017emaskuoti alkoholiu, i\u0161silaisvinsime tik tada, kai \u012fsis\u0105moninsime mumyse slypint\u012f Dievo tro\u0161kul\u012f. (…) Jei imame springti nuo savo tro\u0161kim\u0173, tai rei\u0161kia, kad pasitenkiname smulkiais <\/em>dalykais\u201c (p. 194). O juk esame kvie\u010diami trok\u0161ti maksimumo: prisiminkime, kaip \u0161v. Kry\u017eiaus Jonas, didysis atsi\u017ead\u0117jimo (taigi, ir susivaldymo) mokytojas ragino mus b\u016bti ambicingus: \u201eIdant skon\u0117tumeisi viskuo, nenor\u0117k skon\u0117tis niekuo; idant tur\u0117tum visk\u0105, nenor\u0117k tur\u0117ti niekur nieko…\u201c Ten, kur mes regime bauginant\u012f atsi\u017ead\u0117jim\u0105 (\u201enenor\u0117k skon\u0117tis niekuo…, nenor\u0117k tur\u0117ti niekur nieko\u201c), Jean\u2013Marie Gueullette moko \u012f\u017evelgti tiesiog \u012f\u017e\u016bl\u0173 siek\u012f skon\u0117tis viskuo ir tur\u0117ti visk\u0105<\/em>.<\/p>\n Dar didesn\u0117 nuostaba apima, kai jau pirmieji puslapiai sugriauna i\u0161ankstin\u0119 nuostat\u0105, kad knyga bus naivus skaistumo \u0161lovinimas. Toli gra\u017eu ne: autorius \u017eeria, kad taip, \u017einoma, \u0161iandien gyvename kult\u016broje, kuri svyruoja tarp kra\u0161tutinum\u0173 \u201esuper\u201c ir \u201e\u0161lam\u0161tas\u201c (p. 21); taip, \u017einoma, m\u016bs\u0173 gyvenimas yra pa\u017eenklintas stokos (p. 132); taip, \u017einoma, skaistumas (ir bet kuris kitas susivaldymas) yra kova (p. 166); taip, \u017einoma, kiekvienam pradedan\u010diam krik\u0161\u010dioniui \u201elengviau galvoti, kad yra pa\u0161auktas myl\u0117ti visus \u017emones, i\u0161skyrus vien\u0105\u201c \u2013 save pat\u012f (p. 199)… Autorius kalba kaip praktikas, ilgus metus ie\u0161koj\u0119s atsakymo ne tik \u012f savo asmeninio gyvenimo keliamus i\u0161\u0161\u016bkius, bet ir pad\u0117j\u0119s j\u0173 ie\u0161koti dominikonams naujokams, savo dvasi\u0161kai vadovaujamiems pasaulie\u010diams ir taip pat studentams teologijos fakultete Lione.<\/p>\n Galiausiai negaliu nepamin\u0117ti to, kaip smagu skaityti nepaprastai skland\u0173 knygos tekst\u0105 \u2013 deja, tai retokai pasitaikantis malonumas i\u0161 u\u017esienio kalb\u0173 i\u0161verstos literat\u016bros j\u016broje. Su d\u017eiaugsmu skon\u0117jausi <\/em>(\u0161v. Kry\u017eiaus Jono s\u0105voka, tad \u2013 leistina tekste apie susivaldymo doryb\u0119) tuo, kaip kruop\u0161\u010diai knyg\u0105 i\u0161 pranc\u016bz\u0173 kalbos i\u0161vertusi Ilona Valujevi\u010dien\u0117 pasv\u0117r\u0117 ir parinko lietuvi\u0161kus atitikmenis keblioms originalo s\u0105vokoms, pavyzd\u017eiui, c\u00e9libat,<\/em> kuris anaiptol ne visada rei\u0161kia \u201edvasininkams privalom\u0105 viengungyst\u0119\u201c (p. 15), pla\u010diareik\u0161m\u012f trouble<\/em> \u2013 \u201esusijaudinimas, jaudulys\u201c (p. 39), d\u00e9sir<\/em> \u2013 \u201eaistra, tro\u0161kimas\u201c (p. 43)…<\/p>\n Tad, brang\u016bs skaitytojai ir skaitytojos, kvie\u010diu dr\u0105siai imti \u012f rankas \u0161i\u0105 knyg\u0105 ir pasim\u0117gauti ne tik skaitymu, bet ir atradimu, kad susivaldymas yra \u201epuikus kelias patirti i\u0161 doryb\u0117s kylant\u012f malonum\u0105<\/em>\u201c (p. 202).<\/p>\n Dr. J\u016brat\u0117 Micevi\u010di\u016bt\u0117<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" O taip, J\u016bs atsp\u0117jote: knyg\u0105 tokiu pavadinimu, be kunig\u0173 ir vienuoli\u0173, kuriems ji tiesiogiai skirta, gali paimti \u012f rankas tik […]<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":2740,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[183,198,199,200],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2739"}],"collection":[{"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2739"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2739\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2741,"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2739\/revisions\/2741"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2740"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2739"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2739"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2739"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}