{"id":2499,"date":"2023-04-17T11:05:10","date_gmt":"2023-04-17T08:05:10","guid":{"rendered":"https:\/\/siluva.lt\/?p=2499"},"modified":"2023-04-17T14:48:12","modified_gmt":"2023-04-17T11:48:12","slug":"siluvos-sventove-geresnes-akys-matyti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/siluva.lt\/en\/siluvos-sventove-geresnes-akys-matyti\/","title":{"rendered":"\u0160iluvos \u0161ventov\u0117 \u2013 geresn\u0117s akys matyti"},"content":{"rendered":"

\u0160ventoji Dvasia, anot Johno Polkinghorno (1930-2021) \u2013 vieno garsiausi\u0173 Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s fiziko, teologo ir Anglijos ba\u017eny\u010dios kunigo, teigimu veikia kaip subtilus ir kantrus grynos informacijos inkliuzas \u012f \u017emogaus ir \u017emonijos s\u0105mon\u0119. Vienas i\u0161 Trivienio Dievo asmen\u0173, \u0160ventoji Dvasia yra tai, kas \u012fkvepia ir nebyliai veda, bet niekada nesiki\u0161a \u012f laisv\u0105 \u017emogaus apsisprendim\u0105 ar \u012f jo pasirinkim\u0173 pri\u0117mimo proces\u0105.
\nTad laisvas \u017emogaus pasirinkimas suk\u016br\u0117 kult\u016br\u0105, \u0161i \u2013 civilizacij\u0105, o civilizacija tapo savoti\u0161ka regykla, i\u0161 kurios galime steb\u0117ti pavienius savo pa\u010di\u0173 sukurtus daiktus, jais g\u0117r\u0117tis arba bod\u0117tis, \u012fprasminti kaip paveld\u0105 ar atmesti kaip klaidas. Postmoderniame pasaulyje steb\u0117tojo \u012ftak\u0105 galima prilyginti vos ne k\u016br\u0117jo \u012ftakai. \u010cia galime prisiminti puik\u0173 architekt\u0105, vizionieri\u0173, bet vis tik postmodernizmo epochos bruo\u017eus pilnai \u012fk\u016bnijant\u012f Lucien\u0105 Kroll\u2018\u012f. L. Kroll\u2018is sako, jog u\u017ebaigti architekt\u016br\u0105 yra ne kieno kito o suvok\u0117jo reikalas ir prerogatyva. Tod\u0117l architektas kuria griau\u010dius, o gyventojas apipavidalina.
\nPuiki id\u0117ja, juoba net ir progresyvieji roterdamie\u010diai atsisak\u0117 gyventi Kroll\u2018io am\u017eininko Pieto Blomo projektuotuose garsiuosiuose kubiniuose namuose. Ta\u010diau su lyg suvokimo architekt\u016broje ir kult\u016broje i\u0161auk\u0161tinimu, paradoksaliai mes netenkame galimyb\u0117s m\u016bs\u0173 realiame pasaulyje steb\u0117ti, tai k\u0105 gal\u0117tume \u012fvardinti kaip sl\u0117piniu. Mes norime visos informacijos, kad patenkintume savo akis, bet deja \u2013 remdamiesi informacija ateinan\u010dia i\u0161skirtinai per reg\u0105 \u2013 prav\u0117r\u0119 lang\u0105 ir pro j\u012f pa\u017evelg\u0119, mes matysime, jog m\u016bs\u0173 brangioji \u017dem\u0117s planeta yra… plok\u0161\u010dia.
\n\u010cia, Polkinghorno \u0160ventos Dvasios, kaip ypatingu b\u016bdu subtilios, informacijos dovana \u017emogui kaip niekada yra aktuali. Tik tuomet, kai mes pasirenkame steb\u0117ti objekt\u0105 taip, kad dalis jo b\u016bt\u0173 pasl\u0117pta, mes i\u0161 ties\u0173 galime pramatyti jo kvintesencij\u0105 bei prapl\u0117sti semantik\u0105. B\u016btent informacijos apie aplink\u0105 tr\u016bkumas katalizuoja naujus elektrinius impulsus smegenyse. B\u016bsiu dr\u0105sus: \u017emon\u0117s suk\u016br\u0117 tai, k\u0105 mes dabar vadiname kalba vien d\u0117l tos
\nprie\u017easties, kad jiems tr\u016bko itin daug \u017eini\u0173 apie tai, kaip veikia j\u0173 gyvenamoji aplinka.<\/p>\n

\"\"
\n…………………………………………………………………………………………………………………………
\nStoviu \u0160iluvos Mergel\u0117s Marijos Gimimo bazilikoje. Kairysis altorius. Pa\u010diame vir\u0161uje, vir\u0161 altoriaus frontono vaizduojama scena i\u0161 Senojo Testamento, kuomet\u00a0 Jok\u016bbo s\u016bn\u016bs parduoda jauniausi\u0105j\u012f savo brol\u012f Juozap\u0105 \u012f vergij\u0105. \u017demiau \u0161ios scenos \u2013 Juozapo ir Marijos su\u017ead\u0117tuvi\u0173 scena, kuri\u0105 laimina \u017eyd\u0173 kunigas, o pa\u010dioje apa\u010dioje \u2013 \u0160ventosios \u0160eimynos paveikslas: J\u0117zus, b\u016bdamas dvylikos met\u0173 am\u017eiaus, atrandamas Jeruzal\u0117s \u0161ventykloje.<\/p>\n

Visas \u0161ias scenas jungia marginalusis aspektas: vienokiu ar kitokiu b\u016bt\u0173 atmestieji, tie, kurie toli gra\u017eu n\u0117ra galios pozicijoje ir tradicijos hegemonijoje (Juozapas jauniausias ir jo pardavimas pradeda sek\u0105, kuri: a) i\u0161gelb\u0117s civilizacij\u0105 nuo bado; b) sukurs prielaidas \u017eemi\u0161kajam J\u0117zaus at\u0117jimui; Su\u017eieduotuv\u0117s \u2013 kuri\u0173 pagal ST tradicij\u0105 b\u016bti negal\u0117t\u0173 ir J\u0117zus b\u016bdamas 12 \u2013 os, t.y. ne\u012f\u017eeng\u0119s \u012f religinio gyvenimo am\u017ei\u0173 d\u0117sto \u0161ventykloje rabinams ir i\u0161 anksto byloja apie krik\u0161\u010dionyb\u0117s steigim\u0105).
\nTa\u010diau be nuostabaus ikonografinio siu\u017eeto ir jo turtingos semantikos, mes matome Juozapo pardavimo scen\u0105 ne pilnai. Ji tiek vizualiai, tiek ir ikonografi\u0161kai yra pasl\u0117pta nuo suvok\u0117jo. \u017di\u016br\u0117si \u012f kompozicij\u0105 i\u0161 arti \u2013 nesimatys pilno vaizdo d\u0117l altoriaus auk\u0161\u010dio. Paeisi toliau \u2013 kompozicija atsivers pilniau, bet nematysi svarbi\u0173 detali\u0173. Kaip ir min\u0117ta, Juozapo pardavimas pradeda sek\u0105, kurios vystymasis nulems istorijoje steigiam\u0105 krik\u0161\u010dionyb\u0119. Ta\u010diau ikonografin\u0117s programos autoriai \u2013 vyskupai ir menininkas Tomas Podgaiskis tikriausiai ne tiesiogiai vadovaujasi Benedikto de Spinozos \u017eod\u017eiais: jei nori pa\u017einti rei\u0161kinio esm\u0119 \u2013 turi kiaurai matyti jo atsiradimo prie\u017eastines aplinkybes. O tai, anot Spinozos, \u017emogui yra ne\u012fmanoma.
\nTad ir \u010dia \u017emogus pilnai nemato inicijuojan\u010dio siu\u017eeto, bet \u017eino j\u012f tokiu \u2013 steigian\u010diu, esant. Galop tik Dievas turi galias matyti pro daiktus bei rei\u0161kinius, o \u017emogus \u2013 ne d\u0117l nusi\u017eeminimo ar perd\u0117to kuklumo, bet d\u0117l siekio kada nors matyti Dievo akimis \u2013 apriboja savo matymo lauk\u0105. Skulpt\u016brin\u0119 grup\u0119 i\u0161keliame taip, kad j\u0105 geriau matyt\u0173 Dievas, o ne mes patys.<\/p>\n

\"\"
\n…………………………………………………………………………………………………………………………
\nTikiu, jog gera urbanistika veikiau atsitinka, o ne yra sukuriama. Gal ir klystu, bet manau, jog i\u0161 esm\u0117s gerai urbanistikai atsirasti niekada nepakanka vieno laikotarpio \u2013 saky\u010diau reikia keli\u0173 \u017emogaus kart\u0173 darbo ir k\u016brybos, na ir dar truput\u0117l\u012f to atsitiktinumo, to \u0160ventosios Dvasios \u012flieto subtilaus \u017einojimo.
\nVos tik u\u017ebaigus genialiojo A. Vivulskio Marijos Apsirei\u0161kimo koply\u010dios \u0161edevr\u0105 kilo mintis, jog ba\u017eny\u010dia ir koply\u010dia turi b\u016bti sujungtos aik\u0161te, kurioje gal\u0117t\u0173 rinktis \u010dia gausiai atvykstantys piligrimai. Ta\u010diau aik\u0161t\u0117s vizija taip ir netapo realybe iki ma\u017edaug 2007 met\u0173 kuomet pagal architekto G. Natkevi\u010diaus projektus buvo pastatyti Jono Pauliaus II piligrim\u0173 namai, \u0160iluvos piligrim\u0173 centro pastatas ir, i\u0161griovus gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173 kvartal\u0105, suformuota aik\u0161t\u0117.
\nIr tikrai, aik\u0161t\u0117 \u010dia yra logi\u0161kas sprendimas. J\u0105 suformavus pagaliau, Did\u017ei\u0173j\u0173 \u0160iluvos atlaid\u0173 metu, ba\u017eny\u010dia i\u0161eina \u012f lauk\u0105 ir savoti\u0161kai atkuria eschatogin\u012f Naujosios Dangaus Jeruzal\u0117s provaizd\u012f, kuris apra\u0161ytas Aprei\u0161kimo Jonui, paskutin\u0117je i\u0161 daugelio Biblijos, knyg\u0173. Es\u0105 galutinio Dangi\u0161kojo miesto urbanistika bus \u012fr\u0117minta ne \u0161ventyklos pastato, o paties Dievo b\u016bties tame mieste. Tod\u0117l \u0160iluvos aik\u0161t\u0117 bent urbanistinio \u012fvykio akimirkomis \u012fk\u016bnija tai, ko siek\u0117 j\u0117zuit\u0173 vienuoliai projektuodami i miestus naujajame pasaulyje \u2013 sukurti pa\u0161ventint\u0105 bendruomen\u0119, kuri pati ir b\u016bt\u0173 gyvoji Dievo ba\u017eny\u010dia.
\nTa\u010diau… D\u0117l \u012fvairiausi\u0173 technini\u0173 kli\u016b\u010di\u0173, G. Natkevi\u010diaus aik\u0161t\u0117, \u017emogi\u0161koms akims lieka neu\u017ebaigta. Vakarin\u0117 kra\u0161tin\u0117 \u012fgyja \u010dia labai \u012fdomi\u0105, \u012f\u017eambin\u0117s konfig\u016bracij\u0105, o pati kra\u0161tin\u0117 su koply\u010dia net nesiriboja. Nor\u0117damas nuo ba\u017eny\u010dios nueiti iki koply\u010dios, suvok\u0117jas bus pastatytas \u012f itin nepatogi\u0105 pad\u0117ti: jis pateks \u012f vadinam\u0105j\u012f butelio kakliuk\u0105 ir paskutines de\u0161imtis metr\u0173 iki Vivulskio genialaus k\u016brinio teks \u012fveikti siauru ir nepatogiu \u0161aligatviu. \u010cia J\u0117zus sako: \u201e\u012eeikite pro ank\u0161tus vartus, nes erdv\u016bs vartai ir platus kelias \u012f pra\u017e\u016bt\u012f, ir daug juo einan\u010di\u0173. Kokie ank\u0161ti vartai ir koks siauras kelias \u012f gyvenim\u0105! Tik nedaugelis j\u012f atranda\u201c. Mt 7. 12-14
\nTaigi, ar tai \u0160ventosios Dvasios \u017einojimo inkliuzas, tiesa \u012fdiegtas ne architektui, bet matyt godesni\u0173 sklyp\u0173 savinink\u0173 pasirinkime neparduoti \u017eem\u0117s? Juk ir J\u0117zaus steigian\u010dios krik\u0161\u010dionyb\u0119 \u012fvyki\u0173 seka prasideda nuod\u0117me \u2013 brolio pardavimu \u012f vergij\u0105, apie k\u0105 jau kalb\u0117jome apib\u016bdindami kair\u012fj\u012f barokin\u0117s ba\u017eny\u010dios altori\u0173. Galb\u016bt toks netobulas urbanistinis darinys atsiranda ne atsitiktinai, o yra gerai apgalvoto Dangaus mandato steigimo \u0160iluvoje dalis.
\n\u012edomu, jog toks aik\u0161t\u0117s u\u017ebaigimas, tikriausiai visai nenoromis, bet sukuria tikrai unikali\u0105 urbanistin\u0119 konfig\u016bracij\u0105. \u012esivaizduoju, jog po ger\u0173 40 met\u0173, ateities paveldo specialistai ir visokie menotyrininkai \u012f\u017eambiniuot\u0105 kra\u0161tin\u0119 paskelbs saugotina verting\u0105ja savybe, ir tai atsitiks ne d\u0117l Evangelijos pagal Mat\u0105 tekste pacituot\u0173 J\u0117zaus \u017eod\u017ei\u0173.
\nGyvenant hedonizmo epochoje labai svarbu tampa \u012fsis\u0105moninti nepatogumo nei\u0161vengiamum\u0105. XXI am\u017eius, rodos, suka prie\u0161inga kryptimi ir skelbia visuotin\u012f malonumo, patogumo, \u017eaismingumo, unikalumo ir individualumo triumf\u0105. Tik ar ilgam?
\nTaigi, \u0160iluvos aik\u0161t\u0117 buvo pramatyta prie\u0161 am\u017ei\u0173, ta\u010diau realybe tapo XXI am\u017eiuje, ir tam u\u017eteko vienos \u017emoni\u0173 kartos. Visgi, aik\u0161t\u0117 dar nebaigta ir labiausiai turb\u016bt reikia kalb\u0117ti ne apie aik\u0161t\u0117s plok\u0161tumos form\u0105 ir jos nesujungtum\u0105 su koply\u010dia, o apie jos kra\u0161tini\u0173 t\u016brin\u0117s architekt\u016bros pastatais i\u0161baigim\u0105. Net ir pra\u0117jus geriems 15-ai met\u0173 po aik\u0161t\u0117s u\u017ebaigimo yra sunku vienareik\u0161mi\u0161kai vertinti esam\u0105 rezultat\u0105, bet jei \u0161ventov\u0117 ir per urbanistik\u0105 \u0161iek tiek paslinks \u017emogaus ego \u012f \u0161on\u0105 \u2013 tai jau visai teigiama.
\nKadangi tekstas prad\u0117tas nuo suvokimo svarbos pabr\u0117\u017eimo m\u016bs\u0173 laikais, \u010dia nor\u0117t\u0173si prisiminti mokslininko, kunigo, j\u0117zuito Pierre Teilhard de Chardin\u2018o mint\u012f, jog visa kosmoso genez\u0117 yra skirta vienam tikslui: padaryti geresnes akis, akis kurios gal\u0117t\u0173 reg\u0117ti Diev\u0105 ir reg\u0117ti kaip Dievas.<\/p>\n

<\/div>\n

\"\"<\/p>\n

Doc. dr. Kastytis Rudokas<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160ventoji Dvasia, anot Johno Polkinghorno (1930-2021) \u2013 vieno garsiausi\u0173 Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s fiziko, teologo ir Anglijos ba\u017eny\u010dios kunigo, teigimu veikia kaip […]<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":2513,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2499"}],"collection":[{"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2499"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2499\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2522,"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2499\/revisions\/2522"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2513"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2499"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2499"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/siluva.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2499"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}