{"id":461,"date":"2022-03-23T21:52:04","date_gmt":"2022-03-23T19:52:04","guid":{"rendered":"https:\/\/linijos.lt\/adrl\/sil\/?page_id=461"},"modified":"2022-03-23T22:15:52","modified_gmt":"2022-03-23T20:15:52","slug":"liudijimai","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/siluva.lt\/en\/liudijimai\/","title":{"rendered":"Testimonies"},"content":{"rendered":"

Testimonies<\/span><\/h2><\/div>
<\/div><\/div>

\u0160iluva nuo am\u017ei\u0173 gars\u0117ja kaip \u017emoni\u0173 susitaikymo su Dievu, dvasinio ir fizinio i\u0161gijimo vieta.\u00a0Yra surinkta nema\u017ea pasakojim\u0173\u00a0apie Dievo veikim\u0105 \u0161i\u0105 \u0161vent\u0105 viet\u0105 lankan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 \u0161irdyse ir j\u0173 \u0161eimose. \u0160iame puslapyje rasite naujausius liudijimus ir pra\u0117jusio \u0161imtme\u010dio u\u017era\u0161ytas istorijas.<\/p>\n

J\u016bs taip pat galite atis\u0173sti savo liudijim\u0105, kuris bus skelbiamas ir pateks \u012f \u0160iluvos liudijim\u0173 archyv\u0105:<\/p>\n

Stengiantis i\u0161laikyti autenti\u0161kum\u0105, publikuojam\u0173 liudijim\u0173 kalba netaisyta.<\/em><\/p>\n<\/div>Ra\u0161yti liudijim\u0105<\/a><\/span>

<\/span><\/div>\n

Naujausi liudijimai<\/span><\/h2><\/div>
<\/div><\/div>
\n\t\t
\n\n

Nijol\u0117 (2020 01 13)<\/span><\/a><\/p><\/div>

\n\t\t\t\t\t\t

2020 met\u0173 sausio 13 dien\u0105 va\u017eiavau \u012f Marijos dien\u0105 \u0160iluvoje. I\u0161 vakaro skaud\u0117jo nugar\u0105 (turiu stuburo i\u0161var\u017e\u0105), buvau j\u0105 su\u0161alusi, bet buvau susitarusi, kad va\u017eiuosiu ir nenor\u0117jau kelion\u0117s at\u0161aukti. \u0160iluvos ba\u017eny\u010dioje, kol kalb\u0117jau ro\u017ein\u012f, skausmas labai sustipr\u0117jo, nor\u0117josi tik gultis, galvojau apie vaistus ir \u0161ilt\u0105 lov\u0105, nor\u0117josi kuo grei\u010diau gr\u012f\u017eti namo. Kadangi va\u017eiavau ne pati, mane ve\u017e\u0117, galimyb\u0117s gr\u012f\u017eti netur\u0117jau. Besvajodama apie tablet\u0119, pak\u0117liau akis \u012f Marijos atvaizd\u0105. Pagalvojau, kad esu tokioj \u0161ventoj vietoj, pas Marij\u0105, ligoni\u0173 sveikat\u0105, ir papra\u0161iau pagelb\u0117ti. Prasid\u0117jus \u0160v. Mi\u0161ioms net nepajutau, kaip po truput\u012f prad\u0117jau atsiliepti ir giedoti. Tada supratau \u2013 niekur nebeskauda. Nebeskauda jau daugiau nei m\u0117nuo. Neseniai \u0160iluvoje buvau \u0160v\u010d. Sakramento adoracijoje ir pad\u0117kojau \u0160ven\u010diausiajai Mergelei Marijai u\u017e i\u0161gydym\u0105.<\/p>\n<\/div><\/div><\/div><\/div>

Irena, Raseiniai (2017 09 08)<\/span><\/a><\/p><\/div>

\n\t\t\t\t\t\t

Liudijimas apie Vie\u0161paties malon\u0119, gaut\u0105 per \u0160iluvos \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos u\u017etarim\u0105<\/p>\n

Mano mama Danut\u0117 susirgo 2017 met\u0173 sausio m\u0117nesio prad\u017eioje. Diagnoz\u0117s \u2013 senatvin\u0117 dimensija ir kaul\u0173\/kaul\u0173 \u010diulp\u0173 onkologija. Gydytojai sak\u0117, kad mama i\u0161gyvens 2-3 m\u0117nesius, bet mama Raseini\u0173 ligonin\u0117s slaugos skyriuje i\u0161gul\u0117jo beveik 7 m\u0117nesius \u2013 nuo vasario 16 iki rugs\u0117jo 8 d.<\/p>\n

Per t\u0105 laik\u0105 jai buvo 2 kartus buvo suteiktas Ligonio sakramentas. Kasdien kalb\u0117jau ro\u017ein\u012f, Gailestingumo vainik\u0117l\u012f ir pagalbos mir\u0161tan\u010diajam maldas i\u0161 \u201eLiturginio maldyno\u201c. Vaistai ir u\u017etarimo malda slopino skausm\u0105 \u2013 mama negal\u0117jo jud\u0117ti, bet jai beveik neskaud\u0117jo. Iki pat galo buvo s\u0105moninga.<\/p>\n

Agonija prasid\u0117jo rugs\u0117jo 6 dien\u0105 \u2013 tre\u010diadien\u012f. Prie\u0161 tai, pirmadienio vakar\u0105, a\u0161 su dukra vakare buvom nuvyk\u0119 \u012f \u0160iluv\u0105 \u2013 pasimeld\u0117m Apsirei\u0161kimo Koply\u010dioje, papra\u0161\u0117me Marijos globos ir u\u017etarimo mamai. Juk atsisveikinimo diena tur\u0117jo ateiti, tik ne\u017einojau kada ir kaip. Per pietus mama prarado s\u0105mon\u0119, prasid\u0117jo traukuliai, gargaliavimas. T\u0105 dien\u0105 ir sekan\u010di\u0105 praleidau bud\u0117jime \u0161alia jos:\u00a0 beveik i\u0161tisai meld\u017eiausi ro\u017ein\u012f, litanijas, meld\u017eiau Vie\u0161paties gailestingumo. Rugs\u0117jo 8 d. nuo 6 val. ryto kl\u016bp\u0117jau prie lovos maldoje ir vis kalb\u0117jau, kad nebijot\u0173 i\u0161eiti, nes Vie\u0161paties Danguje bus gera, susitiks su savo mylimais t\u0117veliais, broliais ir ses\u0117mis\u2026 Apie 10 val. sustipr\u0117jo traukuliai. I\u0161 pravertos burnos sklido gargaliavimas ir bais\u016bs garsai. Mamos k\u016bnas prad\u0117jo labai stipriai tampytis ir mane ap\u0117m\u0117 baim\u0117. Vis\u0105 t\u0105 laik\u0105 iki \u0161iol \u0161alia lovoje gul\u0117jusi palatos kaimyn\u0117 i\u0161tisai klejojo ir \u0161\u016bkaliojo, o \u010dia staiga nutilo. A\u0161 prad\u0117jau verkti, \u017eegnoti mam\u0105, pra\u0161iau Dievo gailestingumo, kartodama \u201eJ\u0117zau Kristau, Gyvojo Dievo S\u016bnau, pasigail\u0117k mano mamos\u201c\u2026 Ir ka\u017ekokiu momentu \u0161itoje a\u0161ar\u0173 maldoje prad\u0117jau \u0161aukti: \u201e\u0160iluvos Marija, pad\u0117k, apgink mano mamos siel\u0105!\u201c\u00a0 Ir \u010dia mama sustingo, i\u0161kv\u0117p\u0117 or\u0105 ir nurimo. Ma\u010diau kaip kei\u010diasi veido i\u0161rai\u0161ka, stingsta aki\u0173 \u017evilgsnis. O mane ap\u0117m\u0117 tokia palaiminta ramyb\u0117 ir lengvumas. Palatoje buvo absoliu\u010diai tylu. Verkiau, glos\u010diau mam\u0105 ir sakiau, kad labai j\u0105 myliu\u2026
\nBuvo viskas. U\u017emerkiau akis, pabu\u010diavau. U\u017edegiau \u017evakut\u0119. Buvo 11 val. rugs\u0117jo 8 d.
\nTuo metu ai\u0161kiai suvokiau, kad mamos siela i\u0161\u0117jo ir ne bet kaip \u2013 j\u0105 i\u0161 piktojo atkovojo ir i\u0161sived\u0117 \u0160v\u010d. Mergel\u0117 Marija. Per savo Gimimo dien\u0105.<\/p>\n

V\u0117lesni \u012fvykiai \u2013 \u00a0laidotuvi\u0173 r\u016bpes\u010diai, bud\u0117jimas prie karsto, atsisveikinimas, \u0161v. Mi\u0161ios ir kapin\u0117s \u2013 buvo labai lengvi. Liko tik vienintelis prisiminimas: absoliuti ramyb\u0117 \u0161irdyje ir begaliniai \u017eydras dangus kapin\u0117se. A\u0161 net nelabai prisimenu kapo duob\u0117s \u2013 vis\u0105 laik\u0105 \u017ei\u016br\u0117jau \u012f dang\u0173. Pavakary su geriausia drauge nuvykom \u012f \u0160iluv\u0105, kur vyko atlaid\u0173 programa, pad\u0117koti \u0160v\u010d. Mergelei Marijai u\u017e toki\u0105 did\u017eiul\u0119 malon\u0119 ir dovan\u0105\u2026<\/p>\n

Dabar tikrai \u017einau ir liudiju, kad maldos \u017eod\u017eiai \u201eAtsimink, maloningoji Mergele Marija, jog am\u017eiais n\u0117ra gird\u0117ta, kad apleistum bent vien\u0105, kas b\u0117ga prie tav\u0119s, \u0161aukiasi tavo pagalbos ir pra\u0161osi u\u017etariamas\u201c yra tikri, gyvi ir veikiantys! Nors m\u016bs\u0173, pra\u0161an\u010di\u0173j\u0173, yra \u0161itiek daug, bet Vie\u0161paties Motina i\u0161 begalinio Vie\u0161paties Gailestingumo ir Jos gerumo mums, kiekvien\u0105 girdi ir atsiliepia\u2026 A\u010di\u016b, Vie\u0161patie! A\u010di\u016b, \u0160v\u010d. Motina \u0160iluvoje!<\/p>\n

Su d\u0117kingumu ir meile \u2013 Irena
\nRaseiniai, 2019-09-08 d.<\/p>\n<\/div><\/div><\/div><\/div>

Dalia, Kaunas (2019 04 26)<\/span><\/a><\/p><\/div>

\n\t\t\t\t\t\t

Dangi\u0161koji Motina \u2013 Tu esi tokia tyra, nepaprasta ir tuo pa\u010diu sava ir artima, tod\u0117l ir nepabijojau Tav\u0119s pra\u0161yti u\u017etarimo ir sveikatos pas Vie\u0161pat\u012f Diev\u0105.<\/p>\n

\u0160iandien jau\u010diuosi nepaprastai, nes gydytoja man pasak\u0117, kad a\u0161 jau sveika.<\/p>\n

Prie\u0161 10 met\u0173 man buvo atlikta onkologin\u0117 operacija. Po to buvo ilgas gydymas, ko pasiekoje gavau chroni\u0161k\u0105 u\u017edegim\u0105 ir dar visoki\u0173 negerum\u0173 , kas t\u0119s\u0117si jau eil\u0119 met\u0173. Pas gydytojus lankiausi kas menes\u012f ir vis\u0105 laik\u0105 reikalailai ne trupu\u010dio nesitais\u0117.\u012evair\u016bs vaistai nuolat , nemalon\u016bs poj\u016b\u010diai ir t.t.<\/p>\n

Ir \u0161tai paskutin\u012f baland\u017eio penktadien\u012f atva\u017eiavau \u012f \u0160iluv\u0105. Meld\u017eiausi kaip mok\u0117jau ir maldomis ir savais \u017eod\u017eiais. Tik\u0117jau ir jau\u010diau, kad viskas bus gerai. Maldavau Marijos paliesti mane savo malone ir \u0161tai \u0161iandiena buvo eilinis apsilankymas pas gydytoj\u0105. Ji pasak\u0117, kad viskas gerai, pagaliau tyrimai geri. Ai\u0161ku vaist\u0173 dar reik\u0117s, bet gavau ger\u0105 \u017eini\u0105. Gavau ger\u0105j\u0105 naujien\u0105 i\u0161 Dievo Motinos Marijos, gavau vilt\u012f ir Marijos prisilietim\u0105. Jau\u010diu jos meil\u0119 man ir visiems \u017emon\u0117ms, kurie tiki ir pra\u0161o u\u017etarimo ir pagalbos.<\/p>\n

A\u010di\u016b Tau Dangi\u0161koji ir mieliausioji Marija!!!<\/p>\n

Nepaprastai d\u0117koju, myliu, tikiu ir meld\u017eiu sau ir visiems visiems sveikatos: sveikatos dvasin\u0117s ir fizin\u0117s. Ir dar kart\u0105 liudiju, kad steb\u016bklas gali \u012fvykti, tik reikia tik\u0117ti Marija ir jos nepaprasta malone ir meile \u017emon\u0117ms!<\/p>\n

Myliu Tave mano Dangi\u0161koji Motina!!!<\/p>\n<\/div><\/div><\/div><\/div>

Remigijus (2017 09 08)<\/span><\/a><\/p><\/div>

\n\t\t\t\t\t\t

Sveiki,<\/p>\n

Mano liudijimas toks. Po didesnio kr\u016bvio de\u0161inei kojai , prad\u0117davo mausti kelio s\u0105nar\u012f. U\u017etekdavo ilgiau pavaik\u0161\u010dioti ir lengvas skausmas atsirasdavo. Jei reikdavo pane\u0161ti k\u0105 sunkiau, tuomet skausmas pa\u016bm\u0117davo. Pasaugant kojas, skausmas praeidavo. Skausmas neb\u016bdavo nuolatinis, pasireik\u0161davo tik prie didesnio fizinio kr\u016bvio, bet \u012f m\u0117nes\u012f du, tris kartus po kelias dienas j\u012f jausdavau. Prie\u0161 metus laiko atvykau \u012f \u0160ilini\u0173 atlaidus, kai vyko i\u0161gydymo pamaldos. Tuomet jau por\u0105 dien\u0173 jau\u010diau skausm\u0105 kelio srityje ir \u012f \u0160iluvos aik\u0161t\u0119 at\u0117jau \u0161lubuodamas. Meld\u017eiant i\u0161gijimo, pra\u0161iau patraukti skausm\u0105 i\u0161 kojos. Pajutau kai skausmas pradeda po truput\u012f ma\u017e\u0117ti, kol visai i\u0161nyko. Kadangi kartas nuo karto ir anks\u010diau skausmas praeidavo pagalvojau , kad skausmas ir dabar trumpam pra\u0117jo. Taigi pra\u0117jo metai laiko ir \u0161is skausmas nei vieno karto nebuvo atsinaujin\u0119s.\u00a0 Jei neklystu\u00a0 tai i\u0161gydymo pamaldos vyko 2017 09 08.<\/p>\n

A\u010di\u016b Dievui u\u017e jo malones!<\/p>\n

Pagarbiai Remigijus<\/p>\n<\/div><\/div><\/div><\/div>

Andrius, Kaunas<\/span><\/a><\/p><\/div>

\n\t\t\t\t\t\t

Prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 b\u016brelis jaun\u0173 \u017emoni\u0173 p\u0117sti keliavome piligrimyst\u0117je i\u0161 Kauno \u012f \u0160iluv\u0105. Kelion\u0117 buvo nelengva, nes \u0117jome vienu kartu per par\u0105, ta\u010diau piligrimyst\u0117s d\u017eiugesys vir\u0161ijo koj\u0173 skausm\u0105 ir daugelis pasiek\u0117me galutin\u012f tiksl\u0105 \u2013 Mergel\u0117s Marijos Aprei\u0161kimo viet\u0105.<\/p>\n

At\u0117j\u0119s \u012f Aprei\u0161kimo koply\u010di\u0105 suklupau prie\u0161ais altori\u0173 ir paved\u017eiau Marijai visus \u017emones ir pra\u0161ymus, kuriuos ne\u0161iausi intencijoje keliaudamas.<\/p>\n

Pasimeld\u0119s atsistojau, pa\u0161velgiau \u012f Marijos statul\u0105 ir supratau, jog ai\u0161kiai jos nematau, nes, nors ir buvau su akiniais, mano akys pasilpo nuo paskutinio karto kai kei\u010diau l\u0119\u0161ius. Pagalvojau:\u00a0\u201ckaip gerai b\u016bt\u0173, jei maty\u010diau ry\u0161kiai su \u0161iais l\u0119\u0161iais\u201d.<\/p>\n

Trumpai pasimeld\u0119s nu\u0117jau pabu\u010diuoti akmens, ant kurio tikima pasirod\u017eiusi Mergel\u0117 Marija. Kai prie jo lenkiausi man \u012f veid\u0105 tarsi v\u0117jo g\u016bsis ka\u017ekas dvelktel\u0117jo. Pakil\u0119s pajutau, jog mano akys pilnos a\u0161ar\u0173. Truput\u012f nustebau kad man taip atsitiko, bet dar labiau nustebau nusi\u0161luost\u0119s a\u0161aras, nes supratau, kad visk\u0105 ry\u0161kiai matau.<\/p>\n

Labai apsid\u017eiaugiau ir d\u0117kojau Dievui ir Motinai Marijai.<\/p>\n

Po kiek laiko suprat\u0119s, jog reg\u0117jimas pasitais\u0119 tik iki esam\u0173 l\u0119\u0161i\u0173 ribos, \u0161iek tiek grau\u017eiausi kod\u0117l ten b\u016bdamas nepam\u0105s\u010diau, jog nor\u0117\u010diau gerai matyti visi\u0161kai be akini\u0173.\u00a0\"\ud83d\ude0a\"<\/p>\n

Tai tokia \u017eini\u0105 man paliko Marija. Ji girdi ir priima savo vaik\u0173 pra\u0161ymus ir mintis. Kaip ir J\u0117zus yra pa\u017ead\u0117j\u0119s: \u201cPra\u0161ykite ir gausite\u201d, \u201cKo tik melsdamiesi pra\u0161ote, tik\u0117kite gausi\u0105, ir tikrai taip bus\u201d.<\/p>\n

Kai gr\u012f\u017eau namo, nu\u0117jau pasitikrinti akis. Gydytoja patikrino aparatu, po to \u012fprastu b\u016bdu i\u0161 atstumo vardijau raides. Tada ji i\u0161 naujo patrikrino aparatu. Ir v\u0117l papra\u0161\u0117 skaityti raides. Klausiu kaip? Ji sako: \u201cmatyt aparatas neveikia, tu matai daug geriau nei jis rodo\u201d. Prad\u0117jau juoktis. Ir papasakojau kas man atsitiko \u0160iluvoje. Pamenu gydytojos nuostab\u0105 ir \u0161ypsen\u0105. Manau, jai tai buvo Dievo malon\u0117s liudijimas.<\/p>\n

Dabar jau kelinti metai reg\u0117jimas i\u0161lieka tas pats, nei ger\u0117ja nei silpn\u0117ja. Kaip bus toliau, Vie\u0161paties rankose. Bet u\u017e visa d\u0117koju \u0160iluvoje pasirod\u017eiusiai Motinai Marijai, o per j\u0105 Am\u017ein\u0105jam Dievui: T\u0117vui, S\u016bnui, \u0160ventajai Dvasiai.<\/p>\n

Andrius i\u0161 Kauno<\/p>\n<\/div><\/div><\/div><\/div>

Liucija, Vilnius (2007)<\/span><\/a><\/p><\/div>

\n\t\t\t\t\t\t

Mergel\u0117s Marijos u\u017etarim\u0105 patyriau per savo s\u016bnaus lig\u0105. Nuo gimimo jis sunkiai sirgo. Po kurio laiko buvo diagnozuota astma, kuri prakti\u0161kai nepagydoma. Labai ilgai meld\u017eiausi ir \u012fsipareigojau Mergelei, kad, kol gyva b\u016bsiu, melsiuos u\u017e savo s\u016bnaus sveikat\u0105. Viena moteris patar\u0117 apsilankyti \u0160iluvoje ir pra\u0161yti Mergel\u0117s u\u017etarimo. Taip ir padariau. Su visa \u0161eima nuvykome \u012f \u0160iluv\u0105 ir meld\u0117m\u0117s prie paveikslo. Po kurio laiko sapne i\u0161vydau Mergel\u0119, bet visai kitaip atrodan\u010di\u0105 nei mums \u012fprasta. Ji buvo labai auk\u0161ta, beveik iki dangaus ir paklaus\u0117 man\u0119s, ar a\u0161 sutinku aukot savo s\u016bn\u0173 ir pati prisiimti \u012fsipareigojim\u0173. Sutikau nedvejodama\u2026<\/p>\n

Pati, kiek i\u0161eina, dirbu ba\u017eny\u010dios\u00a0Carite<\/em>, vyriausias s\u016bnus vadovauja parapijos ministrantams, jaunesnysis \u2013 patarnauja prie altoriaus, vyras padeda ba\u017eny\u010dios taryboje. Vis\u0173 bendros pastangos suvienijo mus ir vyresnysis s\u016bnus gyvena be aerozoli\u0173 nuo astmos. GARB\u0116 VIE\u0160PA\u010cIUI\u2026<\/p>\n

Tai atsitiko prie\u0161 daugel\u012f met\u0173, bet n\u0117 vienos akimirkos neabejojau d\u0117l savo pasirinkimo, nes tai i\u0161 ties\u0173 teisingas kelias.<\/p>\n

Liucija i\u0161 Vilniaus \u0160v. Kry\u017eiaus atradimo parapijos
\n2007 m. sausis<\/p>\n<\/div><\/div><\/div><\/div>

Ramun\u0117, Utena (2005)<\/span><\/a><\/p><\/div>

\n\t\t\t\t\t\t

\u0160iluv\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 pama\u010diau prie\u0161 pusantr\u0173 met\u0173. Tuo metu tik ie\u0161kojau tik\u0117jimo. Prie Marijos apsirei\u0161kimo vietos daug k\u0105 supratau. Supratau tai, ko a\u0161 ie\u0161kau ir k\u0105 galiu rasti. Esu 21 met\u0173. Mano gyvenime daug \u012fvyki\u0173 yra atsitik\u0119, tikrai reik\u0117jo Mergel\u0117s Marijos paramos. Garsioji Mergel\u0117 i\u0161klaus\u0117 mano maldas tada, kai buvo sunku tiek asmeniniame gyvenime, tiek mano \u0161eimoje. T\u0117vai labai pykosi, ir a\u0161 tuo metu labai i\u0161gyvenau, prad\u0117jau melstis u\u017e juos. Nuo t\u0173 \u012fvyki\u0173 pra\u0117jo pusantr\u0173 met\u0173. T\u0117vai gyvena kaip \u0161eima. Man pa\u010diai yra lengviau, \u012fstojau \u012f katalik\u0173 pedagogik\u0105 ir turiu vilties, kad ir savo gyvenim\u0105 susitvarkysiu. Tikrai, saky\u010diau, esu laiminga.<\/p>\n

Ramun\u0117 J., Utena
\n2005 m. rugs\u0117jis<\/p>\n<\/div><\/div><\/div><\/div>\n\t\t<\/div>\n\t<\/div>

<\/span><\/div>\n

Pra\u0117jusio am\u017eiaus liudijimai<\/span><\/h2><\/div>
<\/div><\/div>
\n\t\t
\n\n

D. K. (1999 m. atlaidai)<\/span><\/a><\/p><\/div>

\n\t\t\t\t\t\t

1986 m. po s\u016bnaus Andriaus gimimo medikai nustat\u0117 man daugybinius gimdos auglius ir endometrioz\u0119. Tebuvau 28 m. am\u017eiaus, tod\u0117l skubiai buvau siun\u010diama \u012f Kauno klinikas diagnoz\u0117s patikslinimui ir gydymui. Mane dispanserizavo, kas ketvirt\u012f prival\u0117jau tikrintis, buvo taikomas medikamentinis gydymas. Po kurio laiko ligos progresavimas pristojo, bet savijauta neger\u0117jo. Prad\u0117jau pati ie\u0161koti \u012fvairi\u0173 keli\u0173 \u012f pasveikim\u0105.<\/p>\n

1995 m. \u012fvyko mano dvasinis atsivertimas. \u012etik\u0117jau, prad\u0117jau praktikuoti sakramentus, sekmadieniais dalyvauti \u0160v. Mi\u0161iose. 1996 m. liga prad\u0117jo netik\u0117tai v\u0117l progresuoti ir piktyb\u0117ti, be to 1997 met\u0173 prad\u017eioje netik\u0117tai mir\u0117 vyras. Medikai pripa\u017eino, kad vienintel\u0117 galimyb\u0117 man pad\u0117ti, skubi operacija, nes visi medikamentiniai gydymo b\u016bdai jau i\u0161naudoti, bet operacija su visi\u0161ku ginekologini\u0173 organ\u0173 pa\u0161alinimu, neigiamai atsiliept\u0173 mano sveikatos b\u016bklei t. y. bendrai savijautai, nes buvau, pasak gydytoj\u0173, palyginti dar labai jauna. O juk reik\u0117jo b\u016btinai dirbti, kad gal\u0117\u010diau i\u0161laikyti vaikus. Suvokusi savo bej\u0117gi\u0161kum\u0105 esamoje situacijoje, supratau, kad man pad\u0117ti gali tik Dievas. Tod\u0117l t\u0105 ruden\u012f vietoje to, kad va\u017eiuo\u010diau \u012f Kauno klinikas, kartu su parapijos piligrimais i\u0161va\u017eiavau \u012f \u0160iluv\u0105 \u0161auktis \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos pagalbos. Atsimenu, kad eidama keliais ir verkdama aplink Stebukling\u0105j\u012f Marijos paveiksl\u0105, kalb\u0117jau Jai:<\/p>\n

\u201eMarija, pad\u0117k man. U\u017etark pas Diev\u0105, Tu matai mano pad\u0117t\u012f, a\u0161 labai gailiuosi d\u0117l visko, k\u0105 esu savo gyvenime ne taip padariusi, d\u0117l ko u\u017esitraukiau kan\u010di\u0105, bet esu bej\u0117g\u0117 k\u0105 nors dabar pakeisti. I\u0161melsk pas Diev\u0105 man sveikatos, bent kol vaikus u\u017eauginsiu, juk Tu pati buvai Motina ir mane gerai supranti. O v\u0117liau teb\u016bna, kaip jau man bus skirta\u201c. Verkiau ir toliau \u0117jau keliais melsdama Ro\u017ein\u012f.<\/p>\n

Gr\u012f\u017etant namo autobuse mane u\u017ekalbino viena parapijiet\u0117, prisipa\u017eino pasteb\u0117jusi mane labai a\u0161arojan\u010di\u0105 ir pasiteiravo, kas nutik\u0119. Pasipasakojau. Patar\u0117 man neprarast vilties, ir ne tik pa\u010diai nenustot melstis, bet ir kit\u0173 papra\u0161yti maldoje, kad u\u017etart\u0173. Paliudijo savo stebukling\u0105 pasveikim\u0105, kai jai i\u0161nyko did\u017eiulis gumbas buv\u0119s vidin\u0117je \u0161launies pus\u0117je, kuris trukdydavo vaik\u0161\u010dioti. U\u017e j\u0105 taip pat meld\u0117si. Ir vis d\u0117l to, b\u016bklei neger\u0117jant, tik 1998 m. gegu\u017e\u012f ry\u017eausi papra\u0161yti maldos u\u017etarimo. U\u017e mane prad\u0117jo melstis ir aukotis. Po truput\u012f prad\u0117jo sugr\u012f\u017eti j\u0117gos, pajutau silpn\u0117jant ligos simptomus, ger\u0117jant savijaut\u0105, net nuotaik\u0105, stipr\u0117jo viltis pasveikti.<\/p>\n

Kai 1999 m. ruden\u012f atvykau \u012f \u0160iluv\u0105, net ne\u012ftariau, kad man\u0119s laukia Dievo gailestingumo malon\u0117. Pamenu tais metais buvo be galo daug \u017emoni\u0173 atlaiduose, nebuvo net kur atsis\u0117sti, tod\u0117l kl\u016bpojau visas Sumos \u0160v. Mi\u0161ias centrin\u0117je ba\u017eny\u010dios navoje tarp daugyb\u0117s kit\u0173 maldinink\u0173. Kai Mi\u0161i\u0173 metu kunigas pak\u0117l\u0117 Ostij\u0105 ir a\u0161 pak\u0117liau akis \u012f J\u0105 ir garbinau Vie\u0161pat\u012f, netik\u0117tai sau pa\u010diai, pajutau stipr\u0173 ir a\u0161tr\u0173 skausm\u0105 pilvo srityje, tok\u012f stipr\u0173, kad net nevalingai \u0161\u016bktel\u0117jau. Bet jis tuoj pat prad\u0117jo l\u0117gti, dar\u0117si lengviau, bet vietoje jo tuoj pat atsirado deginantis kar\u0161tis, lyg kas \u017earij\u0173 b\u016bt\u0173 man \u012f vid\u0173 pripyl\u0119s, bet ir tai truko tik akimirk\u0105 ir taip pat prad\u0117jo l\u0117gti, kol visi\u0161kai i\u0161nyko, lyg nieko ir neb\u016bt\u0173 buv\u0119. Mane ap\u0117m\u0117 nepaai\u0161kinama ramyb\u0117, lengvumas, lyg b\u016b\u010diau nusimetus did\u017eiul\u0119 na\u0161t\u0105. Tik nujau\u010diau, kad Dievas ka\u017ek\u0105 su manim dar\u0117. T\u0105 patvirtino ir man\u0119s u\u017etarimo maldinink\u0117s. Tvirtino, kad mane Vie\u0161pats i\u0161gyd\u0117, liep\u0117 Jam d\u0117koti ir J\u012f garbinti. Turiu pripa\u017einti, kad tikrai, kaip ta daug met\u0173 kraujopl\u016bd\u017eiu sirgusi moteris, kuri prisiliet\u0117 prie J\u0117zaus apsiausto ir pajuto pasveikusi , taip ir a\u0161 i\u0161 ka\u017ekur, tvirtai, nors nepaai\u0161kinamai, \u017einojau, kad esu sveika. Liudijau visiems, kam tik gal\u0117jau, k\u0105 Vie\u0161pats man padar\u0117, koks Jis geras , kad Jis tikrai yra ir kad Jis\u00a0 tikrai Prisik\u0117l\u0119s ir tikrai yra Gyvas\u00a0 ir kad tikrai gydo. Labai tada tro\u0161kau, kad kuo daugiau \u017emoni\u0173 pa\u017eint\u0173 Dievo gailestingum\u0105, kad \u012ftik\u0117t\u0173 ir J\u0117zus gal\u0117t\u0173 juos i\u0161gydyti. Bet, deja, ne viskas taip paprasta. Supratau, kad Tik\u0117jimas, taip pat didel\u0117 Dievo dovana.<\/p>\n

Nepatik\u0117jo ir viena i\u0161 mano bendradarbi\u0173. Pra\u0117jusius nema\u017eai met\u0173 po mano pasveikimo, v\u0117l palietus t\u0105 tem\u0105, ji man\u0119s paklaus\u0117: \u201eO i\u0161 kur jau tu taip gerai \u017einai, kad esi sveika? Ar buvai pas gydytojus? Ar jie nustat\u0117, kad esi pasveikusi?\u201c Teko prisipa\u017einti, kad nebuvau. Bendradarb\u0117 jausdamasi mane demaskavusi, kaip melag\u0119, triumfavo. Po to ,k\u0105 J\u0117zus d\u0117l man\u0119s padar\u0117, man atrod\u0117 b\u016bt\u0173 buv\u0119 neteisinga b\u0117gti tikrintis, lyg b\u016b\u010diau nepatik\u0117jusi tuo. Bijojau tuo \u012fskaudinti Diev\u0105. Bet ir \u012f \u0161i\u0105 situacij\u0105 at\u0117jo Vie\u0161pats. Netik\u0117tai gavome nurodym\u0105 profilakti\u0161kai pasitikrinti sveikat\u0105. Pamenu, kaip man, at\u0117jus \u012f gydytojos kabinet\u0105, ji ilgai sklaid\u0117 ir skait\u0117 mano ligos istorij\u0105. A\u0161 pati jai nieko nesakiau, tik po patikrinimo, kantriai laukiau, k\u0105 ji man pasakys . Ir v\u0117l sek\u0117 ilga tyla. Mat\u0117si, kad ji ka\u017ek\u0105 m\u0105sto. Ir pagaliau i\u0161tar\u0117: \u201eJ\u016aS VISI\u0160KAI SVEIKA\u201c. Tai buvo balzamas mano \u0161ird\u017eiai. Jau\u010diausi tokia laiminga, lyg man b\u016bt\u0173 ka\u017ekas prid\u0117j\u0119s sparnus, atrod\u0117 tuoj pakilsiu \u012f or\u0105. Su nauju u\u017esidegimu v\u0117l prad\u0117jau liudyti. Ir \u0161iandien esu sveika. Viena, ko nepadariau iki \u0161iol, tai nepalikau savo liudijimo \u0160iluvos \u0160v\u010d, Mergel\u0117s Marijos \u0161ventov\u0117je. \u0160iemet atlaid\u0173 metu, paraginta s\u016bnaus, bandau dabar i\u0161taisyti pad\u0117t\u012f, jei tik tai ka\u017ekaip gal\u0117t\u0173 b\u016bti naudinga ir pasitarnauti Dievo didesnei garbei bei kit\u0173 \u017emoni\u0173 gerovei.<\/p>\n<\/div><\/div><\/div><\/div>

N. N. (1962)<\/span><\/a><\/p><\/div>

\n\t\t\t\t\t\t

Kun. Vlado Sima\u0161kos u\u017era\u0161ytas liudijimas:<\/em><\/p>\n

1962 m. per \u0160ilini\u0173 atlaidus rugs\u0117jo m\u0117n. 13\u201314 d. atvykusi \u0160iluvon N. N. man \u0161tai k\u0105 papasakojo (pasakojo taip nuo\u0161ird\u017eiai susijaudinusi verkdama, kad griaudu buvo klausytis). Jauna b\u016bdama nuvykusi miestan gyventi, ten patekusi i\u0161tvirk\u0117li\u0173 tarpan. Taip gyvendama u\u017esikr\u0117t\u0117 bloga liga. Liga \u012fsigal\u0117jo, atsirado \u017eaizdos, labai skaud\u0117jo. Ji t\u0105 lig\u0105 sl\u0117p\u0117 ir buvo nutarusi geriau mirti negu kam nors prisipa\u017einti. Taip sirgdama atvykusi \u0160iluvon, \u0117jusi keliais apie altori\u0173, pri\u0117jusi i\u0161pa\u017einties, labai gail\u0117jusis d\u0117l savo palaido gyvenimo. Ir taip koply\u010dioje besimelsdama pagijusi. D\u0117l to pagijimo tur\u0117jusi tiek d\u017eiaugsmo, kad trejus metus gyvendama su \u017emon\u0117mis j\u0173 lyg nema\u010diusi. Vis\u0105 laik\u0105 buvusi lyg paskendusi maldose prie \u0161v. Marijos. Jai pasaulis lyg nebeegzistav\u0119s. \u017dad\u0117jusi vis\u0105 laik\u0105 gyventi atgailotojos gyvenim\u0105. Bet paskui aplinkyb\u0117ms susid\u0117jus tur\u0117jusi i\u0161tek\u0117ti. Likusi na\u0161l\u0117. Labai nuo\u0161ird\u017eiai verk\u0117, kad nei\u0161buvusi i\u0161tikima \u0161v. Marijai u\u017e toki\u0105 geradaryb\u0119.<\/p>\n<\/div><\/div><\/div><\/div>

Marijona \u017dilinskien\u0117, \u0160iauliai (1960 09 10)<\/span><\/a><\/p><\/div>

\n\t\t\t\t\t\t

Prie\u0161 a\u0161tuonerius metus prad\u0117jo skaud\u0117ti koj\u0105. Maniau, kad reumatizmas, kreipiausi \u012f gydytojus. Gydytojai reumatizmo nepripa\u017eino, sak\u0117, kad genda kaulas. I\u0161gydyti negalima, reikia koj\u0105 nupjauti. Vis\u0105 laik\u0105 koja labai skaud\u0117jo, prad\u0117jau \u0161lubuoti, j\u0105 atsuko \u012f \u0161on\u0105.<\/p>\n

1960 m. rugs\u0117jo 10 d. atva\u017eiavusi \u012f Tytuv\u0117nus traukiniu, \u0117jau \u0160iluvon. Einant labai skaud\u0117jo koja. \u0160iaip taip at\u0117jau. Jau buvo sutem\u0119 \u2013 ba\u017eny\u010dioje sak\u0117 pamoksl\u0105. Ba\u017eny\u010dia per nakt\u012f buvo atvira. Pails\u0117jus nakt\u012f \u0117jau keliais apie altori\u0173, antr\u0105 kart\u0105 einant, taip suskaudo koja, rod\u0117si, kad kas kok\u012f med\u012f \u012fr\u0117m\u0117, pagalvojau, kaip a\u0161 gr\u012f\u0161iu \u012f namus, ir tada pasijutau geriau, koja nustojo skaud\u0117ti.<\/p>\n

Neapsakomai d\u017eiaugiausi, \u0117jau keliais apie altori\u0173 ir apie ba\u017eny\u010di\u0105, ir apie koply\u010di\u0105.<\/p>\n

Parvykus \u012f namus \u0161eimininkai (esu prie j\u0173 vaik\u0173) ir kaimynai steb\u0117josi, kad a\u0161 nebe\u0161lubuoju. Visi sak\u0117, kad stebuklai darosi \u017eem\u0117je. Mano \u0161eimininkai kartais pa\u0161nek\u0117davo prie\u0161 tik\u0117jim\u0105, dabar nieko nebesako.<\/p>\n

\u0160iandien, 1960 m. spalio 1 d., atva\u017eiavau pad\u0117koti Marijai u\u017e suteikt\u0105 sveikat\u0105. Dabar koja nebeskauda, esu sveika ir be galo d\u0117kinga \u0160iluvos \u0160v\u010d. P. Marijai.<\/p>\n

Marijona \u017dilinskien\u0117 60 met\u0173 am\u017eiaus i\u0161 \u0160iauli\u0173<\/p>\n<\/div><\/div><\/div><\/div>

Sofija Lapinskien\u0117, \u0160iauliai (1959 09 08)<\/span><\/a><\/p><\/div>

\n\t\t\t\t\t\t

1958 metais prad\u0117jo skaud\u0117ti akys. Nuo aki\u0173 skaud\u0117jimo labai sunykusi. Gyd\u0117 \u0160iauli\u0173 gydytojai. Prira\u0161\u0117 Nr. 8 akinius. Per 4 m\u0117nesius akys dar labiau nusilpo ir pro akinius nebemat\u0117, gird\u0117jusi, kaip gydytojos Dopkevi\u010dien\u0117 ir Sod\u0161ien\u0117 kalb\u0117josi, kad greitai visai apaksianti \u2013 es\u0105 aki\u0173 tinklaini\u0173 degeneracija.<\/p>\n

Nebuvusi pamaldi, t\u0117vai nelabai religingi, tai ir ting\u0117jusi melstis. Bet \u0161ioje ligoje pra\u0161iusi Marij\u0105, kad visai neapakt\u0173. 1959 m. rugs\u0117jo 8 d. per \u0160ilini\u0173 atlaidus akys visai pagijo. Nakvojo dar\u017ein\u0117je ant \u0161ieno ir pamet\u0117 akinius. Labai nusimin\u0117, nes man\u0117, kad negal\u0117s parva\u017eiuoti \u012f namus, be akini\u0173 nemat\u0117. I\u0161\u0117jus i\u0161 dar\u017ein\u0117s \u0117jo ba\u017eny\u010dion, buvo r\u016bkas, migla, bet ji ma\u010diusi med\u017eius. At\u0117jusi ba\u017eny\u010dion, pa\u0117musi maldaknyg\u0119 gal\u0117jo skaityti. Tos savijautos ir d\u017eiaugsmo negalinti apsakyti, kai pasijuto, kad sveika esanti. Rod\u0117 t\u0105 pa\u010di\u0105 maldaknyg\u0119, kurios \u0161riftas labai smulkus. \u201eKai pasijutau, kad pasveikau, tuomet mano malda buvo labai nuo\u0161irdi\u201c. I\u0161 vakaro \u0117jusi keliais apie koply\u010di\u0105. Pa\u017ead\u0117jusi Marijai, jeigu neapaks, tai vaikus (turi tris) i\u0161mokinsianti myl\u0117ti Marij\u0105.<\/p>\n

1948\u201349 m. (tais metais, kai u\u017edar\u0117 kapucin\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105) bir\u017eelio 1 dien\u0105 ant \u0161v. Jurgio ba\u017eny\u010dios ma\u010diusi tok\u012f regin\u012f: i\u0161 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 vainikas, tame vainike IHS ir \u0160ven\u010diausia Trejyb\u0117, kaip maldaknyg\u0117se i\u0161pai\u0161yta. Tam pranykus pasirod\u0119s raudonas kry\u017eius, kuris nusileid\u0119s \u012f ba\u017eny\u010di\u0105. Tai mat\u0117 ir jos draug\u0117 ir dar vienas \u017emogus. Kry\u017eius padar\u0119s tok\u012f \u012fsp\u016bd\u012f, kad nakt\u012f ilgai u\u017emigti negal\u0117jusi, vis kry\u017ei\u0173 ma\u010diusi, kai tik u\u017esimerkdavusi.<\/p>\n

Sofija Lapinskien\u0117, 26 met\u0173 am\u017eiaus i\u0161 \u0160iauli\u0173<\/p>\n<\/div><\/div><\/div><\/div>

Kun. dr. Petras Kas\u010diukas, \u0160iluva (1959)<\/span><\/a><\/p><\/div>

\n\t\t\t\t\t\t

1958 met\u0173 baland\u017eio 10 dien\u0105 susirgo \u0160iluvoje gyvenantis kun. dr. Petras Kas\u010diukas. I\u0161 karto buvo manoma, kad tai tik sloga, tad kelias dienas su pakilusia temperat\u016bra ba\u017eny\u010dioje laik\u0117 pamaldas. Po keli\u0173 dien\u0173 labai sunkiai susirgo. Buvo i\u0161kviestas \u0160iluvos gydytojas Armalis, kuris gyd\u0117 ligon\u012f. Medicinos sesuo leido vaistus. Liga komplikavosi, ir ligonis visai nusilpo. Buvo netek\u0119s s\u0105mon\u0117s, prad\u0117jo klied\u0117ti. Pagaliau visai nebegal\u0117jo kalb\u0117ti, tik \u0161iaip taip i\u0161tardavo \u201etaip\u201c. Nebevald\u0117 de\u0161in\u0117s rankos ir kojos. Kartais galva ir veidas paraudonuodavo, lyg degte deg\u0117. Gydytojas Armalis pripa\u017eino skleroz\u0119, didel\u012f kraujo spaudim\u0105, \u0161irdies raumen\u0173 paraly\u017ei\u0173. I\u0161 tos ligos pagydyti medicina priemoni\u0173 neturi. \u201ePagydyti gali tik stebuklas\u201c, \u2013 sak\u0117 gydytojas Armalis. Jeigu tokia liga suserga jaunas \u017emogus, tai pagij\u0119s vis tiek nebemoka kalb\u0117ti, reikia mokinti kalbos. Dabar gi ligonis turi daugiau kaip 70 met\u0173, tai pagyti vilties n\u0117ra.<\/p>\n

Vien\u0105 vakar\u0105 ligonis visai nusilpo, atvyko gydytojas Armalis, klebonas kun. V. Grauslys, kan. J. \u017delvys ir kun. Vl. Sima\u0161ka. Gyd. Armalis pamatav\u0119s puls\u0105 pasak\u0117, kad tarpais \u0161irdis visai nustoja plakusi. Visi i\u0161siskirst\u0117me nusimin\u0119 manydami, kad rytojaus nebesulauks.<\/p>\n

Vien\u0105 dien\u0105 atvyko Tytuv\u0117n\u0173 gydytojas Kon\u010dius, Pagry\u017euvio gydytojas Paulauskas ir \u0160iluvos gydytojas Armalis. Visi trys sureng\u0117 konsilium\u0105 ir nutar\u0117, kad neb\u0117ra vilties ligon\u012f pagydyti. Gimin\u0117s nor\u0117jo ligon\u012f ve\u017eti \u012f ligonin\u0119, bet gydytojai nesutiko, bijodami nemalonum\u0173 u\u017e siuntim\u0105 gydyti mir\u0161tant\u012f ligon\u012f.<\/p>\n

Gydytojams padarius tok\u012f sprendim\u0105 prad\u0117ta ruo\u0161tis laidotuv\u0117ms: pasiuvo u\u017e 500 rubli\u0173 arnot\u0105, tar\u0117si, kur va\u017eiuoti karsto pirkti \u2013 \u012f Tytuv\u0117nus ar \u012f \u0160iaulius. Patarnautojai irgi nesnaud\u0117: prapuol\u0117 raktas nuo stalo, kur buvo pinigai, paskui pinig\u0173 nerasta.<\/p>\n

O ligonis, kai tik tur\u0117davo s\u0105mon\u0119, ro\u017ean\u010diaus i\u0161 rank\u0173 nepaleisdavo.<\/p>\n

Ruo\u0161iantis laidotuv\u0117ms, ligonis truput\u012f pager\u0117jo, nuo \u0160v. Petro (bir\u017eelio 29 d.) visai prad\u0117jo sveikti. Vis\u0173 did\u017eiam nustebimui kun. Petras Kas\u010diukas visai pasveiko. Kai gydytojas Armalis patikrino sveikat\u0105, tai joki\u0173 ligos p\u0117dsak\u0173 nerado.<\/p>\n

1959 m. \u017eiem\u0105 buvo labai paplit\u0119s gripas, daug \u017emoni\u0173 sirgo, kai kas net mir\u0117 nuo gripo. Kun. dr. P. Kas\u010diukas nesirgo, vis\u0105 \u017eiem\u0105 laik\u0117 pamaldas, pamokslus sak\u0117 i\u0161 eil\u0117s, bud\u0117jo. Velyk\u0173 pirm\u0105 dien\u0105 laik\u0117 sum\u0105 ir po Mi\u0161i\u0173 i\u0161kilmingai u\u017egiedojo \u201eAleliuja\u201c, balsas tarytum jauno kunigo, pilnas energijos gra\u017eiai nuskamb\u0117jo per vis\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105.<\/p>\n

Nuo\u0161ird\u017eiu vis\u0173 \u012fsitikinimu tik \u0160iluvos Stebuklingoji \u0160v. Panel\u0117 Marija, Dievo Motina, pagyd\u0117 kun. dr. P. Kas\u010diuk\u0105. \u0160iluvos tikintiesiems vyskupas Steponas Giedraitis teisingai para\u0161\u0117: \u201eSalutate Mariam, qae multum laboravit in vobis\u201c.<\/p>\n

Kun. dr. P. Kas\u010diukas pats taip para\u0161\u0117:<\/strong><\/p>\n

\u201eKunigai r\u016bpinosi, kiek liko mano neatlaikyt\u0173 \u0161v. Mi\u0161i\u0173. Tada a\u0161 sukaup\u0119s savo j\u0117gas tariau: \u201eNesir\u016bpinkite, a\u0161 dar pagysiu ir visk\u0105 pats sutvarkysiu\u201c. Per gydytoj\u0173 konsilium\u0105 jie mane bad\u0117 adatomis ir klaus\u0117, \u012f kuri\u0105 viet\u0105 d\u016br\u0117. A\u0161 neatsp\u0117jau. J\u0173 nuomon\u0117 sustipr\u0117jo. Bet a\u0161 ramiai, jei ne l\u016bpoms, tai bent \u0161irdimi vis\u0105 laik\u0105 meld\u017eiausi ir pra\u0161iau \u0160iluvi\u0161k\u0119 \u0160v\u010d. Marij\u0105: \u201eKaip kitus i\u0161 toli atvykusius pagydei, taip ir mane \u010dia gyvenant\u012f, savo nevert\u0105 ir nuod\u0117ming\u0105 tarn\u0105 pakelk i\u0161 mirtinos ligos\u201c. Gydytojas Armalis dar mane aplank\u0117 vienas ir \u017ead\u0117jo u\u017e 2\u20133 dien\u0173 v\u0117l aplankyti. Nusibodus gydytojo laukti, pats k\u0117liausi ir 1958 m. liepos 8 dien\u0105 prad\u0117jau laikyti \u0161v. Mi\u0161ias kambary. Man buvo draud\u017eiama s\u0117stis ir vis\u0105 laik\u0105 tur\u0117jau gul\u0117ti.<\/p>\n

Bene po dviej\u0173 savai\u010di\u0173 at\u0117jo ir gydytojas Armalis. A\u0161 staiga atsis\u0117dau ir kalb\u0117jau kaip dabar. Gydytojas labai nusteb\u0119s tar\u0117: \u201eStebuklas! Tamsta kalbi\u201c. Kol kalb\u0117jau, patikrino puls\u0105, \u0161ird\u012f, kar\u0161t\u012f ir t. t. ir tar\u0117: \u201eTamsta ir visai sveikas\u201c. O a\u0161 \u012f jo \u017eod\u017eius pak\u0117l\u0119s rank\u0105 su ro\u017ean\u010dium tariau: \u201e\u0160tai mano gydytojas, kuris mane i\u0161gyd\u0117\u201c. Gydytojas tyl\u0117jo ir nieko nesak\u0117. A\u0161 nor\u0117jau jam pasakyti: \u201eJ\u016bs atsisak\u0117te mane gydyti, bet \u0160iluvi\u0161k\u0117 \u0160v. P. Marija mane pagyd\u0117\u201c.<\/p>\n

Asmeni\u0161kai esu \u012fsitikin\u0119s, kad mane i\u0161 pavojingos ligos pak\u0117l\u0117 \u0160v. P. Marija \u0160iluvi\u0161k\u0117. U\u017e tai jai esu labai d\u0117kingas ir kasdien jos garbei sukalbu po \u010diel\u0105 ro\u017ean\u010di\u0173, taip pat \u0160ven\u010diausios Trejyb\u0117s garbei sukalbu ta pa\u010dia intencija kasdien po tris dalis \u0161v. Ro\u017ean\u010diaus.<\/p>\n

Jei J\u0117zus Kristus gyvendamas \u017eem\u0117je dar\u0117 stebuklus, tai tos galios Jis ir dabar nenustojo. Nenor\u0117jau pasigirti, o tiktai pasakyti ties\u0105, kad Dievas per \u0160v. Panel\u0119 Marij\u0105, savo Motin\u0105, i\u0161klauso net didel\u012f nusid\u0117j\u0117l\u012f\u201c.<\/p>\n

Kun. dr. Petras Kas\u010diukas<\/p>\n

Parei\u0161kim\u0105 liudijame:
\nKun. kleb. Vl. Grauslys, kan. J. \u017delvys ir kun. Vl. Sima\u0161ka
\n\u0160iluva, 1959 m. baland\u017eio 3 d.<\/em><\/p>\n<\/div><\/div><\/div><\/div>

Benediktas Ra\u010das su \u0161eima, Raseiniai (1959)<\/span><\/a><\/p><\/div>

\n\t\t\t\t\t\t

1959 m. vasario m\u0117n. Vien\u0105 dien\u0105 anksti ryt\u0105 at\u0117jo \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 vyras ir moteris, jauni \u017emon\u0117s, labai susir\u016bpin\u0119, tiesiog verkdami meld\u0117si prie \u0160v\u010d. Marijos. Skund\u0117si man, kad i\u0161tikusi did\u017eiausia nelaim\u0117 \u2013 susirgo j\u0173 labai mylimas s\u016bnelis Antaniukas, \u0161e\u0161eri\u0173 met\u0173 berniukas. Gydytojai sako, kad n\u0117ra vilties i\u0161gyti. D\u0117l to jie atva\u017eiavo \u0160iluvon pra\u0161yti \u0161v. Marij\u0105 pagalbos. Labai nuo\u0161ird\u017eiai verkdami meld\u0117si, \u0117jo i\u0161pa\u017einties, su jais atsisveikindamas pra\u0161iau prane\u0161ti, jeigu j\u0173 Antaniukas pagis.<\/p>\n

1959 m. lapkri\u010dio m\u0117n. 29 d. (tai buvo sekmadienis) v\u0117l atva\u017eiavo tie patys \u017emon\u0117s pad\u0117koti \u0161v. Marijai u\u017e j\u0173 s\u016bnelio pagydym\u0105. Jie gyvena Raseini\u0173 mieste. Jis \u2013 vieno kol\u016bkio \u0161oferis Benediktas Ra\u010das. Jis papasakojo, kad berniukui ant akies buvo u\u017eaug\u0119s guzas. Raseini\u0173 gydytojai patar\u0117 ve\u017eti Kaunan. Kaune pripa\u017eino, kad es\u0105s piktybinis v\u0117\u017eys ir i\u0161gydyti n\u0117ra vilties. Reikia gydyti \u0161vitinant spinduliais. Taip \u0161vitinant akis tikrai suges, bet gydyti reikia. Tada t\u0117vai nesutiko atiduoti tokiam gydymui. Jie meld\u0117si prie \u0161v. Marijos, ir j\u0173 Antanukas pagijo.<\/p>\n

D\u017eiaugdamiesi atva\u017eiavo \u0160iluvon, atsive\u017e\u0117 ir pagijus\u012f Antaniuk\u0105. Abu nu\u0161vitusiais veidais pasakoja, kaip j\u0173 s\u016bnelis pagijo ir kad j\u012f pagyd\u0117 niekas kitas tik gailestingiausioji \u0160ven\u010diausioji Dievo Motin\u0117l\u0117. Tas vaikas gra\u017eiai, sveikai atrodo, ligos \u017eymi\u0173 neliko, tik gerai \u012fsi\u017ei\u016br\u0117jus galima pasteb\u0117ti, kad ta akis truput\u012f ma\u017eesn\u0117.<\/p>\n

U\u017era\u0161\u0117 \u0160iluvos klebonas kun. Vladas Sima\u0161ka 1959 m., kurio liudininkas jis pats buvo<\/p>\n<\/div><\/div><\/div><\/div>

Zuzana Venckut\u0117, Rietavas (1956)<\/span><\/a><\/p><\/div>

\n\t\t\t\t\t\t

A\u0161, Zuzana Venckut\u0117, gyvenanti Rietavo miestelyje, gimusi 1926 metais, laikau pareiga paliudyti apie savo motinos stebukling\u0105 i\u0161gijim\u0105.<\/p>\n

Mano motinai Veronikai Venckienei, 66 met\u0173 am\u017eiaus, gyvenan\u010diai Rietavo miestelyje, buvo sutinusi koja. Koja buvo raudona, suskilin\u0117jusi, i\u0161 \u017eaizd\u0173 tek\u0117jo skystis. Tai t\u0119s\u0117si apie metus laiko. Mama kreip\u0117si \u012f \u012fvairius gydytojus, bet gydymas nepad\u0117jo. Tuo laiku, kada motina sirgo, a\u0161 buvau paimta \u012f kal\u0117jim\u0105. Liga dar labiau pasunk\u0117jo. Kal\u0117jime meld\u017eiaus prie \u0160v. Panel\u0117s Marijos \u0160iluvoje, kad mano motina pasveikt\u0173. Padariau ap\u017eadus, kad, kai tik gal\u0117siu, nueisiu p\u0117s\u010diom i\u0161 savo gyvenamosios vietos Rietavo \u012f \u0160iluv\u0105 (apie 100 km) ir nune\u0161iu Marijai kaip auk\u0105 \u017evaki\u0173. Apie padarytus ap\u017eadus niekam nesakiau, greitai su\u017einojau, kad motina po padaryt\u0173 ap\u017ead\u0173 pasveiko.<\/p>\n

Tai liudiju savo para\u0161u:
\nZuzana Venckut\u0117, \u0160iluva,
\n1956 m. liepos m\u0117n. 25 d.<\/p>\n<\/div><\/div><\/div><\/div>

Ignas Bauba, Joni\u0161k\u0117lis (1932)<\/span><\/a><\/p><\/div>

\n\t\t\t\t\t\t

1932 m. sausio m\u0117n. pabaigoje Joni\u0161kio ba\u017eny\u010dioje buvau suparali\u017euotas. I\u0161 ba\u017eny\u010dios namo parne\u0161\u0117; po dviej\u0173 dien\u0173 apsilpau v\u0117l ir nebevald\u017eiau de\u0161in\u0117s rankos ir kojos, buvau netek\u0119s ir \u017eado. Nuve\u017etas \u012f karo ligonin\u0119 Kaunan pragul\u0117jau \u0161e\u0161ias savaites, bet vis dar\u0117si blogiau. I\u0161 ligonin\u0117s buvau i\u0161leistas be vilties pagyti. V\u0117liau patyriau, kad karo ligonin\u0117s gydytojas pripa\u017eino mane sergant \u0161irdies raumen\u0173 u\u017edegimu, parali\u017eu, sklerona ir t. t. Sugr\u012f\u017e\u0119s i\u0161 ligonin\u0117s gul\u0117jau namie, nebegal\u0117jau miegoti, \u017eod\u017eiu, kasdien gesau. Pasiry\u017eau va\u017eiuoti \u012f \u0160iluv\u0105 prie \u0161v. Marijos ie\u0161koti pagalbos. Lyd\u0117jo mane \u017emona, bet pats va\u017eiavau vos tik gyvas. Atva\u017eiav\u0119s atlikau i\u0161pa\u017eint\u012f, pri\u0117miau \u0161v. Komunij\u0105, i\u0161klausiau \u0161v. Mi\u0161i\u0173 ir pajutau, kad galva nustojo skaud\u0117ti, pasijutau beveik sveikas. Pramigau gerokai ir gr\u012f\u017eau namo sveikas. Po dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173 v\u0117l stojau \u012f tarnyb\u0105.<\/p>\n

Bauba Ignas
\nJoni\u0161k\u0117lio gel\u017ek. st. Vir\u0161ininkas<\/em>
\n1932-VI-15 d.<\/p>\n<\/div><\/div><\/div><\/div>

P. Bielskis, Kaunas (1928)<\/span><\/a><\/p><\/div>

\n\t\t\t\t\t\t

1927 met\u0173 vasar\u0105 a\u0161 prad\u0117jau sirgti sunkia vidurin\u0117s ausies u\u017edegimo liga, kuri t\u0119s\u0117si iki 1928 m. pavasario. Tai buvo ilga ir nuobodi liga, kankinusi mane beveik metus. Tame laikotarpy pora syki\u0173 gul\u0117jau ligonin\u0117je, bet kadangi gydytoj\u0173 nuomon\u0117s labai skyr\u0117si d\u0117l ligos prognozo ir operacijos pasisekimo, tai vis laukiau kas bus toliau. Liga vis komplikavosi ir gydytojai si\u016bl\u0117 man vykti \u012f u\u017esien\u012f, nes Lietuvoje daryti toki\u0105 sunki\u0105 operacij\u0105 es\u0105 pavojinga. Bet a\u0161 netur\u0117jau tiek l\u0117\u0161\u0173, kad gal\u0117\u010diau vykti \u012f u\u017esien\u012f. Matydamas, kad kitos i\u0161eities n\u0117ra nutariau duotis operuoti Kaune. Prie\u0161 operacij\u0105, kad Dievas duot\u0173 laimingai j\u0105 perne\u0161ti, pasi\u017ead\u0117jau prie progos aplankyti \u0160iluv\u0105 ir u\u017epirkti \u0161v. Mi\u0161ias prie Panel\u0117s \u0160ven\u010diausios Koply\u010dioje.<\/p>\n

Prof. Radzvickas, atidar\u0119s galvoje kaul\u0105 ir rad\u0119s nepaprastai daug p\u016bli\u0173, labai nustebo ir visi dalyvavusieji prie operacijos buvo tos nuomon\u0117s, kad man\u0119s gyvo nuo stalo nebenuims\u2026 Bet, a\u010di\u016b Dievui, operacij\u0105 labai lengvai perne\u0161iau ir palyginamai greit pasveikau, kas visus gydytojus ir mano bendradarbius labai stebino.<\/p>\n

Proga aplankyti \u0160iluv\u0105 pasitaik\u0117 1932 metais su ekskursija, vykstan\u010dia i\u0161 Kauno \u012f \u0160iluv\u0105. Bet, jei Dievas duos sveikatos, tikiuos dar aplankyti t\u0105 Stebukling\u0105 viet\u0105 laike did\u017ei\u0173j\u0173 joje atlaid\u0173.<\/p>\n

P. Bielskis, Kaunas 1932 m.-IX-7 d.<\/p>\n<\/div><\/div><\/div><\/div>\n\t\t<\/div>\n\t<\/div><\/div><\/div><\/div><\/div><\/div>