Card. Rolandas Makrickas

Mergelės Marijos Snieginės iškilmė, 2026 m.

Jūsų Ekscelencija Arkivyskupe Kęstuti Kėvalai,

Mieli Broliai Vyskupai, kunigai

Mieli tikintieji susirinkę Šiluvos Dievo Motinos Bazilikoje

Popiežiškoji Švč. Mergelės Marijos Didžioji Bazilika Romoje, seniausia Vakarų pasaulio šventovė skirta Dievo Motinai, šiandien dvasiškai jungiasi su Švč. Mergelės Marijos šventove Šiluvoje ir Jumis visais.

Šiandienos Evangelijoje girdėjome apie kanaanietę moterį, kuri su nuolankumu ir pasitikėjimu ateina pas Jėzų. Ji nešasi savo dukters kančią ir nepasiduoda net tuomet, kai atrodo, kad Viešpats tyli. Ji nenustoja melstis, nenustoja viltis, nenustoja tikėti.

Galiausiai Jėzus jai sako: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai“

Ši moteris primena daugybę piligrimų, atvykstančių į Šiluvą, ir ateinančių prie mūsų Dangiškosios Motinos su savo džiaugsmais ir skausmais, su klausimais ir viltimi, trokšdami paguodos, šviesos ir Dievo artumo.

Evangelijos moters atkaklumas primena, kad tikras tikėjimas nėra vien greitas atsakymų į gyvenimo klausimus gavimas. Tikras tikėjimas – tai pasitikėjimas Dievo meile net tada, kai kelias tampa sunkus ir nesuprantamas.

Šiluvos šventovės istorija kalba būtent apie tokį tikėjimą. Tais laikais, kai atrodė, kad tikėjimo šviesa šiame krašte gęsta, Švč. Mergelė Marija apsireiškė kviesdama savo vaikus grįžti prie Kristaus ir Evangelijos. Jos ašaros tapo atsivertimo, vilties ir ištikimybės ženklu.

Ir šiandien Mergelė Marija nenustoja vedusi savo žmonių pas savo Sūnų. Ji nieko nepasilieka sau, bet nuolat kreipia mūsų žvilgsnį ir širdį į Jėzų – vienintelį pasaulio Gelbėtoją.

Marijos Snieginės iškilmė mums primena, kad Dievo Motina yra švelnios Dievo meilės ženklas žmonijos istorijoje. Kaip stebuklingas sniegas kadaise nurodė vietą Švč. Mergelės Marijos Didžiosios Bazilikos statybai Romoje, taip ir šiandien Marija rodo tikintiesiems kelią, vedantį į Kristų.

Iš šios Šiluvos šventovės, dvasiškai susietos su Popiežiškaja Švč. Mergelės Marijos Didžiąja Bazilika Romoje, šiandien tekyla malda už Bažnyčią, už Popiežių Leoną XIV, už Lietuvą, už šeimas, jaunimą, ligonius ir visus, kurie ieško taikos bei vilties.

Paveskime Dievo Motinai savo maldas ir mokykimės iš Evangelijos moters trijų svarbių krikščioniškojo gyvenimo dorybių: nuolankumo, atkaklumo ir pasitikėjimo.

Kardinolas Rolandas Makrickas
Arkikunigas
Popiežiškoji Švč. Mergelės Marijos Didžioji Bazilika

Šventajame Rašte, sniegas paminimas 24 kartus. Dėl savo baltos spalvos ir spindesio, sniegas susietas su tyrumu, apsivalymu nuo nuodėmių. Viešpats per pranašą Izaiją savo tautai žada: „Esate paraudę nuo nuodėmių, aš jus išbaltinsiu kaip sniegą“ (Iz 1, 18); karalius Dovydas atgailaudamas už savo nuodėmes, meldžia: „Nuplauk mane, ir būsiu baltesnis už sniegą“ (Ps 51, 9). Kartu sniego įvaizdis naudojamas dieviškumui nusakyti: atsimainymo metu Jėzaus „drabužiai ėmė taip baltai spindėti, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje.“ (Mk 9, 3); Apaštalui Jonui pasirodžiusio Viešpaties „galva ir plaukai buvo balti kaip balčiausia vilna ar sniegas, jo akys tarsi ugnies liepsna.“ (Apr 1, 14)

Viduramžiais, krikščioniškoji simbolika, sniegą įvardino kaip Mergelės Marijos simbolį, pritaikydami jai Raudų knygos eilutes: „Jos [Jeruzalės] nazirai [pašvęstieji Viešpačiui] buvo tyresni už sniegą, baltesni už pieną.“ (Rd 4, 7). Taip gimė Marijos titulas Nive candidior, – tyresnė, skaistesnė už sniegą. Šis titulas ilgainiui buvo suprastas kaip Nekaltojo Prasidėjimo simbolis, poetiškai paaiškinantis tikėjimo tiesą jog nuo pat savo prasidėjimo motinos įsčiose Marija nebuvo paliesta nuodėmės: tiek gimtosios, tiek asmeninės. Ji yra Tota Pulchra – Visa graži.

Su sniegu sietinas ir liturginis Marijos Snieginės titulas. XIII amžiaus legenda mini jog Romoje, 352 ar 358 m. naktį iš rugpjūčio 4 į 5 d. iškrito gausus sniegas ant Eskvilino kalvos. Tai buvo ne atsitiktinis gamtos reiškinys, bet išmelstas stebuklas: kilminga patricijų pora, sulaukusi senatvės ir neturėdama palikuonių, nusprendė savo turtą paaukoti Dievo Motinai ir prašė iš Jos ženklo, kaip panaudoti išteklius. Tad tą naktį, jiems sapne pasirodžiusi Marija, prašė toje vietoje, kur bus prisnigta, pastatyti Jos garbei bažnyčią. Rugpjūčio 5 d. pora nuėjo pas to meto popiežių Liberijų ir perdavė jam Marijos norą. Popiežius Liberijus nesipriešino Dievo Motinos norui ir netrukus ant Eskvilino kalvos iškilo pirmoji bažnyčia Vakaruose skirta Mergelei Marijai. Manoma, kad ji buvo pastatyta šimtmečiu vėliau, valdant popiežiui Celestinui I, o konsekruota popiežiaus Siksto III, 434 m. rugpjūčio 5 d. Šiądien ir yra minima Bazilikos pašventinimo liturginė šventė, o prisimenant sniego stebuklą, yra beriami baltų rožių žiedlapiai.

Ši bazilika vadinama Švč. Marijos Didžiosios  (Santa Maria Maggiore) titulu, tačiau turi ir kitus vardus: Marijos Snieginės (stebuklo atminimui), Liberijaus (legendinio statytojo), Prakartėlės (nes čia saugomos ėdžių relikvija). Ji yra viena iš keturių pagrindinių Romos popiežiškųjų bazilikų ir viena iš septynių piligrimams būtinų aplankyti šventovių. Ši bazilika yra ženklas Dievo Gimdytojos kulto, kuris neįtikėtinu greičiu plito po Efezo Susirinkimo (431 m.), kuriame buvo leista Mariją šlovinti kaip Dievo Motiną.

Kun. Robertas Urbonavičius

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, popiežiaus Pranciškaus sprendimu, yra paskelbta dvasine Marijos Didžiosios bazilikos dukterimi, turinti teisę teikti visas dvasines Romos šventovės malones.

Kviečiame šią ypatingą dieną švęsti kartu Šiluvoje, išgirsti kardinolo Rolando Makricko sveikinimą, džiaugtis žiedlapių lietumi bei pelnyti visuotinius atlaidus.

Šventės programa – rugpjūčio 5 d., Šiluvos bazilikoje:

• 11. 30 val. – klausoma išpažinčių
• 11. 30 val. – Rožinio malda
• 12. 00 val. – šventosios Mišios. Vadovauja vyskupas Saulius Bužauskas.

Norint gauti visuotinius atlaidus, kviečiame:

1. Būti atlikus išpažintį (bent aštuonias dienas iki šventės) bei pasiryžti vengti nuodėmių.
2. Švęsti Eucharistiją ir priimti Komuniją.
3. Pasimelsti popiežiaus intencija – sukalbant „Tėve mūsų“ ir Tikėjimo išpažinimą.

Šiluvos Šventovė, liudijanti neblėstančią Dievo Motinos meilę ir globą, bei Visuotinės Bažnyčios grožį, laukia jūsų!

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, popiežiaus Pranciškaus sprendimu, yra paskelbta dvasine Marijos Didžiosios bazilikos dukterimi, turinti teisę teikti visas dvasines Romos šventovės malones.

Kviečiame šią ypatingą dieną švęsti kartu Šiluvoje ir pelnyti visuotinius atlaidus

Šventės programa – rugpjūčio 5 d., Šiluvos bazilikoje:

• 11. 30 val. – klausoma išpažinčių
• 11. 30 val. – Rožinio malda
• 12. 00 val. – šventosios Mišios

Norint gauti visuotinius atlaidus, kviečiame:

1. Būti atlikus išpažintį (bent aštuonias dienas iki šventės) bei pasiryžti vengti nuodėmių.
2. Švęsti Eucharistiją ir priimti Komuniją.
3. Pasimelsti popiežiaus intencija – sukalbant „Tėve mūsų“ ir Tikėjimo išpažinimą.

Šiluvos Šventovė, liudijanti neblėstančią Dievo Motinos meilę ir globą, bei Visuotinės Bažnyčios grožį, laukia jūsųǃ

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, popiežiaus Pranciškaus sprendimu, yra paskelbta dvasine Marijos Didžiosios bazilikos dukterimi, turinti teisę teikti visas dvasines Romos šventovės malones.

Kviečiame šią ypatingą dieną švęsti kartu Šiluvoje ir pelnyti visuotinius atlaidus.

Šventės programa – rugpjūčio 5 d., Šiluvos bazilikoje:

• 11. 30 val. – klausoma išpažinčių
• 11. 30 val. – Rožinio malda
• 12. 00 val. – šventosios Mišios

Norint gauti visuotinius atlaidus, kviečiame:

1. Būti atlikus išpažintį (bent aštuonias dienas iki šventės) bei pasiryžti vengti nuodėmių.
2. Švęsti Eucharistiją ir priimti Komuniją.
3. Pasimelsti popiežiaus intencija – sukalbant „Tėve mūsų“ ir Tikėjimo išpažinimą.

Šiluvos Šventovė, liudijanti neblėstančią Dievo Motinos meilę ir globą, bei Visuotinės Bažnyčios grožį, laukia jūsųǃ