Švč. Mergelės Marijos bei šv. Jono Pauliaus II užtarimui šią dieną buvo patikėti tie Lietuvos žmonės, kurie vadovauja Valstybei, dirba LR Seime, aktyviai veikia politikoje, darbuojasi meno, kultūros, medijų srityse – kad tarnautų bendrajam gėriui, būtų vilties, tiesos, Dievo šviesos nešėjai mūsų visuomenėje.

Seimo narius, politikus, žurnalistus bei jų sąjungą, muziejininkus, bibliotekininkus, kultūros centrų darbuotojus  sveikinęs Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas pavadino brangiais žmonėmis, brangia proga atsiliepusiais į pakvietimą susitikti, melstis, įkvėpti drąsos ir vilties – apie tai, kaip sakė ganytojas, ir yra atlaidai – kad čia atsigautų širdys, kad Dievo Dvasia išsilietų jose.

Ypatinga dovana iškilmingoje Eucharistijoje tapo Kauno menininkų – Valstybinio muzikinio teatro solistų Živilės Lamauskienė, Ritos Preikšaitės, Povilo Padleckio, Tomo Ladigos, Mindaugo Zimkaus bei jų talkininkų Dovilės Tamulevičienės, Janinos Kraujalienės, Rūta Skučienės – parengta, arkivyskupo Kęstučio žodžiais, širdį verianti giedojimo programa.

Sekmadienio Evangelija (Lk 14, 25–33) apie visko atsižadėjimą, pasak homilijos mintimis pasidalijusio arkivyskupo, skamba kaip aukščiausio lygio kvietimas. Atrodytų – kaip galima to reikalauti?

„Neprisirišimas yra krikščionio gyvenimo būdas“, – pabrėžė arkivyskupas, sakydamas, jog nei šeima, nei pomėgiai, nei turtai nėra brangesni už Dievą. Jis – Dievas! – žmogaus vertybių skalėje prašosi būti pirmas. Kai Dievas yra „nr. 1“, tai garantuotas sutarimas šeimoje, materialaus turto naudojimas pagal paskirtį, taika pasaulyje.

Homilijoje ganytojas atkreipė dėmesį, jog viena iš puikybės formų yra ir prisirišimas prie savo tiesos, savų įsivaizdavimų. Tačiau tik Dieve yra galutinė tiesa, o mes esame kviečiami į įsiklausymą, sutarimą, bendrystę – įvertinti, jog Dievo Dvasia gali veikti ir kitame žmoguje.

Arkivyskupas taip pat atkreipė dėmesį į kanonizacijos iškilmes Vatikane, kuriose popiežius Leonas XIV penkiolikmetį Karolį Akutį ir dvidešimt ketverių Petrą Jurgį Frasatį paskelbė šventaisiais. Arkivyskupas pakvietė melsti jų užtarimo mūsų jaunimui, kad Viešpats dovanotų jiems brangųjį tikėjimo lobį.

Iškilmių pabaigoje buvo palaimintas Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas ir paskelbta apie jo piligrimystę arkivyskupijos parapijose pasibaigus atlaidams kaip dvasinio atsinaujinimo laiką po Jubiliejaus metų keliaujant į arkivyskupijos įsteigimo 100-metį. Su paveikslo piligrimyste norima stiprinti viltį – taip būdavo stiprinamos kelios Lietuvos žmonių kartos Šiluvoje per visas okupacijas. Žr. Kauno arkivyskupijos ganytojiškąjį laišką https://kaunoarkivyskupija.lt/index.php?id=140&ncid=2&nid=14331 >>.

Šiluva, istorijoje buvusi ir knygnešystės vieta, tampa ir prasmingų kultūrinių susitikimų vieta. Šiluvos piligrimų centras atlaidų metu kviečia į LTMKM skyriaus „Meno fortas“ parengtą fotografijų parodą „Nematytas Nekrošius“. Per atlaidus piligrimus džiugina vienuolijų rankdarbiai, katalikiškos literatūros pasiūlymai. Čia netrukus, rugsėjo 13 bei 14 d., vyks ir naujų knygų – albumo Adelei Dirsytei atminti bei dominikonų brolio kunigo Jokūbo Marijos Goštauto knygos pristatymai.

—-

Šilinėse  jau ketvirtuosius metus ukrainiečių kalba suskamba taikos maldavimai. Rugsėjo 7 d.  maldai Apsireiškimo koplyčioje vadovavo kunigas redemptoristas Lukaš Michalovič CSsR, tarnaujantis misijose Kauno arkivyskupijoje. Taika Ukrainai ir visoms kariaujančioms pasaulio šalims yra šių Šilinių beveik kasdienių maldavimų dalis – su pasitikėjimu, jog Mergelė Marija – Taikos ir Vilties Karalienė – pas Dievą gali užstoti kiekvieną silpnesnįjį, kenčiantįjį, besiginantįjį, teisųjį žmogų ir tautas.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Piligrimų sielovadoje talkina Raseinių dekanatas