Diskusijoje į religines vietas bus kviečiama pažvelgti ne vien kaip į saugotinus kultūros paveldo objektus ar turistų lankomas vietas. Šventovės pirmiausia yra gyvos tikėjimo, piligrimystės ir bendruomenės erdvės, kurių vertė slypi ne tik jų architektūroje ar istorijoje, bet ir jose iki šiol gyvuojančiose tradicijose.

Ši tema tampa vis aktualesnė augant kultūrinių ir religinių kelionių srautams. Religinis turizmas atveria galimybių plačiau pristatyti Europos sakralinį paveldą, stiprinti vietos ekonomiką, tarptautinius ryšius ir kultūrinį dialogą, tačiau kartu kelia klausimą, kaip nepadaryti šventovės vien dar vienu turistiniu objektu.

Šiluva ir Čenstakava – skirtingos patirtys, bendri klausimai

Svarbia diskusijos ašimi taps Šiluvos ir Čenstakavos patirtys. Abu piligrimystės centrai yra vietos, kuriose susitinka dvasinė patirtis, šimtmečius formuotas kultūros paveldas, vietos bendruomenių gyvenimas ir tarptautiniai lankytojų srautai.

Šių šventovių patirtis leidžia kelti platesnį klausimą: kaip atverti sakralinę vietą pasauliui kartu išlaikant jos autentišką tapatybę?

Piligrimui šventovė pirmiausia yra kelionės tikslas, susijęs su tikėjimu, malda ir asmenine dvasine patirtimi. Turistą į tą pačią vietą gali atvesti architektūra, menas, istorija ar noras pažinti vietos kultūrą. Tačiau šios patirtys nebūtinai prieštarauja viena kitai. Viena iš forumo diskusijos temų – ar apskritai visuomet būtina aiškiai atskirti piligrimą nuo religinio turisto ir ar kultūrinio pažinimo kelionė negali tapti gilesnio santykio su vieta pradžia.

Svarbu ir tai, kad religinis paveldas nėra vien tai, ką galima restauruoti ar eksponuoti. Gyvasis paveldas apima maldos tradicijas, šventes, procesijas, pasakojimus, piligrimystės papročius ir bendruomenių atmintį. Be žmonių, kurie šias tradicijas tęsia, materialus paveldas prarastų didelę dalį savo prasmės.

Nuo paveldo apsaugos iki europinės atsakomybės

Diskusija vyks ir platesniame europiniame kontekste. Europos Sąjungos sutartyse įtvirtinta pagarba Europos kultūros ir kalbų įvairovei bei siekis saugoti ir turtinti Europos kultūros paveldą. ES kultūros politika taip pat pabrėžia valstybių narių nacionalinės ir regioninės įvairovės reikšmę bei europinės svarbos kultūros paveldo apsaugą.

Šie klausimai įgauna papildomą reikšmę Lietuvai rengiantis 2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Tarp Lietuvos akcentuojamų būsimo pirmininkavimo klausimų yra Europos istorinės atminties puoselėjimas, atsparumas dezinformacijai ir pastangoms manipuliuoti istoriniais faktais.

Religinės vietos šiame kontekste svarbios ne tik kaip architektūros ar meno paveldo objektai. Daugelis jų šimtmečius buvo tautų ir bendruomenių istorinės atminties saugotojos, o piligrimystė peržengė šiandienines valstybių sienas gerokai anksčiau nei atsirado šiuolaikinės Europos politinės struktūros.

Todėl forume bus svarstoma ir tai, kaip Šiluva, Čenstakava bei kitos Europos šventovės gali padėti kurti ryšius tarp tautų, prisidėti prie kultūrinės diplomatijos ir stiprinti bendros Europos atminties suvokimą.

Prie vieno stalo – turizmo, Bažnyčios ir diplomatijos patirtys

Diskusijoje susitiks skirtingoms sritims atstovaujantys dalyviai: Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Čenstakavos savivaldybės atstovas ir Europos šventovių asociacijos narys Daniel Zalejski, Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė ir LTIC prezidentė Rūta Stankuvienė, Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo ir kurortų plėtros skyriaus patarėja, Europos kelionių komisijos viceprezidentė Lidija Bajarūnienė.

Skirtingos jų patirtys leis į religinio turizmo klausimą pažvelgti ne iš vienos perspektyvos. Bus kalbama apie Bažnyčios, savivaldybių, valstybės institucijų, turizmo organizacijų, kultūros įstaigų ir vietos verslo bendradarbiavimą, taip pat apie diplomatinių atstovybių galimybes prisidėti kuriant tarptautinius ryšius tarp piligrimystės vietų.

Atskiras dėmesys bus skiriamas vietos bendruomenėms. Turizmo augimas gali kurti ekonominę naudą, tačiau ilgalaikė tokios vietos sėkmė priklauso nuo to, ar vietos žmonės lieka aktyviais jos šeimininkais, tradicijų saugotojais ir pasakotojais, o ne tampa vien didėjančių lankytojų srautų stebėtojais.

Ne mažiau svarbus klausimas – jaunoji karta. Diskusijoje bus ieškoma atsakymų, kaip šimtmečius skaičiuojantį religinį ir kultūrinį paveldą perteikti šiuolaikiniam žmogui suprantama kalba, neprarandant jo istorinės ir dvasinės prasmės.

Sėkmę rodo ne tik lankytojų skaičius

Diskusijos centre galiausiai bus klausimas, kaip plėtoti religinį turizmą, kad jis ne vartotų paveldą, bet padėtų jį išsaugoti ir perduoti.

Religinio turizmo sėkmę galima vertinti ne vien pagal tai, kiek žmonių per metus apsilanko konkrečioje vietoje. Svarbu, ar žmogus iš jos išvyksta supratęs, kodėl ši vieta reikšminga, pažinęs jos tikėjimo ir kultūros paveldą, susitikęs su vietos bendruomene ir išsivežęs ne tik nuotrauką ar įspūdį, bet ir asmeninę patirtį.

Todėl diskusiją numatoma užbaigti klausimu, nukreiptu jau ne tik į šiandieną, bet ir į ateitį: kokį bendrą įsipareigojimą Šiluva, Europos šventovės ir forumo partneriai galėtų prisiimti, kad Europos religinis paveldas būtų ne tik saugomas, bet ir gyvai perduodamas ateities kartoms?

Tarptautinis religinio turizmo forumas „Tikėjimas, paveldas ir turizmas“ vyks 2026 m. spalio 1–2 dienomis Raseiniuose ir Šiluvoje.

Organizatorių informacija

Programa: 

9.30–10.30 – Dalyvių registracija ir pasitikimo kava 

10.30–10.35 – Forumo atidarymas 

10.35–10.45 – Sveikinimo žodis . Arvydas Nekrošius, Raseinių rajono savivaldybės meras

10.45–10.55 – Sveikinimo žodis . Kęstutis Kėvalas, Kauno arkivyskupas metropolitas

10.55–11.05 – Sveikinimo žodis . Guoda Burokienė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė

​11.05–11.15 – Nuo vietos istorijos iki tarptautinio dialogo: Šiluva, Malonių kelias ir IRTF 

Jurga Nekrošiūtė, Raseinių rajono savivaldybė

11.20–11.35 – JP2 AT-MINTIES KELIAS: per Lietuvą Europos vilties link

100 vietų. 100 istorijų. Viena kelionė. 

Vytautas Naudužas, ambasadorius, socialinių mokslų daktaras ir kun. Žydrius Kuzinas CO, teologijos ir vadybos mokslų magistras

11.40–11.55 – Religinio turizmo komercializavimas: pasaulinės tendencijos 

Santiago Cano, REDITUR

12.00–12.25 – Ekspertinis pranešimas: Ko tarptautiniai kelionių organizatoriai tikisi iš religinio turizmo vietovių

Kas daro vietovę patrauklią kelionių organizatoriams: pasiekiamumas, programos struktūra, apgyvendinimas, gidų paslaugos, istorijų pasakojimas, bendradarbiavimas su vietos partneriais ir kiti praktiniai aspektai. 

Ernest Mirosław, Ernesto Travel

12.25–12.50 – Pagrindinis forumo pranešimas: Europos šventovių tinklo patirtis ir religinio turizmo vystymo kryptys 

Daniel Zalejski, Shrines of Europe / Čenstakavos savivladybė

12.55–13.40 – Diskusija „Tikėjimo keliai Europoje: gyvasis paveldas, piligrimystė ir tvarus religinis turizmas“

Kaip plėtoti religinį turizmą, kad jis saugotų gyvąjį tikėjimo ir kultūros paveldą, stiprintų vietos bendruomenes bei kurtų prasmingus ryšius tarp Europos piligrimystės centrų?

Moderatorė – Silvija Čižaitė-Rudokienė (Šiluvos piligrimų centro vadovė)

Dalyviai: Lidija Bajarūnienė (Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo ir kurortų plėtros skyriaus patarėja, Europos kelionių komisijos viceprezidentė), Olga Gončarova („Keliauk Lietuvoje“ vadovė), Sigita Maslauskaitė-Mažylienė (Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto ir Maltos Ordino), Rūta Stankuvienė (Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė, LTICA prezidentė) ir Daniel Zalejski (Shrines of Europe ir Čenstakavos savivaldybė atstovas)

13.40–13.45 – Konferencinės dalies apibendrinimas 

13.45–14.45 – Pietūs ir ryšių mezgimas

14.45–16.45 – Paroda

]]> https://siluva.lt/en/lietuva-su-siluvos-sventove-priesaky-pagrindine-kryptis-xiii-tarptautinese-religinio-turizmo-dirbtuvese-fatimoje/ Mon, 23 Feb 2026 08:42:19 +0000 https://siluva.lt/?p=5300 Portugalijoje, Fatimoje, vykstančios XIII tarptautinės religinio turizmo dirbtuvės šiemet Lietuvai tapo išskirtiniu įvykiu – mūsų šalis renginyje pristatyta kaip pagrindinė kryptis (Guest Destination). Tai reikšmingas tarptautinis įvertinimas ir nuoseklaus kelių metų darbo rezultatas, kryptingai stiprinant Lietuvos religinio turizmo matomumą Europos rinkose.

Dirbtuvės laikomos vienu svarbiausių religinio turizmo profesionalų susitikimų Europoje. Jose dalyvauja kelionių organizatoriai, piligriminių kelionių agentūros, turizmo politikos formuotojai, regionų atstovai ir šventovių administratoriai iš įvairių pasaulio šalių. Galimybė pristatyti Lietuvą kaip pagrindinę kryptį suteikia ne tik didesnį matomumą, bet ir realias partnerystes, kurios virsta piligriminių kelionių maršrutais.

Lietuvos pristatymą konferencijoje parengė ir skaitė bendra nacionalinė komanda: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė Lidija Bajarūnienė, nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ atstovė Jolanta Masiulienė, Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Vilnius Go“ atstovė Joana Mikulska bei „Atrask Raseinius“ turizmo vadybininkė Jurga Nekrošiūtė. Dirbtuvėse taip pat dalyvavo Raseinių rajono savivaldybės Komunikacijos, kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Judita Radavičienė ir VšĮ „Atrask Raseinius“ administratorė, laikinai einanti direktorės pareigas, Dominyka Černiauskaitė.

Pranešime pristatytas Lietuvos turizmo potencialas. Ypatingas dėmesys skirtas Šiluvos šventovei, vienai svarbiausių piligrimystės vietų Lietuvoje, jos istorijai, atlaidų tradicijai ir turizmo galimybėms. Taip pat pristatyti Raseinių kraštas ir patirtys, papildančios piligriminę kelionę: sakralinio paveldo vietos, kultūriniai maršrutai, vietos bendruomenių iniciatyvos.

Konferencijos dalyviams pateiktas ir platesnis Lietuvos piligriminių kelių tinklas – keliai, jungiantys skirtingus regionus, leidžiantys pažinti šalį per tikėjimo, istorijos ir kultūros patirtis.

Raseinių rajonui šis pristatymas ypač svarbus. Šiluva yra vienas kertinių Lietuvos religinio turizmo centrų, todėl kiekvienas naujas partneris ar įtrauktas maršrutas tiesiogiai didina regiono žinomumą tarptautinėje rinkoje. Tokie renginiai nėra vien reprezentaciniai – jie veikia kaip B2B platforma, kurioje formuojami konkretūs kelionių paketai su aiškia kryptimi – Šiluva. Dirbtuvių metu vyko susitikimai su kelionių organizatoriais iš Europos ir kitų žemynų, besidominčiais piligriminėmis kelionėmis į Baltijos regioną. Šiuose susitikimuose dirbo Šiluvos piligrimų centro vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė ir Kauno arkivyskupijos atstovė Vaida Kneižienė.

„Kai Fatimoje skamba Lietuvos vardas, supranti, kad mūsų darbas turi prasmę – Šiluva ir visas Raseinių kraštas tampa matomi pasauliui. Piligrimystė yra kelionė, kurią prisimeni ilgai, o mes norime, kad čia atvykę žmonės išsivežtų ne vien nuotraukas, bet ir gyvą patirtį – bendruomenių svetingumą, tikėjimo istoriją ir tikrą, dvasinį ryšį su vieta. Tikiu, kad šios partnerystės atvers naujus kelius į Lietuvą ir į Šiluvą“, – sako Raseinių rajono savivaldybės Komunikacijos, kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Judita Radavičienė.

Neįtikėtinai džiugu bei svarbu, jog Šiluvos šventovė, net ir pasibaigus dirbtuvėms, simboliškai lieka Fatimoje fotografijų parodos pavidalu. Paroda pristatoma Fatimos turizmo informaciniame centre. Joje eksponuojamos Aurimo Pališkio, Jokūbo Vaičiaus ir Juozo Kamensko įamžintos Šiluvos akimirkos.

Lietuvos pasirinkimas pagrindine šalimi – ilgalaikio Raseinių rajono savivaldybės bendradarbiavimo su Ourém savivaldybės partneriais rezultatas. Per pastaruosius metus nuosekliai vykdyti bendri projektai, vizitai ir profesionalų tinklaveika sukūrė pasitikėjimą Lietuvos kaip patikimos piligrimystės krypties įvaizdžiu.

Tikimasi, kad dalyvavimas dirbtuvėse artimiausiais metais padidins organizuotų piligriminių grupių skaičių, išplės tarptautinių maršrutų geografiją ir paskatins ilgesnės trukmės keliones Lietuvoje. Raseinių rajonui tai reiškia ne tik didesnius turistų srautus, platesnes galimybes vietos verslui, gidams bei bendruomenėms, bet ir Šiluvos, kaip tikėjimo bei maldos vietos augimą.

XIII religinio turizmo dirbtuvės dar kartą parodė, kad kryptingas institucijų ir regionų bendradarbiavimas leidžia mažai šaliai būti matomai pasauliniame piligrimystės žemėlapyje. Lietuva šiame renginyje pristatyta ne kaip vienas objektas, o kaip vientisa patirtis – kelias, jungiantis tikėjimą, istoriją ir žmones. Raseinių kraštas su Šiluvą priešakyje šiame kelyje užima svarbią vietą.

VšĮ „Atrask Raseinius“ ir Šiluvos piligrimų centro informacija

IWRT arba Tarptautinės religinio turizmo dirbtuvės, yra kasmetinis renginys, į kurį susirenka religinio turizmo sektoriaus profesionalai. Jo tikslas – skatinti religinį turizmą, dalintis žiniomis ir patirtimi, nustatyti šio sektoriaus tendencijas ir iššūkius bei suteikti galimybę susitikti turizmo sektoriaus verslo dalyviams. Organizatoriai skelbia, kad šiemet čia susirinko 131 išvykstamųjų kelionių organizatorius ir 131 priimančiojo sektoriaus atstovas iš 40 šalių, tokių kaip JAV, Filipinai, Indija, Portugalija ir kitos. Jau ne pirmą kartą čia skambėjo ir Lietuvos vardas. VšĮ „Atrask Raseinius ir VšĮ „Šiluvos piligrimų centro“ komandos pristatė Šiluvos šventovę ir religinio turizmo maršrutą „Malonių kelias, kuris jungia du išskirtinius religinius objektus Lietuvoje – Kryžių kalną ir Šiluvos šventovę. „Malonių keliu“ keliaujantys piligrimai gali aplankyti per 30 religinių, kultūrinių bei istorinių objektų keturiose savivaldybėse (Šiaulių, Kelmės, Raseinių rajonuose ir Šiaulių mieste).

Dirbtuvių metu vykusios konferencijos „Žingsnis į ateitį – dirbtinis intelektas ir turizmas” metu kalbėta apie tendencijas ir naujoves, kurios lems religinio turizmo ateitį 2024 m. Purificação Reis (sakė, kad 2023 m. Fatimos šventovėje buvo registruota 6,8 milijono piligrimų, apgyvendinimo paslaugas mieste siūlo daugiau nei 80 įstaigų, iš kurių 50 yra viešbučiai, o religinis turizmas yra viena tvariausių turizmo sričių. Savo ruožtu rektorius Carlos Cabecinhas atkreipė dėmesį į tai, kokia svarbi religinio turizmo sektoriui yra centrinės valdžios parama ir teigiamas požiūris.

Kiekvienais metais konferencijos dalyviams prisistato vis kita šalis. Šiemet tai buvo Paragvajus. Jai suteikiama išskirtinė galimybė skaityti pranešimą, pristatyti ne tik savo turistinius išteklius, bet ir parodyti kultūrinę programą. VšĮ „Šiluvos piligrimų centras“ vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė ir VšĮ „Atrask Raseinius“ turizmo vadybininkė Jurga Nekrošiūtė susitiko su Fatimos verslininkų asociacijos ASICO prezidente Purificação Reis. Susitikimo metu aptartos galimybės Lietuvai tapti prisistatančia šalimi. Tai suteiktų galimybę ne tik Šiluvai, bet ir visai Lietuvai pasirodyti pasaulinio lygio religinio turizmo renginyje bei sulaukti tarptautinio dėmesio.

Dar vienas vizito Portugalijoje tikslas buvo kalbėti dėl galimybės Raseinių rajono savivaldybei tapti Europos šventovių asociacijos (angl. Shrines of Europe) nariais. Ši asociacija vienija savivaldybes, kurių teritorijose yra tokios garsios šventovės kaip Fatima (Portugalija), Lurdas (Prancūzija), Loreto (Italija), Einsiedeln (Šveicarija), Mariazell (Austrija), Altötting (Vokietija), Čenstakava (Lenkija). Šiuos septynis miestus sieja dvasinis piligriminių kelionių pašaukimas, teritorijų panašumai, socialinė ir ekonominė bei urbanistinė plėtra. Remdamasi šiais aspektais, asociacija siekia suteikti kuo geresnę patirtį šias šalis lankantiems keliautojams, reklamuoti asociacijos narius, pasitelkdama kultūrinį tinklą, pagrįstą institucine ir privačia partneryste. Nariai siekia tinkamiau atliepti į piligrimų ir keliautojų poreikius, užmegzti ryšį tarp visų religinio turizmo ekosistemos dalyvių, padedančių vykdyti religinę veiklą, rengti maršrutus, kultūrines patirtis, komunikuoti apie šventes ir unikalias vietos tradicijas, kurios yra kiekvienos teritorijos kultūrinio ir istorinio paveldo dalis.

Renginio metu nuskambėjo mintis „Turizmas – taikos ekonomika“. Turizmas yra itin pasaulinėms krizėms jautri rinka, nedelsiant reaguojanti į įvykius, tokius kaip karas, ligos, ekonominės krizės. Tačiau tuo pat metu tai ir rinka gebanti sparčiai prisitaikyti, modifikuotis bei atsigauti. Todėl jei turizmas klesti, reiškia klesti ir šalis, joje saugu ne tik keliauti, tačiau ir gyventi, kurti verslus. Tęsdamas šią temą Kunigas Carlos Cabecinhas priminė, kad negalime ignoruoti tarptautinio konteksto ir grėsmių taikai, kurios neišvengiamai turi įtakos turizmui. „Taika yra didesnis tikslas, kurio negalime ignoruoti, o aukų kančios nepalieka mūsų abejingų“, – sakė jis pridurdamas, kad praėjo dveji metai nuo karo Ukrainoje pradžios ir beveik penki mėnesiai nuo karo Izraelyje. „Svarbu, kad turizmas būtų taikos ir harmonijos tarp žmonių ir tautų įrankis“ – teigė dvasininkas.

VšĮ „Atrask Raseinius“